SKAITYTOJŲ ŽODIS

Nacių teroro pobūdis

Ačiū už mano prisiminimų apie Stutthofą išspausdinimą praeitame žurnalo numery. Tačiau noriu pataisyti netikslumą redakcijos įvade, kur buvau pristatytas kaip , suimtas ir į Stutthofą išvežtas su pirmąja „įkaitų" grupe'. Ypač, kad žodis „įkaitų" įdėtas į kabutes. Kyla klausimas, kodėl pavartotos kabutės? Jei nebuvom įkaitai, tai kam tą žodį vartoti, o jei buvom — tai kam kabutės?

Stutthofe buvo gautas iš Lietuvos laiškutis, rašytas kun. Alfonsui Lipniūnui, ir, berods, prof. Sruogai, kad jie ir jų draugai yra įkaitai, užstatai. Esą naciai — labai pikti, grasina sunaikinti visą inteligentiją. Sudaryta delegacija iš visuomenės, jon įeinąs vysk. Brizgys, bandoma padėti švelninti... Tad, priklausant nuo tų derybų eigos ir nuo nacių nuotaikų, ir tos suimtųjų grupės padėtis švelnėjo arba šiurkštėjo.

Vėliau toji grupė buvo vėl įmaišyta į visą kalinių masę. Žuvo Germantas ir Lipniūnas... bet tai jau atskira tema. Prie įkaitų grupės buvo priskirti ir vėliau atsiųsti Plechavičiaus armijos štabo karininkai: plk. Urbonas, plk. Andriušaitis, plk. Grudzinskas, ltn. Ptašinskas. Dar vėliau atsiuntė ir prijungė Latvijos įkaitus. Plk. Šiurna, kuris pradžioje buvo prijungtas prie įkaitų grupės, vėliau buvo atskirtas, nes jam buvo sudaryta asmeninė byla.

Negaliu užmiršti ir vėliau atsiųstų antinacinių rezistentų: A. Šapalo, Iz. Mališkos, J. Pajaujo, J. Bacevičiaus, Gumausko... dar vėliau R. Vokietaičio. Jiems kaip ir „žurnalistams" (tai mūsų sugalvotas pavadinimas) buvo sudarytos atskiros asmeninės bylos. Jie po tardymo buvo Čia atsiųsti sunaikinimui. Visi tie niuansai yra menkaverčiai palyginant su visa nacių, lygiai kaip ir bolševikų, uždėta teroro našta Lietuvai sunaikinti. Bet atskiri momentai yra įdomūs tuo, kad jie charakterizuoja teroro pobūdį.

Pati pirmiausia nacių areštuota kalinių grupė (jei taip galima vadinti) buvo adv. D. Monstavičiaus grupė. Tai tie, kurie 1933 m. iškėlė Klaipėdos nacių Neumano-Sasso bylą ir nuteisė Lietuvos nacius. Šis teismas buvo lyg ir „Mažasis Nuernbergas". Juos atėję naciai tuoj areštavo ir išgabeno į Sachsenhauseno kacetą.

Pilypas Narutis,
Oak Lawn, IL

Esame optimistai

Gavau Jūsų siųstą žurnalą Į laisvę su ištrauka iš mano romano. Detaliai susipažinau su šiuo Į laisvę numeriu ir man pasirodė, kad pati reikšmingiausia čia publikacija — dr. Vytauto Vardžio platus straipsnis — paskaita „Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai". Tai gili, mokslinė mūsų politinio visuomeninio gyvenimo analizė, labai įdomūs pastebėjimai ir prielaidos. Žinoma, patrauklios ir kitos medžiagos: Z. Ivinskio dienoraščio ištrauka, „Nacių smūgis Lietuvos Katalikų bažnyčiai"... Nemaža man buvo vertingos informacijos, iš kurios aš plačiau susipažinau su LFB veikla, apie kurią, prisipažįstu, maža žinojau. Šia prasme man padėjo ir Šiaurės Atėnai, paskelbę Vytauto Volerto įdomų pranešimą, šią vasarą skaitytą lietuviškų studijų savaitėje. Tiesa, apie tą savaitę man buvo pasakojusi p. Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ji taip susižavėjusi pasakojo, kad mane netgi apėmė šventas pavydo jausmas: Viešpatie, kaip jai pasisekė, kad turėjo progos pabendrauti su iškiliom, įdomiom asmenybėm! Be abejo, gaila, labai gaila, kad mus skiria labai dideli nuotoliai, kad ryšiai su išeivija nėra tokie, kokie iš tikro turėtų būti. Ir vis dėlto esame optimistai.

Linkėdamas Jums ir Jūsų žurnalo bendradarbiams pačios geriausios kloties, labai nuoširdžiai —

Vytautas Bubnys,
Vilnius

Dėl Vytauto Vardžio straispnio

Gerai, kad Į laisvę (Nr. 116) buvo paskelbta Vytauto Vardžio Detroito konferencijoje skaityta paskaita. Ji Lietuvos dabartinio gyvenimo paviršiuje plūduriuojančiam išeiviui parodo jo tėvų žemėje kerojančios blogovės pačias šaknis, nors kai kurios rašinio autoriaus mintys yra per drąsios, neatsargios, nepakankamai pagrįstos ir neįtikimos.

Rašinys meiliau skaitytųsi, jei redakcija būtų kiek pagyvinusi lietuvių kalbai svetimoką jo stangrų stilių ir išgenėjusi bent pačius kerėbliškiausius svetimžodžius, kaip antai, egalitarinė demokratija, majopinė pažiūra, aversija, inkom-petencija, katarsis ir kitas kalbos žaga-las. Lietuvių kalba nestinga jiems lietuviškų atitikmenų.

Bronius Nemickas,
Maspeth, N.Y.

Vienybėje — galybė

Įdedu $10 jūsų žurnalui. Prašote pastabų. Žurnalas gražus. Lietuvon atėjo laisvi rinkimai, bet lietuviai į Seimą išrinko savotiškus žmones. Daug tamsumo. Mes nepadėjome. Visais laikais žmonės klaidžiojo. Ir mes, išeivijoje, negyvename vieningai. Vieni iš krikščionių vadinamės „rezistentais”, „frontininkais”. Prieš ką mes dabar kovojame? Neaiškus vardas, pasenęs. Ypač šis vardas neaiškus Lietuvoje.

Ten populiarus buvo ir yra krikščionio demokrato vardas. Ši Krikščionių demokratų partija lietuvius sėkmingiau atvestų prie V. Europos krikščionių demokratų fronto.

Oswald Spengler (miręs 1936 Vokietijos istorikas) knygoje „The Decline of the West” matė Vakarų kultūros pražūtį. Komunistai ją prie nelaimės dar pastūmėjo. Nelaimės yra pamokos. Tad krikščionys turi gyventi vienybėje. Vienybė — galybė.

Kun. Jonas Velutis,Chicago, IL

Priminimas ir įspėjimas

Į laisvęNr. 116, liepos mėn. numeryje, tarp kitos vertingos istorinės medžiagos, ypač tikroviškai žiauraus laikotarpio pradžią aprašo prof. Zenono Ivinskio dienoraščio (1940 birželio 10 iki 18 dienos) ištrauka.

Pergyvenusiam tas dienas, ji primena ir patvirtina vyriausybės (ne visos) nesusigaudymą įvykiuose, o jauniesiems pamokančiai ir įspėjančiai-atvirai suteikia progą pamąstyti apie skaudžią mūsų tautos praeities patirtį, kuri niekad nenustoja grasinusi.

Antanas Valiuškis,Barrington, RI

Į laisvę laukia jūsų

LAIŠKŲ IR PASISAKYMŲ. RAŠYKITE!