JAUNIMO SĄJUNGA IR LAISVINIMO VEIKSNIAI

Stud. Daina Gudauskaitė

IV PLJ kongreso suorganizuotose studijų dienose dalyvavau “Jaunimo sąjungos ir politinio darbo” būrelio darbuose. Būrelio vadovas buvo PLJS-gos politinis koordinatorius Viktoras Nakas. Ilgose diskusijose išryškėjo dvi pagrindinės jaunimo politinės veiklos problemos:

1.    Jaunimo politinio sąmoningumo trūkumas ir

2.    Problemos, kurios atsiranda planuojant ir derinant jau sąmoningo jaunimo politinę veiklą su veiksnių vadovaujama politine veikla.

Pagal Viktorą Naką, gal būt apie 95%jaunųjų politiškai nėra sąmoningi. Ilgose diskusijose iškilo eilė konkrečių pasiūlymų jaunimo politiniam sąmoningumui kelti, k.t., ruošti metinius politinius kursus su teoretinių klausimų svarstymais ir praktiškos veiklos pratybomis; skatinti jaunimą susidomėti politinių mokslų studijomis ir telkti jiems organizuotą paramą; lituanistinėse mokyklose ir organizacijose išnaudoti sąlygas politiniam sąmoningumui ugdyti.

Antroji studijų dienų tema, — tai konkretūs Jaunimo sąjungos politiniai darbai ir iškylančios dabar bei ateityje galinčios iškilti problemos. Šios problemos atsiranda ne vien tik dėl jaunimo politinio sąmoningumo trūkumo, bet ir dėl bendrosios mūsų politinės veiklos struktūros taktikos bei pasaulinių politinių įvykių eigos.

Reikalui atsiradus, esame atlikę nemaža svarbių darbų, k.t., organizuodami jaunimo demonstracijas Washingtone, rinkdami parašus peticijoms, siųsdami telegramas politinių kalinių reikalu, demonstruodami prieš nacius Marquette Parke Čikagoje, prieš “Holocoust” filmą prie NBC televizijos stoties, prie sovietų parodos ir t.t. Bet tai nebuvo planuoto darbo rezultatas, o tik reakcijos į netikėtus įvykius. Šitokie reaktyvūs pasireiškimai ir momento nuotaikų pademonstravimas nesudaro planingo politinio veikimo.

Iš antros pusės, jaunimo politinis veikimas negali išsiskirti iš bendrosios veikimo linijos. Jaunimo pozityvūs politinės veiklos žingsniai galės būti daromi tik palankioje atmosferoje, kurią turi sukurti vyresnioji karta, ir darniame susiderinime su vieninga vyresniosios kartos linija.

Ar mūsų veiksniai vieningą politinio veikimo liniją veda?

Nors veiksnių pagrindiniai tikslai yra tie patys, tačiau veikimo linija nėra tiesi, bet labai vingiuota. Kalbant apie tiesiogines PLJ S-gos pastangas sudaryti ryšį su veiksniais, su apgailestavimu tenka pasakyti, kad VLIKas ir ALTa į Jaunimo sąjungos iniciatyvą neatsiliepė. Bendruomenė mums rodė daugiausiai dėmesio ir teikė paramos. Pati Bendruomenė politiškai pradėjo veikti ne taip seniai, ir jos atėjimui į politinę veiklą kai kas nepritaria. Tačiau PLJS-gos ryšiai tik su Bendruomene išliko tamprūs.

Kongreso darbo būrelio, kurio tema “Jaunimo sąjunga ir politinė veikla”, išvados nurodė, kad politinėje veikloje jaunimas veiksmingiausiai galės reikštis bendradarbiaudamas su Lietuvių Bendruomene. Taip pat visas kongresas pilnai pritarė Bendruomenės įsijungimui į politinę veiklą. Formalus kongreso nutarimas tuo reikalu kalba taip: “Matydami Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pajėgumą įvairiose srityse, raginame PLB steigti politinę komisiją, su kuria PLJS-ga būtų pilnai įpareigota artimai bendradarbiauti”.

Susumuojant mano pasisakymą, reiktų pabrėžti, kad atskira jaunimo politinė veikla dėl politinio sąmoningumo trūkumo būtų ribota. Todėl negali išsiskirti iš bendrosios išeivijos politinės veiklos linijos. Iki šiol pasireiškusi jaunimo politinė veikla aptartina kaip- labiau reaktyvi ir improvizuota. Daugeliui gali atrodyti, kad ir tokia veikla yra patenkinama. Taip, geriau negu niekas. Tačiau aukštesnį politinio sąmoningumo laipsnį išvystęs jaunimas tokia veikla pasitenkinti negali. Turime siekti, kad naujoje šio šimtmečio dekadoje lietuvių jaunimas savo politinį sąmoningumą pademonstruos gerai organizuota ir koordinuota veikla.