Sausio 4 d. žūtis
1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, l. 119.
Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Tipinis atminimo ženklas 1947 m. sausio 4 d. šioje vietoje buvusioje Magdalenos ir Antano Vogonių sodyboje kautynėse su MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvine grupe žuvusiems Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadui J. Jasulaičiui-Kazokui, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkui A. F. Martynaičiui-Kapsui, partizanų ryšininkų sodybos šeimininkui Antanui ir jo sūnui Jurgiui Kaziui Vogoniams atminti.
Bendras ženklo ir įrašų jame vaizdas. Prienų r. Veiverių sen. Kampinių k. Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2014 m. lapkričio 21 d. „Sonetas ir Co“ darbuotojo nuotr., 2013
JUOZAS JASULAITIS- TURKLYS, KAZOKAS
1922 12 11–1947 01 04
Juozas Jasulaitis gimė 1922 m. gruodžio 11 d. Vilkaviškio aps. Žaliosios vls. Bobių k. Juozo ir Domicės (taip dokumente) Jasulaičių šeimoje. Mokėsi amatų mokykloje.
Nuo 1945 m. Stirnos bataliono (nuo 1945 m. rugpjūčio 15 d. – Tauro apygardos Stirnos rinktinės, 1946 m. sausio 31 d. pervadintos Žalgirio vardu) partizanas. Nuo 1946 m. kovo mėn. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 4-osios kuopos vadas. Tų pačių metų gegužės 20 d. Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 1 J. Jasulaitis-Kazokas buvo paskirtas rinktinės 55-osios kuopos vadu.
1946 m. liepos 4 d. jis dalyvavo Tauro apygardos štabo pareigūnų posėdyje, kuriame buvo numatyti apygardos vado rinkimai, pritarta, kad J. Jasulaitis-Kazokas eitų Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas, aptarti ryšiai su Pietų Lietuvos partizanų srities štabu ir kiti klausimai.
Tų pačių metų rugpjūčio 27 d. Žalgirio rinktinės vadas Šarūnas J. Jasulaitį paskyrė šios rinktinės štabo viršininku kartu einant ir 55-osios kuopos vado pareigas.
Po 1946 m. spalio 24 d. Žalgirio rinktinės įsakymu Nr. 15 J. Jasulaitis-Kazokas pasirašė kaip šios rinktinės vadas. Tų pačių metų lapkričio 22 d. Laisvės kovotojų karinės šventės proga už tinkamą pavestų pareigų atlikimą, stropų ir sumanų vadovavimą rinktinei Kazokui pareikšta Tauro apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo padėka, o 1947 m. sausio 20 d. Žvejo įsakymu Nr. 5 jam suteiktas viršilos laipsnis, taip pat pareikšta tarnybinė padėka ir tarnybinis pagyrimas.
ANTANAS FELIKSAS MARTYNAITIS- KAPSAS
1928 01 14–1947 01 04
Antanas Feliksas Martynaitis gimė 1928 m. sausio 14 d. Marijampolės aps.
Gudelių vls. Subačiškių k. Vincento Martynaičio ir Agnieškos Juronytės-Martynaitienės šeimoje. Gyveno Marijampolės aps. Veiverių mstl. Mokytojas.
Partizanas nuo 1945 m. 1946 m. rugsėjo 2 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Jurgio Ilgūno-Šarūno įsakymu Nr. 10 buvo paskirtas rinktinės Susisiekimo ir apginklavimo poskyrio viršininku. Žuvo eidamas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Ūkio skyriaus viršininko pareigas.
ANTANAS VOGONIS
1893 06 21–1947 01 04
Antanas Vogonis gimė 1893 m. birželio 21 d. Vilkaviškio vyskupijos Skriaudžių parapijos Naujo Klebiškio k. Andriaus Vogonio ir Marijonos Sakalauskaitės-Vogonienės šeimoje.
Gyveno Marijampolės aps. Veiverių vls. Kampinių k. Sodybos šeimininkas.
Partizanų ryšininkas.
JURGIS KAZYS VOGONIS
1927 04 24–1947 01 04
Jurgis Kazys Vogonis gimė 1927 m. balandžio 24 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Skriaudžių parapijos Kampinių k. Antano Vogonio ir Magdalenos Raulinaitytės-Vogonienės šeimoje.
Partizanų ryšininkas.
Parengė Rūta Trimonienė
ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Betygalos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.
STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.
GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juodaičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje, Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Gudaitis Jeronimas - Šernas. G. 1920 m. Šikutiškių k. Jankų vlsč. Vargonininkavo Višakio Rūdoje. Partizanuose nuo 1944 m. Priklausė Abromavičiaus būriui. Žuvo 1946.01.04. Lopetų k. Antano-Perkūno brolis.
Lincevičius Pranas - Tautginis. G. 1917 m. Raginės k. Paežerėlių vlsč. Žuvo 1946.01.04 slėptuvėje pas uošvį Striūpaitį Puniškių k. Žalgirio rinktinė.
Mureika Antanas - Barzda iš Kriūkų k. Paežerėlių vlsč. Partizanas nuo 1945.01.06. Skyrininkas. Žuvo 1946.01.04. Raninės k. Paežerėlių vlsč.
Mureika Antanas iš Širvydų k. Lekėčių vlsč. Žuvo 1946.01.04 Paišdagių k. pas Mačianską kartu.su P. Linciumi. Niekinti Kriūkuose.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Šmuilys Andrius, g.1901 m. Eičiūnų k., Paežerėlių vls., Šakių aps.
Andrius Šmuilys žuvo 1946 m. sausio 4 d. Kreivių k., Paežerėlių vls., Šakių aps
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf
1945 m. Sausio 4 d. netoli Latvijos sienos, Dumblio ežero pakraštyje (dabar - Rokiškio r. sav.), Alfonsui Liugui išdavus žuvo partizanai: Jonas Ceplinskas, Alfonsas Kanopa (Latvijos pilietis), Stasys Kastanauskas, Jonas Lukoševičius, Jonas Ramonas, Jonas Riuka, Alfonsas Staškevičius, Viktoras Staškevičius, Antanas Talius, Jonas Talius, Jurgis Talius (būrio vadas), Jonas Tervidys ir Jonas Zolba.
Paminklas šioje vietoje palaidotiems 1945 m. sausio 4 d. žuvusiems būrio vadui J. Taliui ir 7 partizanams atminti. Rokiškio r. Juodupės sen. Ilzenbergo k. kapinės
Sausio 4-9 d. Rokiškio aps. Juodupės vls. NKVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai kartu su stribų būriu vykdė tęstinę karinę čekistų operaciją. Jos metu sausio 5-6 d. Didsodės ir Lingėnų k. apylinkių Apūniškio miške (dabar - Rokiškio r. sav.) žuvo 23 Prano Kumpicko būrio partizanai. Iš jų žinomi: Alfonsas Andrijauskas, Jonas Bekeris, Bronius Deksnys, Jonas Dominauskas, Antanas Izdūnis, Kazys Izdūnis, Pranas Izdūnis (grupės vadas), Vytautas Izdūnis, Petras Kalašauskas, Antanas Kirstukas, Pranas Stalionis ir Jonas Žindulis.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 62
1946 m. Sausio 4 d. Panevėžio aps. Subačiaus vls. (dabar - Kupiškio r. sav.) kareiviai kelyje pastebėjo 10 partizanų ir 6 iš jų nukovė. Iš jų žinomas Vasaris (slapyv.) (būrio vadas).
1946 m. Sausio 4 d. Panevėžio aps. Kupiškio vls. Vidugirių k. apylinkėse (dabar - Anykščių r. sav.) per karinę operaciją nukauti 4 partizanai. Žuvo: Stasys Čeriauka-Berlynas, Kazimieras Gucevičius-Daktaras, Petras Malinauskas-Liepa ir Kazimieras Pa(o)dleckas-Pavidinskas.
Vytauto apygardos partizanai, dėvintys maskuojančią žieminę aprangą
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 113
1948 m. Sausio 4 d. Plungės aps. Platelių vis. Antsienių k. (dabar - Plungės r. sav.) 19 MGB Salantų vls. poskyrio operatyvinių darbuotojų, stribų ir MGB kariuomenės kareivių grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo apsupta partizanų rėmėjo Liudo Mikalausko sodyba. Iš sodybos bandę pabėgti į mišką 2 Kardo rinktinės Platelių (Žygimanto) kuopos partizanai buvo nušauti. Žuvo Alfonsas Brazdauskas-Naujiena (kuopos vado pavaduotojas) ir Antanas Mosteika-Inkaras (kuopos vadas). Taip pat operacijos metu buvo sunkiai sužeistas ir suimtas sodybos šeimininkas, partizanų rėmėjas Liudas Mikalauskas, kuris sausio 9 d. ligoninėje mirė.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 179
1949 m. Sausio 4 d. Varėnos aps. Merkinės vls. (dabar - Varėnos r. sav.) Kurmiškės k., gyventojo Jovaišio sodyboje, MGB Merkinės vls. poskyrio karinė-čekistinė grupė susikovė su 3 Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos Bevardžio būrio partizanais, kurie visi žuvo.
Iš jų žinomas Stasys Klimašauskas-Genys (skyriaus vadas). Kitų dviejų partizanų asmenybės nenustatytos; anot H. Rimkaus, tai buvę Aras (slapyv.) ir Griausmas (slapyv.).
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 59
