Ruoškimės grįžti
Žurnalas Į LAISVĘ viename iš Nr. 77 (114) vedamųjų, “Ruoškimės grįžti”, primena išeivijos įsipareigojimus savo pavergtam kraštui; ir tarp kitko klausia, ką lietuviai inžinieriai-architektai, ALIAS/PLIAS, turi paruošę ar gal ruošia būsimai laisvai Lietuvai. Jo nuomone, tarp kitų įvairių konkursų išeivijoje ar nebūtų laikas paskelbti konkursą ir Lietuvos laisvės paminklui ar laisvės kovų muziejui Vilniuje.
Šio straipsnio mintis— intriguojanti. Galbūt Lietuvių Fondas tokį konkursų remtų, o ALIAS/PLIAS centro valdyba pasiimtų organizavimo iniciatyvą? Verta pagalvoti.
Manau, kad konkursas galėtų susilaukti didelio atgarsio, kurio aidai pasiektų ir lietuvius pavergtajame krašte, suteikdami jiems vilties ir stiprybės. Jaunosios kartos inžinieriams ir architektams būtų paskata giliau pažinti Lietuvos istorijų, etnografiją, meną ir pačias kovas dėl laisvės, kad, ruošiant laisvės paminklų Lietuvoje planus, galėtų aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti.
Ar greitai tokius paminklus statysime, ne tiek svarbu spėlioti; svarbu ruoštis, planuoti ir kurti, nes tai suteiktų pavergtiesiems broliams vilčių ir paliudytų išeivijos gyvą tikėjimų Lietuvos laisve.
Edm. Arbas
Santa Monica, Calif.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
kokį pažinau iš asmeniškų kontaktų
(Jo penkerių metų mirties sukakčiai paminėti)
JUOZAS KOJELIS
Pirmas tiesioginis kontaktas su JB įvyko Vokietijoje, manau, 1946. Tuo metu Brazaitis manęs nepažino; galėjo tik būti pastebėjęs mano pavardę tuometiniuose Aiduose. Tur būt kas nors iš pažįstamų bus mane jam rekomendavęs, nes gavau laiškutį, kviečiantį būti Vliko įgaliotiniu Muenchene. Manau, kad jis rašė kaip Informacijos tarnybos vedėjas. Konkretizuodamas mano pareigas, jis prašė informuoti Vliką apie vykdomus DP screeningus, okup. valdžios pastangas lietuvius ir kitų tautybių pabėgėlius grąžinti į rusų užimtas teritorijas ir p. Kai screeningai pasibaigė ir tremtinių DP statusas stabilizavosi, ryšiai su JB nutrūko.
Pirmą kartą ranką Brazaičiui paspaudžiau Čikagoje 1952. Jis ne taip seniai buvo atvykęs į Ameriką iš Europos ir Čikagoje atsirado prieš Vasario 16 minėjimą. Tuo metu Čikagos ALT-bai pirmininkavo Povilas Baltis, iš Lietuvos į Ameriką atvykęs prieš II pasaulinį karą. Aš jį pažinau kaip studentą at-ką VD u-te Kaune. Vėliau Baltis iš lietuviško gyvenimo pranyko.
Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS
ARCHIPELAGO GULAGE
_files/I-Laisve-1980-78(115)-3.jpg)
Du iš Lietuvos kankinių kronikos
Mirty ten gyvos širdys dega
Po sniego tunika saugia,
Ir man jas apdainuoti maga
Archipelago gulage— — —
Kančių ir kraujo kaupas kaupias
Nebepavidale žmogaus,
Bučiuoji žemę apsiklaupęs
Po palaima tėvų dangaus.
Ir žydi kraujas, žydi kančios
Širdies erškėtrože dygia,
Bet sielos niekas nesupančios
Gulagų archipelage.
Tulžies tau, Petkau, buvo duota,
O tu šaukei: “Man atgaiva
Archipelaguos nukryžiuota
Ištikimoji Lietuva!. .”
Tau teismas paskelbė, Nijole:
“Kalta!” — “Ne, nieko panašaus!”
O tu iš džiaugsmo vis kartojai:
“Pasigailėti neprašau!”
Nuo žodžių tų teisėjai dreba
Po savo ištarme baugia,
Nes tu pamynei melo stabą
Archipelago gulage.
“Su Lietuva aš sužieduota,
Ji man gyvenimo gaiva,
Teismuos ir lageriuos kryžiuota
Ištvermingoji Lietuva!”
_files/I-Laisve-1980-78(115)-4.jpg)
Skaityti daugiau: Iš poemos “Vaidila Valiūnas”
Lietuvos laisvinimo veikloje
JURGIS ŠARAUSKAS
Tema “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje” yra tikrai įdomi. Ji toje veikloje sugestionuoja naujas kryptis. Savo svarstymus grupuoju į dvi dalis: (a) trumpa apžvalga išnaudojamų galimybių ir (b) komentarai ir sugestijos dėl neišnaudojamų galimybių.
Amerikos lietuviai iki šiol daug yra nuveikę, ir aš negalvoju visos jų veiklos aptarti. Apsiribosiu vien politine veikla.
Mūsų veikla tautinėje plotmėje
Nežiūrint, ar tai gera ar bloga, tačiau yra faktas, kad amerikiečiai save laiko pragmatiškų aktyvistų tauta. Amerikos piliečiai galvoja, teisingai ar klaidingai, kad jų vidaus politika yra praktiška ir reali. Esame linkę galvoti, kad mūsų, tai yra Amerikos, užsienio politika taip pat praktiška ir reali. Daug kas kritikuoja mūsų užsienio politiką. Kritikai sako, kad ji nepastovi, dažnai kintanti. Brežnevas Ameriką yra pavadinęs “nepatikimu partneriu”. Mes tą nepastovumą pateisiname, tardami, kad mūsų užsienio politika grindžiama pragmatiškumu: keičiantis pasaulio įvykiams, turi keistis ir politika. Pavyzdžiui, Amerikos suteiktas Kinijos Liaudies respublikos pripažinimas gali būti suprastas kaip reali reakcija į naują faktinę pasaulio padėtį. Paramos nutraukimas Nikaragvos Samozai ir Irano šachui yra taip pat realios užsienio politikos išvados. Naujos situacijos reikalauja naujų sprendimų.
Skaityti daugiau: NEIŠNAUDAOJAMOS GALIMYBĖS
_files/I-Laisve-1980-78(115)-1.jpg)
Fotografinė kopija 
BOX 
