PERDAUG LIETUVIŲ JAUNIMO ORGANIZACIJŲ ?

Savoje žemėje lietuviai save laiko individualistais, nemėgstančiais paklusti organizacinei drausmei. Tačiau priversti gyventi svetimuose kraštuose, jie gal labiau negu kitų tautų žmonės glaudžiasi prie savųjų tautiečių. Į sambūrius su savo žemės broliais lietuviai tremtiniai Vakaruose atrodo ypač mėgsta skatinti savo jaunimą.

Juk tarp Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados lietuvių šiuo metu galima priskaityti bene septynias jaunimo organizacijas — Ateitininkus su jaunučių, moksleivių ir studentų sąjungomis, Skautų organizaciją su panašaus amžiaus jaunimo tuntais ir draugovėmis, Šviesos - Santaros federacijos studentus, Neo-Lituanijos studentus, Lietuvių studentų sąjungą, Lietuvos Vyčius, Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungą. Be abejo, kad šios visos jaunimo organizacijos turi šiokį tokį pagrindą gyvuoti, ir jų gal būt būtų neperdaug, jeigu to lietuviško jaunimo išeivijoje būtų gausu. Deja, šitaip nėra.

Skaityti daugiau: PERDAUG LIETUVIŲ JAUNIMO ORGANIZACIJŲ ?

PASTABOS DĖL LFB CREDO

Beveik tikra, kad iš ruso atsipalaidavusi Lietuva bus labai ekonomiškai nualinta — panašiai, kaip Vokietija po II Pasaulinio karo. Lietuvoj bus nemažai intelektualų, idealistų, bet dauguma visgi bus žmonės, kuriems duona, pastogė ir naujas automobilis — vieni iš svarbiausių dalykų gyvenime. Jei ekonominis krašto atkutimas bus lėtas — daug jų išlakstys po pasaulį, ir Lietuva liks ir toliau ekonomiškai atsilikęs dviejų milijonų gyventojų užkampis. Žodžiu, Lietuvai atgavus laisvę, atsistojimas ant kojų bus pirmasis uždavinys. Kuris kelias reikės pasirinkti: laisvo ūkio (kapitalizmo) ar socializmo? Vakarų Vokietija pasirinko pirmąjį, ir per kelis metus įvyko “ekonominis stebuklas”. Liberalinis kapitalizmas iš laukinės Amerikos sukūrė ekonominį milžiną, be bado ir be koncentracijos stovyklų. Adam Smith idėjų dėka per paskutinius 200 metų Vakarų pasaulis ekonomiškai pasiekė daug daugiau negu per ankstyvesnius 2000 metų. Dėl ko? Mano supratimu, dėl to, kad laisvo ūkio idėja yra paremta “gaspadoriška galvosena”, arba, kaip amerikonai sako,  “common sense”.

Skaityti daugiau: PASTABOS DĖL LFB CREDO

TRYS PAVYZDŽIAI

TEGU IŠLIEKA ISTORIJAI

Dr. Kazį Bobelį išrinkus Vliko pirmininku, šios organizacijos ateitis atsidūrė didelio klaustuko šešėlyje. Lietuvos laisvės reikalui nuostolingas “laimėjimas” paspartino nusilpusių ar jau tik fikcijomis taposių politinių partijų irimą ir pagilino bei atvėrė naujų visuomeninio susiskaldymo žaizdų: iš Valstiečių liaudininkų s-gos pirmininko pareigų pasitraukė žymiausias šios politinės grupės autoritetas prof. M. Mackevičius, pasitraukė Darbo federacijos pirmininkas dr. Antanas Skėrys, suskaldyti Krikščionys demokratai (iš Vliko išstumtas šios organizacijos Lietuvos pogrindyje kūrėjas ir ilgametis atstovas Stasys Lūšys) ir t.t.

“Darbininko” vedamasis “Nejuokingi juokai” (II.23) blaiviu žvilgsniu išreiškė lietuviškąjį rūpestį dėl galimo Bobelio išrinkimo Vliko pirmininku. Nurodė ir motyvus, kodėl jis tom pareigom netinka. Šį “Darbininko” vedamąjį persispausdino ir “Draugas”. Ramiais svarstymais ir nuorodomis į galimas nuostolingas pasekmes įkaitusias galvas atvėsinti siekė krikščionių demokratų autoritetas V. Bgd. (kun. Vytautas Bagdanavičius - red.) “Drauge” (III.6), ir valstiečių liaudininkų veikėjas Liudvikas Šmulkštys “Drauge” (III.10). Į Bobelio nesubrendimą rimtam politiniam darbui viešu pareiškimu “Drauge” (III.10) nurodė adv. S. P. Žumbakis, Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos atstovas Alte. Lietuvių Fronto bičiulių atstovas Viktoras Naudžius Vliko posėdyje prieš valdybos rinkimus III.11 padarė sąjūdžio vardu pareiškimą, įspėdamas negarbingu būdu sudarytą vilkinių grupių atstovų daugumą, kad “Bobelis į Vliko pirmininkus netinka, o jeigu būtų išrinktas, Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis rezervuojasi sau teisę persvarstyti tolimesnį savo dalyvavimo Vlike būdą”. Tačiau Bobelis buvo išrinktas.

Skaityti daugiau: TRYS PAVYZDŽIAI

VLIKAS SUNKUMUOSE

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Metinis seimas Čikagoje

Tradicinis VLIK-o metinis seimas, su seimo organų (prezidiumo, sekretoriato, rezoliucijų k-jos) sudarymu, sveikinimais, paskaitomis, banketu, įvyko Čikagoje 1978 gruodžio 9-10 d.d.

Seimo prezidiumą sudarė P. Algis Raulinaitis (LFB) — pirm., J. Jurkūnas (LLK) — vicepirm., ir sekretoriai — D. Vėbraitė (LRS) ir J.    Baužys (KDS). Seime dalyvavo visų 15 grupių atstovai ir jų pavaduotojai.

Per abi seimo dienas buvo išklausytos keturios paskaitos — Tomo Venclovos, dr. B. Nemicko, dr. D. Krivicko ir latvio dr. I. Spilners. VLIK-o veiklą ataskaitiniuose pranešimuose nušvietė valdybos pirm. dr. K.    Valiūnas, Tarybos pirmininkas Ališauskas (raštu), Tautos fondo pirm. J. Giedraitis bei TF Kanadoje atstovai — J. Veičeliūnas ir A. Firavičius.

Susilaikant nuo paskaitų ir ataskaitinių pranešimų santraukų bei komentavimų, bandome šioje apžvalgoje pateikti bendrą seimo eigą, kurioje išryškėjo kai kurių žmonių neatsakomingi ėjimai, VLIK-o ateičiai nežadą nieko gero.

Skaityti daugiau: VLIKAS SUNKUMUOSE

Kūrybos vakaras

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Tryliktasis Los Angeles LFB suorganizuotas literatūros vakaras buvo skirtas rašytojo laureato Jurgio Gliaudos kūrybai. Įvadinį žodį tarė rašytoja Alė Rūta. Kūrybos pavyzdžius skaitė pats autorius ir dramos sambūrio aktoriai. Solistei akompanavo pianistė Raimonda Apeikytė.

Jurgio Gliaudos knygų paroda. Jo kūryba atžymėta aštuoniomis premijomis.

Rašytojas laureatas Jurgis Gliauda skaito savo kūrybą.

Nuotraukos L. Kanto

Solistė Ona Pliuškonienė iš Philadelphijos Gliaudos kūrybos vakare atliko lietuvių kompozitorių bei harmonizuotų liaudies dainų koncertą ir sužavėjo publiką.

Skaityti daugiau: Kūrybos vakaras

Subkategorijos