Partizanai: istorija ir dabartis

 

Albinas Tindžiulis gimė 1910 m. rugsėjo 11d. Rokiškio aps. Pandėlio vis. Gineišių k. Baigė Pandėlio, Skapiškio mokyklas, Rokiškio gimnaziją, Karo mokyklą Kaune. Karo lakūnas. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1943 m. Lietuvos fronto Kęstučio organizacijos narys.

1944 m. iš Alizavos apylinkių kaimų vyrų sudarė partizanų būrį, kuriam ir vadovavo. 1945-1949 m. Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų būrio, veikusio Biržų ir Vabalninko vis. Alizavos, Kupreliškio ir Salamiesčio apylinkėse, vadas.

Žuvo 1949 m. sausio 31 d. Kupiškio aps. Aukštupėnų vis. Ožkinių k. partizanų rėmėjo Prano Rudžio sodyboje esančiame bunkeryje per MGB karinę operaciją.

Palaikai niekinti Kupiškio milicijos kieme esančiame tvartuke. Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta.

2013 m. kovo 5 d. A. Tindžiuliui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties).

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanai. I eilėje: Vincas Brašinskas-Smauglys (ž.1952 06 24), rinktinės vadas Vytautas Menkevičius-Spyglys (ž.1952 06 24), Kazimieras Kurtinys-Ąžuolas (ž.1952 01 31). Stovi: Vincas Navikas-Dėdė (ž.1952 06 24), Kazimieras Popiera-Gegužis (ž.1952 01 31), Sigitas Jankauskas-Keleivis (ž.1952 06 16), Klemensas Marčiulaitis-Karaliūnas (ž.1952 05 31), Albinas Banislauskas-Klajūnas (ž.1952 06 24), Pranas Kižys-Pranelis (ž.1952 06 24)

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-26-1999.pdf

1952 01 31 8 val. ryto baudėjai pasiekė operacijos rajoną. 9 valandą numatytas miško kampas buvo užblokuotas ir paieškų grupės pradėjo “košimą”. 12 val. Marijampolės MGB operatyvinės grupės pavaduotojas kpt. Tichomirovas, kurio būrys ėjo dešiniu kraštu, pamatė šviežius pėdsakus ir suplėšytą popierių. Sekant pėdsakais, tankiuose krūmuose buvo aptikta gerai užmaskuota slėptuvė su šešiais partizanais.

Partizanai buvo išsirengę, ramiai poilsiavo. Pamatę kariuomenę, kaudamiesi pradėjo trauktis įvairiomis kryptimis. Kadangi visas miško kvartalas buvo apsuptas, partizanams pasislėpti nepavyko. 4 jų žuvo, 2 buvo paimti gyvi. Žuvo:

1.    Dešinio tėvūnijos būrio vadas Kazimieras Kurtinys -Ąžuolas iš Jasenavos k.

2.    Kazimieras Popiera - Gegužis, vado adjutantas iš Dambraukos k.

3.    Bronius Popiera - Meška iš Dambraukos k.

4.    Leonas Vokietaitis - Žvejas iš Kazlų Rūdos valsčiaus.

 

Šmuilys Andrius iš Eiciūnų k. Paežerėlių vlsč. ? -1946 01 31. Buinikių k. Šakų raj.

Vokietaitis Leonas - Žvejys iš Gudelių k. K. Rūdos vlsč. 1932 - 1952 01 31 . Žuvo Varnabūdės miške.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Abugelis Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k. Kauno raj.

Lapinskas Jeronimas, Jurgio s., iš Bačkininkėlių k. Pakuonio vlsč. Žuvo 1946.01.31 Gogių k.

Mičiulis Vytas, Miko s., - Plaukas. Žuvo 1946.01.31.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

KUTKA STASYS, g.1922 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. 1944 m. rudenį partizanavo. Žuvo 1945 01 31 Šileikių k.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm 

Katinas Julius, sl. Jurginas, g. Petrašiūnų k., Pabaisko vlsč. B rinktinės, Vyčio apygardos DKR Daugirdo būrio partizanas. Žuvo 1953 01 31, nužudytas smogikų (ag. „Mokytojo" ir kt.) kartu su B. Šinkūnu-Daugirdu ir V. Katinu.

Katinas Vytautas, g. Petrašiūnų k., Pabaisko vlsč. Vyčio apygardos DKR Daugirdo būrio partizanas. Žuvo 1953 01 31, nužudytas smogikų (ag. „Mokytojo" ir kt.) kartu su J. Katinu-Jurginu ir B. Šinkūnu-Daugirdu.

Šinkūnas Bronius, sl. Daugirdas, g. Širvintų vlsč. Iki 1940 okupacijos - Širvintų policijos vachmistras. Nuo 1948 - B rinktinės partizanas, 1951 - būrio, Vyčio apygardos DKR Daugirdo būrio vadas. Žuvo 1953 01 31, nužudytas smogikų (ag. „Mokytojo" ir kt.) kartu su J. Katinu-Jurginu ir V. Katinu.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

1946 m. Sausio 31 d. Kauno aps. Pakuonio vls. (dabar - Kauno r. sav.) Guogų k. NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Apsupus kaimo gyventojo Motiejaus Stravinsko sodybą, po ilgų ieškojimų klojime aptiktas bunkeris, kuriame slėpėsi Geležinio Vilko rinktinės Viesulo kuopos partizanai. Kilus susišaudymui, užsiliepsnojo klojimas. Jame buvę 3 partizanai sudegė, o 2 buvo nukauti. Iš žuvusiųjų žinomi: Kazys Abugelis-Spalis, Jeronimas Lapinskas, Vytas Mičiulis-Plaukas ir Antanas Piplys-Gulbinas (būrio vadas).

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 109

1950 m. Sausio 31 d. Šakių aps. Jankų vls. (dabar - Kazlų Rūdos sav.) Simokų ir Karališkės k. apylinkių miške MGB Jankų vis. poskyrio karinė operatyvinė grupė per karinę-čekistinę operaciją aptiko 3 partizanų bunkerius. Per susišaudymą viename jų žuvo 3 Jono Keručio-Šarūno būrio partizanai: Vincas Sutkus-Senis, Bronė Sutkutė-Barbė ir Ona Sutkuvienė-Genė.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 147

1950 m. Sausio 31 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Gulbinų k. (dabar - Radviliškio r. sav.) gyventojo Zigmo Zakarkos sodybos daržinėje per MGB vidaus kariuomenės vykdomą karinę-čekistinę operaciją buvo aptiktas bunkeris, kuriame slėpėsi 3 partizanai. Per susišaudymą žuvo Viktoras Bakanauskas-Saulius, Vytautas (Maironio rinktinės štabo viršininkas) ir Stefanija Martišiūtė-Dangutė. Taip pat žuvo sodybos šeimininko sūnus Vacys Zakarka, buvęs kartu su partizanais.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 123

1950 m. Sausio 31d. Kupiškio aps. Subačiaus vls. Šarkiškių k. (buvęs kaimas dabartinėje Kupiškio r. sav.) gyventojo Petro Matušausko sodyboje MGB Kupiškio aps. 2-N skyriaus vykdytos karinės čekistų operacijos metu buvo rastas bunkeris, kuriame slapstėsi 3 Žaliosios rinktinės Petro Tamošiūno-Simo būrio partizanai. Kautynių metu visi jie buvo nukauti. Žuvo: Felicija Matušauskaitė-Kalendienė (Kaladienė)-Tadienė, Antanas Kiaulėnas-Šarūnas ir Povilas Vincevičius-Bijūnas.

Algimanto apygardos partizanai

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 226