Partizanai: Istorija ir dabartis

KUNIGAS IR LIETUVA NEŠA KRYŽIŲ

Kunigas Algirdas Mocius basas nešė 8 kilometrus didelį kryžių į Kryžių kalną. Lietuva sunkų rusų vergijos kryžių neša jau beveik 40 metų.

1979 m. sukanka 10 metų, kai Lietuvoje prasidėjo Eucharistijos Bičiulių sąjūdis, įjungęs į savo gretas geriausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios sūnus ir dukras. Jų tarpe rasime įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Tačiau juos visus jungia meilė Dievui ir Tėvynei. Jie pasiryžę su Eucharistinio Kristaus pagalba prikelti bedievybės dusinamą Tautą ir Bažnyčią.

Eucharistijos Bičiuliai savo dešimtmetį paminėjo liepos 7 dieną per Švč. M. Marijos atlaidus Žemaičių Kalvarijoje. Iš visų Lietuvos kampelių į garsiąją Žemaitijos šventovę susirinko Eucharistijos Bičiuliai padėkoti Dievui už 10 metų palaimą ir susikaupti naujiems ateities uždaviniams. Ta proga Eucharistijos Bičiuliams bažnyčioje kalbėjo kunigai — Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius, mišias už Eucharistijos Bičiulius koncelebravo visi Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariai. Žemaičiai pasakoja, kad jau seniai Žemaičių Kalvarijoje buvo matę tiek žmonių, o ypač jaunimo. Po sumos Eucharistijos Bičiuliai ėjo Kristaus kančios kalnus. Kelis pamokslus pasakė kun. J. Kauneckas.

Skaityti daugiau: KUNIGAS IR LIETUVA NEŠA KRYŽIŲ

KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS

Stud. Rimas Polikaitis

Politinis sąmoningumas apsireiškia tuo, kad žmogus pajėgia kritiškai vertinti politinius reiškinius ir pats politiškai reikštis. Tačiau galėtų iškilti klausimas, kodėl jaunam užsienio lietuviui reikia ugdyti lietuviškų politinį sąmoningumą, t.y. kodėl jis turi pajėgti kritiškai vertinti lietuvių politinę veiklą ir pats dirbti Lietuvos labui?

Aš manau, kad tai išplaukia iš aplamai moralinės pareigos pasipriešinti pasaulyje esančiam blogiui. Žinome apie badą Kambodijoje, politines žudynes Centrinėje Amerikoje, sovietų militarinę agresiją prieš Afganistaną ir t.t, ir t.t. Laisvo žmogaus laisvajame pasaulyje natūrali pareiga ką nors daryti, kad tie tamsūs reiškiniai sumažėtų. Priėmę šitą pažiūrą, mes, Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų lietuviai, atsikreipiame į Lietuvą ir matome, kad ir ten tų tamsių taškų gausu. Ir todėl mums pats prasmingiausias būdas prisidėti prie pasaulyje blogybių pašalinimo yra sąmoningai ir veiksmingai įsijungti į kovą už Lietuvos žmonių teises. Atėję į šitą darbą, niekad nesigailėsime, nes kova už tiesą ir tautos laisvę mūsų pačių gyvenimą padarys ne tik moraliai pilnesnį, bet ir praktiškai įdomesnį. Matyti ir suprasti pasaulį, talkinti Lietuvos žmonėms kovoje už tiesą ir jų teises kaip tik ir sudaro lietuviško politinio sąmoningumo konkrečius rėmus.

Skaityti daugiau: KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS

NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

VLIK’o seimo atstovo pastabos

Paskutinysis VLIK’o seimas įvyko Baltimorėje 1979.XII.8-9 d.d. Į prezidiumą VLIK’o valdybos buvo pasiūlyti ir priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų seime ir po to vykusiuose VLIK’o tarybos posėdžiuose gal kiek ir nustebino S. Lūšio pasiūlymas į seimo pirmininkus ir jo sutikimas pareigas priimti. Ne taip senai krikščionių demokratų partijos vadovybė S. Lūšį buvo pašalinusi iš partijos atstovavimo VLIK’o taryboje dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIK’o pirmininkus. Bet politiniai sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir be jokių priežasčių. Atrodo, kad S. Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą . . .

Seimą atidarė VLIK’o valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė, supažindindama seimo atstovus su Baltimores lietuvių veikla, organizacijomis ir paties miesto istorija.

Skaityti daugiau: NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ