Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.

Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

 

Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.

 

Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.

Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.

https://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

BERSĖNAS Antanas, g. 1918 Blandžiuose, Pernaravos v. Žuvo 1945 01 18 Šetkaimyje, Betygalos v.

STEIGVILAS Alfonsas, Jono, g. 1926 prie Gaurės. Partizanas. Žuvo 1947 01 18 prie Kvėdarnos.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Domas Plėta, Subačiaus vls., Žvirblonių k., Napoleono b. Ž.1947 01 18.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

JUODĖNAS ANTANAS, g.1905 m. Duobių k., Daugailių vls. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Grįžus sovietams, partizanavo. Žuvo 1945 01 18 prie Utenėlės k. per susišaudymą su į Alantą važiuojančiais enkavedistais.

ŠINKŪNAS - Meldas, gimęs Gatakiemyje, Saldutiškio vls. Partizanas. Su J.Pelėda, B.Graužiniu jis užėjo per 1948 01 18 rinkimus pas Mieleikiškių k. gyventoją Ant.Laurinavičių. Čia juos užklupo su balsadėže atvažiavę skrebai. Pabėgo tik B.Graužinis. Žuvusieji nuvežti į Kuktiškes. Kur užkasti, nežinia.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Morkūnas Alfonsas, Adomo (Domino), sl. Diemedis, Kazio-Gluosnio, Juozo-Klajūno, Broniaus-Kirkos ir Vandos brolis, g. 1930 Birželių vnk., Žemaitkiemio vlsč. Nuo 1948 - B rinktinės Daktaro būrio partizanas. Žuvo 1950 01 18 Berzgainių k. slėptuvėje pas Aleksą Matijošių kartu su broliu Kaziu, apsupti nusišovė. Palaikai išniekinti Ukmergėje, MVD-MGB skyriaus kieme, sumesti į šulinį. Užkasimo vieta užstatyta.

Morkūnas Kazys, Adomo (Domino), sl. Gluosnis, Juozo-Klajūno, Broniaus-Kirkos, Alfonso-Diemedžio ir Vandos brolis, g. 1923 Birželių k., Žemaitkiemio vlsč. Nuo 1945 - B rinktinės Plieno būrio partizanas, 1 -o bataliono 3-o rajono žvalgybos viršininkas. Žuvo 1950 01 18 Berzgainių k. slėptuvėje pas Aleksą Matijošių kartu su broliu Alfonsu, apsupti nusišovė. Palaikai išniekinti Ukmergėje, MVD-MGB skyriaus kieme, sumesti į šulinį. Užkasimo vieta užstatyta.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Steigvilas Alfonsas, Jono, g.1926 m. prie Gaurės. Žuvo 1947 01 18 prie Kvėdarnos.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

Kazimieras Puodžiūnas - Kirvis gimė Vilkaviškio apskrityje Pajevonio kaime. Kazimieras baigė Karo mokyklą, turėjo kapitono laipsnį. Tarnavo priešlėktuvinės apsaugos daliny Panemunėje.

1940 m. užėjus bolševikams, iš karinio dalinio pasitraukė ir sugrįžo į gimtąjį kaimą. Taip išvengė represijų.

1944 m. vėl sugrįžus bolševikams, K.Puodžiūnas įsijungė į partizaninį judėjimą. Kadangi buvo pažįstamas su kapitonu Vaclovu Navicku, kuris Lazdijų, Rudaminos, Krosnos apylinkėse jau buvo subūręs stiprų partizanų junginį, tai šiose apylinkėse ir pradėjo partizanauti.

Tabarauskų kaime pas Bielį buvo štabo slėptuvė. 1946 metų sausio 19 dieną Kirvis ėjo į tą slėptuvę ir pakliuvo į pasalą. Partizano kūną stribai nuvilko į Pakirsnių kaimo ūkininko Navicko sodybą, nes manė, kad nušovė Perkūno rinktinės vadą V.Navicką - Perkūną.

Navicko sodyboje bazavosi pasieniečių būrys. Čekistai varė žmones atpažinti lavoną. Neatpažino. Po kelių dienų kareiviai lavoną nuvilko nuo kiemo į pašalį. Ten jį apsnigo ir kūnas išgulėjo iki pavasario. Nuleidus sniegą, kaimo vyrai padarė karstą ir, pavogę lavoną, jį palaidojo Navicko žemėje prie Kalvarijos -Krosnos plento, senose Vartų kaimo kapinėse.

https://www.partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Leskauskas Zigmas, Domo s., nukautas 1949 01 19.

https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Albinas Teižinickas, Šimonių vls., Gaigalių k., Montės b. Ž.1947 01 19.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

1945 01 19 Avinėlių k. žuvo partizanas Jonas Slanina-Beržas, Šnekutis (g. 1919 m.). 

Žydeikiškių k. kapinėse 2003 m. pastatytas antkapinis paminklas žymi 1945 m. pradžioje palaidoto 2-ojo būrio partizano Jono Slaninos-Berželio, Šnekučio kapą. Partizanas žuvo 1945 01 19 Avinėlių k. Bendražygiai palaikus pasiėmė iš žuvimo vietos ir atvežė į Žydeikiškių k. pas Boleslovą Dainį. Ten pašarvojo, pagiedojo rožančių ir slapta palaidojo.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Sutelkę tuo metu didžiules pajėgas (operacijoje dalyvavo 80 kareivių, 30 stribų ir 7 operatyvininkai), 1951 m. sausio 19 d. jie apsupo nurodytą kvartalą. Informacija buvo teisinga. Apsupties žiede atsidūrė rinktinės štabo ūkio dalies viršininkas Aleksas Buivydas-Ožys-Sugintas, štabo kanceliariją tvarkiusi Juzė Statkutė-Garsas, štabo apsaugos būrio partizanai S. Jonutis-Šermukšnis, jo duktė Genė Ramanauskienė-Dobilas-Žemaitė ir Antanas Petravičius-Aušrinis. Nors jėgos buvo nelygios, apsuptieji stojo į mūšį. Visi žuvo.

https://partizanai.org/failai/html/prisikelimo_apygardoje.htm

1949 m. Sausio 19 d. Lazdijų aps. Šventežerio vis. (dabar - Lazdijų r. sav.) Kirtiliškės k. MGB Šventežerio vis. poskyrio stribų ir MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė susidūrė su 18 partizanų Šarūno rinktinės Kalniaus būriu. Žuvo 7 partizanai: Jonas Jančė-Kovas (Šarūno rinktinės Ryšių skyriaus viršininkas ir Mindaugo tėvūnijos štabo viršininkas), Jonas Janulevičius-Lašas, Pranas Kliučinskas, Antanas Maksimavičius-Mauras (kitais duomenimis - Zigmas Lisauskas-Kancleris), Jonas Navickas-Šernas, Juozas Riškevičius-Varnėnas ir Vladas Smalinskas-Ulonas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 99

1950 m. Sausio 19 d. Šilutės aps. Žemaičių Naumiesčio vls. Pašiaudžio k. apylinkių miške (dabar - Šilutės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę operaciją. Jos metu žuvo 6 Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko būrio partizanai: Barbora Krauleidytė-Kurmienė-Birutė, Edvardas Kurmis-Aušra, Vytautas Kurmis-Audra (būrio vadas), Jonas Pocius-Dobilas, Kazys Rudys-Trimitas ir Jonas Stirbys-Beržas.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 71

1949 m. Sausio 19 d. Radviliškio aps. Baisogalos vis. Šašelių k. (dabar - Radviliškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko karinė grupė vykdė čekistinę operaciją. Jos metu gyventojo, partizanų rėmėjo Alekso Blažio sodyboje nukauti 3 Maironio rinktinės Kęstučio rajono partizanai. Jų pavardės nežinomos.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 114

1945 m. Sausio 18 d. Biržų aps. Vabalninko vls. Lamokų miške (dabar - Biržų r. sav.) NKVD vidaus kariuomenės 80 kareivių grupei surengus pasalą, Kuprių k. ir Smilgiš-kio k. apylinkėse įvyko susirėmimas su partizanais. Per kautynes žuvo 13 (18) partizanų. Iš jų žinomi: Stasys Indriliūnas, Valentinas Kapačiauskas, Aleksandras Klinga (būrio vadas), Domas Klinga, Kazimieras Klinga, Petras Klinga, Stasys Kučas, Antanas Matulis, Konradas Mockūnas, Jonas Pranevičius, Alfonsas Sklėnis, Jonas Sklėnis, Alfonsas Vasiliauskas, Adolfas Vileišis ir Aloyzas Vileišis.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 19

1946 m. Sausio 19 d. Ukmergės aps. Pagirių vls. Pauslajo miške (dabar - Ukmergės r. sav.) NKVD kareiviai ir NKVD Ukmergės aps. skyriaus stribai vykdydami karinę operaciją apie 17 val. susidūrė su apie 60 partizanų būriu. Kautynės, per kurias galėjo žūti 14-22 partizanai, truko iki vėlaus vakaro.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 137

1952 m. Sausio 19 d. Panevėžio r. Žaliojoje girioje (dabar - Panevėžio r. sav.) per susišaudymą su MGB karine grupe žuvo partizanas Petras Tamošiūnas-Simas.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 183

1953 m. Sausio 19 d. Pandėlio r. Pagurių k. (dabar - Rokiškio r. sav.) viename iš ūkinių pastatų MGB Pandėlio r. skyriaus 8 asmenų operatyvinė grupė, remdamasi agentų duomenimis, aptiko partizaną. Per susišaudymą buvo nukautas iš degančio pastato bandęs išsiveržti Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos partizanas Linas Kabatavičius-Kanapė (būrio vadas).

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 199