Juozas Albinas Lukša-Vytis, Kazimieras, Skirmantas, Arminas, Skrajūnas, S. Mykolaitis (1921 08 04–1951 09 04)
1951 m. rugsėjo 4 d. Kauno r. (dabar – Kauno r. sav.) Pabartupio k. apylinkių miške MGB 2-N valdybos vadovaujama agentų smogikų grupė, pasinaudojusi MGB užverbuotu buvusiu bendražygiu, surengė pasalą LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui Juozui Albinui Lukšai-S. Mykolaičiui. Patekęs į pasalą, partizanas nelygioje kovoje žuvo.
Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 155.
LLKS vyriausiosios vadovybės atstovas užsieniui J. A. Lukša-Skrajūnas. 1950 m. ruduo.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Juodbūdžio k. ūkininkų Simono Lukšos ir Onos Vilkaitės-Lukšienės šeimoje 1 . 1936 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos penktą klasę. 1940 m. gegužės mėn. išlaikė švietimo ministro nustatytus egzaminus ir buvo laikomas baigusiu aštuonių klasių gimnaziją su lotynų kalba 2 . Tais pačiais metais įstojo į LTSR Kauno universiteto Statybos fakulteto Architektūros skyrių 3 .
1940–1941 m., pirmosios sovietų okupacijos metu, priklausė Lietuvių aktyvistų frontui (LAF). 1941 m. birželio 5 d. buvo suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsilaisvino. Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Statybos fakultete Architektūros skyriuje. Dalyvavo antinacinėje veikloje, priklausė Lietuvių frontui.
Nuo 1944 m. kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistenciniame judėjime. 1945 m. gyveno Kaune Kęstučio g. 32-24 ir tęsė Architektūros studijas universitete 4 .
Nuo 1945 m. vidurio Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. 1946 m. birželio 1 d. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono įsakymu Nr. 18 J. A. Lukša-Vytis buvo paskirtas „Laisvės Žvalgo“ vyriausiuoju redaktoriumi. Po 1946 m. birželio 5 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Kazio Algirdo Varkalos-Žaliuko įsakymu Nr. 12 pasirašė kaip šios rinktinės vado pavaduotojas.
Iki tų pačių metų rugsėjo 10-osios ėjo rinktinės Propagandos skyriaus viršininko pareigas. Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) adjutantas, vadinęsis slapyvardžiu Kazimieras.
1946 m. rugsėjo 28 d. Juozo Adomaičio vardu pateikė prašymą Vilniaus Valstybinio dailės instituto (VDI) direktoriui priimti į Architektūros fakultetą ir tų pačių metų spalio 11 d. VDI direktoriaus įsakymu Nr. 21 buvo priimtas į šio fakulteto pirmą kursą. Nuo 1947 m. sausio 11 d. nebelankė paskaitų, todėl vasario 14 d. VDI direktoriaus įsakymu Nr. 3 buvo išbrauktas iš studentų sąrašo, kaip nelankantis paskaitų ir praktinių užsiėmimų 5 .
1947 m. sausio 12 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Žaliuko įsakymu Nr. 3 paskirtas šios rinktinės štabo viršininku slapyvardžiu Skirmantas. Tą pačią dieną Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 J. A. Lukša-Skirmantas paskirtas naujai įkurtos Birutės rinktinės, veikiančios Kauno m. ir jo apylinkėse, vadu.
Po kelių dienų, sausio 15-ąją, kaip buvęs VGPŠ adjutantas Kazimieras dalyvavo Lietuvos kovotojų už laisvę atstovų suvažiavime, kuriame buvo aptartas centralizuotas visų kovotojų už Lietuvos laisvę vadovybės klausimas, taip pat svarbiausios ir aktualiausios kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę problemos, ryšio su užsieniu atstatymas. Pasitarime kartu su buvusiu VGPŠ 2-ojo skyriaus viršininku Algimantu Zaskevičiumi-Tautvaiša informavo, kad Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) narys Juozas Albinas Markulis-Erelis yra įtariamas provokacija ir išdavyste. Buvo nuspręsta Erelį „izoliuoti nuo bet kokios konspiracinės veiklos“, o BDPS ir VGPŠ nedelsiant reorganizuoti. Dar po penkių dienų, sausio 20 d., Žvejo rašte pavaduotojui A. Zaskevičiui-Narimantui nurodoma BDPS atstovus J. A. Lukšą-Skirmantą ir Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ruošti kelionei į Vakarus.
1947-ųjų gegužės 12 d. šie abu partizanai, lydimi Tauro apygardos partizanų Stasio Gurevičiaus-Nykštuko ir Antano Kvedaravičiaus-Šeškadančio, perėjo SSRS ir Lenkijos sieną. Jie informavo užsienio lietuvių organizacijas apie padėtį Lietuvoje, perdavė joms surinktą medžiagą apie bolševikų vykdomą lietuvių tautos fizinį ir dvasinį naikinimą, paprašė moralinės ir materialinės pagalbos partizanų vykdomai kovai ir grįžo atgal į Lietuvą.
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
2 LCVA.
3 LCVA.
4 LCVA.
5 Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
BDPS atstovai J. Krikščiūnas-Rimvydas ir J. A. Lukša-Skirmantas pakeliui į Lenkiją. 1947 m. gegužė.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
BDPS atstovai J. Krikščiūnas-Rimvydas ir J. A. Lukša-Skirmantas (iš dešinės antras ir trečias) kelionės į Lenkiją metu. 1947 m. gegužė.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1947 m. birželio 15 d. po VGPŠ operatyviniu įsakymu Nr. 101 „Dėl operatyvinio plano sudarymo“ J. A. Lukša pasirašo slapyvardžiu Arminas kaip šio štabo adjutantas, o tų pačių metų spalio 22-ąją Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Kazio Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 40 laikinai einantis apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas Skirmantas tvirtinamas einamoms pareigoms.
1947 m. gruodžio 15 d. J. A. Lukša-Skrajūnas kartu su Kazimieru Pypliu-Audroniu, kaip BDPS Prezidiumo įgaliotiniai, antrą kartą prasiveržė į Vakarus. Ieškodamas kontaktų su lietuvių emigracijos atstovais J. A. Lukša lankėsi Švedijoje, Vakarų Vokietijoje, Prancūzijoje. Susitikimuose informavo apie krašto rezistencijos padėtį, kalbėjo apie ryšių nustatymą su užsieniu, ieškojo materialinės paramos partizanams. 1948 m. liepos 9 d. dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su VLIK’o atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu.
1948 m. sausio 21 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Kazimiero Grebliko-Sakalo įsakymu Nr. 15 J. A. Lukšai-Skirmantui suteiktas viršilos laipsnis, o 1950 m. lapkričio 4 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakyme Nr. 34 nurodoma, kad kapitonas J. A. Lukša-Skrajūnas 1949 m. spalio 15 d. išbraukiamas iš apygardos partizanų asmeninės sudėties dėl paskyrimo į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiąją vadovybę atstovu užsieniui.
1950 m. spalio 3 d. J. A. Lukša desantu grįžo į Tėvynę ir lapkričio 25-ąją LLKS Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 4 buvo paskirtas LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Skrajūno slapyvardis, J. A. Lukšai prašant, pakeistas į S. Mykolaičio. 1950 m. gruodžio 31 d. jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardas, jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi (su kardais). 1951 m. vasario 16 d. jam suteiktas partizanų majoro laipsnis.
J. A. Lukša, gyvendamas Prancūzijoje, literatūriniu Daumanto slapyvardžiu parašė Lietuvos laisvės kovas nušviečiančią knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, kuri kartu su jo nuvežtu į Vakarus laišku Šv. Tėvui Pijui XII bei kita medžiaga atskleidė pasaulio visuomenei visą tiesą apie okupantų terorą ir priešinimąsi jam Lietuvoje. Mokėsi prancūzų ir amerikiečių žvalgybos mokyklose. 1950 m. liepos 23 d. vedė Nijolę Bražėnaitę.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu J. A. Lukšai suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1999 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. sausio 15 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
J. A. Lukšos parašyti atsiminimai išversti į anglų, švedų ir vokiečių kalbas.
Partizaniniame judėjime dalyvavo ir trys J. A. Lukšos broliai. 1947-ieji buvo lemtingi visai Lukšų šeimai. Birželio 13-ąją šalia tėviškės žuvo brolis, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas Jurgis-Piršlys (g. 1920 m. balandžio 12 d.). Birželio 14-ąją suimtas brolis, Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininkas Antanas-Arūnas (g. 1923 m. gegužės 31 d., mirė 2016 m. sausio 2 d.). Liepos 13-ąją suimtas brolis, Geležinio Vilko rinktinės partizanų ryšininkas ir rėmėjas Vincentas (g. 1905 m. rugsėjo 15 d., mirė 1993 m. liepos 4 d.), o rugsėjo 12-ąją Kazlų Rūdos miškuose žuvo brolis, tos pačios Geležinio Vilko rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Stasys-Tautvydas (g. 1926 m.). Lapkričio 13-ąją nuo sužeidimų mirė tėvas Simonas (g. 1864 m.).
Motina Ona (g. 1887 m.) buvo išvaryta iš savo namų ir mirė 1966 m. spalio 12 d.
Tauro apygardos partizanų vadovybės narių susitikimas Marijampolės aps. Šunskų miške po BDPS atstovų sėkmingai įvykdytos užduoties Lenkijoje. 1947 m. birželis. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: apygardos štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Petras Aleščikas-Rymantas ir Vytauto rinktinės vadas Vitalius Gavėnas-Vampyras. Antroje eilėje iš kairės stovi: Vytauto rinktinės 6-osios kuopos vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas, VGP štabo adjutantas J. A. Lukša-Arminas ir Dainavos apygardos atstovas J. Krikščiūnas-Rimvydas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Tauro apygardos partizanų apsaugos grupė prieš kelionę į Vakarus 1947 m. gruodžio 14 d. Pirmoje eilėje antras iš kairės Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas, ketvirtas BDPS Prezidiumo įgaliotinis J. A. Lukša-Skrajūnas. Kiti neatpažinti.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Paminkklas 1951 m. rugsėjo 4 d. šioje vietoje žuvusiam LLKS Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui, knygos Partizanai autoriui majorui J. A. Lukšai atminti. Kauno r. Alšėnų sen. Pabartupio k. pamiškė. Aut. skulptorius Juozas Šlivinskas ir architektas Algimantas Mikėnas.
Atidengtas 1999 m. rugsėjo 4 d. J. Vaitkaus nuotr., 2005 m.
Parengė Rūta Trimonienė
