Sausio 16 d. žuvę partizanai
Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai
Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)
Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.
Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis
Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
1948 m. sausio 16 d. šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje MGB Raseinių aps. skyriaus stribų nukautiems Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadui J. Čeponiui-Tauragiui, Budriui, jo pavaduotojui V. Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui A. Mileriui-Drąsučiui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.
Jurbarko r. Juodaičių sen. Pagausančio I k. Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu. V. Meškausko nuotr., 1998 m.
1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojų Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai.
Nuo sprogusios granatos žuvus rinktinės vado pavaduotojui Vincui Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui Antanui Mileriui-Drąsučiui, likęs gyvas rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Raseiniuose. Iš niekinimo vietos J. Čeponio-Tauragio, Budrio palaikai buvo pavogti ir slapta palaidoti Raseinių m. kapinių pietiniame pakraštyje. Ant kapo pastatytas antkapinis kryžius. 1999 m. palaikai perlaidoti į Raseinių m. kapinėse įrengtą bendrą partizanų kapavietę.
Kur buvo užkasti kartu su J. Čeponiu žuvusių bendražygių palaikai neišaiškinta.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 51.
VINCAS ŽITKAUSKAS (ŽIDKAUSKAS)-
DAUGILAS, ŠARŪNAS, SVAJŪNAS, ILGUVIS
1925 10 07–1948 01 16
Vincas Žitkauskas (Židkauskas) (metrikuose Vincentas Stanislovas Žitkauskas) gimė 1925 m. spalio 7 d. Šakių aps. Paežerėlių vls. Ilguvos dvare Jono Žitkausko ir Magdalenos Gudaitytės-Žitkauskienės šeimoje. Gyveno Ilguvos k. Mokėsi Šakių gimnazijoje, vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Mokytojas.
Partizanas nuo 1945 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vado pavaduotojas ir rinktinės štabo viršininkas.
2008 m. rugsėjo 3 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
ANTANAS MILERIS- DRĄSUTIS
1926 05 07–1948 01 16
Antanas Mileris gimė 1926 m. gegužės 7 d. Raseinių aps. Girkalnio vls. Ražaičių k. Antano Milerio ir Angelės Klimytės-Milerienės šeimoje. Siuvėjas.
Partizanas nuo 1944 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo ryšininkas.
2008 m. rugsėjo 3 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2018/201801_JKA_zutis.pdf
Šumskas, Juozas Lapas 1926 01 30 Mizarų k., Leipalingio vls. 1945 05 02 Eilinis 1947 01 16 Pūščios miške
Butkevičius, Bronius Baravykas 1919 02 16 Didžiasalio k. 1945 04 16 Eilinis 1947 01 16 Pūščios miške
Bankietis, Juozas Žvirblis 1917 08 06 Didžiasalio k. 1945 04 16 Eilinis 1947 01 16 Pūščios miške
https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm
Žitkauskas Vincas - Ilguvis, Svajūnas. G. 1925 m. Ilguvos k. Paežerėlių vlsč. Šakių apskr. Žuvo 1948.01.16 Jungtinėje Kęstučio apygardoje.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
VIJEIKIS PULGIS - Audrūnas, g.1926 m. Cegelnės vnk., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1950 01 16 Buitūnų k., prie Gaižučio sodybos. Kartu dar žuvo ar Berželis.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Česlovas Lesnikauskas-Ąžuolas (g. 1924 m. Didžiokų k., Giedraičių vlsč.)- 1948 12 24 nušovė stribai. Seserys Kazė (g. 1926 m.), Zosė (g. 1924 m.), jų brolis Mečislovas Liubeckas taip pat 1946 01 16 nušauti stribų;
Motiejūnas Vincas, sl. Balandis, g. 1919. Nuo 1945 - DKR, B rinktinės Viržio būrio, 3-o bataliono 1-os kuopos partizanas. Žuvo 1946 01 16.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
GELAŽIUS - Svajūnas. LLA karys. Jo iniciatyva sukurtos LLA grupės Seredžiaus, Vilkijos ir Kauno mokslo įstaigose. Žuvo 1948 01 16 Ariogalos v.
KASPUTIS Motiejus, g. 1925 Margynėje, Skaudvilės v. Žuvo 1951 01 16 Mykolaičiuose. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.
MILERIS Antanas - Drąsutis, g. 1926 Ražaičiuose, Girkalnio v. Siuvėjas. LLA karys. Žuvo 1948 01 16, gindamas Vaidoto rinktinės štabą Pagausantyje, Ariogalos v. Kartu žuvo vadas kapitonas Juozas Čeponis ir V. Žitkauskas.
RAUDONIUS Bronius - Auka, g. 1923 Padvar-ninkuose, Kvėdarnos v. Žuvo 1951 01 16 (1950?) savo namuose.
TAMULIS Kazys, Kazio (Antano brolis) - Perkūnas, g. 1926. Ūkininkas iš Paparčių k., Šimkaičių v. Paupio būrio partizanas. Žuvo 1951 01 16 Skaudvilės v.
ŽITKAUSKAS Vincas - Ilguvis, Svajūnas, g. 1925 Ilguvoje. Nuo 1945 kovojo Saturno būryje. Vaidoto rinktinės štabo viršininko pavaduotojas. Žuvo 1948 01 16 Pagausantyje, Ariogalos v., kartu su J. Čeponiu ir A. Mileriu.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Balys, Emilija ir Bronius Vaičėnai
Bronius Vaičėnas, nesulaukęs pavojaus ženklo, įėjo pro atviras duris. Kaip žengė, taip ir susmuko nuo saugumiečių kulkų. Buvo 1947-ųjų metų sausio 16 diena...
Bronių įmetė į roges ir išvežė. Sužeistojo galva vilkosi žeme, o budeliai, susėdę ant jo, siurbė kiekvienas iš eilės degtinę iš aliuminės gertuvės: už pergalę! Jie negalvojo, kad šitokią pergalę amžinai lydės tūkstančių žmonių pasmerkimas ir prakeikimas...
Nuvežę mirštantį į Bebrinės miestelį, pametė gatvėje. Praėjusi pro šalį moteriškė matė priešmirtines partizano kančias, ji ir papasakojo Broniaus Vaičėno artimiesiems apie jo mirtį, apie tai, kaip girti stribai jį baksnojo šautuvo durtuvu. Sužeistasis dar buvo gyvas, prašė gerti... Stribas, išėjęs į gatvę, apliejo mirštantį pamazgomis.
https://partizanai.org/failai/html/vaiceno-burio-zutis.htm
