Partizanai: Istorija ir dabartis

PASIRYŽOME NEMIRTI

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

JAV LB IX tarybos I-ji sesija Clevelande rugsėjo 29-30 d.d.

Pačia reikšmingiausia data ne tik pokarinėje, bet ir visoje išeivijos istorijoje reikia laikyti 1949 birželio 14-ją, kada buvo paskelbta Lietuvių Charta, davusi pradžią organizuotai Pasaulio Lietuvių Bendruomenei. Ta data sutapo su 1941 birželio didžiųjų deportacijų aštuonerių metų sukaktimi, ir tai buvo pats realiausias lietuvių tautą pasinešusiam sunaikinti okupantui atsakymas, kad Lietuvos laisvės labui išeivija apsisprendė nemirti. Apsijungusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje ir solidarume su rezistuojančia lietuvių tauta okupacijoje, tremties lietuviškoji išeivija yra supratusi savo istorinę misiją ir esamose sąlygose geriau negu patenkinamai ją vykdo. Demokratiškos atrankos keliu į Bendruomenės vadovybes ateina aukos ir darbo žmonės, įvairių pasaulėžiūrų, srovinės diferenciacijos, skirtingose vietose stovinčių generacijų skalėje, vyrų ir moterų, Lietuvoje ir už Lietuvos ribų gimusių ir subrendusių. Jeigu didelę atsakomybę prisiima tie, kurie istorinę išeivijos misiją vykdo, tai ne mažesnę prisiima ir tie, kurie tos misijos kelyje Bendruomenei duobes kasa. Nesvarbu, ar tai daro iš ignorancijos, iš klaikaus patriotizmo, oportunizmo, ar įtaigauti iš šalies.

Avilys ir širšių lizdas

Esama veiksnių, kurie gan panašūs į širšių lizdus: bet koks iš šalies kad ir draugiškas prisilietimas, geros valios sugestija, kritiška pastaba tuoj sukelia pyktį, kaltinimų sriautą, atsikeršijimą geluonių nuodais. Bendruomenės avilyje kitaip: čia atvirom širdim priimamos sugestijos, patarimai, siūlymai, kritika. Lietuviškos problemos apylinkių susirinkimuose, apygardų suvažiavimuose ir tarybų sesijose atvirai diskutuojamos, pasiūlymai svarstomi, klaidos taisomos, netobulumai šalinami. Ir štai kodėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės medis auga, šakoja ir žydi, o nudžiūvusios šakelės genėjamos, kreivos ataugos išpiaustomos.

JAV LB IX tarybos I-ji sesija taip pat paliudijo Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą. Apžvelgęs atliktus darbus ir sukurtus planus, išeinančios Kršato valdybos pirmininkas Algimantas Gečys su pagrindu galėjo pasakyti: “LB pirmūnų vizija, kad Lietuvių Bendruomenė apjungs visą išeiviją, pamažu ima tapti tikrove”.

ATEINANTIEJI PAKEIČIA IŠEINANČIUS

Divizijos generolas Stasys Raštikis atsako į “Į Laisvę” klausimus

Stasys Raštikis, karys, rezistentas, valstybininkas. Įstojęs savanoriu į organizuojamą Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karuose, kautynėse du kartus sužeistas; patekęs į nelaisvę, buvo kalintas bolševikų kalėjimuose. Nepriklausomoje Lietuvoje yra ėjęs Lietuvos kariuomenės vado (1935 - 1940) ir krašto apsaugos ministerio (Mirono vyriausybėje) pareigas. Laikinosios Lietuvos vyriausybės (1941) krašto apsaugos ministeris, kelių knygų autorius, divizijos generolas.

Negalavimai, turį šaknis Nepriklausomybes karų metu gautose žaizdose, nebeleidžia Jums aktyviau dalyvauti lietuviškuose judėjimuose. Tačiau, kiek žinome, įdėmiai sekate lietuviško gyvenimo įvykius, jaučiate tremties ir tautos pulsų ir dalyvaujate bendruose rūpesčiuose. Susumuodamas išvadinęs mintis, kaip vertinate tautos atsparumą okupacijos grėsmei ir išeivijos pastangas išlaikyti kūrybingą tautinę gyvybę?

Okupuota lietuvių tauta yra labai atspari ir laikosi labai pasigėrėtinai. Gražų pavyzdį rodo ir Suvalkų trikampio lietuviai, nors jie yra ir svetimųjų valdžioje, bet gyvena žymiai lengvesniame okupaciniame režime, negu mūsų broliai ir seserys rusų okupacijoje. Tenka tik gėrėtis okupuotos lietuvių tautos tautiniu ir religiniu atsparumu, o mums išeiviams gaslima tik pasimokyti iš savo tautos elgesio. Mūsų pareiga yra ne mokyti okupuotą tautą, bet padėti jai išlaikyti kūrybinę tautos gyvybę, o patiems kovoti už savo tautos laisvę, ypač tose srityse, kurios ten okupacijos sąlygose yra neprieinamos; mums gi čia leidžiama laisvai pasireikšti.

Skaityti daugiau: ATEINANTIEJI PAKEIČIA IŠEINANČIUS

BAIMĖ PASITVIRTINO

Nuogąstavimai, kad su dr. Kazio Bobelio prasiveržimu į Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkus plyšiai tarp pagrindinių lietuviškų organizacijų ims gilėti, deja, pasitvirtino. Anksčiau jo vadovaujama Amerikos Lietuvių Taryba vedė nuolatinį karą prieš JAV Lietuvių Bendruomenę, gi dr. K. Valiūno vadovaujamas VLIK-as ir su JAV LB-ne ir su Pasaulio Lietuvių Bendruomene visada bendravo abipusio respekto ir bendrųjų lietuviškų interesų sutarimo dvasioje. 1979.IX.29 VLIK-o valdybos posėdyje Washingtone iškilo konfliktas tarp VLIK-o ir PLB: K. Bobelis, išvadinęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ryšininką Algimantą Gurecką kiaule ir jo pareiškimą pavadinęs prokomunistiniu, įsakė jam iš posėdžio išeiti “ir daugiau nebegrįžti”.

Iki šiol VLIK-o valdybos ir tarybos posėdžiuose yra įvykę gan aštrių susikirtimų ir ginčų, bet iki koliojimosi niekad nebuvo prieita. Lietuvių Fronto Bičiuliai, kaip VLIK-o sudarančioji grupė, viešai nuo tokio VLIK-o pirmininko netakto atsiribojo, tarybos vardu pareikšdami savo nepritarimą (žiūr. p. 19).

Ką PLB-nės ryšininkas Algimantas Gureckas pasakė, kas iššaukė Bobelio piktas reakcijas?

Skaityti daugiau: BAIMĖ PASITVIRTINO