1947 m. spalio 30 d. žūtis

1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vls. (dabar – Radviliškio r. sav.) Birutės k. Petro Plungės sodyboje įrengtoje slėptuvėje „Piktoji uošvė“ MGB Rozalimo vls. poskyrio operatyvinės grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvo Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas (sužeistas nusišovė) ir partizanas Alfonsas Puodžiūnas-Kiaunė.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Rozalimo mst. Vėliau jie užkasti šalia miestelio esančiame Kanapinės miškelyje. 1989 m. vykusių kasinėjimų metu galimai jų palaikai rasti ir palaidoti Rozalimo mstl. (Pakruojo r.) kapinėse.

JUOZAS SKAČKAUSKAS- STRAUSAS

1900 (1910)–1947 10 30

Juozas Skačkauskas, Juozo, gimė 1900 (1910) m. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Maldžiūnų k. Ten ir gyveno. Lietuvos šaulių sąjungos narys.

Lietuvos laisvės armijos karys. Turėjo jaunesniojo leitenanto laipsnį.

1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK–204 netoli Konicos.

Priklausė Vlado Jozoko (Juozoko)-Ąžuolo desantininkų grupei, kuri 1944 m. gruodžio 22 d. nusileido Panevėžio aps. Miežiškių vls. Nuo 1944 m. gruodžio 22 d. Žaliosios rinktinės Ypatingojo būrio, vėliau – Margio kuopos, veikusios Panevėžio aps. Šeduvos vls., vadas. Jo vadovaujamas būrys (vėliau – kuopa) pasižymėjo kovingumu, ryžtingumu ir atliekamų operacijų tikslumu. Savo veikimo teritorijoje Strausas buvo įvedęs griežtą karinę drausmę, nevengė ir drastiškų metodų. 1946 m. vasario 13 d. žuvus Žaliosios rinktinės vadui V. Jozokui (Juozokui)-Petraičiui, J. Skačkauskas paskirtas laikinai eiti rinktinės vado pareigas.

1947 m. gruodžio 29 d. J. Skačkausko žmona Petronėlė, sūnus Juozas ir dukra Ona buvo ištremti į Kurleką, Tomsko sr. 1958–1960 m. buvo paleisti iš tremties.

Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas. 

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

ALFONSAS PUODŽIŪNAS- KIAUNĖ

1922 08 22–1947 10 30

Alfonsas Puodžiūnas gimė 1922 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Šileikonių k. Antano Puodžiūno ir Klementinos Plungaitės-Puodžiūnienės šeimoje. Ten ir gyveno. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. Kulkosvaidininkas.

Tėvas 1941 m. Birželio sukilėlis, partizanų rėmėjas Antanas Puodžiūnas (g. 1883 m. gruodžio 4 d.) buvo suimtas 1945 m. spalio 30 d. ir tų pačių metų pabaigoje mirė Panevėžio kalėjimo ligoninėje.

Broliai Jonas (g. 1916 m. spalio 26 d.) ir Vladislovas (g. 1925 m. gegužės 29 d.) buvo Žaliosios rinktinės partizanais. Abu žuvo 1945 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Birutės k.

Sesuo Bronislava (g. 1912 m. gruodžio 11 d.) buvo Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkė. Suimta 1945 m. rugpjūčio 30 d. Tų pačių metų gruodžio 31 d. išvežta į Solvyčegodską (Sevželdoragą) Archangelsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1946 m. spalio 4 d. nuteista ketveriems metams lagerio. Paleista 1952 m. 1954 m. grįžo į Lietuvą.

Žaliosios rinktinės partizanai Pirmoje eilėje iš kairės: Petras Paluckas-Žukas ir Vladas Jurgaitis-Dagilis. Antroje eilėje iš kairės Aleksas Verbliugevičius-Žilvitis, Bronius Kižauskas-Kotas, Petras Masilaitis-Virpša ir Alfonsas Puodžiūnas-Kiaunė. 

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

   

Paminklas Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Pakruojo r. Rozalimo sen. Prie Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo bažnyčios šventoriaus tvoros. Aut. skulptorius Jonas Jagėla, architektas Algis Vyšniūnas. Atidengtas 2006 m. birželio 25 d. R. Trimonienė nuotr., 2006 m.

Parengė Rūta Trimonienė