KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS
Stud. Rimas Polikaitis
Politinis sąmoningumas apsireiškia tuo, kad žmogus pajėgia kritiškai vertinti politinius reiškinius ir pats politiškai reikštis. Tačiau galėtų iškilti klausimas, kodėl jaunam užsienio lietuviui reikia ugdyti lietuviškų politinį sąmoningumą, t.y. kodėl jis turi pajėgti kritiškai vertinti lietuvių politinę veiklą ir pats dirbti Lietuvos labui?
Aš manau, kad tai išplaukia iš aplamai moralinės pareigos pasipriešinti pasaulyje esančiam blogiui. Žinome apie badą Kambodijoje, politines žudynes Centrinėje Amerikoje, sovietų militarinę agresiją prieš Afganistaną ir t.t, ir t.t. Laisvo žmogaus laisvajame pasaulyje natūrali pareiga ką nors daryti, kad tie tamsūs reiškiniai sumažėtų. Priėmę šitą pažiūrą, mes, Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų lietuviai, atsikreipiame į Lietuvą ir matome, kad ir ten tų tamsių taškų gausu. Ir todėl mums pats prasmingiausias būdas prisidėti prie pasaulyje blogybių pašalinimo yra sąmoningai ir veiksmingai įsijungti į kovą už Lietuvos žmonių teises. Atėję į šitą darbą, niekad nesigailėsime, nes kova už tiesą ir tautos laisvę mūsų pačių gyvenimą padarys ne tik moraliai pilnesnį, bet ir praktiškai įdomesnį. Matyti ir suprasti pasaulį, talkinti Lietuvos žmonėms kovoje už tiesą ir jų teises kaip tik ir sudaro lietuviško politinio sąmoningumo konkrečius rėmus.
Jaunimo politinį sąmoningumą, anot Lino Kojelio, kalbėjusio IV PLJ kongrese, formuoja šeima, bendruomenė ir nepaprasti įvykiai. Tačiau išugdytas politinis sąmoningumas negali pasilikti teoretiškas. Jis turi įgauti konkrečias reiškimosi formas. Tad kaip lietuvių jaunimo politinis sąmoningumas gali reikštis praktiškai?
Bendrąsias gaires politiniam sąmoningumui ugdyti ir jam praktiškai reikštis nustato PLJ kongresai. Čia susirenka lietuvių jaunimas iš visų pasaulio kraštų, suneša savo idėjas, jas išdiskutuoja ir paruošia bendruosius veiklos principus. Tačiau aš norėčiau tas bendrąsias gaires kiek konkretizuoti, išeinant iš naujai susidariusios situacijos pasaulyje, Sovietų Sąjungai užpuolus Afganistaną. Laisvo krašto užpuolimas iššaukė Sovietų Sąjungos atžvilgiu nepalankias reakcijas Amerikoje ir visame pasaulyje. Tokios reakcijos sukuria ir mums palankią atmosferą kelti pasaulio viešojoje opinijoje Lietuvos bylą.
Afganistano užpuolimas yra neeilinis įvykis, kuris liečia visus geros valios žmones, taip pat ir mus, lietuvius. Taigi, toks nepaprastas įvykis turėtų pastūmėti mus į veiklą. Gaila, kad iki šiol dar nėra savo veiklos pilnai išvysčiusi centrinė lietuvių informacijos tarnyba su savo padalinių tinklu per visą kraštą. Ji duotų gaires, paruoštų tekstus, kuriuos bandytume paskelbti spaudoje ir per radijo ir televizijos vad. “Public Service” programas. Tačiau ir savo iniciatyva lietuvių jaunimas galėtų kai ką daryti:
a) Suorganizuoti komisiją, kuri pati suredaguotų atitinkamus tekstus, iškeliančius Lietuvos problemas, ir pasiūlyti juos televizijos ir radijo stotims;
b) Išnaudodamas rinkiminius metus, jaunimas turėtų sudaryti delegacijas ir aplankyti kandidatus, siekiančius įvairių Amerikos valdžios postų; jiems išdėstyti Lietuvos problemas ir išgauti iš jų įsipareigojimų remti Lietuvos bylą;
c} Išvystyti akciją, remiant olimpiados Maskvoje boikotą;
d) Suėjus į kontaktą su kitų sovietų pavergtų tautų atstovais, išnaudoti susidariusias progas ir prieš sovietus ruošti viešas demonstracijas;
e) Universitetuose ir kolegijose organizuoti lietuvių arba baltų studentų klubus. Kaip pavyzdys gali būti losangelietis stud. Rimas Paškauskas, kuris vadovauja baltų studentų klubui California State University Nothridge ir daug atlieka pavergtų Baltijos valstybių labui.
Šiais ir kitais būdais jaunimas gali reikšti lietuvišką politinį sąmoningumą. Tačiau geresnių rezultatų būtų galima pasiekti, jei būtų bendras lietuviškos veiklos, talkinant Lietuvos žmonėms, susiderinimas. Bet mes nesunkiai pastebime, kad vyresniojoje lietuvių visuomenėje vieningos akcijos trūksta. Visų mūsų, vyresniųjų ir jaunesniųjų, lietuviški tikslai yra tie patys, tad ar neįmanomas bendras sutarimas tų tikslų siekti suderintomis jėgomis?
Glaudus bendradarbiavimas su vyresniąja karta yra reikalingas, ir jaunimo praktiški politinio sąmoningumo pasireiškimai stiprės, jei jis matys, kad visoje lietuviškoje visuomenėje vyksta vieninga veikla.