NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ

 

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

VLIK’o seimo atstovo pastabos

Paskutinysis VLIK’o seimas įvyko Baltimorėje 1979.XII.8-9 d.d. Į prezidiumą VLIK’o valdybos buvo pasiūlyti ir priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų seime ir po to vykusiuose VLIK’o tarybos posėdžiuose gal kiek ir nustebino S. Lūšio pasiūlymas į seimo pirmininkus ir jo sutikimas pareigas priimti. Ne taip senai krikščionių demokratų partijos vadovybė S. Lūšį buvo pašalinusi iš partijos atstovavimo VLIK’o taryboje dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIK’o pirmininkus. Bet politiniai sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir be jokių priežasčių. Atrodo, kad S. Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą . . .

Seimą atidarė VLIK’o valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė, supažindindama seimo atstovus su Baltimores lietuvių veikla, organizacijomis ir paties miesto istorija.

Sveikinimai

Žodžiu seimą sveikino dr. S. Bučkis, Lietuvos atstovas Washingtone, primindamas, kad diplomatinės tarnybos išlaikymo klausimu tikisi iš seimo pasisakymo ir paramos. J. Simanavičius, Kanados Lietuvių Bendruomenės pirmininkas, palinkėjo VLIK’ui sudaryti sąlygas visiems įsitraukti į darbą ir pažadėjo Kanados Lietuvių Bendruomenės nuoširdžią talką. Dr. Šidlauskas, ALT’os pirmininkas, savo žodyje nurodė, kad ALT’a ir VLIK’as yra panašūs veiksniai. Su šia dr. Šidlausko išvada negaliu sutikti. ALT’a yra sudaryta iš išeivijos organizacijų, apima tik vieną laisvojo pasaulio valstybę ir niekada, bent ligšiol, nepretendavo į laisvos Lietuvos valstybės atstovavimą. Vienintelis panašumas tik toks, kad dabartinis VLIK’o pirmininkas yra pirmininkavęs ir ALT’ai ir šiuo metu abiejų organizacijų valdybos nesiekia bendros kalbos su Lietuvių Bendruomene. Toliau dr. Šidlauskas linkėję VLIK’ui suvesti abi bendruomenes prie vieno stalo. Tačiau neatrodo, kad dabartinė VLIK’o valdyba stengtųsi susitarti su tikrąja Lietuvių Bendruomene. Ypač reikia tuo abejoti, prisimenant Bendruomenės atstovo įžeidimą VLIK’o valdybos posėdyje ir stoką žingsnių šiam incidentui likviduoti. Dr. Šidlauskas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl “kažkokios organizuojamos komisijos’’. Atrodo, kad turėta galvoje PLB nesenai suorganizuota Visuomeninių reikalų komisija. Taip ir liko neaišku, kodėl sveikinimo žodyje reikia sielotis kitų organizacijų dirbamais pozityviais darbais. Trumptis sveikinimo žodžius tarė Zigmas Juras, Didžiosios Britanijos lietuvių draugijos pinnininkas ir p. Eringis, Lietuvių Bendruomenės Baltimorės apylinkės pirmininkas.

Gan keistas buvo “Naujienų” redaktoriaus M. Gudelio sveikinimo žodis, nurodantis, kad “Naujienos” visą laiką rėmė VLIK’ą ir ateityje jį rems. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad “VLIK’as iki šiol snaudė, miegojo ir nieko nedarė”. Išeina, kad rėmė už snaudimą, miegojimą ir nieko nedarymą. Už tokią pat veiklą savo paramą pažadėjo ir ateičiai. Jam baigus, seimo pirmininkas rado reikalinga padaryti pastabą, kad sveikinamasis žodis išėjo iš sveikinimo ribų . . .

Drumzlini pranešimai

VLIK’o tarybos pranešimą padarė tarybos pirmininko V. Šoliūno įgaliotas P. Povilaitis. Pasidžiaugė, kad VLIK’o taryba nugalėjo visas kliūtis ir, nors ir ilgokai užtruko, sugebėjo išrinkti vieną iš energingesnių valdybos pirmininkų. Reikia palinkėti, kad ta energija būtų nukreipta į geras vėžes.

VLIK’o valdybos pranešimą raštu padarė valdybos pirmininkas dr. K. Bobelis. Išvardijęs visus valdybos narius ir jų einamas pareigas, citavo VLIK’o valdybos balandžio mėnesio deklaraciją, primindamas, kad tai “nebuvo kurio nors vieno Valdybos nario darbas, bet bendras visos valdybos kūrinys”. Nenoromis kilo mintis, kad kartais galėjo ir kitaip būti, nes spaudoje teko matyti užmetimų, jog ne visi valdybos narių parašai po deklaracija buvo asmeniškai padėti. Bet tuo pačiu, reikia pažymėti, kad neteko matyti ir parašų atšaukimo . . . Toliau dr. Bobelis smulkiau suminėjo VLIK’o valdybos atliktus darbus, kaip pvz., VLIK’o raštinės perkėlimą į Washingtoną ir VLIK’o atstovybių steigimą kituose kraštuose. Kiek iš pranešimo supratau, šiuo metu VLIK-as turi atstovybę Argentinoje ir atstovus Did. Britanijoje ir Prancūzijoje. Kitos VLIK’o atstovybės veikia niekam negirdėtuose kraštuose — “ir t.t, ir t.t.” (Citata iš pranešimo raštu, 6 psl.).

VLIK’o pirmininkas vis kalbėjo apie kažkokį Lietuvių Bendruomenės skilimą. Kiek man žinoma, JAV Lietuvių Bendruomenė nėra suskilusi, bet kaip veikė anksčiau, taip veikia ir dabar. Yra atsiradusi, VLIK’o pirmininko antrąja bendruomene vedinama, grupelė žmonių, bandanti pasisavinti Lietuvių Bendruomenės vardą. Bet ta grupelė iki šiol jokio pozityvaus veikimo neparodė. Jau būtų laikas užmiršti kalbas apie skilimą ir, vietoj koliojus Lietuvių Bendruomenės atstovus, susitaikyti ir nuoširdžiai dirbti kartu. Toliau dr. Bobelis pabrėžė: “Valdyba ir toliau tęs buvusią tradiciją, kad visi svarbesni pareiškimai ar memorandumai kitų valstybių vyriausybėms bus siunčiami bendrai su Diplomatine Tarnyba”. Dėl šio pareiškimo dr. Bobelis buvo paklaustas, ar ryšium su 45 pabaltiečių pareiškimu Maskvoje, siunčiant telegramas (kurių dalis vėliau pasirodė buvę tik laiškai), 35-ms, 33-ms ar 30-čiai valstybių (skaičius taip ir liko neaiškus, nes VLIK’o valdyba savo pranešimuose naudojo įvairius skaičius) irgi buvo susirišta su Diplomatine tarnyba. J tai jis atsakė, kad “tik pagrindiniai memorandumai, bet ne tokie staigūs, kasdieniniai (mano pabraukta), aptariami su Diplomatine tarnyba”. Dr. S. Bačkis rado reikalo paaiškinti, kad VLIK’o valdyba yra kreipusis tik dėl dviejų memorandumų: Belgrado konferencijos klausimu ir dėl 50 metų Lietuvos Nepriklausomybės sukakties pareiškimo. Iš datų atrodo, kad dabartinė VLIK’o valdyba nė karto nėra kreipusis į Diplomatinės tarnybos atstovą dr. S. Bačkį, nes ir Belgrado konferencija ir Lietuvos nepriklausomybės 50-ties metų sukaktis įvyko prieš šios valdybos kadenciją.

Dr. Bobelis savo pranešime kiek ilgiau ir smulkiau supažindino seimą su Lietuvos interesų atstovavimu įvairiose tarptautinėse organizacijose. Paminėjo, kad šiuo metu Lietuvos atstovavimas Europos tautų parlamente yra nutrūkęs, bet valdyba daro žygius jam atgaivinti. Neapsiėjo ir be pritarimo Valstybės Departamento užimtai linijai, kad Helsinkio aktai esą mums naudingi. Suminėjo taip pat Pabaltiečių santalką, Jungtines tautas, santykius su atskiromis valstybėmis, Tarptautinį Hagos tribunolą ir kitas privačias tarptautines organizacijas.

Norėtųsi nors trumpai pakomentuoti dr. Bobelio pasisakymą: “Yra nagrinėjamos galimybės ir galimos išdavos, jei Lietuvos byla būtų pristatyta Tarptautiniam Hagos tribunolui”. VLIK’o valdyba savo pašonėje turi (ir artimai su juo bendradarbiauja) tarptautinės teisės specialistą dr. Domą Krivicką ir galėtų paprašyti elementaraus paaiškinimo apie Tarptautinio Hagos tribunolo sudėtį ir veikimo būdą. Tada VLIK’o valdybai gal ir paaiškėtų, kad neapsimoka gaišti laiko, studijuojant galimybes kreiptis į Hagos tribunolą.

Dr. J. Balys trumpai apžvelgė savo veiklos sritį — informaciją ir spaudą; smulkiau pakalbėjo apie ELTĄ; pranešė, kad atgaivino ELTĄ ispanų kalba. Suminėjęs VLIK’o valdybos atliktus ir atliksimus darbus, priminė, kad apie vykdomus darbus nėra ko perdaug šnekėti, nes ir sienos turi ausis. Kiek tai liestų ryšius su kraštu, tokiai sugestijai galima pritarti, bet demokratinėje santvarkoje vieši darbai gali būti viešai ir komentuojami. Įdomu, kad pats VLIK’as kitiems duodamų patarimų nesilaiko; keli VLIK’o valdybos nariai kelis kartus prašė spaudoje nekelti esamo konflikto su PLB, o tuo tarpu EL-TA’os informacijų No. 11 (1156) šį reikalą tendencingai aiškina per beveik pusantro puslapio.

Dr. K. Jurgėla — vicepirmininkas politiniams reikalams —pranešė apie medžiagos parinkimą ir pristatymą House Concurrent Resolution 147 (200) JAV kongrese pravedimui. Deja, irgi neapsieita be užkabinimo PLB ryšininko, kuriam buvo primesta, kad jo spaudoje tilpęs pranešimas neatitinkąs faktų. Šį tvirtinimą esu girdėjęs iš bent trijų VLIK’o valdybos narių ir keletą kartų esu privačiai ir pusiau viešai, kaip, pvz., VLIK’o seimo rezoliucijų komisijoje posėdžio metu, klausęs VLIK’o valdybos narių: “Tad ką gi p. Gureckas yra pasakęs, jeigu jūs teigiate, kad jo paskelbtas pranešimas neatitinka faktų. Jei taip, tai paskelbkite tuos jūsų vadinamus tikruosius faktus”. Iki šiol atsakymo nesu sulaukęs, tad reikia manyti, kad Gureckas posėdyje perskaitė tokį pranešimą, kokį matėme spaudoje.

VLIK’o valdybos vykdomasis vicepirmininkas L. Grinius priminė seimo atstovams, kad VLIK’as turi senas tradicijas, turi statutą, kuriuo reikia vadovautis, ir kad VLIK’o valdyba yra Tarybos rankose. Tai visiems jau žinomi dalykai, ir kažin ar reikėjo juos dėstyti. Toliau jis taip pat kreipėsi į seimo atstovus, prašydamas “neskalbti reikalų laikraščiuose”. Gaila, kad po šių visų pranešimų diskusijoms liko labai mažai laiko.

Po pietų pertraukos diskusijos buvo tęsiamos toliau. Jų metu LAS atstovas K. Oželis paprašė užprotokoluoti faktą, kad “Naujienų” redaktoriui M. Gudeliui sveikinant seimą LAS atstovas buvo apleidęs salę. Po trumpų diskusijų sekė Tautos Fondo pranešimai, kuriuos pateikė J. Giedraitis (JAV), J. Vaičeliūnas ir A. Firavičius (Kanada). Buvo įdomu sužinoti, kad, pagal Vaičeliūną, dėl VLIK’o nesusipratimų su PLB Ka-. nadoje aukos VLIK’ui sumažėjo. Gal šis finansinis faktas paskatins VLIK’o valdybą ieškoti “modus vi-vendi” su PLB.

Rimtai dirba Lietuvių Bendruomenė

Tolimesnėje seimo programoje buvo simpoziumas “Lietuvos laisvės byla 1980 metų perspektyvoje”. Šį simpoziumą moderavo dr. K. Jurgėla, o jame dalyvavo dr. D. Krivickas, dr. B. Kasias, J. Simanavičius ir dr. J. Šarauskas. Dr. D. Krivickas paminėjo, kad kova dėl žmogaus teisių įgyja vis platesnį horizontą ir šis faktas teikia mums daugiau vilčių. Taip pat jis šiek tiek nušvietė ateinančią Madrido konferenciją ir vykstančius pasiruošimus. Čia dr. Krivickas pabrėžė ir didelį Lietuvių Bendruomenės įnašą į politinį darbą. Jo manymu, didžiausias mūsų veiklos trūkumas, — tai stoka bendro informacijos cnetro. Čia norėčiau įterpti, kad šiuo klausimu jau seniai sielojasi Lietuvių Fronto bičiuliai ir tuo reikalu maždaug prieš porą metų yra rašę buvusiai VLIK’o valdybai šiuo reikalu. Kol kas iš VLIK’o valdybos nieko nesigirdi apie tokio bendro informacijos cnetro sudarymą. (PLB iniciatyva, tokiam centrui gera pradžia jau padaryta. Jam vadovauja kun. K. Pugevičius — Red.)

Prof. B. Kasias paaiškino apie savo parengtą 120 dokumentų rinkinį prancūzų kalba, kurio išleidimą finansavo Lietuvių Bendruomenė. Taip pat jis palietė ir bekylančius sunkumus, nes dabartinis jaunimas baigia pamesti, jei iš viso ją turėjo, VLIK’o sąvoką. J. Simanavičius paaiškino apie politinį lietuvių veikimą Kanadoje, kuris eina per Kanados Lietuvių Bendruomenę ir Kanados Pabaltiečių federaciją. Dr. Jurgis Šarauskas, šiuo metu dirbąs JAV Valstybės departamente kaip valstybės pasekretoriaus politiniams reikalams specialus asistentas, kalbėjo apie politinę lietuvių įtaką Washingtone ir pripažino, kad ji galėtų būti daug didesnė. Jis nurodė ir konkrečius kelius, kuriais reiktų siekti tos politinės įtakos padidinimo. Tai stengimasis patekti į valdiškas tarnybas, glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis tautybėmis, realistiškesnis pažvelgimas į problemas. Jis teisingai pabrėžė, kad neužtenka minėti savo problemas ir jomis skųstis, bet reikia pristatyti planus joms spręsti. Jis taip pat užpylė šiek tiek šalto vandens ant kongrese pravestų rezoliucijų, dalykiškai nurodydamas, kad tai tik kongreso galvojimo išreiškimas, kuris nieko neįpareigoja ir neturi įstatyminės galios. Jis nurodė skirtumą tarp House Concurrent Resolution ir House Resolution. Čia kaip pavyzdį jis paminėjo JAV LB pastangomis kongrese įneštą HR 5407, kuri siekia Lietuvos Diplomatinei tarnybai finansinės paramos iš Jungtinių Amerikos Valstybių valdžios ir pareiškė, kad ši rezoliucija dabar labai rimtai svarstoma Valstybės departamente.

Seimo pirmoji diena užbaigta L. Griniaus paskaita “Lietuvių nusikaltimai lietuviams”. Šią paskaitą labai tiksliai apibūdino dr. P. Krivickas po paskaitos vykusiose diskusijose: “Klausimo kėlimas yra priešingas bet kuriam teisiniam principui”.

Antrosios seimo dalies, kurioje buvo dvi paskaitos, Jaunimo žodis (Livija Garsienė) ir “Lietuvos sienų klausimas” (Algirdas Gustaitis), deja, negaliu net ir trumpai apibūdinti, nes paskaitų metu teko dalyvauti rezoliucijų komisijos posėdyje.

Tarp kitų rezoliucijų, Lietuvių Fronto Bičiulių buvo pasiūlyta rezoliucija, įpareigojanti VLIK’o valdybą remti HR5407 pravedimą. Ji siekia išgauti iš JAV valdžios finansinę paramą mūsų Diplomatinei tarnybai, kuri be tokios paramos greit atsistos prieš neišsprendžiamą lėšų trūkumo klausimą. Deja, VLIK’o valdybos nariai, dr. K. Jurgėla ir L. Grinius, dalyvavę rezoliucijų komisijos posėsėdyje, pareiškė, kad VLIK’o valdyba nenumato šios rezoliucijos remti. Tam VLIK’o valdybos nusistatymui paremti dr. K. Jurgėla pacitavo net juokingai skambančius argumentus. Vienas jų — VLIK’as yra eksteritorialus veiksnys, kuriam nedera kištis į JAV kongreso darbus. Paklausus dr. Jurgėlą, kaip jis šį pareiškimą suderina su VLIK’o vykdomu HCR 200 rėmimu, atsakymo nebuvo gauta.

Susidarė įspūdis, kad VLIK’o valdyba operuoja amerikiečių pramonės principu: “Notinvented here”. Atseit, jeigu LB siekia šią rezoliuciją pravesti, o ne VLIK’as, tai VLIK’ui nėra reikalo jos remti. Tai yra apgailėtinas faktas, nes, mano nuomone,

ši Bendruomenės įnešta rezoliucija yra pirmoji, kuri siekia pravesti mums naudingą įstatymą. Visos iki šiol kongrese pravestos rezoliucijos buvo House Concurrent Resolution tipo ir tik išreikšdavo Atstovų Rūmų ar Senato nuomonę, kuri nieko nesaistė. Pasiūlius tą rezoliuciją seimo plenume, ji irgi nepraėjo . . . Vieton jos buvo pasiūlyta panašaus turinio rezoliucija, išmetus vieną sakinį apie rėmimą kongrese įneštos H R 5407.

(Ir be VLIK’o paramos, LB pastangos pravesti HR5407 jau atnešė realų laimėjimą. Šis įstatymo projektas atkreipė Valstybės dept. aukštųjų pareigūnų rimtą dėmesį į Baltijos valstybių atstovybių lėšų problemą ir privedė prie pozityvaus problemos išsprendimo. — Red.)

Uždarydamas seimą, dr. Bobelis pasidžiaugė, kad “nuoširdžiai ir maloniai išsikalbėta” ir, tęsdamas jau kelių valdybos narių kartotą prašymą, siūlė nuomonių skirtumus išsiaiškinti uždaruose suvažiavimuose, bet neskelbti jų spaudoje. Neaišku, kodėl dabartinė VLIK’o valdyba taip bijo tos spaudos. Juk jau būtų laikas mums išmokti nuomonių skirtumus kultūringai spaudoje diskutuoti; tai daug geriau negu privačiai viens kitą įvairiais neraliuotų gyvulių vardais plūsti . . .

Sugestijos ateičiai

Baigdamas, norėčiau pasiūlyti keisti tolimesnių VLIK’o seimo suvažiavimų pobūdį. Suvažiuoti vien tik išklausyti valdybos pranešimų ir paskaitų yra bergždžias laiko gaišinimas. VLIK’o valdyba ir taryba turėtų seimui pateikti savo ateities planus ir skirti pakankamai laiko jiems visapusiškai apsvarstyti. Tokie gerai apsvarstyti ir visapusiškai išnagrinėti planai tikrai atneštų daugiau naudos, negu kelios kad ir labai geros paskaitos.

P. Algis Raulinaitis