Lietuviškų studijų savaitės Dainavoje išvadinės mintys
Šios vasaros Lietuviškų studijų savaitės ir Lietuvių Fronto bičiulių konferencijos (1993 rugpjūčio 6, Dainavoje) pagrindinė tema buvo ,,Mūsų žvilgsnis į politinę tikrovę bei ateities perspektyvas Lietuvoje” ir iš šios temos išplaukiantis mūsų pačių apsisprendimas Lietuvos ateities atžvilgiu. Išvadų komisijon pakviesti asmenys (Juozas Baužys, dr. Zigmas Brinkis, Juozas Kojelis ir Vytautas Volertas) buvo įpareigoti kai kuriomis išvadinėmis mintimis, iškilusiomis savaitės paskaitose, simpoziumuose ar diskusijose, pasidalinti su visuomene.
1. Tikime žmogaus dvasioje glūdinčiais tiesos, teisingumo, tautinio solidarumo troškimais. Tad skirtumai tarp Lietuvos iš išeivijos, iššaukti laiko, atstumų ir gyvenamosios aplinkos, būtinai lygintini abipuse pakanta ir geranoriškų vieni kitų supratimu. Esame pasiryžę sutartinai spręsti atsiradusias lietuviškas problemas ir krikščioniškos moralės bei pilnutinės demokratijos dvasioje jungtis į mums artimas politines grupuotes. Tėvynės sąjungą ir Krikščionių demokratų partiją, sutarusias konsoliduoti demokratines jėgas Lietuvoje, laikome mums idėjiškai artimiausiomis.
2. Penkiasdešimt komunistinės okupacijos metų pažeidė lietuvių tautos mąstyseną, pasireiškiančią logikos dėsnių nepaisymu, istorinių faktų žalojimu, tikrovės iškraipymu. Tokia sovietinė mąstysena ryškiai prasimuša Aleksandro Slavino, Tomo Venclovos ir kai kurių kitų autorių straipsniuose daugiau ar mažiau rafinuotomis mintimis, skelbiamomis lietuvių ir net kitataučių spaudoje.
Pripažindami žodžio ir spaudos laisvę, vis dėlto turėtume atkreipti didesnį dėmesį į tokios sovietinės mąstysenos tebesitęsiančius užslėptus tikslus ir juos iškelti tiesos švieson.
3. Pokomunistinėje Lietuvoje daugelis buvusių sovietinių nusikaltėlių, nekalbant apie naujuosius „mafijozus", nebaudžiami tebevykdo nusikaltimus ir toliau skriaudžia sovietinio režimo nuskriaustuosius. Sovietinės mąstysenos apologetai kartais begėdiškai skelbia, jog komunistiniai budeliai savo dvasioje gal net daugiau kentėję už jų aukas.
Mes pasisakome už aiškų desovietizacijos įstatymą ir nusikaltėlių žmoniškumui traukimą atsakomybėn. Tai būtina ne bausmėm skirti, bet istoriniam teisingumui atstatyti ir moralinei atsakomybei išryškinti.
4. Dabartinė Lietuvos vyriausybė trukdo buvusios komunistinės valdžios atimto iš Lietuvos piliečių turto grąžinimą ir bando tą turtą įteisinti savo partijos buvusių ir esamų biurokratų rankose. Žemės ūkio privatizacijos procesas vyriausybės taip pat yra sąmoningai stabdomas, o privatus ūkis įvairiais būdais yra verčiamas jungtis į ūkio bendroves.
Mes nepritariame tokiam valdančios partijos politinės jėgos demonstravimui ir galvojame, kad tai yra žmonių apiplėšimas. Į žemės ūkį Lietuvoje žiūrėtina ne vien kaip į ekonominį kompleksą, bet ir kaip į lietuvių tautai charakteringą gyvenimo būdą, turintį stiprų poveikį į dvasinį tautos atgimimą. Žemės ūkio bendrovės — tai sovietinės sistemos palikimas.
5. Lietuvos vyriausybės tendencija kurti Lietuvos bendras su Rusija įmones sudaro sąlygas stambaus Rusijos kapitalo investavimui su vienašališku Rusijos naudai prekybiniu balansu. Rusijos požiūris į Baltijos kraštus kaip į „Artimą užsienį" iš naujo rodo jos imperialistinės politikos ėjimus.
Tad negalime pritarti tokiai pernelyg nuolaidžiai Lietuvos vyriausybės tendencijai ir remiame Lietuvos krikščionių demokratų partijos memorandume „Dėl Lietuvos santykių su Rusija ir žalos Lietuvai atlyginimo", išdėstytus siūlymus.
6. Lietuvos vyriausybė ruošiasi įstatymais suvaržyti žodžio, susirinkimų ir demonstracijų laisvę ir tuo labiau apsunkinti ar ir visai paneigti opozicijos žodžio laisvę.
Esame įsitikinę, kad su bet kokiu žodžio laisvės suvaržymu žūva ir kitos laisvės.
7. Kitais metais rengiamasi pertvarkyti Lietuvos apskričių ir valsčių administracines ribas. Atitinkamai ruošiamasi pakeisti ir priimti naują rinkimų įstatymą.
Siūlome naujame rinkimų įstatyme sumažinti renkamų Seimo narių skaičių bent iki 60 ir pasisakome už mažoritarinę rinkimų sistemą, kurioje balsuojama už asmenis, o ne už sąrašus.
8. LFB konferencijos dalyviai teigiamai vertina išeivijoje jau seniai veikiančias organizacijas ir naujai sukurtas specialias institucijas, įvairiais būdais ir įvairiose srityse teikiančias Lietuvai pagalbą, ir visus išeivijos lietuvius prašo jas remti. Dėmesys, ypatingai buvo atkreiptas į US-Baltic Foundation, kuri Baltijos kraštuose ruošia savivaldybės darbuotojus ir tuo ugdo demokratijos ateitį, pradėdama nuo pačių visuomenės pagrindų.
9. Savaitės ir LFB konferencijos dalyviai dėkoja Lietuvos ambasadoriui Venezueloje dr. Vytautui Dambravai už prisiųstus sveikinimus bei rezistencinių įsipareigojimų priminimą, džiaugiasi ambasadoriaus nenuilstamu darbu diplomatinėje tarnyboje ir giliai vertina jo ištikimybę Lietuvai.
