JAUNIMO ORGANIZACIJŲ BŪKLĖ

KOMENTARAI IR AKTUALIJOS

Pokalbis su dr. Jonu Griniumi apie jaunimo organizacijas

Balandžio mėnesio “Į Laisvę” žurnale pasirodė dr. Jono Griniaus įdomus straipsnis “Perdaug lietuvių jaunimo organizacijų?" Mano nuomonė kai kuriais keliamais klausimais žymiai skiriasi nuo dr. J. Griniaus, ypač kur liečiami jaunimo sąjungos tikslai ir jos vieta lietuviškame gyvenime, tad noriu mintimis pasidalinti su skaitytojais ir tokiu būdu jaunimo organizacijų klausimui duoti kitą dimensiją.

Iš dr. J. Griniaus straipsnio peršasi išvada, kad jaunimas tikrai turi perdaug organizacijų. Tam įrodyti jis ima Šiaurės Amerikos jaunimą kaip pavyzdį. Anot jo. Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimas turi septynias organizacijas — ateitininkus, skautus, neolituanus, vyčius. Santaros - Šviesos federacijos studentus. Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungą (ŠALSS) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS). Jo aiškinimu, pagal tų organizacijų struktūrą, kiekvienas jaunuolis turėtų bent trijose iš jų dalyvauti, būtent, vienoje ideologinėje organizacijoje ir dviejose bendrinėse (ŠALSS ir PLJS). Tačiau iš labai toli stebinčio dr. dr. Griniaus (jis gyvena Europoje) analizė vietomis paremta gan rimtais faktiškais netikslumais. Iš išvardintų jaunimo organizacijų tiktai trys yra tikrai gyvos ir jų veikla nesiriboja tik poroj lietuviškų kolonijų: tai skautai, ateitininkai ir jaunimo sąjunga. Dviejų organizacijų “sveikata” yra abejotina, būtent jaunųjų vyčių ir neolituanų. Kiek žinau, neolituanai teturi skyrius tik Čikagoje ir Los Angeles, kur šį tą nuveikia. Kalbant apie Santaros - Šviesos federaciją, kviečiu dr. Grinių ir šio žurnalo skaitytojus suminėti bent tris pavardes santariečių-šviesiečių, kurie nebūtų peržengę savo keturiasdešimto gimtadienio. Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjunga jau de facto nebegyva dvejus ar trejus metus. Ji tepajėgia suorganizuoti kasmetinį balių, vadinamą suvažiavimu. Praėjusių metų baliuje buvo pasiūlyta rezoliucija ŠALSS įjungti į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, taigi likviduotis. Gal tas pasiūlymas būtų buvęs priimtas bet... iš “suvažiaviman” užsiregistravusiųjų nebuvo galima prikalbinti užtektinai žmonių ateiti į posėdžių salę ir sudaryti kvorumą! Organizacija taip nusilpusi, kad negali sutelkti pakankamai jėgų net save numarinti.

Skaityti daugiau: JAUNIMO ORGANIZACIJŲ BŪKLĖ

MŪSŲ PRIEŠO PRIEŠAS — MŪSŲ DRAUGAS

Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kinijos ryšiai mezgasi kaip rezultatas ne eilinio politinio žaidimo, bet gilios vidinės metamorfozės politinėse - ūkinėse partnerių sistemose.

Šio gilaus proceso galimos išdavos dar aiškiau neįsivaizduojamos. Galima tiktai spėlioti, kad laimėjimai kilę iš to bendradarbiavimo pasauliui gali atnešti daug palaimos.

Teng Hsiao-ping’o, Kinijos vicepremjero, atsilankymas Jungtinėse Amerikos Valstybėse pagrįstai sujudino politikų sferas ir įnešė daug šviesos į tų ryšių vystymąsi. Vicepremjeras savo vizito metu aktyviai siekė dviejų pagrindinių tikslų:

1. Atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į imperialistinę grėsmę iš Sovietų Sąjungos pusės ir jos hegemonijos siekimus pasaulyje;

2. Sudaryti ryšius moksliniam technologiniam bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstybėmis, kad, naudojant naujus gamybinius metodus, būtų galima sparčiau kelti Kinijos žmonių ekonominį lygį.

Pavergtųjų tautų skaudūs pergyvenimai aiškiai rodo, kad dėl Sovietų Sąjungos hegemonijos intencijų negali būti abejonės. Teng Hsiao-ping, savo dažnais viešais pareiškimais iškeldamas Sovietų Sąjungos hegemonijos pavojus kaip nusivylimą nedraugiško marksistinio kaimyno slaptais planais, atstovavo kartu ir pavergtųjų tautų rūpesčiui. Tas erzino Maskvą, bet džiugino pavergtuosius ir pavergtųjų tautų tremtinius laisvajame pasaulyje.

Skaityti daugiau: MŪSŲ PRIEŠO PRIEŠAS — MŪSŲ DRAUGAS

TURINYS, ŽMONĖS IR VASARA

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Likę įspūdžiai po LFB susibūrimo

Dr. Juozas ir Ona Girniai linksmai nusiteikusių bičiulių tarpe; iš kairės — dr. A. Razma, dr. E. Lenkauskas, A. Raulinaitienė, Alg. Raulinaitis, M. Ambrazaitienė ir M. Lenkauskienė. Dr. J. Girnius studijų stovykloje skaitė paskaitų “Mūsų pareigos tėvynei”.    Nuotrauka K. Ambrozaičio

Maišto daigai

Nors Lietuvių Fronto Bičiulių (LFB) poilsio ir studijų savaitė buvo liepos pradžioje (VI.30 - VII.8), ir laikas ją kasdien stumia tolyn, dalyvių mintyse ji išlaikė savo spalvas. Tėvų pranciškonų “dvaro” (Kennebunkport, Maine) švari žaluma, Atlanto vandens melsvumas, iki šiol vėsuma pertraukiąs, volai šilkinių debesų padangėje, moteriško rūbo margumas ir vyrų pusiaujuose didelio bado neliudiją išmatavimai dar neišdilo.

Kur Maino bulvių kalnai, gal stebėjosi atvykę. Kalneliai akiračiuose, tiesa, buvo matyti, bet juos iš lavos suvertė vulkanėliai prieš daug daugiau metų, negu siekė vyriausiojo dalyvio brandus amžius. Plačios erdvės, gausu medžių, ramybė. Net liepos 4-ji nuslinko be šaudymų. Pranciškonai pasipuošę namus meno paminklais iš lauko ir viduje, kiekvienoje patalpoje kabo vertingi paveiksliai, o koplytėlė — gero skonio pavyzdys. Todėl pikta dvasia vos nesugundė riaušėm prieš Dainavą. “Visi LFB susibūrimai ateityje čia tebūna”, agitavo keli, tik Čikagos ryklių baimė nutildė Rytų pakraščio liesas žuveles. Gi oras — tarsi užsakytas. Saulė šilta, bet vėjelis braukinėjo nuo kaktų prakaitus; dienos — kaip vasarą dera, naktys — poilsiui gaivios, jei už sienos įsikūrę dori kaimynai.

Skaityti daugiau: TURINYS, ŽMONĖS IR VASARA

PRAŠVIS LAISVĖS PAVASARIS

Kodėl iš Vilniaus buvo išvarytas Gintautas Kaminskas?

Gintautas Kaminskas, buv. Lietuvių Bendruomenės Camberros (Australija) apylinkės pirmininkas

Čia aprašomas įvykis senokas, savo laiku Amerikos lietuvių spaudoje nemaža ginčų sukėlęs, tačiau pirmieji šaltiniai niekad nebuvo paliesti. O buvo taip: 1974 vasarą į Vilniaus universiteto okupuotoje Lietuvoje lituanistinius kursus buvo nuvykęs Australijos lietuvis Gintautas Kaminskas, bet po trijų savaičių sovietų saugumas jį iš Lietuvos išvarė. Kai kurie tų kursų dalyviai, grįžę iš Vilniaus Amerikon, apie Kaminską leido nepalankius gandus, kaip apie nerimtą jauną žmogų, negatyvių nusiteikimų išsišokėlį, kuris pats kaltas dėl nesėkmės Vilniaus kursuose. Iš tikro Kaminskas yra įdomaus charakterio žmogus, baigęs aukštąjį mokslą ir turįs atsakomingas pareigas Australijos Imigracijos

ir etninių reikalų ministerijoje. Labai sąmoningas lietuvis, pramokęs keletą svetimų kalbų, apsiskaitęs lituanistikoje, 1978 išrinktas Canberros (Australijos sostinės) Lietuvių Bendruomenės apylinkės pirmininku. Tie, kurie Kaminską gerai pažįsta ir kurie su juo yra artimiau bendradarbiavę, teigia, kad jis esąs žmogus, kuris bet kuriose aplinkybėse nesitenkina netikrais ar apytikriais paaiškinimais, bet visada nori žinoti, kaip iš tikro yra. Tas jo noras gauti įtikinančius atsakymus ir privedė Kaminską prie konflikto su sovietų saugumu ir jo išvarymo iš Vilniaus kursų.

Skaityti daugiau: PRAŠVIS LAISVĖS PAVASARIS

VEDAMIEJI

MŪSŲ ATSAKYMAS

Jei komunistinis režimas Sovietų Sąjungoje nebūtų žiaurus, tai jį būtų galima laikyti juokingu Ateityje viso pasaulio mokyklose bus mokoma apie kraštą, kuriame dvidešimtojo amžiaus pabaigoje už valdžios nelegalizuotų idėjų skelbimą žmonės buvo kišami į kalėjimus ir "gydomi” psichiatrinėse ligoninėse, nors to krašto oficialioji ideologija skelbėsi savo rankose turinti žmonijos lemties raktą. Mokysis apie šalį, kurioje vaikaičiams nebuvo leidžiama pernakvoti pas senelius ir vaikams neleista aplankyti savo tėvų kapų. Tas juokingasis aspektas dar labiau išryškėja, kai tie suvaržymai taikomi ne tik atvykstantiems kitų kraštų piliečiams, bet, pagal to krašto įstatymus, ir “legaliems” sovietiniams piliečiams. Mat Maskva sovietiniais piliečiais paskelbė ne tik iš okupuotų kraštų kilusius ir svetur gyvenančius žmones, bet ir svetur gimusius jų vaikus.

Sugriuvus rusų imperijai, pasaulis aiškiai supras, kaip iki dantų apsiginklavusi Rusija apsėsta baimės: bijo laisvos minties, laisvo žodžio, laisvo žmogaus juoko.

Pabėgimui iš rūškanos tikrovės, to tragikomiško gyvenimo komiškoji pusė Sovietų Sąjungoje gimdo begalinį skaičių anekdotų. Deja, anekdotai pačios realybės pakeisti negali.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

Subkategorijos