Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave., Racine, Wisc.
PAŽINKIME LIETUVOS PAJŪRĮ
Kelintajam iš mūsų teko iš arčiau pažinti mūsų numylėtąjį ir tautos gyvybiniais klausimais kalbantį Lietuvos pajūrį, Kuršių Neringą, Nemuno deltą, kopas ir plačiąsias Kuršių marias. Kelintasis iš mūsų išbraidė tas žavinčiai viliojančias Kuršių Neringoje vėjų supustytas keliaujančio smėlio kopas. Kelintasis paklampojo negyvų kopų keteromis bei pasikarstė po vėjo pastatytas smėlio piramides ir iš jų viršūnių žvilgterėjo į Kuršių Neringos žvejų plačiai mėlynuojančius žūklės dirvonus arba purslojančias Baltijos jūros bangas, kur slepiasi Lietuvos aukso — gintaro aruodai. Ar, bent kai kuriam iš mūsų, nors iš tolo, teko pasisveikinti su jo didenybe kopų karaliumi — šiupėlragiu elniu. Kaži katram iš mūsų teko paragauti varnienos kepsnio. Kuris buvo toks laimingas, kad iš arčiau būtų galėjęs patirti, kaip žvejys, pelnydamas savo kasdieninę duoną, buvo su siela ir kūnu įsisiurbęs į savo amatą. Jis nepažino nei dienos nei nakties skirtumo. Jis nuo kūdikystės iki gilios senatvės, pasikinkęs vėją į būrinę valtį, tinklais kedeno Kuršių marių dirvonus. Gal ir ne vienam teko Atmatos upe plaukti garlaiviu ir Kuršių mariomis pasiekti Klaipėdą. Ar praplaukdamas spėjo viską pamatyti, įžvelgti į tas vietas, kur įvairiausiomis paslaptimis dangstėsi Nemuno deltos vykiai, žiogiai, upokšniai ir salų salelės; arba nors trumpu žvilgsniu dirstelėti į Elenos salą, kurioje gyveno Rusnės vandens kelių rajono sargas, vadinamas Robinzonu. Potvynių metu, kai nuo žemės paviršiaus dingsta Elenos sala, Robinzono namelis, atsiplėšęs nuo žemės, kyla su tvinstančiu vandeniu, o srovės varomi ir besigrūsdami ledai graso jo ant valčių pastatytą ir priinkaruotą rezidenziją apversti.
Kelintasis galėjo stebėti tuos praskrendančių paukščių pulkus. Ar daugelis iš mūsų matė iš arti rūstaujančią Baltijos jūrą. Kelintajam teko dalyvauti keliolikos dienų šėlstančios Baltijos bangų šokyje. Kelintasis iš mūsų savo rankomis pakėlė nuo kietai bangų suplakto paplūdymio gelsvą gintaro grūdelį. Kelintasis esame matę pajūrio švyturių mirksėjimą, kuriais vadovaujasi pro Klaipėdą praplaukią bei į jos uostą įplaukią laivai.
Ypatingai dabar mūsų tautos augančioj i karta tremtyje teišgirsta tik vieną kitą senesniųjų pasakojimą. Daug Lietuvos pajūrio paslapčių ir grožybių atskleidžia LŠST CV narys š. Alfonsas Nevardauskas savo “Pajūriais pamariais” .. . knygoje, kurioje galima iš jos 89 atskirų pavadinimų straipsnių ir 164 iliustracijų pažinti ne tik kas anksčiau suminėta, bet ir mūsų brolių — prūsų lietuvių papročius, tradicijas, to krašto vietoves, kur nuo amžių gyvena lietuviai. Ir per 700 metų jų vokiečiai neįstengė nutautinti. Garbė jiems ir pamokantis priminimas mums išeivijoje.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
NAUJŲJŲ METŲ LINKĖJIMAI
Mūsų nepalūžtančioms sesėms: šaulių garbės narei Sofijai Mantautienei, 1966 metais labai daug iškentėjusiai dėl savo sveikatos nelaimių, linkime dar labiau sustiprėti ir vėl kelti mus savo dvasios polėkiais. Šaulių moterų vadovei Kunigundai Kodatienei, išgyvenusiai du reikšmingus įvykius— savo mielos Motinėlės Lietuvoje netekimą ir kitą — džiaugsmingą, pasiekusią didelių laimėjimų naujoje kūrybos srityje, linkime naujų ir kūrybingų metų ir dar didesniiį laimėjimų.
Taip pat mūsų veteranėms ir visoms sesėms šaulėms— laimingų ir darbingų metų mūsų tautos ir Tėvynės Lietuvos geresniam rytojui.
Didelė padėka ir geriausi linkėjimai mūsų Kario vadovybei, o ypatingai jo rūpestingam redaktoriuiZ. Raulinaičiui, broliams šauliams vadovams: buv. CV pirm. A .Valatkaičiui, o dabar Vl. Išganaičiui, Detroito St. Butkaus šaulių kuopos pirm. V. Tamošiūnui, Los Angeles Juozo Daumanto sk. pirm. O. Žadvydui — už paramą ir gerus patarimus, o taip pat, davusiems gerų straipsnių: Alšėnui ir Mingėlai, bei visoms mūsų mieloms bendradarbėms.
ŠAULES TREMTYJE Redaktorė
BRANGIOS SESUTĖS
Ir mūsų redaktorė prašo, ir LŠST CV-bos pirmininkas ragina, kad rašytume į savo skyrelį. Be to, turime daug bendrų reikalų, kuriuos reiktų aptarti ir veikti organizuotai. Tad, nors gulėdama ligoninėje, norėčiau su Jumis ir broliais šauliais viena kita mintimi pasidalinti.
Šiandieną pasitarkime lietuviškų pamaldų reikalu
Vykdant bažnytines reformas, lotynų kalbos vieton įvedamos tautinės kalbos. Atrodo, kad ši reforma mus užklupo nepasiruošus nei techniškai, nei dvasiškai. Trūksta lietuviškų maldų tekstų, neparuošti skaitytojai, nepasiruošę atsakinėti ir patys maldininkai.
Didelėmis pastangomis, kai kuriose lietuviškose parapijose, lietuviškos pamaldos yra įvestos. Bet, sprendžiant pagal mūsų spaudos teikiamas žinias, jau yra lietuviškų bažnyčių, kur lietuviško žodžio beveik nebesigirdi. Nesenai pasirodė žinutė, kad net tokioje Bostono lietuvių šv. Petro parapijoje tik vienos šv. Mišios laikomos lietuvių kalba. Kitos trys — angliškai. Negana to, nuolat skaitome ir girdime nusiskundimų, kad lietuviškose pamaldose skysta maldininkų. Atrodo, kad daug kas nepaiso nei kalbos, nei liet. choro, o eina, kada jam patogiau, kartais, net ne į lietuvišką bažnyčią. Galėčiau patiekti daug pavyzdžių, atpasakoti dar daugiau mūsų tautiečių kritiškų kalbų, bet vargu ar tai būtų naudinga.
Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje
Mjr. Leonas Virbickas kalba Kariuomenės Atkūrimo minėjime, Philadelphijoje. Jo kalbos tema — “1941 metų sukilimas”. Nuotr. K. Čikoto
PIETŲ AUSTRALIJA
šiais metais Lietuvos kariuomenės šventės minėjimas buvo ypatingai turiningas, puikiai paruoštas ir gerai išpildytas.
Minėjimas buvo pradėtas pamaldomis šv. Kazimiero koplyčioje, gi iškilmingas minėjimo aktas ir meninė dalis vyko Leituvių namuose. Meninėje dalyje pirmiausiai buvo suvaidintas scenovaizdis “Trys broliai”. Autorius — Pr. Pusdešris, režisorius
J. Venclovavičius, kuris puikiai pritaikė vaidinimą dienos progai. Jaunimo nemažai buvo ir atrodo, kad ir jie gerai suprato vaidinimo turinį ir prasmę, žmonių šiais metais buvo pilna salė.
Vaidino: M. Grėbliūnienė, I. Marcinkevičienė, V. Vosylius, A. Maciukas, A. Petrikas. Labai gražias dekoracijas padarė dail. S. Neliubšis.
Montažą “Gražioji Lietuva, kurios aš nemačiau” išpildė Rūta, Dalė, Audrė ir Irena Bielskytės, kurios jau 1985 m. kariuomenės minėjimo proga gražiai deklamavo ir dainavo.
E. Matusevičiaus eil. “Žemė” deklamavo stud. Dalia Viliūnaitė. E. Brazdžionio ištraukas iš poemos “Vaidila Valiūnas” skaitė Venclevavičius, F. Schuberto “Klajūnas” ir St. Šimkaus “Oi greičiau” solo dainavo Z. Janonienė. F. Čerienės “Savo skambančia daina” dainavo solistė A. Gučiuvienė.
Skaityti daugiau: Kronika
— Ltn. F. R. Bastís, kilęs iš Lakeside vasarvietės, Pewaukee, Wisc., tarnauja JAV karinėse jėgose ir yra paskirtas tarpkontinentinių raketų šaudymo bazėn, Vanderberg, Kalif. Ltn. Bastís mokslus ėjo Čikagoje ir Arizonoje.
— Kęstutis Petrauskas, atitarnavęs tris metus JAV kariuomenėje, laimingai grįžo pas savo tėvelius Čikagoje. Jo pasitikti susirinko daugybė artimųjų ir svečių.
— Arvydas Kiela, gyv. Čikagoje, kurio mamytė nesenai atvyko iš Lietuvos, įstojo į JAV kariuomenę ir po apmokymo išvyko į V. Vokietiją, į Bremenhaveną, kur tarnaus transporto dalinyje.
— Rimas Bakaitis iš Čikagos išvyko tarnauti į JAV armiją.
— Rimvydas Dėdinas šiuo metu yra Pietų Vietname, linkėjimai jam iš jo tėvelių Worcesteryje. Jo brolis Saulius taip pat tarnauja J.A.V. kariuomenėje.
— Sav. kūrėjas Juozas Pumpolas, dviejų Vyčio Kryžių kavalierius, buvęs Garliavoj šaulių būrio vadas, ypatingai daug jėgų skyrė BALFo aukų rinkime.
— Remigijus Bičiūnas, kilęs iš Čikagos, baigė apmokymą marinuose ir gavo 20 dienų atostogų, kurias praleido pas artimuosius ir Kanadoje.
— Stasys Žukas, buvęs veiklus skautas, yra P. Vietname sužeistas ir guli Saigone ligoninėje. Jo motina ir sesuo gyvena Čikagoje. Jis prašo, kad draugai ir skautai jam rašytų šiuo adresu: Sp-4. Stasys Žukas. US 55 836 670. 3rd Field Hospital. APO San Francisco, Calif. 96307.
— Tomas Pieza, JAV marinas, kuris metas kovoja Pietų Vietname. Jis buvo atsižymėjęs fronte ir už ypatingą narsumą gavo pasižymėjimo ženklą. Jis su kitais buvo komunistų apsuptas, bet tik dėka geros gynybos, pavyko jiems helikopteriu išsigelbėti.
— Algis Sviklas dabar yra Pietų Vietname. Jo tėveliai gyvena Worcesteryje. Algis tarnauja marinuose.
— Osvaldas Račkauskas yra pašauktas atlikti karinę prievolę Argentinos kariuomenėje. Jis dabar tarnauja Palerme, Buenos Aires, 10 pulke.
— Gerardas Jurgonis taip pat atlieka karinę tarnybą Argentinos laivyne, Rio Santiago bazėje.
Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Plačiajame Pasaulyje
