VEIKTI SAVO INICIATYVA

Stud. Asta Grakauskaitė

IV PLJ kongresas padarė visą eilę nutarimų, kurie išreiškia išeivijos lietuvių jaunimo nusistatymus aktualiaisiais lietuviškais klausimais. Pasaulio lietuvių jaunimas pasisakė už dinamišką dialogą su Lietuvos jaunimu per pogrindžio spaudą, už nepripažinimą sovietų pilietybės įstatymo, prieš antilietuviškumą ir antisemitizmą, prieš okupanto Lietuvoj vykdomą religijos persekiojimą bei tikinčiųjų teisių paneigimą.

Kongreso dalyviai grįžo pilni įspūdžių ir praturtinę idėjinį bagažą. Tačiau nutarimai neturėtų prasmės, jei jie paliktų nutarimų knygose. Jie turi būti bandomi įgyvendinti. Tad ką konkrečiai galėtume mes padaryti čia, Kalifornijoje, kad kongreso nutarimai nepaliktų negyvomis raidėmis?

Kongresas teisingai pramatė sunkumus, su kuriais bus susidurta, siekiant nutarimų įgyvendinimo. Mat pastebėjo, kad lietuvių jaunimas politinio sąmoningumo stokoja ir kad jo ugdymas “buvo ir tebėra per mažai efektyvus”. Tad lygiagrečiai su praktiška veikla turėtų vykti ir jaunimo politinio sąmoningumo ugdymas. Tuo reikalu kongresas priėmė tokius nutarimus:

1)    dėti pastangas įasmeninti politinius klausimus,

2)    susipažinti ir supažindinti kitus su tautos praeitimi,

3)    susipažinti su tarptautiniais dokumentais, kurie liečia Lietuvą ir kitus pavergtus kraštus,

4)    susipažinti su Lietuvos pogrindžio darbais, kurie yra esminiai įrankiai politinio sąmoningumo ugdymui,

5)    besidarbuojantiems su lietuvių jaunimu mokyklose, organizacijose, saviveiklos vienetuose, išnaudoti visas galimybes ugdyti politinį sąmoningumą,

6)    šeimoms įtraukti politinius klausimus į bendrą auklėjimą,

7)    remti politinių mokslų studentus bei specialistus,

8)    ruošti metinius politinius kursus bei sąskrydžius, kur būtų pristatomi ir diskutuojami dabartiniai politiniai įvykiai bei procesai.

Kaip matome, padaryta keletas sugestijų mūsų pačių politinio sąmoningumo stiprinimui. Nors Los Angelėse turime vieną iš veikliausių Jaunimo sąjungos skyrių Amerikoje, tačiau lokaline iniciatyva visus tuos nutarimus vykdyti nepajėgtume. Konkretesnį planą turėtų paruošti centro valdyba. Tačiau paskutinis nutarimas, “ruošti metinius politinius kursus bei sąskrydžius, kur būtų pristatomi ir diskutuojami dabartiniai politiniai įvykiai bei procesai’’, pas mus tikrai įmanoma įgyvendinti. Čia galėtų būti tikrai ugdomas jaunimo tautinis - politinis sąmoningumas. Šitokių kursų programon galėtų būti įtraukiamos temos, kurios minimos 2-me, 3-me ir 4-me nutarimuose. Jeigu jau tikroji politika jaunimo masei nėra patraukli, 2-3 dienų kursus būtų galima pradžiai organizuoti pasaulėžiūrinių - politinių klausimų nagrinėjimui.

Jaunimo kongresų dalyviai, ypač kurie dalyvauja studijinėse programos dalyse, savo politinį sąmoningumą praplečia ir pagilina. Tačiau kongresai vyksta tik kas ketveri metai. Gi idėjinis formavimas ir formavimasis turi vykti nuolat. Todėl tokių kursų planas yra realus ir įgyvendinamas.

Ne tik viso pasaulio ir atskirų kraštų mastu, bet ir atskirose vietovėse jaunimas savo pastangas turėtų nukreipti į rimtesnius užsimojimus. Taip pat jaunimas turėtų pradėti veikti savo iniciatyva, o nelaukti vyresniųjų raginimų. Ar nebūtų gražu, kad mes, pradėję konkrečiai veikti, paragintume ir vyresniuosius.

Mums, čia gimusiems, augusiems ir išsimokslinusiems, yra lengviau negu jiems lietuviškais reikalais kontaktuoti Kongreso ir vyriausybės narius, dalyvauti politinių kalinių laisvinimo akcijoje, reaguoti lietuviškais klausimais amerikiečių spaudoje. Aš nežinau, kuo mes galime pateisinti savo neveikią.

Petras Kisielius, uždarydamas IV PLJ Kongreso studijų dienų plenumo posėdį, savo kalboje taip pasakė:

“Ar kas tiki, ar netiki, kongresai ir išeivijos lietuviškas jaunimas turi neginčijamą potencialią jėgą ir galią, kurios nereikalingos kieno nors pripažinimo ar patvirtinimo. Atėjo metas mums šiuos potencialus paversti veikla už mūsų tautos išlikimą ir laisvę”.