Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ BIRŠTONE

LAIMANTAS JONUŠYS

Šių metų liepos 11-18 dienomis Birštone vyko Į Laisvę Fondo studijų savaitė. Tokia savaitė jau antrą kartą rengiama Lietuvoje. 1992 m. gegužės mėn. Į Laisvę Fondo nariai ir svečiai buvo susirinkę Nidoje.

Dėl įvairių priežasčių į Lietuvą iš Amerikos neatvyko kai kurie programoje numatyti pranešėjai: ambasadorius Stasys Lozoraitis, dr. Juozas Kazickas, dr. Vytautas Bieliauskas, advokatas Povilas Žumbakis. Apskritai išeivių dalyvavo kiek mažiau negu prieš metus. Truputį skyrėsi nuo pemykščios ir Lietuvoje gyvenančių dalyvių sudėtis, ypač politiniu požiūriu: vyravo dešiniosios, konservatyvios pakraipos žmonės. Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Vidmantas Valiušaitis per atidarymą pasakė, kad jau buvo paleistas ,,gandų kipšiukas": esą bus kuriamas naujas LAFas, sieksiantis nuversti Lietuvoje kairiųjų valdžią. Į Laisvę Fondo valdybos pirmininkas, dr. Kazys Ambrazaitis patikino, kad nebus siekiama priimti jokių politinių sprendimų, o dabartinei opozicijai linkėjo daugiau pakantos — ne tik kovoti, bet ir konstruktyviai dirbti.

Pirmosios dienos pranešimai ir diskusijos įtvirtino nuosaikų toną. South Carolina universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis aiškino pamatinius šiuolaikinio liberalizmo principus: racionalistinį pasaulėžiūrų pliuralizmą ir visuomenės daugumai priimtiną politinį teisingumą.

Buvęs politinis kalinys, šiuo metu vyriausybės patarėjas religijų klausimais Petras Plumpa kalbėjo apie įvairias žmonių nuostatų permainas, įsitvirtinant Lietuvos nepriklausomybei. Pasak jo, kai kurie lietuviai pažiūras pakeitė kaip drabužius ir neketina atgailauti dėl to, kad anksčiau dėvėjo drabužius, kurie dabar nebemadingi. Tokius žmones reikėtų laikyti aukomis, — teigė Plumpa. Jis taip pat kritikavo stabmeldišką pamaldumą politikai, politinių stabų garbinimą ir tokią praktiką, kai politiniai oponentai paverčiami šėtoniškais priešais. Jo nuomone, tai susiję su perdėtu dėmesiu išoriniam pasauliui. Juk „Kristaus mokslas keičia žmonių sielų švytėjimą, o ne šio trimačio pasaulio dėsnius".

Antrąją dieną kalbėta apie ekonomikos problemas. Dr. Feliksas Palubinskas, jau pusantrų metų dirbantis Lietuvoje, kalbėdamas apie pokomunistinę ekonominę situaciją, kaip sektiną pavyzdį pateikė Estijos reformų praktiką, išvardindamas konkrečius estų ekonominės politikos žingsnius ir pasiekimus. Be to, jis pridūrė, kad Estija ir Latvija daugiau naudojasi užsienyje gyvenančių tautiečių pagalba. Dabartinę Lietuvą dr. Palubinskas lygino ne tik su Estija, bet ir su 1918-1920 metų Lietuva, kai, įsitvirtinant nepriklausomybei, taip pat buvo pertvarkoma ekonomika, ir tai sekėsi lengviau negu dabar. Anuomet buvo mažai socialiai remtinų žmonių, nebuvo įprasta gauti šalpą iš valstybės; turtas buvo privačiose rankose ir dėl to geriau saugomas bei rūpestingiau panaudojamas.

Ekonomikos simpoziumas Birštone. Iš k.— Albertas Šimėnas, Valdemaras Katkus, Feliksas Palubinskas. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Dr. Albertas Šimėnas,buvęs ekonomikos ministras Vagnoriaus vyriausybėje, o šiuo metu Ekonomikos ir privatizacijos instituto direktoriaus pavaduotojas, išdėstė dešiniųjų ir konkrečiai Krikščionių demokratų partijos nuostatas, pabrėždamas, kad ši partija nepritaria kraštutiniam dešiniajam ekonomikos liberalizavimui, nes Lietuvoje gali atsirasti praraja tarp stambaus kapitalo, sukaupto negausaus sluoksnio rankose, ir didelės nuskurdusių žmonių masės. Albertas Šimėnas apžvelgė ligšiolinę ekonominių reformų eigą Lietuvoje, kritikavo privatizacijos formų keitimą valdant LDDP. Jis įspėjo, kad dabar siūloma laisvos prekybos sutartis su Rusija nėra išsigelbėjimas, nes Lietuvos pramonę žlugdytų masinis importas iš Rusijos, kur prekės yra pigesnės dėl nebrangių energetikos išteklių, reikalingų joms pagaminti.

Diskusijoje apie žurnalistiką buvo du pranešėjai — Naujojo dienovidžio redaktorė Aldona Žemaitytė ir Amžiaus redaktorius Antanas Gailius. Pirmoji kalbėtoja pateikė tam tikros statistikos. Balandžio mėnesį Lietuvoje buvo leidžiami 472 laikraščiai ir 219 žurnalų. Pasak pranešėjos, esant tokiam pertekliui, žodis nuvertinamas. Tačiau blogiausia yra itin prastas žurnalistinės etikos lygis, sąlygotas gajų, sovietinės žurnalistikos steroeotipų, nepripažįstančių jokių moralės varžtų.

Antanas Gailius pažymėjo, kad Lietuvos aidas negalėjo būti labai gyvybingas laikraštis, nes jis įkurtas senoviškais metodais, valdžios sprendimu, už mokesčių mokėtojų pinigus, o ne dėl to, kad natūraliai susibūrė žmonės, patikėję naujo laikraščio kūrimo idėja. Kalbėdamas apie savaitraščius, ponas Gailius pabrėžė, kad jų yra daug dešiniųjų, bet jie visi silpni.

Pokalbio apie kultūrą įžanginiame žodyje jos dabartinę padėtį glaustai nusakė istorikas Juozas Tumelis: menininkai norėjo laisvės, bet dabar nori ir materialinės globos, kurios nebėra.

Apie kultūrą kalbėjo— (kairėje) Kazys Bradūms, Juozas Tumelis ir (viršuj) Jonas Mikelinskas. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Pirmasis pranešėjas dr. Vytautas Kubilius akcentavo tautinės kultūros išlikimo problemą. (Dr. V. Kubiliaus paskaitos tekstas ištisai spausdinamas šiame žurnalo numeryje. Red.)

Dr. Audronė Skrupskeliene,dėstanti pedagogiką South Carolina universitete, kalbėjo apie švietimo problemas. Ji paaiškino, kad dar visai neseniai Pietų Karolinoje švietimo padėtis buvo gana prasta, bet pastaraisiais metais vykdytos reformos davė neblogų rezultatų. Tuo remdamasi, pranešėja bandė lyginti savo valstijos padėtį su Lietuva, kur irgi vykdoma švietimo sistemos reforma, kuri, jos įsitikinimu, turėtų vykti iš apačios, todėl svarbiausia ugdyti mokytojus. Audronė Skrupskeliene išsakė kai kuriuos įspūdžius iš Lietuvos mokyklų: pastatai ir jų interjerai nepatrauklūs, ir tai neskatina pozityvaus mokinių entuziazmo. Bloga padėtis su internatų vaikais: jie tarsi nurašyti ir tuo būdu galiausiai „atiduodami'' nusikalstamoms gaujoms.

Kultūrai skirtą dieną buvo surengtas literatūros vakaras, kuriam vadovavo rašytojas ir Seimo narys Saulius Šaltenis. Savo kūrybos skaitė Kazys Bradūnas, Jūratė Sučylaitė, buvo pagerbti Į Laisvę Fondo rezistencinio romano premijos laureatai Jonas Mikelinskas ir Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė.

Dr. Audronė Skrupskelienė ir Emanuelis Zingeris. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Studijų savaitės dienotvarkę teko keisti — politikos temai buvo numatyta skirti pirmadienį (liepos 12), tačiau tą dieną Vilniuje vyko tragiškai žuvusio Seimo nario Tautvydo Lideikio laidotuvės, kuriose dalyvavo ir Vytautas Landsbergis, vienas iš numatytų pranešėjų. Tad pokalbiai politinėmis temomis buvo nukelti į penktadienį. Vytautas Landsbergis išdėstė požiūrį į dabartinę politinę padėtį Lietuvoje ir konkrečiai Respublikos Seime. Be kita ko, profesorius Landsbergis akcentavo suaktyvėjusi Seimo nario, centristo Egidijaus Bičkausko vaidmenį ir priminė, kad šis buvo principingai atsisakęs tapti vienu iš Seimo pirmininko pavaduotojų, bet už poros dienų kažkodėl pakeitė savo apsisprendimą. Vytautas Landsbergis kritikavo kai kuriuos, naujus įstatymus, rengiamus Seimo daugumos, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties įstatymo projektą. Pranešėjas itin akcentavo jautrią Lietuvos santykių su Rusija būklę artėjant kariuomenės išvedimo terminui. Jo nuomone, prezidentas Brazauskas linkęs daryti Rytų kaimynei nuolaidų, kurios Lietuvai gali būti gana pavojingos. Kalbėdamas apie imperialistinius Rusijos siekius, Vytautas Landsbergis pasakė, kad Vakarai, džiūgaudami dėl komunizmo žlugimo, nemato, jog komunizmas buvo tik Rusijos imperializmo įrankis, kuris dabar nebetinkamas, ir imperinė politika vykdoma kitomis priemonėmis. Atsakinėdamas į auditorijos klausimus, Vytautas Landsbergis apgailestavo, kad išeivija neteikia solidžios paramos Lietuvos politinėms jėgoms.

Apie Lietuvos santykių su Rusija raidą kalbėjo Česlovas Stankevičius, turintis didelę valstybinių derybų su Rusija patirtį. (Jo paskaita ištisai spausdinama šiame numeryje. Red.)

 Diskusijose rašytojas Jonas Mikelinskas išsakė nuomonę, kad į Vakarus reikia žiūrėti be iliuzijų — jie Lietuvos negelbėjo nei 1940 metais, nei po karo, nei valdant Gorbačiovui.

Šeštadienis, paskutinioji studijų savaitės diena, buvo skirta laisvoms temoms. Pranešėjai buvo dr. Bronius Kuzmickas ir Seimo narys Emanuelis Zingeris. Pirmasis kalbėtojas daugiausia dėmesio skyrė savitiems Lietuvos istorijos posūkiams. Beje, vieną tolimos praeities motyvą dar ansktesnę dieną diskusijoje buvo iškėlęs Kazys Bradūnas — Mindaugo nužudymą, kurio karūna būtų leidusi kurti lietuvišką kultūrą krikščioniškos Vakarų kultūros įtakoje. Bronius Kuzmickas teigė, kad daug svarbių Lietuvos pergalių nebuvo įtvirtintos politikos ir diplomatijos sferose. Laimėjus Žalgirio mūšį, neatsiimtos vakarinės žemės, neįvyko Vytauto Didžiojo karūnavimas, 1590 metais Bretkūnas išvertė Bibliją, bet ji nebuvo išleista.

Vėliau kalbėjęs Emanuelis Zingeris kaip neišsipildymo simbolį traktavo ir Dariaus ir Girėno skrydį, taip pat pridūrė, kad jo subjektyvia nuomone, panašus lietuvių tautos „nepriskridimas” yra ir pastarieji Seimo rinkimai. Šiaip jau E. Zingeris daugiausia kalbėjo apie lietuvių ir žydų santykius, gerai nepažintą išnykusį prieškarinį žydų pasaulį- Jis minėjo dar sovietiniais laikais brendusią laisvės dvasią, kuri vienijo žmones, ir prisiminė, kad būtent tokios dvasios pagrindu jis, lituanistas studentas žydas, nuoširdžiai bendravo su lituanistu studentu Valiušaičiu. Atsakydamas į klausimą apie dabartinį Lietuvos žydų kultūrinį gyvenimą Lietuvoje, jis teigė, kad dabar žydai gali tik atkurti atmintį apie save, bet ne autentišką savo bendruomenės gyvenimą.

Studijų savaitės dalyvių buvimą Birštono „Versmės” sanatorijoje, be kita ko, kiek paįvairino šiokia tokia koncertinė programa, bet apskritai vidurvasario oras, deja, nelepino: keletą dienų pliaupė lietus, dėl jo teko atsisakyti ekskursijos po Birštoną ir jo apylinkes. Negalima nepaminėti, kad sklandų darbą ir geras gyvenimo sąlygas užtikrino nuolatinis organizatorių rūpinimasis — čia ypač daug nusipelnė Lietuvos filialo valdybos pirmininkas Ignas Misiūnas.

Birštono savaitės metu posėdžiavo Į laisvę fondo vadovybių asmenys. Iš k.: Viktoras Naudžius, Vidmantas Valiušaitis, Ignas Misiūnas, Kęstutis Skrupskelis, Jonas Kaireoičius, Juozas Tumelis, Vytautas Kubilius, Vytautas Majauskas, Kazys Ambrazaitis. Nuotr. A. Pargausko.