Partizanai: Istorija ir dabartis

Šaulė Tremtyje

ŠAULĖ KULTŪRINĖJE VEIKLOJE

Jau pačioje žmogaus prigimtyje glūdi jo kultūrinis nusiteikimas. Nuolatinis siekimas, jieškojimas ko tai nauja, noras su kitais bendradarbiauti, save išreikšti, savitai atsiskleisti, įvykdyti įvairias idėjas, pavergti gamtą savo reikalams — visa tai skatina kūrybingumui. Žmogaus kūrybai nėra ribų. Nėra tokio darbo, į kurį negalėtume daugiau ar mažiau įnešti savo kūrybos. Kultūrinėje veikloje tiek asmenys, o taip pat ir ištisos tautos lenktyniauja. Kultūros dėka tautos turi praeitį ir kuria ateitį.

Didžiuojamės ir mes savo praeitimi, šimtmečiais išsaugotais kultūriniais lobiais. Sielojamės dėl užgniaužtos, savame krašte, lietuviškos kultūrinės veiklos. Todėl dar didesne jėgų įtampa turime dirbti svetur gyvendamos. Mūsų tautinė kultūra turi būti, ne tik perduodama iš kartos į kartą, bet ir jieškoma jai vis naujesnių apraiškos formų. Mūsų kultūrininkai turėtų kuo artimiau bendradarbiauti su jaunimu ir ne tik kurti, bet skatinti ir uždegti juos daugiau tautinėje kultūrinėje veikloje reikštis, kad jiems savo knyga, muzika, menas nebūtų svetimi.

Kaip spauda mus visus sujungia, be jos tartum užtrokštume, taip kultūrinė veikla palaiko gyvus savai tautai, be jos mūsų ryžtas ir kova dėl savo krašto laisvės žūtų.

“Ne vien tik kardu ginsi tėvynę” — svarbi Šaulių Sąjungos įkūrėjo mintis. Visais laikais tautų kultūrinis ginklas buvo labai svarbus. Per Šaulių S-gą tikėtasi matyti lietuvių tautą susipratusią, kultūringą, kūnu ir dvasia stiprią.

Nepriklausomybės laikais Šaulių S-ga, be savo tiesioginio darbo — karinio paruošimo, dideliu įnašu yra prisidėjusi ir prie kultūrinės veiklos. Būdama plačiausiai visame krašte išsiplėtusi organizacija, ji galėjo reikštis visose srityse. Šaulių namai buvo apylinkės kultūriniai židiniai. Juose buvo ruošiami įvairiausi kursai, paskaitos ir kitos kultūrinės pramogos. Ten buvo įkuriamos ir plačiai naudojamos bibliotekos. Veikiantys šaulių sporto rateliai, chorai, tautinių šokių grupės išjudindavo visa, apylinkėje šaulių teatrai sutraukdavo mases žmonių.

Šaulinėje kultūrinėje veikloje labai gyvai dalyvavo ir šaulės moterys. Kai šaulių moterų vadovės suvažiuodavo į joms ruošiamus kursus, ar vadovių stovyklas, tai ne tik žinių, bet ir dvasinės stiprybės pasisemdavo, kad sugrįžusios į kaimus savo sesėms ir visai apylinkei būtų naudingos. Vietovėse ruošdavo sanitarijos, priešcheminės apsaugos, rankdarbių, virimo ir kitokius kursus. Rinkdavosi vakarojimams, dirbdavo meniškus išdirbinius, ruošdavo tautodailės parodas. Turėdavo net tautinių rūbų audyklas, nes pačios dėvėjo ir skatino kitas moteris įsigyti tautinius drabužius. Puošdavo šaulių namus, išsiuvinėdavo vėliavas, tvarkydavo karių kapus, platindavo lietuvišką spaudą, net eidavo po namus skatindamos išsirašyti Trimitą, Ūkininko Patarėją ar kitus laikraščius. Visur prisidėdavo prie brolių šaulių veiklos: kartu ruošdavo įvairius parengimus, dalyvaudavo programose, choruose, šokių bei vaidybos grupėse. Šaulė Lietuvoje buvo lyg ta pilkoji bitutė: — kukli, judri, vis jieškanti ką gera padaryti, kur šviesesnį spindulėlį įnešti.

Vladas Pūtvis labai gerbė ir vertino moterį: “Moteris tai lyg termometras: juo kultūringesnė tauta, juo labiau joje gerbiamos moterys.” Jo troškimas buvo, kad Lietuvos moterys kuo augščiau iškiltų, kuo sąmoningesnės būtų, nes nuo jų pareina tautos ateitis: “Kokios bus motinos, tokie jų vaikai, tokia mūsų tautos ateitis.” Tokia didelė atsakomybė krinta ant moters pečių. Todėl moterys, o ypač šaulės, negali užsidaryti vien savo šeimoje. Buvusi moterų šaulių vadė, dabartinė Sąjungos garbės šaulė Sofija Mantautienė pabrėžia, kad darbas šaulių organizacijoje neturi apsunkinti, bet praturtinti šeimos gyvenimą. Jei visa šeima gyvens šauliška dvasia, tai ir darbas bus daug prasmingesnis.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Tremties Trimitas

Vlado Putvio ir L. K. Mindaugo šaulių kuopų susitikimas

Gegužės 20-22 dienomis Montrealyje Pasaulinės parodos proga įvyko pirmasis Toronto Vlado Pūtvio ir Montrealio L. K. Mindaugo šaulių kuopų susitikimas, kuriame dalyvavo per šimtą svečių ir šaulių.

Tai bene pirmasis didesnio masto LŠST narių susitikimas, siekiąs palaikyti senąsias Sąjungos tradicijas, ugdant didesnį ir glaudesnį narių bendradarbiavimą šiame kontinente.

Susitikimas praėjo su geru pasisekimu, jaukioje ir malonioje šauliškoje nuotaikoje. Be užmegztų asmeninių pažinčių, buvo aptarti kuopų veikimo bėgamieji reikalai, pasikeista mintimis ir nustatytos tolimesnio bendradarbiavimo gairės. Sekantis kuopų susitikimas numatytas kitais metais Toronte.

Pirmąją viešnagės dieną svečiai turėjo progos apžiūrėti Pasaulinę parodą — EXPO 67 — ir patirti asmenišką mindaugiečių globą. Antrąją dieną, sekmadienį, abi kuopos su vėliavomis rikiuotėje dalyvavo iškilmingose, tai dienai skirtose pamaldose Aušros Vartų bažnyčioje. Po pamaldų buvo pasivaišinta sesių šaulių paruoštais skaniais užkandžiais ir kavute.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

—    Algimantas A. Simanauskas, iš Hartfordo, Conn., atlieka karinę tarnybą JAV marinų daliniuose. Už gerą, drausmingą ir sąžiningą pareigų ėjimą buvo pakeltas į seržanto laipsnį. Nuo 1967 m. kovo 1 dienos buvo MCO mokykloje, Okinavoje, instruktorium. Toje mokykloje paruošiami kariai perkėlimui į P. Vietnamą, šiuo metu ir jis pats paskirtas į Pietų Vietnamą.

-— Ričardas Malakauskas ką tik grįžo į Čikagą iš P. Vietnamo, kur išbuvo 9 su puse mėnesio.

—   Dr. Walter Dorinas, kaulų ir muskulų ligų specialistas, jau antras mėnuo kaip dirba JAV ligoninėje, P. Vietname. Jo tėveliai gyvena Evergreen Parke, III.

—   Romas Zylė, kilęs iš Clevelando, ir dalyvavęs Žaibo sporto klube, dabar atlieka karinę tarnybą Jackson Park, Ilk, kur paskirtas prie karinių šunų apmokymo centro.

—  Lietuvos atstovas J. Kajeckas dalyvavo jungtiniame JAV kongreso posėdyje, kur jam teko kalbėtis su gen. W. Westmorelandu.

— JAV-bių kpt. Aleksiūnas skaitė paskaitą Ramovės Čikagos skyriaus susirinkime. Jis papasakojo labai įdomių išgyvenimų P. Vietname. Būtų gera, kad kpt. Aleksiūnas juos aprašytų mūsų spaudoje.

—   Jurgis Butvila, birželio mėn. 7 d., baigė JAV-bių Laivyno akademiją Anapolyje.

-— Antanas Ustjanauskas, įsteigęs organizaciją P. Vietname sužeistiems kariams remti, buvo priimtas P. Vietnamo premjero Ky ir lankėsi Saigone kaip vyriausybės svečias. Jis aplankė visą eilę sužeistųjų karių ligoninėse, o   taip pat ir kovojančius. Jis prašo visas aukas siųsti šiuo adresu: American Committee for So. Vietnam — 518 Park St., Hartofrd, Conn. 06106.

-— Ats. mjr. Stasys Asevičlus, gyv. Toronte, buvęs Lietuvos kūrėjas savanoris, yra paguldytas į naująją žydų ligoninę. Pažįstami ir draugai gali jį lankyti 526 kambaryje.

—    Juozas Šinderaitls, Wilkes-Barre, 1 Pas. karo veteranas, atsiskyrė su šiuo pasauliu, birželio 4 d., Veteranų ligoninėje.

— Lietuvoje sovietai turi įsteigę karinį komisariatą ir Vilniuje Karininkų Namus. Komisaras gen. mjr. Petronis vieną vakarą jaunuoliams skaitė paskaitą “Jeigu svajoji tapti karininku”. Jaunuoliai raginami stoti į karo mokyklas; matyti savanorių skaičius į sovietines karo mokyklas yra kritęs, kai nepriklausomoje Lietuvoje į Karo Mokyklą A. Panemunėje jaunuoliai laukdavo eilės, kad tik priimtų. Matomai jaunimas nesižavi svetimųjų okupantų kariniais laimėjimais ir nenori tapti jų vergais.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje