Petras Blieka-Plerna, Bliekinis (1910 10 06 – 1947 11 13)

PETRAS BLIEKA-

PLERNA, BLIEKINIS

1910 10 06–1947 11 13

Petras Blieka 1 gimė 1910 m. spalio 6 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. Petro ir Paulinos Bliekų šeimoje. 1935 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (XVII laida). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Paskirtas tarnauti 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos būrio vadu. Gyveno Panevėžyje.

1938 m. spalio 13 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai tarnavo 1-ajame artilerijos pulke 4-osios baterijos vyr. karininku.

Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į Raudonosios armijos (RA) 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 618-ąjį artilerijos pulką. Kilus Vokietijos–SSRS karui iš RA pasitraukė.

Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio aps. Šeduvos valsčiaus viršaičiu.

1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Nuo 1945 m. rudens partizanų būrio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose, vadas. Šio būrio partizano Prano Dobrovolskio-Karvelio teigimu, P. Blieka „...slapyvardžio neturėjo, vadinosi savo tikra pavarde. Kiek teko pažinti šį žmogų, supratau, kad jis buvo karingas vyras, stiprios valios, griežtas, drausmingas... Pas jį būryje buvo trys skyriai, kuriems vadovavo skyrininkai“.

1 Įvairiuose šaltiniuose partizano pavardė rašoma skirtingai: Blieka, Blėka.

Vyčio apygardos P. Bliekos-Plernos, Bliekinio būrio Jono Baltušniko-Vienuolio ir Antano Vaičikonio-Šermukšnio skyrių partizanai. Ant žemės sėdi iš kairės: pirmas – Vytautas Bikinas-Pipiras, antras – Kazys Šinkūnas-Ožys, trečias – Bronius Kairys-Saldapicas, ketvirtas – Mykolas Banaitis-Leopardas, penktas – Juozas Vaičekonis-Meška. Stovi iš kairės: pirmas ir antras – neatpažinti, trečias – Jonas Kirsnys-Piršlys, ketvirtas – Mykolas Blinkevičius-Nemunas, penktas – Vytautas Zalagėnas-Susiedas (Kaimynas), šeštas – Feliksas Ginetas, septintas – Liudvikas Baltušnikas-Leika, Meška, aštuntas – Antanas Zelnys-Jokeris, devintas – būrio vadas P. Blieka-Plerna, Bliekinis, dešimtas – Kazys Riauba-Kazokas, vienuoliktas – Bronislovas Grigonis-Bijūnas, dvyliktas – Antanas Mickūnas-Liepa, tryliktas – skyriaus vadas A. Vaičikonis-Šermukšnis. Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis, 1 knyga, sudarė Romas Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, 25 nuotr.

Vėliau P. Blieka tapo Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio-Atamano, Briedžio pavaduotoju ir Panevėžio rinktinės vadu. Žuvo 1947 m. lapkričio 13 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Jotainėlių k. Palaikai niekinti Ramygaloje, prie ambulatorijos, ties bažnyčia. Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta.

1946 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. apylinkėse žuvo P. Bliekos brolis Antanas (g. 1918 m. liepos 14 d.), Vytauto apygardos Šarūno rinktinės kuopos, veikusios Pandėlio, Panemunio ir Panemunėlio valsčiuose, vadas. Tų pačių metų rugsėjo 24 d. Panevėžio aps. Panevėžio vls. Butkūnų k. apylinkėse kartu su šešiais bendražygiais žuvo antras brolis Alfonsas Blieka-Patrimpas (g. 1912 m. rugsėjo 1 d.), Vyčio apygardos Panevėžio rinktinės būrio vadas. 1999 m. abiem suteikti kario savanorio statusai (po mirties).

1947 m. gruodžio 29 d. į Tomsko sr. Tomsko r. Timiriazevską buvo ištremti tėvas Petras (ten mirė 1953 m.), motina Paulina (ten mirė 1954 m.) ir sesuo Zita. Tais pačiais metais į tą patį Timiriazevską buvo ištremta ir P. Bliekos žmona Vladislava su sūnumi Izidoriumi.

1998 m. liepos 8 d. P. Bliekai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).

 
 

Paminklinė kompozicija šioje aikštėje niekintiems 1944–1953 m. žuvusiems Vyčio apygardos mjr. Petro Januškevičiaus-Tėvo, Stasio Eitminavičiaus-Rupūžėno, P. Bliekos-Plernos, Bliekinio, Kazimiero Vaznonio-Vėtros, Kazio Kirdonio-Žilvičio, Vlado Drąsučio-Vytenio, Juozo Kučo-Finkos, Pranciškaus Pakšio-Cezario, Mokytojo, Antano Žygo-Aptiekoriaus, Jono Viapšto (Vepšto)-Paukštelio, Ipolito Mulevičiaus-Pavasario ir Mykolo Janulio-Tautvydo būrių partizanams atminti. Bendras paminklinės kompozicijos ir dviejų iš atminimo plokščių vaizdas. Panevėžio r. Ramygalos sen. Ramygalos mst. Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė. Skulptūros aut. skulptorius Kazimieras Kisielis, architektai Vytautas Čekanauskas ir Rasa Laučienė. Atidengta 1994 m. rugpjūčio 7 d. Atminimo sienelės aut. architektė Jūratė Račkauskienė. Įrengta 2002 m. vasarą. 1 ir 2 J. Paršeliūnio nuotr., 2010 m., 3 – R. Trimonienės nuotr., 2004 m.

Parengė Rūta Trimonienė