VAINIKAS ANT ALOYZO BARONO KAPO
JURGIS GLIAUDA
Nėr už kelionę sunkesnio daikto pasauly.
Homeras
Prieš vienuoliką metų trisdešimt šeštame “Lietuvių Enciklopedijos” tome tilpo lakoniškas, tačiau tobulai išsamus rašytojo Aloyzo Barono veido škicas. Tai Kazio Bradūno žodžiai: “Geriausiuose savo knygų puslapiuose Baronas lieka ištikimas realų gyvenimą vaizduojančio, bet filosofuojančio ir paradoksais besisvaidančio rašytojo keliui, kuriame dviejų žemynų patirtis liejasi vingiuoton, sriaunion pasakojimo upėn, tolydžio vis skaidrėjančion ir vis labiau apsivalančion nuo ankstesnių barokinio stiliaus sąnašų”.
Ištisus vienuoliką metų po šios definicijos Aloyzas Baronas buvo vienas aktyviausių autorių. Jis nesitenkino romanu ir novele; jis turi stiprių laimėjimų lyrikoje ir satyriniame eilėraštyje. Vis dėlto šakotas ir įvairiažanris Aloyzas Baronas visų pirma yra romanistas. Tai jo kūrybinė teritorija, kurioje jis gali kuo plačiausiai išskleisti savo gyvenžiūros savitumus ir demonstruoti savitą vaizdavimo formą.
Jeigu viskas, kas rašyta apie jo kūrybą, būtų surinkta — susidarytų efektingas jo amžininkų nuomonių vitražas.
Tačiau, kaip žinia, ne svetimomis nuomonėmis rašytojas gyvas. Jo amžininkai ateina ir praeina, ištveria gi jo veikalų personažai ir jų pasauliai.
Skaityti daugiau: RAŠYTOJAS TĖVYNĖS MEILĖS SROVĖJE
ANTANAS MACEINA
(Tęsinys iš 79/116 nr.)
3. Tremties sąmonė Kokia tad nuotaika gyvena ir privalo gyventi išeivis, nenorėdamas tapti trąša svetimai žemei? Koks jausmas turi jį lydėti, savinantis svetimą kultūrą ir sueinant į santykius su tais, kurie jį priėmė kaip svečią ir kurie vėliau mėgina padaryti jį ‘savuoju’? Šis klausimas kyla ne tik mūsų laikais. Jis kilo ir izraelitams, ištremtiems į Babiloniją. Ir, turbūt, nėra pasaulio istorijoje geresnio į jį atsakymo, kaip šių Babilonijos tremtinių. Babiloniečių prašomi pagiedoti ką nors iš savo giesmių, izraelitai atsakė: “Kaip mes galime giedoti Viešpaties giesmių svetimoje šalyje?” Šimtą trisdešimt šeštoji psalmė yra išlaikiusi šį atsakymą ligi mūsų dienų, pridurdama, esą izraelitai sukabinę savo muzikos instrumentus Babilono upės krantų karkluose, sėdėję ant šių krantų ir verkę, prisimindami prarastą Sioną (plg. Ps 136, 1-4).
Be abejo, tai nereiškia, kad Izraelis būtų šitaip elgęsis visą tremties laiką (apie 70 metų). Pranašas Jeremijas Viešpaties vardu įsakinėjo tremtiniam statytis namų, veistis sodų, vesti bei tekėti, gimdyti vaikų, didėti, ne mažėti (plg. Jer 29, 5-7). Tremtis anaiptol nėra tapati neveikliam liūdesiui.
Priešingai, tremtiniai ir svetur turį būti kūrybiškai veiklūs, kad apsirūpintų ir išsilaikytų, savo skaičiumi net augdami. Tačiau jie neprivalo pamiršti, kad jie buvoja svetur: yra iš kitur atvykę ir todėl neprivalą, kaip tas pats pranašas Jeremijas ypatingai pabrėžia, garbinti svetimų dievų, vadinasi, susilieti su čiabuviais, kadangi ‘svetimi dievai’, tapę ‘savais dievais’, labiausiai pririša tremtinį prie tos tautos, kurios dievus jis garbina (plg. Bar 6, 2-72). Jausmas, kad kraštas, kuriame augau, mokiausi, dirbu, vis dėlto yra ne mano tėvynė; kad jis man yra svetimas giliausia žmogiškąja prasme; kad jame esu radęs tik prieglaudą, o ne tikrąją savo pastogę, — šis jausmas ir sudaro išeivio būsenos esmę, būsenos, kurią ir vadiname tremtimi.
Skaityti daugiau: IŠEIVIO BUVIMAS SVETUR
Pašnekesys su kunigu Kazimieru Pugevičium,
Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos ir
Lietuvių Informacijos Centro vedėju
_files/I-Laisve-1980-80(117)-5.jpg)
Kun. Kazimieras Pugevičius (viduryje) su tuo metu JAV Senato mažumos vadu senatoriumi Thomas H. Kuchel (kairėje) ir Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininku Leonardu Valiuku 1966 Senato rūmuose.
Redakcijos pastaba. — Kun. Kazimieras Pugevičius gimė, augo ir aukštąjį mokslą baigė Jungtinėse Amerikos valstybėse. Jo abu tėvai buvo atvykę iš Lietuvos. Kunigu įšventintas 1953 metais. Studijas gilino Katalikų Universitete (Washington, D.C., JAV), įsigydamas teologijos magistro laipsnį. Vikaravo šv. Alfonso lietuvių katalikų parapijoje (Baltimorėje). Vadovavo Baltimorės arkivyskupijos informacinei tarnybai (1965-1973). Rašė ir rašo straipsnius lietuvių ir amerikiečių katalikiškai spaudai. Kun. Pugevičius dalyvauja ateitininkų ir Lietuvos Vyčių organizacijose, užimdamas vadovaujančius postus. Jis aktyviai veikė pravedant H. Con. Res. 416 rezoliuciją JAV Kongrese. Dalyvavo liepos 18-tos demonstracijose prie rusų ambasados, buvo areštuotas ir nubaustas.
— Kunige, esate gimęs, augęs ir mokslą baigęs JAV-se. Kaip pavyko neatitrūkti nuo lietuvių ir įsijungti į labai plačią lietuvišką veiklą?
— Daug kas mane patraukė ir palaiko prie lietuviškos veiklos — tėvai, lietuviška parapijinė mokykla, pavyzdingi lietuviai — na, ir kitataučiai, kaip prel. Geno Baroni ir filosofas Michael Novak, kurie šiandien Amerikoje skatina naują susidomėjimą savo tautybe (“the new ethnicity”). Man teko augti Baltimorės, Md., JAV, mieste. Tėvai aktyviai dalyvavo lietuvių parapijos veikloje; namuose visada kalbėjom lietuviškai. Tėtis daug pasakodavo iš caristinės Lietuvos gyvenimo, mokykloje seselės kazimierietės papildė žinias ir toliau ugdė lietuviškumą. Pagaliau, man teko laimė Katalikų Universitete (Washington, D.C.), Baltimorėje ir kitur susitikti pavyzdingų kunigų iš Lietuvos: kunigus Petrėną, Butkų, Znotiną, Dambrauską, Patlabą, Dabušį ir kitus. Jauni ateitininkai (Irena Losaitytė, Vytautas Eringis, broliai Dėdinai ir kiti) sužavėjo mane. Pajutau reikalą pasitobulinti lietuvių kalboje, pilniau pasiinformuoti lietuvių gyvenimu.
Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVINIMAS — NE LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMAS
BALYS RAUGAS
Vliko paskelbtoji Lietuvių Charta nurodė išeivijos lietuviui kelius, kuriais bežygiuojant, sėkmingai būtų artėjama prie pagrindinio lietuvių tautos tikslo — Lietuvos laisvės bei jos valstybinės nepriklausomybės.
Lietuvių Chartos nurodytuose pagrindinių darbų baruose beplušant, saugojama tautinė gyvybė ir ugdomas tautinis sąmoningumas, be ko tikriausiai nebebūtų ir rūpesčio siekti Lietuvos laisvės. O organizacinės pastangos telkti tėvynainius į Lietuvių Bendruomenės (LB) organizacinį tinklą su LB apylinkėm ir apygardom, demokratiniais principais renkant LB valdomuosius organus, sudaro pagrindines sąlygas sėkmingam Lietuvių Chartos uždavinių vykdymui. Tik rūpestingai sumegstoje LB organizacinėje sistemoje gali tvirtai laikytis tautinis savitumas, palaimingai gali vystytis lituanistinis švietimas, sklandžiai gali būti puoselėjama savosios kultūros uždaviniai, planingai gali būti vykdoma politinė Lietuvos labui veikla. LB demokratinė santvarka buvo laidas sėkmingam organizaciniam darbui, kuris LB įtvirtino pačioje aukščiausioje lietuviškos veiklos pakopoje. Anot Lietuvių Chartos, “visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. “Todėl LB-je nėra griovių tarp jaunųjų ir senesniųjų, tarp turtingesnių ir mažiau pasiturinčių, tarp išsimokslinusių ir mažiau išprususių; ji yra neluominė, todėl savo veiklos apraiškomis ne kartą sušvinta iš toli pastebimais renginiais, kaip pvz., dainų ar tautinių šokių šventėmis, mokslo simpoziumais, Lietuvos laisvės pastangomis ir t.t.
Skaityti daugiau: GYVOJI JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
(Ištrauka iš Aloyzo Barono priešmirtinio romano “Laivai ir uostai”)
Sunku miegoti tau dovanotoj šaly, bute ir lovoj. Liusė mąsto apie vyrą, kuris nežinia kur miega ir apie tai, kad jau penkeri metai, kaip jį paskutinį kartą matė. Jam dar Vilniuje buvo pasiūlyta pasirinkti kalėjimą ar priešlėktuvinius dalinius ir jis lyg ironijai pasirinko vienetą, skirtą lėktuvų numušinėjimui. Ji puikiai atmena, kaip jis atsisveikindamas pakilnojo Rimą ir paglostė Jolantos galvelę.
Po to gavo tik vieną laišką su lauko pašto numeriu, kuriame nieko nerašė apie pavojus arba vietą, kur jie stovėjo. Bet dabar visa jau nebebuvo svarbu. Ji nuvažiavo į jo tėvų dvarą, jo tėvas, sirgęs širdimi, mirė frontui beeinant ir ji su uošviene ir bernu išvyko arkliais, o vėliau bernas kažkur dingo, jie arklius atidavė Rytprūsiuose ūkininkui ir už tai kurį laiką pas jį gyveno, kol vėl reikėjo bėgti nuo rusų. Tada ji pateko į aviacijos vyrų virtuvę. Jauni rumunai, čekai, austrai ir vokiečiai gerdavo kavą ir juokdavos. Kartais jie skrisdavo ir kiti nebeateidavo pietų. Lėktuvai tetarnaudavo savaitę, o lakūnai mėnesį.
Skaityti daugiau: KAD BŪTUM NAŠLĖ
