Tremties Trimitas
PIRMASIS PASAULIO LIETUVIŲ KONGRESAS
(Ištrauka iš mano dar nespausdintos knygos “Nepriklausoma Lietuva”)
R. SKIPITIS
DULRo centro valdyba nutarė šaukti pirmąjį pasaulio lietuvių kongresą Kaune 1935 m. rugpjūčio mėn. Kongreso reikalais deleguoti DULRo pirmininką R. Skipitį į didžiausią mūsų išeivių koloniją — į Ameriką.
GRĮŽAU LIETUVON
Lietuvon grįžau apie liepos vidurį. Kongresui pasiruošimas, galima sakyti, buvo tik pradėtas, o jo atidarymas rugpiūčio 11 d. Visi DULRo centro valdybos nariai jungėsi į kongreso paruošimo darbą, kiek tik jiems leido jų tarnybos ir kitos aplinkybės. DULRo reikalų vedėjas J. Vilkaitis lakstė išsijuosęs. Neteko dykinėti ir man. Juk visi svarbesnieji, o kartais ir menkesni, reikalai neapsieidavo be mano dvylekio. O paskutinėmis dienomis prieš kongreso atidarymą ir DU LRo centro valdybos posėdžiai vyko kasdien. Buvo ir tokių reikalų, kuriuos man, DULRo pirmininkui, teko atlikti.
Opiausias reikalas buvo politinis. Nors DU LRo centro valdyboje turėjome du žymius tautininkus — Antaną Merkį ir Kazį Kasakaitį, dauguma, tačiau, buvo netautininkai, todėl ir pati organizacija neturėjo šimtaprocentinio pasitikėjimo valdžios sferose. Be to, kongresas buvo visai naujas dalykas. Kviečiami buvo suvažiuoti visokių, net ir kairiausiųjų pažiūrų atstovai. Ar neims tie suvažiavėliai, susidėję su Lietuvos opozicinėmis grupėmis, griauti valdžią?. . .
DULR (Draugija Užsienio Lietuviams Remti) suorganizuoto Pasaulio Lietuvių Kongreso Kaune 1935 m. prezidiumas. Iš kairės: K. S. Karpius, S. E. Vitaitis, L. Šimutis, adv. R. Skipitis, prel. M. Krušas, A. S. Trečiokas, K. Augustinas ir kt.
Tais reikalais man teko kalbėtis su prezidentu A. Smetona ir vidaus reikalų ministru St. Rusteika. Teko sutikti su prezidento A. Smetonos teze, kad kongresas neliečia Lietuvos vidaus santvarkos bei valdymo formos, nes juk atstovų daugumą sudarys kitų valstybių piliečiai. A. Smetonai sakiau, kad kongresan renkasi dauguma rimtų ir nuoširdžių lietuvių patrijotų, kurie neabejotinai, supras esamą padėtį ir sutiks priimti jo statomą sąlygą. Mačiau, kad A. Smetona džiaugėsi šaukiamu kongresu, bet drauge ir kažkodėl nerimo.
Vidaus reikalų ministras St. Rusteika jau turėjo žinių, kad kongresan yra atvykęs ir geras būrys komunistų ir kad jie jau skuba megzti ryšius su Lietuvos komunistais ir kitomis opozicinėmis grupėmis. Šiaip visuomet malonus ir švelnus St. Rusteika šį kartą ėmė reikštis kaip koks griežtas policijos viršininkas.
— Neleisiu jokios agitacijos, nei demonstracijos! . . . Tamsta turi žinoti, kad po pirmos agitacinės prakalbos kongresas bus išvaikytas, — kalbėjo man St. Rusteika. St. Rusteikos griežtumui suminkštinti aiškinau, kad vienas-kitas žodis, kad ir būtų revoliucingiausias, nesugriaus esamos santvarkos, o laisvesnis pasisakymas atvėsina įkaitusią opoziciją. Sakiau, jog aiškiai numatau, kad jokios revoliucijos kongresas nepadarys, kad pagaliau, aš pats imu visą atsakomybę už tvarką kongrese. Mačiau St. Rusteikos akyse, kad mano žodžiai gal tik kiek geriau jį nuteikė, bet ne visai įtikino.
Apie pasikalbėjimą su valstybės prezidentu ir su vidaus reikalų ministru pranešiau artimiausiame DULRo centro valdybos posėdy. Centro valdyba mano nusistatymui pritarė be ginčų ir nutarė prašyti prezidentą A. Smetoną būti kongreso globėju.
Susitarti su arkivyskupu J. Skvirecku dėl pamaldų kongreso proga irgi teko man. Arkivyskupas tuomet gyveno kažkur už Viliampolės, rodos, savo ūky. Nuvažiuoju. Arkivyskupą randu betriūsiantį sode. Be didelių įžangų, trumpai pasakiau, kodėl pas jį atvykau ir paprašiau, kad pats arkivyskupas atnašautų šv. mišias Kongreso atidarymo dieną bazilikoje. Jis man atsakė nematąs reikalo pats dalyvauti pamaldose, bet būsią gerai, jei jis leis ta proga svečiui iš Čikagos, prelatui M. K. Krušui, atnašauti šv. mišias vyskupiškom apeigom. Tą pažadą arkivyskupas įvykdė.
Dėl kariuomenės parado tariausi su kariuomenės vadu gen. St. Raštikiu. Generolas nesutiko daryti formalaus parado, nes nekariškiams ir dar iš kitur atvykusiems galįs jis būti neįdomus: “Geriau padarysime įvairios mūsų karinės veiklos pavaizdavimą, kaip tai turėtų būti daroma karo metu,” siūlė man generolas St. Raštikis. Mielai sutikau su generolo pasiūlymu.
Keturios didelės meno, spaudos ir kitos parodos, koncertai, spektaklis, sporto šventė, svečių sutikimas ir jų apgyvendinimas ir daug kitų darbų vertė mus, kongreso organizatorius, gerokai pasispausti ir net miego valandas trumpinti, kad tik būtų viskas tinkamai paruošta, bei sutvarkyta. Džiugu buvo tai, kad turėjome ir puikių nuoširdžių talkininkų, tai buvo skautai ir šauliai. Net ir plačioje visuomenėje gražaus pritarimo turėjome. Taip liudija ir šaulių laikraštis “Trimitas”. Šio laikraščio 32 (765) numery, be kita ko, taip rašoma: “Kongresu susidomėjimas didelis. Visi mūsų laikraščiai mirgėte mirga žiniomis apie laukiamą didelį įvykį. DULR net iš tolimiausių provincijos kampų gauna laiškų, kuriuose klausiama, kaip galima į kongresą patekti. Daugelis Kauno visuomenės veikėjų siūlosi draugijai priimti savo butuose svečių. Jau suregistruota 2000 vietų nakvynėm svečiams iš užsienio.”
PIRMOJI KONGRESO DIENA
Štai, jau toji didžioji rugpjūčio 11 diena atėjo. Sekmadienis. Pagerbdamas kongreso dalyvius, Kaunas pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Ryto 9 val. Kauno bazilikoje vyko pamaldos kongreso proga. Prelatas M. Krušas, kelių kitų kunigų ir klapčiukų patarnaujamas, atnašauja šv. mišias vyskupiškom apeigom. Mitra ir visos ceremonijos teikė gražaus iškilmingumo. Į šias pamaldas buvo atvykę augšti valdžios pareigūnai, nemažas skaičius kongreso dalyvių ir šiaip mūsų svečių iš užsienių.
IŠKILMINGAS KONGRESO ATIDARYMAS
3-čią valandą po pietų valstybės teatre šaulių choras ir invalidų orkestras užima atatinkamas vietas, nes po respublikos prezidento kalbos bus giedamas tautos Himnas, orkestrui palydint. Prie teatro renkasi kelis kartus daugiau žmonių negu jis gali sutalpinti. Visi nori, šiokiu ar tokiu būdu, patekti į teatrą. Deja, teatras tesutalpina tik apie 1000 asmenų. J. Vilkaičio pastatyti žmonės atsiprašo publikos ir aiškina, kad daugiau vietų nėra, kad viskas bus perduodama per radiją, kad už kokių 3 valandų kongreso dalyviai eis prie Karo muzėjaus ir t.t. Nesmagūs skirstėsi norintieji patekti į teatrą. Tokių buvo dauguma. Bet buvo ir kitokių. Mat, keletą dienų prieš kongreso pradžią Kaunan atvykę Amerikos lietuviai komunistai skubiai susirišo su Lietuvos komunistais ir norėjo panaudoti kongresą savo demonstracijoms ir propagandai, o jei gerai seksis, tai ir perversmą padaryti. Amerikos lietuvių komunistų delegatai, žinoma, įėjo į teatro salę, o kauniškių bolševikų gal kokia šimtinė pasiliko už durų ir mėgino patriukšmauti, bet stovėjusios prie teatro policijos paraginti išsiskirstė.
Truputį po 3-čios val. į teatrą atvyko respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jį sutiko DULRo prezidiumas — Antanas Merkys, Kazys Sleževičius ir Rapolas Skipitis. Vykdydamas DU LRo centro valdybos nutarimą paprašiau respublikos prezidentą A. Smetoną būti kongreso globėju. Sutiko. Prezidentas A. Smetona ir DULRo prezidiumas užėmėme vietas už garbės stalo teatro scenoje. Stalas buvo užtiestas žalia gelumbe ir iš teatro salės buvo aiškiai matomas prie gelumbės prisektas DULRo ženklas — virš žemės rutulio skrendanti kregždė.
Detroito jūrų š. būrio pirmininkas š. J. Petrulionis (k.) ir LSŠT CV narys ir jūrų šaulių skyriaus vedėjas š. G. Valantinas tariasi organizaciniais reikalais.
WISCONSINO ŠAULIAI DLK Kęstučio š. kp. metinis susirinkimas įvyko 1967.III.12 Racine, Wis. Jį atidarė kuopos pirmk. š. Br. Juška ir tylos minute pagerbė mirusius narius. Toliau, LŠST CV vicepirm. š. P. Petrušaitis kalbėjo apie LŠ S-gos įkūrėją ir ideologą Vladą Pūtvį, trumpai nušviesdamas jo gyvenimo bruožus, ypač paliesdamas tuos, kurie turėjo įtakos lietuvių kultūrai ir LšS-gai. LŠST CV iždininkas š. K. Žilėnas buvo pakviestas įteikti ŠŽ ordinus sav. - kūrėjui š. Ignui Paukšteliui ir š. Stasei Petrušaitienei.
Susirinkimo pirmininku buvo pakviestas š. Z. Lukauskas, o sekretorium š. Ant. Mikus.
Iš pirmininko ir kitų pranešimų paaiškėjo, kad valdyba gražiai veikė, nors ir įvyko jos pirmininkų pasikeitimas. Š. J. Giedrikas prieš pat savo mirtį pareigas buvo perdavęs š. Br.Juškai. Suruoštos Joninės, paminėta Lietuvos kariuomenės šventė, talkininkauta Wisconsi-no Lietuvių Dienos pravedime, remtas PL Jaunimo kongresas, rinkti į-našai ir aukos LF, globotas sergantis š. J. Giedrikas, pasirūpinta jo šauliškomis laidotuvėmis ir lankyti sergantys šauliai. Kuopos turtas pinigais ir inventorium padidėjo iki 1200.00 dol.
Į naują valdybą išrinkti šauliai: Vl. Vilcinas, P. Petrušaitis, Z. Lukauskas, Ant. Novickas ir Em. Klei-notienė. Kandidatais — Ed. Shilling ir Ig. Paukštelis. Į rev. komisiją šauliai: Br. Juška, Ant. Mikus ir
M. Tamulėnas. Atstovai į LŠST atstovų suvažiavimą — Br. Juška, Br. Keturakis, Ed. Shilling ir M. Tamulėnas.
Darbingas susirinkimas buvo baigtas Lietuvos Himnu. Prieš jį bebaigiant, š. P. Petrušaitis įteikė LŠST archyvo vedėjui š. Vladui Skirmantui ŠŽ ordiną.
Po susirinkimo įvyko jaukios vaišės, paruoštos sesių šaulių: M. Vedeikienės, L. Juškienės, Em. Kleinotienės, St. Petrušaitienės ir F. Pliūrienės, kurių metu buvo tęsiamos diskusijos šauliškais reikalai. P. P.
APDOVANOJIMAI
Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST sekantieji asmenys apdovanoti pagal žvaigždės Ordino Tarybos nutarimą Nr. 21 iš 1967.II.16:
š. Kęsgailą, Steponas, LK Mindaugo š. kp. — ŠŽ ordinu,
š. Petrušaitienė, Stasė, DLK Kęstučio š. kp. — ŠŽ ordinu,
š. Žadvydas, Osvaldas, J. Daumanto š. kp. — ŠŽ ordinu ir
š. Vijeikis, Vladas, LS Vyr. Skautininkas — ŠŽ ordinu.
Už nuopelnus LŠST šauliai: Augaitis, Petras, DLK Gedimino š. kp. — ŠŽ medaliu,
Jakubickas, Stepas, DLK Gedimino š. kp. — ŠŽ medaliu,
Rimkus, Juozas, DLK Gedimino š. kp. — ŠŽ medaliu,
Strėlienė, Julija, LK Mindaugo š. kp. — ŠŽ medaliu ir
Valentinas, Gvidas, Klaipėdos j. š. kp. — ŠŽ medaliu.
Iš MŪSŲ VEIKLOS
Neseniai įsisteigęs Detroito jūrų šaulių būrys 1957.II.12 padarė susirinkimą ir išrinko valdybą. Ją dabar sudaro j. šauliai: J. Petrulionis — pirm., J. Kinčius — I-sis vicepirm., S. Milmantas — II-sis vicepirm. ir jaunimo vadovas, Alb. Mateika — meno vadovas, J. Balnionis — ižd. ir Sof. Sirutienė — sekretorė.
Revizijos komisijoje yra j. Šauliai: J. Maršalkovičius ir Vl. Kazlauskas.
1966 m. “švyturio Baliaus” rengimo komisija ir valdyba. Iš k. į d.: pirm. S. Bernatavičius, K. Vasiliauskas, J. Skamienė, K. Dobilas, B. Bartkus, G. Vasiliauskienė, A. Kvečas, A. Šumakerienė, O. Dobilienė, G. Valantinas, A. Valeika, S. Bernatavičienė.
DULR (Draugija Užsienio Lietuviams Remti) suorganizuoto Pasaulio Lietuvių Kongreso Kaune 1935 m. prezidiumas. Iš kairės: K. S. Karpius, S. E. Vitaitis, L. Šimutis, adv. R. Skipitis, prel. M. Krušas, A. S. Trečiokas, K. Augustinas ir kt.
