Šaulė Tremtyje

Savą jaunimą sutinkant ir palydint

Jei pasišventė jaunystė,
Kas pasauly gal išdrįsti
jos mėgint jėgų?
Kovose jai laimė duota
drąsiai žengs apvainikuota 
laurų vainiku.

Putinas

Visais laikais jaunimas vaidina svarbią rolę tautų gyvenime, nes jis labiau atjaučia šios ir ateinančios dienos esamas ir naujai iškylančias idėjas ir jautriai pasiduoda jų veikimui. Kaip šių laikų įvairių pasaulio kraštų sukilimų gaisrai parodo, jaunimas, taip pat, lengviau pasiduoda ir yra suviliojamas klaidingų idėjų. Mat, jaunimas nevisados įsigilina į padėtį ir dėl to nevisados pastebi klastas. Džiugu, jog mūsų lietuviškasis jaunimas pasirodė giliau protaujantis ir daug patyręs iš vyresniosios kartos. Jis giliai atjaučia savo tautos patirtas skriaudas bei neteisybes ir yra pasiryžęs kovoti dėl geresnio savo tautos ir viso pasaulio rytojaus. Tą jis įrodė skaitlingai iš viso pasaulio susirinkęs į Čikagą, į Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą.

Pernai minėjome liūdną sukaktį — 25 metus nuo savo valstybės klastingo okupavimo. Užsidegęs jaunimas tada suruošė įspūdingą demonstraciją į Jungtines Tautas. Šį kartą jaunimas susibūrė iš įvairių pasaulio kraštų, tuo pareikšdamas pasauliui, kad jis yra pasiryžęs tęsti savo brolių pradėtą laisvės žygį. Greta didžiųjų kultūrinių pasirodymų — suruoštų įvairių parodų, Dainų šventės, naujų lietuviškų kūrinių — gražios, tėvynės ilgesio persunktos, didingos kantatos “Tėviškės namai” ir naujos lietuviškos operos “Lokys” pastatymų, — jaunimas pasireiškė konkrečiu kovos žygiu, tai šimtatūkstantinių parašų peticija, protestuojančia Lietuvos okupavimą. Tuo atliktas didžiai reikšmingas konkretus darbas ir didelis žygis, sumaniai ją, tą peticiją, įteikiant Jungtinių Tautų sekretoriatui, per įvairių valstybių atstovus. Ta peticija, šiuo metu, gali būti, daug ko reikšmingo nebus galima pasiekti, bet ja mūsų tautos reikalas bus primintas pasaulio sąžinei ir, momentui atėjus, ji gali suvaidinti didelę reikšmę.

Savo kongresinį suvažiavimą jaunimas baigia skaitlingomis stovyklomis. Čia, iš įvairių kraštų ir įvairios aplinkumos įtakų, suvažiavęs jaunimas ras vieną bendrą lietuvišką kalbą; suvesti bendrųjų lietuviškų reikalų, labiau vieni kitus pažins, suartės ir sustiprins ateičiai ryšius. Tai paliks jiems stiprių įspūdžių ir sugrįžus į savo gyvenamus kraštus, jie bus labiau supratę bendrus lietuviškus siekius bei sustiprėję savo pasiryžimuose ir viltyse.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

—    Visvaldas J. Belskus šiuo metu yra Pietų Vietname. Jis tėvams rašo, kad dabar ten yra labai pavojinga. Bolševikiniai partizanai nesiskaito net su sanitarais, kurie gelbsti mūšio laukuose sužeistuosius. 11 medikų žuvo vienoje vietoje, begelbstint du sužeistuosius. Vietname labai šilta, siekia iki 115 laipsnių.

—    Jonas Milašis, Liet. kariuomenės pulkininkas, atsiskyrė su šiuo pasauliu Los Angeles mieste, sulaukęs 73 metų.

—    Steve Dambrauskas, kuris dabar tarnauja JAV marinuose, buvo atvykęs į Čikagą pas savo tėvelius jų 25 metų vedybinio sukakčio atžymėti.

—    Mjr. Jonas Černius šiemet švenčia savo 70 metų gyvenimo sukaktį.

—    Dr. Jonas Kalpokas mirė po skaudžios nelaimės auto katastrofoje. Jis nuo 1954 iki 1955 m. buvo Korėjos karo frontuose, pasižymėjo drąsa, žmoniškumu ir sąžiningu pareigų atlikimu. Jis daugiausia dirbo Kankakee, Bethesda ligoninėse, Ill.

—    Vincas Kaulinis, kilęs iš Philadelphijos, parašė laišką iš Pietų Vietnamo Meno Ansambliui. Jis rašo, kad yra žiauru komunistų sukeltame kare ten kovoti. Meno Ansamblis užpirko šv. Mišias už jo sėkmingą kovą, kad jis vėl linksmas ir sveikas grįžtų į namus.

Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Karys 1966m. 9-10 Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais

Nr. 9 (1426)    LAPKRITIS - NOVEMBER    1966 

A. Plėnys— Ats. karin. kursų laidos vainikas Žuvusiems už Laisvę ... viršelis

Nr. 10 (1427) GRUODIS – DECEMBER 1966 

R. Kisielius— Vyties ženkle ... viršelis

   T U R I N Y S

P. Dirkis — Lietuvos kario deklaracija

K. Ališauskas — Siekiame atsiimti Vilnių

Z. Raulinaitis — Starkadas

B. B. — Vietkongo partizanai

N. Mazalaitė — Žodis

V. Grudzinskas — Pažintis su bermontininkais

Biržų pilis

S. Baipšys — Lakūno ltn. P. Kvietinsko žuvimas

"Lietuviškosios divizijos” kelias

P. Dirkis — Lietuvos prezidentas dr. K. Grinius

Stasys Butkus

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Kronika

Redaktorius — Zigmas Raulinaitis
Administratorius — Leonas Bileris
Redaktoriaus pavaduotojas — Jonas Rūtenis
Dail. literatūros dalį redaguoja — Vincas Jonikas

Skaityti daugiau: Karys 1966m. 9-10 Turinys, metrika

Kronika

MIRĖ BIBLIOGRAFAS ALEKSANDRAS RUŽANCOVAS

POV. DIRKIS

Tūkstančius savų tautiečių, amžių bėgyje, esame davę dirbti kitų tautų naudai. Didelę dalį jų jos net pasisavino amžiams. Tačiau Aleksandrą Ružancovą tenka iškelti kaip vieną iš nedaugelio kultūringų šviesuolių. kuriuos buvome pasisavinę iš kaimyninių tautų.

Beveik ištisus 50 metų jis sąžiningai ir be atvangos dirbo lietuvių tautai kultūrinį darbą. Retas kuris iš mūsų tikrųjų tautiečių yra tiek daug padaręs mūsų kultūrai ir pasitarnavęs lietuvių tautai, kaip šis gudas. Jis nesigynė, kad yra kitatautis, bet didžiavosi, kad Lietuvoje rado prieglobstį ir todėl jai pašventė visas savo jėgas.

Turbūt nevienam, kuris pažinojo velionį ir jo darbštumą bei pasišventimą lietuvių tautai, suskaudėjo širdį, išgirdus apie jo mirtį. Jis atsiskyrė su šiuo pasauliu š. m. liepos 23 dienos vakarą, Danville, Ill.

Aleksandras Ružancovas buvo gili ir prasminga asmenybė, apie kurią tektų kalbėti ištisas valandas ir ne tik apie asmenį, bet apie jį kaip bibliografijos mokslo ir ugniagesy-bos didelį darbininką, Lietuvos kariuomenės karį, istoriką, žurnalistą, o taip pat ir apie gudų tautos kultūrininką.

A. Ružancovas buvo gimęs 1893 m. rugpjūčio 12 d. Viazmos mieste, Rytinės Gudijos pakraštyje. Ružancovų šeima yra sena, kilusi iš Ružaniec giminės, kuri per šimtmečius gyveno Smolensko, Mogiliovo ir Vitebsko žemėse.

Baigęs Viazmos gimnaziją, 1911 -1914 m. Aleksandras studijavo Maskvos universitete istoriją - filologiją. 1914 m. buvo mobilizuotas ir pasiųstas į Karo mokyklą, kurią baigęs, iki 1918 m. tarnavo karininku Rusijos armijoje, dalyvaudamas kovose rusų - vokiečių fronte. Subyrėjus carinei Rusijai, jis buvo vėl mobilizuotas į raudonąją armiją ir pasiųstas su daliniu į Lietuvos frontą. Tačiau A. Ružancovas nepanoro kariauti prieš savo gerą kaimyną lietuvių tautą, kurią jam teko pažinti vakarų fronte, bekariaujant ir su lietuviais ten susitinkant. Jis paliko raudonosios armijos dalinį ir perėjo į organizuojamus gudų karo dalinius Lietuvoje.

Tapęs vieno gudų bataliono vadu, dalyvavo kautynėse prie Dauguvos, už kurias buvo apdovanotas Vyties kryžium.

Skaityti daugiau: Kronika

LIETUVOS KARIO DEKLARACIJA

Buvusios Lietuvos kariuomenės karys, susikaupęs lapkričio 23 dieną, šiais 1966 Visagalio ir 25-siais Tautos sukilimo metais, maldauja Visagalio laisvės savo pavergtai Tėvynei Lietuvai, skelbdamas viso pasaulio lietuviams šią deklaraciją: Esu gyvas liudininkas 25 metų lietuvių tautos Kryžiaus kelio. Šis kelias nuklotas Lietuvos kryžių griuvėsiais ir Rūpintojėlių skeveldromis. Lietuva pavergta, nors dar visai nesunaikyta, ir vis kankinama. Jokia jėga niekad neišplėš iš lietuvio širdies meilės savajai Tėvynei. Kreipiuosi į kiekvieną lietuvį:

1. Didžiuojuosi būdamas garbingos ir nemirštančios lietuvių tautos vaikas ir buvęs Jos karys. Galybių Visagalis leido tapti lietuviu ir įspaudė mano širdin lietuvybės ženklą. Tėvynės meilė yra atspindys dieviškosios meilės. Su didele pagarba lenkiu galvą prieš savo brolių, Sibiro ir kalėjimų kankinių, karių ir partizanų, tėvų ir motinų kapus. Kviečiu visus lietuvių tautos vaikus į besąlyginę kovą už pavergtosios Lietuvos laisvę.

2. Tenelieka nė vienos progos neišnaudotos kovai prieš lietuvių tautos didžiausią priešą— bolševikinį komunizmą.

3. Tenebūna nė vienos valstybės ir tautos, kuri nežinotų apie Lietuvos kančias ir Jos kovą už laisvę.

4. Tenelieka nė vieno lietuvio vaiko, kuris nesimelstų savo protėvių kalba.

5. Tenelieka nė vieno lietuvio, kurio širdis neatsivertų pavergtųjų brolių ir sesių kančiai ir kurio rankos nedirbtų jų laisvei.

Kario širdis atvira visiems broliams ir sesėms lietuviams, mano kelias aiškus, mano pasiryžimas tvirtas, nes mano tikslas ne tik ryškus, bet ir šventas: Laisva Lietuva!

Povilas Dirkis

Subkategorijos