Partizanai: istorija ir dabartis

Į Laisvę 1999 129(166)

Redakcijos skiltis ........................................................... 2

       Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies

       Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį?

V.R. - Žurnalo mecenatai ..................................................... 4

Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė ...... 5

P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje.........  8

Skaitytojų žodis ............................................................ 10

Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje ... 12

Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės . 22

Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji ..................................... 28

Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje 33

Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? .............................. 38

Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas ........... 42

Icchokas Meras - Apie didvyriškumą .......................................... 47

Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė ................................... 48

Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių .................................. 50

V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! ................................ 54

Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo .............. 62

Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? .................. 63

Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta ............................ 67

P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles ............ 68

Janina Semaškaitė - Ateities kartoms ........................................ 74

Žmonės ir įvykiai ........................................................... 76

Atsiųsta paminėti ........................................................... 79

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1999 129(166)

KRISLAS IŠ AŠAROJANČIOS AKIES

REDAKCIJOS SKILTIS

Aukos, sudėtos kovose už laisvą ir nepriklausomybę, tautai yra vienodai brangios ir valstybėje jos turi būti vienodai vertinamos. Kas pamiršta istoriją, tam dažnai tenka vėl pakartoti istorines klaidas. Labai pamažu, bet tuo atveju Lietuva žengia pirmyn, priima vis daugiau įstatymų, surištų su praeitimi ir okupacijomis. Nors antroji sovietų okupacija ir stengėsi visais būdais išrauti iš žmonių laisvės kovų atminimą, tačiau tas atminimas vyresnėje kartoje yra išlikęs. Tik gal dar nebuvo laiko pažvelgti į tuos, kurie uoliai talkininkavo okupantams naikinant aktyvius ir pasyvius laisvės kovotojus. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymas, liečiantis asmenis, dirbusius okupacijų metu saugumo struktūrų organizacijose (KGB ir kt). Tokiems asmenims dabar bus draudžiama dirbti atsakingose valstybinėse tarnybose. Gal šis įstatymas ir ne visus pasieks, tačiau šiais devintaisiais nepriklausomybės metais tauta lengviau gali atsikvėpti.

Skaityti daugiau: KRISLAS IŠ AŠAROJANČIOS AKIES

KĄ PASIIMSIME SU SAVIMI Į NAUJĄJĮ TŪKSTANTMETĮ?

Artėjame prie slenksčio į naująjį XXI-mą amžių. Žiniasklaida jau pradeda skaičiuoti dienas, valandas ir minutes iki šio šimtmečio ir tūkstantmečio pabaigos. Po dviejų tūkstančių metų, kai buvo pradėtas vartoti krikščioniškosios eros kalendorius, žmonija žengs šį žingsnį, kuris dabar, šiame kompiuterinės technologijos amžiuje, atrodo nepaprastai bauginantis iš anksto nenumatytomis problemomis (kaip pvz., Y2K).

Mums tačiau ne tokios problemos svarbu. Mums svarbu, ką mes- kaip žmonės ir kaip lietuviai - įžengdami į naujojo šimtmečio ateitį , su savimi pasiimsime iš dabarties, kurioje gyvename. Nejaugi tempsime su savim pilnus lagaminus žiaurių negerovių, pastebimų ir aiškiai matomų mūsų valstybiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jų tiek daug... Ar nereikėtų geriau naujame šimtmetyje pradėti gyventi iš naujo, atsinešus su savimi iš dabarties tik tokias vertybes, nuo kurių priklausys gražesnis mūsų pačių ir mūsų tautos likimas?

Skaityti daugiau: KĄ PASIIMSIME SU SAVIMI Į NAUJĄJĮ TŪKSTANTMETĮ?

ŽURNALO MECENATAI

Juozas Mikonis (1918 -1998)

Marija Mikonienė, prisimindama savo mylimo vyro a.a. Juozo mirties metines, š.m. vasario 18 d. Dievo Motinos parapijos bažnyčioje Clevelande užprašė šv. Mišias, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Gediminas Kijauskas, S.J., dalyvaujant daug bičiulių, giminių ir artimųjų. Marijai tai buvo gilaus liūdesio ir kartu nebegrįžtamų laimingų dienų prisiminimas. Tokia pat jos nuotaika dalinosi ir gausus Mikonių šeimos draugų būrys.

Marija, pagerbdama savo gyvenimo brangaus palydovo atminimą, paskyrė rezistencinės minties ir kultūros žurnalui "Į laisvę" du tūkstančius dolerių.

Skaityti daugiau: ŽURNALO MECENATAI

SURŪDIJĘS PEILIUKAS, VĖLIAVA IR ISTORINĖ SĄMONĖ

Vidmantas Valiušaitis

Vasario 16-osios - valstybės atkūrimo šventės - proga

Neseniai vienas bendradarbis, istorijos ir senienų mėgėjas, parodė retą praeities relikviją, sukėlusią minčių ir davusią pagrindo šioms pastaboms.

Tai buvo nedidelis lenktinis peiliukas, surūdijusia ir pusiau nulaužta geležte, bet gražiai išsilaikiusiom kriaunelėm. Peiliuko rankenėlė buvo pagaminta iš skaidrios, permatomos medžiagos, tikriausiai, organinio stiklo, pro kurį matėsi gerai išsilaikęs spalvotas piešinys ant metalinio paviršiaus. Piešinys vaizdavo Vilniaus katedrą, kuriai iš abiejų šonų vijosi trispalvės vėliavos - geltona, žalia, raudona - kaspinas. Apačioje -data: 1947 m. Vasario 16 d.

Bevartant rankose ir apžiūrinėjant šį labai savotišką nežinomo autoriaus kūrinį, minėtasis kolega ištarė: „Čia busimasis eksponatas, padovanosiu jį tremtinių muziejui. Pagamintas šiaurėje, toli nuo Lietuvos". Pamaniau sau: ar yra kas bendra tarp to surūdijusio peiliuko ir Vasario 16-osios, tarp to nežinomo tremtinio, po sunkių katorgos darbų, pusbadžiaujant, greičiausiai, kur nors prietemoje, rūpestinga grafika braižiusio metalą, atkakliai grandžiusio, zulinusio ir kniedijusio skardos bei stiklo gabalėlius, ir, tarkime, šiandieninio, ypač jaunesnės kartos žmogaus, nardančio internete, žiūrinčio satelitinę televiziją, geriančio Coca-cola ir besimaitinančio McDonald's hamburgeriais?

Skaityti daugiau: SURŪDIJĘS PEILIUKAS, VĖLIAVA IR ISTORINĖ SĄMONĖ

LAIKINOSIOS VYRIAUSYBES VIETA MŪSŲ ISTORIJOJE

P. ALGIS RAULINAITIS

Sausio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo pripažino Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario mėn. 16-tos dienos deklaraciją valstybiniu teisės aktu. Kažkodėl prezidentas Valdas Adamkus šio įstatymo nepasirašė ir grąžino Seimui jo nevetavęs. Pagal galiojančius įstatymus tada jį pasirašė Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

Toje deklaracijoje rašoma: „LLKS taryba, glaudžioje vienybėje su kovojančia tauta, kviečia visus geros valios lietuvius, gyvenančius Tėvynėje ir už jos ribų, pamiršti įsitikinimų skirtumus ir įsijungti į aktyvų tautos išsilaisvinimo darbą". Taip pat toje deklaracijoje, išreiškiančioje okupuotos, bet nenugalėtos Lietuvos ir lietuvių tautos valią, įtvirtinami pagrindiniai konstituciniai demokratijos principai: „Valstybinė Lietuvos santvarka - demokratinė respublika. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai".

Skaityti daugiau: LAIKINOSIOS VYRIAUSYBES VIETA MŪSŲ ISTORIJOJE

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Vien ašarų neužtenka

Skaitant Janinos Semaškaitės straipsnį "Balto rūko skraistė" (Į laisvę Nr. 128) man nuriedėjo ne viena ašara. Bet to neužtenka. Kilo mintis, ar nebūtų galima iš autorių gauti adresus ne tik tos straipsnyje taip šiltai aprašytos partizanų ryšininkės Bronės Pupeikytės, bet ir daugelio kitų laisvės kovotojų, minimų "Į laisvę" žurnalo numeriuose.

Rožė Šomkaitė, So. Orange, NJ

Paminklai - Lietuvos istorija

Ačiū, kad žurnalą mums siunčiate. Jis labai Lietuvoje laukiamas. Visuomet įdomu, ką rašo V. Volertas, P. Jurkus, J. Semaškaitė ir kt. Lietuvoje kultūrinė spauda merdi: trūksta ne tik lėšų, bet ir spaudos darbuotojų, kurie būtų pasišventę "vardan tos Lietuvos".

Štai ir mūsų Zanavykuose -Šakiuose buvo pastatytas, nors ir kuklus, Lietuvos Himno autoriui dr. Vincui Kudirkai paminklas. Nuo jų nenori atsilikti ir vilkaviškiečiai, nes iš jų žemės kilęs šis Didysis Varpininkas. Tačiau mūsų spaudoje pasirodė rašiniai, kad žmonės neturi ko valgyti, o čia statomi paminklai. Tik neteko girdėti, kad iš bado būtų miręs nors vienas suvalkietis. O tokie paminklai labai reikalingi - tai Lietuvos istorija, kuri juk buvo sunaikinta sovietmečiu mūsų žmonių sąmonėje.

Eduardas Plečkaitis, Vilkaviškis

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

IDEALIZMAS IR OPORTUNIZMAS LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

VYTAUTAS ANTANAS DAMBRAVA

Ambasadoriaus dr. Vytauto A. Dambravos kalba, pasakyta 1999.01.30 Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitgalyje 

Amb. Vytautas A. Dambrava skaito paskaitą Los Angeles LFB pol. studijų metu. Nuotr. J. Pupiaus.

Nuo Lietuvos ir nuo didžiųjų išeivijos židinių mane bent laikinai skiria dideli nuotoliai. Nežinau, ar ši padėtis man kenkia ar mane gelbsti. Nepalietus ranka žaizdos, yra sunku viską objektyviai vertinti. Tačiau, stebint iš perspektyvos mūsų meto reiškinius, galbūt trumpa analizė ir kritiškas žvilgsnis yra naudingi.

Šių laikų oportunistai, suprantama, nenori būti tuo vardu vadinami - jie surado savo stabams kitus vardus. Ir ne vienas mūsų moderniame, numoralėjusiame pasaulyje klausiame, kiek beliko mumyse idealizmo? Kodėl idealizmas blėsta? Kaip ilgai jis išsilaikys ir ar pajėgsime jį sugrąžinti atgal į mūsų gyvenimą? Tai apokaliptinis nuogąstavimas, primenąs Kristaus žodžius švento Luko evangelijoje: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?"

Visi, be išimties, savyje nešiojame gėrio ir pikto pradus. Idealizmas ir oportunizmas yra ne kas kita, kaip tų pačių priešiškų jėgų - gėrio ir blogio - apraiškos mumyse. Kova tarp gėrio ir blogio tęsiasi visą gyvenimą, ir nuo mūsų pačių priklauso, kuri tų jėgų liks nugalėtoja. Toje dvikovoje glūdi žmogaus gyvenimo prasmė; ji apsprendžia kiekvieno likimą amžinybėje.

Pasaulis mamonos šimtmetyje mūsų akyse nesulaikomai rieda bedugnėn. Rieda jon oportunistai, kurie vergiškai taikosi prie kiekvienos padėties, ieškodami naudos, rieda ir apsimetėliai idealistai, kurie, rodydamiesi avių kailyje, viduje jau yra tapę plėšriais vilkais... „Juos pažinsite iš vaisių" - sako ir mus įspėja Kristus.

* * *

Kai aš buvau jaunas, turbut nė nežinojau žodžio „oportunistas", tik nuolat girdėjau žodžius: idėja, idealas, idealizmas, idealistas. Tie, sakyčiau, šventi žodžiai buvo kartojami ir šeimoje, ir mokykloje, ir bažnyčioje.

Skaityti daugiau: IDEALIZMAS IR OPORTUNIZMAS LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA TARP KASDIENOS IR BANALYBĖS

ALGIRDAS SAUDARGAS

Min. Algirdas Saudargas LFB politinių studijų savaitgalyje skaito paskaitą. Nuotr. ]. Pupiaus

Lietuvos Respublikos vyriausybės programoje tvirtinama, kad strateginiai vyriausybės tikslai užsienio politikos srityje yra: „užtikrinti šalies nacionalinį saugumą integruojantis į transatlantinę bendruomenę ir jos institucijas; stiprinti nacionalinę ekonomiką ir kelti žmonių gerovę įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką."

Siekdama minėtų tikslų, Vyriausybė vykdys užsienio politiką šiomis kryptimis: „politinėmis diplomatinėmis priemonėmis sieks kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO); aktyviai rengsis deryboms su Europos Sąjunga dėl įstojimo į ją, siekiant kuo geriau patenkinti Lietuvos ūkio ir gyventojų ekonominius bei socialinius interesus; sieks pradėti šias derybas kartu su pirmosiomis šalimis kandidatėmis; plėtos abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Lenkija."

Pateikiau šiuos teiginius ne tam, kad jais abejočiau ar norėčiau paneigti, ir ne tam, kad siūlyčiau juos aptarus pataisyti bei patobulinti. Žinoma, nemanau, kad jais negalima abejoti ar jų žodinė išraiška yra tobula. Tiesiog manau, kad tai nebloga programa, ir iki šiol neprireikė iš esmės ją tobulinti. Tai yra vyriausybės programa ir ją vykdau.

Skaityti daugiau: LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA TARP KASDIENOS IR BANALYBĖS

VALDĄ IR VALDOMIEJI

VYTAUTAS VOLERTAS

Įstatymo balsas minioje

Kiekviena valstybė yra tarsi milžiniškas plaustas atviruose vandenyse. Kai šviečia saulė, nevargina šaltis ar kokia tropinė sutra, plūduriuok, švilpauk, uždainuok. Bet kelionę įtakoja įvairios srovės, veikdamos kryptį. Užgriūva audros, švilpia viesulai. Kaimynystėje atsiranda koks piratų ar šiaip bjaurybė plūdurys, graso paskandinti, verčia gintis. Jei plausto įnamiai yra sumanūs ir drausmingi, visus pavojus galima sėkmingai prastumti. Vairininkai ir jų pagalbininkai tvarkingai atlieka savo pareigas, keleivių masė supranta padėtį, be murmėjimų gelbsti. Plaustas neišyra, tvarka ir susiklausymas jį išlaiko net ir trankomą labai stiprių bangų.

Dr. Kazys Ambrozaitis, Vytautas Volertas ( šio straipsnio autorius) ir dr. Adolfas Damušis Dainavoje. Nuotr. V. Maželio.

Tvarkingoje valstybėje svarbiausias balsas yra įstatymo. Tai moralinių normų, istorijos laikotarpio nuotaikų ir valstybės piliečių, kalbančių savo įgaliotinių balsu, gyvenimui sukurti nuostatai. Jie taria žodį, o ne prezidentas, ne vyriausybė, ne jos ministrai, ne partijos ar sukti advokatai. Apie JAV konstituciją, taigi apie šios valstybės gyvenimo nuostatų pagrindą, štai ką pareiškė išgarsintasis prez. F. D. Roosevelt: „JAV konstitucija pasirodė esanti nuostabiausias vyriausybės taisyklių klasikinis rinkinys, bet kada parašytas" (1930 m.). O už trejų metų jis papildė: „Mūsų konstitucija yra tokia paprasta ir praktiška, kad visuomet galima pasiekti specialius tikslus, ją tai vienur, tai kitur paryškinant" (1933 m.).

Skaityti daugiau: VALDĄ IR VALDOMIEJI

LIETUVA IR UŽSIENIO LIETUVIJA NEPRIKLAUSOMYBĖS KELYJE

ALGIRDAS J. STEPAITIS

Algirdo J. Stepaičio paskaita, skaityta Vasario 16-tos dienos minėjime, įvykusiame 1999 m. vasario 7 d., Šv. Antano parapijos salėje, Cicero, Illinois.

Ši vasario 16-toji diena, minint Lietuvos Nepriklausomybės 81-ją sukaktį, yra paskutinė šiame XX šimtmetyje. Dvidešimtasis amžius, nors ir pasižymėjęs didžiule technologijos pažanga, yra vienas siaubingiausių žmonijos istorijoje, atnešęs du pasaulinius karus, o taip pat nacizmą ir komunizmą su koncentracijų stovyklomis ir Sibiro gulagais, kuriuose buvo sunaikinta milijonai nekaltų žmonių. Lietuvių tauta neteko beveik vieno milijono savo žmonių. Todėl, žengiant į XXI šimtmetį, vertėtų prisiminti ir pagalvoti apie Lietuvos Nepriklausomybės kelią, kuriuo Lietuva ir užsienio lietuviai (Lietuvija) ėjo praeityje, eina dabartyje ir eis ateityje.

Grįžkime mintimis į devynioliktojo šimtmečio pabaigą, kai Lietuva, tebekenčianti Rusijos okupaciją, po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Rusijos carui uždraudus spaudą ir uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvos šviesuolių apsisprendimu pasiryžta eiti keliu, vedančiu į Lietuvos laisvę. Pirmiausia reikėjo pažadinti tautos sąmonę ir priminti pasauliui garbingą Lietuvos praeitį ir jos teisę atkurti savo valstybę. Tas Lietuvos šviesuomenės apsisprendimas buvo ypač paremtas Amerikos lietuvių, kurie tuo metu buvo labai paveikti Kražių skerdynių, įvykusių 1893 metais. Kaip tik devyniolikto šimtmečio pabaigoje ir XX-jo pradžioje, Amerikoje kūrėsi lietuviškos parapijos.

Skaityti daugiau: LIETUVA IR UŽSIENIO LIETUVIJA NEPRIKLAUSOMYBĖS KELYJE

AR LABAI SUNKU MYLĖTI TĖVYNĘ?..

ALOYZAS VILKYS

Tokį klausimą 1997 metų vasarą kelionės po Lietuvą metu poetui Bernardui Brazdžioniui Naujojoje Akmenėje akmeniškių poezijos gerbėjų vardu pateikė Akmenės rajono laikraščio „Vienybė" redaktorius. Manau, toks tiesmukiškas ir net vylingai retorinis pasmalsavimas, atsiduodantis „laisvos ir nepriklausomos spaudos" paleidžiamomis dujomis, subtilesnį žmogų, ypač dvasinio meno kūrėją, gali sugluminti. Ar ne juokingai skambantis klausimas? Bet ko čia, gerbiamieji lietuviai, stebėtis? Juk, atvirai kalbant, dabar nepriklausomoje Lietuvoje dauguma mūsų gyvena tokia nuostata, kad „iš tėvynės meilės košės nevirsi". Tai, dievaži, autentiški vieno rajoninio masto politiko žodžiai, žmogui išsprūdę iš lūpų kartaus nusivylimo valandą, kai po pralaimėtų rinkimų nepavyko užimti aukšto posto savivaldybėje. Tiesa, iš poeto „interviu imantis" žurnalistas savo mįslingam klausimui suteikė dar kitą potekstę, atseit, ar sunku buvo mylėti Tėvynę gyvenant taip toli ir taip ilgai nuo jos. O ką poetas atsakę į tai? - Dieve, juk tai buvo nenormalus gyvenimas!

Bernardas Brazdžionis N. Akmenėje įvedamas į salę. Tuoj už jo Stasė Niūniavaitė ir meras Anicetas Lupeika. Nuotr. j. Šalvaičio

Skaityti daugiau: AR LABAI SUNKU MYLĖTI TĖVYNĘ?..

NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

Vytautas J. Šliūpas

Pranešimas, padarytas Los Angeles LFB politinių studijų savaitgalyje

Kalba VytautasJ. Šliūpas. Prie stalo - Angelė Nelsienė, Gediminas Leškys, Algirdas Patackas ir Algis Raulinaitis. Nuotr. J. Pupiaus.

Apie nacių vykdytą genocidą labai daug jau rašyta, kalbėta, rodyta filmuose ir televizijoje, įsteigti muziejai ir pastatyti jį primenantys paminklai. Visuomenėje sudaryta nuomonė, kad nacių vykdytas genocidas (Holocaust) buvęs tiktai žydų tautos žudymas. Tikrumoje šis genocidas apėmė visas Europos tautas, visas tautines mažumas, neišskiriant ir lietuvių. Nacių vykdytas genocidas (ir vadinkime jį "nacių", ne "vokiečių" arba "fašistų", nes paskutinysis žodis, vis labiau paplintantis, turi kitokią reikšmę) sunaikino apie 20 milijonų žmonių , iš jų tarp 3 ir 6 milijonų žydų. Palyginus jį su sovietiniu genocidu, kuris sunaikino apie 100 milijonų žmonių, naciškasis genocidas buvo mažesnės skalės nusikaltimas prieš žmoniją, bet jis yra labiau pasaulyje išgarsintas, jo vykdytojai jau nubausti, o vokiečių tautai ir pasauliui nuolat vis primenama apie tą terorą. Ateis laikas, kada pasaulis pamatys, kad ir sovietinis genocidas turi būti pilnai išaiškintas, visuotinai pasmerktas ir jo kaltininkai nuteisti.

Skaityti daugiau: NACIŲ VYKDYTAS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDAS

APIE DIDVYRIŠKUMĄ

Icchokas Meras

1941 metų liepos mėnesio 28 dieną mane varė į žvyrduobę sušaudyti. Atsitiktinumo dėka kelioliką vaikų grąžino iš pusiaukelės. Dar vieno atsitiktinumo dėka aš patekau tarp žmonių, kuriems buvo brangi septynerių metų vaiko gyvybė.

Aš kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, jų tarpe ir mane, - tai Bronė ir Juozas Dainauskai, Michalina Legantienė, Adomas Urbelis ir Petronėlė Urbelienė-Unikauskienė, Šalkauskai, Stasė Damanskaitė, Stefa Kulevičiūtė, Elena Kaušaitė ir jos seserys, Konstancija Norkaitė, Butkai, Urbeliai, Aleksandra Grišaitė, Žukauskai, Damanskai, Šimuliai ir daugelis kitų, kurių pavardžių aš nežinau.

Aš kaip maldą tariu vardus tų žmonių, pažjstamų ar nepažįstamų, kada nors matytų ar niekada neregėtų, kurie visoje Lietuvoje, miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir bažnytkaimiuose, nepaisydami žiauraus teroro, gelbėjo pasmerktuosius mirti.

Skaityti daugiau: APIE DIDVYRIŠKUMĄ

ILIUZIJOS IR REALYBĖ

HENRIKAS KUDREIKIS

Penkiasdešimt metų Lietuvą siaubė bolševikinis teroras. Istoriškai tai gal nebūtų labai ilgas laiko tarpas, bet vis dėlto tada negalvojome, kad jis taip ilgai užtruks. Tai buvo iliuzijų ir vilionių laikai. Laikai, kai dauguma mūsų vaikiškai tikėjome Atlanto Charta. Tai buvo mūsų politiško trapumo laikai.

Bevartant senus laikraščius ir žurnalus, beskaitant juose Maceinos, Girniaus ir kitų mąstytojų straipsnius, dažnai matome, kad tais laikais buvo keliamos nors ir nedidelės viltys, jog kultūringasis Vakarų pasaulis praregės tiesą ir pagaliau pakels savo balsą prieš tironus. Mes skendome iliuzijose ir retai iš jų išsiblaivydavome. Gaudydavome kiekvieną bent puse lūpos užsimenantį kieno nors pasisakymą , kuris atrodydavo vedąs arčiau prie vilčių išsipildymo. Net ir diplomatai kalbėdavo, kad "laikas veikia mūsų naudai".

Nėra abejonės, kad tokiu atveju iš Vokietjos būtume visi grįžę į namus. Atsimenu, kad jau gyvenant Kanadoje, prasidėjus Korėjos karui, visuose kampuose pasklido šnekos, kad dabar jau tikrai greit grįšime Lietuvon. Niekas nenorėjo galvoti apie politinį realizmą - tikrovę slėpėme nuo savo akių.

Skaityti daugiau: ILIUZIJOS IR REALYBĖ

VIENAS IŠ TŪKSTANČIŲ

Janina Jazdauskienė

Žmonos prisiminimai apie savo vyrą Šarūną Jazdanską - buvusį partizaną ir Sibiro tremtinį 

Partizanas ir Sibiro tremtinys Šarūnas Jazdauskas.

Apie pokario metų Lietuvos gyventojų pasipriešinimo kovas dabar spaudoje yra daug medžiagos iš archyvų ir likusių gyvų tos kovos dalyvių betarpiškų prisiminimų. Daug kur minimas ir mano vyras Šarūnas Jazdauskas. Mano tikslas - apjungti tuos fragmentiškus duomenis ir nuosekliau apžvelgti jo nueitą kelią. Tai nėra išsamus visų to meto įvykių, kuriuose mano vyrui teko dalyvauti, aprašymas, nes jis nemėgo daug pasakoti apie save, nenorėjo prisiminti viso to, ką teko išgyventi.

Š. Jazdauskas gimė 1922 m. vasario 28 d. Kaune, bet augo Palangoje. Išaugęs prie jūros, jis iš mažens svajojo būti jūrininku, todėl 1940 m. liepos mėnesį su draugu baidare slapta perplaukė siena su Vokietija ir įsidarbino vokiečių prekybiniame laive. 1942 m. pavasarį, motinos spaudžiamas, grįžo į Lietuvą. Dirbo Radviliškio geležinkelio stotyje, nes geležinkelininkų vokiečiai neėmė į kariuomenę. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvo komandiruotas į Vilniaus geležinkelių valdybą. Čia jis ir įsijungė į pogrindinę veiklą.

Skaityti daugiau: VIENAS IŠ TŪKSTANČIŲ

ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI!

V. ŠEGŽDIENĖ

V. Šegždienė, šio straipsnio autorė, yra Šiaulių m. Šventupio vid. mokyklos vyresnioji mokytoja 

Gražiai įprasmino Šiaulių apskrities moksleiviai ir mokytojai Ginkluoto pasipriešinimo judėjimo Lietuvoje 54-ąsias metines - 1998 m. gegužės 20 d. jie keliavo apskrities kovų ir kančių keliais. Ši kelionė - tai tęsinys puikaus projekto, kurį paruošė Šiaulių apskrities Socialinių reikalų ir švietimo departamentas kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriumi. Prieš pusę metų buvo organizuotas konkursas „Šiaulių krašto kovų ir kančių keliai". Moksleiviai ruošė kūrybinius darbus, rinko kraštotyrinę medžiagą: tremtinių ir partizanų prisiminimus, dainas, dokumentus. Aktyviausi moksleiviai ir jų mokytojai buvo pakviesti dalyvauti pažintinėje - mokomojoje ekskursijoje.

Išlydėdamas per pusšimtį ekskursantų apskrities Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktorius J. Bosas kalbėjo: „Simboliška, kad kelionę pradedate čia, prie apskrities pastato, kur gyveno, dirbo žymus politikos veikėjas, pasipriešinimo okupaciniam režimui vadovas generolas Jonas Noreika - Vėtra. Noriu tikėti, kad aukštoje, neišbraidytoje partizanų žolėje išminsite platų taką..."

Viktoras Šniuolis ekskursijos metu prie gen. Jono Žemaičio paminklo Šiluvoje.

Skaityti daugiau: ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI!

1941 METŲ SUKILĖLIAI SIEKIA TEISIŲ PRIPAŽINIMO

Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 d. sukilėlių sąjunga iškilmingu minėjimu Vilniaus karininkų ramovėje 1998 gruodžio 18 d. pagerbė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabo narius. LAF Vilniaus štabas 1941 metų pavasarį rengė planus, kaip atkurti Lietuvos valstybingumą, prasidėjus vokiečių - sovietų karui. Buvo ieškoma geriausių sprendimų - kaip atskirti lietuviškus kariuomenės dalinius nuo sovietinės vadovybės, kaip suformuoti Lietuvos Laikinąją vyriausybę, perimti krašto valdymą anksčiau nei įžengs vokiečių kariuomenė. Tačiau likus maždaug dviem savaitėms iki karo pradžios, dauguma LAF Vilniaus štabo narių, įskaitant ir jų vadovą majorą Vytautą Bulvyčių, buvo sovietinio saugumo suimti. Aštuoni iš jų buvo sušaudyti Gorkio kalėjime 1941 m. gruodžio 18 d. Dar aštuoni buvo nuteisti ilgus metus kalėti.

Skaityti daugiau: 1941 METŲ SUKILĖLIAI SIEKIA TEISIŲ PRIPAŽINIMO

KODĖL PREZIDENTAS BUSH NEPADĖJO LIETUVAI ?

ZENONAS PRŪSAS

George Bush and Brent Scowcroft, A WORLD TRANSFORMED (Pertvarkytas pasaulis), Alfred A. Knopf, New York, 1998.

Kai 1990-91 metais Lietuva sunkiai kovojo dėl savo nepriklausomybės ir kai rizikavo tautos išlikimu, buvo pasigesta didesnės Amerikos paramos. Po daugelį metų kartotų užtikrinimų, kad Amerika nepripažįsta Sovietų okupacijos, kai 1990 m. kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybės atstatymą, tuolaikinis JAV prezidentas George Bush lyg ir bandė užmerkti akis. 1998 m. pabaigoje knygų lentynose pasirodė storoka 590 psl. knyga, pavadinta "A World Transformed"(Pertvarkytas pasaulis). Jos autoriai yra buvęs JAV prezidentas George Bush ir Brent Scowcroft, tuometinis valstybės saugumo patarėjas Bush'o administracijoje. Knygoje rašoma apie 1989-1992 metų laikotarpį. Ją perskaičius, susidaro įspūdis, kad dėl Lietuvos Bush lyg ir jaučia tam tikrą sąžinės graužimą, nes knygoje Lietuvos vardas yra dažnai minimas. Vienas knygos skyrius - A Careful Dance (Atsargus šokis) yra beveik ištisai paskirtas Lietuvos temai. Per visą knygą autoriai, ypač Bush , bando teisintis, kodėl negalėję daugiau padėti Lietuvai, kodėl delsė.

Skaityti daugiau: KODĖL PREZIDENTAS BUSH NEPADĖJO LIETUVAI ?

LITERATŪROS POPIETĖ SU ALE RŪTA

LFB literatūros popietės rengėjai ir programos dalyviai. Iš k. - V. Vidugiris, Dr.Z. Brinkis,kun. S. Anužis, S. Šakienė, A. Ragauskas, E. Dovydaitienė, A. Raulinaitis, Alė Rūta, S. Pautienienė, B. Brazdžionis, J. Pupius. Nuotr. E. Arbo.

Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių sambūrio surengtoje tradicinėje literatūros popietėje, įvykusioje 1998 gruodžio 6 d., dalyviai buvo supažindinti su ką tik Lietuvoje išleistu nauju rašytojos Alės Rūtos romanu "Skamba tolumoj". Popietę malda pradėjo kun Stanislovas Anužis. Atidarymo žodyje sambūrio pirmininkas dr. Zigmas Brinkis pastebėjo, kad išeivijoje gyvenančių lietuvių rašytojų knygos vis rečiau pasirodo, o ir pačių rašytojų eilės gerokai praretėjusios. Jis pasidžiaugė Alės Rūtos veržliu kūrybingumu. Vėliau apie 150 popietės dalyvių įsigijo Alės Rūtos knygas, o autorė jas mielai pasirašinėjo. Nuoširdžiu žodžiu ji padėkojo organizatoriams ir literatūrą mylinčiai auditorijai.

Skaityti daugiau: LITERATŪROS POPIETĖ SU ALE RŪTA

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS LOS ANGELES

Los Angeles Lietuvių fronto bičiulių rengiamas Politinių studijų savaitgalis šiais metais vyko sausio mėnesio 30-31 dienomis.

Savaitgalis pradėtas svarstybomis: Švietimas ir politinės partijos -lemtingi pažangos varikliai. Jų metu plačiau kalbėjo Juozas Kojelis, Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Jų pasisakymai daugiau buvo nukreipti į švietimą ir dabartinius jo trūkumus - vis daugiau įsigaliojantį bei įsistiprinantį materializmą. Iškelta ir dabartinių vadovėlių leidimo problema. Juos padeda finansuoti Atviros Lietuvos (Soros) fondas. Iš esmės, nieko blogo, jei atsiranda kas finansuoja vadovėlius, bet jei tą daro ideologiškai užsiangažavusi organizacija, reikia elgtis labai atsargiai. Pavyzdžiui, leidžiamuose istorijos skaitiniuose, rašant apie partizanus, cituojama ne Lukšos-Daumanto „Partizanai", bet Liūto Mockūno „Pavargęs herojus". Pervertus visą vadovėlį nerasite žodžio Tėvynė. Buvo pabrėžta, kad reikia apriboti valstybės, o tuo pačiu ir partijų kišimąsi į švietimo sritį, paliekant valstybei tik politiniai neužangažuotas sritis, tai yra, bendrojo lavinimo dalykų programų kūrimą, tautinio auklėjimo priežiūrą, mokytojų cenzo nustatymą, tinkamų patalpų parūpinimą ir t.t.

Viršuje, iš k. - Algirdas Patackas, min. Algirdas Saudargas, dr. Zigmas Brinkis, amb. Vytautas Dambrava. Apačioje - kalba P. Algis Raulinaitis. Prie stalo - moderatorė Angelė Nelsienė. Abi nuotr. ]. Pupiaus.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS LOS ANGELES

ATEITIES KARTOMS

Obelių istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.

Atidarė duris lankytojams nauja kultūros įstaiga - Obelių istorijos muziejus, kurio įkūrėjas - mokytojas Andrius Dručkus. Atidarymas įvyko 1998 m. gruodžio 10 dieną. Šis muziejus ne tik mokytojo svajonė ir ilgametis darbas renkant istorines relikvijas, metų metus jas saugant, slapstant. Reikėjo dirbti tyliai ir atsargiai, pasišventus, paskyrus šiai kilniai misijai visą gyvenimą. Ypač už partizaninės veiklos dokumentų, nuotraukų kaupimą galėjai greit atsidurti saugumo kameroje ir tremtyje.

Muziejuje surinkti nepriklausomos Lietuvos karinės veiklos apdovanojimai, prieškariniai mokslo baigimo ženklai, Baltijos valstybių pinigai - monetos. Tautos skausmu prabyla surinkti kryžių ir koplytstulpių rūpintojėliai, medinės šventųjų skulptūrėlės, susimąstymui nuteikia Lietuvos laisvės kovotojų portretai.

Skaityti daugiau: ATEITIES KARTOMS

ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

Šventasis Raštas - Senasis ir Naujasis Testamentai vienoje 2056 psl. knygoje - išleistas 1988 m. pabaigoje Lietuvoje. Senojo Testamento vertimas atliktas kun. prof. Antano Rubšio, o Naujojo Testamento - kun. Česlovo Kavaliausko (neseniai mirusio). Išleido "Katalikų pasaulio" leidykla.

Dr. Juozui Kazickui Kauno VD universitetas 1998.11.11 d. iškilmingai suteikė garbės daktaro laipsnį už jo nuopelnus ir darbą ugdant bei remiant įvairias ekonomines institucijas Lietuvoje.

Jonas Čeponis, dabartinis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas, Lietuvos partizanų vadas buvo apdovanotas III-jo laipsnio Vyčio kryžiumi. Ordiną įteikė prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos kariuomenės šventės 1998.11.23 d. metu.

Lietuvos advokatų taryba kartu su Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Kairėje - adv. Jonas Kairevičius.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Adolfas Damušis, LITHUANIA AGAINST SOVIET AND NAZI AGGRESSION. 1998 m. pabaigoje Į Laisvę Fondas išleido šią dr. Adolfo Damušio 342 psl. kietais viršeliais vertingą knygą, išsamiai supažindinančią angliškai kalbantį skaitytoją su Lietuvos rezistencija prieš sovietus ir nacius. Knygoje daug autentiškų dokumentų, nuotraukų bei faktų, paryškinančių to laikotarpio lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams. Knygos pabaigoje pateiktas pilnas vardynas. Knyga gaunama per Į Laisvę Fondą šiuo adresu: A. Pargauskas, 8908 Butterfield Ln. Orland Park, IL 60462, USA.

Neringa Krikštolaitytė, ARTI ŽMOGAUS. Pirmoji jaunos autorės, 1997 m. baigusios Garliavos J. Lukšos gimnaziją, poezijos knygelė, kišeninio formato, 64 psl. Joje virš 50 eilėraščių apie gyvenimą, meilę ir žmogų. Išleido 1998 m. leidykla "Aušra" Kaune.

Zenonas Prūsas, DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS VERPETUOSE. Vienos šeimos istorijoje, kaip autorius šią knygą vadina, aprašoma jos epopėja, prasidėjusi Butėnų kaime, Svėdasų valsčiuje. Didesnė knygos dalis skirta Prūsų šeimos nariams, išgyvenusiems okupacijas ir Sibirą, kita dalis - paties autoriaus odisėjai, atvedusiai jį į tolimąją Ameriką. 174 psl. knyga skaitoma labai įdomiai. Išleido 1999 metais "Naujasis lankas" Kaune. Užsienyje gaunama ir per Į Laisvę Fondą.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI