Ladislovas (Vladas) Jozokas - Petraitis
1920 10 22 - 1946 02 13
Ladislovas (Vladas) Jozokas gimė 1920 m. spalio 22 d.1 Biržų aps. Pasvalio mstl. Baigė Pasvalio gimnaziją, 1940 m. spalio 1 d. - Kauno karo mokyklą (XV asp. laida), tačiau, prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, karininko laipsnis jam nebuvo suteiktas.
Sovietų ir nacių okupacijos metais V. Jozokas įsitraukė į pogrindinę veiklą. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys. Dirbo priešgaisrinės apsaugos inspektoriumi Vilniuje, o nuo 1943 m. spalio mėn. - Eišiškių priešgaisrinėje apsaugoje.
1944 m. rugsėjo-lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK-204, esančioje netoli Konicos. Vadovavo Ąžuolo desantininkų grupei, 1944 m. gruodžio 22 d. nusileidusiai Panevėžio aps. Miežiškių vls.
1945 m. sausio 19-20 d. V. Jozokas -Petraitis dalyvavo Gėlelių miške vykusiame desantininkų pasitarime, kuriame buvo svarstytas partizanų būrių iš patikimų žmonių organizavimo, jų apginklavimo, laisvės kovos tikslingumo klausimas, taip pat aptartos galimos palankios sukilimui sąlygos, jei Anglija su JAV paskelbtų Sovietų sąjungai karą.
Tų pačių metų pradžioje ltn. Stepui Gerdžiūnui-Gegužiui ir kitiems LLA organizatoriams pavykus sukurti Žaliosios girios (Panevėžio) rinktinę V. Jozokas vadovavo vienai iš joje veikusių keturių grupių. Grupės veikimo teritorija apėmė Panevėžio ir Miežiškių valsčius, Žaliosios girios pietinę dalį. 1945 m. sausio-kovo mėn. šią grupę sudarė 5 būriai.
1945 m. vasario mėn. partizanų organizavimo darbai buvo tiek pažengę, kad nuspręsta sudaryti 3-iosios LLA Šiaurės apygardos štabą. V. Jozokas-Petraitis paskirtas šio štabo viršininko ltn. S. Gerdžiūno - Gegužio pavaduotoju. Formuojant štabą, Petraitis siekė sukurti vieningą Panevėžio rinktinę Gegužio vadovybėje ir buvo linkęs labiau pasitikėti jau partizaninėje veikloje pasireiškusiais kovotojais, desantininkais, nei naujokais ar atsargos karininkais.
1945 m. vasarą organizacinis 3-iosios LLA Šiaurės apygardos darbas tęsėsi, kūrėsi stipri partizanų organizacija. Vasaros pabaigoje į apygardos sudėtį buvo įtraukta Žalioji rinktinė, vadovaujama kpt. Izidoriaus Pucevičiaus-Radvilos. Nors, 1945 m. rugpjūčio 26 d., Radvila žuvo, bet Žaliosios rinktinės partizanai panoro veikti apygardoje.
1945 m. antrojoje pusėje 3-iosios LLA Šiaurės apygardos teritorija apėmė Panevėžio aps. Kupiškio, Panevėžio, Pumpėnų, Pušaloto, Raguvos, Rozalimo, Smilgių, Subačiaus, Šeduvos, Šimonių ir Viešintų valsčius. Apygardos štabas praktiškai veikė kaip apygardos ir Žaliosios rinktinės vienu metu, vadovaudamas pavienėms partizanų grupėms. Štabui taip pat priklausė stipri pogrindinė organizacija Baltoji Lelija. Toks ginkluotojo pasipriešinimo judėjimas visoje Panevėžio aps. sunkino partizanų junginių administravimo darbą. Ne mažesnė problema buvo karininkai - jų trūko. Padėtį komplikavo ir ryšio su LLA vadovybe nutrūkimas.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
1945 m. rugsėjo 6 d. žuvus S. Gerdžiūnui-Gegužiui V. Jozokas-Petraitis tęsė organizacinę apygardos veiklą. 1945 m. rugsėjo 16 d. jis surengė dvylikos Panevėžio aps. partizanų vadų pasitarimą, kuriame buvo oficialiai išrinktas 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadu. Tų pačių mėtų spalio 11d. Petraitis gavo ilgai lauktą centrinio LLA štabo nario Leono Mureikos -Tauro laišką, kuriame buvo aprašyta padėtis Suvalkijoje, Tauro apygardos organizavimas, LLA vadovybės suaktyvėjimas. Visa tai skatino veikti ir patį V. Jozoką. 1945 m. pab.-1946 m. pr. Troškūnų vls. Gerkiškių miške jis susitiko ir su Vytauto apygardos partizanais ir iš kai kurių jų užuominų spėjo, kad Antano Slučkos -Šarūno vadovaujama rinktinė, sutiko prisijungti prie panevėžiečių. Šventosios upė tapo skiriamąja 3-iosios LLA Šiaurės ir Vytauto apygardų riba.
1946 m. sausio 8 d. Petraitį vėl pasiekė LLA centrinio ir Kauno apygardos štabo adjutanto L. Mureikos-Тauro laiškas, kuriame buvo informuojama, kad centrinis štabas veikia, nors labai nukentėjo dėl areštų. 1946 m. vasario 21 d. ryšininkė Kotryna Ramanauskaitė-Snaigė iš Vilniaus į Panevėžio vls. Spirakių k. atvežė dar du svarbius paketus. Tada ji ir sužinojo, kad 1946 m. vasario 13 d. Panevėžio aps. Panevėžio vks. Spirakių k. apylinkių Ažagų miške NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai kartu su NKVD ir NKGB Panevėžio aps. skyriaus darbuotojais vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu V. Jozokas -Petraitis buvo sunkiai sužeistas ir, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. Taip pat žuvo jo adjutantas Antanas Šležas Liudas-Duoba (slapyv.), Jonas Žiburys-Šviesa, Motiejus Žiburys-Lūšis ir du neatpažinti partizanai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Panevėžyje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, vėliau užkasti Dembavos gyvenvietėje, esančioje prie Panevėžio m.
Žuvus V. Jozokui centralizuota apygardos veikla praktiškai baigėsi.
Paminklinė kompozicija šioje vietoje buvusiame Dembavos šiukšlyne užkastiems 1944-1954 m. žuvusiems 3-iosios LLA Šiaurės, Vyčio ir Algimanto apygardų partizanams atminti. Bendras paminklinės vietos, paminklinio akmens ir įrašo vaizdai. Panevėžio r. Velžio sen. Dembavos mstl. Dembavos / Pušynėlio g. Įrengta 1990 m. R.Trimonienės nuotr., 1996 m.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2020/20201022_jozokas_biog.pdf
