Sausio 24 d. žuvę partizanai
Kęstučio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairėje) ir Juozas Milkintas-Maršalis, ginkluoti vokiškais automatais MP-43/44 (Sturmgewehr 44). (L Laurinsko asmeninė kolekcija)
Milkintas Stanislovas-Riteris gimė 1921 m. sausio 14 d. Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus Smulkių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Liepos būrio vadas. Žuvo 1950 m. sausio 24 d. Milžuvėnų kaime kartu su bendražygiu A. Šliažu. Kūnai buvo išniekinti Nemakščiuose
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
Jurgis Kučinskas - Apuokas gimė 1924 m. Kalvarijos valsčiaus Rūdelės kaime. Kaip papasakojo Danutė Miškinytė -Rimavičienė, šeimoje jis augo vienas. Kai 1945 metais tvėrėsi Ąžuolo kuopa - išėjo į partizanus, nors galėjo pasidaryti dokumentus. Tėvas pasakė: “Eik, sūnau, ir kovok už Tėvynę.” Deja, kovojo neilgai. 1946 m. sausio 24 d. žuvo Rudelės kaime pas Vinicką. Kartu su juo buvę Vincas Šiupšinskas ir Jonas Vinickas - Pilypas buvo suimti. Rusai su stribais, supdami Vinicko sodybą, matė, kad partizanai subėgo į klojimą. Ilgai nelaukdami, klojimą padegė. Apuokas šoko iš liepsnojančio kluono ir bėgo tėviškės link. Tai matė jo tėvai, tuo metu buvę pas kaimyną Ignatavičių. Bėgantis buvo sunkiai sužeistas į šoną. Dar kiek pabėgėjo ir sukniubo. Tėvą ištiko insultas - paraližavo, atėmė kalbą... Po poros mėnesių jis mirė.
https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm
Pranas Petronis-Alksnis, Viešintų vls., Laičių k., Traidenio b. Ž.1949 01 24.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
VALANČIŪNAS BRONIUS - Kerštas, g.1926 m. Tirmūnų k., Leliūnų vls. Partizanaut išėjo, kai nušovė čekistai jo brolį Mykolą: norėjo atkeršyti priešui. Žuvo Nolėnų kaime 1949 01 24.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Buteikis Vytautas, Stasio, Pinavijos brolis, g. 1924 Obelių k., Deltuvos vlsč., gyv. Šalnų k., Taujėnų vlsč. 1944-1945 Šalnų pradinės mokyklos mokytojas. B rinktinės Pakalnio grupės partizanas slapukas, spausdino ir daugino atsišaukimus. Suimtas 1945 06 25, Karo tribunolo 1946 02 15 nuteistas 8 m. lagerio. Kalėjo Nachodkos lageryje, Primorjės kr. Žuvo (mirė) 1947 01 24 Čiukotkos lageryje, Magadano sr.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Pukinskas Aloyzas, 1928-1948 01 24;
Prišmontas Alfonsas-Bėglys, 1919-1948 01 24;
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
1951 m. Sausio 24 d. Daugų r. (dabar - Alytaus r. sav.) Plikionių miške MGB Daugų r. skyriaus grupė aptiko Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos Biliūno būrio bunkerį, kuriame slėpėsi 3 partizanai. Per susišaudymą jie visi žuvo. Tai Vytautas Bakūnas-Širvintas, Zigmas Česnulis-Liepa ir Juozas Šarkus-Žalgiris.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 77
1949 m. Sausio 24 d. į Tauragės aps. Šilalės vls. Kamščių ir Vilkų Lauko k. apylinkes (dabar - Šilalės r. sav.) atvyko MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai. Vilkų Lauko k. buvo aptikti 2 partizanai, kurių vienas per susišaudymą nukautas. Ieškoti antrojo partizano buvo atsiųsta papildoma kareivių grupė. Persekiojamas 7 km, partizanas buvo nušautas Pagramančio vls. Pažiuržmočio k. upėje.
Tęsdama operaciją, karinė grupė Kamščių k. gyventojo Jono Špečkausko sodyboje aptiko bunkerį, kuriame tą pačią dieną žuvo trečiasis partizanas. Nukauti Aukuro rinktinės Marso rajono partizanai: Antanas Kinsgaila-Strazdas (rajono vado pavaduotojas; žuvo Pažiuržmočio k.), Juozas Marozas-Nemunas (rajono vadas; žuvo pirmasis) ir Vincas Pokvytis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 61
1949 m. Sausio 24 d. Telšių aps. Varnių, Žarėnų ir Janapolės vis. sandūroje esančiame Šaltupių k. (dabar - Telšių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu bunkeryje žuvo 3 Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai: Česlovas Grybauskas, Urbonas (?) ir Alfonsas Vaičekauskas-Spurga.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 195
