Kronika
ESTŲ LEGIONO JUBILĖJUS
Estų Legionas (Legion of Estonian Liberation, Inc.) atšventė savo 50 metų jubilėjų. šventė įvyko Vašingtone, D.C. šių metų balandžio 21 ir 22 dieną.
Balandžio 21 d., penktadienį, programa vyko su obalsiu: Baltijos tautų problema bendrosios politinės situacijos fone ir atsižvelgiant į J. A. V. santykius su Sovietų Sąjunga. Pirmasis susirinkimas įvyko Amerikos Legiono patalpose Vašingtone, kur A. Legiono Tyrimų sk. direktorius McDonaldas skaitė paskaitą apie Amerikos Legiono kovą prieš komunizmą. Sekanti paskaita įvyko Valstybės Departamento patalpose apie J.A.V. ir S.S. santykius ir Baltijos problemą. Iš ten buvo vykstama į Pentagoną išklausyti pranešimo apie Baltijos valstybių sritį ir jos karines problemas. Galų gale, buvo padarytas vizitas Amerikos Balsui.
Vakare, Willard viešbutyje, įvyko iškilminga vakarienė, kurioje greta amerikiečių ir latvių atstovų dalyvavo ir lietuvių. RAMOVĖS Centro Valdybos įgalioti, lietuvius veteranus šioje vakarienėje atstovavo New Yor-ko sk. ramovėnai: plk. J. Šlepetys ir Z. Raulinaitis, be to, Vašingtone gyv. aviac. kpt. J. Andrušis.
Vakarienės garbės svečias buvo latvių min. A. Speke. Negalint dalyvauti p. Kajeckui, jį atstovavo iš Lietuvos pasiuntinybės dr. J. Bačkis. Vakarui vadovavo estų plk. G. A. Buschmannas.
Amerikiečių svečių tarpe matėsi Reed Irvine, patarėjas prie Federal Reserve System, Earl Copeland, žurnalistas ir Allan Brownfield, senatoriaus Dodd štabo narys. Vakarienėje viso dalyvavo apie 40 žmonių. Estų dauguma buvo jų legiono skyrių atstovai, atstovavę apie 16 skyrių. Dauguma buvo gana jauni žmonės.
Vakarienės metu Estų Legioną, tarpe kitų, pasveikino ir plk. Šlepetys, RAMOVĖS ir savo vardu. D.
Lietuviai legionieriai Hartforde: Lietuvaičių Sabonio Posto pagalb. skyriaus narės
Sabonio Posto nariai
CENTRO VALDYBOS APLINKRAŠČIAI
Atsižvelgiant į tai, kad RAMOVĖS C. V. aplinkraščiuose telpa nurodymai, patvarkymai, sumanymai ir pageidavimai, mano nuomone, būtų labai tikslu ir praktiška, jei C. V. aplinkraščiai būtų skelbiami mūsų KARYJE. Tuo būdu C. V. nurodymai ir pageidavimai greičiau pasiektų ramovėmis, tuo būtų išvystyta platesnė informacija, susidarytų ir tampresnis ryšys tarp C. V. ir eilinių ramovėnų.
Siūlau tai todėl, kad skyrių valdyboms, prie geriausių norų, retai kada pasiseka sukviesti didesnį narių skaičių ir plačiau painformuoti narius apie C. V. aplinkraščius.
Lygiai taip turėtų daryti ir Kūrėjų - Savanorių Centro Valdyba. Tuo būdu, būtų atstatyti ir normalūs santykiai su KARIO redakcija, nes ir ramovėnai ir kūrėjai-savanoriai skaito tą patį, mūsų visų bendrą, laikraštį KARYS. Ramovėnų ir Kūrėjų-Savanorių Centro Valdyboms linkiu geriausio pasisekimo jų statutais numatytame darbe.
Raimundas Liormonas
ramovėnas ir kūr.-savanoris, Ročesteris, N. Y.
Juozas Lelis, nepersenai atšventęs savo 102 m. amžių.
DU SŪNŪS ŽUVO SAVANORIAIS — TĖVAS SULAUKĖ 102 METŲ
Panevėžyje tebegyvena caro laikų lietuviškosios spaudos platintojas Juozas Lelis, kuriam š. m. kovo mėn. 1 d. suėjo 102 metai amžiaus. (Jo brolis Antanas Lalis — anglų kalbos žodynų autorius, mirė 1960 m. Lietuvoje) . Spaudos draudimo metais, iki Lietuvos atsikūrimo, J. Lelis gyveno Mintaujoje ir platindavo ten tarp lietuvių Jurgio Bielinio atvežtas iš Prūsų lietuviškas knygas ir laikraščius. J. Bielinis visada apsistodavo ir palikdavo knygas pas J. Lelį, nes ten gyveno kartu su kitais gimnazistais ir Bielinio sūnus Kipras (buv. VLIKo narys, miręs 1965 m. New Yorke). Tais laikais Mintaujoje gyveno apie 800 lietuvių, iš kurių apie 200 buvo gimnazistai. Ten veikė lietuvių Pašalpos Draugija (iš 180 narių), kuriai pirmininkavo J. Lelis, taigi, jis turėjo nemaža pagelbininkų tas knygas išplatinti.
J. Lelis supykdavo, kai jam palinkėdavom sulaukti 100 metų, sakydavo: “Kodėl aš negaliu išgyventi 120 metų, kaip kad mano senelis išgyveno”. Sulaukęs 100 metų J. Lelis dar jautėsi gerai ir iškilmingai atšventė šimtmečio sukaktuves savo giminių tarpe.
Jo vyresnis sūnus Vladas 1915 įstojo į rusų armiją kaip “volnoopre-deliajuščij” ir tokiu būdu galėjo išvengti paprasto kareivio vargų (nes mobilizacija jį jau lietė). Jis buvo patriotiškai nusistatęs ir norėjo pasirodyti “lietuvišku oficierium”. Gavęs podporučiko laipsnį, jis žuvo fronte 1916 m.
Jaunesnis sūnus Jonas, gimęs 1902 m., buvo Lietuvos kariuomenės savanoris ir Vyčio Kryžiaus kavalierius, bet irgi neilgai tegyveno. 1919 m. sausio mėn. pradžioje bolševikams užėmus Panevėžį, Jonas Lelis, 7 klasės gimnazistas (17 metų amžiaus), kartu su kitais gimnazistais, slaptai pabėgo iš Panevėžio į Kėdainius ir ten įstojo į karininko J. Variakojo vadovaujamą savanorių grupe, kuri kovo mėn. 27 d. buvo užėmusi Panevėžį. Bolševikams vėl puolant stipresnėmis jėgomis, savanoriai neatlaikė ir turėjo pasitraukti. J. Lelis, tada tarnavęs raitųjų žvalgų komandoje, traukiantis iš Panevėžio, buvo sužeistas, bet jo žirgo laimingai išneštas. Vėliau jis vis prisimindavo tą savo žirgą. Gegužės mėn. J. Lelis vėl dalyvavo Panevėžio puolime. Tada, sutraukus lietuviams daugiau jėgų, Panevėžys buvo galutinai išvaduotas ir bolševikai nuvyti už Dauguvos.
Grįžęs iš kariuomenės, J. Lelis baigė gimnaziją ir ž. ū. Technikumo miškininkų skyrių, bet kovose išvargintas, jau anksčiau susirgęs džiova, jis mirė 1928 m. Nelengva buvo tėvui išgyventi dviejų jaunų sūnų žuvimus, bet jis tą skausmą stoiškai pernešė, tikėdamas į šviesią lietuvių tautos ateitį.
P. L.
A.A. plk. VLADAS GRUDZINSKAS
Prieš du metu atvykęs iš Lietuvos, trumpai pagyvenęs New Yorke, išsikėlęs į Čikagą, ten balandžio 8 dieną mirė plk. Vladas Grudzinskas.
Gimęs 1895 m., baigęs mokslus, mobilizuotas tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. buvo Lietuvos kariuomenės intendantas, vėliau Klaipėdos Maisto fabriko direktorius.
Atvykęs Amerikon įstojo į Ramovės New Yorko skyrių. Per trumpą savo gyvenimo laikotarpį Amerikoje jis paskelbė keletą straipsnių KARYJE ir kitoje spaudoje. Prieš pat mirtį atsiuntė dar vieną straipsnį KARIUI, kurį netrukus spausdinsime.
Palaidotas balandžio 12 d. Čikagos šv. Kazimiero kapuose.
Jonas Lelis, gimnazistas — 12 metų amžiaus ir Vladas Lelis, rusų praporščiko uniformoje, 20 metų amž. Nuotrauka daryta 1914 m. ^
“OPERACIJA CHRUŠCIOV”
Patikimi šaltiniai iš Maskvos praneša, kad sovietinė vyriausioji vadovybė pradėjo svarstyti klausimą, ištikus reikalui, atnaujinti keturių metų senumo Chruščiovo planą, kuriame numatomas Kinijos branduolinių jėgų ir rakietų įrengimų sunaikinimas. Svarstant dažnai linksniuojama Chruščiovo pavardė, kurį jau dabar priimta vadinti “žmogumi, perspėjusiu mus prieš Kinijos agresiją”.
Chruščiovo planas numato, pirmoje eilėje, panaudoti pačius kiniečius — Mao priešininkus. Kai kurie iš jų randasi Kinijoje, o kiti, kurie dabar gyvena Sov. Sąjungoje pabėgėliais. bus permesti į Kiniją, reikalui ištikus.
Artimi Kremliui asmenys tvirtina, jei Maskva nuspręs veikti, tai Kinijai bus suduotas lemiantis smūgis. Sov. S-ga turinti tris kartus daugiau už J.A. Valstybes parašiutininkų, kurie bus panaudoti prieš Kiniją plačiu mastu.
Chruščiovo anksčiau rekomenduota “operacija”, pirmoje eilėje, būsianti pavartota “savisaugos” tikslu. Abejodami Mao režimo tvirtumu. Brežnevas su Kosyginu mano, kad jis gali ryžtis rizikingiems veiksmams, kurie iššauktų labai rimtas pasekmes. Todėl, ištikus reikalui, prieš kinietiškus komunistus būsią panaudoti pergalę užtikrinantieji būdai ir priemonės.
K. M. J. Šarūnas
NAUJA NEW YORKO SK. VALDYBA
Gegužės 5 d. visuotiniame skyriaus susirinkime buvo išrinkta skyriaus valdyba 1967 metams. Ten pat pasiskirsčiusi pareigomis, nauja “valdžia” atrodo taip: pirmininkas — J. Šlepetys, vicepirm. — S. Lūšys, kultūros reik. vad. — V. Alksninis, iždininkas — B. Bobelis ir sekretorius — Z. Raulinaitis. Revizijos komisiją sudaro: J. Sirgėdas, V. Klevas ir R. Markevičius.
Skyriaus nariai buvo supažindinti su C.V. aplinkraščiais. Į C.V. ir Čikagos sk. rengiamą suvažiavimą — gegužinę nutarta atstovo nesiųsti, paraginti norinčius asmeniškai ten vykti ir dalyvauti. Nutarta, taip pat, suvažiavimą pasveikinti.
Vienbalsiai buvo pasisakyta už visų vieningą dalyvavimą ruošiamoje gegužės 13 d. demonstracijoje — eisenoje New Yorke, paremiant kovojančius su komunistais karius Vietname.
“Kas nenori dirbti, tas ir nevalgys” — Šv. Povilas antrajame laiške į Tesalonikiečius.
Koledžas saviems studentams turėtų įskiepyti dėkingumą prieš mus gyvenusioms kartoms ir pareigingumo jausmą ateinančioms kartoms; naujai augančioms kartoms turėtų priminti, kad mes patys esame dalis ir esmė didžiojo tęstinumo, kad mes, šių laikų žmonės, esame tik nykštukai pasistiebę ant milžino pečių ...
Russel Kirk (N.R.)
KARIO LEIDINIAI
H. Sienkievičius, KRYŽIUOČIAI, 3 tomai, viso 1116 psl. Vertė K. Jankūnas; dail. V. K. Jonyno spalvuotas piešinys viršelyje ir aplanke. Vieno tomo kaina $3.50 (I t. išparduotas).
V. Biržiška, PRAEITIES PABIROS, 352 psl., daug paveikslų, įrišta. Kaina $6.50 (Prenumeratoriams — $5.50).
O. Urbonas, ŽALGIRIO MŪŠIS, 94 psl. teksto, 16 specialių iliustracijų ir dvispalvės mūšio schemos. Viršelis su aplanku. Kaina $3.00 (Prenumeratoriams $2.50). Šis veikalas yra atžymėtas ypatinga Ramovės premija.
Z. Raulinaitis, DURBĖS MŪŠIS,96 psl., daug iliustracijų. Atspausta iš 1960 m. Kario. Kaina $1.25 (Prenumeratoriams $1.00). Laimėjęs metinę Ramovės premiją.
Z. Raulinaitis, AISČIAI KARINĖS ISTORIJOS ŠVIESOJE, 64 psl., iliustruotas. Atspausta iš 1961 m. Kario. Kaina $1.25 (Prenumeratoriams — $1.00). Laimėjęs metinę Ramovės premiją.
Z. Raulinaitis, GALINDAI PRIEŠ ROMĄ, 80 psl. Kaina $1.25.
Z. Raulinaitis, HUNŲ ŽYGIS Į PRŪSUS, 32 psl. Kaina $1.00;
O. Urbonas, DIDŽIOJO ŠIAURĖS KARO FRONTAS LIETUVOJE I dalis, 117 psl. Atspausdinta iš 1958 ir 1961 m. Kario, gausiai iliustruota, 250 egz. Laimėjęs metinę Ramovės premiją. Kaina $1.75 (Prenumeratoriams — $1.50).
O. Urbonas, DIDŽIOJO ŠIAURĖS KARO FRONTAS LIETUVOJE II dalis — kaina $1.75.
J. Variakojis, 4 P. L.K. MINDAUGO PULKAS. Kaina $3.50.
Z. Raulinaitis, VAIDEVUTIS, 64 psl. Kaina $1.25.
Lietuvos atstovas apdovanoja Suomijos Šaulių sąj. vadovybę ordinais 1926 m. Iš k.: gen. Woldemar Hagglund, gen. Lauri Malmberg (šaulių sąj. v-kas), Lietuvos atstovas Jurgis Savickis, plk. P. O. Ekholm ir dr. R. Oeller, Lietuvos garbės konsulas.
Naujas leidinys
P. ŽILYS
SUOMIU SOVIETŲ KARAS
1939- 1940
Maža, ekonominiai ir kariniai silpna, valstybė kariavo su milžinu ir apgynė savo nepriklausomybę.
Kaip tas galėjo įvykti?
Kaip Suomija pajėgė atsispirti ?
Ar ryžtinga Suomių kova galėjo būti pavyzdys mums ginti Lietuvos nepriklausomybę?
Ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės tiksliai pasielgė kapituliuodamos prieš Rytų barbarų ordas? Ar būtume daugiau laimėję priešindamiesi?
Toki ir panašūs klausimai yra nuolat iškeliami ir dar niekam nepavyko į juos patenkinamai atsakyti.
Gen. št. plk. Povilas Žilys, paruošdamas ir parašydamas šią knygą, patiekia daug medžiagos tų klausimų svarstymui ir teisingų atsakymų suradimui.
176 psl. knyga su gausybe schemų ir iliustracijų iš Suomių fronto kainuoja 3.50 dol. KARIO prenumeratoriams, tačiau, duodama žymi nuolaida.
