Bronius Krivickas, Du sonetai

BRONIUS KRIVICKAS

DU SONETAI

* * *

O audra, kuri, užpuolus girią,
Ąžuolus rambius kvapu sutraiškai,
Ir viršūnėm išdidžiom miškai
Šlauko purvą prieš tave nusvirę,

Šaukdamas tave kovon mirtinėn,
Melsvame žėrėjime žaibų 
Geležiniais pirštais įkimbu 
Tau mirtim alsuojančion krūtinėn:

Žerk į veidą savo žaibo lietų,
Smok kamienais ąžuolų gruoblėtų,
Sviedžiamų ant žemės nusiaubtos, —

Neatleisiu rankų atkakliųjų,
Kol krūtinėj, plakęs griausmo kūju,
Tavo pulsas mušti nenustos.

1951

Skaityti daugiau: Bronius Krivickas, Du sonetai

40 METŲ NUO BRONIAUS KRIVICKO ŽUVIMO

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

Prisimenant anuos sunkius, kruvinus metus, kai po Antrojo pasaulinio karo už Lietuvos laisvę į miškus kovoti išėjo drąsiausieji mūsų vyrai, paskutiniais laikais buvo minimas ir jaunas intelektualas, rašytojas, mokytojas Bronius Krivickas. Ir jis žuvo. Lietuvių enciklopedija spėjamai jo mirties datą pažymėjo 1945 metus. Žuvimo aplinkybės ilgai nebuvo žinomos. Dabar, kada pasidarė prieinami ir kai kurie bolševikinio saugumo archyvai, daugiau sužinome ir apie Bronių Krivicką.

Bičiuliški,,Šatrijos" literatai 1942m. Vilniuje, viršuj, iš k. — Eugenijus Matuzevičius, Bronius Krivickas; apačiojPaulius Jurkus, Kazys Bradūnas, Mamertas Indriliūnas ir Vytautas Mačernis.

Poetas literatas Eugenijus Matuzevičius mus informuoja, kad jo draugas Virginijus Gasiliūnas, literatas ir literatūros tyrinėtojas, vienas iš literatūros žurnalo Sietyno leidėjų, buvusiame sovietinio saugumo archyve atrastoje partizanų likvidavimo ir sunaikinimo byloje užtiko svarbios medžiagos ir apie Bronių Krivicką, jo žuvimo aplinkybes. Jis žuvo 1952 metų rugsėjo 21 dieną. Vadinasi šį rudenį sueina 40 metų. Žuvo Raguvos, Panevėžio apskrities 17-tam miško kvartale, slėptuvėje-bunkery kartu su kovos draugu literatu Blinkevičium. Žuvo susisprogdindami, kai nebuvo vilties išsivaduoti, o gyvi nenorėjo pasiduoti. Saugumo buvo įsakyta juos gyvus paimti.

Skaityti daugiau: 40 METŲ NUO BRONIAUS KRIVICKO ŽUVIMO

IŠ PRAEITIES ŠAUKSMO IŠKYLA PILNUTINĖ DEMOKRATIJA

Pirmoji Į laisvę fondo lietuviškų studijų savaitė Lietuvoje

JUOZAS BAUŽYS

Mėlyni plakatai mieste ir priemiesčiuose kvietė vilniečius dalyvauti Į laisvę fondo studijų savaitės atidaryme Vilniuje ir tolimesnėje programoje Nidoje. Tai buvo šį pavasarį, kai Į laisvę fondo Lietuvos filialo rūpesčiu buvo surengta pirmoji studijų savaitė, skirta temai: Pilnutinė demokratija: idėjos, realijos ir perspektyvos.

Bendra ILF studijų savaitės dalyvių nuotrauka Nidoje 1992. V. 14. Nuotr. A. Sutkaus.

Atidaromasis pilnaties posėdis įvyko gegužės 11, pirmadienio rytą, Vilniaus Menininkų rūmuose. Rinkosi vilniečiai, kauniečiai, o taip-pat į šią savaitę atvykęs nemažas būrys bičiulių ir svečių iš JAV ir kitų kraštų, susitiko seni draugai pobeveik pusės amžiaus nesimatymo. Buvo gražu ir prasminga, kad ten pat buvo paruošta ir speciali paroda „Praeities šauksmas". Tai buvo kruopščiai ir rūpestingai surinkti, išdėstyti bei iškabinti įvairūs partizanų dokumentai, spaudiniai, piešiniai, pogrindžio kūryba, politinių kalinių bei tremtinių atsiminimai ir kt. Ši paroda — tai didelis nuopelnas ir darbas Į laisvę fondoLietuvoje Rezistencinio paveldo komisijos, vadovaujamos Liudo Dambrausko ir Mindaugo Bloznelio.

Baltojoje Menininkų rūmų salėje, dalyvaujant Aukščiausios Tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui ir arti 300 dalyvių, taip pat spaudos, radijo ir TV reporterių, įžangine kalba savaitės studijas pradėjo ILF Lietuvos filialo tarybos pirm. Vidmantas Valiušaitis.

Skaityti daugiau: IŠ PRAEITIES ŠAUKSMO IŠKYLA PILNUTINĖ DEMOKRATIJA

PRAEITIES ŠAUKSMAS

Mūsų tauta nuėjo ilgų ir nuožmių kovų už savo laisvę kelią. Nesykį istorijos vingiuose iškildavo dilema — būti ar žūti. Laisvos ir lygiateisės Europos tautos statusą pelnėme ne gyventojų gausumu, ne karine galia, ne kitų malone, o tik dvasios stiprybe, kuri atsiskleidė per kalbą, kultūros tradicijas, tikybą ir per sunkiausių gyvenimo sąlygų išugdytą tautinio išlikimo instinktą.

Pakilę iš priespaudos į dvasini ir tautinį atgimimą, atkurdami savo valstybę, jaučiame kiekvienoje Lietuvos kertelėje ilgaamžio gniuždymo pėdsakus, girdime netolimos praeities šauksmą, primenantį, kas mes esame ir kuo privalome būti. Išsigimtume dvasiškai ir išduotume tautą, jeigu neprisimintume partizanų kapų, Gestapo ir KGB rūsių, neįsiklausytume į kalėjimų bei kondagerių aukų balsus, neišgirstume jų arba nuslopintume juos lozungine euforija, pasiduotume asmeninio valdžios troškimo ir karjerizmo aistroms.

Skaityti daugiau: PRAEITIES ŠAUKSMAS

ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas

ADOLFAS DAMUŠIS

Į laisvę fondo studijų savaitėje svarstytų minčių

APIE PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ 

SUSUMAVIMAS

Dr. Adolfas Damušis diskutuoja pilnutinę demokratijąsu švietimo ministru Darium Kuoliu. ĮLF savaitė Nidoje. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Vien tik politinėje srityje besireiškianti demokratija yra nepilna. Pilnutinės demokratijos veikla gyvenime turi būti plečiama vertikaliai ir horizontaliai.

Vertikaliai jos plėtotė yra tokia:

a.    Bendrojo gėrio siekimas, kuris skatina visus piliečius sąžiningai dirbti ir lygiai darbo vaisiais naudotis.

b.    Atsiribojimas nuo prievartos primesti kitiems pasaulėžiūrinius įsitikinimus, siekimas tolerancijos bei pagarbos artimui.

c.    Solidarus ir lygus teisingumas visiems, jungiantis visus valstybės piliečius, atremtas į krikščioniškas vertybes ir grindžiamas teisingais bendrosios gerovės principais. Šv. Augustinas sako: „Valstybė be teisingumo yra plėšikų ir vagių gauja”.

Horizontaliai pilnutinė demokratija veikia ne tik politinėje srityje, bet ypatingą dėmesį kreipia į socialinę-ekonominę politiką, į kultūrinių vertybių ugdymą ir į tarptautinės veiklos galimybes.

Skaityti daugiau: ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas

Subkategorijos