... IR SAN FRANCISCO MIESTE

Liepos 19-20 d.d. vyko anti-sovietinės demonstracijos prie rusų konsulato San Francisco mieste. Jas suorganizavo Los Angeles lietuvių jaunimas, vadovaujamas ad hoc iniciatorių būreliui ir remiamas Lietuvių Bendruomenės bei kitų organizacijų ir pavienių entuziastų. Vertingu protesto demonstracijų partneriu buvo LB San Francisco apylinkė, kuri suorganizavo vietos lietuvius, o taip pat latvius, estus ir kitų pavergtų tautų bendruomenes bei afganistanieėius ir vietnamiečius.

Los Angeles lietuviai, liepos 19 kolektyviai nuvykę į San Francisco, tą patį vakarą nužygiavo prie sovietų konsulato Green gatvėje ir budėjo ten iki vėlyvos nakties. Pagrindinė protesto tema — 40 metų Baltijos valstybių okupacija ir dabar vykstanti rusų agresija prieš Afganistaną. 240 demonstrantų nešė vėliavas ir plakatus su šūkiais prieš Baltijos valstybių, Afganistano ir kitų kraštų pavergimą. Taipogi buvo protestuojama prieš lietuvių karių ėmimą į rusų kariuomenę ir naudojimą jų Afganistano užgrobimui ir jo gyventojų žudymui. Los Angeles lietuvių jaunimas nešė 15 didžiulių juodų vėliavų pagerbti Afganistane sušaudytus penkiolika lietuvių karių, kurie atsisakė dalyvauti civilių afganistaniečių ir karo belaisvių žudymuose. Prieš sovietų konsulato rūmus buvo išrikiuotos juodos vėliavos, giedami tautų himnai, dainuojamos partizanų dainos, būgnui mušant gedulingą maršą. Minioje girdėjosi šūkiai: “išlaisvinti pavergtuoisus”, “laisvės Baltijos valstybėms“, “stabdyti sovietų agresiją” ir t.t.

Lietuvių jaunimas visas tautines grupes sutelkė į kovą prieš žmonių ir tautų pavergėją Rusiją

Lietuvių jaunimas už Afganistano laisvę, o afganistaniečiai už Baltijos valstybių

Kartu su jaunimu žygiuoja Lietuvių Bendruomenės Kalifornijoje veikėjai — Antanas Polikaitis, Rimtautas Dabšys ir Romas Tervydis

Skaityti daugiau: ... IR SAN FRANCISCO MIESTE

KAI SUSIKRYŽIUOJA NUOMONĖS

KOMENTARAI IR AKTUALIJOS

Atvirai pareikštos ir faktais bei logika paremtos nuomonės, ypač ne diskusijų įkarštyje susirinkime, o raštu išdėstytos kantriame popieriuje, yra patikimiausias kelias į tiesos šviesą. Atsiliepdamas į P. Algio Raulinaičio "Į Laisvę” nr. 78 (115) straipsnį“Nei idėjų, nei planų”, Vilko vicepirmininkas dr. Kostas R. Jurgėla prikiša straipsnio autoriui tendencingumų, o taip pat implikuoja Lietuvių Bendruomenę bandymu pasisavinti Vliko atsiekimų nuopelnus.

Skelbdama dr. K. R. Jurgėlos laišką, redakcija paprašė komentarų iš straipsnio autoriaus P. A. Raulinaičio ir JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininko Algimanto S. Gedo.

Redakcija

TENDENCINGAS REPORTAŽAS

“Paskutiniojo” (?) “Į Laisvę” Vliko Seimo aprašyme (78 nr.) jūsų apžvalgininkas (P. Algis Raulinaitis -red.) PLB ryšininko “užkabinimą” primena po sakinio apie mano pranešimą JAV Kongreso rezoliucijos 200 reikalu. Išeitų, kad iš mano pusės “neapsieita be užkabinimo PLB ryšininko”, kuris buvo pažadėjęs Vliko valdybos posėdyje pranešti apie PLB sumanymus politinėse srityse, tačiau nuklydo. Tai netiesa.

Autorius visai nemini mano pažymėjimo simpoziume, kad Lietuvoje viską lemia Maskvos partija, o “svetur mus ‘myli’ ir sekioja KGB. Žvalgybų principas yra — ‘skaldyk ir valdyk, o išeiviją demoralizuok’. Kol kas viešumon išryškėjo du asmenys, dirbę Vliko įstaigoje, o trečias Amerikos Lietuvių Tarybos raštinėje.

Skaityti daugiau: KAI SUSIKRYŽIUOJA NUOMONĖS

ŠALAME TROPIKUOSE

Nuotaikų pluoštas iš Venecuelos

Mums, Venecuelos lietuvių vyresniajai kartai, 32 metų išeivijos gyvenimo laikotarpis dar neatitolino nuo praeities: mes norime dar gyventi ir jausti gyvenimą su jo rūpesčiais ir džiaugsmais. Tačiau pastebime, kad pradėjome atšalti ir pavargti. Prarandame tikrovės jausmą. Asmeniški reikalai tapo svarbesni už bendruomenės reikalus. Daromės abejingi savo įsitikinimuose, tingiai indiferentiški, nebesirūpindami net kaip apie mus kiti gali galvoti ir kaip mes patys savo abuojumą viskam galime pateisinti.

Išeivijos gyvenimas buvo mums sunkus. Susidūrėme su nenatūralaus gyvenimo reiškiniais. Viską matėme ir supratome, bet neigiamybes slėpėme, galvodami, kad gal viskas pasikeis į gerą pusę. Deja, mūsų viltys nepasitvirtino, ir blogybių slėpimas neišėjo į naudą.

Krašto kalbos nemokėjimas, menki uždarbiai, neturėjimas galimybių bendrauti su gausesniais Šiaurės Amerikos lietuvių centrais, užjūrio spaudos brangumas (ypač norint gauti oro paštu) — visi šie reiškiniai neigiamai atsiliepė į aplamai mūsų gyvenimą, o ypač į tautinės sąmonės išlaikymą. Per menkas lietuviškų parengimų skaičius išsiblaškymui, meniškų pajėgų stoka, dažnai vadovaujančių organų apsileidimas mus net izoliavo vienus nuo kitų. Kartais praeina keli mėnesiai ar pusmetis, kol vieni su kitais pasimatome. Begyvendami tokiose sąlygose, mes pavargome, o gyvenimas pavargo nuo mūsų nusiskundimų.

Skaityti daugiau: ŠALAME TROPIKUOSE

SUAKTYVINTI LAISVINIMO VEIKLĄ

Mintys, Jurgio Šarausko straipsnį perskaičius

Kun. dr. Jurgį Šarauską pirmą kartą teko sutikti ir išgirsti jo pareiškimus bei mintis Ateitininkų IX Kongrese, įvykusiame 1977 metų rugsėjo 1-4 dienomis Cleveland, Ohio, mieste, JAV. Ten jis kalbėjo religiniais ir organizaciniais klausimais. Jo mintys lietuviams buvo ir aktualios, ir šviežios, ir naujos, ir kartkartėmis gana karčios. Iš visų ten kalbėjusiųjų jis padarė bei paliko man geriausią įspūdį.

Ruošdami Los Angeles mieste politinių studijų savaitgalius visad stengiamės pasikviesti “šviesesnių ir pajėgesnių protų” iš JAV vidurinės ar rytinės krašto dalies. Svarstant kandidatus 1980 metų sausio 26 ir 27 dienų politiniam savaitgaliui, mano pasiūlymas buvo: “Pasikvieskime kun. dr. J. Šarauską iš krašto sostinės — Washington, D.C.!” Pasiūlymas buvo priimtas, ir kun. dr. J. Šarauskas atvyko į mūsų ruošiamą politinių studijų savaitgalį. Jis dalyvavo viename iš simpoziumų (“Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus”) ir pasakė užbaigiamą politinių studijų savaitgalio kalbą: “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje”. Ta jo kalba ištisai paskelbta “Į Laisvę” žurnalo 1980 metų balandžio numeryje (16-25 pusl.). Kun. dr. J. Šarauskas toje kalboje pažėrė visą eilę naujų minčių, sugestijų, rekomendacijų bei planų, nepagailėdamas ne vieno atviresnio ir aštresnio žodžio visiems laisvojo pasaulio lietuviams, veiksniams, organizacijoms, senimui, vidurinio amžiaus kartai ir jaunimui. Visi jo siūlymai, sugestijos ir rekomendacijos nagrinėtinos ir svarstytinos. Iš jų daug ko galima pasimokyti, pasisavinti bei pasisemti Lietuvos laisvinimo darbe, kuris iki šiol dar nėra išvestas į plačiuosius vieškelius.

Skaityti daugiau: SUAKTYVINTI LAISVINIMO VEIKLĄ

NAUJOS KNYGOS

Juozas Kralikauskas, PO ULTIMATUMO, “Draugo” dvidešimt devintojo konkurso premiją laimėjęs romanas. Viršelį piešė Marytė Barzdžiūtė, išleido Lietuviškos Knygos Klubas, spaudė “Draugo” spaustuvė Chicagoje 1980. 188 psl., kaina 6 dol.

Albinas Baranauskas, VINCO MAZUR-KEVIČIAUS ROMANAS; viršelis ir aplankas — Petras Aleksa, išleido Lietuviškos Knygos Klubas, spaudė “Draugo” spaustuvė Chicagoje. 280 psl., kaina 6 dol.

Zenonas Ignonis, PRAEITIS KALBA, dienoraštiniai užrašai, Gudija 1941-1944. Spaudai parengė Klemensas Jūra, leidėjas — Bronius Ignatavičius, viršelis dail. Pauliaus Jurkaus; spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne 1980 metais. 286 psl., kaina 8:00 dol. Su užsakymais kreiptis:

Mrs. CristinaZ.J. Selmys 9 Budgell Terrace Toronto, Ont. M6S 1B3 Canada

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

Daugiau įrašų...

  1. BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
  2. VEDAMIEJI
  3. Į Laisvę 1980 80(117)
  4. SKAITYTOJŲ ŽODIS

Subkategorijos