Šaulė Tremtyje
MEILĖ SAVO KAMPELIUI
Po dienos darbų ir rūpesčių miela jaukiame savo lizdelyje pailsėti. Po keliolikos metų šitame krašte jau patogiai įsitaisome. Bet buto jaukumas priklauso nuo šeimininkų skonio ir įsitikinimų. Per dažnai mažai kreipiam dėmesio, kaip sudarius malonią ir gražią buto aplinkumą, kad būtų malonu ne tik užeinantiems, bet ir šeimai. Yra keista, kai pastatomi dideli, su visais patogumais namai, bet juose neleidžiama šeimai pasireikšti. Net valgyti kambaryje vengiama, kad nepriteršus, todėl viskas nukeliama į požemį.
Kultūringas buto aptvarkymas yra jaukus, įdomus, malonu jame kuo ilgiau pabūti ir kai randama galimumo kuo nors užsiimti. Vitrininis buto demonstravimas nėra jaukus. Tai ne poilsiui, išsiblaškymui, susiartinimui ir kūrybingumui vietelė. Nuo seno mūsų žmonių buvo sakoma: “Nameliai mano brangūs”. Prisilaikydami mūsų liaudies papročių, suteikiame savo šeimai kuo malonesnę ir gražesnę aplinkumą. Lietuvis mėgsta grožį. Tai matome liaudies išdirbiniuose, namų apyvokoje, statyboje, visur ir visame kame. Aplinkuma reikalauja papildymo grožiu, kad būtų jaukiau ir nuoširdžiai prasminga. Iš kitos pusės, grožis ne visų vienodai suprantamas ir ne visiems vienodai prieinamas. Kad neprasikišus, būkime apdairūs ir laikykimės nuosaikumo, kuo mažiau sentimentalumo. Nesusiviliokime naujumu ir pigiu patrijotiškumu. Kartojimas kas buvo matyta pas draugus ir pažįstamus nėra patrauklus, ar skoningas.
Yra malonu matyti lietuvių namuose švarų naują butą, naujutėlaičiais baldais apstatytą, papildant pakluotais ir užuolaidomis. Rodos, ko betruktų, jei visos sienos, lubos, grindys ir visa kita naujai švaru. Viena kita gyva gėlė, per gausiai ir bereikalingai po kertes išdėliotos dirbtinės gėlės, vienas kitas prasikišantis rankdarbis, indas, lempos — ir tai jau sudarytų pilną buto vaizdą. Tas įprastinis, apribotas skonis užtinkamas beveik kiekviename bute: šaltas, pamėgdžiojantis ir per daug jau pasikartojantis. Atstumiančiai veikia ir perpuošimas visuose kampuose įvairiais suneštais iš pigių gaminių krautuvių trapiais priedais — puošmenom.
Kartais yra krautuvėse gražių, originalių, pagal menininkų projektus padarytų gaminių. Kol įsigysime, pagalvokime, ar tikrai būtų reikalingas ir ar derinsis prie visos aplinkumos, nuotaikos, padėties, ar nebus prasikišantis.
Įvairūs rankdarbiai, išdirbiniai suteikia jaukumo, šilumos, grakštumo, taip pat sukelia dėmesį. Nėra reikalo visa tai atstumti, laikant lengvapėdiškumu. Nesiskubinkime iš karto išsidekoruoti, prisilaikydami reklaminių laikraščių ir žurnalų. Palaipsniui, progomis įsigykime kas patinka ir reikalinga. Papildykime mūsų tautai būdingais išdirbiniais, kad papildžius plikus baldus, sienas ir tuščius kampelius. Savaime aišku, kad paveikslai, geros skulptūros, originali keramika ir kuo didesnė biblioteka, kad ir visuose kambariuose knygos, suteikia butui ne tik jaukumo, bet ir didingumo, orumo.
Mokslo ir muzikos priemonės, gražių formų stiklo, porceliano, kristalo, molio, akmens, medžio išdirbiniai visuomet butą daro patrauklų. Gėlės visur mielos, taip darželyje, taip bet kurioje patalpoje ir namuose. Įvairios dirbtinės gėlės pradžioje atrodo viliojančiai, bet greitai virsta šiukšlėmis. Jomis išsipuošimas dvelkia naivumu. Įvairūs pigūs paveiksų atspaudai šalintini nuo sienų. Jei negalima įsigyti dailininkų kūrinių, geriau tada išsipuošti vertingais rankdarbiais ir išdirbiniais.
Pratinkimės gerbti vaikų meną. Jų paveikslais, būtinai tvarkingai įrėminus po stiklu, prieš tai įdėjus į balto popieriaus aplanką, sandariai, švelnius, ne per tamsius, rėmukus uždėjus, puoškime savo visus kambarius. Nieko nėra gražesnio, kaip originali vaikų kūryba, tik mes nesuprantame ją įvertinti. Gerbkime daugiau savųjų žmonių individualią kūrybą, negu išreklamuotus, pasikartojančius, saldaus skonio gaminius.
Kultūringom priemonėm ir lietuvišku pobūdžiu išpuoštas butas yra mielas, jaukus ir didingas. Jadv. Paukštienė
VLADO PŪTVIO MINĖJIMAS ČIKAGOJE
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet, kovo 12 d. Čikagoje, Jaunimo Namuose, šauliai paminėjo savo garbingąjį Sąjungos įkūrėją a.a. Vladą Pūtvį. Paminėjimą suruošė Vytauto D. šaulių kuopa, o meninę dalį atliko tos pačios kuopos Meno kuopelės nariai. Skaitlingai atsilankiusiems šauliams ir jų svečiams užpildžius salę, minėjimą pradėjo kuopos pirmininkas kun. A. Šeštokas, kuris, po trumpo žodžio, pravedė garbės ženklų įteikimą ir pakvietė šaulį R. Skipitį papasakoti apie garbingąjį šaulių S-gos įkūrėją Vladą Pūtvį.
Būdamas artimas Vlado Pūtvio kaimynas, kalbėtojas gerai pažino jo veiklą ir labai įdomiai apie jį papasakojo, ypatingai iškeldamas du jo svarbiausius veiklos bruožus — patriotinį ir socialinį. V. Pūtvis matė sunkią darbininkų būklę dvaruose ir pas save ėmėsi pravesti daugelį reformų, kuo, ir savo patriotine veikla, sukėlė didelę sulenkėjusių bajorų ir dvarininkų neapykantą ir kerštingą prieš jį kovą. Šiai kovai atlaikyti didelės paramos jis susilaukė iš savo žmonos. Savo patriotinę veiklą Pūtvis pradėjo įsteigdamas pas save taip vadinamą “Didįjį knygnešių kelią”, kurio rusų pareigūnai neįstengė pagauti.
Meninę dalį atliko patys kuopelės nariai, pirmiausia suvaidindami montažą “Sudieu mano tėvyne”. Kenčiančią Lietuvą, prie gedulu perrištos tautinės vėliavos, nuoširdžiai vaizdavo gražutė Ramunė Krasniūnaitė. Solo “Lietuva brangi mano tėvyne”, gerai pasiruošusi, atliko Salomėja Petrauskienė, jai akomponavo šaulys Sabataitis. Šią sunkią dainą S. P. atliko labai nuoširdžiai ir patraukliai. Savo išgyventa deklamacija publiką žavėjo A. Markuzienė ir J. Petrauskas. Po montažo šaulys Vitas Biletavičius gan stipriai padainavo vieną dainelę. Labai publiką sužavėjo moterų kvartetas, kurį sudarė: Didžpinigaitienė Marija, Prankienė Pranė, Serapinienė Teodora ir Čeikauskienė Angelė.
Minėjimui pasibaigus, bematant atsirado sustatyti stalai, kuriuos šaulės apkrovė suneštiniais pyragais. Prie pasivaišinimo buvo praleista keletas jaukių valandų draugiškuose pokalbiuose, tarpais juos paįvairinant dainomis. Vaišių metu paaiškėjo, jog pavėlavęs paimti savo garbės ženklą šaulys Ulevičius, tik ką grąžo iš ligoninės, kur jo žmona sulaukė pirmagimio sūnaus. Šauliškos šeimos padidėjimą vaišių dalyviai sutiko katutėmis ir labai pakilia nuotaika sudainavo Ilgiausių metų. Taip pat nuoširdžiai buvo sutiktas ir mielo kun. Suginto, laikinai apleidžiančio
Čikagą, atsisveikinimo žodis. Tų pat vaišių metu iškilioji šaulė M. Vyšniauskienė Meno kuopelei paaukojo 40 dolerių pinigų sumą. Tuo susižavėję ją pasekė ir keletas kitų kilnaširdžių. O darbščiosios šaulės susirinkusiųjų tarpe pasekmingai platino Šaulių Istorijos knygas.
Ta pati V. D. Š. K. Meno kuopelė energingai repetuoja naują veikalą — 3-jų veiksmų komediją “Trys mylimosios”, parašytą žinomosios rašytojos žemaitės.
DETROITAS
š.m. kovo 5 dieną įvykusiame St. Butkaus šaulių kuopos visuotiniame susirinkime išrinkta nauja vadovybė. Iš moterų tarpo į valdomuosius organus įeina šios šaulės: Stasė Pranienė — vald. vice-pirmininkė, Marija Šimkuvienė — į revizijos komisiją, o Marija Sims į spaudos ir kultūros sekciją, šiai sekcijai pavesta atrinkti geriausius, iš jaunuolių atsiųstų, straipsnius tema “Kova dėl Klaipėdos krašto”.
Iškilioji šaulė ir aktorė Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė įsijungė nariu į Lietuvių Fondą, iš savo kuklios pensijos įnešdama 100 dolerių sumą. Ji taip pat aukoja savo darbą Detroito Dramos sambūryje, kurio parengimų pelnas taip pat skiriamas lietuviškiems reikalams.
BIRUTĖ — DIDŽIOJI LIETUVOS KUNIGAIKŠTIENĖ
Birutės vardas, D. L. Kunigaikščio Kęstučio žmonos ir jo sūnaus D. L. Kunigaikščio Vytauto motinos, Lietuvos liaudyje yra įleidęs labai gilias šaknis. Jos vardu ne tik žmonės krikštinami, bet ir įstaigos bei vietovės jos vardu vadinamos.
Birutė yra kilusi iš Palangos ir yra buvusi viena iš vaidilučių, kurią D. L. kunigaikštis Kęstutis bemedžiodamas sutikęs ir netrukus vedęs. Ji buvo antroji Kęstučio žmona, ištekėjusi 1349 metais. Birutės vardas pirmą kartą istorikų pradėtas minėti XVI a. Be Vytauto, su Kęstučiu Birutė dar turėjo sūnus Tautvilą ir Žymantą ir tris dukteris — Miklausę, Danutę ir Rimgailę.
Tikrų žinių apie Birutės gyvenimą ir jos mirtį istorikai neduoda. Manoma, kad Birutė politiniame gyvenime nedalyvavo ir buvo likusi iki pat mirties senosios tikybos, taip kaip ir jos vyras Kęstutis. Kada Kęstutis pradėjo kariauti su Jogaila, tada Birutė buvo išvežta į Lietuvos Brastą pas žentą kunigaikštį Jonušą. Kadangi Birutės vyras buvo nužudytas Jogailos, tai daleidžiama, kad ir Birutė buvo jo nužudyta. Vytautas kaltino Jogailą tėvo pasmaugimu ir motinos Birutės prigirdymu. Tačiau, lenkai įrodinėjo, kad tai netiesa, ir kad Jogaila nekaltas, kad Birutė mirusi natūralia mirtimi ir buvusi palaidota Birutės kalne Palangoje. Tai toki mūsų liaudyje šimtmečiais išlikę padavimai. Spėjama, kad Birutė mirusi Palangoje ir buvusi savo vaikų palaidota. Taip liudija ir kronikininkas Stryjkovskis savo 1582 m. kronikoje.
Povilas Dirkls
AUKOS
DLK Kęstučio šaulių kp. paaukojo 25 00 dcl. Lietuvos prezidento dr. K. Griniaus paminklo statymui.
IŠ BOSTONO RAMOVĖNŲ VEIKLOS
Balandžio 16 d. įvyko visuotinis
L. V. S. “Ramovės” Bostono skyriaus susirinkimas. Pirmininkavo K. Šimėnas, sekretoriavo Antanas Vilėniškis. Praėjusio susirinkimo protokolą perskaitė A. Vilėniškis, jame buvo nužymėti svarbesnieji praėjusių metų skyriaus veiklos bruožai:
Gegužės mėnesį buvo dalyvauta, su skyriaus vėliava, Memorial Day parade drauge su A.L.K. Veteranų lietuvių legijono Stepono Dariaus posto nariais. Bostono ir Brocktono kapinėse buvo aplankyti ir papuošti gėlėmis mirusiųjų skyriaus narių kapai.
Birželio mėnesį, Cape Code, p.p. Jansonų viloje Audronė, skyriaus nariai ir jų svečiai dalyvavo Joninių gegužynėje — išvažiavime į gamtą.
Liepos mėnesio 18 d., drauge su St. Dariaus posto Lietuvių Amerikos Legijono nariais buvo surengtas mūsų didvyrių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 33-jų metų skridimo per Atlantą minėjimas.
Spalio mėnesy surengtas Literatūros vakaras “Kario” žurnalui paremti. Svečiais dalyvavo “Kario” redaktorius Z. Raulinaitis, rašyt. J. Rūtenis, adm. L. Bileris ir rašytojas St. Santvaras.
Lapkričio mėnesį buvo surengtas tradicinis iškilmingas Lietuvos kariuomenės atkūrimo sukakties minėjimas, dalyvavo Lietuvos konsulas A. Simutis iš New Yorko.
Lietuvos Laisvės kovų istorijai išleisti buvo paskirta $150 dolerių; “Kariui” paremti — $138 doleriai; Jaunimo Kongresui — $25; Laisvės Varpui” lietuvių radio išlaikymui — $25. Valdybos kasoje 1967 metams pasiliko $451.48. Nario mokesčius visi apsimoka tvarkingai. Savanoriai - kūrėjai ir pensininkai nuo nario mokesčio, susirinkimo nutarimu, yra atleisti.
1967 m. skyriaus valdybon yra išrinkti Kazys Šimėnas—pirm., dr. Ed. Jansonas—vicepirm., Antanas Vilėniškis—sekretorius, Pranas Martinkus—iždininkas, Petras Ausiejus— narys ūkio reikalams, Jonas Vizbaras —narys spaudos reikalams.
Naujoji skyriaus valdyba 1967 m. veiklos plane užsibrėžusi surengti:
1. ) Birželio 18 d., Worcestery Maironio parke, Joninių iškylą. Į šį išvažiavimą— Jonines yra kviečiami Hartfordo Conn, skyriaus ramovėnai, Worcestery gyvenantieji buvę Lietuvos kariai-ramovėnai, Brocktono Šaulių Sąjungos skyriaus nariai, savanoriai-kūrėjai. Būtų malonu sąskrydyje matyti New Yorko ramovėnus, bei “Kario” redakcijos narius. Tokiu būdu, kaip skyraius pirm. K. Šimėnas išsireiškė susirinkime, sąskrydis Maironio parke, birželio 18 d., drauge būtų lyg ir Rytinio Naujosios Anglijos pakraščio ramovėnų sąskrydis, kuriame būtų pagvildenti aktualūs organizacijos reikalai.
2. ) Lapkričio 18 d., So. Bostono Lietuvių Klubo salėje, bus rengiamas tradicinis Lietuvos kariuomenės atkūrimo šventės minėjimas. Pagrindiniu kalbėtoju pakviestas dr. A. Budreckis. Meninę programą išpildys B. Kerbelienės vaidintojų trupė, pastatydama “Partizanus”.
3.) Sausio mėnesį bus surengtas Literatūros vakaras karinei spaudai paremti.
Toliau, skyriaus pirmininko buvo įneštas pasiūlymas, minint Lietuvos Nepriklausomybės 50-ties metų sukaktį, paskirti iš skyriaus kasos 100 dolerių premiją už geriausią straipsnį, atspausdintą “Karyje” tema — iš Lietuvos Laisvės kovų. Pirmininko pasiūlymas, po diskusijų, buvo priimtas. Susirinkime taip pat buvo diskutuotas klausimas, kad 1968 m. reikia prisidėti prie specialaus “Kario” numerio išleidimo, kuris būtų skirtas pavaizduoti Bostono ramovėnų veiklą. Jubilėjinių metų proga, Bostono Ramovės skyrius yra numatęs įstoti nariu į Lietuvių fondą, įnešant 100 dolerių.
Griežė-Jurgelevičius įnešė pasiūlymą, kad skyriaus valdyba surengtų paskaitų, kuriose būtų supažindinta su modernaus karo vedimo metodais, bei ginklais.
Skyriaus santykiai su kitomis lietuvių organizacijomis yra draugiški; ypač labai geri su lietuvių Amerikos karo veteranų legijono Dariaus postu, kurio vadu yra tremtinys Stasys Trepensltis.
Metų bėgyje skyrius neteko trijų garbingų savo narių. Kovo mėnesį mirė dr. J. Petronis, balandžio mėnesį mirė buvęs Lietuvos valstybinio teatro direktorius, dailininkas Viktoras Andriušis ir pavyzdingas skyriaus narys, savanoris kūrėjas, Juozas Kurapka. Laidotuvėse amžinos atminties skyriaus nariai buvo kariškai pagerbti. Jų karstai buvo pridengti tautine vėliava, o gyvieji pamainomis nešė garbės sargybą. Laidotuvių metu, gėlių vieton, bendraminčių sudėtos aukos buvo paskirtos Lietuvių Fondui. J. V. Sūduvas
