Šaulė Tremtyje
Savą jaunimą sutinkant ir palydint
Jei pasišventė jaunystė,
Kas pasauly gal išdrįsti
jos mėgint jėgų?
Kovose jai laimė duota
drąsiai žengs apvainikuota
laurų vainiku.
Putinas
Visais laikais jaunimas vaidina svarbią rolę tautų gyvenime, nes jis labiau atjaučia šios ir ateinančios dienos esamas ir naujai iškylančias idėjas ir jautriai pasiduoda jų veikimui. Kaip šių laikų įvairių pasaulio kraštų sukilimų gaisrai parodo, jaunimas, taip pat, lengviau pasiduoda ir yra suviliojamas klaidingų idėjų. Mat, jaunimas nevisados įsigilina į padėtį ir dėl to nevisados pastebi klastas. Džiugu, jog mūsų lietuviškasis jaunimas pasirodė giliau protaujantis ir daug patyręs iš vyresniosios kartos. Jis giliai atjaučia savo tautos patirtas skriaudas bei neteisybes ir yra pasiryžęs kovoti dėl geresnio savo tautos ir viso pasaulio rytojaus. Tą jis įrodė skaitlingai iš viso pasaulio susirinkęs į Čikagą, į Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą.
Pernai minėjome liūdną sukaktį — 25 metus nuo savo valstybės klastingo okupavimo. Užsidegęs jaunimas tada suruošė įspūdingą demonstraciją į Jungtines Tautas. Šį kartą jaunimas susibūrė iš įvairių pasaulio kraštų, tuo pareikšdamas pasauliui, kad jis yra pasiryžęs tęsti savo brolių pradėtą laisvės žygį. Greta didžiųjų kultūrinių pasirodymų — suruoštų įvairių parodų, Dainų šventės, naujų lietuviškų kūrinių — gražios, tėvynės ilgesio persunktos, didingos kantatos “Tėviškės namai” ir naujos lietuviškos operos “Lokys” pastatymų, — jaunimas pasireiškė konkrečiu kovos žygiu, tai šimtatūkstantinių parašų peticija, protestuojančia Lietuvos okupavimą. Tuo atliktas didžiai reikšmingas konkretus darbas ir didelis žygis, sumaniai ją, tą peticiją, įteikiant Jungtinių Tautų sekretoriatui, per įvairių valstybių atstovus. Ta peticija, šiuo metu, gali būti, daug ko reikšmingo nebus galima pasiekti, bet ja mūsų tautos reikalas bus primintas pasaulio sąžinei ir, momentui atėjus, ji gali suvaidinti didelę reikšmę.
Savo kongresinį suvažiavimą jaunimas baigia skaitlingomis stovyklomis. Čia, iš įvairių kraštų ir įvairios aplinkumos įtakų, suvažiavęs jaunimas ras vieną bendrą lietuvišką kalbą; suvesti bendrųjų lietuviškų reikalų, labiau vieni kitus pažins, suartės ir sustiprins ateičiai ryšius. Tai paliks jiems stiprių įspūdžių ir sugrįžus į savo gyvenamus kraštus, jie bus labiau supratę bendrus lietuviškus siekius bei sustiprėję savo pasiryžimuose ir viltyse.
Buvusios Lietuvos kariuomenės karys, susikaupęs lapkričio 23 dieną, šiais 1966 Visagalio ir 25-siais Tautos sukilimo metais, maldauja Visagalio laisvės savo pavergtai Tėvynei Lietuvai, skelbdamas viso pasaulio lietuviams šią deklaraciją: Esu gyvas liudininkas 25 metų lietuvių tautos Kryžiaus kelio. Šis kelias nuklotas Lietuvos kryžių griuvėsiais ir Rūpintojėlių skeveldromis. Lietuva pavergta, nors dar visai nesunaikyta, ir vis kankinama. Jokia jėga niekad neišplėš iš lietuvio širdies meilės savajai Tėvynei. Kreipiuosi į kiekvieną lietuvį:
