1949 m. birželio 8 d. KA štabo žūtis
1949 m. birželio 8 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške (dabar – Tauragės r. sav.), prie Kęstučio apygardos štabo bunkerio, apygardos štabo nariai, patikėję MGB agentu, paskyrė susitikimą su jo rekomenduojamu į štabą Lietuvos kariuomenės kapitonu, taip pat agentu. Sutartoje vietoje buvo įvykdyta karinė čekistų operacija, kurios metu sunaikintas apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. rytą buvo nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 64.
Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų driekiasi gūdoki eglynai.
Miško masyvas ties Ridikiške ir benykstančia Kaziške vadinamas pastarojo kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam tuo metu vadovavo A. Miliulis-Algimantas, Neptūas.
Vis dėlto ketvirtasis apygardos štabas nesugebėjo išvengti išdavystės. MGB agentas „Šimkus“ (Zenonas Noreika) į susitikimą su MGB agentu „Platonu“ iškvietė Kęstučio apygardos štabo pareigūnus. „Platonas“ – buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, kaip teigia agentas, galintis dirbti apygardos štabe. Partizanai patikėjo emgėbisto versija. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo įrengti štabo bunkeriai. Apygardos vadovybė visiškai pasitikėjo „potencialiais“ štabo karininkais. Įvyko įnirtingos kautynės, kurių metu buvo suimtas štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Po tris mėnesius trukusių kankinimų ir psichologinio spaudimo jis pats tapo išdaviku. Vienam kovotojui, Jonui Paliokui (Juozaičiui)-Martynui, iš apsupties pasisekė ištrūkti. Padedamas A. Norkaus jis įsilipo į medį ir jo niekas nepastebėjo.
Išniekinti A. Miliulio, S, Venckaičio ir A. Norkaus palaikai gulėjo Tauragėje, MGB Tauragės apskrities skyriaus ir kalėjimo (vad. Šubartine) kieme. Manoma, kad ten jie ir buvo užkasti.
Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanai šv. Velykų dieną. 1946 m. Iš kairės: Simas Jurgaitis-Baronas, Francas Gaubtys-Vytautas, Jonas Galminas-Putinas, Pranas Trijonis-Jaunutis, Leonas Laurinskas-Liūtas, Vincas Jakutis-Skaistgiris, Pranas Kairys-Serbentas, Jonas Poška-Karklas, Vaclovas Norvaiša-Paulius, Jurgis Pancerna, S. Venckaitis-Biliūnas, Girėnas, Petras Vilnikas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
STEPONAS VENCKAITIS-BILIŪNAS, GIRĖNAS
1922 01 29–1949 06 08
Steponas Venckaitis gimė 1922 m. sausio 29 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Kaziškių k. Jono ir Marijonos Šeputytės Venckaičių šeimoje. Dirbo mokytoju Tauragėje.
Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinės Jono Stoškaus-Eimučio būrio partizanas. 1949 m. balandžio mėn. paskirtas Kęstučio apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
1999 m. kovo 30 d. S. Venckaičiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. balandžio 9 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu jis apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).
Kęstučio apygardos partizanai. Iš kairės: apygardos štabo narys R. Gedvilas-Sidabras, apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas, apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas S. Venckaitis-Biliūnas, Girėnas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
ALBERTAS NORKUS-LINKSMUTIS
1924 02 05–1949 06 08
Albertas Norkus gimė 1924 m. vasario 5 d. Tauragės aps. Batakių vls. Ožnugario k. mažažemių ūkininkų Jono ir Onos Norkų šeimoje. Joje augo dar septyni vaikai. Iš jų žinomi broliai Anzelmas ir Algimantas, seserys Albina ir Aldona.
Baigė du pradžios mokyklos skyrius. 1939 m. lapkričio 10 d. atvyko į 1-ąją Kauno šaulių rinktinę ir buvo paskirtas į 43-iąjį Belvederio dalinį.
Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Ožnugario k. pas našlę mamą. Dirbo Batakių pašte laiškininku.
Kęstučio apygardos partizanai A. Norkus-Linksmutis (kairėje) ir Vytautas Slapšinskas-Vytas (dešinėje).
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Kęstučio apygardos štabo narys A. Norkus-Linksmutis (kairėje) ir jo bendražygis Vladas Mišeikis-Tarzanas (dešinėje).
1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Kęstučio apygardos partizanai. 1949 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Steponas Žičkus-Vasaris, apygardos štabo narys A. Norkus-Linksmutis, Česlovas Remeikis-Plienas; antroje eilėje: pirmas – apygardos štabo narys R. Gedvilas-Sidabras, antras – Konstantinas Gvildys-Žiedas, kiti neatpažinti; trečioje eilėje: Jonas Nuobaras-Lyras, J. Stoškus-Eimutis, apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas, apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas S. Venckaitis-Biliūnas, Girėnas ir Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Partizanas nuo 1945 m. Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Saturno (vėliau – Vytenio) būrio partizanas. Kęstučio apygardos štabo narys. Po 1949 m. vasario mėn. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. įvykusio visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimo kartu su Kęstučio apygardos štabo nariu R. Gedvilu iki Nemuno lydėjo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadą ir LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą bei Tauro apygardos vadą Aleksandrą Antaną Grybiną-Faustą. Kelionė buvo ilga: ėjo pėsti tik naktimis.
Partizanas brolis Anzelmas Norkus žuvo 1945 m. sausio 10 d. Tauragės aps. Batakių vls. Užšešuvių k. apylinkių miške įrengtame bunkeryje kartu su trimis bendražygiais.
Motina O. Norkienė kartu su broliu Algimantu 1945 m. rugpjūčio mėn. buvo ištremta į Jusvos r., Permės (Molotovo) sr. 1947 m. rugpjūčio mėn. abu iš tremties pabėgo ir grįžo į Lietuvą.
Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės Saturno (vėliau – Vytenio) būrio partizanė sesuo Albina-Ramunė, Nijolė pirmą kartą suimta 1947 m. lapkričio 22 d., tačiau po dviejų dienų išlaisvinta bendražygių. Antrą kartą suimta 1949 m. kovo 13 d. Kalinta Tauragėje, Šilutėje, Vilniuje. 1949 m. birželio 25 d. nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Oziorlage, Irkutsko sr. Paleista 1956 m. birželio 26 d. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.
Kęstučio apygardos partizanų rėmėja sesuo Aldona buvo suimta 1948 m. spalio 6 d. Kalinta Tauragėje, Šilutėje. 1949 m. vasario 5 d. nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Rečlage, Komija – Dubravlage, Mordovija. Paleista 1956 m. gegužės 31 d. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.
1999 m. lapkričio 15 d. A. Norkui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 2 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties). Kario savanorio statusas 1998 m. lapkričio 23 d. pripažintas seserei Albinai Kairienei, o 1999 m. lapkričio 15 d. – ir broliui Anzelmui (po mirties).
Tipinis atminimo ženklas 1949 m. birželio 8 d. šioje vietoje įrengtame Kęstučio apygardos štabo bunkeryje per kautynes žuvusiems apygardos vadui A. Miliuliui-Algimantui, Neptūnui, apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkui S. Venckaičiui-Biliūnui, Girėnui ir toliau šukuojant mišką birželio 9 d. žuvusiam apygardos štabo nariui A. Norkui-Linksmučiui atminti. Bendras ženklo ir įrašų jame vaizdas.
Tauragės r. VMU Tauragės regioninio padalinio Puziškės girininkijos Kaziškės miškas. Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 1999 m. birželio 9 d. J. Paunksnienės nuotr., 2000 m.
Parengė Rūta Trimonienė
