Karinės Žinios
— Sovietų karinės jėgos šiuo metu yra telkiamos Rytuose, todėl atsirado reikalas derėtis su Vakariečiais dėl įgulų sumažinimo Europos okupuotuose kraštuose, kad dalį įgulų galėtų permesti rytuosna. Sovietai, praėjusių metų pabaigoje, perkėlė šešias rezervines divizijas prie Kinijos sienos. Kiniečių žiniomis sovietai paskutiniais mėnesiais sutelkė 13 divizijų prie kinų šiaurinės sienos.
Rytų Europoje šiuo metu sovietai laiko 26 kautynių divizijas: 20 rytų Vokietijoje, 2 Lenkijoje ir 4 Vengrijoje. Prie šių jėgų reikėtų pridėti dar 75 divizijas, išdėstytas įvairiose sovietų srityse. Jos eventualiu atveju galėtų būti permestos reikiamon vieton.
Didžiausia kliūtis sumažinti okupacines jėgas Europoje yra planas atominės energijos panaudojimo vakarų Vokietijoje, kurį yra linkę vykdyti vakariečiai. Tačiau tam priešinasi Sovietai, be to, vokiečiai priešinasi atominio nusiginklavimo sutarčiai. Vokiečiai visomis jėgomis siekia atsiginkluoti ir atsiimti, kas buvo prarasta II Pas. karo pasėkoje. Sovietai žino, kad taikinys numeris pirmas bus Rytų Vokietija, tuo pačiu, tiesioginiai ir Sovietai.
— Amerikiečiai pagamino lengvas ir didelio galingumo raketas žemės taikiniams: tankams, kulkosvaidžių lizdams ir kitokiems įtvirtinimams. Lengvas prieštankinis raketsvaidis (apie 5 sv.) vieno kovotojo nešamas ir aptarnaujamas, nuo peties pramuša kiekvieno žinomo tanko šarvus pakankamai dideliam atstume ir yra labai taiklus. Vidutinis raketsvaidis sveria apie 27 svarus. Aptarnaujamas 3 kovotojų — taikytojo, užtaisytojo ir raketų nustatinėtojo. Šis raketsvaidis skiriamas pėstininkų būrio sudėtin. Sunkus raketsvaidis kuopos ir bataliono sudėty, nešiojamas ir šaudoma nuo trikojo.
Visi trys raketsvaidžiai savo tolinaša ir paslankumu vienas kitą papildo taktiniuose vienetuose — skyriuje - būryje, kuopoj - batalione.
Minėti raketsvaidžiai jau sėkmingai naudojami Vietname. Šios rūšies raketsvaidis lengvai pritaikomas tankuose — pabūklų vietoje, arba helikopteriuose.
— Lockhard bendrovė pagamino bedūmį kietą kurą raketoms. Tai bus ypatingai naudinga taktinėms raketoms — priešas negalės nustatyti raketos paleidimo vietos. Iki šiol vartotas raketų kuras palikdavo ore dūmų pėdsakus.
— “Raudonoji Kinija galės turėti vidutinio tolio branduolinės energijos užtaisų raketas 5 metų bėgyje, tarpkontinentinės raketos, kurios siektų Ameriką, gali būti pagamintos tik po 10 metų. Primityvios A bombos, išmetamos iš lėktuvų, gali pasirodyti po 2 metų” (gynybos sekretorius R. S. McNamara).
— Pasekmingai išbandyta priešlėktuvinė ir priešraketinė raketa Chaparral, kuri gali būti paleidžiama nuo įvairių motorizuotų platformų (sunkvežimių), taip pat ir nuo žemės, be ypatingų parengimų, šia raketa bus ginkluoti naujai įsteigti pėstininkų batalionai, skirti specialiai priešorinei apsaugai amerikiečių žemės jėgų organizacijoje.
— Automatiškas aerofoto žemėlapių aparatas yra galutinai išbandytas ir jau naudojamas. 48 valandų laikotarpyje praėjus nuo fotografavimo iš lėktuvo, 1000 kvadratinių mylių ploto vaizdą paverčia kontūriniu žemėlapiu. Aparatas turi įrengimus automatiškai pašalinti neryškumus kraštuose — lapų sudūrimuose. Šis patobulinimas daug padės karo veiksmuose, nes žemėlapiai bus tikslūs ir parodys naujausius priešo įrengimus.
— Vandens valymo aparatas apie pusės tonos svorio, šešių pėdų ilgio, 4 pėdų pločio ir tiek pat augščio, per valandą perfiltruoja 420 galonų vandens, kuris tinka vartojimui. Toks įrengimas gali būti lengvai keliamas iš vietos į vietą helikopteriu. Vietname plačiai vartojamas individualinis vandens filtravimo įrengimas. Šis įrengimas negali pašalinti cheminių priemaišų. Dviejų kvortų talpos indas yra aprūpintas koštuvu, kuris nepraleidžia organinių dalelių, stambesnių negu 10 mikronų.
— Strategines 7-to laivyno grupės jėgas šiuo metu tolimuose Rytuose sudaro apie 200 laivų, 700 lėktuvų ir 70,000 personalo.
— Hanoi skelbia, kad 70 proc. ginklavimo š. Vietnamas gauna iš Kinijos, 20 proc. iš Rusijos ir 10 proc. iš Rytų Europos kraštų.
— Kiniečių metinis biudžetas gynybos reikalams siekia 6 bilijonus dolerių. Tokiu biudžetu Kinija yra ketvirtoji valstybė pasaulyje.
— Vasario mėn. KARY buvo minėta galima branduolinės energijos ginklavimosi plėtra. Kinijos grasoma Indija toje srityje turi dideles galimybes ir. atrodo, bus padariusi pradžią. Pakankami žaliavų ištekliai uranijaus rūdos perdirbimui buvo atrasti Eihar provincijoje. 1000 tonų per dieną, įrengimai baigiami statyti ir apie šių metų vidurį pradės veikti.
Susidomėjimas branduoline energija Indijoje siekia 1945 metus, kai buvo įsteigtas Tata mieste institutas, skirtas atominės fizikos mokslams. Institutas šiuo metu laikomas vadovaujančiu Rytuose ir yra jau padaręs daugelį išradimų toje srityje. 1957 m. įsteigtas atominės energijos skyrius su fizikos, chemijos, biologijos, inžinerijos ir metalurgijos poskyriais. Šis skyrius šiuo metu išvystytas į raketų ir erdvių papildomas programas. Ypatingas dėmesys šiam institute skiriamas branduolinei fizikai, su pagrindiniu uždaviniu tobulinti ir plėsti atominių reaktorių statybą krašto ekoniminiam gyvenimui. Pirmasis iš reaktorių buvo pastatytas prie Bombay 40 megawattų galingumo. Jis kanadiečių yra aprūpinamas natūraliniu uranium. Sekantis, kuris šiuo metu dar nebaigtas, yra Rajastane (į šiaurę nuo Bombay), 200 megawattų galingumo, naudojasi irgi natūraliu uranijumi. Šiame reaktoriuje deuterijus (sunkusis vanduo) bus naudojamas moderatorium. Trečiasis — amerikiečių statomas yra Maharashtra, kur bus du reaktoriai po 190 megawat-tų. Kurui bus naudojamas pakeistas uranijus.
Pastarieji du reaktoriai pradės pilnai veikti 1968 m. Ketvirtasis — projekte, prie Madras, 400 megawattų, numatomas pastatyti 1970 m.
Apie pusė išlaidų reaktorių statybai gauta iš kitų kraštų, todėl ir kontrolė kuro medžiagų naudojime, be abejo, pasilieka kitų kraštų rankose. Reaktoriai, taip sukonstruoti, kad iš naudojamų medžiagų indai nepasigamintų branduolinės energijos ginklų.
Kitoks vaizdas kaimynystėje — Kinijoje. Ten sovietai pastatė kiniečiams reaktorius, Dubno atominių tyrinėjimų institute gerai paruošė kiniečių mokslininkus kaip pasigaminti U-235, Sinkiag provincijoje buvo atrasta daug uranijaus.
Įtampa tarp kiniečių ir indų kilo 1945 m., kai indai atsisakė pasirašyti su kiniečiais paktą prieš Tibetą ir 1932 m. padidėjo, kai kiniečiai įsiveržė į Indų teritoriją. Iki to laiko indai visai nejautė rimtesnio pavojaus iš kiniečių, tačiau kinams parodžius atvirą agresiją ir pradėjus sprogdinti A-bombas, indai susirūpino pasigaminti branduolinius ginklus. Atsakymai gauti iš virš 2,000 mokslininkų, daugelio politikų ir ekonomistų buvo teigiami. Indai turi visai neblogą technologiją ir žaliavų, kad galėtų pasigaminti branduolinės energijos ginklų. Pirmieji trys reaktoriai gali pagaminti plutoniumo per metus, kurio užtektų šimtui vidutinio dydžio bombų (plutoniaus nepakanka bombai — reikia ir uranijaus 235; Rajasthano reaktorius gamina U-235 iš thoriumo; U-235, kuris reikalingas bombai, kiek viešai žinoma, indai dar negamina). Krašte, didžiumoje, tebevyrauja Mahatma Gandhi taikos tradicija — nesiginkluoti ir nekariauti. Tas irgi dalinai stabdo ginklavimo pažangą.
Nežiūrint, kad Ingija turi nepaprastai didelių ekonominių sunkumų, jaunoji karta su baime žiūri į kasdien didėjančią grėsmę iš šiaurės kaimyno ir į savo krašto nepajėgumą. Tas skatina ir studentus ir intelektualus, ypatingai karius - strategus rasti kelią į galimai greitesnį apsiginklavimą branduoliniais ginklais. Jiems pritaria jauni politikai ir ekonomistai, norėdami išvengti Tibeto likimo. Norima sudaryti sutartys su A-bombas turinčiom valstybėm, kad apsaugotų Indiją nuo kiniečių užpuolimo. Bet patys indai sako, kad “kitų pažadais sotus nebūsi”. Indai dar bando rasti priedangą aštuoniolikos valstybių nusiginklavimo sutartyje. Tik visas blogumas — reikia, kad čia ir Kinija dalyvautų, kas, bent šiuo momentu, neatrodo įmanoma.
Šiuo metu, indų vadai su ministeriu pirmininku ir parlamentu tautai aiškiai pasakė, kad indai žino kaip ir gali pasigaminti A ginklus, ir kad jais apsiginklavus krašto saugumo padėtis pasikeis. Ir visais laikais buvę taikingi indai pamatė, kad “jei nori taikos, ruoškis karui”.
— “Schweitzer Soldat” apžvalgoje nūdieninės politikos rašo: — amerikietis kareivis Vietname kaunasi, kraujuoja ir miršta .. . Mes reiškiame pagarbą Amerikos kariui, kuris aukojasi, kovoja, toli nuo savo namų, prieš komunizmo agresiją. Mes nesuprantam tų apmokamų autorių, kuriems negresia pavojus nei jų gyvybėms nei nuosavybėms, kurie, tačiau, drebia purvus ant amerikiečių”.
— Marinų korpo vadas gen. W. M. Greene, grįžęs iš inspekcijos Pacifike pareiškė: — Jei kas sako, kad Amerikos jaunimas išlepęs ir niekam tikęs, tegu pažiūri, kokį atsakingą darbą jie atlieka Vietname, nevien prieš priešą, bet ir su vietos gyventojais. Jie pamatys nepalyginamos drąsos, herojiškumo, pasiaukojimo ir gilaus supratimo pavyzdį, ne vien mums amerikiečiams, bet kiekvienam už teisybę kovojančiam kariui. Jie perka valstybės bonus dėl to, kad jiems rūpi savo — toli palikto krašto gerbūvis, jie sužeisti prašosi leisti grįžti į veiksmus. Kiek daug nepalyginamų pavyzdžių gelbstint kautynėse sužeistus, koks darnus ir nepalyginamas bendradarbiavimas kovoje reikalaujančioje ne tik drąsos, bet sumanumo, galvotumo ir fizinio pajėgumo”.
— Kai komunizmas atsirado prie Amerikos vartų, amerikiečiams kilo reikalas persiorientuoti, ne vien politiniai, militariniai ir psichologiniai, bet ir ideologiniai. Visas pasaulis, šiame trumpame dviejų dešimtmečių laikotarpyje, formavosi naujai dviem pagrindinėmis kryptimis: technologine ir militarine, tai viena, gi antroji tai — politinė ir ideologinė. Šiam formavimuisi, šalia kitų, svarią vietą užima branduolinės energijos ginklai. Pravartu pažvelgti, kokią vietą užima branduoliniai ginklai dabartinėje eroje ir kiek jie yra naudingi.
Yra nuomonių, kad branduoliniai ginklai, slėpdami siaubingas išdavas, kurių daugelį iš anksto negalima ir numatyti dėl jų panaudojimo pasekmių ir milžiniškos jėgos, yra priemonė išlaikyti pasaulyje taiką. Taigi, šiandienės pasaulio tautų pastangos, nukreiptos į branduolinių ginklų dauginimą, lyg ir reikštų didesnes galimybes išsaugoti pasaulio taika.
Labai populiari yra šiuo metu prielaida, kad karai — mažų konfliktų formoje (Korėja, Vietnamas, Artimųjų Rytų sritys etc.) visai nereikalingi branduolinių ginklų, nes veiksmo plotai yra riboti (Gen. Mc-Arturas buvo kitokio nusistatymo). Todėl sustabdyti tokius karus atominiais ginklais nebūtų galima, tuo pačiu jie yra lyg ir nereikalingi. Jei taip, tai taktiniai ir strateginiai pasirengimai atpuola. Tas veda prie branduolinės energijos nusiginklavimo. “Ir vis dėlto, pasaulinio masto taiką per paskutinį 20 metų pastoviai išlaikė branduoliniai ginklai” (Vakarų Vokietijos gynybos ministerio P. J. Strausso žodžiai). Jei vakariečių gynybos sistema nebūtų grindžiama branduoliniais ginklais, kiniečiai būtų vykdę savo ekspansiją. Jei amerikiečių rankose nebūtų buvę du trečdaliai viso pasaulio branduolinių ginklų, tarptautinis politinis balansas būtų nukrypęs toli komunistų pusėn. Net ir tie, kurie plačiai propaguoja moralinį aspektą branduolinių ginklų sąskaiton, pripažįsta strateginio balanso išlaikymą kaip nuopelną aniems ginklams. Jau buvimas tokio milžiniško ginklo yra, jei ne logikos išvada, tai baimės instinktas susilaikyti nuo agresyvaus žingsnio.
— Amerikiečių oro jėgos Vietname, šiuo metu, naudoja priemones nuo supersoninio greičio sprausminių lėktuvų iki neginkluoto “Bird Dog” lėktuvo, skrendančio 90 mylių per valandą greičiu.
—Taktiniai naikintojai F grupės Phantom, Freedom Fighter, Super-sabres, Thunderchiefs; A grupės — Skywariors, Skyhawks, Intruders, Crusaders — tai didelio greičio ir ugnies galingumo aparatai skirti žemės ir oro taikiniams. Oro milžinas B-52 Stradfort, B-57 Canberra, B-66 Destroyer yra skirti strateginiams bombardavimams. II Pasaulinio karo metu naudotas smingantis bombonešis, A-1 Skyraider, čia pasireiškia šalia modemiškų sprausminių lėktuvų, kaip nepamainomas taktiniuose veiksmuose. Prie jo prisideda taip pat II Pas. karo veteranas, naudotas transportui, dabar ginkluotas — C-47 Gooney Bird. Žvalgybai sskirti 1000 m.p.h. greičio RF-101 Voodo ir RA-5 Vigilante OV-1 Mohowk ir C-123 Provider — artimo atstumo transportui; veikia bloguose kilimo - tūpimo lauko aerodromų takuose. Iš visų labiausiai vertas dėmesio ne tiek pats lėktuvas, kiek juo skraidantis personalas, kuris seka taikinius. Juos nurodo saviems lėktuvams ir juos koreguoja, tai “Bird Dog” neginkluotas lėktuvas, 90 m.p.h. greičio.
Atskirą grupę sudaro helikopteriai, kurių yra keletas rūšių — visi jie yra mažo greičio, skirti permesti dalinius, sekti žemės taikinius, nurodymui ir koregavimui žemės jėgoms ir ginklams; kai kurie turi ginklus, raketas kauti žemės taikinius. Ir vėl reikia pirmenybę duoti skraidančiam personalui, kuris leisdamasis į didžiausius pavojus, gelbsti sužeistuosius, padeda ugnimi ir taikinių nurodymu, bei vadovavimu iš oro, žemėje kovojančiam pėstininkui. B. B.
