Plieno rinktinės partizanai, veikę Aluntos ir Balninkų apylinkėse.
Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Jonas Žygelis-Ilgūnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikelevičius-Bijūnas.
Antroje eilėje iš kairės: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodžiūnas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-Šarkis,
neatpažintas ir Juozas Šmigelskas-Smidras. Apie 1948 m.
(Genocido aukų muziejus)
ALABURDA Zenonas, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Ūkininkų sūnus. Partizanas. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su trimis seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai buvo išniekinti ir suguldyti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Elena, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Marytė, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų kūnai gulėjo išniekinti Kėdainiuose, stribų būstinės kieme.
ALABURDAITĖ Ona, g. Galiakaimyje, Kėdainių v. Kauno technikumo moksleivė. Partizanė. Žuvo 1946 12 25, per šv. Kalėdas, mūšyje Labūnavos dvaro mūriniame bokšte kartu su broliu ir dviem seserimis. Iš viso žuvo 11 partizanų. Jų išniekinti kūnai gulėjo Kėdainiuose, enkavedistų būstinės kieme.
BAČKAUSKAS Mečys - Kantas, g. Gvalduose, Kvėdarnos v. Rambyno būrio skyrininkas, žuvus Rambynui - būrio vadas. Kovojo Veiviržėnų Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1952 12 25 Misgirių miškelyje, Judrėnų v., prie kelio Veiviržėnai - Judrėnai.
BITVINSKAS Petras, g. 1894 Kėbaičiuose, Raseinių v. Žuvo 1947 12 25 per kautynes savo namuose. Iš viso žuvo 6 partizanai. Be šeimininko, žuvo A. Jocius, B. Jocius, St. Jocius, V. Stulgaitis, V. Urba.
Skaityti daugiau: Žuvę Partizanai per Kalėdas
198 dokumentas
Straipsnis Kalėdų proga
Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą, -
Mes be Tavęs tiek metų žiemą šalom, -
Tegu paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut,
Tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį...
(B. Brazdžionis)
Kalėdos šiemet ir Kalėdos prieš dešimtį metų - koks didelis skirtumas tarp šių dviejų Kalėdų, pažvelgus tiek į atskirų žmonių širdis ir gyvenimą, tiek į visos lietuvių tautos gyvenimą.
Užgimimo Šventė, švęsta laisvo ir nepriklausomo gyvenimo sąlygomis, šiandien atrodo mums kaip graži pasaka, kaip neužmirštama, nors ir seniai girdėta daina. Sėdėjome tada visi prie Kūčių stalo, dalijomės plotkelėmis ir troškome, kad visi kuo ilgiausiai gyventi galėtų, džiaugėmės taika ir ramybe mūsų tėvynėje ir geidėme, kad pranašų skelbti žodžiai -garbė Dievui aukštybėse ir ramybė geros valios žmonėms žemėje - įsiviešpatautų viso pasaulio žmonių širdyse. Džiaugėmės laisvu gyvenimu, kai pasaulyje jau pradėjo šėlti audros, ir pagalvoti nepagalvojom, kad tai, kas pasaulyje blogiausia, žemiausia, niekšingiausia, įsiviešpataus mūsų tėvynėje. Tai paskutinės Šv. Kalėdos buvo laisvoje tėvynėje, ramybėje ir taikoje...
Praūžė dešimt metų... Liūdna Užgimimo Šventė šiemet. Piktoji valia bolševizmo pavidalu šėlsta mūsų tėvynėje. Vietoj pranašų žadėtos ramybės mūsų žemėje viešpatauja brutali prievarta, melas, klasta ir apgaulė, vietoje taikos - kraujas ir mirtis. Tamsiosios jėgos ir gaivalai, išnirę iš padugnių į dienos šviesą ir pamynę Dievo ir žmogaus įstatymus, triumfuoja ir naikina visa, kas gražu, kilnu ir šventa, siekia įsiviešpatauti visame pasaulyje, grasindami šėtono karalija, Vorkutos, Archangelsko ar Krasnojarsko miškų kapinynų pavidalais. Toji įžūli piktoji valia nesutramdyta, tad ar džiugins ką ramybės šventė?
Skaityti daugiau: Partizanai apie Kalėdas
Neliūdėk motule, kad prie Kūčių stalo
Šiemet viena vieta pasiliks tuščia
Ir nelauš plotkelės iš tavo rankutės
Tas kurs pernai, laužė ir dar buvo čia.
Tuščioj mano vietoj dėki eglės šaką
Iš to pat eglyno, kuriam gyvenau
Ir uždeki šventą Kūčių stalo žvakę
Tu tai padarysi aš tikrai žinau...
Kalėdos - tai ypatingas metas, kai pakyli virš kasdienybės, kai šviesos sugrįžimą pasitinki su meile ir pagarba... Kalėdos – tai stebuklas, sidabrinis Vakarės žvaigždės skambėjimas ir tyli tyli naktis, savo tyloje slepianti paslaptį apie žmogų, jo didybę ir menkumą, apie visada gyvą viltį rytoj būti geresniam, teisingesniam, tobulesniam nei buvai vakar... Kalėdos tai Dievo gimimas mumyse, tai Kūdikėlio - Dievo sūnaus įjungimas į mūsų gyvenimą. Kalėdos - tai laikas, kai visi: šeima, giminė gali susėsti prie vieno stalo ir pasidalinti malda, šiluma, ateities viltimi. Kai įvyksta virsmas, pripildantis širdis gerumo, meilės, tvirtumo, ryžto ir Aukščiausiojo palaimos.
Skaičiuojame daugiau kaip septynis dešimtmečius nuo Partizaninės kovos pradžios. Rankose Tauro partizanų apygardos laikraščio “ Laisvės žvalgas” gruodžio mėnesio numeris. Su kokiu giliu jausmu, meile Tėvynei, meile kiekvienam kovotojui kalbama vedamajame, artinantis Šv. Kalėdoms ir kiek daug linkėjimų bei perspėjimų būti budriems…
Mintys nuklysta į pokarį…. Ir kokios gi Kalėdos buvo Tau, Lietuvos Partizane ?
Skaityti daugiau: Partizanų Kalėdos
Paminklas partizanams Peiksvos kaime Tiskūnų seniūnijoje pastatytas 1989 m. J.Ardavičiaus iniciatyva. Šioje vietoje 1946-12-24 žuvo partizanai: A.Petrauskas, P.PIančiūnas ir jų ryšininkai B. Sereika ir V. Sereika.
https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm
BABENSKIS Pranas, žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Rastas Skaraitiškės dvare, Šiluvos v., už daržinės, spygliuota viela surištomis rankomis, nušautas. Tą vakarą dar žuvo J. Pužauskas ir K. Celedinas.
BACYS Jonas, Petro, g. 1920 Plekiuose (kt. žiniomis - 1912 Paparčiuose). Partizanas nuo 1944. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k. pas J. Girdzijauską- apsuptas nusišovė. Kartu žuvo S. Čepkauskas ir Narkevičius. Palaikai ilsisi Šimkaičiuose, miško kampe.
CELEDINAS K., žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą miške prie Varkalių k., Šiluvos v., netoli savo sesers Lukauskienės namų. Tą vakarą Šiluvos enkavedistai nužudė dar du vyrus - P. Babenskį ir J. Pužauską.
ČEPKAUSKAS Stasys, Juozo, g. 1923 Bliūdžiuose, Šimkaičių v. Buvęs stribas, vėliau partizanas. Žuvo 1945 12 24 Vadžgirio k., pas Girdzijauską. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Narkevičius.
GEDVILAS Petras, Petro - Sigitas, g. 1925. Šalnos rajono Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1952 12 24.
Stasys KENTRA (kairėje)
KENTRA Stasys, Juozo - Dagilis, g. 1926 Alkupyje, Kvėdarnos v. Dirbo tėvų ūkyje. Partizanas nuo 1949. Žuvo 1952 12 24 prie Rietavo
NARKEVIČIUS Stanislovas, Kazio, g. 1918. Mokytojavo Plekiuose, Rutkiškių apyl. Žuvo 1945 12 24 Vadžgiryje pas Girdzijauskus - apsuptas nusišovė. Kartu žuvo J. Bacys ir S. Čepkauskas. Kapas Šimkaičiuose.
NORKUS Jonas, Jono, g. 1925 Būtaičiuose, Betygalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje netoli Pagojo dvaro.
PILIPAUSKAS Stasys, Jono, g. 1919 Kasiul-kuose, Ariogalos v. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Žuvo 1944 12 24 Grajauskų mūšyje. Žmona, laukianti kūdikio, sugebėjo viena pasiimti žuvusio vyro kūną iš mūšio lauko ir jį palaidoti
PUŽAUSKAS Jonas, kilęs iš Kiaulininkų k., Šiluvos v. Ryšių bataliono karys - radistas. Žuvo 1944 12 24, Kūčių vakarą. Nužudė Šiluvos enkavedistai. Tą patį vakarą buvo nužudytas P Babenskas ir K. Celedinas.
Skaityti daugiau: Gruodžio 24 d. žuvę partizanai
1944–1945 m. Lietuvoje vykdytas sovietinis teroras buvo pats nuožmiausias. NKVD kariuomenės daliniai baudžiamąsias operacijas prieš ginkluotojo pasipriešinimo dalyvius ar bent kokiu pasipriešinimu įtariamus asmenis pradėjo jau 1944 m. liepos mėn. Didžiausią mastą tokios akcijos įgavo 1944 m. gruodžio mėn., kai Lietuvoje buvo sutelkta mažiausiai 16 NKVD kariuomenės pulkų, tarp kurių buvo ir gen. Pavelo Vetrovo vadovaujama NKVD vidaus kariuomenės 4-oji šaulių divizija, kovojusi su lietuvių ginkluotuoju pogrindžiu iki 1953 m. Pirmaisiais pokario metais NKVD baudžiamosioms operacijoms Lietuvoje sutelkdavo ištisas divizijas, apsupdavo po kelis valsčius, vykdydavo masines kratas, suiminėdavo žmones, o bėglius šaudydavo. Visa tai lydėjo masiniai plėšikavimai, partizanų šeimų arba pasipriešinimo dalyvių rėmimu įtariamų žmonių sodybų ir ištisų kaimų deginimai.
Gruodžio 24 d. 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės 331-ojo pasienio pulko kareiviai kartu su Merkinės, Alovės ir Alytaus valsčių stribais pietinėje Alytaus aps. dalyje, esančioje tarp Merkinės ir Alytaus, pradėjo teroro akciją, trukusią net tris dienas. Ši akcija, žinoma kaip Klepočių (pagal labiausiai nukentėjusio kaimo vardą) tragedija, išsiskyrė iš visų baudžiamųjų okupantų akcijų ne tik savo apimtimi, bet ir žiaurumu.
Karinei operacijai vadovavo 3-iojo Baltarusijos fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės Žvalgybos valdybos skyriaus l-ojo poskyrio viršininkas papulkininkis Sutovas ir 331-ojo pasienio pulko 3-iojo bataliono vadas kpt. Konosenkovas. Ją koordinavo šios kariuomenės viršininkas gen. ltn. Ivanas Liubyj. Gruodžio 24–25 d. jis raportavo SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojui gen. Piotrui Kapralovui, kad akcijos metu nužudyti 25 „banditai“, 81, įtariamas „banditizmu“, sulaikytas, sudeginta 3 šaudmenų sandėliai ir 15 vienkiemių, kautynėse paimta įvairių ginklų.
Tai buvo eilinis melas, kuriuo baudėjai dangstė okupuotų kraštų gyventojų skerdynes.
Labiausiai nukentėjo Klepočiai – nužudyta 12 šio kaimo gyventojų, sudeginta 21 sodyba (iš buvusių 32). Lizdų k. nužudyta 10 (iš jų 2 moterys) gyventojų, sudegintos 8 sodybos. Ryliškių k. nužudyti 3 žmonės, sudegintos 4 sodybos. Druskininkų k. 5 žmonės sušaudyti Klepočių miškelyje, sudegintos 4 sodybos. Taručionių k. nužudyti 3 žmonės ir sudegintos 2 sodybos. Bugonių k. sudeginta 1 sodyba. Vabalių k. nušautas 1 gyventojas ir sudegintos 7 sodybos.
Skaityti daugiau: KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS
|
Svinkūnas Juozas - Šamas
|
Navickas Juozas - Liūtas
|
Svinkūnas Juozas - Šamas iš Dzingiškių k. Simno vlsč. 1920 - 1947 12 23.
Navickas Juozas, Vinco s. - Liūtas iš Varnupių k. Liudvinavo vlsč. 1927 - 1947 12 23. Žuvo Vytautiškėse.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Durneika Antanas - Žvirgždas iš Daukšių. 1929-1947.12.23(7). Baigęs Kauno finansų technikumą, dirbo Gudelių finansų skyriaus vedėju. Žuvo paliose. Stribas žuvusiam nupjovė galvą įrodymui, kad tikrai nušautas.
Dženkauskas Vytautas iš Skevonių k. Birštono vlsč. Žuvo 1946.12.23 24 metų. Nukankintas.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
BUKAUSKAS Antanas, g. 1923 Juodaičiuose, Girkalnio v. Partizanas Puidoko būryje. Per kautynes Vosbutuose 1944 12 23 Čekiškės enkavedistų suimtas ir tą pačią dieną betardant nukankintas.
TOTILAS Antanas. Mykolo, g. 1875 Graužuose, Girkalnio v. Žuvo 1944 12 23 Graužuose. Kaimas buvo sudegintas, 12 jo gyventojų sušaudė rusų kareiviai.
VIDIKAS Antanas, Prano, g. 1924 Kunigiškiuose, Ariogalos v. Gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Žuvo 1944 12 23-24 Grajauskų mūšyje prie Pagojo dvaro Sužeistas prasiveržė iš enkavedistų apsupties. Kovojo, kol baigėsi šoviniai. Paskutine granata susisprogdino pats.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Skaityti daugiau: Gruodžio 23 d. žuvę partizanai
Tipinio atminimo ženklo 1951 m. gruodžio 22 d. šiame miške žuvusiems Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo viršininkui J. Kemekliui-Granitui, Vytauto apygardos Erškėčio kuopos vadui J. Čipiniui-Garsui ir partizanams J. Graužiniui-Liepai, J. Jakučiui-Slapukui, R. Laurinavičiui-Daumantui, V. Laurinavičiūtei-Žalgirei atminti atidengimo iškilmės.
Molėtų r. Suginčių sen. Vidžiūnų kaimo pamiškė. Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2002 m. gegužės 14 d. Iš Petro Kemeklio asmeninio archyvo
1951 m. gruodžio 22 d. Vilniaus aps. Molėtų r. Pelenių–Vidžiūnų k. apylinkių miškų masyve MGB 2-N valdybos 1-ojo skyriaus ir MGB Utenos r. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo rastas partizanų bunkeris, kuriame slėpėsi 7 partizanai. Kautynių metu žuvo Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas Juozas Kemeklis-Rokas, Rimtautis, Granitas, Vytauto apygardos Erškėčio kuopos vadas Julijonas Čipinys-Garsas, partizanai Jurgis Graužinis-Liepa, Julius Jakutis-Slapukas, Romas Laurinavičius-Daumantas ir Vanda Laurinavičiūtė-Žalgirė.
Žuvusių partizanų palaikai niekinti Utenoje. Vėliau užkasti Rašės šilelyje, kitapus stadiono einančio kelio į Sudeikius. 1989 m. rasti ir palaidoti naujose Utenos kapinėse. Yra pastatytas antkapinis paminklas. LGGRTC medžiaga
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201612_SRPS_VA_zutis.pdf
Skaityti daugiau: Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai
Kemeklis Juozas (slap. Rokas, Rimtutis, Krivaitis, Granitas) gimė 1918 05 08 Šarkiai (Jūžintų vlsč.) † 1951 12 22 Kuktiškių apylinkės, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Pulkininkas leitenantas (2000, po mirties). 1939 baigęs Gruzdžių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą įgijo veterinaro specialybę ir buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Kupiškyje, 1940 – Vilniuje; Kaune baigė puskarininkių kursus. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė iš tarnybos sovietinės kariuomenės Pabradės poligone. Dalyvavo antisovietiniame 1941 Birželio sukilime Duokiškyje. 1944 viduryje slapstėsi nuo mobilizacijos į SSRS kariuomenę. 1945 01 pradžioje suorganizavo Ąžuolo partizanų būrį. 1948 05 įkūrė Kunigaikščio Margio rinktinę, jai vadovavo. Nuo 1949 vidurio buvo dar ir Algimanto apygardos štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas.
Organizavo ir leido pogrindinį laikraštį "Partizanų kova". 1949 11 02 sovietiniams baudėjams apsupus Vaižganto kuopos bunkerį Drobčiūnų miške (Svėdasų vlsč.), per susišaudymą J. Kemeklis pabėgo. 1950 11 sujungus Kunigaikščio Margio ir Šarūno rinktines į Tumo -Vaižganto rinktinę (Vaižganto rinktinė), J. Kemeklis tapo jos vadu, nuo 1951 05 buvo dar ir Vytauto apygardos štabo viršininkas. 1951 12 22 išdavus B. Kalyčiui (slapyvardis Siaubas) žuvo su 6 partizanais Pelenių - Vidžiūnų miške. Žuvusiųjų palaikai 1994 iš Rašės šilelio perlaidoti Utenos kapinėse, pastatytas paminklas. Karys savanoris (2000, po mirties).
Petras Kemeklis
Šaltinis: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozas-Kemeklis-39454
Skaityti daugiau: Juozas Kemeklis - Rokas, Rimtutis.
Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanai.
I eilėje iš kairės: Edvardas Vingrys-Justinas, Petras Sinkevičius-Ąžuolas.
II eilėje iš kairės: Stasys Bareika-Krienas, Vincė Adomonytė-Bareikienė-Kunigaikštytė, Pranas Dirsė-Kraštelis, Anelė Simaškaitė-Juzakėnienė-Liūtė, Jonas Sinkevičius-Šermukšnis, Vladas Jakubonis-Vermachtas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
JAKUBONIS Vladas, Mykolo-Vermachtas, gim. 1922 m. Užupušių k., Taujėnų vls., kumečių šeimoje. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio partizanas, vėliau — vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 20 d. Lakelių k., Taujėnų vls.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
Iš Vakaru griže desantininkai ir Tauro apygardos vadovybė.
Iš kairės: Juozas Lukšo-Skirmantas, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas Širvys-Sakalas.
(Genocido aukų muziejus)
Naujokas Pranas-Kietis gimė 1911 m. Šakių apskrities Jankų valsčiaus Gailinių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos vado V. Vitkausko-Saidoko adjutantas, apygardos štabo narys. Žuvo 1950 m. gruodžio 20 d. Kazlų Rūdos apylinkėse
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Skaityti daugiau: Gruodžio 19-20 d. žuvę partizanai
Nuotraukoje: Kurklių miestelio buvusios vaistinės pastatas Ukmergės g. 6. Jame 1944-1953 m. veikė Kurklių valsčiaus stribų būstinė, rūsyje - laikinojo sulaikymo areštinė. R.Trimonienės nuotrauka, 2007 m. Šaltinis: http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Pastatai/Anyksciai_pastatai.htm
Robertas Patamsis
Lietuvą okupavę sovietai, kas būdinga ir visiems okupantams, tarp vietinių gyventojų visų pirma ieškojo sau talkininkų, rėmėjų, šalininkų. Skirtingai nuo kitų, bolševikai jų ieškodavo tarp skurdžiausių, mažiausiai išsilavinusių, socialine prasme nepritapusių ir buvusia valdžia nepatenkintų žmonių – žemiausio visuomenės sluoksnio atstovų. Tai buvo nuskurdę, vargingai gyvenę bežemiai ar mažažemiai valstiečiai, samdiniai, darbininkai, smulkieji amatininkai, ,,zimagorai” (grioviakasiai) ir kt., komunistinių ideologų vadinti ,,progresyviąja visuomenės dalimi”. Siekdami patraukti juos į savo pusę, okupantai jiems davė viską, ko šiems ir trūko: valdžią, pareigas, pinigų. Tie iš jų, kurie išvis neturėdavo privatinės nuosavybės, būdavo ,,kotiruojami” ypač aukštai ir vadinti ,,kaimo proletarais” – turintys nors kiek prigimtinių gabumų, ištikimai, paklusniai tarnaudami okupaciniam režimui, galėdavo nuo žemiausio lygio ,,načalnikų” (kaimo sovietinio ir partinio aktyvo, apylinkių pirmininkų ) pakilti ir iki valsčiaus sovietinių pareigūnų lygio. Tačiau dažniausiai šis kontingentas pasirinkdavo patį paprasčiausią, primityviausią ir jiems priimtiniausią būdą – tapdavo okupacinio režimo samdomais ,,ginkluotais sargais”, kurie gyventojų buvo praminti skrebais. Tokiu būdu jie iškart gaudavo ,,moralinio revanšo” galimybę – dabar jie likusiai visuomenės daliai galėdavo įsakinėti, nurodinėti, juos tremti, suiminėti, tardyti, mušti, kankinti, t.y., tapdavo ,,viešpačiais”, ,,galiūnais”, ,,načalnikais” (viršininkais), galinčiais nuspręst jų likimą.Tai, aišku, labai maloniai veikė jų savimeilę. Nors ir būdavo mokama ,,skrebiška ”alga, tačiau jie nepraleisdavo ir kitų galimybių pasipelnyt: galėdavo apvogti, apiplėšti, atimti – niekas jų nedrausmino ir nekontroliavo, galima sakyt, net skatino. Tačiau istorijos kryžkelėje tarp pasirinkusių tokį kreivą, duobėtą gyvenimo kelią žmonių atsirasdavo ir dorų, teisingų, moraliai tvirtų asmenybių, bandžiusių ištaisyti savo padarytą klaidą, pakeisti pasirinktą kryptį. Apie vieną iš jų, Stasį Kiaušinį, tarnavusį Kurklių vls. skrebų būryje, ir parašyta ši istorija.
Skaityti daugiau: STASIO KIAUŠINIO ISTORIJA
Danielius Bružas-Atlantas,
g. 1929, #1949 12 27
P. 1950 02 15, +1951 12 17 Skudutiškis
https://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm
BRUŽAS DANIUS - Atlantas, Jovaras, g.1929 m. Kaniūkų k., Molėtų rj. Mokėsi Molėtų gimnazijoje. Kai išaiškėjo ryšiai su partizanais, D.Bružas 1949 m. įstojo į H.Ruškulio - Liūto būrį. Žuvo Šlapių k. (netoli Skudutiškio), Savicko vienkiemyje 1951 12 17.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
DALBOKAS Viktoras, g. 1911 Norkūnuose, Krakių v. Tarnavo ulonų pulke. Žuvo 1944 12 17 kartu su Vincu Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.
DALBOKAS Vincas, g. Norkūnuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 17 kartu su Viktoru Dalboku, P. Urba, V. Zinkumi ir trim nežinomais partizanais.
Jonas PALIOKAS ir Milda NORKUTĖ
PALIOKAS Jonas - Martinaitis, Juozaitis, Martynas. Žuvo 1949 12 17.
URBA Petras, gyv. Norkūnuose, Krakių v. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17. Kartu žuvo Viktoras ir Vincas Dalbokai, Vladas Zinkus ir trys nežinomi partizanai.
ZINKUS Vladas, g. 1903 Krakių v. Karinę prievolę atliko 8-jo DLK Vaidoto pulko ryšių kuopoje. Šaulys. Partizanas. Žuvo 1944 12 17 kartu su broliais Viktoru ir Vincu Dalbokais, Petru Urba ir trim nežinomais partizanais.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Skaityti daugiau: Gruodžio 17-18 d. žuvę partizanai
Nuotraukoje: Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)
Iš Raguvos vls. Alūkėnų k. kilęs Jonas Bernatonis-Melagis buvo labai gyvo charakterio, visada geros nuotaikos, niekada nenusimenantis vaikinas, tikras „štukorius”. Nors buvo nedidukas, kresno ūgio, tamsiaplaukis, stambia nosimi, bet juokaudamas sakydavo: „ Ar aš negražus? Nesvarbu, kad nosis didelė, svarbiausia, kad vidury veido įstatyta”. Į partizanų gretas – A.Aliuko-Kuprio būrį, jis įstojo jau 1944m. rudenį, o dėl jo juokingų istorijų, pasakojimų, išdaigų buvo pramintas Melagiu.
1944m. liepą, likus savaitei iki Šv. Onos atlaidų, Rytų frontas atsirito ir į Raguvos valsčių – į vakarus pradundėjo, pražlegsėjo 2-oji gvardijos armija. Miestelyje, pritaikydami jį karo reikmėms, jie tuoj ėmė daryti tvarką – iš bažnyčiai priklausančio klebonijos pastato iškėlę kunigus įkūrė ten savo karo ligoninę. Joje nuo sužeidimų buvo gydomi eiliniai fronto kareiviai, dažniausiai pėstininkai, kurių nuostoliai mūšiuose būdavo patys didžiausi.
Nors Amerika pagal „lendlizą” Rusijai tiekdavo milžiniškus kiekius karo produkcijos, tame tarpe ir maistą, tačiau tarp kareivių pagarsėjusi „tušonka”(mėsos konservai) priekinėse fronto linijose kovojančių kareivių nepasiekdavo – juos išsidalindavo užnugaryje šiltai ir sočiai gyvenantys patys tiekėjai (intendantai), jų viršininkai, karinė vadovybė, štabai ir kitos užnugaryje veikiančios tarnybos. Paprastam rusų kareiviui, kuris galėdavo žūti bet kurią akimirką, jie laikė, kad tai yra ir nereikalinga – užteks jam ir kruopų. Rusų kareiviai visada būdavo alkani, bet tik karo veiksmams – Rytų frontui – persikėlus į Baltijos šalis, vogdami ir plėšikaudami jau galėjo sočiai prisivalgyti, o gyventojų bičių avilius skaitė tiesiog savo nuosavybe – užpildavo kibirą vandens ir plėšė niekieno neatsiklausdami.
Skaityti daugiau: Partizano Jono Bernatonio – Melagio nuotykiai
– Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 16–19 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Juodaičių, Pavietavos ir Vosbutų kaimų apylinkėse NKVD kariuomenės kareiviai sudegino 27 sodybas ir nužudė per 30 šių kaimų gyventojų.
http://genocid.lt/centras/lt/2321/a/
GAROLIS Anatolijus, Mato - Ąžuolas, g. 1926 Kaune. Mokėsi Aukštesnėje Technikos mokykloje. Stambaus partizanų junginio (300 žmonių), įsikūrusio Paliepių miškuose, Ariogalos apyl., partizanas. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje mūšyje su enkavedistų daliniais.
JANKAUSKAS Jonas, Motiejaus, g. 1917 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo 1944 12 16 Paliepių Pušynėje, Ariogalos v., mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis. Išniekintas kūnas gulėjo Krakėse.
KLYBA Aleksas, Vinco - Linas, g. 1911 Šulaičiuose, Krakių v. Žuvo Paliepių Pušynėj e 1944 12 16 mūšyje su gausiomis enkavedistų pajėgomis.
Skaityti daugiau: Gruodžio 15-16 d. žuvę partizanai
Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas.
Pranas Kučinskas - Apynys, Ainis kilęs iš Vilkaviškio apskrities Keturvalakių valsčiaus Degučių kaimo. Lietuvos karininkas. Į partizanus išėjo vos prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Vadovavo Vytauto rinktinės 2-jai kuopai. 1945 m. gegužės mėnesį Kęstučio štabo pasiųstas į Prienų miškus, pertvarkė nuolat naujais kovotojais pasipildantį Prienų partizanų būrį į Geležinio Vilko pulko 8-ą kuopą ir laikinai šiai kuopai vadovavo. 1947 metų sausio 22 dienos apygardos vado įsakymu Nr.8 Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius -Mindaugas buvo perkeltas į apygardos štabą, o Apynys tapo Šarūno rinktinės vadu - Ainiu. Vėliau dirbo Vytauto rinktinės štabe.
