Rūta Trimonienė

Rūta Trimonienė

1959 m. liepos 19 d.

Istorikė, paveldosaugininkė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rūta Trimonienė gimė 1959 m. liepos 19 d. Vilniuje geologo Vytauto Kazio Vasiliausko ir geografės Marijos Šalkutės-Vasiliauskienės šeimoje. 1966 m. pradėjo mokytis Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokyklose, kurią baigė 1977 m.

1977–1978 m. dirbo auklėtoja Vilniaus vaikų darželyje Karoliniškėse. 1978 m. įstojo į Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, kurį baigė 1984 m. ir buvo paskirta dirbti į Vilniaus Santariškių ligoninės Kardiochirurginės klinikos Įgimtų širdies ydų skyrių pedagoge-psichologe. Su vaikais, turinčiais įgimtą širdies ydą, ir jų mamomis  dirbo 10 metų. Rūpinosi, kad skyriuje būtų mokyklinių vadovėlių biblioteka, vaikai tęstų mokslus ir ligoninėje. Daug dėmesio skyrė vaikų užimtumui, kad jie kuo mažiau galvotų apie savo negalią. Ypatingą dėmesį skirdavo Naujų metų pasiruošimo šventei, kurios laukdavo visi: ir gydytojai, ir mažieji ligoniukai su mamomis.

1994 m. R. M. Trimonienė pradėjo dirbti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) Lietuvos gyventojų aukų atminimo institute Paminklinių objektų biuro vedėja, vėliau,  reorganizavus Centrą, – Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiąją istorike. Parengė „Memorialinių vietovių ir statinių, susijusių su sovietų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, inventorizacijos bei sąvado sudarymo“ programą. Parengė šių memorialinių vietovių ir statinių skirstymą, programos vykdymo darbo metodiką. Vykdydama programą daug važinėjo po Lietuvą, bendravo su buvusiais partizanais, politiniais kaliniais ir tremtiniais, pokario metų liudininkais.

Skaityti daugiau: Rūta Trimonienė

Rūtos Trimonienės straipsniai

1945 m. mūšiai

Juodgirio mūšis (1945 m. vasario 9 d.)

Juodgirio.pdf

Panaros kautynės (1945 m. vasario 28 d.)

panaros.pdf

Kiauneliškio kautynės (1945 m. kovo 11–12 d.)

kiauneliskio_kautynes

Ažagų-Eimuliškio kautynės (1945 m. kovo 27 d.)

Azagu-kautynes.pdf

Vilkabrukių kautynės (1945 m. balandžio 17 d.)

Vilkabrukiu_kautynes

Valkų kautynės (1945 m. gegužės 12 d.)

valku_kautynes.pdf

Kalniškės mūšis (1945 m. gegužės 16–17 d.)

Kalniskes_musis.pdf

Pirmasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 14 d.)

I_Varcios_musis.pdf

Antrasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 23 d.)

II_Varcios_musis.pdf

Virtukų kautynės (1945 m. liepos 22 d.)

Virtuku_kautynes.pdf

Palių mūšis (1945 m. rugpjūčio 6–15 d.)

Paliu_musis.pdf

1949 m. vasario 16 d.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija

Deklaracija.pdf

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)

J_Zemaicio_biogr

Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas (1920 09 20–1949 09 28)

A_A_Grybinas_biogr

Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas (1920 01 02–1949 06 11)

V_Guzo_biogr.pdf

Juozapas (Juozas) Šibaila-Diedukas, Merainis (1905 03 18–1953 02 11)

J_Sibailos_biogr.pdf

Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis (1922 04 16–1949 08 13)

B_Liesio_biogr.pdf

Leonardas Vilhelmas Grigonis-Žvainys, Krivis, Danys, Užpalis (1905 12 14–1950 07 22

Grigonio_biogr.pdf

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 03 06–1957 11 29)

Ramanausko_biogr

Petras Bartkus-Sąžinė, Dargis, Mažrimas, Alkupėnas, Žadgaila (1925 05 30–1949 08 13)

P_Bartkaus_biogr.pdf

 Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS)

Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923 01 21 –1949 09 23)

K_Pyplio_biografija

Henrikas Sas-Danilavičius-Vidmantas (1922 07 18–1949 11 01)

H_Sas_Danilaviciaus

Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis (1900 02 10–1953 02 03)

staniskis_biog.pdf

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų sritis

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos partizanų žūtis (1947 m. rugpjūčio 11 d.) 

470811_vado_zutis

Dominykas Jėčys-Ąžuolis (1896 10 20–1947 08 11)

D_Jecio_biogr.pdf

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis (1951 m. vasario 15 d.)

PLPS_zutis.pdf

Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys (1926 09 02–1951 02 15)

baliukevicius_biogr

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 03 06–1957 11 29)

A_Ramanausko_biogr

Dainavos apygarda

Partizanų priesaika (1945 m. vasario 6 d.)

partizanu_priesaika

Zigmas Šerkšnas-Tigras (1924 02 28–1947 02 26)

Z_Serksno_biogr.pdf

1947 m. gegužės 18 d. žūtis

0518_partizanu_zutis

1947 m. rugsėjo 22 d. žūtis

0922_partizanu_zutis

Kovo 6-7 d. žuvę partizanai

DA_zutis.pdf

Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas (1918 02 20–1949 03 07)

labenas_biog.pdf

Vaclovas Voveris-Žaibas (1922 02 17–1949 03 07)

voveris_biogr.pdf

1949 m. rugsėjo 23 d. žūtis

490923_TA_DA_zutis

1949 m. lapkričio 26 d. žūtis

491126_zutis.pdf

1949 m. gruodžio 15 d. žūtis

J_Kriksciuno_zutis

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (1919 09 19–1949 12 15)

J_Kriksciuno_biogr

1951 m. vasario 6 d. žūtis

DA_SR_zutis.pdf

1951 m. gegužės 23 d.  žūtis

PLPS_zutis2.pdf

paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, Vincas (1923 04 03–1954 08 18)

daunoras_biogr.pdf

Tauro apygarda

Jonas Kleiza-Siaubas, Žalvarinis (1917 (1918) –1946 04 19)

TA_ZR_zutis.pdf

1947 m. sausio 4 d. žūtis

470104_vado_zutis

1947 m. kovo 26 d.  žūtis

Marijamp_gimnazistai

1947 m. rugsėjo 24 d. žūtis

470924_stabo_zutis

Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (1917 11 23–1947 09 24)

J_Lelesiaus_biogr.pdf

Pranas Kučinskas-Ainis (1918 07 10–1947 12 26)

Kucinsko_zutis.pdf

1948 m. sausio 6 d. žūtis

480106_TA_zutis

Vasario 1-2 d. žuvę partizanai

19480201_TA_zutis

Antanas Baltūsis-Žvejys (1915 04 08–1948 02 01)

baltusis_biogr.pdf

Kovo 17-18 d. žuvę partizanai

TA_GVR_zutis.pdf

Kazys Algirdas Varkala - Žaliukas, Daumantas (1924 08 01 –1948 03 17)

varkala_biogr.pdf

Vincas Strimas - Šturmas (1921 01 15–1948 04 29)

strimas_biogr.pdf

1948 m. rugpjūčio 10 d. žūtis

TA_J_Alesciko_zutis

Jonas Petras Aleščikas-Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas (1916 06 04–1948 08 10)

Alesciko_biogr.pdf

1948 m. lapkričio 3 d. žūtis

1103_partizanu_zutis

1949 m. sausio 20 d. žūtis

490120_TA_VR_zutis

1949 m. vasario 28 d. žūtis

19490228_TA_zutis

Juozas Baltrušaitis-Tigras (1926 07 21–1949 07 22)

J_Baltrusaicio_biogr

1949 m. spalio 18 d. žūtis

491018_TA_KR_zutis

Jonas Valenta-Čempionas (1917 11 30–1949 11 14)

J_Valentos_zutis.pdf

1950 m. vasario 9 d. žūtis

TA_VR_zutis.pdf

Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas (1922 08 12–1950 02 09)

gavenas_biogr.pdf

Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas (1931 11 22–1957 07 27)

J_Balciaus_biogr.pdf

Antanas Ylius-Vilkas (1909 04 21–1994 07 08)

Ylius_biografija

Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritis

Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis, Vairas (1906 08 25–1949 09 09)

Milasevicius_biogr.pdf

Vasario 10 d. žuvę partizanai

vasario_10.pdf

Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas (1923 11 06–1951 02 10)

ivanauskas_biogr.pdf

Kęstučio apygarda

Vasario 19-20 žuvę partizanai

genio_zutis.pdf

Vasario 23 d. žuvę partizanai

0223_partizanu_zutis

Vasario 16 d. žuvę partizanai

JKA_VDR_zutis.pdf

1947 m. balandžio 9 d. JKA vado žūtis

JKA_vado_zutis.pdf

1947 m. rugpjūčio 11 d. JKA VR vado A.Valančiaus žūtis

VR_Valanciaus.pdf

Sausio 16 d. žuvę partizanai

480116_JKA_zutis

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys (1907 02 22– 1948 01 16)

ceponis_biogr.pdf

1948 m. gruodžio 3 d. Bedančių kautynės

19481203_zutis.pdf

1949 m. birželio 8 d. KA BR žūtis

KA_BR_zutis.pdf

1949 m. birželio 8 d. KA štabo žūtis

KA_stabo_zutis.pdf

Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas (1923 01 20–1949 06 08)

A_Miliulis_biogr.pdf

1949 m. birželio 27 d. KA BR žūtis

490627_KA_BR_zutis

1949 m. liepos 27 d. KA VR vado ir partizanų žūtis

KA_VR_zutis_19490727

Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas (1928 09 17–1949 07 27)

A_Tamosaicio_biogr

Stasys Jarmala-Šarūnas, Briedis (Vincas Ulevičius-Audrūnas) (1908 11 06–1949 10 03)

S_Jarmalos_zutis

1950 m. kovo 3 d. žūtis

500303_KA_zutis.pdf

1953 m. sausio 17 d.  žūtis

1953_01_17_zutis.pdf

Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas, Senis (1923 06 13–1953 01 17)

baksys_biog.pdf

1959 m. gegužės 4 d. žūtis

19590504_PZ_zutis

Kentros

 

Prisikėlimo apygarda

1949 m. sausio 25 d. žūtis

prisikelimo_zutis.pdf

1949 m. rugpjūčio 13 d. PA štabo žūtis

19490813_PA_zutis

Jonas Vytautas Šniuolis-Vytenis, Svajūnas (1924 01 01–1949 08 13)

Sniuolio_biopgr.pdf

1949 m. rugpjūčio 27 d. PA KZR žūtis

PA_KZR_zutis.pdf

Pranciškus Muningis-Žvelgaitis (1911 10 02–1949 08 27)

Muningio_biogr

Juozas Paliūnas-Rytas (1915 05 01–1952 10 01)

J_Paliuno_biogr.pdf

Julius Adomaitis-Erdvilas (1931–1958 09 19)

0919_partizano_zutis

Konstantinas Liuberskis - Žvainys (1913 07 23–1969 10 02)

K_Liuberskio_zutis

Žemaičių apygarda

Adolfas Kubilius-Adys, Jurgis Vaišvila, Balys, Šilo Velnias (1918 07 26–1946 03 09

A_Kubiliaus_biogr.pdf

Fortūnatas Ašoklis-Pelėda Kazys, Mindaugas, Juozas Vilkas  (1907 05 03–1946 09 21)

F_Asoklio_biogr.pdf

Jonas Semaška–Liepa, Rikis (1907 11 24–1947 01 21)

Jonas_Semaskos.pdf

1947 m. balandžio 9 d. žūtis

0409_ZA_vado_zutis

plk. Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908 01 16–1947 04 09)

K_Antanaviciaus_bio

1948 m. gegužės 26 d. žūtis

0526_partizanu_zutis

1948 m. rugpjūčio 5 d. žūtis

0805_partizanu_zutis

1948 m. rugpjūčio 7 d. žūtis

19480807_zutis.pdf

1949 m. balandžio 28 d. ŽA ŠR žūtis

ZA_SR_partizanu_zutis

1949 m. rugpjūčio 27 d. ŽA VR žūtis

490827_ZA_VR_zutis

Juozapas Katkus-Anužis Jonas, Nikiforas (1918 03 19–1950 10 27 (28))

J_Katkaus_biogr.pdf

Antanas Jonauskas-Genys (1919 04 17–1951 11 23)

A_Jonausko_biogr

Kazimieras Kontrimas-Kontautas, Montė, Tėvas (1913 12 16 –1952 10 30)

K_Kontrimo-Montes_biografija

Petras Balčinas-Pušis, Radvila (1918 12 17–1952 11 12)

P_Balcino_biogr.pdf

Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų sritis

1949 m. spalio 28 d. KM žūtis

491028_KM_zutis

Antanas Slučka-Šarūnas (1917 04 19–1949 10 28)

sluckos_biogr.pdf

Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa (1920 08 05–1949 10 28)

Railaites_biogr

1951 m. kovo 19 d. žūtis

319_RLPS_VA_zutis

Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas (1922 02 14–1951 03 19)

pakstas_biogr.pdf

1951 m. balandžio 11d. žūtis

RLPS_VA_zutis.pdf

Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas (1915 11 23–1951 04 11)

vaicenas_biogr.pdf

Bronius Krivickas – Vilnius, Gintaras (1919 11 17–1952 09 21)

Krivicko_biogr.pdf

 Dariaus ir Girėno rinktinė

Jonas Alenčikas-Dragūnas (1919 08 26–1946 02 16)

Alenciko_biogr

Albinas Tindžiulis-Dėdė (1910 09 11–1949 01 31)

Tindziulio_biogr

Žalioji rinktinės

Steponas Gerdžiūnas-Gegužis (1907 12 21–1945 09 06)

S_Gerdziunas.pdf

Vasario 13 d. žuvę partizanai

460213_LLA_zutis.pdf

Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis (1920 10 22–1946 02 13)

jozokas_biogr.pdf

1947 m. spalio 30 d. žūtis

471030_vado_zutis

Algimanto apygarda

Algimanto apygarda

Algimanto_apygarda

Jurgis Urbonas-Lakštutis (1923 09 11–1948 02 02)

AA_zutis.pdf

1949 m. kovo 18 d. žūtis

AA_ZR_zutis.pdf

Jonas Vitautas Česnakavičius - Valas, Daujotas (1924 07 12–1949 03 18)

cesnakavicius_biogr

1949 m. lapkričio 1 d. žūtis

Simoniu_musis

Antanas Starkus-Blinda, Montė (1919 10 29–1949 11 01)

A_Starkaus_biogr

Didžiosios Kovos apygarda

Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias (1911 01 15–1947 03 18)

misiunas_biog.pdf

Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

DKA_zutis.pdf

1949 m. gruodžio 30 d. DKA žūtis

DKA_zutis.pdf

Alfonsas Morkūnas-Plienas (1908 01 27–1949 12 30)

A_Morkuno_biogr

Vytauto apygarda

1945 m. gruodžio 1 d. žūtis

451201_VA_zutis.pdf

Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa (1917 06 27–1945 12 01)

V_A_Mikulenas.pdf

1947 m. lapkričio 15 d. žūtis

47115_VA_Lokio.pdf

Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)

K_Kaladinskas.pdf

1949 m. kovo 24 d. žūtis

VA_zutis.pdf

Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis (1912 01 08–1949 03 24)

kaulinis_biogr.pdf

1949 m. rugsėjo 28 d. VA žūtis

VA_zutis.pdf

Jonas Markūnas-Šiaurys, Vėjas (1920 05 12–1949 09 28)

Markuno_biogr

Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris (1923 09 09–1950 04 12)

kazickas_biogr.pdf

1951 m. sausio 27 d. žūtis

VA_LR_zutis.pdf

Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas (1910 11 02–1952 03 27)

zaliaduonis_biogr.pdf

Antanas Kraujelis - Pabaisa, Siaubūnas (1928 10 28–1965 03 17)

kraujelis_biogr.pdf

Vyčio apygarda

Juozas Survila-Šarūnas (1921 04 27–1947 03 09)

survila_biogr.pdf

Petras Blieka-Plerna, Bliekinis (1910 10 06 – 1947 11 13)

VCA_P_Blieka.pdf

1948 m. gegužės 13 d. žūtis

480513_vado_zutis

Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis (1913 08 05–1948 05 13)

D_Vaitelio_biogr.pdf

1948 m. lapkričio 13 d. žūtis

481113_vado_zutis

1949 m. liepos 31 d. VCA žūtis

VCA_19490731_zutis

1950 m. liepos 5 d. žūtis

500705_VCA_zutis

Alfonsas Smetona - Ramūnas, Žygaudas (1913 09 15–1950 07 05)

smetona_biogr.pdf

1950 m. rugsėjo 17 d. žūtis

Briedzio_zutis.pdf

Antanas Vaičikonis - Šermukšnis (1920 04 24– 1951 03 09)

vaicikonis_biogr.pdf

1951 m. kovo 14 d. žūtis

VA_GR_zutis.pdf

Mykolas Šemežys-Putinas (1918–1951 04 29)

510429_VCA_zutis

Karbočius Bronius - Bitė, Skrajūnas, Neptūnas, Algimantas (1922 01 14 – 1953 01 26)

karbocius_biogr.pdf

Edvardas Daučiūnas-Jokeris (1919 10 13–1953 04 18)

Dauciunas_biogr

Paskutinis Vyčio apygardos partizanas Adomas Vytautas Zakaras-Povas (1923 01 11–1956 09 14)

Zakaro_zutis.pdf

 

Kalniškės mūšis

1945 m. gegužės 16–17 d.

1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių. Apie 100–120 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko kareivių ir išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati buvo pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 (pasak operatyvinių dokumentų – 62) partizanų. Iš jų žinomi: Adomas Alesius, Albertas Anuškevičius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas Ažukas, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonas Botyrius-Tarzanas, Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys-Bokštas, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras Čižikas-Ąžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Vitalius Dambauskas-Tauras, Vitalis Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Bronius Kazakevičius, Julijonas Klimavičius-Kranklys, Jonas Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis-Berželis, Petras Kvederavičius-Zuikis, Vincas Leskevičius-Bajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ąžuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas, Jonas Paskevičius-Ąžuolas, Vytautas Jonas Pavilonis-Vasaris, Stasys Pavolas-Kapsas, Antanas Pečkys, Bronius Ravaitis, Pranas Rėkštys, Kostas Šulgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vitas Vaišnys-Romanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venslauskas-Alksnis, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Antanas Voska-Šarka ir Eduardas Žukauskas-Uosis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išvilkti ir sumesti pamiškėje prie kelio. Vėliau juos, prikabintus prie arklių, atvilko į Simną ir išniekino gatvėje. Palaikę keletą dienų užkasė Simno ežero pakrantėje. 1989 m. birželio 23 d. palaikai perkelti į Simno kapines.

Kalniškės mūšio dalyvė A. Neifaltienė-Pušelė.

Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vienas iš Kalniškės mūšio vadų J. Neifalta-Lakūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: Kalniškės mūšis

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis

1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar - Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras,Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala, sodybos šeimininkė ir Margio tėvūnijos partizanė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.

Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 78.

URBONAS DAILIDĖ - TAURAS

1921 11 26-1951 02 15

Urbonas Dailidė gimė 1921 m. lapkričio 26 d. Urbono ir Marijos Dailidžių šeimoje. Gyveno Šakių aps. Kidulių vls. Pervazninkų k.1

Nuo 1946 m. lapkričio 9 d. buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės dr. V. Kudirkos kuopos 1-ojo būrio būrininkas. 1947 m. gegužės 12 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Strimo -Šturmo įsakymu Nr. 5 U. Dailidė-Tauras buvo paskirtas šios kuopos, o rugpjūčio 1 d. - 37-osios kuopos vadu.

1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauras baigė Mokomosios kuopos pirmąją laidą ir išlaikė baigiamuosius egzaminus, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Taip pat kaip geriausiai išlaikiusiam egzaminus įteiktas laikrodis, o už parodytą uolumą ir stropumą pareikštas tarnybinis pagyrimas.

1948 m. balandžio 2 d. Žalgirio rinktinės vado Šturmo įsakymu Nr. 11 U. Dailidė buvo paskirtas Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininku.

Nuo 1948 m. gruodžio 16 d. iki 1949 m. kovo 15 d. į Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. vykusį apygardų atstovų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta LLKS Tarybos deklaracija, Tauras lydėjo laikinai einantį Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pareigas Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Tauro apygardos vadą Aleksandrą Grybiną-Faustą.

1949 m. birželio 1 d. U. Dailidė buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininku, o tų pačių metų rugpjūčio 5 d. Tauro apygardos vado A. Grybino-Fausto įsakymu Nr. 17 - apygardos atstovu Nemuno partizanų srityje.

Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas - Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias - Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantas K. Baliukevičius-Rainys. Apie 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis

Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys

K. Baliukevičius. 1945 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1926 09 02-1951 02 15

Konstantas Baliukevičius gimė 1926 m. rugsėjo 2 d. Alytuje Konstanto Baliukevičiaus ir Joanos Petraškevičiūtės-Baliukevičienės šeimoje1. Kartu augo brolis Lionginas, gimęs 1925 m. sausio 1 d.2

Baigęs Alytaus gimnaziją, K. Baliukevičius įstojo į Kauno valstybinio universiteto Mechanikos fakultetą. 1948 m., dar besimokydamas jame, tapo partizanų ryšininku. Lankydavosi Dainavos apygardos štabe pas brolį, apygardos vado Adolfo Ramanausko- Vanago adjutantą, vėliau - apygardos Spaudos bei propagandos skyriaus viršininką Lionginą Baliukevičių-Dzūką.

Skaityti daugiau: Konstantas Baliukevičius - Tylius, Rainys

1951 m. gegužės 23 d. partizanų žūtis

1951 m. gegužės 23 d. Alytaus r. (dabar - Alytaus r. sav.) Punios šile MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno r. skyrių stribų daliniai bei MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo narys ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, šios rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Birštone. Teigiama, kad vėliau galėjo būti užkasti prie MGB Birštono valsčiaus poskyrio pastato (šiuo metu nugriautas).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 79.

VINCAS AMBRAZEVIČIUS-BALANDIS

1921 11 24-1951 05 23

Vincas Ambrazevičius gimė 1921 m. lapkričio 24 d. Alytaus aps. Jiezno vls. Juodaviškės k. Aleksandro Ambrazevičiaus ir Pranės Truncaitės-Ambrazevičienės šeimoje1.

1944 m. gruodžio mėn. buvo suimtas ir kalintas Alytuje. Po dviejų mėnesių, vežant į Vilnių, pabėgo. Nuo 1945 m. Dzūkų rinktinės partizanas. Po Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės „Informacija apie 1949 m. sausio 9 d. LSSR liaudies teismų rinkimų eigą ir rezultatus rinktinės veikimo erdvėje“ pasirašė kaip šios rinktinės adjutantas. 1949 m. gegužės 19-20 d. dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo išrinktas Dzūkų rinktinės vadu. Vėliau kartu ėjo ir Nemuno partizanų srities štabo nario pareigas.

Skaityti daugiau: 1951 m. gegužės 23 d. partizanų žūtis

Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas

1918 02 20-1949 03 07

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje – kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.

1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.

Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo – jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas – tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.

Skaityti daugiau: Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas

1951 m. vasario 6 d. žūtis

1951 m. vasario 6 d. Veisiejų r. (dabar - Lazdijų r. sav.) Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse, dalyvaujant MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono kareiviams, buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu bunkeryje nusišovė Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos 3-iojo būrio vadas Pranciškus Ajauskas- Vanagėlis, šio būrio skyriaus vadas Pranas Celevičius-Berželis, partizanai Vaclovas Pletisas-Slapukas, Antanas Vailionis-Tėvas, Vytautas Vaivada-Garsas ir Juozas Žilionis-Strazdas.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Lazdijų r. Šlavantų mstl. Dalis palaikų buvo sumesti į pelkę, kita dalis - į šulinius.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 77.

 

JUOZAS JURELIONIS-SAKALAS

1922 02 28-1951 02 06

Juozas Jurelionis, Antano, gimė 1922 m. vasario 28 d. Alytaus aps. Seirijų vis. Paserninkų k. Ten ir gyveno. 1943 m. baigė Marijampolės Mokytojų seminariją ir 1943 m. gruodžio 6 d. buvo paskirtas Alytaus aps. Plikionių mokyklos vedėju1.

Partizanas nuo 1945 m. 1949 m. gegužės 19-20 d. J. Jurelionis-Sakalas, kaip Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos būrio vadas, dalyvavo Dainavos apygardos laisvės kovotojų partizanų vadų posėdyje, kuriame buvo supažindinta su naujai įkurtos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nutarimais ir išrinktas naujas Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.

Skaityti daugiau: 1951 m. vasario 6 d. žūtis

Vincas Strimas - Šturmas

1921 01 15 -1948 04 29

Vincas Strimas1 gimė 1921 m. sausio 15 d. Šakių aps. Barzdų vis. Vėdarų k. ūkininkų Vinco Strimo ir Petronėlės Stureikytės-Strimaitienės šeimoje2. Lankė Barzdų pradžios mokyklų. 1934 m. įstojo mokytis į Kauno jėzuitų gimnaziją. Mirus motinai iš gimnazijos pasitraukė gavęs trijų klasių pažymėjimą. Grįžo į tėviškę ir dirbo tėvo, kuris netrukus vedė antrą kartą, ūkyje. Šeimoje augo ir du Vinco broliai Jonas (g. 1937 m. kovo 10 d.) ir Kazimieras (g. 1942 m. sausio 31 d.)3.

Skaityti daugiau: Vincas Strimas - Šturmas

1950 m. vasario 9 d. žūtis

1950 m. vasario 9 d. Vilkaviškio aps. Gižų vls. Vižaidų k. MGB Vilkaviškio aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos štabo pareigūnas ir Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vitalius Gavėnas-Granitas, jo adjutantas Stasys Ališauskas -Kalinys ir rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas.

Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Marijampolėje prie Šešupės upės esančiose žvyrduobėse. Šiuo metu vieta vadinamas „Ramybės lauku“.

Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, 

Vilnius: LGGRTC, 2008, L 147-148.

 

STASYS ALIŠAUSKAS-KALINYS

1919-1950 02 09

Stasys Ališauskas, Vinco, gimė 1919 m. Vilkaviškio aps. Gižų vls. Adamarinos (Išlandžių) k.

Partizanas nuo 1947 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro, Granito adjutantas.

Brolis Juozas Ališauskas-Klaidas, g. 1922 m. sausio 26 d. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos Vytauto rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 m. lapkričio 21d. Marijampolės aps. Marijampolės vis. Nendriniškių k. kartu su bendražyge Šalaševičiūte Stase-Našlaite.

Skaityti daugiau: 1950 m. vasario 9 d. žūtis

Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas

1922 08 12 - 1950 02 09

Vitalius Gavėnas gimė 1922 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės aps. Šunskų vls. Ožkasvilių k. Jurgio Gavėno ir Katrės Juodzevičiūtės-Gavėnienės šeimoje1.

1941 m. birželio 3 d. buvo suimtas ir kalintas Marijampolės kalėjime už nelegalų sienos perėjimą. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, išsilaisvino.

1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo dokumentuose nurodoma, kad Marijampolės aps. Marijampolės vls. Ožkasvilių k. gyvena Jurgio ir Kotrinos Gavėnų šeima. Jų sūnus Vitalius Gavėnas - vidurinės mokyklos moksleivis2.

Skaityti daugiau: Vitalius Gavėnas - Vampyras, Granitas

Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis

1900 02 10 -1953 02 03

Sergijus Staniškis gimė 1900 m. vasario 10 d. Marijampolės aps. Padovinio vis. Geležinių k.1 pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė Liudvinavo pradžios mokyklą. 1912— 1915 m. ir 1918-1920 m. mokėsi Marijampolės realinėje gimnazijoje, kur baigė keturias gimnazijos klases2. 1920 m. spalio 25 d. buvo priimtas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo eiliniu Karo mokykloje, nuo 1921 m. kovo 9 d. - 12-ajame pėstininkų Kauno pulke. 1921 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas į Karo mokyklą. 1923 m. sausio 9-20 d., būdamas kariūnas, dalyvavo Klaipėdos sukilime, buvo apdovanotas medaliu, kurį gavo Karo mokyklos baigimo (1923 m. spalio 15 d.) proga. Baigęs mokyklą (V laida) S. Staniškis paskirtas 2-ojo ulonų pulko 4-ojo eskadrono Vilkaviškyje jaunesniuoju karininku, jam suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis. 1927 m. buvo apdovanotas II rūšies Vyties kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Skaityti daugiau: Sergijus Staniškis - Antanaitis, Litas, Viltis

1949 m. vasario 28 d. žūtis

1949 m. vasario 28 d. Kauno aps. Veiverių vls. (dabar - Kauno r. sav.) Girininkų II k. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Vinco Klimausko namuose aptiktas Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris, kuriame slėpėsi penki partizanai. Per susišaudymą žuvo rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas. Arlausko kuopos vadas ir rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis, būrio vadas Bronius Naudžius -Žiemys.

Žuvusių partizanų palaikų užkasimo neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 142-143.

STANISLOVAS (STASYS) JALOVECKAS- KIŠKIS, MINDAUGAS

1923 04 21-1949 02 28

Stanislovas (Stasys) Jaloveckas, Juozo, gimė 1923 m. balandžio 21d. Marijampolės aps. Veiverių vis. Tarputiškės k. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Moksleivis (kurioje mokykloje mokėsi neišaiškinta).

Skaityti daugiau: 1949 m. vasario 28 d. žūtis

Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas

1923 11 06-1951 02 10

Vaclovas Ivanauskas gimė 1923 m. lapkričio 6 d. Tauragės aps. Batakių vls. Batakių miestelyje Antano Ivanausko ir Julijonos Pocytės-Ivanauskienės šeimoje1. Batakiuose Ivanauskai ilgesniam laikui neįsikūrė. Keleriais metais jaunesnės Vaclovo seserys gimė jau Raseiniuose, kur apie 1929 m. Ivanauskai pasistatė namą. Tėvas dirbo laiškanešiu, be to, šeima dar turėjo 5 ha žemės, todėl vaikai, kol tėvas turėjo tarnybą, nepriteklių nepatyrė.

Tėvai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: tėvas priklausė Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS), mama - Moterų katalikių draugijai. Vaikus auklėjo griežtai krikščioniškai, patriotiškai. Tokiais pat auklėjimo principais vadovavosi ir Raseinių gimnazijos, kurią, baigęs Maironio pradžios mokyklą, pradėjo lankyti sūnus, mokytojai.

Skaityti daugiau: Vaclovas Ivanauskas - Vytenis, Gintautas, Henrikas

1959 m. gegužės 4 d. žūtis

1959 m. gegužės 4 d. naktį, Šilalės r. Buišių k. (dabar - Šilalės r. sav.) gyventojo Kazio Nogniaus namuose KGB operatyvinė grupė nušovė du paskutinius Šilalės krašto partizanus. Žuvo Petras Povilas Oželis -Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Kęstučio,  Prisikėlimo ir
Žemaičių apygardos,  Vilnius: LGGRTC, 2010, I. 106.

„1959 m. gegužės 3 d. vakarą Šilalės rajono Buišių kaimo gyventojas Petras Nognius atvedė du partizanus pas savo pusbrolį Kazimierą Nognių. Sunerimo jo žmona Vanda. Prisiminė, kaip kartą, apsilankiusi pas Petro žmoną, iš kito kambario išgirdo: „Kam ponas tokius brangius saldainius ir tokius saldžius gėrimus atvežei" Pasirodo - pas juos lankydavosi saugumiečiai. O Petras Nognius išgėręs dažnai eidavo su partizanais į žygį. Buvo saugumo užverbuotas.

Ir štai Petras Nognius paskutinius du Šilalės rajono partizanus atvedė pas pusbrolį, o savo sūnų Praną Nognių pasiuntė į Kvėdarną pranešti saugumui. Netrukus Šilalės saugumas apsupo Kazimiero Nogniaus sodybą, apšvietė ją. Kaimynai manė, kad dega Nognių sodyba, bet rytą pamatė, kad sodyba tebestovi. Prasidėjo mūšis. Moterys su vaikais spėjo išbėgti. Kazimierą Nognių sugavę, saugumiečiai spardė, grasino uždegti namą. Pasipylė kulkosvaidžių ir automatų serijos. Partizanai stipriai atsišaudė. Ir dabar tebėra kulkų žymės. Saugumiečių buvo daug. Netrukus iš Klaipėdos atvyko pilna mašina pasieniečių. Feliksas Urbonas bandė išsiveržti iš namo, bet jį pervėrė automato serija. Petras Oželis iš karto atsišaudė nuo aukšto, paskui nulipęs bandė prasiveržti pro langą. Sužeistas prie lango su rankšluosčiu, matyt, šluostėsi kraują. Iš visų pusių lėkė kulkos - lubos buvo kulkų išvarpytos. Petras Oželis bandė išbėgti atsišaudydamas pro duris, bet sukniubo sunkiai sužeistas. Įsiveržę į namą saugumiečiai spardė merdintį partizaną, tyčiojosi, siūlė samagono. Partizanas amžinai užmerkė akis.

Skaityti daugiau: 1959 m. gegužės 4 d. žūtis

1950 m. kovo 3 d. žūtis

1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar - Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas -Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.

Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74.

„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius. Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ - rašoma knygoje Šilalės kraštas, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940-1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.

Skaityti daugiau: 1950 m. kovo 3 d. žūtis

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

1907 02 22–1948 01 16

Būsimasis Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys. Iš Genocido aukų muziejaus  fondų

Juozas Ščepavičius, Prano, gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą (XIII laida), tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4-ąjį artilerijos pulką.

Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę, J. Ščepavičius iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus. Tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs Ireną Barščauskaitę, kilusią iš Vilkaviškio.

Skaityti daugiau: Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis

1920 10 22 - 1946 02 13

Ladislovas (Vladas) Jozokas gimė 1920 m. spalio 22 d.1 Biržų aps. Pasvalio mstl. Baigė Pasvalio gimnaziją, 1940 m. spalio 1 d. - Kauno karo mokyklą (XV asp. laida), tačiau, prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, karininko laipsnis jam nebuvo suteiktas.

Sovietų ir nacių okupacijos metais V. Jozokas įsitraukė į pogrindinę veiklą. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Dirbo priešgaisrinės apsaugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 m. spalio mėn. - Eišiškių priešgaisrinėje apsaugoje.

1944 m. rugsėjo-lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo Ąžuolo desantininkų grupei, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusiai Panevėžio aps. Miežiškių vls.

Skaityti daugiau: Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis

1949 m. sausio 25 d. žūtis

1949 m. sausio 25 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. (dabar - Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu gyventojo Antano Meškausko sodyboje aptiktas Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Per susišaudymą žuvo jame slėpęsi: rinktinės vadas Petras Masiulaitis- Virpša, Giria, jo asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, partizanai Ona Brazauskaitė-VaikutisJuozas Montvilas- Apuokas, Petras Paluckas-Žukas ir Kazimieras Venclovas (Venslovas)-Dėdė.Žuvusiųjų palaikai niekinti ir užkasti Šeduvoje (Radviliškio r.). Prasidėjus Atgimimui rasti ir 1990 m. palaidoti Šeduvos m. naujosiose kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: 
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010,1. 114.

PETRAS MASIULAITIS - VIRPŠA, GIRIA
1912 09 08-1949 01 25 

Petras Masiulaitis gimė 1912 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Užuožerių k. Silvestro Masiulaičio ir Anelės Labanauskaitės-Masiulaitienės šeimoje. Dirbo Šiaulių aps. Radviliškio vls. veikusiose Linkaičių artilerijos dirbtuvėse. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Mėgo staliaus darbus. Pats pasigamino smuiką ir mandoliną. Užuožerių k. krepšinio komandos kapitonas.

Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas P. Masiulaitis-Virpša, Giria. 1948 m. lapkričio 22 d. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Skaityti daugiau: 1949 m. sausio 25 d. žūtis

Jurgis Urbonas-Lakštutis

1948 m. vasario 2 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Paandrioniškio k. Duobulės vnk. žuvo Algimanto apygardos vado pavaduotojas Jurgis Urbonas-Lakštutis.

1923 09 01-1948 02 02

Jurgis Urbonas gimė 1923 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Niūronių k. ūkininkų Juozo Urbono ir Onos Adamonytės-Urbonienės šeimoje. Gyveno Utenos aps. Anykščių vls. Stakių k. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1943 m. Utenos aps. Anykščių vls. Niūronių k. pradžios mokyklos mokytojas. Kartu su kaimo vaikais keliaudavo po apylinkes, tvarkydavo kaimų kapines.

Skaityti daugiau: Jurgis Urbonas-Lakštutis

Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias

Tarp 1931-1939 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1911 01 15-1947 03 11
Puskarininkis Jonas Misiūnas.

Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias gimė 1911 m. sausio 15 d. Panevėžio aps. Pušaloto vls.1 Valmonių k. (Pagirių vnk.). Tėvas buvo kalvis. Šeimoje dar augo 6 seserys ir 3 broliai. Iki kariuomenės Jonas dirbo tėvo ūkyje. 1931 m. išėjo į kariuomenę. Baigęs privalomąją karo tarnybą, tapo liktiniu. Turėjo viršilos laipsnį. Tarnavo Lietuvos kariuomenės husarų pulke Kaune. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kaišiadorių vachmistru, Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. 1944 m. vasario 5 d. įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus suorganizuotą Lietuvos vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. vasario 16 d. - šios rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnas. Vokiečiams rinktinę išformavus, slapstėsi Ukmergės aps. Musninkų vls.

Skaityti daugiau: Jonas Misiūnas - Žaliasis Velnias

1951 m. balandžio 11d. žūtis

1951 m. balandžio 11d. Utenos r. Strazdų k. (dabar - Utenos r. sav.) žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Erškėčio kuopos Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas ir būrio vadas Jeronimas Bulka- Titnagas, Laisvės kuopos vado pavaduotojas ir Šventosios rajono štabo narys Juozas Sidaravičius-Sakalas, Vyties kuopos Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis -Čigonas ir štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas, Juozo Čibiro šeimos nariai.

1951 m. pradžioje MGB suėmė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Vytauto apygardos štabo įgaliotinį Juozą Bulką-Skrajūną, kuris sutiko bendradarbiauti su MGB ir tapo agentu „Vincu“. Tų pačių metų balandžio mėn. pradžioje J. Buika per ryšininkus į susitikimą iškvietė Vytauto apygardos Lokio rinktinės pareigūnus.

1951 m. balandžio 10 d. į Utenos r. Strazdų k. gyventojo Juozo Čibiro sodybą, kur jų laukė MGB ltn. V. Staškevičiaus vadovaujama 2-oji agentų smogikų grupė, atėjo 7 partizanai. Vakarieniaujant smogikai atsiskleidė, tuo sukeldami partizanų įtarimą. Partizanams išeinant agentai smogikai atidengė ugnį.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomuose dokumentuose rašoma, kad LSSR MGB 2-N valdybos, MGB Vilniaus sr. 2-N valdybos ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė Utenos r. Strazdų k. gyventojo J. Čibiro sodyboje vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvo septyni Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai ir sodybos šeimininkas, partizanų rėmėjas J. Čibiras. Kareiviai nušovė J. Čibiro mamą Marcelę Čibirienę ir uošvę Teofilę Tijūnelienę, taip pat septintojo vaikelio besilaukiančią žmoną Pauliną Čibirienę, sunkiai sužeidė dešimtmetį sūnų Juozuką. Kautynių metu sudegintas tvartas su gyvuliais.

Skaityti daugiau: 1951 m. balandžio 11d. žūtis

Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas

1915 11 23-1951 04 11

Balys Vaičėnas, Roberto, gimė 1915 m. lapkričio 23 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vaičėnų k. 1930 m. baigė pradžios mokyklą. Mokėsi neakivaizdinėje savišvietos mokykloje. Nuo 1933 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. paskirtas dirbti pasienio policijoje. Nuo 1938 m. vasaros iki 1939 m. pavasario tarnavo Pagėgių-Šilutės ruože. Naciams užėmus Klaipėdą, buvo perkeltas į Gargždus.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai grįžo į tėviškę. Nuo 1941 m. balandžio mėn. dirbo Obeliuose Socialinio draudimo punkte inspektoriumi. 1941 m. birželio mėn. iš darbo pasitraukė ir slapstėsi. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Obelių policijoje.

1944 m. Obelių vls. Aleksandravėlės k. apylinkėse suorganizavo pirmuosius partizanų būrius, kuriuos dar metų pabaigoje sujungė į Vyties kuopą ir jai vadovavo.

Skaityti daugiau: Balys Vaičėnas - Lordas, Pavasaris, Liubartas

Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris

1950 m. balandžio 12 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. partizanų ryšininko Broniaus Tylos sodyboje MGB 2-N valdybos vykdomos karinės čekistų operacijos metu buvo rastas Vytauto apygardos štabo bunkeris. Nenorėdamas pakliūti gyvas į enkavedistų ir ypatingu žiaurumu pagarsėjusių Leliūnų valsčiaus stribų rankas, jame nusišovė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius, literatas ir poetas Bronislovas Kazickas- Vakaris.

BRONISLOVAS KAZICKAS-SAULIUS; KRIVAITIS, VAKARIS

1923 09 09-1950 04 12

Bronislovas Kazickas gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Utenos aps. Utenos vls. Pakigio vnk. Kazio Kazicko ir Julijonos Kalytytės-Kazickienės šeimoje1. Baigė Utenos Saulės gimnaziją.

1945 m., nors ir būdamas invalidas, tapo partizanu. Vienas iš ideologinių Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio judėjimo įkvėpėjų ir organizatorių. 1946 m. dokumentus pasirašinėjo Sauliaus slapyvardžiu.

1947 m. balandžio 30 d. Vytauto apygardos vado Vinco Kaulinio-Miškinio įsakymu Nr. 18 B. Kaziskas -Saulius buvo paskirtas Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku ir apygardos organo „Laisvės šauklys“ vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo šio laikraščio leidėjas, taip pat rengė partizanų dokumentus ir atsišaukimus, rašė eilėraščius.

Skaityti daugiau: Bronislovas Kazickas - Saulius, Krivaitis, Vakaris

1949 m. kovo 24 d. žūtis

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

„ 1948 m. rudenį į Nolėnų kaimą pas giminaičius, tarsi slapstydamasis nuo sovietinio saugumo persekiojimo, atvyko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Šimonėlis. Tame pačiame name buvo partizanų slėptuvė, kurioje tuo metu buvo ir V. Kaulinis su kovos draugais. Apie atvykusį svečią sodybos šeimininkas Alfonsas Bivainis-Klimašauskas pranešė vadui. Po keleto pokalbių V. Kaulinis parodė L. Šimonėliui vyriausiosios pogrindžio vadovybės programų projektus, klausinėjo patarimų, dalijosi patirtimi. L. Šimonėlis patarimų negailėjo, žadėjo parūpinti ginklų ir reikiamų dokumentų. Šis pulkininkas tuo metu jau buvo užverbuotas čekistų agentas, slapyvardžiu „Šilaitis“.

Atvykęs į eilinį susitikimą su pulkininku V. Kaulinis kartu su penkiais kitais bunkeryje buvusiais partizanais Jono Šimonėlio sodyboje (Utenos apskr. Leliūnų vlsč. Nolėnų kaime) buvo apsupti dar naktį. 1949 m. kovo 24 d. rytą prasidėjo kautynės, namas užsiliepsnojo. Išbėgę į lauką partizanai pateko į kryžminę ugnį. Vieni žuvo nuo priešo kulkų, kiti nusišovė ar susisprogdino patys.

Skaityti daugiau: 1949 m. kovo 24 d. žūtis