Kovo 14 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Paukštelio būrio partizanai.
Pirmoje eilėje iš kairės: būrio vadas Jonas Vepštas-Paukštelis, ginkluotas vokišku kulkosvaidžiu MG-34,
neatpažintas partizanas, ginkluotas rusišku 1941 m. modelio Špogino pistoletu-kulkosvaidžiu,
ir Vytautas Vepštas-Žvaigždutė, ginkluotas vokišku pistoletu-kulkosvaidžiu MP-40 II.
[Genocido aukų muziejus)
Vepštas Jonas-Paukštelis gimė 1925 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Petriškių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Paukštelio būrio vadas, nuo 1951 m. sausio - Gedimino rinktinės vadas. Žuvo 1951 m. kovo 14 d. Panevėžio rajono Glitėnų kaime kautynėse su MGB pajėgomis. Kartu žuvo dar devyni bendražygiai
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1949 m. kovo 14 d. susisprogdinęs Tauro apygardos partizanas N. Mikuckas-Žymūnas.
https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
1951 m. kovo 14 d. Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse (dabar – Panevėžio r. sav.) MGB Ramygalos r. skyriaus stribams ir MGB kariuomenės kareiviams ieškant partizanų, gyventojos M. Juozapavičienės sodyboje viena karinė grupė aptiko ir per susišaudymą nukovė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadą Joną Viapštą (Vepštą)-Paukštelį, jo adjutantą Kazį Gvergždį-Klajūną, partizanus Antaną Burkauską-Brakonierių, Stasį Giedraitį-Stasį, Joną Kraujalį-Sūnų, Danielių Kriščiūną-Liubką, Inžinierių, Joną Masioką-Ąžuolą ir Leoną Štarolį-Arą.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Krekenavos, Ramygalos aikštėse. Teigiama, kad užkasti Šilagalio k. (dabar Panevėžio r. Ramygalos sen.) žvyrduobėse.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas, 1 dalis, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179–180.
Skaityti daugiau: Kovo 14 d. žuvę partizanai
Robertas Grigas - sveikiname su Gimimo Diena !
Robertas Grigas (gim. 1960 m., Leipalingyje, Lazdijų raj.) - suvalkietės medikės ir dzūko mokytojo sūnus, antisovietinės rezistencijos dalyvis, kunigas, poetas.
1978 -1982 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagogikos institute (dabar Edukologijos universitetas), dalyvavo katalikų pogrindžio bendrijos Eucharistijos bičiulių, Lietuvos laisvės lygos veikloje, rašė ir platino lietuvių rezistencijos savilaidinę spaudą („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką", „Aušrą", „Vytį" ir kitus nelegalius leidinius). 1982 -1984 m. paimtas rekrūtauti į sovietinę armiją Kazachstane, viešai atsisakė duoti karinę priesaiką okupacinei kariuomenei. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo kalbėjo pirmajame Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos šalių okupaciją pasmerkusiame mitinge, buvo terorizuojamas sovietinių saugumo tarnybų. Studijavo teologiją Pogrindžio kunigų seminarijoje, 1987 m. gruodžio 7 d. Iš vyskupo Vincento Sladkevičiaus priėmė šventinimus, dirbo įvairių Aukštaitijos parapijų sielovadoje. 1988 m. prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui įsijungė į jo darbus, 1991 m. sausio 13-osios naktį budėjo Lietuvos AT rūmuose, suteikė bendrąjį nuodėmių atleidimą parlamento gynėjams. 1997 - 2013 m. buvo pagalbos vargstantiems bendrijos Lietuvos Caritas vadovas. Šiuo metu atlieka kunigiškąją tarnystę Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Sovietmečiu parašė ir nelegaliai platino poezijos rinkinius „Benamės svajos", „Kelias Lietuvon", Katakombų gėlės", „Marijos ašara", memuarų knygą apie prievartinę tarnybą sovietų armijoje „Rekrūto atsiminimai". 2014 m. leidykla „Naujasis lankas" išleido eilių rinktinę „Benamės svajos". „Dangus ir Dykuma" - antroji jau Atgimimo ir Nepriklausomybės metais Roberto Grigo rašytų eilių knyga.
BUVUSIEMS KOVOS DRAUGAMS
JŪS NEŠATE skausmus giliuosius,
Jūs nešate už mus.
Apverkite kapus nežinomuosius,
Apverkit mūsų likimus . ..
Lankykite ir puoškite kapus
Tų, kritusių už jus,
Kai skins puošnus ruduo lapus,
Dainuokit mūsų likimus . . .
https://partizanai.org/r-grigas-benames-svajos
https://partizanai.org/r-grigas-dangus-ir-dykuma
Pažintis, kuri neužmirštama
Pirmą kartą su kun. Alfonsu Svarinsku teko susitikti sovietmetyje, kai jis apaštalavo Igliaukos parapijos bažnyčioje. Berods 1965 metų vasarą su vyru dalyvavome vienose vestuvėse. Pavakary, palikę vestuvininkus aplankėme kleboną. Kadangi mano vyras su A. Svarinsku buvo sovietų kalinami Komi ASSR , Abezėje – kalbų netrūko. Čia monsinjoras prisiminė įvykį . Jis pasakė jei ne Leonas aš šiandien būčiau be kojų, arba ir visai manęs nebūtų buvę šiame pasaulyje. Kunigas kaip Dievo tarnas visada tenkinosi tuo kas jam būdavo duodama, nors tai ir kenkė sveikatai., kalinio rūbais, senais suplyšusiais veltiniais ėjo per zoną. Tuo metu iš barako išėjo kalinys Leonas Vilutis ir patraukė ta pačia kryptimi. Eidamas pastebėjo sniege baso žmogaus pėdas., ir tolėliau kėblinant zeką ( taip vadindavo kalinius). Paspartinęs, kiek sugebėjo tai padaryti išsekęs nelaimėlis, žingsnį, žmogelį pasivijo. Taip susipažino su jaunu seniu, klieriku Alfonsu Svarinsku ir iškarto įkalbėjo jį eiti į sandėlį, o ten griežtu tonu įsakė, atsikalbinėjančiai sandėlininkei, kad pakeistų veltinius. Pakeltas tonas su grasinimu, suveikė, Kunigėliu daugiau šalti kojų nereikėjo, jis gavo nors ir senus, bet sveikus veltinius. Daug metų , kai tik susitinku su Monsinjoru, jis kaip didžiausią įvykį prisimena tą momentą. O Abezė ( mes ten ją vadinom Abizu) tai baisi vieta.
Abezės koncentracijos stovyklos veikė nuo 1939- 1957metų Komijos šiaurėje ties Šiaurės poliaračiu, prie Usos upės. Čia lageriai buvo įkurti Kotlaso – Vorkutos geležinkelio atkarpai tiesti. Badas, šaltis ir alinantis darbas kasdien pasiglemždavo šimtus gyvybių. Sakoma, kad po kiekvienu pabėgiu palaidoti nemažiau kaip du kaliniai . Nutiesus geležinkelį, Abezėje buvo laikomi kaliniai, nebetinkami sunkiam fiziniam darbui, daugiausia praradę sveikatą Intos, Vorkutos ir kitose Pečioros baseino kasyklose. Abezė turėjo 7 punktus, kuriuose vienu metu buvo iki 30 tūkstančių įvairių tautybių kalinių. Čia kalėjo daug inteligentų iš Lietuvos. Čia kalėjo profesoriai: Levas Karsavinas, Antanas Žvironas, vyskūpai: Teofilius Matulionis, Pranciškus Ramanauskas, lietuviai kunigai, jų tarpe Alfonsas Svarinskas, Mykolas Dobrovolskis, Leonas Puzonas, Tadas Budraitis, Vincentas Vėlavičius , generolai: Jonas Juodišius, Vincas Žilys, visuomenės ir politikos veikėjai Julius Indrišius, Povilas Šilas.
Jonas Semaška - Liepa, Rikis
Jonas Semaška gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. 1928 m. baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigęs 1930 m., įgijo leitenanto laipsnį ir buvo paskirtas į 1-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko 7-ą kuopą. 1934 m. J. Semaškai suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, o po metų, 1935 m., jis paskirtas kuopos vadu. 1937 m. jam suteiktas kapitono laipsnis ir paskirtas 1-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko 3-iojo bataliono vadu. 1936 m. J. Semaška vedė Eleną Dambrauskaitę. Po dvejų metų jie susilaukė sūnaus Alvydo Domininko.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pradėta likviduoti Lietuvos kariuomenė. Rugpjūčio 30 d. ji reorganizuota į Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą, kurį sudarė 179-oji ir 184-oji divizijos. J. Semaška paskiriamas 179-osios divizijos 234-osios šaulių pulko kuopos vadu. Šį procesą ir tuo metu tarp Lietuvos karininkų tvyrojusią nuotaiką J. Semaška aprašė dienoraštyje: „Nuo pirmųjų dienų bolševikai fiziškai ir moraliai griovė Lietuvos kariuomenę. Generalinio štabo, divizijų ir pulkų vadai nušalinti nuo pareigų, kariuomenė performuota. Atsirado iki šiol negirdėti neregėti kariuomenėje „politrukai“, kurie pradėjo totalinį karininkijos sekimą, verbavo silpnesnės valios karius, versdami juos šnipinėti savo bendražygius, viršininkus, tarnybos bičiulius. Ne vienas atvejis, kai karininkas, numatęs beviltišką Lietuvos padėtį, neišlaikęs bolševikų spaudimo ir pažeminimo, nusišovė. Kai kuriuos aukštesnius karininkus „išsiuntė“ į neaiškios paskirties kursus.“
NKVD mėgino verbuoti J. Semašką, tačiau jis atsisakė: „Mane verbavo bolševikai. Mane! Davusį savo Tėvynei priesaiką niekada jos neišduoti. Susikaupiau ir ramiai paaiškinau, jog mirti nebijau, mirtis – karininko kasdieninė palydovė ir kategoriškai atsisakiau.“ Nujausdamas gresiantį susidorojimą 1941 m. gegužės 15 d. išėjo atostogų ir į dalinį nebegrįžo – pradėjo slapstytis.
1941 m. birželio mėn. Lietuvą okupavę naciai pradėjo formuoti Lietuvių pagalbinės policijos dalinius. Dalis 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių bei buvusių Lietuvos karininkų ir kareivių stojo į šiuos dalinius, manydami, jog naciai leidžia atkurti Lietuvos kariuomenę. 1941 m. rugpjūčio mėn. J. Semaška įstojo į Lietuvių pagalbinės policijos dalinius. Jis buvo paskirtas 4-ojo apsaugos bataliono (nuo 1942 m. vasario – 7-asis batalionas) kuopos vadu. Tačiau naciai suformavo batalionus ne dėl to, kad atkurtų Lietuvos kariuomenę, o tam, kad įgyvendintų savo tikslus. Apsaugos batalionas, kuriame tarnavo J. Semaška, buvo išsiųstas į Rytų frontą.
1945 m. gegužės 9 d. kapituliavus nacistinei Vokietijai J. Semaška slapstydamasis sugrįžo į Lietuvą. Čia užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais ir įsitraukė į partizaninę veiklą, pasirinko slapyvardį Liepa. 1945 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo paskirtas Lietuvos laisvės armijos (toliau – LLA) Žemaičių legiono Šatrijos rinktinės vadu. 1945 m. spalio pradžioje netoli Varnių vykusiame LLA Žemaičių legiono vadų susirinkime buvo išrinktas šio legiono vadu.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925-01-21)
Gimimo vietovė: Kadrėnų kaimas (Ukmergės r.)
Tėvai: Vaclovas Svarinskas 1893 – 1973-12-25 ir Apolonija Petronytė Svarinskienė 1900 -1977-01-22.
Religingi vidutiniai ūkininkai, turėjo 13 hektarų žemės. Alf. Svarinskas buvo vyriausias trijų vaikų šeimoje, brolis Vytautas Svarinskas 1927m. ir sesuo Janina Svarinskaitė Pupkienė 1934m.
1932-1936 mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje. Antano Smetonos gimnazijoje Ukmergėje įsitraukė į pogrindinę veiklą ir tęsė ją seminarijoje. 1942 – 1946 studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje, kaip planingą laisvės kovą. Būdamas seminarijoje palaikė ryšį su partizanų vadais Šarūnu ir Siklu.
1946 m. pavasarį Alf. Svarinskas sovietinio saugumo pareigūnų buvo pradėtas persekioti, todėl išėjo pas partizanus ir pasirinko Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanams spauda ir medikamentais. 1946 gruodžio 21 dieną jis buvo areštuotas, tris mėnesius žiauriai tardytas ir kankintas, teistas net penkis kartus. Pirmą kartą - karo tribunolo, antrą kartą, taip vadinamos „troikos“ - KGB organo už akių. Gavo 10 metų pataisos lagerio ir 5 metus beteisių. 1947-1956 m. jis kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Dirbo įvairius sunkius fizinius darbus. Lengvesni: naktinis sargas ir keletą metų med. Felčeris, bet atviros džiovos korpusuose.
Skaityti daugiau: Monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925-01-21)
1949 m. sausio 20 d. žūtis
1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti du Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Vytas (Vytautas) Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.
Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 141.
KAZIMIERAS GREBLIKAS- GEGUŽIS, SAKALAS
1913 07 26–1949 01 20
Kazimieras Greblikas gimė 1913 m. liepos 26 d. Marijampolės aps. Kvietkiškės vls. Narto k. Baltramiejaus Grebliko ir Onos Vaitkevičiūtės-Greblikienės šeimoje. Baigė Marijampolės mokytojų seminarijos pradžios mokyklą ir 1927 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmą klasę. Baigė tris gimnazijos klases.
Partizanas nuo 1945 m. pavasario. 1946 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 1 paskirtas l. e. 6-osios kuopos, veikusios Marijampolės vls., vado pareigas. 1947 m. lapkričio 17 d. Vytauto rinktinės įsakymą Nr. 66 jau pasirašė kaip šios rinktinės vadas.
1949 m. vasario 24 d. l. e. Tauro apygardos vado pareigas Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 5 už apygardos vado įsakymų, instrukcijų bei direktyvų nevykdymą ir pan. nuo 1949 m. sausio 15 d. iš rinktinės vado pareigų buvo atleistas ir paskirtas eiliniu Vytauto rinktinės kovotoju.
1999 m. rugsėjo 8 d. K. Greblikui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Tauro apygardos štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas J. Aleščikas-Rymantas ir Vytauto rinktinės vadas K. Greblikas-Sakalas. 1947– 1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: 1949 m. sausio 20 d. žūtis
KAZIMIERAS GREBLIKAS-GEGUŽIS, SAKALAS
KAZIMIERAS GREBLIKAS-GEGUŽIS, SAKALAS
1913 07 26–1949 01 20
Kazimieras Greblikas Gegužis, Sakalas, gimė 1913 m. liepos 26 d. Marijampolės aps. Marijampolės vlsč., Narto k. Baltramiejaus Grebliko ir Onos Vaitkevičiūtės-Greblikienės šeimoje. Baigė Marijampolės Mokytojų seminarijos pradžios mokyklą ir 1927 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmą klasę.
Baigė 4 gimnazijos klases. 1938 m.pašauktas atlikti karinę tarnybą. Tarnavo zenitinės artilerijos pulke. Pakeltas į puskarininkius. Prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai buvo persekiojamas.
Partizanas nuo 1945 m. pavasario. Vadovavo Paliose susikūrusiam partizanų būriui. 1946 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 1 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės 6-osios kuopos vadu. 1947 m. lapkričio 17 d. Vytauto rinktinės įsakymą Nr. 66 jau pasirašė kaip šios rinktinės vadas. 1947m. balandžio 10d.paskirtas naujai įkurtos Kęstučio rinktinės vadu. Rugpjūčio 20 d. iš šių pareigų atleistas ir paskirtas Vytauto rinktinės vadu Apdovanotas juostele “Už uolumą” Žuvo išduotas 1949m. sausio 20 d.Liepynų k. Marijampolės vls. Pas Vizbarą rinktinės štabo bunkeryje kartu su dviem štabo pareigūnais.
1999m. K.Greblikui – Sakalui pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
Sausio 18-19 d. žuvę partizanai
Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.
Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.
Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.
Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.
Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.
Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.
Antanas Bakšys-Klajūnas
ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS
1923 06 13–1953 01 17
Antanas Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose batsiuvio ir siuvėjos šeimoje. Kartu augo sesuo Zita. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Brandos atestatą gavo 1941 m. pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Pradėjo dirbti Raseinių aps. viršininko sekretoriumi. 1944 m. pavasarį A. Bakšys savanoriu įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje. Naciams rinktinę išformavus, grįžo į gimtinę.
Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, gyveno pas tėvus Anžilių k. Nuo 1944 m. spalio mėn. dirbo mokytoju Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinių k., o nuo 1944 m. gruodžio mėn. pabaigos – Mininių pradinėse mokyklose. 1945 m. kovo 4 d. buvo suimtas ir įkalintas Vokietijoje, tačiau nesudarius bylos buvo išvežtas į Pamaskvio anglies baseino Tulos kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais sėkmingai pabėgo. Tolimąjį atstumą jie įveikė keliaudami pėsčiomis ir prekiniais traukiniais. Pasiekę Lietuvą, prisiglaudė Raseinių gydytojo Kazlausko bute. Jam pavyko gauti karinį bilietą, pasą ir jau rudenį pradėjo mokytojauti Raseinių gimnazijoje. Užmezgė ryšius su partizanais.
1947 m. rudenį A. Bakšys buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Per tardymus jam buvo išsukta dešinė ranka. Gyventi nuolat sekamam darėsi nepakeliama ir tų pačių metų lapkritį jis ryžtingai apsisprendė pasitraukti iš legalaus gyvenimo – tapo Jungtinės Kęstučio apygardos partizanu.
Iš partizanų A. Bakšys išsiskyrė amžiumi, išsilavinimu ir autoritetu, to dėl netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu, 1949 m. birželio mėn. – Kęstu čio apygardos vadu. 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadu.
Skaityti daugiau: Antanas Bakšys-Klajūnas
Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.
BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951 m. sausio 10 d. Antalgės k.
LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.
Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 - 1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.
Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.
Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.
Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.
Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.
Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai
Sausio 5-6 žuvę partizanai
Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)
Vyčio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Sausio 3-4 d. žuvę partizanai
Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmas -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)
Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime
Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą
Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.
ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Betygalos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.
VALAITIS Pranas, Jono - Bičiulis, g. Sarakiškiuose, Jurbarko r. Mažažemis ūkininkas. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1953 01 03 Butkaičiuose, Jurbarko r. Kūnas išniekintas Jurbarke.GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juodaičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje, Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).
STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai Juozas Jasulaitis-Turklys, Kazokas (rinktinės vadas) ir Antanas Martinaitis-Kapsas (rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas) bei ryšininkai Antanas Vagonis ir Kazys Vagonis.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės stovi: ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, Granitas, Geležinio Vilko rinktinės vadas Algirdas Varkala-Žaliukas, apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas, štabo narys Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasulaitis-Kazokas (Genocido aukų muziejaus fondai)
Skaityti daugiau: Sausio 3-4 d. žuvę partizanai
Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai
Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)
Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu
Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais
Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais
Pranas Kučinskas-Apynys
Pranas Kučinskas - Apynys, Ainis kilęs iš Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiaus Degučių kaimo. Lietuvos karininkas. Į partizanus išėjo vos prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Vadovavo Vytauto rinktinės 2-jai kuopai. 1945 m. gegužės mėnesį Kęstučio štabo pasiųstas į Prienų miškus, pertvarkė nuolat naujais kovotojais pasipildantį Prienų partizanų būrį į Geležinio Vilko pulko 8-ą kuopą ir laikinai šiai kuopai vadovavo. 1947 metų sausio 22 dienos apygardos vado įsakymu Nr.8 Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius -Mindaugas buvo perkeltas į apygardos štabą, o Apynys tapo Šarūno rinktinės vadu - Ainiu. Vėliau dirbo Vytauto rinktinės štabe.
Ainis buvo narsus, sumanus ir teisingas. Už jo galvą kagėbistai skyrė didelę premiją. Atsirado niekšų, susiviliojusių Judo sidabriniais. 1947 m. gruodžio 26 d. Ainis atėjo aplankyti savo mergaitės. Išeidamas pasakė, kad ateis sutikti Naujuosius metus. Tai nugirdo ten buvęs kaimynas. Kai rytojaus dieną partizanas atėjo, sodyba jau buvo apsupta. Stribai norėjo paimti jį gyvą, bet Pranas pastebėjo pasalą ir atsišaudydamas traukėsi, kol Surdokų kaimo ūkininko Dėdelės lauke buvo nukautas. Jo mergaitė jau buvo stribų suimta. Ją labai mušė, paskui surištą užmetė ant Apynio lavono ir nuvežė į Kybartus. Manoma, kad vado lavoną kaip ir daugelio kitų išvežė į Kaliningrado sritį ir ten įmetė į kokį apkasą ar šulinį. Kas buvo toji mergaitė, ir koks jos likimas, nežinau. Apynio brolis Vincas Kučinskas -Robinzonas, būrio vadas, žuvo 1950 metais Sasnavos apylinkės Skrynupio kaime. Užkastas Šilavote.
Šaltinis: https://www.partizanai.org/a-vilutiene-trecioji-veliavos-spalva
1947 m. gruodžio 26 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Serdokų k. gyventojo J. Juraičio sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis.
Partizanai apie Kalėdas
198 dokumentas
Straipsnis Kalėdų proga
Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą, -
Mes be Tavęs tiek metų žiemą šalom, -
Tegu paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut,
Tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį...
(B. Brazdžionis)
Kalėdos šiemet ir Kalėdos prieš dešimtį metų - koks didelis skirtumas tarp šių dviejų Kalėdų, pažvelgus tiek į atskirų žmonių širdis ir gyvenimą, tiek į visos lietuvių tautos gyvenimą.
Užgimimo Šventė, švęsta laisvo ir nepriklausomo gyvenimo sąlygomis, šiandien atrodo mums kaip graži pasaka, kaip neužmirštama, nors ir seniai girdėta daina. Sėdėjome tada visi prie Kūčių stalo, dalijomės plotkelėmis ir troškome, kad visi kuo ilgiausiai gyventi galėtų, džiaugėmės taika ir ramybe mūsų tėvynėje ir geidėme, kad pranašų skelbti žodžiai -garbė Dievui aukštybėse ir ramybė geros valios žmonėms žemėje - įsiviešpatautų viso pasaulio žmonių širdyse. Džiaugėmės laisvu gyvenimu, kai pasaulyje jau pradėjo šėlti audros, ir pagalvoti nepagalvojom, kad tai, kas pasaulyje blogiausia, žemiausia, niekšingiausia, įsiviešpataus mūsų tėvynėje. Tai paskutinės Šv. Kalėdos buvo laisvoje tėvynėje, ramybėje ir taikoje...
Praūžė dešimt metų... Liūdna Užgimimo Šventė šiemet. Piktoji valia bolševizmo pavidalu šėlsta mūsų tėvynėje. Vietoj pranašų žadėtos ramybės mūsų žemėje viešpatauja brutali prievarta, melas, klasta ir apgaulė, vietoje taikos - kraujas ir mirtis. Tamsiosios jėgos ir gaivalai, išnirę iš padugnių į dienos šviesą ir pamynę Dievo ir žmogaus įstatymus, triumfuoja ir naikina visa, kas gražu, kilnu ir šventa, siekia įsiviešpatauti visame pasaulyje, grasindami šėtono karalija, Vorkutos, Archangelsko ar Krasnojarsko miškų kapinynų pavidalais. Toji įžūli piktoji valia nesutramdyta, tad ar džiugins ką ramybės šventė?
Gruodžio 24 d. žuvę partizanai
Paminklas partizanams Peiksvos kaime Tiskūnų seniūnijoje pastatytas 1989 m. J.Ardavičiaus iniciatyva. Šioje vietoje 1946-12-24 žuvo partizanai: A.Petrauskas, P.PIančiūnas ir jų ryšininkai B. Sereika ir V. Sereika.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
BABENSKIS Pranas, žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Rastas Skaraitiškės dvare, Šiluvos v., už daržinės, spygliuota viela surištomis rankomis, nušautas. Tą vakarą dar žuvo J. Pužauskas ir K. Celedinas.
BACYS Jonas, Petro, g. 1920 Plekiuose (kt. žiniomis - 1912 Paparčiuose). Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k. pas J. Girdzijauską- apsuptas nusišovė. Kartu žuvo S. Čepkauskas ir Narkevičius. Palaikai ilsisi Šimkaičiuose, miško kampe.
CELEDINAS K., žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą miške prie Varkalių k., Šiluvos v., netoli savo sesers Lukauskienės namų. Tą vakarą Šiluvos enkavedistai nužudė dar du vyrus - P. Babenskį ir J. Pužauską.
ČEPKAUSKAS Stasys, Juozo, g. 1923 Bliūdžiuose, Šimkaičių v. Buvęs stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k., pas Girdzijauską. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Narkevičius.
GEDVILAS Petras, Petro - Sigitas, g. 1925. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1952 12 24.
Stasys KENTRA (kairėje)
KENTRA Stasys, Juozo - Dagilis, g. 1926 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 12 24 prie Rietavo
NARKEVIČIUS Stanislovas, Kazio, g. 1918. Mokytojavo Plekiuose, Rutkiškių apyl. Žuvo 1945 12 24 Vadžgiryje pas Girdzijauskus - apsuptas nusišovė. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Čepkauskas. Kapas Šimkaičiuose.
NORKUS Jonas, Jono, g. 1925 Būtaičiuose, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje netoli Pagojo dvaro.
PILIPAUSKAS Stasys, Jono, g. 1919 Kasiul-kuose, Ariogalos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti
PUŽAUSKAS Jonas, kilęs iš Kiaulininkų k., Šiluvos v. Ryšių bataliono karys - radistas. Žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Nužudė Šiluvos enkavedistai. Tą patį vakarą buvo nužudytas P Babenskas ir K. Celedinas.
Skaityti daugiau: Gruodžio 24 d. žuvę partizanai
Mirė Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra
Albinas Kentra | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Eidamas 95-uosius metus mirė Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, politinis kalinys, pedagogas, Sąjūdžio metraštininkas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.
Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje.
1945-ais metais, prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.
16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.
Skaityti daugiau: Mirė Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra
Gruodžio 4-5 d. žuvę partizanai
Broliai Bronius ir Feliksas Stasiškiai.
ČYŽIUS JURGIS, Vinco - Tigras, g.1906 m. Vaiskūnų k., Užpalių vls. Buvo Audros būrio partizanas. Žuvo 1949 12 04 susišaudyme prie Antadavainės kaimo. Kartu žuvo Bronius ir Feliksas Stasiškiai bei Ignas Klibas.
STASIŠKIS BRONIUS - Sūkurys, g.1924 m. Žaibiškių k., Užpalių vls. Paskelbus mobilizaciją, pradėjo su broliu Feliksu slapstytis, paskui išėjo į partizanus. Buvo Margio rinktinės štabo viršininkas. Žuvo 1949 12 04 su broliu Feliksu, J.Čyžiumi ir I.Klibu, iš A.Masiulio sodybos Vaiskūnų k. traukdamiesi į Paindrės kaimą.
STASIŠKIS FELIKSAS - Smūgis, g.1922 m. Žaibiškių k., Užpalių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms į frontą, įstojo į Pr.Kemeklio partizanų būrį. 1949 m. pats buvo Audros būrio vadas. 1949 11 20 buvo paskirtas Dariaus ir Girėno kuopos vadu. Rašė eilėraščius, buvo paruošęs rinkinėlį „Trys žingsneliai”. Žuvo 1949 12 04 su broliu Broniumi, J.Čyžiumi ir I.Klibu, traukdamiesi iš Vaiskūnų kaimo Į Paindrę. Žuvusieji atvežti į Užpalius. Palaidojimo vieta nežinoma.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Antanas ŽILYS
AUŠKELIS Kazys - Aušra, g. 1925 Jurkiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1948. Žuvo 1952 12 04 Jonikaičiuose, apsupus bunkerį. Kartu žuvo E. Jurjonas.
ŽILYS Antanas, Antano - Zubrys, g. 1922 Laukuvoje neturtingoje šeimoje. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Kurį laiką vadovavo Lukšto būriui. Žuvo 1951 12 04 Girėnuose.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
1944 12 04 Gataveckų sodybą Tarautiškių k. apsupo Giedraičių stribai ir enkavedistai. Į bunkerį, kuriame slėpėsi partizanai, buvo įmesta granata. Bunkeryje žuvo šio kaimo vyrai: Vladas Devenis, partizanas nuo 1944 m. rugpjūčio mėn., Juozas Gataveckas bei Vytautas Kazlauskas, 1940-1941 m. buvęs Tarautiškių kaimo seniūnu. Čereška Antanas, g. Narkuškių k., Molėtų vlsč. Nuo 1944 - B rinktinės Žaibo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1945 12 04 Ažumakio miške, prie Pamakio k. https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Gruodžio 3 d. žuvę partizanai
Šatrijos rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys,
trečias - Juozas Vaičekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Laucevičius-Girėnas,
penktas neatpažintas, šeštas - Jonas Griguola-Ąžuolas.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)
Laucevičius Jonas-Girėnas, Balandis. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. gruodžio 3 d.
Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1948 m. vėlų rudenį Raseinių aps. Bedančių miške (dabar - Raseinių r. sav.) įrengtoje partizanų stovykloje įsikūrė Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės Alfonso Pakarklio-Kilpos ir Antano Antanaičio-Daivos būrių partizanai. Stovykloje iš medžių šakų buvo pastatytos penkios palapinės ir uždengtos žole. Instruktuoti dvidešimt čia įsikūrusių partizanų su apsauga buvo atvykęs Gintaro rinktinės štabo viršininkas.
1948 m. gruodžio 3 d. apie 9-10 val. ryto, kai visi partizanai dar buvo palapinėse, stovyklavietę apsupo MGB vidaus kariuomenės 273-iasis, 32-asis ir 298-asis šaulių pulkas (iš viso 350 karių).
Karinės čekistų operacijos metu žuvo:
POVILAS MAČIULIS- GRANITAS
1924 (1918)—1948 12 03
Povilas Mačiulis, Jono, g. 1924 (1918) m. Raseinių aps. Betygalos vls. Milašaičių k. Gyveno Betygalos vls. Paliepiukų k.
Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės štabo viršininkas.
Skaityti daugiau: Gruodžio 3 d. žuvę partizanai
Lapkričio 22 d. žuvę partizanai
MŪŠIS NAUDŽIŪNO SODYBOJE
Vaivos kaimo gyventojas Naudžiūnas po gyvenamo namo grindimis turėjo įrengęs bunkerį. Jame dažnai slėpdavosi partizanas Antanas Bubnys - Kerštas iš Dainavos apygardos. Jo brolį Praną, grįžusį iš tarybinės armijos, suėmė. Kankino. Neišlaikęs kančių, jis išdavė savo brolio slėptuvę pas Naudžiūną. Nežinodami apie išdavystę, toje slėptuvėje slapstėsi ir kiti partizanai.
1946 m. lapkričio 22-osios rytą pas Naudžiūnus į kūlimo talką buvo susirinkę apie 20 žmonių. Bunkeryje slėpėsi partizanai: Juozas Marcinkevičius - Lapinas ir Petras Kazlauskas - Genys.
Apie 9 val. didelės enkavedistų ir stribų gaujos ėmė supti Naudžiūno sodybą. Vyrai sulindo į bunkerį, o kūlikai nešė javų maišus ir pylė ant slėptuvės. Stribai visus talkininkus suvarė į pašiūrę. Prasidėjo žiaurus mūšis. Jis tęsėsi apie 7 val. Tarp automatų papliūpų ir kulkosvaidžių ugnies girdėjosi rusiški keiksmai. Minutę kitą mūšis nutildavo ir vėl užvirdavo iš naujo.
Okupantai, neįveikdami partizanų, nutarė padegti pastatą. Užsidegus namui, Lapinas šoko pro langą ir buvo kulkos pakirstas prie pat degančio namo. Genys bėgdamas atsišaudė, bet greit ir jį pavijo priešo kulka. Apdegusius lavonus numetė Simne ant grindinio, kur užkasė - iki šiol nežinoma.
Anelė Kazlauskaitė-Marcinkevičienė, Genio sesuo, Lapino žmona, 1991m.
1. Tauro apygardos žuvusių partizanų memorialo fragmentas - Arka.
2. Viena iš 11 stelų- joje surašytos žuvusiųjų pavardės
nuotraukas pateikė Aldona Vilutienė
Butkus Juozas - Upeivis. ? - 1945 11 22. Žalgirio rinkt.
Būbnys Antanas - Kerštas. ? - 1946 11 22
Dobilas Vincas. 1917 - 1945 11 22. Žalgirio rinkt.
Kazlauskas Petras - Genys iš Žiūronių k. ? -1946. 11.22
Klimas Albinas - Tauras iš Kazlų Rūdos. 1924 -1945 11 22.
Marcinkevičius Jonas - Lapinas. ? - 1946 11 22.
Ragūnas Antanas. ? - 1945 11 22. Žalgirio rinkt.
Stankevičius iš Kampinių k. Veiverių vlsč. 1925 (?) - 1947 11 22. Žuvo Počeklio k. Veiverių vlsč.
Svogūnaitis Pranas - Klevas gimęs Barzdų k. ? -1945 11 22. Žalgirio rinkt.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Daugiau įrašų...
- Lapkričio 10 d. žuvę partizanai
- KLASTINGA GIRINIO ŽŪTIS
- Sveikinam partizanai.org krikštatėvį Kardinolą Sigitą Tamkevičių su 85 metų Gimtadieniu !
- Kardinolo Sigito Tamkevičiaus geri darbai
- Šventinis „Fejerverkas“ Jiezno stribams 1947 11 06
- Lapkričio 5 d. žuvę partizanai
- Lapkričio 3 d. žuvę partizanai
- Didvyriai nemiršta: Juozas Šomka–Čerčilis
- Lapkričio 2 d. žuvę partizanai
- Albertas Nakutis-Viesulas