Balys Juodzevičius

LAISVĖS KAINA


Utena

2003


Knyga išleista LR Kultūros ministerijos lėšomis.

Nuotraukos Utenos kraštotyros muziejaus. Viršelis - dailininko Andriaus Surgailio.

ĮŽANGA

Pusę šimtmečio trukusi okupacija pasibaigė. Laikas prisiminti tuos, kurie nepabūgo karą laimėjusio okupanto ir pasipriešino smurtui ir prievartai.

Kovoje dėl Lietuvos laisvės dalyvavo, galima sakyti, visa tauta: kas davė partizanams maisto, kas mezgė pirštines ar kojines, kas siuvo ar skalbė drabužius, teikė pastogę, įspėdavo apie artėjantį pavojų...

Norėdamas palaužti tautos pasipriešinimą ir vienybę, okupantas verbavo sau palankius žmones, agentus, informatorius, kūrė skrebų būrius.

Šioje knygoje mėginama pateikti žinių apie žuvusius partizanus ir politinius kalinius. 1941 m. iš Utenos apskrities ištremti 955 žmonės. 1944-1953 m. išvežta 2600 uteniškių, bet jie čia neminimi. Jų sąrašas įdėtas “Utenos krašto enciklopedijoje” (Vilnius, 2001 m.).

Čia įdėtas Utenos apylinkėse žuvusių partizanų ir jų rėmėjų sąrašas (834 žmonės). Nors pokario metais Utenos apskritis buvo gerokai didesnė už dabartinį rajoną, rengiant šį žinyną, apsiribota šių dienų rajono teritorija.

Utenos apskritis 1950 m. vasarą tapo rajonu. Anykščių rajonui atiteko dalis Leliūnų valsčiaus, didžioji dalis Daugailių ir Užpalių valsčių buvo priskirta Dusetų rajonui. Kirdeikių, Linkmenų, Labanoro ir Saldutiškio apylinkės buvo perduotos Švenčionėlių rajonui, o Skudutiškio, Suginčių apylinkes priglaudė rajonu tapę Molėtai. Po keleto metų dalis šių apylinkių vėl atiteko Utenai. Nepaisant visų tų reformų, šios apylinkės žinyne minimos kaip Utenos rajono teritorija.

Dar didesnės reformos vyko su apylinkėmis, tad jos neminimos. Žinyne vartojamas senasis administracinis-teritorinis paskirstymas - kaimai, valsčiai, miesteliai. Taip daugiausia rašyta ir sovietų saugumo archyvuose.

Žinynui medžiaga rinkta iš laisvės kovų dalyvių, jų artimųjų, rėmėjų, iš parapijų mirusiųjų registracijos knygų (MRK), iš rajono metrikacijos skyriaus, Lietuvos ypatingojo archyvo ir kitų šaltinių. Nėra abejonės, kad žinyne akylesnis skaitytojas ras ir klaidų bei apsirikimų, nors ir stengtasi jų išvengti.

Norėtųsi nuoširdžiai padėkoti žinyno tekstą iš subraukyto rankraščio kompiuteriu rinkusiai muziejininkei Mildai Skaisgirienei. Jaučiu pareigą priminti, kad prie medžiagos rinkimo yra prisidėjęs a. a. Alfonsas Streikus. Gražiu pavyzdžiu skatino dirbti man nepažįstamas, bet be galo darbštus ir šiam darbui pasiaukojęs Vytautas Valunta, buvęs partizanų rėmėjas Stasys Indrašius, buvęs partizanas Alfonsas Daunys, Anykščių muziejininkai. Tikiuosi, kad šis leidinys nors kiek padės išsaugoti laisvės kovotojų atminimą.

B. Juodzevičius

OKUPACIJA

„LIETUVOS SENOS NEBĖR...”

Sovietų okupacija mūsų kraštą ištiko kaip koks potvynis. Kol pagal kaimyninės šalies reikalavimus buvo keičiami ministrai (o jie vis netiko), pateikus ultimatumą, netrukus įžlegėjo okupanto tankai.

Buvęs Utenos gimnazijos mokinys, tada trylikametis Romualdas Šalaka prisimena, kaip 1940 06 15, per mokslo metų užbaigimo susirinkimą, Birutės salėje (dabar Vytauto a. 2) vienas iš mokytojų išėjo į sceną ir pranešė, kad 14 valandą 30 minučių sovietų kariuomenė peržengė mūsų valstybės sieną. Šiuo atsakingu metu vyriausybė prašė būti drausmingiems, laikytis rimties ir tvarkos.

Nusprendęs, kad rusų kariuomenė eis nuo Zarasų, R. Šalaka su draugais nulėkė prie vokiečių kapų (J. Basanavičiaus ir Dariaus ir Girėno sankryža, -B. J.) pažiūrėti, kaip ta kariuomenė atrodo.

„Pasigirdo griausmas, o kartu kažkoks metalinis džeržgimas. Pasidarė nejauku. Kai tolumoje, kelio vingiuose, įžiūrėjome dulkių debesis, pritūpėme už kapinių sienos, bet taip, kad galėtume matyti. Tas dulkių debesis artėjo, bet daugiau nieko nesimatė. Džeržgesys, ūžimas, dundesys vis stiprėjo. Net šiurpas suėmė. Norėjosi jau bėgti į miestą, nes ten, vis dėlto, daugiau žmonių, bet už mūro sienos jautėmės saugesni nei prie kelio, be to, tikėjomės pabėgti.

Nepamenu, ar aš užsisvajojau, ar mintimis kažkur nuklydau, tik kad sušuks mano bendražygis:

- Žiūrėk, žiūrėk!

Staiga pamačiau pirmą, nustebinusią savo didumu ir triukšmu mašiną. Iškilo tamsiai pilkas judantis kalnas. Tai buvo tankas. Man tokių prieš tai neteko matyti net paveikslėliuose. Tankas artėjo, matėsi bokštelis, ilgas, storas vamzdis. Pamatę, kad tankas baigia priartėti, mudu dar labiau pritūpėme. Matome: tankas aplipęs kareiviais. Jie nejuda, sėdi, atkišę šautuvus su durtuvais, visi pilkai juodi nuo dulkių. Nuo kapų iki miesto plentas buvo asfaltuotas, dulkės baigėsi. Nuo Zarasų pusės plentu tankai vis važiavo ir važiavo, vienas paskui kitą. Mudu bežiūrėdami įsidrąsinome, atsisėdome ant mūro sienos ir žiūrėjome. Taip mums nebeteko pirmiems pranešti, ką pamatėme, nes mes likome už tų tankų. Atsiradus tarpui tankų judėjime, mes pasileidome bėgti į miestą. Atbėgome iki Valstybės banko, o tankai vis važiavo. Pamačiau prie kooperatyvo, ant šaligatvio grupelę žmonių. Dauguma jų buvo žydų tautybės. Jie šaukė: „Valio! Ura! Valio! Ura!”. Kartais ir viena kita gėlė lėkė tanko link. Kareiviai į tai nereagavo. Lyg tai ne jiems tos gėlės. Tie žmonės džiūgavo, atrodė patenkinti. Bet kodėl? Mums tuomet nebuvo linksma, tik įdomu. Nesimatė, kad kas nors daugiau taip šauktų, sveikintų, išskyrus tą 10-15 žmonių grupelę prie kooperatyvo [...]

Baigė važiuoti tankai. Pradėjo važiuoti sunkvežimiai. Sunkvežimiai mažiukai, tokių mūsų Lietuvoje matyti neteko. Šitų mašinų privažiavo pilna futbolo aikštė. Buvo matyti ir didesnių mašinų. Tos tempė patrankas. Gal tik maža dalis sustojo Utenoje. Dauguma jų nuvažiavo į vakarus. Tas didžiulis kariuomenės judėjimas tęsėsi daugiau kaip savaitę, o paskui staiga aprimo ir visai nutilo"1.

1 Romualdas Šalaka. Nuo Jaros iki Kolymos. K., 2000. P.9-10.

Utenos apskrities mokyklų inspektorius Antanas Namikas (1887-1980), iš Baltriškių motociklu važiuodamas pro Daugailius į Uteną, privažiavo ant plento stovinčią tanketę. Palindęs po ja, žmogus kažką krapštė. Užklaustas nieko neatsakė. Dar kiek pavažiavus, prie vieškelio į Užpalius stovėjo rusų kareivis ir su raudona vėliavėle reguliavo kariuomenės judėjimą. Radeikiuose ant plento stovėjo rusų sunkvežimis, ir kareivis susirinkusiems žydeliams pasakojo, kaip Rusijoje gerai gyvena žmonės.

„Utenoj jau buvo rusų kariuomenė. Žmonės važiavo bažnyčion, nes buvo sekmadienis. Palikau motociklą namie ir grįžau prie plento. Buvo karšta birželio vidurio diena. Priešais paštą, prie Molėtų vieškelio stovėjo keletas rusų karininkų. Žiūrėjo į pravažiuojančius bažnyčion žmones ir tarp savęs rusiškai kalbėjo, kad važiuoja vis buržujai, vis buržujai, kad jų daug... O kurgi proletariatas? Ir kur jie vis važiuoja?.. Pasiklausęs jų kalbų, pasukau namo (gyvenau aš Molėtų gatvėj, Maželio namuos). Greta manęs ėjo keletas kariškių. Ežere maudėsi daugybė žmonių, daugiausia žydelių. Rusų kariai, pamatę ant pievos nuogų žmonių, nustebę tarp savęs kalbėjo, kad, tai, matyt, bedarbiai, kad taip daug. Neiškentęs, aš jiems paaiškinau, kad tai vietos žydeliai. Jų tėvai prekiauja, o jie maudos, valgo ir dažnai nieko nedirba.

Sunerimo Lietuva, pajutusi įsiveržusią svetimą jėgą, o rusų karo pajėgos, apsiginklavusios ir pasirengusios mūšiui, žygiavo per miestus, miestelius ir kaimus, netardamos niekam nei žodžio ir atkirtusios Pabaltijį nuo Vokietijos bei išmaišiusios visą Lietuvėlę, išsikraustė per Dauguvą Latvijon ir Estijon."

Į Užpalius sovietų kariai įvažiavo, ant dulkinų tankų, iškėlę Lenino ir Vorošilovo portretus. Ant sienų prikabino plakatų su nupaišyta riebia dešra. Kai žydės nunešė ir padalijo kareiviams bandelių, godžiai valgė ir be dešros, tik dairės, kad viršininkas nepamatytų. Paskui įpuolę į parduotuves pirko laikrodžius, degtinę. Po poros dienų uždraudė: buvo užmiršę, kad Rusijoj visko yra...

Su „draugiškos” šalies pagalba sudaryta nauja vyriausybė jau skelbė „smetoniškosios vergijos” galą ir dėkojo Sovietų Sąjungai, „padėjusiai Lietuvos darbo žmonėms jų kovoje už laisvę”.

Viskas vyko pagal iš anksto numatytą Maskvos scenarijų: liaudis reikalauja legalizuoti komunistų partiją, konfiskuoti pabėgusių liaudies priešų turtus, išdalyti dvarininkų žemę, nacionalizuoti įmones... Liepos 21 dieną „išrinktas” liaudies seimas paprašo priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Dar pora savaičių ir, anot L. Giros:

Lietuva - LTSR,

Lietuvos senos nebėr!

„STALINO NEMAČIAU...”2

Neilgai trukus Utenos arešto namai, kuriuose buvo kalinami daugiausia kriminaliniai nusikaltėliai, nuteisti iki vienerių metų, paverčiami kalėjimu Nr. 10. Septyniolikoje kamerų vis daugėja buvusių tarnautojų, darbininkų, ūkininkų, kaltinamų sabotažu, ir net mokinių, įtariamų antitarybine veikla. Komunistų nepasitenkinimą kelia ir mokytojų nuotaikos. 1940 m. rugpjūčio 14 d., per Lietuvos respublikos mokytojų suvažiavimą, LKP (b) Utenos apskrities komiteto sekretorius Lobanovas su baisiu pykčiu nusiskundė, kad mokytojais dar dirba aiškių liaudies priešų. Antai per Utenos apskrities mokytojų suvažiavimą mokytojas Utrimas (turėtų būt Bronius Putrimas, Maželiškių pradžios mokyklos mokytojas, - B. J.), užuot kalbėjęs apie pionierių organizacijos kūrimą, pasišaipęs:

„Aš draugo Stalino nemačiau, jo knygų neskaičiau, bet visi sako, kad tai geras žmogus”. Visiems įžūliai juokiantis, jis panašiai atsiliepęs ir apie M. Gorkį bei A. Sniečkų.

2 Antanas Namikas. Gyvenimo fragmentai. Utena, 2003. P. 95-96.

Pamiršo mokytojas, kad jau nebe Smetonos diktatūra, ir pasismagino. LKP (b) sekretorius K. Preikšas pažadėjo su tokiais mokytojais ceremonijų nedaryti. Pažadėjo ir žodį ištesėjo: 1941 06 14 kas trečias Utenos apskrities mokytojas jau duso prekiniuose vagonuose, pasmerkti mirti Sibiro sniegynuose. Barnaule badu mirė ir minėto Broniaus Putrimo motina, 8 metų sūnelis, o jis pats 1943 m. mirė lageryje.

Į sovietų lagerius buvo išvežti 145 aktyviausi dabartinio Utenos rajono žmonės, ištremti 335 (tarp jų buvo 36 mokytojai ir 49 jų šeimų nariai).

Okupantų represijos ir teroras kėlė ne tik baimę, bet ir norą pasipriešinti. 1941 06 19 LKP (b) Utenos apskrities komiteto sekretorius A. Sniečkui skundėsi, kad „iškeldinant priešiškus elementus iš Lietuvos Respublikos, taip pat ir iš Utenos apskrities, per operaciją pabėgo 47 šeimų galvos (...); visi jie ginkluoti stambaus kalibro pistoletais, dalis jų - šautuvais, ir organizavo gaujas”.1

Birželio 16-18 d. trėmimuose dalyvavę čekistai jau susirėmė Utenos apylinkėse ir su partizanais.

1 Vincas Gurskis. Lietuvių laisvės kovos 1940-1990. Vilnius, 1996. P.14, 15)

KALINIŲ PALEIDIMAS

Birželio vidury, per pačius karščius, kalėjimo administracija per vieną vakarą ir naktį aklinai lentomis užkalė kalėjimo koridoriaus langus. Paaiškino, kad bus Raudonosios armijos manevrai. Dabar ir dieną buvo tamsu. Praūžė lėktuvai. Kažkas sprogo. Po kiek laiko sprogimo banga sudrebino visą kalėjimą. Vėl ūžė lėktuvai. Karas! - spėja kalinys Vytautas Galvydis. Kiti abejoja.

„Po kiek laiko girdisi, kaip kažin kas atidaro kalėjimo duris ir įeina vidun. Ten ne prižiūrėtojas, kuriam dabar reikėtų budėti, nes aš puikiai pažįstu to prižiūrėtojo žingsnius. Šis Kažin Kas tyliai prieina prie pirmosios kameros, pastovi ir vėl toliau nueina. Nueina prie antrosios, pastovi truputį ir vėl toliau nušlepsi. Prie trečiosios nesustoja. Prieina prie mūsų kameros... Mažai mažai praveria valčioką2 ir pasižiūri pro plyšelį. Paskui dar tyliau įkiša raktą į duris, palengva atšauna geležinį valktį ir tyliai atidaro duris. Mes sudrebame: kas?

Duris atidarė ir įėjo visiškai nepažįstamas žmogus. Jis prideda pirštą prie lūpų ir sako:

-    Rusai išbėgo... užrakinę jus paliko... Va, atradau raktus raštinėje ir atnešiau. Užrakinęs jūsų palikti negaliu... Imkite raktus, atrakinkite kitas kameras ir išeikite... - padavęs raktus, išėjo.

Mes klausėmės, netekę žado. Nei padėkoti, nei ką pasakyti nebegalėjome.

Jo įsakymą įvykdėme. Už keleto minučių visas kalėjimas verkė džiaugsmo ašaromis. Sveikinosi ir bučiavosi!

Laisvė!

-    Pagaliau atėjo išsvajotoji laisvė!“3

2   Akutė kameros duryse.

3   Vytautas Galvydis, Utenos kalėjimas. Utena P.56.

 

OKUPANTŲ PALYDOS 1941 M. BIRŽELĮ

Nors Sovietų Sąjunga su fašistine Vokietija 1939-1940 metais gražiai flirtavo ir sutartinai dalijosi gretimas valstybes, bet įžvalgesni visuomenės veikėjai jautė, kad artėja šių galingų valstybių susidūrimas. Sovietų okupuotoje Lietuvoje jau daug kas laukė karo. Vis didesnę neapykantą okupantui kėlė sustiprėjusios represijos ir trėmimai. Tik kilus karui, Lietuva turėjo šansų atgauti nepriklausomybę.

Sovietų kariuomenės įgulų įsileidimas be pasipriešinimo daug kam atrodė nedovanotina klaida. Reikėjo pasauliui parodyti, kad Lietuva Sovietų Sąjungos sudėtyje atsidūrė ne savo noru.

Šiandien net sunku suprasti, kaip taip staiga visoje Lietuvoje suliepsnojo antisovietinis gaisras: dešimtys tūkstančių vyrų - ir jaunų, ir pagyvenusių -rizikuodami gyvybe, dažnai tik su pistoletėliu rankoje stojo prieš tokį galingą priešą.

Dar 3-4 dienos iki vokiečių pasirodymo visuose Utenos apskrities miesteliuose suplevėsavo lietuviškos trispalvės.

Jau antrąją karo dieną Daugailiuose susidarė apie 18 vyrų sukilėlių būrys. Jam vadovavo Antanas Ruzgas. 1941 m. birželio 23 dieną ginkluoti sukilėliai apsupo Daugailių valsčiaus komitetą, jo darbuotojus išvaikė, o miestelio centre, prie paminklo, iškėlė trispalvę. Pabėgęs vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Ilčiukas į pagalbą pasikvietė Utenos miliciją ir čekistus. Sukilėliai buvo išvaikyti.

Kitą dieną sukilėliai vėl sugrįžo ir pradėjo suiminėti aktyviausius partijos ir komjaunimo veikėjus. Paplentėje įsitaisę ginkluoti sukilėliai (Simeonas Valiukėnas, Antanas Mintaučkis, broliai Girčiai...) šūviais palydėjo bėgantį priešą.

Tauragnų apylinkėse veikė net du sukilėlių būriai - daugiau kaip 50 vyrų. Čia partizanų grupės susikūrė net kaimuose - Sėlėje, Šeimatyje, Gateliuose...

Birželio 25 dieną Tauragnų sukilėliai užėmė valsčiaus vykdomąjį komitetą, kitas įstaigas. Kazio Žiedo vadovaujamas partizanų (taip vadino sukilėlius) būrys surengė pasalą: apšaudė dviem lengvosiomis mašinomis sprunkančius raudonosios armijos vadus. Politvadovas buvo nukautas, o majoras buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Buvo suimtas ir uždarytas į vaistininko Šimkūno rūsį ir Tauragnų sovietinis aktyvas.

Apie sukilėlių veiksmus irgi kažkas pranešė čekistams. Atskubėjo baudėjai ir pradėjo ieškot nusikaltėlių. Medicinos punkte užtikę sužeistą sukilėlį Joną Stundžią, užbadė jį durtuvais. Išleidę iš rūsio suimtą sovietinį aktyvą, čekistai šaudė kas papuola. Sėlės, Tauragnų, Pilkenių, Šeimaties, Šuminų, Vaišnoriš-kės kaimuose čekistai nužudė 17 civilių žmonių.


Jonas Stundžia, Birželio sukilimo dalyvis, 1941 06 25 bolševikų užbadytas durtuvais.

Ypač aktyviai Birželio sukilime dalyvavo Saldutiškio partizanai, kuriems vadovavo slapta atvykęs atsargos kapitonas E. Petrauskas ir šaulių būrio vadas Adolfas Telksnys.

Stasys Obcarskas iš Paviešių k., 1941 06 25 nušautas bėgančių bolševikų.


Jau antrą karo dieną Saldutiškio būryje buvo 83 sukilėliai. Sukilėlių grupės veikė visuose aplinkiniuose miesteliuose - Linkmenyse, Kirdeikiuose, Labanore, Kuktiškėse, Kaltanėnuose ir net Ginučių bei Krivasalio kaimuose. Birželio 24 dieną prie Saldutiškio šaulių namų iškilo trispalvė. Sukilėliai mėgino sulaikyti automatrica iš Utenos važiuojančius komunistus. Du bėglius nušovė, o tris paėmė į nelaisvę. Įpykę vietiniai komunistai mėgino padegti Juozo Brazdžio lentjūvę, bet buvo išvaikyti.

Birželio 25 dieną bėgantis sovietų aktyvas ir raudonarmiečiai užkišo visus kelius. Prie Kirdeikių ir Linkmenų sukilėliai bėglius apšaudė. Sukilėliams atiteko daug ginklų (bet jų vis trūko) ir du sunkvežimiai. Būrys išaugo iki 150.

Birželio 26 dieną kautynėse prie Pučkoriškių sukilėliams atiteko keli sunkvežimiai ir radijo stotis. Žuvo du sukilėliai. Birželio 29 dieną okupantams į talką nuėjo Saltutiškio komjaunuoliai (Lunius, Nasevičiai...), į sukilėlių užnugari nuvedę čekistus. Žuvo 4 partizanai - A. Švogžlys, J. Tarutis, S. Talkačiauskas, A. Vaičekonis.1

Užpalių sukilėlių sąraše - 60 vyrų. Sukilėlių štabas įsikūrė Galinių kaime, Jono Lukošiūno sodyboje. Būrio vadas buvo Juozas Namikas. Užpalių sukilėliai irgi suėmė sovietinį aktyvą, ant tilto ir ant kelių pastatė sargybinius, pašalino valsčiaus pareigūnus.

Komjaunuolis Stasys Raguotis dviračiu nulėkė pasiskųsti partijos komitetui. Kutka nedelsdamas nusiuntė du sunkvežimius čekistų. Paleidę iš daboklės keletą sukilėlių suimtų sovietinių aktyvistų, baudėjai nušovė tiltą saugojusį sukilėlį Praną Uborevičių. Ieškodami sukilėlių, čekistai pasuko į Butiškių kaimą, ten nušovė nieko dėtus Joną Jušką, iš kitur atvykusį studentą Kazį Žemaitį, sužeidė Vladą Žilinską, o Norvaišėlių kaime nušovė aštuoniolikmetį Aloyzą Baltakį.

Gal būtų buvę ir daugiau aukų, bet vieškeliai sukilėlių daug kur buvo užversti medžiais, privažiuoti buvo sunku, o laiko nebuvo. Jono Dagio vadovaujama sukilėlių grupė apsupo ir suėmė 4 raudonarmiečių karininkus ir 6 kareivius.2

1 E. Petrauskas „ Saldutiškio partizanų rinktinė prieš bolševikus". - Karys, 1942 07 18 Nr. 30; 1942 07 25 Nr. 31. Utenos krašto enciklopedija V. 2001.P268-269. 1941 m. Birželio sukilimas. Dokumentų rinkinys. V., 2000. P. 163-175.

2 Utenos krašto enciklopedija V., 2001.P268-269. 1941 m. Birželio sukilimas. Dokumentų rinkinys. V., 2000. P.163-175.'

 

* * *

Panašūs sukilėlių būriai ar bent grupės veikė kiekvienoj didesnėj gyvenvietėj - Kuktiškėse, Leliūnuose (15 žmonių), Sudeikiuose (11 žmonių), Spitrėnuose (12 žmonių), Juknėnuose (6 žmonės), Gateliuose (9 žmonės), Kirdeikiuose (apie 50 žmonių).

Utenoje buvo didesnės čekistų pajėgos, tad sukilėlių veikla čia buvo labiau suvaržyta. Traukdamiesi Utenoje buvo apsistoję tokie komunistų vadai, kaip P. Gladkovas, A. Guzevičius, J. Paleckis, I. Meskupas, M. Gedvilas. Iš paskos jiems išrūko ir Utenos komunistų vadukai.

Vengdama čekistų akių, viena uteniškių sukilėlių grupė (18 žmonių) susirinko netoli Utenos - Kimėnų kaime, Agotos Žulienės sodyboje. Šiai grupei vadovavo Vacys Smalys. Ginklais vyrus, sako, aprūpinęs komendantūroje dirbęs K. Grigonis. Nemeikščiuose ir pačioje Utenoje ypač aktyviai ir drąsiai veikė Juozas Streižys. Jo būrys Utenoje, Kauno gatvėje, apšaudė raudonarmiečių tanką ir automašiną. Vieną automašiną su 4 kareiviais pats sulaikė. Bolševikus nuginklavo ir su mašina perdavė vokiečiams.

Kilus karui, Utenos kalėjime buvo apie pusantro šimto kalinių, daugiausia politinių. Kai Debeikių miestelyje sukilėliai suėmė ir pirtyje uždarė apylinkės komunistus ir komjaunuolius, čekistai nulėkė jų vaduoti. Pasinaudojęs šia proga, Utenos kalėjimo prižiūrėtojas Vytautas Kunčiūnas atrakino kamerą, paliko kalėjimo raktus, ir visi kaliniai išėjo į laisvę. Gavę laužtuvą, išsiplėšė suimtieji ir iš milicijos areštinės.

Vyžuonose, kaip rodo dokumentai, sukilėlių būryje buvo 40 vyrų, bet kaimuose irgi būta grupių, tad sukilėliams vadovavęs mokytojas Juozas Marcinkevičius tas grupes buvo sujungęs į kuopą. Štabo viršininku buvo paskirtas iš bolševikinio 29 korpuso pabėgęs Kazys Tuskenis. Štabe dirbo patyrę policininkai Antanas Eimutis ir Petras Kazickas. Sukilėliai budėjo keliuose, saugojo tiltus per Šventąją ir Vyžuoną, nuginkluodavo pakrikusias raudonarmiečių grupes ir pavienius karius...

Vytautas Kunčiūnas, išleidęs kalinius iš Utenos kalėjimo


Trūkstant ginklų, vyrai kartais surizikuodavo: net su menku pistoletėliu kartais užpuldavo gausesnį ir gerai ginkluotą priešą. Ne kartą tai baigėsi tragiškai. Štai Laurynas Sriuba iš Bareikių kaimo, ginkluotas tik revolveriu,

mėgino nuginkluoti 3 rusų karius ir buvo nušautas. Panašiai žuvo Mykolas Vigelis iš Surviliškio, mėgindamas nuginkluoti du kareivius. Zigmas Čečergis iš Laičių kaimo bandė sulaikyti sunkvežimį su rusų kareiviais. Vienas kareivis buvo nušautas, kiti, palikę sunkvežimį, pabėgo. Susirėmime žuvo ir minėtas Čečergis .

Šiandien net nesinori tikėti KGB archyvuose rastu teiginiu, kad vyžuoniškių Aleksas Verslovas (rusų rašoma Erslovas) iš Šventupio kaimo sulaikė ir nuginklavo net 60 raudonarmiečių!

Be jau minėtų aukų, susirėmimuose su bėgančiais bolševikais žuvo spitrėniškiai Povilas Juzulėnas bei Petras Kazakevičius, uteniškis Juozas Gorskis, vy-žuoniškis Napalys Juška, Stasys Danauskas, Stasys Juzelskis, Juozapas Kutka, Petras Vasarevičius. Durtuvais prie Antilgės buvo užbadyti sužeisti Adolfas Miškinis ir Adomas Švogžlys.

*   *   *

Lietuvos partizanais pasivadinę sukilėliai pasauliui parodė, kad mūsų tauta niekada nesusitaikys su okupacija, kad mūsų šalies įjungimas į Sovietų Sąjungą buvo padarytas prievarta, prieš tautos valią.

Per Lietuvą vokiečiai traukė beveik be mūšių. Lietuviškos vėliavos jau plevėsavo iki jų atėjimo. Deja, nepriklausomos Lietuvos ir šitiems „vaduotojams” nereikėjo. Kai Laikinąją Lietuvos vyriausybę vokiečiai norėjo paversti savo tarnaite, pastumdėle, ši 1941 08 05 atsistatydino. Vis dėlto laiku atkurta sava centrinė ir vietinė administracija dažnai padėdavo žmonėms apsisaugoti nuo naujo okupanto represijų.

SUKRUVINTOS RANKOS

Iš kitataučių Utenos apskrityje daugiausia buvo žydų. Pačioje Utenoje, turėjusioje apie 7000 gyventojų, daugiau kaip pusė buvo žydų.

Nemažai žydų buvo ir kituose miesteliuose: apie 360 žydų buvo Užpaliuose, 49 šeimos Vyžuonose,4 10 šeimų Leliūnuose, buvo jų ir Kuktiškėse, ir Tauragnuose, ir net Radeikių kaime. Tuose miesteliuose buvo jų sinagogos, o Utenoje net 3 ar 4 (žydai priklausė 2 sektoms - vieni buvo misnagidai, kiti chasidai ir meldėsi atskirai), Užpaliuose irgi dvi. Utenoje žydai turėjo savo vidurinę mokyklą (progimnaziją), turėjo banką, daugybę krautuvių, futbolo komandą. Buvo daug turtingų prekybininkų, gerų gydytojų, teisininkų. Žydų atstovų buvo ir savivaldybėje. Keletą metų Utenos burmistru buvo žydas Abraomas Žuratas.

Tiek žmonės, tiek vyriausybė žydų atžvilgiu buvo tolerantiški. Atvykęs į Uteną, prezidentas A. Smetona priimdavo jų delegacijas, užsukdavo į sinagogas.

Vis dėlto tarp žydų buvo daug simpatizuojančių Sovietų Rusijai. Žydai žinojo, kaip hitlerininkai persekioja jų tautiečius, tad išsigelbėjimo tikėjos iš rytų - iš sovietų Rusijos. Tarp žydų buvo daug komunistų, komjaunuolių. Dauguma jų mokėjo rusų kalbą, todėl 1940 m. greit pritapo prie sovietų okupantų, tapo skyrių vedėjais, instruktoriais, dirbo represinėse struktūrose. Kaip Sovietų aktyvas, padėjo sudaryti represuojamųjų sąrašus, lydėjo čekistus ir rodė kelią per trėmimus.

Nusikalstamoj veikloj dalyvavę žydai, kilus karui, pasitraukė į Sovietų Sąjungą, o keršto smūgis nukrypo į likusius, kurių didžioji dalis nebuvo nieko nusikaltusi. 5

Organizuoti žydų naikinimo į Kauną atvyko šios srities specialistas gen. F. V. Štalekeris. Jo tikslas buvo sukurstyti keršto akcijai lietuvius ir žarstyti žarijas svetimomis rankomis. Nors ir sunkiai, bet iš nukentėjusių šeimų ir iš kriminalinio elemento buvo sudarytos žudikų grupės.

Jeigu Jono Zabuko, g. 1907 m., gyvenusio Tauragnų g., pasakojimas išgautas ne mušimu, tai duobės Rašės pušyne žydų sušaudymui buvo iškastos iš anksto. Duobės ilgis buvo apie 25 metrų, plotis - 4 m, o gylis - 3 m. Duobes kasę Biržietis, Šapoka ir kt. Tokių duobių buvę paruošta apie 20. Utenos ir aplinkinių miestelių žydai buvo suvaryti į Ežero gatvėje įrengtą getą. Kai duobės buvo iškastos, prasidėjo planingos žudynės. Žydus prie duobių varę grupelėmis maždaug po 50 žmonių. Šaudę duobėse ir prie duobių. Dalyvavę P. Petrauskas, B. Zitikis, S. Malinauskas, A. Šveckas, Laukys ir dar kokie 8.6

1941 m. liepos 31d. buvo sušaudyta 235 žydai (jie buvo varomi surištomis rankomis), 15 žydžių, 4 lietuviai komunistai ir 1 žmogžudys ir plėšikas.

1941 m. rugpjūčio 7 d. sušaudyti 483 žydai, 87 žydės, 1 lietuvis, apiplėšęs vokiečių kareivio lavoną.

1941 m. rugpjūčio 29 d. sušaudyta dar 3782 žydai, žydės ir vaikai. Ataskaitoje pažymėta, kad čia pridėta apie 700 molėtiškių, todėl uteniškių galėjo būti apie 3080. Turint galvoje, kad per tą sumaištį žydų buvo nušauta ir miesteliuose, kaimuose (Užpaliuose, Vyžuonose ir kt.), susidarytų apie 4000 aukų.7

Moterų ir vaikų klyksmas, ašaros, maldavimai paleisti, pasmerktųjų prakeiksmai lydėjo žudikus ne tik prie šaudymo duobių. Juos smerkė kaimynai, giminės, kunigai. Pamatę, į kokį pragarą juos įstūmė, ne vienas metė ginklą, pabėgo.

A. Poška pasakojo, kad kai Leliūnų miestelio žydus suvarė į dvaro rūsius, nebuvo kam šaudyt. Tada pėsčius varė apie 12 km į Skiemonis, bet ir ten neatsirado norinčių susikruvinti rankas. Teko vėl grįžti į Leliūnus ir varyti į Uteną, kur to darbo „specialistų” jau buvo atsiradę.

4 LYA. FK-1. Ap.15. B. 3. 3388.P.1-16, 122.

5 Vytautas Galvydis. Utenos kalėjimas. Utena. 1999 m. P.8,; 10 ir kt. Pranas Nagys. Gyvenimo vingiuose. Vilnius, 1998 m. P. 33,46 ir kt.

6 Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944). Dokumentų rinkinys. 1 d. Vilnius, 1965 m. P. 134, 152, II d. Vilnius, 1973 m. P. 411.

7 LYA. F.K.-l. Ap. 15.B.3388.L.52.

ŽLUGUSIOS VILTYS

1943 metais, po mūšių prie Leningrado, Maskvos, Staliningrado, Hitlerio galybė išsikvėpė. Vis drąsiau siautėjo sovietų partizanai. Vokiečiams trūko karių, darbininkų. Vis prasčiau buvo aprūpinami frontai. Vokiečiai labai norėjo į šitą karo mašiną įsukti ir okupuotos Lietuvos jaunimą, bet patriotinė pogrindžio spauda ragino saugoti jėgas nepriklausomybės atkūrimui. Lietuvos politikai ir inteligentija turėjo vilčių, kad, traukiantis vokiečiams, gali susidaryti sąlygos Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Reikėjo skubiai atkurti savo kariuomenę. Deja, vokiečiai žinojo priešiškas lietuvių nuotaikas ir bijojo, kad užnugaryje sudaryti lietuvių daliniai gali būti pavojingi. Tik po ilgų derybų 1944 m. vasario mėnesį vokiečiai nusileido. Per Lietuvos spaudą, o 1944 m. vasario 16 d. per radiją generolas Povilas Plechavičius kreipėsi į jaunimą, ragindamas stoti savanoriais į Lietuvos vietinę rinktinę ginti Tėvynės nuo artėjančių bolševikų ordų, nuo įsisiautėjusių sovietų partizanų. Raginimų eiti į frontą, stoti į SS dalinius, vykti į reicho darbo tarnybą buvo ir anksčiau, bet lietuviai tarnauti vokiečiams nenorėjo. O čia įvyko stebuklas: per 10 dienų savanoriais į LVR užsirašė daugiau kaip 20000 vyrų. Registraciją reikėjo nutraukti, nes trūko aprangos, batų, maisto ir amunicijos. Be to, buvo leista sudaryti tik 20 batalionų. Mokyklų, gimnazijų vyresnės klasės tiesiog liko be berniukų. Atleisti nuo egzaminų, jie išvyko į Marijampolės karo mokyklą.

Apskrityse buvo paskirti komendantai, numatytos patalpos mokymui, kareivinėms, aptarti maitinimo, mokymo klausimai ir kt.

Utenos apskrities vietinės rinktinės komendantu 1944 02 10 buvo paskirtas pulkininkas Juozas Vidugiris, štabo adjutantu - Mykolas Augutis, karo gydytoju - leitenantas Kviklys. Utenoje buvo suorganizuotos dvi kuopos (apie 350 vyrų), o jų vadais paskirti Jonas Augutis ir Jurgis Sirgedas. Naujokų mokymui buvo pasitelkti vietiniai karininkai ir puskarininkiai - Jonas Čiegis, Antanas Falkauskas, Kazys Grigaitis, Jonas Lasys, Lisauskas, Jonas Matulionis, Povilas Protas, Edvardas Rašimas, Albinas Repšys, J. Skorochodovas, Vėžauskas ir kt.

Utenos gimnazijos mokiniai, įstoję į LVR karo mokyklą Marijampolėje. 1944 04 25.
Grupė vyžuortiškių LVR karių pakeliui į Graužiškes 1944 05 05.

Jaunieji kariai buvo apgyvendinti buvusioje žydų mokykloje (dabar Vyžuonų g. 16), mokomi rikiuotės, statutų, supažindinami su ginklais, vedami į šaudyklą ir kt. Praėjus vos porai mėnesių, gegužės 2 dieną 308 bataliono III ir IV uteniškių kuopos ir I bei II ukmergiškių kuopos traukiniu išvyko į Vilnių, o paskui į Ašmeną.

Lenkai planavo Vilniaus kraštą vėl prisijungti prie Lenkijos. Tose apylinkėse žmones terorizavo Armijos krajovos partizanai. Iš Ašmenos plechavičiukai pėsti patraukė į Gražiškių miestelį. Maistą, amuniciją, raštinės reikmenis ir kitus būtinus daiktus vežė pastotės. Gegužės 6 dieną netoli Gražiškių uteniškiai papuolė į lenkų pasalą. Vokiečiai, matyt, norėdami palaužti nepaklusnius lietuvius, užsiundė lenkų partizanus. Iš anksto pasiruošę, užėmę geras pozicijas, lenkai pradėjo mūsų karius supti. Plechavičiukai buvo menkai ginkluoti: buvo gavęs prancūziškus šautuvus, po 40 šovinių, kelis kulkosvaidžius, ir viskas. Vyrai nepatyrę, vietovė nepažįstama. Lenkų buvo keleriopai daugiau, jie buvo apsikasę, sulindę už gyvenamųjų namų, gerai ginkluoti. Po atkaklių kautynių lietuviams teko trauktis. Dengdamas pasitraukiančius, žuvo kulkosvaidininkas Stasys Zabulionis, sužeidė leitenantą Povilą Protą, krito Jonas Matulionis... Pasitraukus į Ašmeną, paaiškėjo, kad žuvo 21 karys. Paėmus įkaitų, lenkai buvo priversti nukautuosius karius surinkti ir atvežti. Trim kariam buvo nukirstos galvos, ir liko neatpažinti. 16 VR karių buvo sužeista, 7 dingę be žinios (kai kurie buvo patekę į lenkų nelaisvę, tarp jų ir 2003 m. miręs Jonas Pajarskas). Skubiai padaryti karstai. Žuvusieji buvo pervežti į Uteną, Vyžuonas, Anykščius ir iškilmingai palaidoti.

Kautynėse prie Graužiškių miestelio 1944.05.06 žuvo šie kariai:

Adomėnas Antanas, 4 kuopa, Raguškių k.

Antanavičius Povilas, 4 kp., Gaižiūnų k.

Avlasevičius Antanas, 3 kp., Baublių k.

Bivainis Juozas, 3 kp., Sėlės k.

Bražėnas Jonas, 3 kp., Utena

Buitvydas Balys, 4 kp., Varkujų k.

Lozoraitis Jonas, 4 kp., Debeikių vls.

Matulionis Jonas, 4 kp., Utena

Mikalauskas Albertas, 3 kp., Anykščiai

Mikulėnas Stasys, 3 kp., Debeikių vls.

Nariūnas Bronius, 3 kp., Utena

Paršelis Vytautas, 4 kp., Anykščiai

Petrauskas Jonas, 4 kp., Utena

Pumputis Julius, 4 kp., Kačiūnų k.

Vijeikis Stasys, 3 kp., Avižienių k.

Zabulionis Stasys, 4 kp., Sprakšių k.

Žygas Kazys, 4 kp., Purviniškių k.

Žvirblis Bronius, 4 kp., Šventupio k.

Vokiečiai nutarė nepaklusnią Vietinę rinktinę sulikviduoti. Jie suėmė P. Plechavičių, rinktinės štabą, dalį kitų vadų (23 žmones) ir išvežė į Salaspilio konc-lagerį. Batalionų ir kuopų vadai, pajutę okupantų klastą, dalį karių patylomis aleido namo arba išvedė į miškus („Miško durys atviros”- prasitaręs P. Plechavičius). Kiti gegužės 15-20 dienomis buvo vokiečių nuginkluoti ir išvežti darbams į Vokietiją. Pagąsdinimui kas dešimtą karį iššaukė iš rikiuotės ir, nuvežę į Panerius, sušaudė (84 žmones).

Viltis atkurti Lietuvos kariuomenę sužlugo. Vieni VR kariai, žlugus Vokietijai, perėję belaisvių, pabėgėlių lagerius, išsibarstė po pasaulį, kiti, grįžę su ginklais, netrukus juos atsuko prieš naują okupantą.

*  *  *

Karininkas A. Impulevičiaus prisimena:

„Gegužės 6 dieną anksti rytą, susikrovę savo daiktus į sunkvežimį, išvykome  į Ašmeną (1952 m. Karyje Nr. 1. pik. O. Urbonas mini, kad pik. Vidugiris išvyko į Svyrius). Ašmeną pasiekėme dar prieš 12 val. Laikinai apsistojome ir prisiglaudėme prie 301 b-no štabe. Čia tuojau sužinojome blogą naujieną. Gegužės 5 d. mjr. Andriūno 308 b-no, berods, 3 ir 4 kuopos žygiavo į Graužiškius. Jau nebetoli nuo Graužiškių, plačiame slėnyje, vadovaujantysis abiem kuopom ltn. Augutis (gal dėl pavardės ir apsirinku) ir 4-tos kuopos ltn. Jurgis Sirgėdas pastebėjo daug kupstų, lyg kokių kurmiarausių. Jiems atrodė lyg maži bunkeriai. Kuopos leidosi į slėnį labai atsargiai, kad nepakliūtų į spąstus. Ir iš tikrųjų, nuo Graužiškių aukštumų lenkų partizanai ėmė šaudyti į mūsų kuopas. O iš pačių Graužiškių lenkų partizanai tvarkingomis voromis skubino į slėnį

užimti bunkerius. Į lenkų šaudymą mūsų dvi kuopos atsakė stipria ugnimi. Užvirė kautynės, lenkams vyraujant aukštumose. Mūsų kuopos toliau į slėnį nebežygiavo, bet traukėsi su nuostoliais atgal. Lenkai perėjo į puolimą persekiodami. Kautynės buvo žiaurios, nes lenkų raiteliai, kurie irgi pasirodė, norėjo kuopų pasitraukimą atkirsti. Be to, iš gyvenviečių irgi šaudė į mūsų kuopas. Pasitraukimas pasidarė sunkokas. Tada kareiviai gelbėdamiesi įsimaišė tarp pastotininkų ir traukėsi toliau į Ašmeną. Lenkai nedrįso šaudyti į pastotininkus. Besitraukiant neteko surinkti nei savųjų nukautų, nei sužeistųjų. 4-tos kuopos vienas karininkas buvo sunkiai sužeistas. Jis buvo išneštas ir vėliau išsiųstas į Vilnių. Šis karininkas lenkams daugiausia nuostolių pridarė. Būdamas geras šaulys ir, žuvus lengv. kulkosvaidžio tarnybiniui (Nr. 2), jis paėmė 1 kulkosvaidį ir, prisileidęs lenkus arčiau, šaudė tol, kol pats liko sužeistas (gaila, kad nebeprisimenu jo pavardės). Ir taip kuopos, atsipalaidavę, nuo lenkų, pasitraukė į Ašmeną".1

1 A. Impulevičius „Mus nuginklavo”. - Dokumentai Lietuvos vietinės rinktinės istorijai. Čikaga, 1990 m. P.333.

LVR karys Jonas Pajarskas (1925-2003) rašė: „būrio vadas paklausė, kas savanoriu gali nubėgti ir atsivaryti gurguolę su sužeistaisiais. Aš sutikau ir, švilpiant kulkoms, pasiekiau gurguolę. Apgręžęs arklius, variau prie savų. Deja, vienas po kito arkliai krito, ir mes likome vieni arimuose. Vienas gurguolėje gulėjusių sužeistųjų mokėjo lenkų kalbą, tai jis pasakė, kad tai lenkai, ne bolševikai ir jie šaukia pasiduoti. Kadangi sužeistieji prašė mane pasiduoti, tai beliko ir man pakelti rankas.

Nelaisvėje po mūšio paimtų kareivių (pavienių) mes buvome šešiese. Apie savaitę laiko buvome su uniformomis. Mums net buvo pasiūlyta stoti į jų gretas ir kovoti su bolševikais ir vokiečiais. Na, mes sakėme, kad mums gana kariauti - norime namo. Tada aprengė skarmalais, ir dirbome jų virtuvėse. Kai frontas visai priartėjo, lenkai pradėjo kraustytis iš Graužiškių. Viena bobutė, kuri darbavosi jų virtuvėje (lietuvė) mums pasakė, kad ji vakar girdėjo, kaip jų vadai nutarė pasitraukiant mus likviduoti. „Bėkit, vaikeliai!”- patarė. Reikėjo rizikuoti. Sutiko ir tie, kurie vis dar abejojo. Šv. Jono naktis buvo audringa, lijo. Tą naktį mes ir pabėgome: buvo išpjauta svirno grindų lenta aruode... pro ją ir išlindom, nes svirnas buvo pastatytas tik ant kampinių akmenų. Naktį kiek paklajoję po mišką, dieną atsidūrėme Ašmenoje. Iš Ašmenos vokiečiai mus nuvežė į Vilnių ir uždarė į didelio namo pogrindį - slėptuvę nuo bombų, kartu su sveikstančiais nuo sužeidimų plechavičiukais, ruošiamais išvežti į Belgiją priešlėktuvinei gynybai. Vieną naktį buvo didelis Vilniaus bombardavimas, tai į tą slėptuvę prisigrūdo daugybė vokiečių kariškių ir civilių. Teko atrakinti mūsų buveinę, ir visi susimaišėme. Rytą niekas mūsų nesaugojo, ir išsinešdinom kur kas. Taip baigėsi mano kario tarnyba.8

8  Lietuvos CVA F. 1234. Ap.l.B.6. L.5.

 

Vietinės rinktinės 308 Bn. 3 ir 4 kuopos sužeistų karių sąrašas

Ei,.

Nr.

Laips.

Pavardė ir vardas

Dalin.

Gyvenama

vieta

Kurioj

ligoninėje

1.

Ltn.

Protas Povilas

4 kp.

Utena,

Vilniaus

Basanavičiaus g.

ligoninėje

2-

J.karys

Jakutis Antanas

3 kp.

Nemeikščių km.

3.

Dapkus Gediminas

4 kp.

Užpalių v.

Šeimyniškių km.

4.

Januškevičius Viktoras

4 kp.

Vyžuonų miestelis

5.

Medinis Bronius

4 kp.

Utena

6.

Paškevičius Povilas

3 kp.

Užpaliai,

Remeikių km.

7.

Karosas Povilas

3 kp.

Lelūnai,

Spraguičio km.

8.

Petkevičius Jonas

3 kp.

Utenos v.

Pagrybės km.

9.

Sapkauskas Juozas

3 kp.

Saldutiškio v.

Pakumpęs k.

10.

J. pusk.

Buivydas Julius

3 kp.

Utena,

Bažnyčios g.

11.

J. kar.

Kairys Serafinas

4 kp.

Molėtų vals.

Deksnių km.

12.

Radušis Antanas

4 kp.

Kaltanėnų v.

Ašmenos

Grikiapėdžio km

ligoninėje

13.

Pagalys Stasys

3 kp.

Alantos v.

Kazlų km.

14.

Karalius Antanas

3 kp.

Utena, Birutės g.

15.

Rainelis Steponas

3 kp.

Tauragnai,

Kalvių k.

16.

Palionis Jonas

4 kp.

Vyžuonų v.

Vilniaus

Kunigiškių k.

ligoninėje

Gen. Št. Mjr. Impulevičius1

Eil.

Nr.

Laips.

Pavardė ir Vardas

Dalin.

Gyvenama

vieta

Žinios

1.

J. kar.

Palionis Albinas

3 kuop.

Vyžuonų v. Kunigiškių km.

Dingęs be žinios

2.

Michelevičius Juozas

3 kuop.

Alantos v. ir m.

Dingęs be žinios1

3.

Šuminas Antanas

3 kuop.

Tauragnų v.

Sužeistas ir dingęs be žin.

4.

Klimašauskas Juozas

3 kuop.

Anykščių v. Medžiuolių km

Dingęs be žinios

5.

Pajarskas /vardas/?

4 kuop.

Svėdasų v.

Žuvęs ir

atpažintas

su

klaustuku.1

6.

J. pusk.

Kazlauskas Antanas

4 kuop.

Zarasų v.

Lenkų partiz. sušaud. ir liko susišaudymo vietoje.

308 bataliono 3 ir 4 kuopos dingusių be žinios karių. Sąrašas


Gen. Št. Mjr. Impulevičius

Pulko Štabo v-kas2


1    J. Michelevičius ir J. Pajarskas buvo patekę į lenkų nelaisvę, bet pabėgo.

2    LCVA. F. 1234. Ap.l.B.6.L.6.


ANTROJI OKUPACIJA

RAUDONASIS TERORAS

1944 metų liepos 10 dieną Raudonoji armija be didelių mūšių vėl užėmė Uteną. Po savaitės sovietai jau šeimininkavo visame dabartiniame Utenos rajone. Išvargę ir alkani kareiviai į turtingiau gyvenančius žiūrėjo kaip į priešus. Antrojo ešelono kariai plėšė pasitraukusiųjų nuo fronto žmonių butus, laužė užrakintas duris, daužė langus. Paskui frontininkus slinko ginkluoti dezertyrai, marodieriai ir kitoki prievartautojai ir plėšikai.

1944 m. liepos 13 d. daryti tvarkos į Uteną atvyksta NKVD skyriaus viršininkas, valstybės saugumo vyr. ltn. D. Česnakovas. Gal po kokios savaitės pasirodo pavaduotojas - j. ltn. A. Prokopjevas. Jau rugpjūčio mėnesį sudaroma milicija Utenoje (30 milic.), dar po 5 milicininkus nusiunčiama į valsčius. 1944 m. Utenos apskričiai priklausė 12 valsčių: Utenos, Tauragnų, Kuktiškių, Debeikių, Daugailių, Užpalių, Vyžuonų, Molėtų, Anykščių, Leliūnų, Skiemonių, Alantos.

1944 m. rugpjūčio 1 dieną, kai buvo okupuota tik pusė Lietuvos, sovietai paskelbia 1908-1926 metais gimusių vyrų mobilizaciją.

Iš kai kurių valsčių tikėtasi sumobilizuoti po 7-9 šimtus vyrų. Bet vyrai neskubėjo: nėjo tarnauti vokiečiams, nenorėjo lieti kraujo ir už sovietų okupantą. Pakluso okupantui tik maža dalis uteniškių. Iš Alantos planuota paimti 800, o atėjo tik 31. Iš jų tinkamų buvo tik 16. Iš Debeikių tikėtasi 600 vyrų, o pasirodė tik 20, o tinkamų karo tarnybai tebuvo tik 2. Iš Leliūnų laukta 700 vyrų, atvyko 65, tinkamų buvo tik 10. Neįvykdė plano ir tauragniškiai: vietoj 800 atėjo 144, o tiko į Raudonąją armiją - 103.

Nuo 1944 08 03 iki spalio 1 d. į RA apmokymui buvo paimta 661 vyras, o išsiųsta į kariuomenę 130 žmonių.1 Po tokios nesėkmės NKVD pradeda ieškoti antisovietinių agitatorių ir kurstytojų. Gerai pasiknisę po vokiečių okupantų paliktus popierius, pasikalbėję su sovietų valdžios simpatikais ir pataikūnais, NKVD darbuotojai (Česnakovas ir Prokopjevas) suranda 484 baltuosius partizanus (1941 m. sukilėlius) ir dar 586 tariamai antisovietiškai nusiteikusius žmones - buvusius policininkus, seniūnus, tarnautojus...2

Turint po ranka tokį „kompromatą” (kompromituojamąją medžiagą), jau galima priversti dirbti saugumo informatoriumi (šnipu).

Slapta jie šaukiami į saugumą, šantažuojami, verčiami išdavinėti veiklesnius kaimynus, pažįstamus, buvusius tarnautojus.

1 N. Kairiūkštytė „Nenorėjo būti raudonarmiečiais”- Utenos krašto žinios. 1994 09 07. Nr. 71.

2 LYA. F.K.-l.Ap.3.B. 1790.L. 11

Netgi prasidėjus šaukiamojo amžiaus vyrų gaudynėms ir šaudymui, patekti į fronto mėsmalę visi vengė. Sugauti iš mokymo stovyklų bėgo. 1944 07 22-30 iš XVI Lietuviškosios divizijos pabėgo 71 uteniškis, iš surinkimo punktų - 99 vyrai. Kad įvarytų naujokams daugiau baimės, čekistai rengia parodomuosius šaudymus. Antai Napoleoną Telksnį, g. 1920 m., gyvenusį Runionių k. Alantos valsčiuje, nuvežę į Pabradės poligoną, 1944 12 28 viešai sušaudė, norėdami pagąsdinti naujokus, kad nebėgtų iš kariuomenės.

Vengiantys eiti į RA buvo prilyginami dezertyrams ir nušaunami arba teisiami.

Štai keletas įrašų iš Alantos bažnyčios mirimų registracijos knygos: Inketrio vienkiemyje 1944 09 17 nušautas 1905 m. gimęs Serapinas Adomėnas; Antanas Sabaliauskas, g. 1911 m. nušautas kareivių 1944 09 19 Adomiškio k.; Adolfas Marcinkevičius, g. 1910 m., peršautas kareivių, 1944 09 23 mirė ligoninėje; Antanas Umbrasas, g. 1915 m. kareivių sužeistas sprogstama kulka, 1944 10 29 mirė ligoninėje... Vitalis Tamašauskas, g. 1906 m., kareivių sumuštas ir 1944 12 11 nušautas Avilčių kaime; Pranciškus Mikelevičius iš Šilin-kos k., g. 1922 m., suimtas dirbant Alantos sovchoze, nuvarytas į Alantą ir 1944 12 13 subadytas durtuvais...

Apie čekistų savivalę ir terorą galime spręsti ir iš tokių faktų. Rusų karininkui patiko vyžuoniškio Petro Zarembos tarnaitė Ona, tad norėjo ją išsivesti. Kai šeimininkas norėjo merginą užstoti, čia pat 1944 08 26 buvo nušautas.

1944 12 05 Alnės kaime (Kuktiškių vls.) čekistai suima 7 vyrus. Kelis kilometrus pavarę, 5 nušauna, o 2 perduoda Kuktiškių skrebynui.

1944 12 08 Leliūnų skrebai sulaiko keliu einantį 19-metį Adomą Kisielių iš Mozūriškių kaimo, užvarę ant Smulkio ežero, liepia bėgti. Kai šis nebėga, skrebas J. Šiktorovas atsitraukia toliau ir nušauna.

1944 12 16 Tauragnų skrebai sulaiko beginklius Alių kaimo vaikinukus Stasį Degulį ir Petrą Vijeikį, suguldo ant Ilgio ežero ir nušauna, Degulio tėvą sumuša, paskui pasistatę prie sienos, šaudo, nors jo vyresnysis sūnus, raudonarmietis, jau buvo fronte.

1944 12 29 Alantos skrebai pro Leliūnus varė į Uteną suimtus 6 savo miestelio žmones. Kai vienas suimtasis pabėga, kitus sušaudo.

Žmonių kankinimas ir terorizavimas nesibaigė ir vėliau. Štai 1945 06 22 Kuktiškių valsčiaus NKVD poskyrio viršininkas, j. ltn. Novikovas, žmonių pramintas Žvairiu, Matelėnų kaime (namie) suima Juozą Rudėną, g. 1895 m. Nusivaręs su skrebais į klojimą, pririša „lenciūgu” prie vąšelio ir kultuvais, šakėmis, grėbliakočiais žmogų tiek daužo, kad visi kaulai čežėjo sulaužyti. Kai žmogus nebejudėjo, iškasė šalinėj duobę ir dar gyvą užkasė. Kad nerastų lavono, užmaskavo sinkliais.

Panašiai 1945 07 01 čekistai susidorojo su Šlepečių kaimo (Daugailių vls.) pagyvenusiais vyrais. Po susišaudymo su partizanais niekuo dėtą 6 vaikų tėvą Juozą Žuklį prie klojimo taip sumušė, kad tas nebepaėjo. Tada įstūmė žmogų į klojimą, duris užrėmė ir padegė...

Tris to pat kaimo vyrus, suėjusius pas kaimyną kortom palošti, išsivarė laukan ir šautuvų buožėmis užmušė: „... kuprelis Pranas Daubaras buvo taip sudaužytas, subjaurotas, kad vos buvo galima atpažinti. Šalimais nuskeltu pakaušiu, ištaškytomis smegenimis, išmušta akimi, sulaužyta dešine ranka gulėjo Jonas Medinis. Netoliese sumaitotas, kruvinas tysojo Jonas Lumpickas. Visi užmušti šautuvų buožėmis ir pribaigti automatų serijomis. Dėl viso ko, kad nebe-atsigautų...”9

Istoriko A. Anušausko duomenimis 1944-1945 m. Utenos apskrityje buvo nužudyti 1187 žmonės.2

9 B. Juodzevičius, J. Vanagas, „Enkavediste, ką darai!" - Utenis, 2000 06 13.

2 A. Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V. 1996 m.P. 261.

 

DOKUMENTŲ PADIRBINĖJIMAS

Norėdami išvengti mobilizacijos ir prievartinio išsiuntimo į frontą, šaukiamojo amžiaus vyrai pradėjo falsifikuoti dokumentus: vyresni - sendinosi, jaunesni - jauninosi. Atitinkamai derino ir savo išvaizdą: kad atrodytų senesni, nesiskuto, vaikščiojo apšepę, murzini. Pasijauninę daugiau derinosi prie paauglių išvaizdos.

Kad nesurastų tikrųjų gimimo metų, kai kurie kunigai paslėpė ar sunaikino gimimų (krikšto) registracijos knygas.

Buvusi Saldutiškio valsčiaus darbuotoja Verutė Deveikytė prieš sovietų valdžios grįžimą išsivežė reikalingų blankų, popieriaus, antspaudų ir darė žmonėms fiktyvius dokumentus. Panašiai žmones gelbėjo Pasuojės kaimo A. Siminkevičius, Sūdalaukio k. Br. Zinkevičius ir kt. Turėdami kad ir fiktyvius metrikus, žmonės gaudavo laikinus pasus.

Metrikų, mokslo baigimo blankų žmonėms parūpindavo ir respublikiniame CBAĮ (civilinės būklės aktų įrašų) biure (Vilniuje) dirbusios uteniškės Regina Daunytė ir Jadvyga Papirtytė, kol 1949 m. gruodžio mėnesį įkliuvo.

Vis dėlto fiktyviais dokumentais pasinaudojo tik maža dalis šaukiamojo amžiaus vyrų, nes kai kuriuose valsčiuose (pvz. Kuktiškių...) čekistai užtiko išlikusius didžiulius vyrų sąrašus. Apsukresnieji ieškojo darbų, kur buvo duodamos „broniruotės” (atleidimas nuo karinės prievolės). Kitiems, prasidėjus čekistų siautėjimui, beliko vienas kelias - slapstytis ir laukti. Vis dar buvo vilčių, kad Vakarų šalys neleis Pabaltijo tautų okupuoti, kad, pasibaigus karui, privers sovietus iš šių šalių pasitraukti.

PASIPRIEŠINIMO ORGANIZACIJOS

Dar pirmaisiais vokiečių okupacijos metais, buvo įkurtos slaptos patriotinės organizacijos Lietuvos laisvės armija (LLA) ir politinė-karinė Lietuvos fronto (LF) Kęstučio organizacija. Jų tikslas buvo paruošti žmones atkurti nepriklausomą Lietuvą. Utenos apsk. Kęstučio organizacija buvo įkurta 1942 m. Pirmieji jos kūrimo iniciatoriai buvo Utenos gimnazijos mokytojas Balys Žvirblis ir teisėjas Vytautas Maželis. Nuo 1943 m. pavasario kęstutėnams vadovavo mokytojas majoras Bronius Vaivada. Štabui priklausė kpt. Jurgis Sirgėdas, ltn. Bronius Sinkevičius, Balys Žvirblis, teisininkai Vytautas Maželis ir Bronius Stasiūnas, inž. Kazys Grigaitis ir kt.10

1944 m. Kęstučio organizacijai priklausė apie 350-500 narių. Buvo sudaryta 10 būrių po 30-50 žmonių. Utenos kuopai vadovavo kpt. Valatka ir ltn. Povilas Protas, Anykščių būriui (35 žm.) - ltn. Juozas Karosas, Alantos (30 žm.) - kpt. Jonas Tumėnas, Vyžuonų - ltn. Rinkevičius, Tauragnų (30 žm.) - mokyt. Stasys Gineitis, Užpalių (25 žm.) - mokyt. Juozas Namikas, Debeikių (30 žm.) -ltn. Lapinskas, Kuktiškių (25 žm.) - ltn. J. Augutis, Molėtų (30 žm.) - Antanas Falkauskas.11

B. Vaivadai persikėlus į Panevėžį, nuo 1945 m. sausio mėn. Kęstučio organizacijai vadovavo Benediktas Kaletka. Štabui priklausė Kazys Sabalys, Vytautas Maželis, Vytautas Pakštas. Štabo nariai - Stasys Žibėnas, Vytautas Petravičius, Gediminas Puslys redagavo ir leido laikraštėlį „Laisvės keliais”.

10   LYA. F.1.B.24672/3.T.2.L.17.18.

11   K.Kasparas Lietuvos karas. P. 136,137.

 

Pogrindžio spaudos organizatorius, kęstutėnas Stasys Žibėnas


Kęstučio organizacijos vadovas, ats. majoras Bronius Vaivada

Pogrindžio spaudos organizatorius Vytautas Petravičius

Tarp Kęstučio organizacijos ir ypač aktyvios ir kovingos Lietuvos laisvės armijos (LLA) vadovų kilo nesutarimų. Kai 1945 m. žiemą LLA perviliojo iš kęstutėnų keletą aktyvių jos veikėjų, supykę kęstutėnai su savo archyvu ir spausdinimo įranga persikėlė į Užpalių apylinkes. Ten buvo sudaryta Lietuvos partizanų sąjungos (LPS) Gedimino rinktinė.

Pogrindžio spaudos organizatorius Kęstučio organizacijos narys Gediminas Puslys


Deja, 1945 m. dauguma LLA ir Kęstučio organizacijos vadovų buvo suimti (B. Stasiūnas, F. Kvartūnas, G. Puslys, V. Jasiunevičius, B. Kalėta, B. Vaivada ir kt.) ir nuteisti. B. Vaivada nuteistas mirties bausme, S. Žibėnas buvo nušautas, žuvo ir broliai Petravičiai...

Šių dienų žmogui sunkiai suprantamos šių organizacijų nesutarimo priežastys. Kalbant su tų įvykių liudininkais, atrodo, kad tai buvo daugiau jaunų ambicingų vyrukų noras vadovaut. Galbūt kęstutėnai daugiau vadovavosi krikščioniškąja morale, vengė kraujo praliejimo, žudynių. LLA laikėsi kietesnės politikos ir daugelį klausimų sprendė ginklu.

Lietuvos laisvės armija, turėdama gabių ir energingų organizatorių, perėmė vadovavimą partizanų judėjimui, įkūrė LLA Vytauto apygardą ir Tigro, Sakalo, Šarūno, Lokio ir Liūto rinktines.

Iki 1944 metų rudens Utenos apylinkėse rimtesnių vyrų gaudynių nebuvo, tad nuo rusų kareivių vyrai slapstėsi apie namus ar artimesniuose krūmuose. Gaudynėms dažnėjant, vyrai pradeda telktis į būrius, kaupti ginklus ir priešintis.

Jau 1944 m. rudenį buvo pastebėti partizanų būriai apie Alantą (1944 09 03 partizanai puolė Alantos miestelį). Spalio 6 d. gauta žinių apie A. Juodkos būrį, veikusį prie Daunorių kaimo. Pastebėta partizanų prie Vaiskūnų, Skiemonių, Vyžuonų. 1944 m. spalio 28-29 naktį partizanai užima Alantą. Vėl pastebėti Gaspariškių kaime (gruodžio 14), Paaisetės miške (gruodžio 23), prie Miškiniškių (gruodžio 28), prie Ginučių, Ilgamiškyje ir kt.

TIGRO RINKTINĖ

Padrika, neorganizuota kova su okupantu buvo neveiksminga. Leono Vilučio iniciatyva 1944 10 20 Derviniškių kaimo Vilučių sodyboje sušaukiamas būrių vadų pasitarimas ir įkuriama Tigro rinktinė. Štabo viršininku paskiriamas Jeronimas Buika - Deimantas, operatyvinio skyriaus viršininku - ltn. Kiela - Titnagas ir kt. 1945 m. sausio mėnesį Tigro rinktinės vadas Leonas Vilutis suimamas, jo brolis Mykolas žūsta. Į pagalbą ateina leitenantas Jonas Kimštas -Dobilas ir kapitonas Benediktas Kaletka - Senis. Labanoro miškuose, netoli Kiauneliškio, įrengiami 7 bunkeriai. Penki iš jų įtvirtinti - su šaudymo angomis, aplinkui iškastomis tranšėjomis. Čia susirenka apie 450 kovotojų. Išlikti nepastebėtam tokiam pulkui žmonių buvo neįmanoma. Per porą mėnesių į bunkerius buvo praminti keliai, nes nuolat reikėjo važinėti į tolimesnius kaimus maisto, arkliams pašaro. Reikėjo pasirūpinti ir ginklų, ir drabužių.

Mūsų karininkai dar neturėjo partizaninio karo patirties ir dėl to patyrė skaudžių nesėkmių. Apie tai dienoraštyje rašo ir ilgametis (1945-1952) Tigro rinktinės vadas Vincas Žaliaduonis - Rokas.

Tigro rinktinės vadas Benediktas Kaletka


Tigro rinktinės būrio vadas Apolinaras Juršys-Vytenis

„Netoli Kūrinių kaimo, už kelio, kuris eina iš Kaltanėnų į Labanorą, buvo Vytenio vadovaujamas bunkeris ir antras bunkeris, vadovaujamas Romelio. Nuo mūsų už 10-12 km Vytenio būryje dauguma vyrų buvo iš Šiškinių k., o Romelio - iš Kirdeikių. Kiekviename bunkeryje buvo maždaug po 45-50 vyrų. Vytenis su mumis noriai bendradarbiavo, o Romelis bendradarbiauti aiškiai vengė, neklausė įsakymų. Vėliau, 1948 m., buvo sušaudytas už tai, kad jis ir partizanas Žebrauskas buvo pasidarę NKVD agentais.12

12 Atrodo, kad V. Ž  klysta: Romelis buvo čekistų klastos auka (B. J.)

Minėti bunkeriai labai laisvai gyveno, ypač Romelio. Greit buvo susekti rusų. Rusai iš karto jų nepuolė, kariuomenę gabeno pamažu, po nedidelį dalinį. Pirmiausia atvažiavo apie 20 kareivių, kurie sakėsi telefonistai, tačiau nieko nedirbo, o apsistojo kaimelyje netoli bunkerių. Po keleto dienų atvažiavo antra tokia grupelė ir apsigyveno kitame kaime. Mums kilo įtarimas, kad čia kažkas rengiama. Buvo duotas įsakymas Vyteniui apleisti bunkerį ir drauge su Romeliu persikelti pas mus. Kaip tik kitą vakarą apsilankė pas mus Vytenis, kuriam patarėme iš bunkerio pasitraukti. Tačiau jis sakėsi dar palauksiąs keletą dienų, kad padėtis dar nesanti tokia rimta.

Kitą dieną, t.y., sekmadienį, 1945 m. kovo mėn. 11 d. rytą, išgirdome šaudymą iš kulkosvaidžių, granatų sprogimus minėtų bunkerių kryptimi. Mes beveik buvome įsitikinę, kad yra užpulti minėti bunkeriai, laukėme kurį laiką, tikėjomės, kad pabėgėliai iš bunkerių ateis pas mus ir pasakys visą padėtį. Nesulaukę ilgesnį laiką, nutarėme stipresnį būrį pasiųsti žvalgybon. Buvo išsiųstas Paberžis. Šaudymas nebuvo nuolatinis, bet protarpiais. Iš to sprendėme, kad bunkeriai yra apsupti ir bolševikai tik laukia, kada partizanai išbaigs šovinius. Nutarėme ne laukti grįžtant žvalgybinio būrio, o patys eiti į pagalbą, išlaisvinti apsuptuosius. Išėjome abi kuopos, reiškia, apie 350 žmonių. Buvome neblogai ginkluoti, vien tik kulkosvaidžių buvo 19. Pasiekę Labanoro - Kaltanėnų vieškelį, radome ir žvalgybinį būrį. Pamatėme daug pėdsakų ir vis grupelėmis, matyt, skyriais, vienas paskui kitą, nueita bunkerių kryptimi. Be to, kely iš sutikto žmogaus sužinojome, kad naktį iš Kaltanėnų ėję daug kariuomenės. Jokios abejonės neliko. Šaudymas beveik buvo nutilęs, tik retkarčiais pasigirsdavo vienas, kitas šautuvo šūvis. Su dideliu atsargumu, puolamojo žygio tvarka, artėjome prie bunkerių. Blogai buvo tai, kad mūsų tarpe neatsirado žmonių, kurie gerai žinotų, kur yra bunkeriai. Teko vadovautis rusų pėdomis.

Staiga mūsų priekiniai žvalgai atidengė ugnį. Tą patį padarė ir visas batalionas. Aprimus šaudymui, pradėjome slinkti pirmyn. Galų gale pamatėme rusus. Rusai gana taikiai šaudė ir vertė mus būti prisiplojusius prie žemės. Matėsi, kad, jeigu pulsime pirmyn, turėsime daug aukų. jau buvo vienas sužeistas.

Tuo pačiu metu atėjo pas mane 1 kuopos vadas Dobilas ir pranešė, kad žvalgai priėję visai netoli rusų. Iš karto jie sužinoję, kas jie per vieni. Jie buvo prie bunkerio ir kūreno ugnį. Mūsiškiai moję jiems ranka. Pamatę mojant vienas rusiškai paklausė parolės. Mūsiškiai atsakę parolę. Rusai pasileido bėgti, o mūsiškiai apšaudė. Rusai suvirto į apkasus ir pradėjo šaudyti. Tokiu būdu mums pasirodė, kad atėjome per vėlai, ir atrodė beprasmiška pulti rusus, esančius apkasuose. Saulei leidžiantis pasitraukėme. Mūsų nuostoliai buvo šie: 3 užmušti ir 3 sužeisti. Kadangi po šių kautynių išsišifravome, tai tą patį vakarą apleidome stovyklą.

Koks gi likimas minėtų bunkerių? Vėliau p. Dobilas, gyvendamas Kirdeikių ir Šiškinių kaime, tyrė šį reikalą, rinko žinias ir man vėliau papasakojo maždaug taip: atrodo, buvo susektas tik vienas, būtent Romelio, bunkeris. Jis ir buvo užpultas. Pats Romelis buvo išvykęs. Partizanai, pajutę rusus, pradėjo šaudyti ir veržtis. Jiems pavyko prasiveržti, žuvus 14 vyrų. Kadangi Vytenio bunkeris buvo netoli nuo Romelio, tai Vytenio partizanai taip pat pradėjo šaudyti. Šis naujas šaudymas rusų nebuvo numatytas ir sukėlė jiems sąmyšį. Tuo pasinaudojo Romelio įgula. Jiems pasitraukus, rusai apsupo Vytenio bunkerį. Vytenis nesitraukė, o nutarė gintis. Bunkeris buvo su šaudymo angomis. Prasidėjo apsupimas. Rusai daug kartų atakavę, prašė pasiduoti, galų gale varę prieky savęs civilius gyventojus - vežikus ir miško kirtėjus. Manė, kad partizanai nešaudys. Tačiau partizanų buvo nutarta nepasiduoti ir gintis iki paskutinio šovinio.

Tokiu būdu, kai mes ėjome vaduoti pagal rusų pėdsakus, atėjome prie Romelio bunkerio, kur rusai šildėsi prie ugnies. Tokiu būdu buvome suklaidinti, nes manėme, kad jau arba žuvę mūsiškiai, arba pasitraukę, nes bunkeriai tušti. Tačiau tuščias buvo tik Romelio bunkeris, o Vytenio dar buvo apsuptas. Kaip ir galima laukti, partizanai pritrūko šovinių, ir rusai atsirado virš bunkerio. Atsiradę virš bunkerio, bet bijodami eiti į vidų, užvertė žemėmis duris, šaudymo angas. Kadangi bunkeris buvo nedidelis, o vyrų daug, buvo gyvi palaidoti, greit pritrūkę oro ir uždusę.

Po to civiliai gyventojai buvo verčiami eiti į bunkerį ir ištraukti mirusius. Pagal dalyvavusiųjų pasakojimus, dar buvę partizanų su gyvybės žymėmis. Tokiu būdu ši narsioji Vytenio bunkerio įgula - apie 45 vyrai su savo vadu Vyteniu žuvo iki vieno. Šiose kautynėse mūsų nuostoliai buvo labai dideli: 45 vyrai Vytenio, 14 vyrų Romelio ir trys mūsiškiai. Tačiau į Švenčionis buvo atvežta 73 lavonai. Bet kaip matome, partizanų žuvo 63 vyrai. 10 buvo civilių gyventojų, nes žuvusiųjų tarpe buvo labai seno amžiaus, su barzdomis ir su vyžomis. Yra žinoma, kad minėtuose bunkeriuose nebuvo nei labai senų, nei vyžotų.

Sunaikinę minėtus du bunkerius, rusai patraukė gilyn į mišką ir atrado mūsų stovyklą. Bet ji jau buvo visiškai tuščia. Mes ją laiku apleidome".13 Paaiškinimas:

Dobilas -Jonas Kimštas, Paberžis - Adolfas Grigonis, Romelis - Antanas Krinic-kas, Vytenis - Apolinaras Juršys.

13..Kautynės prie Kiauneliškio". Žeimenos krantai. 2000 04 29. Nr. 34.

SAKALO RINKTINĖ

Kiauneliškio mūšis buvo skaudi pamoka partizaninio karo nepažinusiems karininkams. Būrių vadams tuojau buvo duotas įsakymas grįžti į savo apylinkes ir slapstytis pas partizanus remiančius žmones pavieniui arba mažomis grupelėmis - po 3-5 žmones. Susirėmimų su reguliaria kariuomene įsakyta vengti.

Sakalo rinktinės vadas Pranas Švilpa


Tigro rinktinės vado B. Kaletkos - Kęstučio įgaliojimu buvęs jo adjutantas Pranas Švilpa - Barzdyla Pakalnių miške (Leliūnų vls.) 1945 m. gegužės 23 d. sudaro Sakalo rinktinės štabą:

Operatyvinis skyrius - Ant. Mackevičius - Žėrutis, Propagandos skyrius - Vitalijus Mačionis - Bevardis,

Ekonominis skyrius - Vincas Paliukaitis - Šiaurys, Ryšių skyrius - Juozas Skurkis - Sakalas, Laisvūnas ir kt.

Rinktinės vado ir štabo viršininko pareigos teko pačiam rinktinės organizatoriui Pranui Švilpai. Sakalo rinktinei priklausė apie 400 kovotojų. Jie sudarė 5 kuopas (19 būrių). Rinktinė apėmė plotą nuo Alantos ir Leliūnų vakaruose iki Antalieptės, Degučių ir Saldutiškio rytuose.

Sėkmingą rinktinės organizavimo darbą birželio 19 ir liepos 5-6 d. sugriovė surengtos čekistų operacijos, į kurias buvo atvykęs net pats LSSR NKGB komisaras (ministras) D. Jefimovas, be to, čekistams talkino atsiųstas lėktuvas. Čekistų duomenimis, žuvo 28 partizanai. Iš 9 štabo narių 5 žuvo, du (V. Šapoka ir A. Mackevičius) buvo suimti, o dviem (Barzdylai ir Sakalui) pavyko pabėgti. Prie nesėkmės prisidėjo ir buvęs štabo narys A. Mackevičius - Žėrutis. Sužeistas jis pasisakė esąs infiltruotas saugumo agentas Maštabas. Su jo pagalba 1945 07 13 prie Pakalnių bažnytkaimio buvo suimti karininkai B. Kaletka, F.

Kvartūnas, J. Tumėnas ir A. Palevičius. Po šių smūgių Sakalo rinktinės štabas nutraukė veiklą.

„Tie tūkstančiai kalinamųjų kalėjimuose ir šimtai tūkstančių ištremtųjų... Mačiau ir laikiau ant rankų sužeistus ir mirštančius, kurie mirdami norėjo lietuvių tautos vienybės. Iki širdies gelmių supratau, jog aš amžinai su tais, kurie kartu kovojo, žuvo ir liko tęsti nelygią kovą. Lietuvos partizanų kovos idealas

- laisva, nepriklausoma Lietuva be rudų ir mėlynų išdavikų, Lietuva be amerikoniško tipo milijonierių, be vokiškų ir lenkiškų dvarų.

Mes kovojome, žuvome - kovosime ir krisime už laisvę Lietuvos, kurios laukus puoš pasiturinčių ūkininkų sodybos su žydinčiais sodais...”14 rašė rinktinės vadas.

14 Iš Prano Švilpos dienoraščio. LYA. B.B. 26127/3.T.5.

LPS GEDIMINO RINKTINĖ

Kęstučio organizacijos nariai mjr. Bronius Vaivada su Vytautu Petravičiumi bei Stasiu Žibėnu 1945 m. pradžioje paruošė Vieningos Lietuvos Sąjūdžio (VLS) įstatus. Buvo numatyta, kad veiks du skyriai - Lietuvos partizanų sąjunga (LPS), t.y. tikrieji kovotojai, ir Lietuvos savišalpa (LS), - t.y. rėmėjai. Kadangi buvo prasidėjusi trintis tarp Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kęstutėnų, Vieningos Lietuvos Sąjūdis turėjo šias dvi organizacijas sujungti. Vis dėlto vadų ambicijos ir nesutarimai buvo tokie dideli, kad susijungti nepavyko.

LPS, užleidusi pozicijas Utenos apylinkėse, įsitvirtina Užpalių valsčiuje, įkurdama atskirą Gedimino rinktinę, jungiančią Užpalių, Jūžintų, Kamajų ir Svėdasų apylinkių partizanus. 1945 06 01 pasirodė pirmasis Gedimino rinktinės įsakymas ir sudarytas štabas: rinktinės vadas ir štabo viršininkas Feliksas Kviklys - Neptūnas, mjr. Rožaitis, Leonas Tursa - Patrimpas, Vytautas Petravičius -Kęstutis, Bronius Kazickas - Saulius ir Jonas Mierkis - Siųstuvas. Rinktinei priklausė 9 būriai, kuriuose buvo apie 150 partizanų. Rinktinės štabas leido laikraštėlius „Laisvės keliais” ir „Partizanas”.

    Žuvus S. Žibėnui, J. Mierkiui, V. Petravičiui, dar kelis suėmus ar patiems iš partizanų veiklos pasitraukus, šios rinktinės veikla 1946 m. vasarą nutrūko.

ŠARŪNO RINKTINĖ

1945 m. pavasarį J. Kimšto - Dobilo įgaliotinis Algirdas Šuminas prikalbina Vladą Mikulėną ir Vytautą Pakštą kurti Šarūno rinktinę. Partizanų vadų pasitarime, kuris vyko Biliakiemyje (Utenos vls.) 1945 06 15 buvo sudarytas rinkti

nės štabas: rinktinės vadas - Vladas Mikulėnas . Lubinas, Liepa; štabo viršininkas - Vytautas Pakštas - Naras, Vaidotas; žvalgybos skyriaus viršininkas - Bronius Zinkevičius - Kalvis, Artojas; organizacinio skyriaus viršininkas - Algirdas Šuminas - Kurklys ir kt.

Šarūno rinktinę sudarė Gedimino ir Mindaugo kuopos. Mindaugo kuopai priklausė 4 būriai (Perkūno, Ąžuolo, Sakalo ir Siaubo), turėjo apie šimtą partizanų. Šie būriai veikė Daugailių, Tauragnų ir Utenos valsčiuose. Mindaugo kuopos vadas Pranas Gylys ir jo pavaduotojas Bronius Gylys jau 1945 m. birželio mėnesį žuvo.

Šarūno rinktinės vadas Vladas Mikulėnas


Gedimino kuopai priklausė 5 būriai, veikę Debeikių, Leliūnų ir Vyžuonų valsčiuose.

Rinktinė reguliariai leido antisovietinį laikraštėlį „Pogrindžio žodis”, platino laikraštėlį „Aukštaičių kova”.

1945 12 01 Šarūno rinktinei smogtas skaudus smūgis: Biliakiemio kaime, luozo Adomaičio sodyboje, žuvo apygardos rinktinės vadas Vladas Mikulėnas

-    Liepa ir du jo bendražygiai - Algirdas ir Jurgis Katinai. Į čekistų nagus pateko svarbių rinktinės dokumentų: LLA programos, įsakymų, instrukcijų, atsišaukimų, pogrindžio spaudos ir kt. Po to prasidėjo areštai, o rinktinės veikla buvo labai suvaržyta.1

1 LYA. F.K.-l. Ap. 18.B.50. L. 234., 241, 246 ir kt.

VYTAUTO APYGARDA

Nors Rytų Lietuvoje frontas buvo praėjęs daugiau kaip metai, bet partizanų judėjimas dar neturėjo aiškios centrinės vadovybės.

1945 m. rugpjūčio mėnesį Jono Kimšto - Dobilo, Žalgirio iniciatyva Utenos apskrities Sūdalaukio k., Petravičiaus sodyboje susirinko Švenčionių, Utenos ir Zarasų apskričių partizanų būrių ir kuopų vadai. Partizanų veiklos koordinavimui buvo įkurta Vytauto apygarda. Buvo numatyta sudaryti tris rinktines: Utenos apskrityje - Liūto, Zarasų apskrityje - Lokio, o Švenčionių -    Tigro rinktinę.

Apygardos vadu buvo paskirtas ltn. Jonas Kimštas - Dobilas, Žalgiris, pavaduotoju - Vladas Mikulėnas - Lubinas, Liepa, Storulis, štabo viršininku - Bronius Zinkevičius - Kalvis, Artojas, Skudutis. J. Kimštui laikinai išvykus, jo pareigas ėjo V. Mikulėnas, bet 1945 12 01 čekistų buvo nušautas. Jį pakeitė Br. Zinkevičius. 1946 10 11 ir jis žuvo. Po jo 5 mėnesius Vytauto apygardai vadovavo Jonas Kimštas, po jo pusantrų metų - V. Kaulinis (1949 03 24 žuvo). Paskutinis apygardos vadas Br. Kalytis - Siaubas 1951 m. tapo MGB agentu ir padėjo sovietų okupantams sunaikinti likusius partizanus.

Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis, Šiaurės rytų srities vadas Jonas Kimštas ir Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka


LIŪTO RINKTINĖ

Rinktinė 1946 m. sudaryta V. Kaulinio, V. Pakšto ir Br. Zinkevičiaus iniciatyva iš išblaškytų ir beveik sunaikintų Sakalo, Šarūno ir Gedimino rinktinių ir apėmė to meto Utenos apskritį.

ŠR srities ir Vytauto apygardos štabo narys Vytautas Pakštas ir Natalija Deveikytė


Pirmuoju rinktinės vadu paskirtas Vytautas Pakštas - Naras, Vaidotas. Štabui priklausė Br. Kalytis - Siaubas, Vl. Grigaliūnas - Sakalas, Br. Kazickas -Saulius, J. Skurkis - Laisvūnas.

Nuo 1946 08 25 iki 1947 06 rinktinei vadovavo Vincas Kaulinis - Miškinis. Po jo iki 1949 09 28 - Jonas Morkūnas - Šiaurys, 1949 10 - 1951 04 06 - Antanas Lapienis - Pempė, Demonas, paskui iki 1951 11 14 - Teodoras Kvyklys - Klajūnas.

Sukūrus Liūto rinktinę, pertvarkytos kuopos. Buvusi Gedimino kuopa pavadinta Beržo kuopa. Jos vadu paskirtas Vincas Laucius - Kirvis. Nuo 1947 06 vadovavo (mėnesį) Jonas Morkūnas - Šiaurys, 1947 07- 1949 07 Bronius Keblys - Ūsas, o po jo iki 1950 04 05 - Jonas Bertašius - Saulius.

Kuopai priklausė Leliūnų, Debeikių ir Vyžuonų valsčiuose veikę 4 partizanų būriai.

Buvusi Kęstučio kuopa pavadinta Ąžuolo kuopa. Jos vardu paskirtas Balys Pelėda - Zubrys. 1946 12 05 jam žuvus, kuopai vadovavo iki 1949 09 28 Vladas Patumsis - Aukštaitis. Kuopai priklausė Utenos ir Kuktiškių valsčiaus partizanų būriai.

Mindaugo kuopa buvo pavadinta Uosio kuopa. Vadu paskirtas Vytautas Baltušis - Girinis. Nuo 1948 09 01 kuopai vadovavo Antanas Markevičius, kuris 1949 03 02 žuvo. Uosio kuopai priklausė Daugailių ir Degučių valsčiaus partizanai.

Lokio rinktinei buvo pavaldi Kuktiškių ir Tauragnų apylinkėse veikusi Erškėčio kuopa, kuriai vadovavo Jonas Deveikis - Lakūnas, vėliau Jonas Bitkevičius -Sakalaitis, Jonas Deveikis - Lapas, Stasys Juodis - Čižikas ir Julius Čipinys - Garsas.

Labanoro ir Saldutiškio apylinkėse veikė Liepos kuopa. Jai vadovavo Gobys - Varpas, po jo - Juozas Buivydis - Grafas, Antanas Krinickas - Romelis, Dominykas Zaptorius - Tigras.

Anykščių ir Debeikių apylinkėse Jovaro kuopos partizanai, priklausę Algimanto apygardai, 1950 m. įsijungė į Vytauto apygardos Liūto rinktinę.1

1 Laisvės kovų archyvas. T.16.L.32-53.

ŠR srities štabo narys Juozapas Skurkis-Laisvūnas


Vytauto apygardos vardas Vincas Kaulinis-Miškinis apie 1940 m.


Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pempė


Saldutiškio apylinkių partizanai apie 1945 m.


Minčios girios partizanų vadai Petras Cicėnas, Vladas Juozapavičius, Pranas Račinskas ir Jonas Čičelis.

 


Audros būrio partizanai apie 1951 m.

„AUŠROS ” BŪRIO („RAMBYNO” RAJONAS,

„LIŪTO” RINKTINĖ) VEIKLOS NUO ĮKŪRIMO 1944 M. RUGSĖJO 1 D. IKI 1949 METŲ RUGSĖJO 1 D.

ATASKAITA

a) Užpuolimai, susirėmimai, pasalos

1944    12 14 Gaspariškių k., Vyžuonų vls. užpulti MVD darbuotojai. Nukautas leitenantas ir du kareiviai. Užpuolime dalyvavo „Juzėkas”, „Deputatas”, „Kirvis", „Vytas". Vadovavo „Juzėkas".

1945    02 10 Trumbatiškio apylinkėje buvo sunaikintas MVD darbuotojas. Atimtas rusiškas karabinas. Dalyvavo „Žaibas" ir „Kotas”.

1945 02 19 Spraguičio apylinkėje buvo nušautas MVD darbuotojas ir atimtas rusiškas karabinas.

1945 03 14 Černaučiznos k., Vyžuonų vls. nušauti du skrebai. Atimtas automatinis šautuvas ir rusiškas šautuvas. Dalyvavo „ Karžygys ”.

1945 03 14 Čermučiznos k, Vyžuonų vls. įvyko susirėmimas su Vyžuonų skrebais. Nukauta 11 skrebų ir Utenos apskrities partijos komiteto instruktorius Zabulionis. Atimta 12 įvairių ginklų. Nuostolių nepatirta. Užpuolime dalyvavo „Aušros ” būrys. Vadovavo „ Vilkas ”, „ Miškinisir „ Briedis

1945 05 20 surengtas skrebo užpuolimas. Atimtas šautuvas. Puolime dalyvavo „Vilkas”, „Bunkeris”, „Aitvaras”. Vadovavo „Bunkeris”. Nuostolių neturėta.

1945 05 22 Stabulankių k., Leliūnų vls. nukautas skrebas Malinauskas. Atimtas šautuvas. Dalyvavo „ Ūsas ”, „ Bunkeris ”. Vadovavo „ Bunkeris ”.

1945 06 18 įvyko susidūrimas su Leliūnų skrebais. Atimtas automatas ir pistoletas TT. Dalyvavo „ Uosis ”, „ Čerčilis ”.

1945 06 25 surengta pasala Utenos garnizonui. Nukauti 3 karininkai ir 2 kareiviai. Dalyvavo „ Kirvis ”, „ Sakalas ”, „ Bunkeris ”, „ Ūsas ”, „Aitvaras ”, „ Kiškis ”. Vadovavo „ Kirvis Nuostolių nepatirta.

1945 09 07 surengta pasala plente Utena - Leliūnai. Nukautas Leliūnų MVD viršininkas Ciporinas ir trys skrebų žmonos. Dalyvavo „Aušros būrys ir dalis „ Vytauto ” kuopos. Vadovavo „ Briedis ”.1

1 1945 08 09 prie Jasonių į pasalą pateko G.J. Ciporino šeima ir 2 skrebai. Nušautas G.J. Ciporinas, jo žmonos sesuo M.B. Aleinikova. Žmona ir marti sužeistos.

1945 10 11 Antalgės k, Utenos valsčiuje įvyko susirėmimas su skrebais. Nukautas vienas skrebas, sužeisti du partizanai. Dalyvavo „ Uosis ir „ Čerčilis ”.

1945 11 21 užpultas Trumbatiškio geležinkelio kooperatyvas. Paimtos prekės ir nuginkluotas sargybinis. Iš sargybinio atimtas rusiškas šautuvas. Dalyvavo „Šaulys ”,Miškinis ”, „ Kirvis ”, „ Sakalas ”, „ Uosis Vadovavo „ Kirvis ”.

1945 11 21 Trumbatiškio apylinkėje įvyko susirėmimas su Debeikių skrebais. Nukautas vienas skrebas. Vadovavo Kirvis ” irŠaulys ”.

1946 01 25 paimtos Debeikių kooperatyvo prekės. Dalyvavo „ Bunkeris ”, Ūsas ”, „ Sakalas ”, „ Uosis Vadovavo „ Bunkeris

1946 05 22 iš Utenos ligoninės išvogti partizanai „Elnias” ir „Klajūnas”. Atimtas rusiškas šautuvas. Dalyvavo „ Bunkeris ”, „Aitvaras Vadovavo „ Ūsas

1946    06 08 surengta pasala Leliūnų skrebams. Nukautas valsčiaus partorgas.2 Atimtas automatas. Dalyvavo „ Bunkeris ”, „ Saulius ”, „ Stumbras ”, „ Ūsas ", „ Dainius ”, „ Žaibas Vadovavo „ Bunkeris

1947    01 09 atimtos Skiemonių kooperatyvo prekės. Dalyvavo „ Ūsas ”, „ Sakalas”, „Aitvaras”, „Saulius”.

1947 01 13 Trumbatiškio apylinkėje nušautas skrebas, kitas sužeistas. Dalyvavo „ V[a]idila, „Dobilas” ir „Lūšis”.

1947 02 08, prieš komunistinius rinkimus, prie kelio Utena-Kaunas 5 kilometrų ruože nupjaustyti ryšių laidai. Dalyvavo „Aušros” būrys.

1947 02 10 Stainiškio miške sunaikinta rinkimų urna. Dalyvavo „Saulius”, „Sakalas”, „Aitvaras”.

1947    09 04 Pakermežyje įvyko susirėmimas su rusais. Nukauti du rusai. Dalyvavo „Bunkeris”, „Sakalas”, „Aitvaras”, „Saulius”. Žuvo „Bunkeris”.

1947 10 22 Čiviškių k, Vyžuonų valsčiuje rusai užklupo partizanus „ Dobilą ”, „Nematomą ”, „Aitvarą ”. Mūšyje nukauti trys rusai, žuvo „ Nematomas ” ir buvo sužeistas „Aitvaras ”.

1948    03 15 mokykloje Narkiškio k, Leliūnų vls. buvo apsupti „Šaulys” ir „ Ūsas ”. Nukautas leitenantas ir žuvo „ Šaulys".

1948 03 18 Lementiškio k., Leliūnų vls. partizanai „Dobilas” ir „Aitvaras” susidūrė su MVD darbuotojais. Per susidūrimą nušauti 3 rusai ir žuvo abu partizanai.

1948 06 15 surengta pasala Leliūnų skrebams. Nukauti du skrebai, du valsčiaus vykdomojo komiteto darbuotojai ir vežikas. Paimti du rusiški šautuvai. Dalyvavo „ Kirvis ”, „ Siaubas ”, „ Klajūnas ” ir „Ūsas"

1948    12 30 Nolėnų k, Užpalių vls. „ Klimašauskas ” ir „ Elnias ” susidūrė su Užpalių milicija. Sužeistas leitenantas. Paimti dokumentai ir arklys.

1949    02 23 Aknystėlių k, Trumbatiškio apylinkėje sunaikinta komunistinė skaitykla. Dalyvavo „ Saulius ”, „ Sakalas ”, „ Plienas ” ir „ Viesulas".

1949 07 29 apiplėštas Leliūnų kooperatyvas. Dalyvavo „Kirvis”, „Saulius", „ Sakalas ”.

1949 08 29 surengta Leliūnų skrebams pasala. Dalyvavo „Kirvis”, „Siaubas ”, „ Sakalas ”, „ Girėnas ”, „ Šturmas ”, „ Viesulas ” ir „ Plienas ”,

b) Sunaikinti išdavikai ir šnipai

1944 11 09 sunaikintas aktyvus šnipas Pranas Raugas iš Krunkiškio k., Leliūnų vls. Dalyvavo „ Deputatas ”.

1944    11 21 sunaikintas išdavikas Guobužas iš Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Dalyvavo „Juzekas", „Šaulys”, „Deputatas”. Vadovavo „Juzekas”.

1945    03 19 sunaikintas išdavikas Jokūbas Pilypavičius su žmona. Dalyvavo „ Viesulas ”, „ Šaulys ”, „ Kirvis ” ir „ Bunkeris ”.

1945    03 22 sunaikintas šnipas Rutkauskas su žmona iš Paberžynės k., Vyžuonų valsčiaus. Dalyvavo „ Šaulys ” ir „ Kotas

1946    07 28 Stabulankių st. sunaikintas išdavikas Samavičius. Dalyvavo „Aukštaitis” ir „Siaubas".

1946 08 09 sunaikintas Aknystų pagalbinio ūkio vedėjas, paimtas jo pistoletas. Dalyvavo „Stumbras” ir „ Uosis”.

1948 03 08 Trumbatiškio st. sunaikintas išdavikas Brazauskas. Dalyvavo „ Ūsas ”, „ Siaubas ”, „ Šaulys ”.

1948 03 08 sunaikinta šnipė Kėblienė su sūnumi iš Šileikių k., Vyžuonų valsčiaus. Dalyvavo „ Ūsas ”, „ Siaubas ”, „ Šaulys ”, „ Trockis ”.

1948    12 20 sunaikintas išdavikas Medartas Stankevičius iš Gečionių k. Dalyvavo „Ūsas”, „Šaulys”, „Trockis”.

1949    03 08 sunaikintas šnipas, Klivėnų kolchozo pirmininkas Kisielis. Dalyvavo „ Šturmas ”, „ Girėnas ”, „ Klajūnas ”.

1949 01 04 partizanai įsiveržė į Vyžuonų mst. ir apšaudė skrebus. Dalyvavo „Klimašauskas”, „Elnias”, „Drugelis”, „Žygis” ir „Kerštas”.1

1 LYA. F.K.-l. Ap. 58. B.B.18780. L 71-73 (vertimas iš rusų k.).

Pastaba. Ataskaita, matyt, rašyta iš atminties, tad yra netikslumų. (B. J. pastaba).

Ataskaitoje minimi partizanai

Aitvaras - Mykolas Valančiūnas iš Tirmūnų k., žuvęs 1948 03 27
Aukštaitis - Vladas Patumsis iš Antakalnių k., žuvęs 1949 09 28
Briedis - Domas Bagočiūnas iš Vyžuonų, ž. 1945 10 01
Bunkeris - Antanas Limbą iš Šilelio k., ž. 1947 09 04
Čerčilis - Feliksas Calkauskas nuo Skudutiškio, ž. 1947 02.
Dainius - Vilius Vildžiūnas iš Vaikšniūnų k., ž. 1951 01 25
Deputatas
Dobilas - Vytautas Strolia iš Šileikių k., ž. 1949 07 01 (?) ir Vytautas Perevičius iš Meldučių k., ž. 1948 03 27
Drugelis
Elnias - Napalys Valančiūnas iš Galelių k., ž. 1949 03 24
Girėnas - Jonas Guobužas iš Gaspariškių k., ž. 1949 10 18
Juzekas
Karžygys
Kerštas - Bronius Valančiūnas iš Tirmūnų, t 1949 01 24
Kirvis - Vincas Laucius iš Stabulankių k., ž- 1950 04 05
Klajūnas - Teodoras Kvyklys, 1952 11 23 sušaudytas
Klimašauskas - Alfonsas Bivainis iš Luknių k., ž. 1949 03 24
Kotas
Lūšis - Stasys Zabulionis iš Čiviškių k., mirė po peršovimo 194 7 05 30
Miškinis - Vincas Kaulinis iš Biliūnų k., ž. 1949 03 24
Nematomas - Bronius Ruzgas, ž. 1947 10 22
Plienas, Plienius - Antanas Zabulionis iš Pagirių k., ž. 1950 04 05
Sakalas - Teofilis Limbą iš Šilelio k., ž. 1951 04 06
Saulius - Jonas Bertašius iš Tirmūnų k., ž. 1950 04 05
Siaubas - Bronius Kalytis iš Kauliniškio k.
Stumbras - Alfredas Treinys iš Gaspariškio k., ž. 1948 11 24
Šaulys - Mykolas Guobužas iš Gaspariškių k., ž. 1948 03 15
Šturmas - Juozas Pelionis iš Kunigiškių k., ž. 1949 10 04
Trockis - Balys Jakštonis iš Šileikių k., 1949 09 28
Uosis - Jonas Bartašius iš Tirmūnų k., 11950 04 05
Ūsas - Bronius Keblys iš Galelių k., ž. 1949 07.01
Vaidila
Viesulas - Jonas Morkūnas iš Kunigiškių k., ž. 1949 09 28
Vilkas - Povilas Stasiulionis iš Palipšio k.
Vytas
Žaibas - Monius Vyšniauskas nuo Zarasų, ž. 1949 Žygis

SKREBAI IR KITI KOLABORANTAI

Iš Rusijos gilumos atvykęs čekistas nepažino nei apylinkių, nei žmonių, nei kelių. Nemokėjo ir kalbos. Okupantui sunku būtų buvę išlaikyti valdžią, jeigu nerandę palaikančių vietos gyventojų. Okupacinę valdžią rėmęs Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komitetas 1944 07 24 priima nutarimą apskričių centruose ir valsčiuose kovai su „buržuaziniais nacionalistais" kurti skrebų (istrebitelių) būrius. Daugiau kaip metus skrebams valdžia nemokėjo algų, bet davė ginklą. Ieškodami „banditų", skrebai pirmiausia lipdavo ant aukšto „patikrinti", ar gerai pakabinti lašiniai, dešros, ar gerai išrūkyti kumpiai ar skilandis Skrebai mėgo tikrinti ir spintas, komodas, kraitines skrynias, net ir stalčius. Už vagystes jų niekas nebaudė: liaudį gina, o algų negauna, tai tegu vagia! 1945 09 01 skrebai buvo prilyginti milicininkams, pradėjo gauti algas, bet vagysčių ir girtavimo neatsisakė.

1944 m. Utenos apskrityje buvo 12 valsčių, ir kiekviename buvo skrebų būstinė, turinti nuo 20 iki 30 žmonių. Kad partizanai jų neišvaikytų, būstinėje apgyvendindavo dar po keliolika kareivių. Per čekistines operacijas, rengiant pasalas, tremiant ir tardant žmones, skrebai buvo pirmieji okupantų pagalbininkai. Savo žiaurumu, vagystėmis ir akiplėšišku elgesiu jie dažnai pralenkdavo ir atsiųstus enkavedistus. 1948 m. sausio mėnesį Utenos apskrityje buvo 191 skrebas. Štai 1946 06 25 sudaryti Leliūnų ir Tauragnų valsčių skrebų sąrašai:

1.Volkov    Michail Terentjevič

2.    Filipov Klim Petrovič

3.    Ivanov Pavel Artamonovič

4.    Ivanov Leonid Grigorjevič

5.    Šiktorov Lipat Semionovič

6.    Levčenko Matvej Ivanovič

7.    Loginov Nazar Michailovič

8.    Šiktorov Jeremej Jevstratovič

9.    Zelev Ivan Stepanovič

10.    Zelev Naum Sergejevič

11.    Fiodorov Gerasim Markovič

12.    Rutkovskas Ivan Osipovič

13.    Stundžaitė Marija, Juozo

14.    Stundžia Juozas, Juozo

15.    Lesovskij Juozas, Juozo

16.    Ivanov Sidor M.

17.    Šiktorov Semion

1.    Dolotov Nikita Jermalajevič

2.    Petrov Vasilij Petrovič.

3.    Ivanov Polist. Fiodorovič

4.    Ivanov Agej Fiodorovič

5.    Ščajev Savostjan Aninkevič

6.    Andriejev Jakim Grigorjevič

7.    Semionov Grigorij Vasiljevič

8.    Lavrenov Pavel Gerasimovič

9.    Rogozin Konstantin Kesarevič

10.Lavrenov    Josif

11.Rožkov    Potap Grigorjevič

12.Trofimov    Parfenij Aleksiejevič

13.Michailov    Pavel Stepanovič

14.Rybakov    Login Aleksandrovič

15.Uljanov    Pankratij Tarasovič

16.Balsys    Kazys Kazisovič

17.Musteikis    Adomas, Josifo s.

18.Nazarova    Anna


Per žmonių trėmimus okupantai pasitelkdavo ne tik skrebus, bet ir vietinį aktyvą - komunistų partijos narius, komjaunuolius.

„GERIAU KOVOJ GARBINGAI ŽŪSIM, BET NEVERGAUSIM NIEKADOS"

Kai 1944 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskelbta 1908-1926 metų vyrų mobilizacija, didelio pasirinkimo nebuvo: eisi į kariuomenę - žūsi fronte (tūkstančiai vyrų žuvo prie Šiaulių, Klaipėdos, Liepojos); neisi - gal išsislapstysi. Karas pasibaigs, bus amnestija. Ir slapstės vyrai apie namus, prišokdami dirbo ūkio darbus, kol pradėjo siautėt enkavedistai.

Buvo dar šiokių tokių būdų išsisukt nuo kariuomenės, įsidarbinus geležinkelyje, stojus į miliciją, istrebitelius, į vieną kitą valstybei ypač reikalingą specialybę. Bet tokių specialistų pareikalavimas buvo labai ribotas. Be to, eit į istrebitelius (skrebus) ir šaudyt savo besislapstančius draugus normaliam žmogui nesinorėjo. Beliko miškas ir sunki partizano dalia.

SLĖPTUVĖS

Pirmaisiais slapstymosi mėnesiais geriausias partizanų prieglobstis buvo miškas. Bet kai suvažiuoja keliolika ar keliasdešimt sunkvežimių su ginkluotais čekistais, kai jie, sustoję 10-15 m atstumu vienas nuo kito, pradeda „šukuot“ miškus, tai ne tik žmogui, bet ir žvėriui nebėra kur slėptis. Tad ir miške

Bunkeris įrengtas Biliakiemio k., Utenos apskrityje, turėjęs dvi landas. Žuvo 4 partizanai

reikėjo lįst po žeme, kasti slėptuves, gerai užmaskuoti ir laukti, kol čekistai pasitrauks.

Uždaręs bunkerio dangtį, lieki visiškai atskirtas nuo pasaulio ir negali žinoti, kas tavęs laukia viršuje. Gal tavo bunkerį užtiko ir tik laukia, kada atkelsi dangtį. Gal pareikalaus pasiduot ir sumes į vidų granatas

Žiemą miške dar sunkiau: kur eisi, liks pėdsakai, išsimins takai. Tad žiemą partizanai traukės arčiau žmonių, prie sodybų ar į pačias sodybas. Tokiame bunkeryje partizanui lengviau gauti maisto, greičiau galima sužinoti apie artėjantį pavojų, atsiranda ryšys su pasauliu. Bet gyvenvietėje greičiau pastebi nereikalinga akis, kyla grėsmė ir slėptuvės laikytojui: jei partizanus užklups čekistai, bus susišaudymas, gali būti aukų, sudeginti sodybą, suimti ar net nušauti ir patį šeimininką Štai Dotenių kaime Adolfo Braškaus sodyboje 1948 02 15 žuvo ne tik 6 partizanai, bet ir namų šeimininkas ir jo dukrelė Aldona. 1951 04 11 Strazdų kaime Juozo Čibiro sodyboje buvo iššaudyti ne tik partizanai, bet ir šeimininkas, jo motina, žmona ir uošvė. Čekistams užtikus partizaną Antaną Kraujelį, 1965 03 17 Papiškių kaime irgi žuvo namų savininkas Antanas Pinkevičius.

Biliakiemyje bunkeris buvo įrengtas netoli Žlejų sodybos, prie takelio į versmę. Bunkeris buvo užtiktas 1947 02 21, po dviejų dienų ieškojimo: pamatė pro ventiliacijos angą iš bunkerio einančius garus.

Dažniausiai bunkeriai buvo įrengiami pirkiose, kamarose, rūsiuose, gretimuose krūmuose, klojimuose, tvartuose, klėtyse ir net šuliniuose. Reikėjo bunkerį įrengti taip, kad čekistai neužtiktų landos dangčio. Jei landa būdavo pirkioje, ant dangčio pastatydavo spintą, kokį kubilą, kuparą, lovą ar kitą daiktą, kad paslėptų įėjimą. Kartais įėjimą darydavo iš aruodo. Kad nepastebėtų durelių, ant jų užpildavo grūdų ar miltų. Rūsyje landą padarydavo, išėmę kokį akmenį ir užpylę bulvėmis ar burokais ir pan.

Vygėlių kaimo gyventojas Vladas Tursa trejus metus slėpė kun. Margirio rinktinės vadą Juozą Kemeklį ne bunkeryje, o meistriškai įrengtame tarpusienyje. Slėptuvės taip niekas ir nesurado.

Jono Šatkaus sodyboje Viešeikių kaime bunkeris buvo įrengtas šalia šulinio. Įlindimas buvo per šulinį, šone išėmus akmenį (šulinio šonuose buvo ne žiedai, o akmenys). Bunkeryje slapstėsi Aleksas, Juozas bei Jurgis Pajedos ir Jonas Remeikis. Šio bunkerio irgi nesurado.

Kai kuriose sodybose partizanai buvo įsirengę ne vieną, o net 2-3 slėptuves. Albina Mačionienė iš Krivičių kaimo sodyboje turėjo net 4 slėptuves. Čekistų prispirta, vieną parodė, o kitos ir liko nesurastos.

Požeminiuose bunkeriuose didelį rūpestį kėlė ventiliacija: sulindus keletui vyrų, po kiek laiko kvėpuoti darosi sunku, trūksta deguonies, gęsta žvakė ar lempa. Buvo atsitikimų, kad partizanai net uždusdavo. Vos taip neatsitiko Katlėrių kaime, Angelės ir Onos Mikulėnaičių sodyboje, kai čekistai ilgiau pabuvo ir merginos negalėjo partizanams padėti. Vos neužduso Plepiškių kaime slapstęsis Antanas Petronis. Žiemą Šlepečių kaime Antanas Kučinskas į slėptuvę nusinešė pasišildyt žarijų. Kitą dieną rado negyvą -apsinuodijo smalkėmis.

Kartais vyrai slėptuves įsirengdavo taip: prieš šieno ar šiaudų vežimą klojime iš karčių ar lentų sukaldavo „kambariuką" ir apkraudavo šienu ar šiaudais. Įlindimui išsipešdavo urvą. Angą užkišdavo, įtraukdami ryšulį šieno ar šiaudų.

*  *  *

Čekistai, atsivedę šunį, atsinešę plonus kokių 2 m ilgio plieninius strypus, ieškodami bunkerių, badydavo troboj aslą, atplėšdavo grindis, badydavo apie tvartus ir pačiuos tvartuos, klojimuos ir kitur, kur jų manymu, galėjo būt slėptuvė.

Čekistai prie partizanų namų rengdavo pasalas: gal pareis pasiimt maisto, drabužių, aplankyt motinos ar vaikų, gal pareis švęst Kūčių ar Velykų. Pastebėję, kad partizanas įėjo ir šaukiamas neišeina, dažniausiai pastatą padegdavo. 1950 10 18 Anelė ir Veronika Paukštytės iš Strokinių kaimo klojime pasislėpusiems partizanams Petrui Gimžauskui ir Kaziui Mačiuliui į klojimą nunešė valgyt. Užklupo skrebai. Surado dubenėlį, du šaukštus, be to, buvo gavę šnipės pranešimą, kad yra slėptuvė. Šaukiami pasiduoti partizanai neišlindo, tai sumetė granatas, klojimą padegė, ir vyrai žuvo. Slėptuvės laikytojos buvo nuteistos.

Jeigu partizanas rizikuodavo tik dėl savo gyvybės, tai slėptuvės laikytojas irgi galėjo per susirėmimą žūti, patekti į kalėjimą, o šeima netekti pastogės ir turto. Po tokių skaudžių atsitikimų žmonės dažnai bijodavo ir priimt partizanus. Jau minėtas partizanų slėptuvės laikytojas Vladas Tursa, pats pradėjęs slapstytis, ištisas dienas išbūdavo nevalgęs, bijojo užeit net vandens paprašyt: žiemą, per atodrėkį, apleistoj daržinėj rieškučiom gaudė nuo stogo krintančius lašus ir malšino troškulį.

Partizano gyvenimas būdavo trumpas - dveji treji metai. Nuolatinį įtampa, baimė, stresinės situacijos, antisanitarinės sąlygos... Ne vienam dėl to pakriko nervai. Slapstymasis drėgnuose ir tamsiuose bunkeriuose buvo baisesnis už kalėjimą. Gyvenimą trumpino ir nenormali mityba, ligos, sužeidimai O partizanai nei vaistinių, nei ligoninių neturėjo. Net ir sunkiausiomis sąlygomis partizanų spauda ir atsišaukimai palaikė laisvės viltį.

Daugink ir skleisk!

Lietuvi!

VASARIO 16 - brangi mūsų tautos šventė. Tą dieną Lietuva po šimtmečių vergijos atgavo Nepriklausomybę ir pakilo laisvam gyvenimui.

Šiandien mūsų Tėvynė vėl pavergta. Jau devinti metai laisvai nebešlama trispalvės ir nebegaudžia Laisvės Varpai. Žiaurus okupantas išplėšė mums laisvę ir gimtoji šalis kenčia sunkų vergijos jungą.

L i e t u v i! Šios šventės rimtyje susikaupk ir pasiryžk! Šluostyk ašaras, tramdyk skausmą ir drąsiai žvelk ateitin! Amžinas laisvės ilgesys ir neapykanta priešui težadina Tave kovon dėl gimtojo krašto Laisvės. Priglausk benamius, šelpk vargstančius, priglausk persekiojamus brolius ir seses lietuvius! Nepataikauk priešui, neieškok asmeninės naudos, nedrebėk dėl savo kailio, bet budėk ir būk tvirtas.

T i k ė k! Lietuva bus laisva! Komunizmas bus sunaikintas ir baigsis juodoji vergijos naktis. Tautos sūnūs - partizanai sugrįš laimėtojais su laisvės šypsena lūpose. Skausmo ašaros nudžius nuo raukšlėto motinos veido. Iš kalėjimų ir Sibiro taigų į gimtąsias pastoges sugrįš išvarginti tremtiniai, pastatę medinį kryželį ten nukankintiems. Ir žuvusiems didvyriams - partizanams bus lengva Laisvos Lietuvos žemelė. Tauta didžiuosis tais, kurie garbingai ėjo savanorių keliu, kovodami dėl Lietuvos Laisvės.

VASARIO 16 proga nuoširdžiai sveikiname visus pavergtus, dėl Laisvės kovojančius brolius ir seses lietuvius, linkėdami Aukščiausiojo palaimos ir greito Laisvės Rytojaus brangiajai Tėvynei - Lietuvai.

TEGYVUOJA LAISVA VASARIO 16.

1949.11.15    LIETUVOS PARTIZANAI

SUŽEISTŲ PARTIZANŲ DALIA

Dauguma partizanų, nenorėdami išduoti draugų, paskutinį šovinį ar granatą pasilikdavo sau. Vis dėlto vienas kitas sužeistas patekdavo į priešų nelaisvę. Net sunkai sužeistą partizaną čekistai tučtuojau apklausdavo, ištardy-davo, tikėdamiesi surasti kitas slėptuves ar suimtojo draugus, kol dar nespėjo kur kitur pasislėpti. Sužeistiems partizanams ligoninėje buvo skirtos skrebų saugomos palatos. Vis dėlto ir saugomus partizanus kartais pavykdavo išgelbėti, „išvogti" net iš saugomų palatų. Buvo gydytojų ir medicinos seselių, kurie nepabūgdavo nueiti net į mišką ar kokį raistą, kad suteiktų sužeistiems ar sergantiems pagalbą. Ypač partizanams daug padėjo Barbora Gražytė, Henrikas Surgailis, Balys Kunigėlis ir kt. Medicinos sesuo Ona Putrimaitė iš Antakalnių kaimo sužeistam partizanui Jurgiui Katinui parūpino virves, kad galėtų nusileisti iš Utenos ligoninės antrojo aukšto, o pati lyg niekur nieko su sargybiniais lošė kortomis. Atvažiavo rogėmis partizanai ir sužeistąjį išsivežė.

Panašiai partizanai su medikų pagalba 1945 m. vasarą išvogė iš ligoninės Balį Pilipavičių. 1946 05 22 „išvogė" iš saugomos palatos ir sužeistą buvusį Utenos gimnazistą Napalį Valančiūną.

Universiteto 4 kurso studentas iš Mockėnų k., Utenos vls. Vladas Mikulėnas, prašomas padėti sužeistiems ir sergantiems partizanams, pats tapo partizanų Šarūno rinktinės, o paskui ir Vytauto apygardos vadu. Balys Šidlauskas iš Šiaudinių kaimo, Vyžuonų vls. Kauno universiteto medicinos fakulteto 5 kurso studentas, irgi rėmė partizanus, parūpindamas vaistų.

Krečiant Kėpių mišką (Užpalių vls.), 1945 06 21 buvo suimta A.Čeponio partizanų būrio medikė Apolonija Paškonytė ir be teismo išsiųsta į Komijos lagerius.

Partizanus gydžiusi Utenos ligoninės medicinos sesuo Aldona Pamakštytė 1946 08 19 buvo suimta, nuteista 10 m. lagerio. 1948 04 08 mirė Uchtos lageryje.

Medikų darbą dažnai tekdavo dirbti buvusiems Lietuvos kariuomenės sanitarams, bet ir jų ne visur buvo.

Naudodamasis sunkia sužeistų ar sunkiai sergančių partizanų būkle, sovietinis saugumas akylai sekė tiek gydytojus, tiek vaistininkus, stengdamasis įkinkyti į tautos naikinimo darbą. Atvežus ligonį su šautine žaizda, tuoj pasirodydavo saugumo darbuotojai. Dėl to vežti į ligoninę buvo vengiama, ieškoma mediko, kuris suteiktų pagalbą miške ar bunkeryje, nors ir antisanitarinėmis sąlygomis.

Susirgus partizanų būrio vadei Reginai Kumelytei-Ubeikienei, 1948 m. rudenį keliskart buvo vežtas Sudeikių felčeris Mykolas Vasiliauskas. Po to buvo suimti ir nuteisti 10 metų lagerio ir felčeris, ir jį vežę žmonės, ir ligonę priėmęs gyventojas (Br.Bartašius, A.Baltakis, J.Regalas).

Felčerių punktuose, ypač ten, kur buvo aktyvus partizanų judėjimas, saugumas norėjo įtaisyti savus žmones. Vilniaus universitete mediciną baigusią Stasę Mičelytę 1950 m. norėjo (aišku, su užduotimi) nusiųsti į Tauragnus, bet ta gynėsi bijanti partizanų ir vykti iš Vilniaus atsisakė.

PARTIZANŲ RĖMĖJAI

Partizanų veikimas be gyventojų paramos neįmanomas. Tiems, kurie slapstėsi prie namų, buvo lengviau: motinos, seserys ar mažesnieji broliai atneš maisto, išskalbs, sulopys drabužius, pakeis autus, numegs kojines, pirštines, liemenę, praneš apie artėjantį pavojų, papasakos, kas dedasi kaime, apylinkėje Iš toliau atvykusiais partizanais irgi rūpinosi artimieji: pas slėptuvės laikytoją, jei turėdavo, atveždavo lašinių, rudenį ir mėsos, duonos, miltų, žirnių, daržovių, išskalbdavo drabužius, susirgus ar sužeidus parūpindavo kokių vaistų. Deja, jau 1945 m. žiemą LKP(b)CK vadovai M.Gedvilas, J.Paleckis bei A.Sniečkus įspėjo, kad „banditų talkininkus" baus visu įstatymų griežtumu. 1945 m. vasarą ir rudenį, 1947 m. rudenį ir 1948 m. pavasarį vykdant žmonių trėmimus, daugiausia ir nukentėjo partizanų ir jų rėmėjų šeimos. Tremtinu šeimų sąrašus sudarinėjo vietiniai kolaborantai - skrebai, komunistai, komjaunuoliai, sovietinis aktyvas. Dar iki trėmimo šios šeimos buvo apdėtos nepakeliamomis prievolėmis (grūdų, pieno, sviesto, mėsos, kiaušinių ir kt. produktų duoklėmis) ir mokesčiais. Prievolių neįvykdžius, ūkiai buvo konfiskuojami. 1945 m. liepos mėnesį iš Utenos apskrities buvo ištremtos 47 šeimos - 162 žmonės. Nesurasti tremtiniai buvo gaudomi iki rugsėjo mėnesio ir papildomai dar buvo išvežtos 7 šeimos (20 žmonių). 1948 m. iš Utenos apskrities buvo ištremta 540 žmonių (planas 38 žmonėmis viršytas!). 1949 m. ištremtos 154 šeimos (tarp jų buvo 54 partizanų rėmėjų šeimos) - 451 žmogus. Iš viso nuo 1945 iki 1953 metų iš Utenos apylinkių buvo ištremta daugiau kaip 2270 žmonių (dar iki šiol ne visi suregistruoti: Utenos kraštotyros muziejaus kartotekoje įrašyti 2597 žmonės).

Net ir neištremtas partizanų šeimas metų metus terorizavo čekistai, dieną reikalaudami valgydinti, girdyti („Labas, ponas, ar yra samagonas?“), naktį rengdami pasalas, tykodami, ar neateis partizanas maisto ar aplankyt artimųjų. Ieškodami partizanų, darydami kratas, čekistai (skrebai ir kareiviai) vogė dešras, lašinius (žmonės ilgai primindavo taukuotas skrebų nugaras). Mielai „priglausdavo41 geresnį daiktą ir iš stalčių, spintų, kuparų ar komodų. Nuo šių kolaborantų ypač kentėjo kaimo žmonės, daugiausia partizanų šeimos. Reikalaudami pasakyt, kur slepiasi partizanai, kur bunkeriai, stumdė ir šautuvų buožėmis daužė senus tėvus, gąsdino vaikus. Ne vienam šie „liaudies gynėjai44 išmušė dantis, sudaužė galvą, sulaužė šonkaulius, padarė invalidais ir šiaip sutrumpino gyvenimą. Suprantama, kad žmogus, priimdamas partizanus ir juos globodamas, labai rizikavo dėl savo ir šeimos likimo.

PARTIZANŲ MAITINIMAS

Tik dalis partizanų slapstėsi apie namus ir gaudavo maisto iš saviškių. Toliau nuo namų pasitraukus, kildavo rūpesčių ir dėl maitinimosi, drabužių, avalynės.

Kad netaptų žmonėms našta, partizanai iš pieninių paimdavo neišvežtą sviestą, atimdavo į parduotuves vežamas prekes. Jonas K. pasakojo, kaip jis pasisukaliojęs apie prekių bazę, pranešdavo, kada pastotės veš prekes, ir partizanai pakeliui jas atimdavo.

1945 08 08 Skudutiškio pieninės direktorius skundžiasi, kad pieninės darbą gali tekt nutraukt, nes sviestą atiminėja partizanai.

O štai ką rašė partizanų būrio vadas Pr.Pašilys - Žaibas: „ Bikuškio dvarą konfiskavau du kartus. Vieną kartą buvo 40 partizanų. Antrą kartą - 9 partizanai. Kadangi tada buvau būrio vadas, tai padaryta mano iniciatyva. Surašyti visko negaliu, nes ten buvo suvežtas viso Užpalių val.1 pirmą sykį konfiskuotas turtas. Gyvulius, mašinas atidavėme savininkams, o kas buvo dvaro turtas, tai civiliai išsidalino. Daugilio dvarą konfiskavau du sykius. Daugilio dvare buvo MTS2 vien arklių, todėl arklius išdalinom ūkininkams, o kurie prisipažino, atsiėmė iš ūkininkų. Vieną sykį arklių buvo 43, o antrą sykį - 22 arkliai. Bajoriškio dvarą konfiskavau sykį: 1946.XI buvome 8 partizanai. Paimta 5 kiaulės, du arkliai, 200 kg žibalo ir 800 kg rugių. Pasidalinome ir sunaudojome saviems reikalams.

Užpalių kooperatyvą konfiskavau du sykius. Paėmiau apie 300 mtr. įvairios medžiagos, 200 ltr. degtinės, mažų batelių 43 poras ir įvairios galanterijos. Buvom 28 partizanai.

O kitą sykį buvom 14 partizanų. Paėmėm papirosų ir galanterijos. Tai padaryta 1945.V ir VI. Nuo 1944. VII iki 1945. IV dirbome ir klastojome dokumentus. Kadangi aš turėjau mašinėlę ir antspaudus, todėl aš ir buvau didžiausias meistras.

Nuorašas tikras - (Parašas)

Kp.V.“

1 Valsčiaus.

2 Mašinų-traktorių stotis (čia, matyt, buvo arklių nuomos punktas. B. J.).

 

Partizanams kiek galėdami pinigais ir kitu kuo padėdavo ir mokytojai, nors patys vos ne vos sudurdavo galus. Juškonių pradžios mokyklos vedėjas Vincas Rakauskas irgi darė rinkliavą, užrašydamas aukotojo slapyvardį ir duotą pinigų sumą. 1947 04 17 pas jį užsuko LLA uniformomis persirengę čekistai. Mokytojas palaikė juos tikrais partizanais ir pasisakė palaikąs ryšius su Dieduko būriu. Sakė surinkęs partizanams 500 rublių, atidavęs kostiumą, pasigyrė partizanams nurodęs kelis saugumo agentus. Partizanai 3 palupę. 1947 08 25 tardomas V.Rakauskas pasakė partizanams aukojusiųjų pavardes: Žinomas - Skiemonių kunigas Meškauskas, davęs 100 rb., Nežinomasis - Skiemonių vaistininkas Steponas Žvirblis, paaukojęs irgi 100 rb. Įkliuvo ir keletas mokytojų - Juozas Pelakauskas, Juozas Katinas, Petras Gerdvilis, Julius Paukštė, Emilija Surgutienė, Kazys Mikėnas (Leliūnų progimnazijos direktorius) ir daug kitų. (LYA.EK-l.Ap.3.B.1804.L.203,204,205)

Kol žmonės dar nebuvo suvaryti į kolchozus, kuo galėdami padėjo partizanams. Kad nereikėtų maitinimu rūpintis tik slėptuvės laikytojui, partizanų ūkio skyrius uždėdavo žmonėms prievolę. Imti savavališkai buvo uždrausta. Paėmę pinigų, lašinių ar šiaip mėsos partizanai išduodavo kvitą.

Deja, atsirado plėšikautojų, kurie partizanų vardu ir, matyt, su čekistų pritarimu terorizavo žmones. Daug jų sutvarkė patys partizanai arba su partizanų pritarimu įduodavo milicijai patys žmonės.

Sukūrus kolchozus, keletą metų žmonės patys gyveno pusbadžiu, nes metų uždarbį galėjo parsinešti ant pečių. Atidavus prievoles valstybei, palikus grūdų sėklai bei fermoms, žmonėms nieko nelikdavo. Apie 1950-1952 metus partizanai uždėdavo prievoles kolchozų pirmininkams.

Antanas Musteikis dirbo „Pergalės" kolchozo pirmininku ir buvo įskųstas, kad 1950 m. spalio mėnesį rinko partizanams pinigus ir prisidėjo prie kolchozo grūdų (400kg) grobimo.

Kartu buvo apkaltinti sandėlininkas Vladas Narbutis ir sąskaitininkas Valentinas Zabulionis. Už pagalbą partizanams visi trys buvo nuteisti.

OKUPANTŲ SALDAINIUS SUČIULPĖ PARTIZANAI

Okupantai iš ūkininkų reikalaudavo didžiulių duoklių. Reikėjo valdžiai atiduoti (mokėjo tik kapeikas) nustatytą kiekį rugių, kviečių, avižų, miežių ir kitokių grūdų, dar mėsos, kiaušinių, pieno ar sviesto ir kitų produktų. Atidavus prievoles, nelikdavo ir maistui, todėl išlaikyti keletą partizanų vienam ūkininkui buvo sunku. Partizanų laikymui buvo daromos rinkliavos, renkamos aukos. Nenorėdami žmonių labai apsunkinti, partizanai pasiimdavo sviestą iš didesnių pieninių (Skudutiškio, Užpalių), išsiveždavo valdžios surinktus kiaušinius, sulaikydavo pastotėmis vežamas prekes (ne kiek po karo jų ir buvo!) ir nuvarydavo į miško gilumą, išdavę vežikams raštelį, kad paėmė partizanų reikalams. Taip kartais partizanai pačiulpdavo ir „bambonkių“ (neįvyniotų saldainių su marmelado įdaru). Partizanai kartais užpuldavo ir sovietinius dvarus (sovchozus), į kuriuos buvo suvarytos konfiskuotų ūkių karvės, veršiai, kiaulės, arkliai, suvežti grūdai, padargai ir kt. Dalį sovchozų turto sugrąžindavo žmonėms, buvusiems savininkams. Grūdų ar kokį gyvulį (veršį, avį, kiaulę) pasiimdavo savo reikmėms. Vėliau panašiai buvo paimama grūdų, gyvulių iš kolchozų arba uždedama piniginė prievolė, kurią turėdavo parūpinti kolchozo pirmininkas.

1    LYA. J-K. 1. Ap. 15.B.3383. L. 52.

2    LYA.F.K-1 .Ap.!5.B.3383 ,L 23.

PARTIZANAI PER RINKIMUS

Rinkimai yra būdas įrodyti pasauliui, kad yra demokratija ir žmonės turi teisę pasirinkti valdžią. Okupacinei valdžiai buvo svarbu įrodyt, kad žmonės ją remia, todėl ne tik prievarta varė eit balsuot, bet ir „gerindavo" rinkimų rezultatus: sėkmingai pabalsuodavo už neatėjusius ar ne taip balsavusius. Skrebų raginamas žmogus būdavo priverstas eit į rinkimų apylinkę. Kad žmonės turėtų pasiteisinimą, partizanai išplatindavo įspėjimus ar net apšaudydavo rinkimų būstines, sako, kai kur laikinai (pvz., Užpalių apylinkėse) net pasus paimdavo. Partizanų ryšininkė J.Keraitė prisimena, kaip ji gal 1946 m. žiemą, per rinkimus ar į Aukščiausiąją tarybą, su partizanais dvejomis rogėmis nuvažiavo prie Spitrėnų rinkimų apylinkės. Partizanai į vidų nėjo: iš tolo pakaleno keletą kartų iš kulkosvaidžių. Apsauga išsislapstė, o partizanai važiavo ir nuvažiavo savo keliais. Po tokių šaudymų žmonės jau galėdavo pasiteisinti, kad nėjo iš baimės. Jeigu vis tiek skrebai išvarydavo, apsirengdavo kuo skurdžiau - suplyšusiais drabužiais, mėšluotais mediniais (medpadžiais), susijuosę kokiu pančiu: tegu mato, kokią gerovę į Lietuvą atnešė. Negalėdami kiekvieno rinkėjo išvaryti, pradėjo vilioti „deficitais": į rinkimų apylinkes atveždavo cukraus, riestainių, bandelių. Jų gaudavo pirmieji atėję rinkėjai. Kad būtų šventiš-kesnė nuotaika, uždėdavo kokią patefono plokštelę ar įjungdavo radiją.

PARTIZANŲ RYŠININKAI

Po tragiško Tigro rinktinės išblaškymo, partizanai pradėjo slapstytis mažomis grupelėmis (po 3-5 žmones) ir net pavieniui. Ryšius su vadovybe jie palaikė per ryšininkus. Partizanavimo pradžioje laisvės kovotojai, pasirinkę patikimas merginas, moteris ar paauglius, gavę jų sutikimą, prisaikdindavo (pavieniui ar keletą iš karto), duodavo ar leisdavo pasirinkti slapyvardį. Paskui jau Našlaitės, Mėtos, Ramunės, Neužmirštuolės, Žibutės ar Lakštingalos, gavusios laiškus, paketus nešdavo į nurodytą vietą. Ėjo pėsčios ne tik keliais, bet ir pakrūmėmis, raistais, nežinomom vietom, kur slapstėsi pažįstami ir nepažįstami vyrai. Ne viena ir įkliuvo, pateko į lagerį. Vienos pakliuvo su paketais ar laiškeliais, kitas išdavė tardomi ir kankinami partizanai. Nuo 1945 iki 1953 metų beveik kiekvieno partizano baudžiamojoje byloje rasi paminėta keletą ryšininkių. Jų ir Utenos apylinkėse buvo šimtai. Suimto ryšininko įprastinė bausmė - 10 metų lagerio. Sovietų gulagus viena pirmųjų išbandė ryšininkė Angelė Rėzaitė (1945 m. suimta); Elena Tarulytė, Eugenija Puodžiukaitė, Adelė Rūgštelytė (1946 m.); Elena Žulytė (1947 m.); Valerija Čemiūtė, Genė Slapšytė, Ona ir Bronė Šapokaitės, Natalija Druskytė, Zosė Guobužienė, Aldona Ruzgaitė (1948 m.). Didelis būrys ryšininkių pakliuvo, suėmus Balį Šutinį, 8 ryšininkės suimtos ir paminėtos Birutės Tumėnaitės baudžiamojoje byloje (B.B.P-14966). 1950 m. suimtas aktyvus ryšininkas Pranas Paršiukas. 1951 m. į lagerius pakliuvo Stasė Daujotytė, Valerija Cibaitė ir kt.

Norint išvengti suėmimų, buvo bandoma paketus ir laiškus perdavinėt grandinėle. Tuo atveju suimtas ryšininkas gali pasakyt, tik kas atnešė ir kam nunešė. Pvz., siunčiamas laiškas:

1) „Balto“ apyl. OS viršininkui p. Dalgiui per Taurą, Dainą, Rūtą, Gerutį ir t.t.

_Labanoras.

2) P.Akmeniui

per Ratą, Šarką, Taurą, Rūtą, Dainą, Žvalgą ir t. t.

Vis dėlto ir toks ryšys pasirodė esąs ydingas. Suėmus bent vieną ryšininką, kankinimais ir šantažu buvo priverčiami pasakyt, kas atnešė ir kam turi nunešt. Taip visa grandinėlė ir įkliūva. Tik ypač atkakli ir kantri ryšininkė galėdavo tą grandinėlę nutraukti.

Vėliau atsirado kita ryšių rūšis - lauko paštas. Ryšininkai į sutartą vietą (pvz., po Nazaranska pušim) atnešdavo ir sutartoj vietoj padėdavo korespondenciją. Panašiai galėdavo ją ir paimt. Taip ryšius palaikė kun. Margirio rinktinės vadas Juozas Kemeklis, gal ir kiti.

„REGISTRANTAI"

Tiek Maskvos, tiek vietiniai čekistai norėjo kuo greičiau palaužti Lietuvos partizanų pasipriešinimą. Tuo tikslu nuo 1945 m. pavasario skelbė amnestijas, žadėdami dovanoti „kaltę“. Bet daugumas netikėjo bolševikų gailestingumu. Kad paspartintų legalizaciją ir padrąsintų svyruojančius, Vidaus reikalų komisaras J.Bartašiūnas spaudoje paskelbia, kad partizanai jau būriais legalizuojasi. Tarp kitų paminėjo ir Utenos apskritį. Sakalo rinktinės vadas Pr. Švilpa - Barzdyla išsiaiškino, kad „legalizavosi“ tik partizanų uniformomis perrengti Molėtų skrebai. Vėliau paaiškėjo, kad toks spektaklis buvo suvaidintas ir Raseiniuose, gal ir kituose rajonuose.

Po skaudžių smūgių Tigro, Sakalo, o vėliau ir Šarūno rinktinėms (jau pasibaigus karui), partizanų vadai kai kuriems partizanams leido legalizuotis su sąlyga, kad neišduos kovos draugų, partizanų rėmėjų ir ryšininkų, o prireikus jiems padės. Tai buvo rizikingas dalykas, nes niekas negalėjo garantuoti, kad „registrantas“ atlaikys čekistų spaudimą ir tardymų kančias. „Registrantais“ nepasitikėjo ir čekistai: spėliojo, kad jie legalizavosi, gavę vadų nurody ir užduotis. Daugumą „registrantų“ čekistai vertė dirbti informatoriais, slaptais pranešėjais. Kad „registrantas“ palūžęs neatvestų į slėptuvę čekistų, jam partizanai tam tikrą laiką iš viso drausdavo eiti į miestą. Taip iki atskiro nurodymo buvo uždrausta eiti į miestą Perkūno būrio partizanui Alb. Svigariui - Pusbonkiui iš Radžiūnų k.

    Legalizavęsis ir užverbuotas kaip agentas Zorkij, Alfonsas Bivainis 1945 09 29 buvo pro langą mėgintas nušauti. Žmona Bronė žuvo, o jis pats buvo peršautas. Pagijęs vėl grįžo į partizanų būrį ir 1949 03 24 žuvo.

    Į „registrantus“ labai įtariai žiūrėjo tiek partizanai, tiek jų rėmėjai (laikytojai) ir ryšininkai. Sužinoję, kad kuris nors partizanas legalizavosi, jo kovos draugai paprastai pereidavo į kitą slėptuvę: atsarga gėdos nedaro! Kad reikia būti atsargiems, rodo ir toks atsitikimas: 1948 m. spalio mėnesį legalizavosi Napalys Baura iš Gailiešionių k. Tardomas pasakė, kur bunkeris. Nuėję čekistai 1948 11 03 surado Augustiną Būgą ir nušovė.

Čekistai paprastai reikalaudavo parodyt bunkerį, kuriame slapstėsi. Apie „registrantus“ būdavo informuojama ir partizanų vadovybė.

1945 09 27 kuopos vadas „ Girinis “ Šarūno rinktinės vadui raportuoja, kad „ 8 buvę LLA Mindaugo kuopos „ Vanagai pamiršo priesaiką ir legalizavosi. Tai:

Čižas [Stasys] - „ Plechavičius “ iš Kyburių k.

Žilys Bronius iš Pačkėnų

Keras Juozas iš Alių k.

Jazgevičius Ignas iš Alių k.

Lapienis (Lapenas) Napalys iš Alių k.

Leipus Jonas iš Dieninių (Dičiūnų ar Katlėrių) k.

Kvedaras Steponas iš Ramolių vnk. (nuo Spitrėnų)

Valiulis Vladas iš Spitrėnų k.

Valiulis Karolis iš Dičiūnų k.

Minėti ir kiti prtz. nusivylę kova. Veikia ir sunkios slapstymosi sąlygos, suaktyvėjusi šnipų veikla“. ( LYA.F.K-l.Ap.l8.B.50.L.22).

    Kartais panorusį legalizuotis partizaną čekistai sugrąžindavo į būrį, kad šis padėtų sunaikinti kitus kovotojus ir teiktų informaciją apie būrių veiklą, kaip vidaus agentas. Taip čekistų naudai pradėjo dirbti Albinas Juodka - Aras ir Juozas Juodka - Tarzanas iš Baltabiržio kaimo, teikdami žinias apie Minčios girios partizanus ir užsiundydami čekistus.

    Panašiai išdavinėjo partizanus registrantas Antanas Bagdonas iš Skrebiškių k., 1949 06 06 išdavęs netoli sodybos buvusį bunkerį (žuvo Juozas Putrimas ir Jonas Ušackas, suimti Juozas Zaranka ir Vytautas Skobiejus). Žmonės tvirtino, kad jis atvedęs čekistus ir pražudęs net savo dėdę Joną Bagdoną ir pusbrolį Juozą Bagdoną iš Pakalnių vnk. (abu nušauti 1946 10 23, nors buvo beginkliai).

Žinoma, didžioji dalis buvusių partizanų, kad ir legalizavęsi, nepasidavė čekistų šantažui ir net kaip galėdami padėjo buvusiems kovos draugams.

DRAUSMĖ

Vokiečių okupacijos metais lietuviai į kariuomenę nėjo, nebent savanoriais stojo į Lietuvos vietinę rinktinę, tad didžioji dalis partizanais tapusių vyrų nebuvo tarnavę kariuomenėje. Į būrį patekusiems jauniems vyrukams buvo nesuprantama, kodėl be būrio vado leidimo negalima pareiti namo, aplankyti merginą ar žmoną. Keista buvo, kad negalima pasakoti apie kovos draugus, sakyti kur ir su kuo slapstais, kur buvai ar kur eisi. Nors vadai ir draudė, bet daug kam tai atrodė tik priekabiavimas. Kuo tai užsibaigia, rodo toks įvykis.

1948 m. sausio 31d. trys partizanai, pasisvečiavę Tilvyčių šeimoje Kubilių kaime, pažadėjo vėl ateiti vasario 10 dieną. Angelė Tilvytytė, manydama, kad kalba su savu, patikimu žmogumi, pakvietė ateit ir jį (šnipelį „Drugį"), o tas apie tai pranešė saugumui. Pamoka buvo skaudi: du partizanai žuvo, vienas pabėgo. Partizanai už išdavimą du Tilvyčių šeimos žmones sušaudė (LYA. F. K-l.Ap. 3 B. 1810. L. 229, 230, 231, 250).

Per daug pasitikėjo ir kalbėjo, kas nereikia kalbėt, ir „Audros" būrio partizanai, lankydamiesi pas Martinčiūnų k. Aldoną Rudokaitę, jau tapusią saugumo informatore. Per ją saugumas žinojo, kur partizanai slapstosi, kada kur užeis. Tas neatsargus plepėjimas 1952 09 20 irgi užsibaigė skaudžia tragedija (LYA. F. K-l.Ap. 3 B. 891. L. 108-111).

Už panašius nusikaltimus 1945 05 11 buvo nušautas daugailiškis Juozas Baškauskas, 1945 05 27 Antakalnių kaimo gyventoja Ona Keraminienė, Zavitiškių k. Balys Pelakauskas ( slaptas pranešėjas „Vėjas"), Panatryčio gyventojas Vaclovas Savickas (slaptas pranešėjas „Biškis") ir kiti. Jeigu laisvės sąlygomis plepėjimas niekam labai nekliūva, tai okupantai sumaniai pasinaudoja ir šia žmogaus silpnybe. Štai J.Maniušytė, eidama su pažįstama mergina (ji jau buvo saugumo informatorė „Varia") prasitarė, kad partizanams neša kažkokį laišką, kad jų slėptuvė Strokinių k., Anelės ir Veronikos Paukštyčių klojime. 1950 10 18 čekistai užklupo Paukštytes einančias iš klojimo, rado dubenėlį su sriubos likučiais, kaulų ir du šaukštus. Partizanai čekistams nepasidavė ir žuvo padegtame klojime, o A.Paukštytė buvo suimta ir išvežta į Magadano lagerius (LYA. F. K-l.Ap. 15. B. 4420. L.89, 90,91,97).

Dėl tokio neatsargumo partizanai žmones įspėdavo.

Pil..................................

Gyv..................................

ĮSPĖJIMAS

Kai Lietuvos partizanai veda nenuilstamą kovą dėl Tėvynės laisvės atstatymo, aukodami net savo gyvybes, tamsta savo palaidu liežuviu išplepi ką tik žinodamas ir tuo kenki kovos interesams.

Atrodo, pakankamai jau buvo laiko įsitikinti, kad plepumas yra viena iš blogųjų ydų, dažnai reikalaujanti aukų. Jau daug buvo tokių atsitikimų, kai plepumas buvo apmokėtas geriausių tautos sūnų - partizanų krauju.

Jaučiame pareigą įspėti, kad ateity suvaldytu/nei savo palaidą liežuvį, tarnaujantį tik mūsų priešams, ir primename, kad nepaklausymo atveju imsimės griežtesnių priemonių, bausdami kaip brolį išdaviką. Daugiau įspėjimų nebus.

1948    m. gruodžio m. 2 d.    Partizanų štabas15

15 LYA. F. K-l.Ap. 3 B. 1810. L. 229, 230, 231, 250).

Jei to neužtekdavo,- nukirpdavo plaukus ar net patarkuodavo užpakalį. Pavyzdžiui, taip už plepėjimą buvo nukirptos Nuodėgulių k. V.Bareišienė, Radeikių k. ir ?.Barkuvienė. O apie užpakalių tarkavimą buvo net eilių sudėta:

„ Oi torka torka, torkele aštrioji,
Kam gi taip skaudžiai mane torkavoji ?
Ko gi nusikalto manoji sėdynė,
Kad ne tik tarkavo, dar ir druska trynė?.. “

O toliau patariama liežuvėlius už dantų laikyti, nieko negirdėt ir nieko nematyt. Per didelis malonumas ir pataikavimas okupantams kartais baigdavosi dar liūdniau, net mirties bausme.

KALTINAMASIS AKTAS

    Šiuo kaltinama Stasė Domauskaitė, kad tarnaudama apylinkės sekretorium pranešinėja NKVD organams visus priešiškai komunistams nusistačiusius apylinkės gyventojus ir, be to, buvo aktyviai prisidėjusi ir pati veika tremiant lietuvius į Sibirą 1949 m. kovo mėnesį. 1949 m. balandžio mėnesį išdavė to pat kaimo M.L., kuris rinko partizanams aukas -Kaltinamoji renka žinias apie partizanų pasirodymus bei apie Lietuvos sąjūdį ir jas pranešinėja NKVD organams. Todėl prašau LP Karo lauko teismą kaipo pavojingą apylinkės gyventojams bei Laisvės kovotojams lietuvių tautos išdavikę nubausti sušaudant.

Žinias rinko ir kaltinamąjį aktą sudarė Audros būrio kovotojai partizanai

ŽAIBAS, KIETIS, BRIEDIS

1949    m. VI. 12 d. “

(B.B.35867/3 L.207)

Nors daugelis partizanų vadų ir draudė kovotojams gerti alkoholinius gėrimus, bet ir čia buvo nemažai pažeidimų. Pastatęs ant stalo butelį, žmogus rodė draugiškumą, norą išsikalbėti, pasitarti. Vis dėlto kartais prie butelio kaimynas skųsdavo kaimyną, norėdamas su juo suvesti asmenines sąskaitas. Patikėję šmeižtu, partizanai galėjo padaryti nepataisomų klaidų. Galimas daiktas, kad buvo ir tokių atsitikimų. Pagėręs partizanas neretai prarasdavo atsargumą, įsidrąsindavo šaudyt, sukeldamas pavojų ir sau, ir kitiems. Ypač nedrausmingumu ir girtavimu garsėjo Bronius Žalnierius - „Kiškis“ iš Aviniškio kaimo. Sudaręs bendraminčių gaują, jis tiesiog terorizavo apylinkės gyventojus. Mėginusį jį sudrausminti partizaną „Avilį" nušovė. Partizanų pranešime rašoma: “1945 11 09 Saldutiškio apylinkių partizanai „ Barzda „ Motas “ ir „ Šokas “ Šarūno rinktinės ir Žilvičio kuopos vadams praneša, kad nuo Saldaičio būrio atsiskyrusi 9 žmonių grupė, kuriai vadovauja „ Kiškelis “, savavaliauja, terorizuoja žmones. Spėja, kad ši grupė išžudė Biliūnų šeimą Aviniškių k., du Žilių šeimos žmones Liginiškio k., terorizavo žmones Buitūnų kaime. Grasina partizano „ Barzdos “ šeimai, ryšininkei „ Mirtai “(LYA.F.K-1. Ap. 18.B.50.L.278).

Galimas daiktas, kad ši grupė veikė su sovietų saugumo pritarimu, kad sukompromituotų partizanus. Savivaliautoją ir alkoholiką „Kiškį“ (Bronių Žalnierių) partizanai sušaudė.

Partizanų vardą žeminančius plėšikus laisvės kovotojai be gailesčio šaudė. 1950m. vasario 10-11 naktį nužudyti Papirčių k., Tauragnų vls. gyventojai Juozas Juknevičius, Kazio, g.1893 m., ir jo sūnus Vincas Juknevičius, Juozo, g.1933 m. Paaiškėjo, kad minėti žmonės užsiiminėjo plėšikavimu, turėjo kulkosvaidį ir šautuvą, kuriuos atėmė „Trimito" būrio partizanai (LYA.F.K-l.Ap. 16.B.310.L. 142,143).

PARTIZANAI NUŠOVĖ ŽMOGŲ

Utenos civilinės metrikacijos skyriuje yra įrašyta, kad 1946 metų rugpjūčio 4 dieną buvo nužudytas geležinkelio darbininkas Vincas Samavičius, Romo, 30 metų vyras iš Troškūnų miestelio. Apie tai pranešėjo žmona Leonora Samavičienė.

Žmona ir jos seserys ne kartą žmonėms pasakojo, kaip Vincą Samavičių atlydėjo į Stabulankių geležinkelio stotelę. Čia traukinio laukė daugiau žmonių. Staiga iššoko du ginkluoti vyrai, riktelėjo žmonėms, kad išsiskirstytų ir niekam nepraneštų. Visi išlakstė kas kur, o Samavičių sulaikė. Paskui negarsiai terkštelėjo kartą, kitą. Supratau, pasakodavo Ona Kalytytė, kad nebėra mano švogriaus, nupylė, gyvatės, žmogų.

Tad kas ir už ką nužudė žmogų? Stebėjosi žmonės, gal nesuprato ir artimieji, nes kartais pakeiksnodavo miškinius, nušovusius nekaltą žmogų. Gal kai kas ir žinojo, bet tada geriau buvo nežinot: „lietuvi, prikąsk liežuvį..."

* * *

Buvo 1946 metų vasaris, laukai užversti sniegu. Pavakare pas geležinkelio darbininką Vincą Samavičių užvažiavo 8 partizanai. Stabulankiai nuo miestelių toli, keliai prasti, tai ir partizanai jautėsi saugiau. Bet čia pagelžkeles maišė ir maišė Panevėžio geležinkelio enkavedistai su tuo velniu Kuzovenka. Samavičius vyrus sutiko draugiškai, ragino sėst už stalo, atnešė buteliuką, tik šie kažkur skubėjo. Samavičius butelį įkišo vyrams kelionėn - žiema, reikia dėl šilumos

Pavažiavę porą kilometrų, vyrai užsuko į Aknystėlių Dominyko Kutkos sodybą apšilti. Pririšę arklį, susėdo už stalo ir išsitraukė Samavičiaus įkištą naminės buteliuką. Pasišaukė šeimininko sūnų, žentą. Devyni vyrai maktelėjo po stikliuką, tik Balys Jakštonis - Trockis ir šeimininkas nepanoro tos smarvės.

Sėdi vyrai, tik nei iš šio, nei iš to Mykolas Guobužas - Šaulys priėjo prie gryčioj stovėjusio puskubilio, vadinamo „ušėtku“. Puskubilis buvo pripiltas vandens su ledais, kad apšiltų gyvuliams girdyt. Priėjo, sukišo rankas į leduo-tą vandenį ir suka, kad net ledai ūžia. Paskui jį suėmė toks blogumas, kad trina krūtinę, drasko rūbus, neturi kur dėtis. Šeimininkų duktė pašoko ieškot rūgštaus pieno ar šiaip kokios rūgšties, išlėkė pas kaimynus. O Šaulys pasiblaškęs ir nuvirto viduasly. Sunerimo ir Jonas Šerėnas - Čerčilis. Eidamas laukan, ir tas nuvirto. Sujudo neramus ir Vincas Laucius - Kirvis. Sako, čia kas su gėrimu yra. Pats pradėjo pirštų galais barškint į stalą, akys stulpu atsistojo, galva palinko, ir miega. Pamatęs, kad čia kas blogai darosi, Balys Jakštonis atsivarė vežimą, sukrovė, sutempė pastirusius J.Šerėną ir Antaną Kairį į važį ir išvežė. Ona Kutkaitė nulėkė pas patikimą kaimyną Albiną Vaškelį šauktis pagalbos. Atlėkė Albinas su rogėmis, sutempė į jas Mykolą Guobužą - Šaulį, Vincą Laucių - Kirvį ir Vincą Kaulinį - Miškinį, nubogino juos į nuošalų Kiškio (Petro Lauciaus) klojimą ir apmetė šienu. Sugrįžęs sutempė į roges dar likusius Juozą Tamošiūną - Bijūną ir Emanuelį Vyšniauską - Žaibą. Tuos nuvežė į Namajuškos jaują, o ginklus išslapstė.

* * *

Balys Jakštonis pervežė vyrus per Aknystėlio ežerą ir pasuko pas tą patį Samavičių. Šerėnas jam giminė, tegu pabus, kol išsipagirios. Antaną Kairį -Tigrą nutarė užvežt pas Juozą Ruzgą. O čia ir gretimoj sodyboj jau laukė enkavedistai. Buvo jau vidurnaktis, kai kareiviai išgirdo kažką važiuojant.

    Mėgino sustabdyti. Jakštonis, pajutęs pavojų, sukirto arkliui ir mėgino pasprukti. Nors ir sužeistas, Jakštonis pasiekė mišką ir išsigelbėjo, o Kairys, taip ir neatgavęs sąmonės, krito nuo priešo kulkų. Neišsisuko nuo enkavedistų ir Šerėnas. Jį be sąmonės pasiėmė iš Samavičiaus. Liko Dominyko Kutkos sodyboje dar du apkiautėliai. Joną Stasiulionį su žmona ir kūdikiu Ona Kutkaite skubiausiai išvežė į Čemaučizną, kad tik Kuzovenka neužtiktų. O šeimininkų sūnus Jonas daužos, blaškos ir nuramint negalima. Vaikšto kaip kvailas po gryčią, ranką kyšt į priekį, lyg kažką ima. Vagi, sako, kiek obuolių ant obels. Paėmęs lyg purtina „obelį". Užsimanė laukan, eina basas per pusnis, per marką. Tik kitos dienos pavakare pradėjo kaip ir atsitokėt, bet ir tai dar vaikšto kaip be orientacijos: viena koja basa, kita apauta...

Albinas Vaškelis prisimena: „ Namajuškos Antanas ir aš nuėjom pažiūrėt jaujoj paliktų vyrų. Gerai, kad niekas neužėjo linų mint, buvo kaip ir kokia pertrauka. Žiūrim, vyrų lūpos apkepusios, o Žaibas krūtinę vis trina ir trina. Antanas net juoktis iš jo pradėjo. Tik pavakare vyrams sugrįžo protas. Atsitokėję džiaugėsi, kad Samavičius jų pas save, namie nenugirdė. Tada būtų visus susėmę."

Po šio atsitikimo Vincas Samavičius partizanų pradėjo saugotis, naktimis čia nebebūdavo, išvažiuodavo. Penkis mėnesius partizanai tykojo Kuzovenkos talkininko. Atpildo valanda atėjo rugpjūčio pradžioje.

KAS GI BUVO TAS SAMAVIČIUS

Š.m.[l 946] rugpjūčio 4 dieną du „ GEDIMINO bandkuopos nariai prie Stabulankių geležinkelio stotelės, Leliūnų valsčiuje, įvykdė geležinkelio darbininko Vinco SAMAVIČIAUS, Romo s., gimusio 1916 m., gyvenusio Troškūnų stotyje, Panevėžio apskrityje, Lietuvos SSR, žmogžudystę.

Pagal turimus duomenis nustatyta, kad Samavičius buvo Panevėžio st. OTO (otdiel transportnogo objedinenija - Transporto susivienijimo skyrius - B J.) MGB slaptas bendradarbis ir banditų buvo įtariamas pakišęs operatyvininkams 3 bandgrupės dalyvius, kurie buvo nukauti, o pats agentas išsiviešino.

Iš MVD Utenos apskr.. skyriaus virš. mjr. Česnokovo

1946 09 10 ataskaitos LSSR vidaus reikalų ministrui

gen. mjr. Bartašiūnui

(LYA.F.K-l.Ap.3.B.1609.L.2,23)

APGAVIKAS

Žinodami, kad dalis antisovietiškai nusiteikusių žmonių ir nelegalų išsirūpina fiktyvius dokumentus (kitomis pavardėmis, pakeistomis gyvenamosiomis vietomis ir datomis), sovietinio saugumo darbuotojai suranda žmonių, kurie apsiskelbia galį parūpinti dokumentus. Legaliai gyvenantį pilietį lengviau surasti. Be to, čekistų talkininkai galėjo dar gerai pasipinigauti. Ypač smagiai su fiktyviais dokumentais darbavosi senas komunistas Juozas Bernotas, dar nepriklausomoj Lietuvoj sėdėjęs kalėjime. Jis parūpino fiktyvius dokumentus Onai Paulavičiūtei, 1948 11 12 Zosei Tylaitei (nepraėjus metams, ji buvo sulaikyta, o pasas atimtas), Stasiui Adomoniui, Povilui Jankauskui, Antanui Žvirbliui, Vandai Varnaitei, Ridikaitei...

Partizanui Broniui Kemekliui irgi padarė pasą Antano Pranckūno pavarde. Sumokėjo 200 rb., bet naudotis negalėjo, nes neturėjo karinio bilieto. 1947 m. buvo suimta ryšininkė Žibutė - K.Kemeklytė iš Šarkių k. J.Bemotas pažadėjo, kad už 1000 rb. paleis. Pinigus paėmė, bet ryšininkė buvo nuteista 10 m. lagerio. Partizanas Juozas Jankauskas per J.Rožanskaitę davė 800 rb. pistoletui. Nei pistoleto, nei pinigų nesulaukė.

Žadėjo Bernotas už 300 rb. išleist suimtą Eleną Karanauskaitę. Pažado neįvykdė.

Genė Vaiginytė 1949 m. rudenį dukart J.Bemotui vežė T.Kvyklio-Klajūno laiškus ir atveždavo atsakymus. Suimta pasakė, kad buvo pas J.Bernotą. Utenos apskrities MGB viršininkas Malych 1950 06 08 teiravosi LSSR MGB 2-ojoj valdyboj apie stambų nacionalistinio pogrindžio dalyvį Juozą Bernotą, kuris, girdi, kažkur pasislėpė. O „pasislėpė“ pramonės ministerijoje. Paskui džiaugėsi gera personaline pensija - valdžia savo nenuskriaudė.

Keletui žmonių parūpino dokumentus ir Vilniuje gyvenusi ir dirbusi Bokšto g. ligoninėj Konst. Meškauskaitė. Su iš jos tik ką gautais dokumentais Juozas Žibėnas Vilniuje 1948 09 08 buvo suimtas. J.Žibėnas spėja, kad ji ir parodė, ką suimti.

Gavusius fiktyvius pasus buvo galima bet kada suimti, apkaltinus dokumentų klastojimu priversti dirbti saugumui, o atsisakiusį teisėtai pasodinti.

PLĖŠIKAVO PARTIZANŲ VARDU

Sovietų saugumas į savo tinklą sumaniai įtraukdavo kuo nors jam prasikaltusius žmones - prieš karą ar vokiečių okupacijos metais tarnavusius policijoje, buvusius šaulius, jaunalietuvius, tautininkus, žydšaudžius, LVR karius, tarnavusius savisaugos daliniuose ir pan. Sekti partizanus, jų rėmėjus ir ryšininkus įkinkydavo ir naminės gamintojus, brakonierius, apsivogusius ir padariusius kitą kriminalinį nusikaltimą. Nori išsaugot sveiką kailį,- padirbėk, patalkink KGB, MGB organams! Atsisakysi - pasodins arba ištrems.

Štai Juozas Juodka (Jotka, g.1914 m.) iš Baltabiržio kaimo tarnavo vokiečių okupacijos metais savisaugos batalione. Grįžus sovietams, su Antanu Juodka partizanavo, turėjo slapyvardį Tarzanas. Pasak V.Mikolaičiuko, 1947 m. čekistai juos abu suėmė ir užverbavę paleido. Vaikščiojo jie net dienos metu, plėšikavo ir teikė žinias apie Minčios apylinkių partizanus. Partizanai keliskart mėgino juos sutvarkyt, bet saugojo čekistai. Į plėšikavimą įsitraukė ir Adelė Paukštienė, jos dukterys Valė ir Birutė iš Brinkliškių k., Antanas Liau-danskas ir jo žmona Elena iš Antabaltės k. Priplėštą turtą čia nešė Bronius Paukštė, Miasojedovas, Peršnikovas Kadangi visi plėšimai buvo daromi partizanų vardu ir darė jiems gėdą, pas A.Liaudanską atėję 5 partizanai primušė jį ir žmoną ir įspėjo, kad nepadėtų plėšikui Juozui Juodkai. Liaudanskų šeimai paliko įspėjimą:

„ĮSPĖJIMAS (perskaityk ir kitam papasakok)

Buvęs „ partizanas “ Juodka Juozas, slapyvardis Tarzanas Baltabiržio k. gyventojas, dirba priešų naudai, išdavinėja okupantams lietuvių tautos paslaptis, plėšia taikius gyventojus, su savo dalyviais yra provokatoriai, o dedasi partizanais. Stengiasi sužinoti Žmonių nuomonę, o paskui šias žinias perduoda priešui. Už įvykdytus nusikaltimus jis nusipelnęs mirties bausmės, (spėjame visus gyventojus ir įsakome išdavikui Juodkai neteikti pagalbos ir pastogės, o sužinojus, kur jis slapstosi, tuoj pat pranešti partizanams. Neklausantys šio įspėjimo bus laikomi išdaviko bendrininkais ir nubausti mirties bausme, konfiskuojant turtą" (LYA.F.K-l.Ap. 16. B.312.L.236-241).

Tokių tariamų partizanų plėšikavimas labai kenkė partizanų vardui, todėl plėšikai dažnai buvo sovietų valdžios remiami ir net saugomi. Jau minėta Adelė Paukštienė, slėpusi plėšikus ir jų prigrobtą turtą, buvo sulaikyta, bet dėl įkalčių stokos Utenos raj. prokuroras suimti neleido. Tik per nesiliaujančius žmonių skundus Bronių Paukštę, Miasojedovą ir Peršnikovą suėmė. Kitus plėšikus 1950 09 06 sutvarkė J.Dūdėno partizanų būrys (Adelę Paukštienę, jos dukteris Valę ir Birutę, Antaną Liaudanską ir jo žmoną Eleną - sušaudė). „Partizanas“ J.Juodka, partizanus išnaikinus, sako, išvyko į Panevėžį, ir niekas jo nei teisė, nei baudė, tik Antaną Juodką per neapsižiūrėjimą nušovė čekistai.

* * *

1952 m. kovo 29 d. buvo apiplėšti Nuodėgulių kaimo gyventojai Šeduikis, Karalius ir kiti. Gavus žinią, buvo nusiųsta čekistų karinė grupė. Per agentą buvo nustatyta, kad „apiplėšimas padarytas ne banditų, o kriminalinių nusikaltėlių, todėl šios bylos tyrimas pavestas rajono milicijos skyriui.

Iš nukentėjusiųjų ir kitų asmenų tik ŠARKIS P.J. nurodė, kad vieną plėšiką pažino ir kad tai legalizavęsis banditas ROŽĖ Albinas, dabar gyvenantis Armališkių k., Dusetų rajone" (LYA.F.K-l.Ap.16.B.315.L.300,300 ap.).

1952 03 29 naktj buvo apiplėštos 6 Nuodėgulių k. šeimos: atimta lašinių, dešrų, mėsos. Plėšime dalyvavo 3 žmonės, kuriems vadovavo Albinas ROŽĖ , Norberto, gimęs Ramavydiškių k., Dusetų rajone. Plėšikus atpažino Pranas ŠARKIS; atpažino Albiną ROŽĘ,1 su kuriuo dirbo Viešeikių malūne ir pažįsta nuo 1937 metų. Rožė su automatu buvo užėjęs pas Šarkį, bet pamatęs, kad tai pažįstamas, greit išėjo.

1 A.Rožė - Žygūnas 1952 02 18 legalizavosi. Reikėjo kompromituojančios medžiagos, kad galėtų suimti ir priversti dirbti sovietų saugumui. Jei nepaklustų, buvo numatyta paleisti gandus, kad sudorotų patys partizanai (LYA.Ap.3.B.891.L.ll,133). Galėjo tai būti ir saugumo šmeižtas.

(Prieš tai jis Šarkio Prano žmonos prašė „paaukot partizanams“).

Panašūs „partizanai" veikė kitame krašte.

1945 09 10 kažkur apie Skudutiškį nušauti 5 žmonės, kas jie tokie, neaišku.

Paaiškėjo, kad ten veikia teroristinė organizacija, palaikanti ryšius su NKVD. Į ją įtraukti patikimi skrebai. Šiai grupei priklauso ŠUMINAS, MEIDUS ir DAILIDĖ. Kalba, kad ši grupė naikina nepatikimus savo agentus ir jų šeimas, dėdamasi partizanais.

1945 09 12    „Ąžuolo “žvalgas „NARAS"

KAMERŲ AUSYS

Čekistai turėjo didžiulę šnipinėjimo ir sekimo patirtį. Pagal jų planą, kaimynas buvo įkinkomas sekti kaimyną, tarnautojas ar darbininkas vienas kitą sekė darbe. Tas pat vyko mokykloje, kariuomenėje, net šeimoje.

Labai nukentėjo atviresni kaliniai, patikėję kameros draugais. Į kameras ir lagerius nusiųsti agentai dažnai išgaudavo tai, ko čekistai nepasiekdavo mušimu: pasisakydavo su kokiais partizanais sueina, kur paslėpti kokie dokumentai ar nuotraukos, kur yra slėptuvė, kas yra ryšininkas.

Jaskoniškių kaimo (Zarasų apskr.) gyventojas Markelis, NKGB užverbuotas kaip agentas Stankevičius, 1945 07 06 išdavė partizanus. Bijodamas keršto, čekistų buvo priglaustas Utenoje ir naudojamas kaip kameros agentas. Dėdamasis Lietuvos patriotu, partizanų rėmėju, pasivadinęs Verža, išgaudavo iš kartu sėdinčių kalinių paslaptis ir perduodavo saugumui. Išsipasakojo apie savo sūnų partizaną Utenos kalėjime kalintas Salako valsčiaus Skeldų k. valstietis Pūslys. Pasakė ir sūnaus slapstymosi vietą. Sužinojęs, kad tai šnipas, pripuolęs Verzai (taip jis kalėjime vadinosi) rankas ir kojas bučiavo, kad niekam nepasakytų, bet buvo jau vėlu.

Jis, sako, apgavo ir Joną Žvirblį iš Liveikių kaimo. Kai paminėjo, kad klojimo stoge yra paslėptas kulkosvaidis, čekistai nuplėšė visą stogą. Buvo įkištas Verža ir į suimto partizano Juozo Zarankos kamerą, bet tas jau žinojo apie šį „patriotą". Kai šis pradėjo įkyriai klausinėt apie partizanus, Zaranka pažadėjo nusukt sprandą, ir čekistai jį iš šios kameros pasiėmė.

Utenos kalėjime į kameras buvo siunčiamos ir šnipės moterys. Viena vadinosi tai Danutė, tai Rimutė, jos tikroji pavardė gal buvo Murauskaitė. Nors ji iškvotė ne vieną kalinę (pvz., Janę Vilūnaitę-Vaitaitienę), bet ir pati pateko į lagerį. Nors gal ir ten turėjo užduotį.

Nuo 1944 m. rudens Utenos kalėjimo kameros agentu (šnipu) dirbo Mečys Laumelis (g.1915 m.), studijavęs konservatorijoj, mokėjęs rusų, vokiečių kalbas, dirbęs teatre, Anykščių vyno fabriko direktoriumi, pokario metais užverbuotas kaip agentas Maratas ir naudojamas kalinių inteligentų šnipinėjimui.

DAR VIENA APGAULĖ

Norėdami išspausti prisipažinimą (ypač trūkstant įkalčių), čekistai naudojo dar vieną gudrybę: suimtą, bet neprisipažįstantį ryšininką ar rėmėją naktį veža Ukmergės ar kito miesto link. Pakeliui sunkvežimis „sugenda". Suimtuosius ir palydą „užpuola" „partizanai", nusiveda į bunkerį, kaltina kaip tėvynės išdavikus, žada sušaudyti Tada suimtieji pradeda aiškinti, kad jie ne bolševikai, o suimti partizanų rėmėjai

Taip buvo apgautas ne vienas uteniškis, tarp jų ir 1949 11 03 suimtos V.Kaulinio ryšininkės Genė ir Eleonora Lauciūtės iš Stabulankių kaimo, M.Melnikaitės kolchozo pirmininkas Kazys Tyla (suimtas 1952 02 18) iš II Buivydų kaimo ir kt.

MAJORO SOKOLOVO PERSIRENGĖLIAI

1946 m. pavasarį sovietų saugumas kovoje su Lietuvos partizanais sumanė išbandyt dar vieną gudrybę:

Miške čekistai slapta įrengia porą bunkerių ir, persirengę partizanais, juose apsigyvena. Tuo metu į valsčiaus MVD skyrių pašaukia keletą aktyvesnių partizanų rėmėjų ar ryšininkų, juos tardo, verčia tapti saugumo informatoriais. Kai juos paleidžia, naktį ateina partizanais persirengę čekistai, užrišę akis, nusiveda į bunkerį ir kaltina kaip tėvynės išdavikus, saugumo informatorius. Gindamiesi nuo tokių kaltinimų, suimtieji pradeda įrodinėti remią partizanus ir pasakoja savo „nusikalstamą" veiklą

Toks „desantas" buvo išmestas Kuktiškių valsčiuje. Nepažįstami partizanai naktį įsiplėšė į Stasio Žalnieriaus trobą (Pagilbiškio k.) ir užrištomis akimis nuvedė į bunkerį. Ant sienų kabojo šventųjų paveikslai, partizanai meldėsi. Pasimeldę piktai kalbėjo apie Stasį Ivonį, Onutę Katinaitę. Girdi, jie parsidavę rusams, užverbuoti. S.Žalnierius mėgino ginti Onutę: negali būti! Juk ji ryšininkė ir kepures partizanams siuva!

1946 m. liepos 2 d. naktį užrištomis akimis į bunkerį įstūmė Stasį Ivonį. Kai jį apkaltino Tėvynės išdavimu, Stasys nebeištvėrė. Jis - Klajūno brolis, 3-čio-sios LLA Vytauto apygardos ryšininkas, o jį laiko išdaviku! Stasys rašo pasiaiškinimą tariamam Kazimieraičio štabui, išvardindamas savo nuopelnus ir veiklą. Tą pačią naktį tariamieji partizanai panašiai apdoroja ir Oną Katinaitę iš Aviniškio kaimo. Savo veiklą raštiškai pateikia ir ji. Tik Ivonio sesuo Jadvyga nesukalbama: kankinama klykia, žviegia ir sako nieko nežinanti. Ją plikai nukerpa, nuveda į miško gilumą, prisakę kelias valandas nejudėt, palieka. Čekistai suvaidina dar vieną spektaklį: „partizanai" dingsta, o kareiviai miške užtinka bunkerį ir Ivonį bei Katinaitę suima. Maža to, randa ir jų veiklos aprašymus. Onutę Katinaitę, apvilkę kariška miline, verčia parodyt bunkerius. Kai parodo tuščius, žvėriškai sumuša ir nuteisia. 1990 m. artimieji gavo žinią, kad 1947 m. lapkričio 7 d. Magadano srityje O.Katinaitė mirė.

Stasį Ivonį smogikas Lobovas (tarp kitko tai uteniškis Antanas Labeikis, Simono, g.1923 m.), trenkęs lengvuoju kulkosvaidžiu į sprandą, užmušė ir užkasė. Kapą gerai užmaskavo.

Majoras Sokolovas buvo nepatenkintas surinkta specialiąja grupe, nes smogikai užsiiminėjo vagystėmis, o apie darbą negalvojo. „Šių vagysčių organizatoriai buvo jaun. leitenantas Sutkus ir antrojo padalinio vadas „ Šova “. Šie mažiau dirbo, daugiau vogė. Vogė ir pirmojo padalinio vadas „Aistos", bet tai darė kažkaip nemokšiškai, dažnai įkliūdavo. Apskritai iš visos grupės nevogė tik „ Molčanovas „ Morskojus ", „ Šalyj “, „ Paninas o visi likusieji daugiau ar mažiau vogė. Atvažiavus į Vilnių, paaiškėjo, kas daugiausia prisivogė daiktų. Antai Sutkus pardavė du laikrodžius, auksinį žiedą, nusivežė namo padėvėtą kostiumą, senus batus išsimainė iš kažkokio valstiečio. Be to, jis pametė savo pistoletą. Antrojo padalinio vadas „ Šova “ pardavė auksinį medalioną, auksinį žiedą, auksinius auskarus ir dar kažkokius daiktus. Pirmojo padalinio vadas „Aistos “ taip pat pardavė du laikrodžius ir auksinę grandinėlę, su savimi nusivežė du laikrodžius, kurių vienas - auksinis“ (Tautos atmintis. 1996. Nr.4. P.21,22)

Pirmojo padalinio vadas su to paties majoro leidimu pavogė „buožės" paršelį ir avį. Žmogus, pasiprašęs į talką kovos su banditizmu skyriaus operatyvinį įgaliotinį Sbitnevą ir kažkokį vietinį komunistą, eidamas avies pėdomis, pasiekė minėtos specialiosios grupės stovyklavietę. Kai pasakė, kad iš jo pavogė avį, paršelį, aulinius batus ir kokius drabužius, Sbitnevas suprato, su kuo turi reikalą, ir pasistengė, kad kaltininkų nerastų: nuvedė prie tų karių, kurie nedalyvavo šitoje vagystėje. Nukentėjusysis jų ir nepažino, o grupė netrukus išvyko į Vilnių.

Smogikų veikla vidaus reikalų ministrui Bartašiūnui pasiskundė ir VRM Utenos apskrities viršininkas Česnokovas.

„LSSR Vidaus reikalų ministrui generolui majorui drg. Bartašiūnui Vilniaus miestas

Birželio mėnesį Švenčionių ir Utenos apskrityse Sokolovo specialioji grupė vykdė užduotis. Jos darbo metu iš dalies Utenos apskrityje padaryta nemaža pažeidimų. Norėdama asmeniškai pasipelnyti, grupė apiplėšė keletą Kuktiškių valsčiaus ūkių. Atiminėjo kostiumus, batus, laikrodžius ir kitokius nešiojamus daiktus, o vienas šios specialiosios grupės dalyvis Labeikis laikrodį padavė motinai, kad parduotų turguje; ji buvo sulaikyta su įkalčiu ir atvesta į milicijos skyrių. Pilietis tvirtina, kad apiplėšė jį ne banditai, o kareiviai ir istrebiteliai.

Maleckiškio (=Maleckažemio.-B. J.) kaime, Tauragnų valsčiuje Utenos apskrityje specialioji grupė sulaikė kaip bandos ryšininką Ivonį, kurį be pagrindo sušaudė. Specialiosios grupės veiksmai iššifruoti, padaryta daug neteisėtų veiksmų.

VRM Utenos apskr. viršininkas majoras Česnokov

1946. VII. 10

Utenos m    VSK archyvas, 3 fondas.

Nr. 37/140    B. 22/8. L.3

(vertimas iš rusų kalbos).

KAIP ČEKISTAI RINKOSI AGENTUS

Sužinoję, kad Kačiūnų k. batsiuvys taiso rinktinės štabo nariui Vaidotui batus, 1948 04 užverbavo jį, davė Jurkos slapyvardį, o šis birželio mėnesį jau pranešė saugumui, kad buvo atėjęs Vaidotas su Vaidilute, adjutantas Simuntis-Girėnas, Gaivenis-Voveraitis. 1949 06 29 su Jurkos pagalba nušautas 1 partizanas ir vos nepakliuvo pats apygardos vadas.

Buvęs Polekniškio kaimo gyventojas K.Juodvalkis partizanavo, paskui legalizavosi ir persikėlė į Vilnių. Matyt, MGB jam davė užduotį sutvarkyti pažįstamus partizanus. Žinodamas, kaip trūksta ginklų, pažadėjo partizanams atvežti automatą. Kai atėjo partizanai (1951 11 23), panaudojęs specialų preparatą, juos užmigdė. J.Dūdėnas, V.Miškinis, E.Juodvalkis, Z.Tu-menas ir V.Rusakevičius buvo čekistų suimti, o sargyboje buvęs Alf.Dumbrava užmuštas.

„Agentė Koste yra Liūto rinktinės ryšių skyriaus viršininko Jono (turėtų būti Juozo.-B.J.) Streižio (slp.Gediminas) žmona. Ji gerai žino jo buvimo vietą ir kai kurių vadovaujančių 3-čiosios apygardos štabo narių dislokaci-ją“.(LYA.F.K-l.Ap.3.B.1612.L.71). Pagal Kostės pranešimus jau buvo nušauta keletas partizanų. MGB pagąsdina, kad apie jos išdavystę praneš vyrui arba partizanų vadovybei. Atsipirkti ji galėtų, išduodama J.Streižį, Liūto rinktinės štabą, vadus Dėdę, Miškinį, Vaidotą. Sujos pagalba 1948 11 01 Gediminas buvo nušautas. (LYA.B.B.13718.L.34-39.F.K-l.Ap.3. B.1612.L.180).

1945 07 02 per kautynes Pakalnių miške, čekistai sužeidė ir suėmė savo agentą Antaną Mackevičių-Maštabą. Jis buvo infiltruotas į Sakalo rinktinę ir buvo partizanų Baltųjų velnių ypatingos grupės vadas. Būdamas vidinis agentas, Maštabas Utenos apskrities čekistams teikė reikalingas žinias. (F.K-l.Ap.l8.B.48.L.122, 123;Ap. 15.B.3385.L.229,230).

Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudvikas Šimonėlis buvo užverbuotas saugumo agentu ir turėjo slapyvardį Šilaitis. Saugumo nurodymu, L.Šimonėlis per gimines užmezgė ryšius su partizanų būrio vadu Alf. Bivainiu, o šis suvedė su srities vado pavaduotoju, apygardos vadu V.Kauliniu-Miškiniu. Sovietų spaudos tariamai sukompromituotas L.Šimonėlis pradėjo „slapstytis", į susitikimą pasikvietė minėtą vadą Miškinį. 1949 03 24 agento Šilaičio išduoti Nolėnų kaime žuvo 6 partizanai ir apygardos vadas.

1951 m. Br. Bernotaitė Utenos universalinėje parduotuvėje buvo sulaikyta vagiliaujant. Norėdama išsisukti nuo bausmės, sutiko dirbti agente ir gavo Lilijos slapyvardį. Po kiek laiko agentė paminėjo keletą kaimynų ir kolchozų pirmininkų, kurie parūpina partizanams pinigų ir maisto. Aišku, po to prasidėjo tų žmonių tardymai ir areštai. (LYA.F.K-l.Ap.l6.B.322.L.23,24,41).

Algirdas Ramelis 1949 m. virto agentu Grigu, kai buvo surinkta kompromituojančios medžiagos, jog buvo įstojęs į Vietinę rinktinę, kad pabėgo iš Raudonosios armijos, kad buvo išėjęs į partizanus, kad gyvena pasikeitęs pavardę. Tapęs agentu, A.Ramelis išdavė Butageidžio kuopos rezervą (20 žmonių), 1950 m. -    Žvalgo būrio partizanus Lasius (Darių ir Girėną), įskundė daug Anykščių gimnazijos mokinių ir mokytojų, o 1951 11 14, panaudojęs operatyvinę techniką (į gėrimus įpylęs migdomųjų), Varkujų kaime perdavė čekistams Teodorą Kvyklį -    Klajūną ir Kazį Ivanauską - Arą. Agentą ir jo žmoną čekistai tuojau išvežė, kad vėl galėtų panaudoti savo tikslams (LYA.F.K-l.Ap.l0.B.70.L.12,13).

R.Matulionis dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete ir padarė 8000 rb. išeikvojimą. Vengdamas bausmės iki 1952 m. žiemos slapstėsi. NKGB viršininkas Sokolovas ir pulkininkas Kerinas pasiūlė dirbti saugumui arba sėsti į kalėjimą. R.Matulionis pasirinko šnipo darbą ir, kaip agentas Kvyklys, buvo nusiųstas į Tauragnų apylinkes „partizanauti". Su jo pagalba 1953 03 13 buvo suimtas paskutinis to krašto partizanas V.Mikolaičiukas. Turėdamas gerą užnugarį, agentas įsismagino plėšikaut, vagiliaut. Jo pagalba saugumui jau nebebuvo labai reikalinga, tai po vienų peštynių buvo suimtas ir 1953 09 nuteistas 15 m. PDL, konfiskuojant turtą (LYA.F. 3.Ap.63.B.55.L.8,222,227,229,230;F.K-1 ,Ap.l6.B.313.L.120).

Ag.Beržas    Visiškai slaptai

Priėmiau: vyr. ltn. Filimonov 1952.IV.27

AGENTŪRINIS PRANEŠIMAS

Šiandien Utenos m. sutikau Kazio JASUDŽIO dukterį-JASUDYTĘ Ireną, kuri pasakė, kad „ Briedis “ ir „ Vaidūnas “ yra Pauolio kaime, jos tetos JASUDYTĖS Adelės namuose. Su JASUDYTE Irena susitarėm nueiti pas ją namo, po to ji palydės į „ Briedžio “ ir „ Vaidūno “ buvimo vietą. JASUDYTĖ Adelė gyvena viena, jos vienkiemis yra netoli nuo JASUDŽIO Kazio vienkiemio. Po šio pokalbio JASUDYTĘ Ireną palydėjau iš miesto, pažadėjęs šiandien ją aplankyti.

UŽDUOTIS: Apie 2005 išvykti į Pauolio kaimą aplankyti JASUDĮ Kazį, su juo pasitikslinti jo sesers JASUDYTĖS Adelės vienkiemio išsidėstymą ir eiti į susitikimą su „ Briedžiu “ ir „ Vaidūnu “. Jums duodam priemonę16 pavartoti prieš juos; panaudokite ją pagal anksčiau duotą nurodymą. Panaudoję priemonę, duokite signalą elektrininiu žibintuvėliu į Pauolio gyventojo Sankausko sodybos pusę, kur 2230 bus kariškių būrys.

PRIEMONĖS: Ag. Briedžiui vykdant „ Briedžio “ ir „ Vaidūno “ paėmimo priemones, iškviesti Dusetų rajone komandiruotėj esantį M G B 2N valdybos 2-jo skyriaus operatyvinį įgaliotinį vyr. ltn. BARKAUSKĄ. 52.IV.27 2030prie Pauolio k. gyventojo Sankausko sodybos pagal patvirtintą planą išsiųsti pagrobimo grupę.

PASTABA. 52.IV. 27 per agentą „ Beržą “ panaudotos spec. priemonės (panaudotas preparatas 22) prieš bandų vadus „ Briedį “ ir „ Vaidūną “; banditai su ginklais paimti JASUDYTĖS Adelės, Jurgio d., gyv. Pauolio k, Utenos rj., sodyboje ir pristatyti į LSSR MGB. Pagrobimo operaciją vykdė MGB Utenos rj. sk. viršininko pavaduotojas vyr. ltn. FILIMONOV, LSSR MGB 2N Valdybos 2 skyriaus operatyvinis įgaliotinis vyr. ltn. BARKAUSKAS, Vilniaus srities MGB 2N Valdybos skyriaus viršininkas papulkininkis GALIBIN.

MGB Utenos rj. sk. virš. pavad. Filimonov vyr. leitenantas

LYA.F.K-l.Ap. 16.B.313.L.255

16   Priemonė - migdomieji (Neptūnas 22 ir pan.)

 

Vertimas iš rusų kalbos

Račiūnų kaime gyveno slaptas milicijos pranešėjas J.Zablockas, turėjęs Darbininko slapyvardį. Su jo pagalba buvo išaiškintas A.Kaušylo-Margio bunkeris. Turėdamas užtarėjų, J.Zablockis įsismagino plėšti ir vogti išvežtųjų, suimtųjų turtą. 1951 10 23 partizanai B.Grašys ir J.Peršonis už tai norėjo jį palupt, bet pasprukęs iškvietė kariuomenę ir skrebus. Po to įvykio saugumas J.Zablockui ir užverbuotam partizano Margio sūnui Algirdui Kaušylui davė automatus ir naganus ir liepė išaiškinti, kur slapstos minėti partizanai, o jei pavyks - ir sunaikinti. (LYA.F.K-lAp.l6B.312.L.21,38,45 ir kt.).

Martinčiūnų k. siuvėja Aldona Rudokaitė buvo partizanų rėmėja. Sužinoję apie tai saugumo darbuotojai privertė ją dirbti saugumo agente, davė jai slapyvardį Rūta. Ji keliskart pranešė čekistams apie partizanų slapstymosi vietas, o 1952 09 20, pažadėjusi parūpinti ginklų, atsiviliojo partizanus Vytautą Abukauską ir Julių Sirutį ir apie tai pranešė saugumui. Partizanai buvo apsupti ir per susišaudymą žuvo (LYA.F.K-l.Ap.3.B.889.L.78,79)

MĖGINIMAS ĮLĮST Į PARTIZANŲ BŪRĮ

Apie 1950-1951 m. Vaiskūnų kaime mokytoju dirbo Alfonsas Kirlys (galėjo tai būti ir pramanyta pavardė). Matyt, jam buvo duota užduotis įlįst į J.Abukausko vadovaujamą Audros būrį. Partizanai su juo į kalbas nesileido. Tada buvo „suimtas“, bet „sužeidęs“ kareivį pabėgo. Kad pasklistų kalbos apie mokytojo „žygdarbį“, atvarė žmogų, kad nuvežtų „sužeistąjį“ iki mašinos, nors buvo galima ir mašina privažiuot. Alf. Kirlys „slapstės“ su dviem draugais, buvo gerai ginkluoti, turėjo rašomąją mašinėlę, bet partizanai jų neprisileido, tai iš šių apylinkių pasitraukė.

Į partizanų būrį iš milicijos atbėgęs daugailiškis Jonas Kurmis, sako, Minčios miškuose nušovęs būrio vadą. Perėjęs į Markevičiaus būrį, mėgino ir tą nušaut, bet nepataikė. Išvarytas perėjo į Mintautiškio būrį. Remontuojant ginklus, Mintautiškį nušovė. Kai mėgino nušaut Albertą Norkūną, buvo pats nušautas.

Marijona Žulienė, gyvendama netoli Trečialaukio vnk., buvo partizanų Vytauto apygardos vado adjutanto ryšininkė ir rėmėja. Saugumo užverbuota, gavo Laimutės slapyvardį. 1948 06 29 ji išdavė 4 partizanus Trečialaukyje, o

1949 02 11 - srities štabo bunkerį Vidžiūnų k. Pabėgusi į Uteną, išsireikalavo už išdavystes atlyginimą, pastogę ir buvo naudojama kaip kameros agentė (1953 m. kamantinėjo partizano žmoną Oną Mikolaičiukienę ir kt.).

Pranas Gečys iš Papiškių k. prieš karą buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėj, buvo šaulys, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, buvo partizanų ryšininkas (slpv. Klevas), savo sodyboje laikė bunkerį. Turėdami tiek kompromituojančios medžiagos, P.Gečį saugumo darbuotojai užverbavo. 1949 09

27 jis saugumui pranešė apie netoliese apsistojusius partizanus, ir 8 iš jų žuvo. Už tokią išdavystę 1949 11 05 P.Gečys ir jo žmona Leokadija buvo sušaudyti.

„LIKVIDAVIMO PROTOKOLAS

1949 m. lapkričio 5 d. vakarą Papiškių k. buvo nušauti 8 partizanai: ŠIAURYS, AUKŠTAITIS, LAPINAS, TROCKIS, AIDAS, KLAJŪNAS, PALECKIS, ZAUMERIS, o LIEPA liko gyvas. Išdavikas - Pranas GEČYS ir jo žmona Leokadija GEČIENĖ. Apie išdavystę liudija ir garantuoja visi kaimynai; gauta duomenų ir iš valsčiaus, iš tų, kurie su juo dirba (jis dirba valsčiaus vykdomojo k-to buhalteriu), kad jis laisvai bendrauja su komunistais. Visų įrodymų mes negalim surašyti, nes daug jų, bet atsakom tik už tai.

Prieš auštant užėjo pas jį partizanai, paėmė iš jo produktų ir pasakė, kur jie bus, vos partizanai išėjo, jis išvažiavo į Uteną, o praėjus 4 valandoms po išvažiavimo, apsupo kariuomenė. Kai jis sužinojo, kad LIEPA liko gyvas, pasidarė labai atsargus, pradėjo prašyt, kad LIEPA paliktų nesušaudęs nors vaikus, bet tada dar niekas jo neįtarė ir iš valsčiaus vykdomojo komiteto pradėjo grįžti, keisdamas grįžimo vietą. Kai jo tykojo, pamatė, kad jį palydi skrebai. Išlydėdamas partizanus iš savo namų į poilsiavietę, Šiauriui ir kitiems uždavė klausimą: “Jeigu valdžia pasikeis, kas atsakys už komunistų likvidavimą ? “ „ Vietos partizanai atsakys",-pasakė Šiaurys ir Lapinas.

Jei reikės, bus galima duot daug tokių įrodymų. Anksčiau jis buvo partizanų ryšininku ir turėjo slapyvardį KLEVAS.

Išdavė 11 val. 30 min. 1949 09 28.

Bausmės vykdyme dalyvavo Liepa ir Pabaisa.

Išvertė Lebeikis.

Pastaba: Rasta likviduojant KAZICKO bunkerį 1950 04 12. “

Partizanų judėjimą okupantas pasmaugė 1952-1953 metais, kai sovietų agentūra įsismelkė į partizanų štabus, net į aukščiausiąją vadovybę. Agentais smogikais virtę partizanų vadai (Br.Kalytis, J.Kimštas, J.Bulka ir kiti) patys naikino dar likusius partizanus, išdavinėjo ir kišo į lagerius buvusius savo rėmėjus ir ryšininkus.

Tiesa, partizanas Antanas Kraujelis net iki 1965 m. pavasario kėlė siaubą kolchozų pirmininkams ir šiaip kolaborantams, bet sovietų valdžia jau buvo įsitvirtinusi.

Vis dėlto kovos dėl laisvės tuo nepasibaigė. Kai sovietų spauda, radijas, o vėliau ir televizija šmeižė laisvės kovotojus ir ugdė tėvynės neturintį sovietinį žmogų - mankurtą, šiai propagandai ir melui pasipriešino Lietuvos dvasininkai, inteligentija. Sujudo Lietuvos jaunimas - Laisvės kovos įgavo naujas formas. Atsirado pogrindžio spauda, „LKB kronika“, žygeivių, „Raskilos“ ir kitokie klubai, subūrę aktyviausią jaunimą ginti savo tautinę kultūrą, tradicijas, kalbą. Taip augo Sąjūdis, atvedęs tautą į Laisvę.

50 metų trukusi kova dėl laisvės pareikalavo didžiulių aukų ir mūsų rajone. Tūkstančiai žuvusių, ištremtų į Sibirą, kalintų sovietų lageriuose tegu primena mums, kokia didelė ta LAISVĖS KAINA.

UTENOS RAJ.

ŽUVUSIŲ PARTIZANŲ IR RĖMĖJŲ SĄRAŠAS

ABUKAUSKAS VYTAUTAS, Prano - Laisvutis, g.1930 m. Norvaišių k., Užpalių vls. Audros būrio partizanas nuo 1951 m. Žuvo su Juliumi Siručiu - Eimučiu 1952 09 20 Martinčiūnų k., Užpalių vls. Išdavė agentė Rūta, buvusi partizanų  rėmėja A.Rudokaitė.

LYA.F.K-l.Ap.3.B.891.L. 108-111

ADOMAITIS JUOZAS, Mykolo, g.1881 m., iš Biliakiemio k., Utenos vls., partizanų slėptuvės laikytojas, mirtinai sužeistas 1945 1201 per NKVD susišaudymą su Šarūno rinktinės vadu V.Mikulėnu „Liepa“ ir kitais partizanais (mirė 12 03).

Utenos bažnyčios MRK

ADOMĖNAS STASYS - Auklėtinis, g,1927(?)m. Miliūnų k., Utenos vls. Priklausė Geležinio Vilko partizanų būriui. Žuvo 1947 07 30 kartu su Baliu Linskiu - Kardu netoli Utenėlės k.

J. Kairy s

AGLINSKAS POVILAS, Juozo, g. 1920 m. Puodžių k., Užpalių vls. Partizanas, žuvo 1946 m. Karkažiškių k., Užpalių vls.

O.Aglinskienė

ALEŠKEVIČIUS ALGIRDAS, Jono - Lubinas, Ąžuolas, g. 1930 m. Rašos k., Molėtų vls., dirbo Saldutiškio gaisrinėje. Pašauktas į sovietų armiją, 1950 07 išėjo į partizanus. Priklausė Trimito būriui. Pakviestas į susitikimą, pateko į smogikų pasalą ir 1951 11 17 prie Paalsuodės k., Saldutiškio vls. žuvo.

LYA. F. K-1 .Ap. 10. B. 140.L.262

ANDRIŠKEVIČIUS JULIUS, Domo - Vijoklis, g. 1930 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1946 03 24 nukankintas Debeikių skrebų.

O.Gražytė;

LKAK. P. 25

APACIANKA JUSTINAS, Kazio - Viesulas, g. 1928 m. Adampolio k., Skiemonių vls. 1950 m. su draugais pabėgo iš sovietinės armijos ir įstojo į H.Ruškulio -Liūto būrį. Buvo paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku. 1952 02 28 buvo suimtas, nuteistas mirties bausme ir 1952 09 05 sušaudytas.

LYA.B.B.42003/3

ARAMINAS PETRAS, Vinco - Juodvarnis, g.1925 m. Papilių k., Obelių vls., Rokiškio aps. Tarnavo sovietinėj armijoj, grįžęs nuvyko pas brolį Vincą, dirbusį Ažvinčių girininkijos girininku, ir pradėjo partizanauti. Žuvo 1949 11 06(?) prie Šiliniškių k. Sūnaus kūną tėvas parsivežė į Obelius.

J. Kulienė

ARAMINAS VINCAS, Vinco - Šermukšnis, g.1922 m. Papilių k., Obelių vls., Rokiškio aps. 1944 m. dirbo Rokiškio, paskui Zarasų miškų urėdijose girininku, vėliau - Tauragnų, Ažvinčių girininkijų girininku, kartu palaikė ryšius su partizanais ir buvo VA Lokio rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo

1949 11 06 Saldutiškio apylinkėje. Jo žmona Felicija Zinkevičiūtė 1949 04 22 -1956 05 19 buvo kalinama Karagandos lageriuos, 1956 - 1967 m. buvo tremtyje.

J. Kulienė

ATKOČ1US VACLOVAS, Jono - Varnas, g.1925 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas, žuvo kautynėse su NKVD 1945 04 09 Žiogų kaime, palaidotas Alantoje.

M.Kazlas, P.Steponėnas

AUGULIS VYTAUTAS, g.1912 m. Švedriškės parapijoje, atėjęs užkuriom į Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Su kitais slapstėsi kaimo krūmuose nuo mobilizacijos. Eidamas Kačiūnų k. pas P.Bertašiūną, pakliuvo į pasalą ir žuvo 1945 12 28, kaip ir jo draugas Juozas Vitkus.

B. Grašys

AUGUTIS ANTANAS, g. 1918 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi Lapelotų miške, prie Skaistašilio. 1945 07 01 miškas buvo apsuptas, enkavedistai surado slėptuvę. Pr.Bernotas išlindo iš slėptuvės su granata ir susisprogdino. Sužeidė ar užmušė ir kareivių. Įsiutę enkavedistai A. Augutį nušovė, nors buvo beginklis, išrengė, tik užkabino rožančių. Palaidotas Šeimyniškių k. kapeliuos.

J.Augutytė

AUGUTIS PRANCIŠKUS, Jurgio, g.1917 m. Šeduikių k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Su draugais ėjo bausti Politiškių kaimo skundiko Jermola-jaus Dolotovo ir buvo peršautas. Sužinojęs, kad P.Augutis Utenos ligoninėje, sako, norėjęs jį pribaigti, bet iš ligoninės „išvogė” Šidlauskas. Žaizda buvo mirtina, ir 1944 12 15 P.Augutis mirė. Palaidotas Biliakiemyje.

P. Vitkus

AUGUTIS STASYS, g.1923 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją ir prasidėjus gaudynėms, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 02 23 Pašilių miške, Vyžuonų vis.

J.Augutytė

AVLASEVIČIUS ALEKSANDRAS, Boleslovo, g,1926(?)m. Baublių k., Vyžuonų vls., ūkininkas, partizanas, 1944 10 18 nušautas enkavedistų.

B.Janulionienė

Vyžuonų bažnyčios MRK

AŽUBALIS VLADAS, žuvo 1945 04 16 Vieteikių k., netoli Pakalnių. Kartu nušauti Juozas Rakauskas ir Jonas Sakalis.

BAGDONAS BRONIUS, Kazio, g.1923 m. Gimžiškių k., Kuktiškių vls. Buvo paimtas į sovietų armiją. Paleistas atostogų, išėjo į partizanus ir po keleto dienų

1947 05 Aukštakalnio kaime, Broniaus Kibicko kieme, buvo peršautas ir vežamas į Uteną mirė.

V.Zlatkuvienė

BAGDONAS JULIUS, iš Kilėviškių k., Leliūnų vls. Buvo Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1949 m. prie Šileikių k., Vyžuonų vls.

L KAK. p.27

BAGDONAS JUOZAS, Jono, iš Pakalnių bažnytkaimio, Utenos aps. Praėjus frontui, slapstėsi apie namus, turėjo slėptuvę klojime. Spėja, kad išdavė ir enkavedistus atvedė pusbrolis Antanas Bagdonas. 1946 10 23 nušovė ir Juozą Bagdoną, ir jo tėvą Joną. Abu buvo beginkliai.

Z.Lilionienė

BAGOČIŪNAS DOMINYKAS - Briedis, g.1915 m. Vyžuonose, vedė Šaulių sąjungos vado Pr.Saladžiaus seserį Zosę. Praėjus frontui, slapstėsi Vyžuonų, Leliūnų apylinkėse su Vincu Kauliniu-Miškiniu, Jurgiu Vasiljevu, Mykolu Guo-bužu. Karo belaisvio N.Smerdovo išduoti, 1945 10 01 buvo apsupti Kaliekių k., Juozo Eidžiulio sodyboje. Namas buvo padegtas. D.Bagočiūnas ir J.Vasiljevas žuvo, kitiems pavyko pabėgti. Nors ir saugomi, žuvusieji buvo slapta išvogti ir palaidoti Stabulankių kaimo kapinaitėse.

Z.Bagočiūnienė;

B.B.P.-14491. L.10 ir kt.;

LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1607.L.206

BAGOČIŪNAS JONAS, iš Ažugirių k., Leliūnų vls. Su J.Bagočiūnu ir Vladu Grigaliūnu slapstėsi bunkeryje. 1945 03 15 užtikti bėgo. J.Bagočiūną surado pasislėpusį A.Tamošiūno klojime Pakermežio k. ir, veždami į Uteną, negyvai uždaužė.

O.Gimbutienė

BALČIŪNAS KAZIMIERAS - Perkūnas, g.1916 m. Alžutėnų k., netoli Kirdeikių. Buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Priklausė Erškėčio - Kaladinsko partizanų būriui. 1946 12 24, po Kūčių grįždami su broliu Mykolu į būrį, susidūrė su enkavedistais, ir Kazimieras žuvo.

M. Balčiūnas

BALIULIS PETRAS, gyv. Narkūnų k., Utenos vls. Ūkininkas. Nušovė 1945 01 namie, nes jo sodyboj susisprogdino užbėgęs partizanas ir sužeidė rusų leitenantą.

V.Motiejūnienė


BALTUŠIS VYTAUTAS, Juozo - Girinis, g. 1924 m. Panevėžyje, gyveno Anykščiuose. Kaip ir tėvas, dirbo mokytoju. 1945 01 01 buvo paskirtas Pušynėlės (Medenių) pradinės mokyklos vedėju, bet po kelių mėnesių išėjo partizanauti.

Buvo paskirtas Liūto rinktinės Uosio kuopos vadu ir veikė į rytus nuo Utenos, daugiausia Daugailių vls. Žuvo 1946 10 04 prie Juknėnų k.: nenorėdamas pasiduoti, susisprogdino. Ryšininkių slapta iškastas ir palaidotas Katlėrių kapinėse.

L. Baltušis, E. Ruzgienė, J.Jazgevičienė

BALTUŠKA MATAS, Mato, g.1910 m. Vyžuonų vls. Žuvo 1945 09 05 Šileikių k., Vyžuonų vis.

Vyžuonų bažnyčios MRK

BARISA MINDAUGAS - Rimtautas, g.1923 m. Trečialaukio k., Utenos vls. Vyžuonų vls. agronomas. Nuo 1944 m. rudens - partizanas, Vytauto apygardos vado adjutantas. 1948 06 29 rytą 4 partizanai saugumo agentės Laimutės buvo išduoti, ir prie Trečialaukio žuvo M.Barisa, Aleksas Jakštonis - Šamas, Vladas Jakštonis - Voveris ir Vytautas Lesnikovas - Putinas. Visi palaidoti Utenoje, Dauniškio kalnelyje. Mindaugo motina Marija, broliai Balys ir Juozas pateko į sovietų lagerius.

Barisa J. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998


BARONAS GASPARAS, g.1927 m. Abromiškio k., Užpalių vls. Šmėklos būrio partizanas. Žuvo Kušlių miške kartu su Ferdinandu Mikėnu, Bronium Morkūnu ir Sofija Tylaite 1951 04 12. Užkasti buvo Galinių k. duobėse, atgavus nepriklausomybę, palaikai perkelti į Utenos naująsias kapines.

V.Žvironienė, V.Baronas (brolis)

BARTAŠIUS JONAS, Mykolo - Saulius, Laimutis, g.1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Mokėsi Utenos amatų mokykloje. Buvo Aušros būrio vadas, Liūto rinktinės štabo narys, rinktinės vado adjutantas. Žuvo 1950 04 07 Antano Sriubo sodyboje Vasyliškio vnk., Leliūnų vls. su žmona Sofija Girniūte, Vincu Lauciumi ir Antanu Zabulioniu.

A.Bartašiūtė    (sesuo);

B.B.P.-18780

BARTAŠIUS MYKOLAS, Petro, Vyžuonų vls. žemdirbys, 26 m., nevedęs, 1949

01 10 peršautas mirė Utenos ligoninėje.

Vyžuonų bažnyčios MRK

BARZDA PETRAS, Petro, g.1924 m. Bekinčių k., Užpalių vls. Vedęs. 1945 09 12 nušautas prie Karkažiškių k., Užpalių vls. (netoli Jono Gaigalo sodybos).

Užpalių bažnyčios MRK

BAŠKAUSKAS JUOZAS, Jurgio, g. 1899 m., iš Daugailių vnk., ir vls. 1945 05 11 nušautas.

BAUKYS ANTANAS, Norberto, iš Užpalių vls. Žemdirbys. 1948 03 29 nušautas Remeikių k.

Užpalių bažnyčios MRK

BEIVYDAS ALEKSAS - Briedis, g. 1928 m. Meldučių k., Leliūnų vls., mokėsi Švenčionėliuose. Praėjus frontui, slapstėsi Pakalnių miške. Žuvo 1947 m. žiemą prie Alnės k., Kuktiškių vis.

BEIVYDAS ANTANAS, Vlado, gimė Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1945 m. prie Jaros upės, Svėdasų vis.

J.Meleikis

BEIVYDAS VLADAS, iš Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Praėjus frontui, slapstėsi, partizanavo ir 1945 (?) prie Jaros upės iš pasalų buvo nušautas.

J.Meleikis

BERČIUS ANTANAS, Kazio - Lapas, g.1921 m. Bajorų k., Tauragnų vls., partizanas, priklausė J.Stundžios - Klajūno būriui. Žuvo 1945 12 13 prie Mieliškių k., Utenos vis.

O. Stanevičienė (sesuo)

BERČIUS BALYS, Kazio - Žvangutis, Senelis, g. 1929 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Per 1948 05 22 trėmimą pabėgo ir partizanavo. Žuvo 1949 09 21 Lukošiūnų k. kartu su Klemensu Meidumi bei Jonu Sauliumi.

O.Stanevičienė (sesuo);

B. B. P.-14966

BERČIUS LIUDAS, Kazio - Kryžiuotis, g.1927 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1947 03 08 Lukošiūnų k., Tauragnų vis.

O. Stanevičienė (sesuo)

BERNOTAS ANTANAS, Juozo, g.1917 m. Klovinių k., Utenos vls. Praėjus frontui, partizanavo. Žuvo 1945 07 19 Prūdų k., Debeikių vls., Milevičiaus klojime kartu su Petru Juciumi ir Kaziu Milevičiumi.

LKAK. P. 32.

BERNOTAS JURGIS, iš Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo pavasarį (1945 04 10) prie Vilkabrukių k., Vyžuonų vis.

B.Janulionienė

BERNOTAS KĘSTUTIS, Justo, g.1926 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi su Adomynės k. Juliumi Andriuškevičiumi, palaikė ryšius su Žaliosios partizanais. Abu buvo apsupti tremtinių sodyboje. J.Andriuškevičių čekistai užbadė durtuvais, o K.Bemotas buvo sunkiais sužeistas ir 1945 01 mirė ligoninėje. Palaidotas Šeimyniškių k. kapinėse.

E.Žiliukienė

BERNOTAS PRANAS, Alfonso, g.1920 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi Skaistašilyje. 1945 07 01 NKVD slėptuvę užtiko. P.Bernotas išlindęs susisprogdino granata ir sužeidė ar užmušė kareivių. Kartu buvusį Antaną Augutį, nors buvo be ginklo, nušovė.

J.Augutytė, E.Žiliukienė

BIKELIS BRONIUS, Jono, g.1913 m. Antilgės k., Daugailių vls. Partizanas. Slapstėsi savo apylinkėse. Žuvo Antilgės krūmuose 1945 05 25. Palaidotas Juknėnų kapinėse.

Vajasiškio bažnyčios MRK

BIKELIS PETRAS, Jono, g.l915(?) m. Antilgės k., Daugailių vls. Paskelbus sovietų valdžiai mobilizaciją, pradėjo slapstytis ir 1944 m. rudenį buvo nušautas.

E.Kazielienė

BIKUS BALYS - Lazdynas iš Labanoro mstl. Ėgliaus būrio partizanas. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., A.Braškaus sodyboje.

LYA.F.K-l.Ap.3B.1804.L. 140-142,148,214. Ten pat, Ap.3.B. 1840.L.l 11

BYLA POVILAS, g.1924 m. Vosgėlių k., Dusetų vls. Nuo enkavedistų slapstėsi Likančių k., Užpalių vls., susirgo proto liga ir 1950 m. žiemą pačių partizanų buvo nušautas.

O.Paršiukienė

BIMBA VYTAUTAS iš Utenos, Antano Čeponio būrio partizanas. Eidamas su Ant.Veteikiu ir Ant.Geleževičiumi per Alaušos k., 1945 06 24 susidūrė su čekistais ir žuvo Šeimyniškių k. lauke. Palaidojo Pasalių k. kapeliuose, netoli Trumpalių.

A.Čeponis

BIMBA VLADAS - Lakūnas, g.1927 m. Devyniaviršės k., Saldutiškio vls. Partizanas nuo 1949 m. Priklausė Trimito, paskui Tarzano būriui. Žuvo 1951 12 23 su Jok. Paukšte - Gegužiu netoli Pliešiškių k.

LYA.F.K-l.Ap. 15. B. 4420. L. 326. Ap. 3. B.    3 75. L. 176

BIRIETA JUOZAS, Kazio, g.1903 m. Narkūnų k., Utenos vls. 1949 07 31 nušautas.

BISLYS JONAS - Kalakutas, g.1909 m. Butiškių k., Užpalių vls. Aro būrio partizanų vadas. Žuvo su B.Pajeda ir F.Paršiuku 1945 09 30 Šeduikių k., Svėdasų vls., palaidotas Duokišky.

Užpalių bažnyčios MRK

BITKEVIČIUS JONAS, Justino - Sakalaitis, g. 1923 m. Politiškių k., Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais tarnavo Rimšėj policijoj. Praėjus frontui, slapstės Tauragnų apylinkėse, buvo Erškėčio kuopos Laisvės būrio vadas. Žuvo 1948 12 18 Stūglių k., Tauragnų vls., Gurkšnio sodyboje.

Abarius L. LKA. T. 16. P.42;

LYA.F.K-l.Ap. 10. B. 66. L.67

BITKEVIČIUS VLADAS, Jono, g.1922 m. Nečioniškio k., Tauragnų vls. Praėjus frontui, slapstėsi be ginklo. 1944 12 12 čekistai užtiko bulvių duobėj, išsivedė laukan ir su Jonu Jankūnu nušovė. Jankūno namą sudegino. Abu palaidoti Inkartų kapeliuose.

B.Bitkevičius,B. Toleikienė, A.Jurevičienė

BIVAINIS ALFONSAS, Juozo - Klimašauskas, g. 1922 m. Lukniuose, Vyžuonų vls. Praėjus frontui, partizanavo. 1945 m. legalizavosi, vedė, buvo užverbuotas kaip ag. Zorkij. 1945 09 29 pro langą buvo nušauta jo žmona, sužeistas granata ir pats A.Bivainis. Pagijęs A.Bivainis vėl išėjo į mišką ir žuvo su kitais partizanais bei Vytauto apygardos vadu Vincu Kauliniu 1949 03 24 Nolėnų k., Utenos vls., Jono Šimonėlio sodyboje.

E.Petrulionienė, J.Marganavičius;

LYA.F.K-l.Ap. 15. B.3392.L.35ap., 158 įrašas.

BIVAINIS BRONIUS, Juozo - Uosis, g.1927 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Šmėklos būrio partizanas. Žuvo Jono Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. 1949 03 24 kartu su Vytauto apygardos vadu V.Kauliniu ir kitais partizanais. Užkastas Dauniškio kapinėse, Utenoje.

E.Petrulionienė

BIVAINIS JONAS, Jokūbo, g.1902 m. Salamiesčio dvare, prie Kupiškio. Tarnavo klebonijose, pas Užpalių kleboną Paurį. 1940 m. vedė S.Vėbraitę iš Mikėnų k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Pokario metais partizanavo. Užpalių skrebai rado Jurkiškio k. (prie Kamajų) pjaunant šieną ir pasivarę nušovė. Žuvusį užkasė ūkininkas Vanagas (jo pievą šienavo). Ten guli ir dabar, neperlaidotas.

R.Bivainis (sūnus)

BIVA1NIS JONAS, Juozo - Švedas, g.1917 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Buvo šaulys, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Praėjus frontui, partizanavo, priklausė V.Kaulinio būriui ir 1945 06 20 kartu su St.Dambrava bei P.Tamošiūnu Šileikių šile buvo nušautas. Palaikai iš Vyžuonų slapta išvogti ir palaidoti Kilėviškių kapinėse.

B.Jokšienė

BIVAINIS JONAS, Petro, g.1920 m. Pūslių k., Salako vls. 1942 m. vedė Dūlių k. A.Mališauskaitę. Praėjus frontui, buvo pašauktas į kariuomenę. Salake buvo labai sumuštas, nuvežtas į Zarasus, bet pabėgo ir slapstėsi apie Daugailius, priklausė Jono Dudėno - Vyno būriui, paskui laikėsi su Kubilių kaimo partizanais. Žuvo 1946 09 14 su 12 partizanų (daugiausia iš Kubilių k.) Rukšėnų k. laukuose.

1947 05 01 slapta buvo iškastas ir iš Utenos pervežtas į Vajasiškio kapines.

A.Bivainienė (žmona)

BIVAIN1S MYKOLAS, Jono, g. 1923 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Su broliu Jonu, praėjus frontui, buvo sugautas ir vežamas į sovietų kariuomenę, bet pabėgo ir slapstėsi apie namus, o 1945 m. pavasarį išėjo į partizanus. Žuvo Raudoniškio kaimo laukuose su 17 vyrų 1945 05 28. Buvo su kitais užkastas lauke, 1989 m. vasarą perlaidotas į naująsias Utenos kapines.

J.Bivainis (brolis)

BIVAINIS POVILAS, Kazio, g. 1912 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Buvo šaulys. Vedęs, turėjo 2 vaikus. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 07 05 prie Račiūnų k. žuvo. Palaidotas Daunorių kapinėse.

Daunorių bažnyčios MRK

BIVAINIS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi. 1945 10 17 būrys Minčios girioje, tarp Baltelės ir Utenykščio ežerų buvo užkluptas NKVD kariuomenės, ir V.Bivainis su Vladu Tumėnu žuvo.

J.Meidus

BLAŽEVIČIUS ANTANAS, iš Gutaučių k., Daugailių vls. Buvo stalius. Žemės neturėjo. Priklausė M.Medinio būriui. Žuvo 1945 07 01 Šlepečių k., Daugailių vls. kartu su E.Dūdėnu, J. Peškaičiu, A.Rusakevičiumi. Visi 4 palaidoti Šlepečių k. kapinėse.

E.Kašalynienė

BLAŽEVIČIUS KAZYS - Perkūnas. Lokio rinktinės partizanas. Slapstėsi Minčios girioje. Žuvo 1949 11 06 su Vincu ir Petru Araminais.

Abarius L. LKA.T.16.P.89

BLIUMBERGAS PETRAS, g.1914 m. Alksniškių k., Tauragnų vls. Šaulys, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Žuvo 1945(?) m.

BRAKNYS LEONAS. Eimučio būrio partizanas, žuvo 1944 12 Ilgamiškyje kartu su būrio vadu Adolfu Slapšinsku, Jonu Kanapecku ir kt. Palaidoti Bikūnų k. kapinėse.

E.Kanapeckas

BRAŠKUS ADOLFAS, Simano, g. 1908 m. Dotenių k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėjas. Pagal ag. Kiškio pranešimą, A.Braškaus sodyboje 1948 02 15 buvo užklupti 8 partizanai. Kautynėse žuvo 6 Laisvės būrio partizanai, sodybos šeimininkas ir jo duktė Aldona.

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1804.L.140-142,148,214;Ap.3.B.1840.L.lll

BRAŠKUTĖ ALDONA, Adolfo, g. 1931 m. Dotenių k., Kuktiškių vls. Kai 1948 02 15 A.Braškaus namuose buvo užtikti Laisvės būrio partizanai, A.Braškutė padėjusi jiems ir buvo nušauta.

LYA.F.K-l.Ap.3. B. 1804.L. 140-142,

148,214 ir kt.

BRAŽEIKA ALGIRDAS, Gabrio - Šeduikis, g.1923 m. Grybelių k., Utenos vls. Aitvaro būrio partizanų vadas. Žuvo 1950 01 10 Antalgėje su Antanu Lauciumi.

G Jasinskienė (sesuo);

LKA.T.16. P.52, 53, 128

BRAŽEIKA VLADAS, Gabrio - Dilys, g.1919 m. Grybelių k., Utenos vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Priklausė Aitvaro būriui. Nušautas 1951 02 10 Antalgės k.

G.Jasinskienė

BRAŽĖNAS ADOMAS, Petro - Ristūnas, g.1918 m. Pabaltės k., Utenos vls. Partizanas. Ag. Kiškio išduotas su dar 3 partizanais (J.Šyviu, K.Steibliu, J.Simunčiu) 1949 10 15 žuvo Andreikėnų k., palaidoti Kvyklių kapinėse.

V. Veteikytė;

LYA.F. K-l.Ap. 10. B. 74. L. 191

BRAŽĖNAS ANTANAS, g.1915 m. Antaduobio k., Utenos vls. Žuvo 1945 05 15 čekistams supant apylinkę. Tą dieną žuvo ar 7 vyrai.

A.Kaušylienė

BRAŽĖNAS BALYS, g.1916 m. Žiogų k., Skiemonių vls. Prasidėjus gaudynėms, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., užkastas prie Alantos, 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.

P.Steponėnas

BRAŽIONIS ANTANAS, g. 1922 m. Papiškių k., Utenos vls. Praėjus frontui, su broliu Petru slapstėsi apie namus. Apsupus enkavedistams kaimą, abu bėgo ir 1944 12 30 buvo nušauti.

A.Kaušylienė (sesuo)

BRAŽIONIS BRONIUS, iš Velykūnų k., Leliūnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 m. Velykūnuose buvo nušautas. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

A.Zizienė

BRAŽIONIS JONAS, Karolio, g.1918 m. Mačionių k., Leliūnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Enkavedistai užklupo prie Urvenos upelio kasant bunkerį. Žuvo su broliu Petru Mačionių k. 1945 04 28. Palaidoti Leliūnų kapinėse.

G.Leščienė (sesuo)

BRAŽIONIS JUOZAS, g. Velykūnų k., Leliūnų vls. Praėjus frontui, slapstėsi ir žuvo Spraguičių ir Velykūnų miško pakraštyje 1945 06.

LKAK. P. 34

BRAŽIONIS PETRAS, Antano, g.1915 m. Papiškių k., Utenos vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, su broliu Antanu slapstėsi apie namus. 1944 12 30 naktį kaimą apsupo enkavedistai, broliai bėgo, ir abu buvo nušauti.

A.Kaušylienė    (sesuo)

BRAŽIONIS PETRAS, Karolio, g.1921 m. Mačionių k., Leliūnų vls. Su broliu Jonu prie namų slapstėsi nuo kariuomenės. Prie Urvenos upelio kasant bunkerį, brolius apsupo enkavedistai ir abu nušovė 1945 04 28. Palaidoti Leliūnų kapinėse.

G.Leščienė (sesuo)

BRAŽIONIS POVILAS, Juozo - Aidas, g.1909 m. Velykūnų k., Leliūnų vls. Slapstėsi apie Skudutiškį, Skiemonis. Priklausė Vlado Patumsio - Aukštaičio būriui ir Papiškių k. žuvo 1949 09 28 su dar 7 būrio partizanais.

BRILINGAS JULIUS, Prano, iš Avižienių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1946 04 05 per susirėmimą su Alantos ir Skiemonių skrebais prie Miškiniškių k. Kartu žuvo Jonas Šutinys ir 5 neatpažinti. Būriui vadovavęs Meškuotis Juozas - Anbo.

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.3395.L. 130-131

BRUŽAS DANIUS - Atlantas, Jovaras, g.1929 m. Kaniūkų k., Molėtų rj. Mokėsi Molėtų gimnazijoje. Kai išaiškėjo ryšiai su partizanais, D.Bružas 1949 m. įstojo į H.Ruškulio - Liūto būrį. Žuvo Šlapių k. (netoli Skudutiškio), Savicko vienkiemyje 1951 12 17.

V.Jankauskienė

BUBULIS KAZIMIERAS, g. 1906 m. Erškėčio būrio partizanas. Žuvo 1948 12 15 Puziniškio k. Palaidotas Saldutišky vienoj duobėj su Antanu Skunčiku-Kaltu, Kaziu Kaladinsku-Erškėčiu ir Milašiumi.

BUDRIOMS BALYS, Balio, g.1922 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 dalyvavo kautynėse su sovietų kariuomene Raudoniškio k. laukuose (Kuktiškių vls.) ir su 16 kitų partizanų žuvo.

B.Peluritis

BŪGA AUGUSTINAS, Narbo, g.1924 m. Gailiešionių k., Užpalių vls. Ūkininkas. Praėjus frontui, su N.Baura slapstėsi bunkeryje Gailiešionių k., bet šis legalizavosi ir pasakė, kur įrengta slėptuvė. 1948 11 02 atėjo skrebai ir A.Būgą nušovė.

A.Pajeda;

Užpalių bažnyčios MRK

BUITVYDAŠ ALBERTAS, Vlado, g.1927 m. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Dar mokydamasis su tėvu išėjo į partizanus, ir abu 1944 12 11 Vilkabrukių kaime žuvo.

Vyžuonų bažnyčios MRK

BUITVYDAS BENONAS (Benjaminas), g. 1923 m. Narbūčių k., Svėdasų vls., Rokiškio aps. Prasidėjus vyrų gaudynėms, pasitraukė į nuošalesnį Linskio k., Utenos aps. 1944 12 21 enkavedistai surado ir čia. Suėmė B.Buitvydą ir Bronių bei Juozą Petrauskus. Pavarę iki Kušlių miško, B.Buitvydą ir Br. Petrauską nušovė. B.Buitvydas palaidotas Narbūčių kapinėse.

S.Indrašius

BUITVYDAS VLADAS, Jono, gimęs Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Partizanų būrio vadas. Žuvo 1945 12 11 kartu su septyniolikos metų sūnumi Albertu.

Vyžuonų bažnyčios MRK

BUIVYD1S JUOZAS - Grafas, g.1917 m. Antakalnio k., Saldutiškio vls. Pokario metais partizanavo, buvo Keršto būrio , o nuo 1946 m. rudens - Liepos kuopos vadas. 1947 12 26 Jono Godos sodyboje Pagaigalės kaime čekistai, pasinaudoję informatoriaus Vaniušos pranešimu, užklupo partizanus. Žuvo J.Buivydis, Aleksas Giedraitis - Genys ir Stasys Kunigėnas - Vytenis.

LKA. T. 16. P. 34,36,40;

LYA.F.K-l.Ap. 3. B.263. L. 545;

LYA.F-5.B.3530.L.18

BULKA ANTANAS - Dainius, Kuršaitis, Lakštingala, g.1928 m. Ripaičių k., Saldutiškio (Linkmenų) vls. Partizanas, srities ir Vytauto apygardos visuomeninės dalies viršininkas, saugumo agento Juozo Buikos - Bimbos brolis. Žuvo 1951 03 19 prie Pakiaunio vandens malūno. Kartu nušauti S.Satkevičius - Gintvytis, S.Juodis - Čižikas, Balys Graužinis - Uosis. Juozas Buika - Skrajūnas buvo suimtas.

LYA.F.K-l.Ap.15.B.4420.L.206

BULKA JERONIMAS, Liudviko - Titnagas, Deimantas, gimęs Staniuliškių k., Saldutiškio vls. 1944 10 22 buvo paskirtas Tigro rinktinės, veikusios Labanoro girioje, štabo viršininku. 1945 03 10-12 rinktinę išblaškius, vadovavo partizanų būriui. 1947 06 24 į NKVD nagus pateko Jeronimo brolis Alfonsas. Lokio rinktinės štabui persikėlus į Minčios apylinkes, buvo štabo apsauginio būrio vadas. 1951 04 10 Juozo Buikos (agento smogiko Bimbos) Tauragnų apylinkių partizanai buvo sukviesti į pasitarimą Strazdų kaime ir partizanais persirengusių sovietų saugumo smogikų buvo iššaudyti. Su 7 partizanais žuvo ir Jeronimas Buika.

V. Butkienė

Vilutis L. Likimo mozaika. K. 1992. P. 116

BUROKAS JONAS, g.1907 m., iš Maneičių k., Sudeikių apyl., buvo išėjęs į partizanus, bet buvo nedrausmingas ir patys partizanai jį nušovė 1946 08 27 Traidžiūnų k.

G. Pakalnis

BUTIŠKIS PRANAS, Juozo, iš Trumpalių k., Užpalių vls. Priklausė Prano Pašilio - Žaibo Alaušos būriui. Žuvo 1946 m.

B.B.35867/3.L.151

BUTKUS LIUDVIKAS, Jono - Palubys, Gronskas, g.Viešeikių k., Užpalių vls. Alaušos būrio partizanas. Žuvo 1946 07.

B.B.35867/3.L.150

BUTRIMAS BRONIUS - Trimitas, g. 1923 m. Jakėnų k. (dabar Ignalinos rj.). Kai 1948 m. ištrėmė motiną Juliją Butrimienę, Bronius išėjo partizanauti. Priklausė Prano Račinsko - Drugio būriui. Žuvo 1948 12 18 Stūglių k., Tauragnų vls., Gurkšnio sodyboje. Kartu žuvo Jonas Bitkevičius - Sakalaitis.

M. Taškūnas

BUTRIMAS POVILAS - Vaidila, g.1921 m. Jakėnų k. (dabar Ignalinos rj.). Buvo būrio vadas, priklausė Lokio rinktinei. Žuvo 1947 05 07 apsuptame miške netoli Ginučių ir Šiliniškių kaimų, mėgindamas perbėgti biržę. Kartu buvo nušautas ir Petras Šimkūnas - Klajūnas iš Šeimaties k.

V.Mikolaičiukas, O.Laurinėnienė (sesuo);

Lietuvos aidas. 1997. Nr.116. P.4

BUTRIMAS STASYS - Kerštas, g.1934 m. Jakėnų k. (Ignalinos rj.). Partizanaut išėjo dar neturėdamas 16 metų, nes du broliai jau partizanavo, o motina buvo ištremta. Žuvo 1950 03 09 Ažusienio k. kartu su P.Cicėnu-Žalgiriu, A.Vitėnu-Siaubu ir dar vienu neatpažintu.

L.Abarius, O.Laurinėnienė (sesuo)

CALKAUSKAS FELIKSAS - Čerčilis, g. 1910 m. Skudutiškyje. Vokiečių okupacijos metais dirbo policijoj. Praėjus frontui, priklausė Geležinio Vilko būriui. Žuvo 1947 m. vasario mėnesį Bulinskių k., nuėjęs į vestuves. Kartu žuvo Antanas Kvaselis - Žaibas. Palaidoti Kvyklių kapinėse.

G. Kazlienė, P. Steponenas

CIBAS ADOLFAS, Felikso, g.1899 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. Žemdirbys. Nušautas 1946 01 12 Pelenių k., Kuktiškių vls. Palaidotas Kuktiškių kapinėse.

Kuktiškių bažnyčios MRK

CIBAS ANTANAS, Antano, g.- 1925 m. Momėnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1945 06 24 prie Raguškių k. kartu su Jonu Snukiškiu, Antanu Snukiškiu (abu iš Papiškių k.) ir Adomu Ramonu. Palaidoti Kvyklių k. kapinėse.

J.Jankauskienė, A.Kaušylienė

CIBAS JUOZAS, iš Momėnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1945 06 24 kartu su Antanu bei Jonu Snukiškiais ir Adomu Ramonu 1945 06 24 netoli Raguškių k. Palaidoti Kvyklių kapinėse.

CIBAS JURGIS, Juozo - Laidas, g.1928 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Gyveno neturtingai. Partizanaut išėjo 1946 m. Žuvo 1948 05 17 su kažkokiu alantiškiu netoli namų. Užkastas buvo Dauniškio kalnelyje Utenoje. Per klaidą buvo slapta „išvogtas” ir palaidotas Katlėrių k. kapinėse. Sesuo Emilija 1950 m. suimta ir nuteista 10 m. lagerių.

B.Cibas (brolis), E.Steiblienė (sesuo)

CIBAS PRANAS, g.1915 m. Lagestinės vnk. (prie Gudėniškių k.), Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1946 m. gale prie Aviniškio k. Palaidotas Kuktiškių kapinėse.

B. Grašys, J.Zibėnas

CICĖNAS PETRAS, Petro - Žalgiris, g.1920 m. Daubariškės k., Daugėliškio vls. Erškėčio kuopos partizanas, 1947 m. pabaigoje - 1948 m. pradžioje - Lokio rinktinės (Vytauto apyg.) štabo apsauginio būrio vadas. Nuo 1948 03 01 - Lokio rinktinės adjutantas. Žuvo 1950 03 10 su keturiais kitais partizanais - J.Čičeliu, A.Vitėnu, S.Butrimu ir vienu neatpažintu.

Z.Grumbinaitė;

LKA. T. 16. (Abariaus duomenys);

L Y A. F. 16.Ap. 39/23, T. 1, L. 76

CIJŪNAITIS VIKTORAS - Bijūnas, g.1919 03 08 Vyžuonėlėse. Partizanas nuo 1945 m. Žuvo 1947 02 21 Biliakiemyje, Utenos vls., prie Žlėjų sodybos įrengtame bunkeryje. Kartu žuvo dar Vladas Ruzgas, Gasparas Regalas ir Petras Žlėja.

A.Žlėjaitė, J.Mačerauskienė (sesuo)

ČEPONIS KAZYS, Prano, g.1912 m. Užpalių vnk. Ūkininkas Slapstėsi ir 1945

08 28 Norvaišių k. nušautas.

A.Čeponis;

Užpalių bažnyčios MRK

ČIBIRAS JUOZAS, g.1903 m. Strazdų k., Tauragnų vls. Ūkininkas. NKVD provokatoriai jo sodyboje surengė tariamą partizanų pasitarimą. Kai Vaičėno būrio partizanai suprato apgaulę, 1951 04 10-11 naktį smogikai iššaudė 7 partizanus, J.Čibirą ir suaugusius šeimos narius: Marcelę Čibirienę, Pauliną Čibirienę ir Teofilę Tijūnelienę. Juozo Čibiro lavoną čekistai išsivežė su partizanais, o moterys buvo palaidotos Ginučių kapinėse. Įvykis buvo aiškinamas kaip pačių partizanų susišaudymas.

Daunorių bažnyčios MRK;

LKMA Metraštis. T. 7.1994. P.299-300

ČIČELIS JONAS - Tėvas, g.1905 m. Garbšių k., Sakalo vls. Priklausė Lokio rinktinės apsauginiam būriui. Paskutiniai šio būrio partizanai smogikų buvo iššaudyti 1951 04 10-11 naktį Strazdų kaime, Tauragnų vls. Žuvo 7 partizanai, tarp jų ir J.Čičelis. Užkastas Dauniškio kalnelyje Utenoje.

ČIPINYS JULIUS, Benedikto - Garsas, g.1922 m. Šakių k., Kuktiškių vls. Dirbo staliumi, ėjo per žmones. Verčiamas stot į skrebų būrį, 1945 m. išėjo partizanauti. Laikėsi Kuktiškių miškuose, buvo būrio vadas. Nuo 1950 04 24 Bazalto rajono Erškėčio kuopos vadas. Žuvo 1951 12 22 prie Pelenių - Vidžiūnų raiste įrengtos slėptuvės (NKVD atvedė M.Urbonas ir Br.Kalytis). Žuvo dar Jurgis Graužinis, Julius Jakutis, Juozas Kemeklis, Romas Laurinavičius ir Vanda Laurinavi-čiūtė. Sužeista Ona Laurinavičiūtė paimta gyva. Žuvusieji buvo užkasti Rašės paraistėje, 1989 m. palaikai perkelti į naująsias kapines.

J.Maknienė (sesuo)

ČIPKUS RIČARDAS, Juozo - Meška, g.1921 10 09 Utenoje. Baigė Utenos gimnaziją, mokėsi Aukštesniojoj technikos mokykloj Kaune. Pokario metais dirbo pašte, laisvalaikiu remontuodavo radijo imtuvus ir čekistams, ir partizanams. Pradėtas įtarinėt, iš namų pasitraukė. Slapstėsi ir partizanavo apie Pakalnius. Žuvo Nariūno miškely, Mirkėnų k. 1947 05 25. Lavonas buvo įmestas į bunkerį ir užverstas žemėm. Po 10 dienų palaikai perkelti į Pakalnių piliakalnį.

J. Kairys, J.Čipkuvienė (žmona);

LYA.F. K-l.Ap. 3. B. 1612. L. 176

ČIŽAS ANTANAS, Adolfo, g.1924 m. Bareišių k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. Mirė 1949 10 30 peršautas skrebų Šlapių k. Palaidotas Kuktiškių kapinėse.

B.Grašys;

Kuktiškių bažnyčios MRK

ČIŽAS JUOZAS, Kazio, g.1915 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo kautynėse prie Raudoniškio k. 1945 05 28 kartu su 16 vyrų. Palaidotas Biliakiemyje.

B. Peluritis

ČIŽAS PRANAS, Liudo, g. 1910 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo 1945 05 28 prie Raudoniškio k. susirėmime su NKVD kariuomene. Tą dieną žuvo 16 vyrų. Palaidotas Biliakiemyje.

B. Peluritis

ČYŽIUS JURGIS, Vinco - Tigras, g.1906 m. Vaiskūnų k., Užpalių vls. Buvo Audros būrio partizanas. Žuvo 1949 12 04 susišaudyme prie Antadavainės kaimo. Kartu žuvo Bronius ir Feliksas Stasiškiai bei Ignas Klibas.

 


DAČINSKAS JURGIS, Jono, g. 1900 m. Padėlynės k., Kuktiškių vls. Partizanų būrio vadas. Veikė Labanoro - Kuktiškių miškuose. 1945 m. kovo 6 dieną prie Paaisetės k. 20 kareivių ir 12 skrebų būrys, vadovaujamas Telegino, užklupo partizanų būrį. Žuvo J. Da-činskas ir vienas neatpažintas, o trys buvo sužeisti.

J.Dačinską nušovęs skrebas Bronius Guobis, Adolfo.

A.Šiukščius

DANEIKA BRONIUS, Juozo, gimęs Droničėnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo Norvaišių miške 1946 02 02 kartu su Algirdu Mitalu(?) ir Jonu Graužiniu.

DAŠKEVIČIŪTĖ STASĖ, Felikso - Žiedas, g.1925 m. Pagojų k. Partizanų rėmėja, partizanė. Slapstėsi ir žuvo Labanoro girioje, Pinykloje, netoli Šnieriškių kaimo 1951 03 19. Kartu žuvo Vytautas Pakštas, Natalija Deveikytė ir Jurgis Trinkūnas. Užkasti buvo Rašės paraistėje. Perkelti į naująsias Utenos kapines.

E. Daškevičius (brolis)

DAUBARAS PRANAS, g. 1902 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Mažažemis ūkininkas. 1945 07 01 (sekmadienį) kaimo vyrai suėjo pas Joną Medinį kortomis palošti. Tuo metu už kilometro, prie Pušies kalno, enkavedistai užklupo partizanų būrelį ir vijosi pro Šlepečių kaimą. Įsiutę čekistai suėmė P.Daubarą, Joną Lumpicką bei šeimininką Joną Medinį ir netoli namų užmušė buožėmis. Tik po kelių dienų leido palaidoti Šlepečių kapinėse.

E.Kašalynienė, J. Vanagas

DAUGILIS VINCAS, Juozo, g.1918 m. Černaučiznos (Černių) k. Samdinys. Buvo sugautas ir vežamas į sovietinę armiją, bet pakeliui pabėgo (jo broliai Jonas ir Stasys žuvo prie Liepojos). 1945 11 01 išduotas kaimyno buvo apsuptas ir žuvo. Palaidotas Vyžuonose.

A.Daugilytė (dukra), BJanulionienė;

LKAK. P.38

DEGULYS STASYS, Juozapo, g. 1924 m. Alių k., Utenos vls. Ūkininko sūnus. Pamatęs, kaip 1944 12 16 Tauragnų skrebai muša kaimyną Joną Vitkūną, nuėjo pas draugą Petrą Vijeikį, ir abu norėjo pereit į Katlėrių kaimą, kad nepakliūtų skrebams. Einančius per Ilgio ežerą, skrebai pasivijo, paguldė ant ledo ir abu nušovė. Palaidoti Biliakiemyje.

J.Jazgevičienė, E.Keraitė;

Biliakiemio bažnyčios MRK

DEGULYS STASYS, Kazio, g.1928 m. Gaspariškio k., Utenos vls. Žemdirbys. Nušautas kareivių 1948 05 17.

Utenos bažnyčios MRK

DEVEIKIS ALGIMANTAS, Kazio, g. 1935 m. Ažubalio k., Labanoro apyl. 1950 09 08-09 naktį (per Labanorinės atlaidus) čekistai Ažubalio k. surengė pasalą. Zitikio sodyboje pamatę vyrus, čekistai Morozovas ir Panovas kirto iš kulkosvaidžio ir automato. A.Deveikis buvo mirtinai sužeistas ir vežamas į Saldutiškį mirė. D.Zaptorius ir A.Čibiras buvo nušauti vietoje. Namų šeimininkas Juozas Zitikis suimtas.

LYA.F.K-l.Ap.15.B.4420.L.51-54

DEVEIKIS ANDRIUS, Andriaus, g.1867 m. Ignalinos vnk., Daugailių vls. 1945 07 03 per čekistų operaciją nušautas. Palaidotas Daugailių kapinėse.

Daugailių bažnyčios MRK

DEVEIKIS BALYS - Beržas, g.1920 m. Liepiniš-kių k., Kuktiškių vls. Partizanų būrio vadas. 1945 06

24 per susirėmimą su čekistais sužeistas. Žuvo 1949

02 11 Jurgio Graužinio sodyboje Vidžiūnų kaime kartu su Juozu Skurkiu bei Verute Deveikyte (mirė ligoninėje po 9 dienų). Slėptuvę išdavė agentai Laimutė ir Medis.

V Petrėnienė
 

DEVEIKIS JONAS, Adolfo - Lapas, Lakūnas, g. 1916 m. Aviniškio k., Kuktiškių vls. Partizanas, būrio vadas, Erškėčio kuopos vadas, Liūto rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 04 22 prie Ignotiškio, išduotas saugumo agento Vanago. Operacijoj dalyvavo MGB grupė, vadovaujama vyr. ltn. Moisiejenkos ir j.ltn. Beliajevo. Palaidotas Paąžuolių k. kapinėse.

E. Deveikytė (sesuo);

LYA.F.K-l.Ap.10.B.67.L.311,

Ap.l0B.68.L.311, Ap.3.B.1813.L.155,156

DEVEIKIS JULIUS, Juozo, g.1913 11 23 Labanoro miestely. Ūkininkas. Partizanavo nuo 1944 m. rudens kartu su K.Jurgelevičiumi, Alf.Gasiuliu, V.Vasiu-liu,St.Ulevičiumi, D.Zaptoriumi. Žuvo 1945 01 27 su Kaziu Jurgelevičiumi (savo svainiu).

V. Deveikytė, E. Valiulienė

DEVEIKIS JUOZAPAS, iš Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 28 prie Raudoniškio k. su 16 apylinkės vyrų.

B. Grašys

DEVEIKIS VINCAS, Izidoriaus, g.1905 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo kautynėse prie Raudoniškio 1945 05 28 su 16 kitų apylinkės vyrų. Užkastas buvo prie Kuktiškių kapinių, 1989 m. palaikai perkelti į kapines, 1996 m. pastatytas paminklas.

B. Peluritis

DEVEIKYTĖ NATALIJA, Liudo - Vaidilutė, g. 1922 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Siuvėja. Partizanų ryšininkė. Tėvai anksti mirė, brolis Kazimieras 1946-1955 m. buvo kalinamas. Susipažinusi su buvusiu Utenos gimnazijos mokytoju Vytautu Pakštu, Vytauto apygardos ir ŠR srities visuomeninio skyriaus viršininku bei „Aukštaičių kovos” redaktoriumi, pasirinko partizanės dalią ir kartu su juo partizanavo, kol 1951 03 19 Labanoro girioje, Pinykloje, žuvo. Kelių dienų Pakštų sūnelį, gimusį 1951 02 26, paėmė ir užaugino kaip savo sūnų Veronika ir Petras Bartašiūnai.

O Juknevičienė, V.Bartašiūnienė, S.Lipinskienė, E.Gylienė;

LYA.F.K-l.Ap J5.B. 4420. L. 198

 


DEVEIKYTĖ VERONIKA - Ramunėlė, g.1923 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. Vokiečių okupacijos metais dirbo Saldutiškio valsčiaus raštvede. Artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai, iš valsčiaus raštinės išsinešė rašomąją mašinėlę, įvairių dokumentų blankų, pasų knygelių, antspaudą ir daug kam padėjo išvengti kariuomenės, legalizuotis. V.Deveikytė prisidėjo prie laikraštėlio „Aukštaičių kova” leidimo, buvo Vytauto apygardos ir ŠR srities (J.Kimšto) centrinė ryšininkė. 1948-1949 m. slapstėsi Jurgio Graužinio sodyboje Vidžiūnų kaime. Saugumo agentų Laimutės ir Medžio išduoti, 1949 02 11 partizanai Juozas Skurkis ir Balys Deveikis susisprogdino. V.Deveikytė mirė Utenos ligoninėje po 11 dienų. B.B.42166/3;

LYA.F.K-l.Ap.l0.B.10.L.67,68; B.51.L.99

DIENINIS SILVESTRAS - Žilvitis. Partizanavo Tauragnų apylinkėse. Žuvo 1946 10 01 prie Gatelių k., Daugailių vls. Palaidotas Vajasiškio kapinėse.

M. Ramanauskas

DINDA PRANAS, g.1927 m., gyv. Kazokiškio k., Tauragnų vls. Partizanas, žuvo 1944 m. savo kaime.

DOVEIKA BRONIUS, g.1928 m. Žuvo 1945 m. Palaidotas Droničėnų kapinėse.

DROBELIS JONAS, Justino, g.1925 m. Antandrajos k., Daugailių vls. Buvo Lietuvos vietinės rinktinės karys. Užėjus sovietams, tapo partizanu. Žuvo 1947 m. Šeimyniškių kaime. Palaidotas Antandrajos k. kapinėse. Šeima ištremta.

LGG.T.2.P.410

DROBELIS MEČYS, Justino, g.1921 m. Antandrajos k., Daugailių vls. Sovietams okupavus Lietuvą, išėjo partizanauti. Žuvo 1945 ar 1946 m. netoli Antandrajos k.

DRUČKUS VYTAUTAS - Šernas, g.1923 m. Vaičėnų k., Obelių vls. Vyčio kuopos partizanas, 1950 07 01 prie Aleksandravėlės buvo sužeistas, nuo 1950 m. persikėlė į Utenos aps. Minčios miškus. Žuvo 1951 04 11, su kitais 6 partizanais nuėjęs į susitikimą su tariamais partizanais Juozo Čibiro sodyboje Strazdų k. Smogikai iššaudė ne tik 7 partizanus, bet ir suaugusius Čibiro šeimos narius ir paleido kalbas, kad išsišaudė patys partizanai. Nušautieji partizanai ir J.Čibiras atvežti į Uteną, užkasti Dauniškio kapinėse.

A.    Dručkus;

Abarius L. Lietuvos partizanų Šiaurės rytų srities 3-oji Vytauto apygarda(1945-1952m.) //LKA. T. 16. P. 67-97

DRUNGA ALBERTAS, g.1923 m. Pikčiūnų k., Daugailių vls. Baigęs Utenos gimnaziją, dirbo Rubikių pradžios mokyklos mokytoju. 1945 05 29 čekistų buvo sulaikytas, pavarytas Juknėnų - Narvydžių keliu ir Gaidelio lauke nušautas. Palaidotas Vajasiškio kapinėse.

P. Baltuška

DRUNGA ZIGMAS - Šernas, Mykolas Jonas, g.1904 m. Užpalių mstl., mokėsi Rokiškio gimnazijoje ir ją baigė. Įstojęs į karo mokyklą, vėliau tapo aviacijos majoru - karo lakūnu. Nuo 1945 m. vasaros partizanavo, buvo paskirtas Tauro apygardos vadu, Pietų Lietuvos partizanų vado pavaduotoju. Vykdamas į Žemaitiją tartis dėl partizanų vienijimosi ir veiksmų derinimo, 1946 06 12 Lukšių vls., Šakių aps. buvo sužeistas ir susisprogdino. 1950 12 04 LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu Nr.4 po mirties apdovanotas Laisvės kovos kryžiumi.

Lietuvos aidas. 1996. Nr. 105. P. 14;

LKA. T.23. P. 169,170;

LYA.F.K-l.Ap.3. B.1607.L.31,32

DUBRAVA PETRAS, Jono - Stumbras, gimęs Meldučių k., Vyžuonų vls. Partizanų būrio vadas. Žuvo 1946 08 27 prie Dusynių k. Kartu buvo nukauti Antanas Šapoka, Juozas Šukys, Jonas ir Juozas Zabulioniai, dar vienas neatpažintas.

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1609.L. 6,7,20

DUBRAVA STASYS, Antano - Aušrys, g.1924 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Tarnavo Lietuvos vietinėje rinktinėje. Užėjus sovietams, partizanavo. Žuvo savo kaime 1945 06 20 kartu su Povilu Tamošiūnu ir Jonu Bivainiu. Visi palaidoti Kilėviškių kapinėse (dabar Debeikių šen.).

J.Dubrava, A.Tuskenis, B. Ruzgas;

LKAK. P. 39

DŪDĖNAS ALBERTAS - Doič, Dučė, g. 1921 m. Salake, Zarasų aps. Partizanaudamas draugavęs su Gene Karnickaite. Žmonių sakymu, pas ją ir buvo suimtas. Archyvo dokumentuose rašoma, kad buvo sulaikytas 1946 02 01 netoli Strokinių k. Šarūno rinktinės (?) Dobilo būrio grupės vadas Dudėnas Albertas, Jono, g.1923 m., turėjęs slapyvardį Doič, 1946 02 02 naktį Saldutiškio areštinėje pasikorė. Palaidotas Saldutišky.

Z. Grumbinaitė, V. Klimašauskas;

Rytas (Švenčionys). 1996. Nr. 8(86)

B.    B. 36864/3. L. 268;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.997.L. 74,75

DŪDĖNAS EDVARDAS, g.1925 m. Paluodės k., Zarasų aps. Priklausė Mečio Medinio - Lokio būriui. 1945 07 01 būrį prie Šlepečių k., Daugailių vls., užklupo NKVD kariuomenė. Žuvo E.Dūdėnas, A.Rusakevičius, J.Peškaitis, A.Blaževičius ir mušte užmušti 4 civiliai. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

E.Kašalynienė, J. Vanagas

DŪDĖNAS JONAS - Vynas, Dagys, g.1914 m. Trinkuškių k., Zarasų aps. Partizanų būrio, veikusio Zarasų ir Utenos apskričių sandūroje, vadas, nuo 1950 m. Sartų rajono vadas. Žuvus B.Vaičėnui (1951 04 10), vadovavo Lokio rinktinės likučiams. 1951 11 24 Kazio Juodvalkio pakviesti į Polekniškio k., Daugailių vls. pasiimti atvežto automato, agento specialiu preparatu buvo užmigdyti ir suimti Jonas Dudėnas, Eduardas Juodvalkis, Aleksas Miškinis, Vytautas Rusakevičius ir Zigmas Tumėnas, o Alfonsas Dumbrava, buvęs sargyboje, užmuštas. Jonas Dudėnas buvo nuteistas ir 1952 06 07 sušaudytas.

DŪDĖNAS JURGIS - Vaidila, g. 1918 m.Trinkuškių k., Zarasų aps. Tai būrio vado Jono Dudėno brolis. Partizanavo Tauragnų-Daugailių apylinkėse. 1946 10 17 buvo suimtas. Neatlaikęs kankinimų, parodė čekistams bunkerį Juknėnų kaime. Šie sumetė dvi granatas. Vienas partizanas iššokęs mėgino bėgti ir buvo nušautas. Čekistai sumetė dar 3 granatas ir įstūmė J.Dūėną patikrinti, ar nėra gyvų. Radęs prie žuvusio pistoletą, išpirkdamas savo kaltę, J.Dūdėnas nusišovė. Su juo žuvo dar Bronius Maniušis, Pranas Purvinis ir Bronius Pūslys.

A.Bagdžiūnienė (sesuo);

Abarius L. Ginkluota rezistencija.// Utenis. 1997 02 18 - 27;

LYA.F. K-l.Ap. 3. B. 1609. L.236

DULKSNYS PETRAS, Jono, g. 1905 m. Nušautas 1945 05 07 Mikėnų k., Užpalių vls.

Užpalių bažnyčios MRK

DUMBRAVA ALFONSAS - Aidas, g.1923 m. Vajasiškio bažnytkaimy, Zarasų aps. Partizanas, priklausė Jono Dudėno - Vyno būriui. Kazio Judvalkio pakviesti į Polekniškio k. pasiimti automato, keturi partizanai buvo spec. preparatu užmigdyti ir suimti, o sargyboje paliktas A.Dumbrava tą pačią naktį 1951 11 24 buvo užmuštas.

E. Kašalynienė, J.Andriusevičius

EGLINSKAS ANTANAS, Antano - Margiris (Margis), g. 1927 m. Kalnalio k., Salantų rj. 1949 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą ir buvo paskirtas į Saldutiškio vidurinę mokyklą. 1950 m. pavasarį įstojo į Kėkšto partizanų būrį. Būrio vadui B.Ryliškiui žuvus, vadovavo būriui. 1951 03 02 Indubakių k. A.Eglinskas buvo sužeistas ir ilgai gydėsi. Buvęs Vytauto apygardos štabo ryšių įgaliotinis Juozas Buika, jau tapęs saugumo agentu, pakvietė į susitikimą Ripaičių kaime ir, specialiu preparatu užmigdęs, 1951 09 05 perdavė saugumui. Tardomas nei rėmėjų, nei ryšininkų neišdavė. Norėdamas nuslėpt savo juodą darbą, J.Buika paleido gandus, kad A.Eglinskas buvo suimtas, kai mėgino gauti pasą. Karo tribunolo pasmerktas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1952 07 17.

J.Andriusevičius, K.Kraujelis;

Balčiūnas D. „Mokytojas-partizanas Antanas Eglinskas (Margiris) 1927-1952”;

LYA. B.B.35720/3

GAIDAMAVIČIUS JULIUS - Viesulas, g.l926(?) m. Purviniškių k., Kuktiškių vls. Dirbo muzikos mokytoju, paskui išėjo į partizanus. Išduotas Juozo Buikos, žuvo 1951 04 14 Tautiškio k., Tauragnų vls. Kartu žuvo Kazys Gaidelis ir Jonas Juodka.

P. Gaidelytė;

LKA. T. 16. P. 50

GAIDAMAVIČIUS JUOZAS, Petro, g. 1924 m. Purviniškių k., Kuktiškių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Pamatęs ateinant kareivius, bėgo ir 1945 05 19 buvo nušautas.

Biliakiemio bažnyčios MRK

GAIDELIS ANTANAS, Mykolo, g. 1921 m. Jačiūniškių k., Tauragnų vls. Žemdirbys. 1944 12 09 prie šio kaimo buvo nušauti 2 enkavedistai. Kitą dieną (12 10) enkavedistai su vietos skrebais padegė sodybą, ir tvarte žuvo A.Gaidelis. Jo brolis Jonas po to išėjo į partizanus ir žuvo.

B. Gaidelis (brolis)

GAIDELIS JONAS, Mykolo - Vilkas, g.1923 m. Jačiūniškių k., Tauragnų vls. Turėjo apie 15 ha žemės, bet ėjo uždarbiaut sezoniniu darbininku. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi Kirdeikių apylinkėse. Tą rudenį čekistai sudegino namus, ugnyje žuvo brolis Antanas. Sesuo ir tėvai buvo suimti, tad Jonas Gaidelis išėjo partizanaut. Žuvo prie Strokinių kaimo 1946 m. Nušovę dar Strokinių k. Vincą Maciulevičių, abu juos čekistai nuvežė prie Ginučių kapinių ir užkasė.

B. Gaidelis

GAIDELIS JUOZAS, Jono - Skambutis, g.1922 m. Papirčių k., Tauragnų vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Buvo būrio vadas. Žuvo Nemeikščių kaime 1947 02 17, užkastas Dauniškio kalnelyje Utenoje, bet sesuo su broliu lavoną išvogė ir palaidojo Puodžių k. kapinėse.

P.Gaidelytė (sesuo)

GAIDELIS KAZYS, Jono - Trimitas, g.1924 m. Papirčių k., Tauragnų vls. Žemės tėvai turėjo 42 ha. Augo 5 broliai ir 4 seserys. Jonas 1945 04 23 žuvo prie Berlyno, o kiti pakriko po žmones, nes ūkis 1945 09 19 buvo sovietų iškonfiskuotas. Kazys buvo suimtas ir taip baisiai sumuštas, kad 2 mėnesius buvo ligonis. Pasveikęs įstojo į Jono Juodkos - Vėžio partizanų būrį ir partizanavo iki 1951 04 14, kol buvo Juozo Buikos išduoti. Žuvo Tautiškių kaime, Babrausko sodyboje kartu su Jonu Juodka ir Juliumi Gaidamavičiumi.

P.Gaidelytė (sesuo)

GAIDYS ALOYZAS, Juozapo, g.1927 m. Butiškių k., Užpalių vls. Ūkininko sūnus, 1945 07 05 nušautas Kaimynų k., Užpalių vis.

Užpalių bažnyčios MRK

GAIDUKAS JUOZAPAS, Kazimiero, g.1910 m. Saldutiškio vls. Žemdirbys. 1945 10 15 nušautas Ripelialaukio vnk., Linkmenų vls. Palaidotas Ginučių k. kapinėse.

Kirdeikių bažnyčios MRK

GAIVENIS JONAS, Adolfo, g.1923 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. 1945 05 02 kareiviai surado namie ir norėjo varytis į Uteną, bet pabėgo. Vis dėlto netrukus buvo nušautas.

B. Toleikienė

GAIVENIS JONAS, Vinco, g.1921 m. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Ūkininkas. 1945 10 26 nušautas netoli namų rengiant bunkerį. Operacijoje dalyvavo Tauragnų vls. milicijos jaun. seržantas Rybakovas ir 6 skrebai, gavę agento Povilo pranešimą. Kartu nušauti Antanas Grigaravičius, Stasys Juodka ir Jonas Juodka.

B. Toleikienė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1603.L.38

GAIVENIS KAZYS - Ėglius, g.1914 m. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Partizanas. Būrio, paskui Klevo kuopos vadas. 1948 02 15 užkluptas Dotenių kaime, Adolfo Braškaus sodyboje. Žuvo K.Gaivenis ir 5 partizanai - Ant.Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia, Jonas Šinkūnas ir Jonas Pelėda. Nuo čekistų kulkų krito ir sodybos šeimininkas bei jo dukrelė Aldutė.

LKA. T.16. P.40 (L.Abariaus tyrinėjimai)

GAIŽAUSKAS JUOZAS, Prano, g.1928 m., gyv. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Mokinys. Nušautas 1945 04 30, kai skubėjo pranešt, kad ateina čekistai.

GALGATAVIČIUS JUOZAS, Petro, g.1913 m. Paaisetės k., Saldutiškio vls. Miškininkas. Žuvo 1945 03 13.

GALVYDIS BRONIUS, gimęs Bernotiškio k., Tauragnų vls. Paimtas į sovietinę armiją, iš jos pabėgo ir grįžęs įstojo į Daugailių apylinkėse veikusį Antano Markevičiaus partizanų būrį. Buvo kulkosvaidininkas. Dalyvavo kautynėse prie Mediniškių ir kitur. Sužeistas mirė Utenos ligoninėj 1948 01 22.

Užpalių bažnyčios MRK

GALVYDIS LEONAS, Juozo, g. 1914 m. Antakalnių k., Užpalių vls. Partizanas. Bunkeris, kuriame slapstėsi, surastas 1946 08 28. L.Galvydis buvo nušautas, surasta ginklų, pasų ir kt.

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1609.L.61

GARBŠYS BALYS, kilęs nuo Salako, Zarasų aps. Partizanas, žuvo Minčios girioje 1945 07 21 kartu su Petru Sauliumi, Povilu Vaišnoru ir Brone Viščiūte. Visi 4 užkasti Tauragnų kalnely.

J. Kulienė, D.Meiduvienė

GARNELIS ALFREDAS - Čigonas. Priklausė Erškėčio kuopai, buvo Lokio rinktinės Džiugo rajono vadas. Žuvo partizanais apsirengusių smogikų 1951 04 11 atvilioti į pasitarimą J.Čibiro sodyboje, Strazdų kaime. Nušauti 6 partizanai ir 4 Čibirų šeimos nariai. Žuvusiųjų partizanų kūnai išvežti į Uteną.

A. Dručkus

GARNYS FABIJONAS, gimęs Garnių k., Daugailių vls. Partizanavo. Čekistai 1945 09 03 rytą partizanus užtiko Garnių k. Antano Norkūno klojime. Padegamosiomis kulkomis padegė klojimą. Jame žuvo F.Garnys, jo žmona Stefanija Paškevičiūtė, Povilas Pratkus ir du broliai Latėnai, priklausę M.Medinio būriui.

N. Varnienė

GARNYS PULGIS, Jono, g.1921 m. Garnių k., Daugailių vls. Partizanas. Priklausė Jono Dudėno būriui. 1946 06 16 Juknėnų k. prie Purvinio klojimo buvo sužeistas ir susisprogdino. Lavonas nuvežtas ir numestas prie Tauragnų skrebyno.

J.Skripetienė

GARUNKŠTIS STASYS, Jono, g.1912 m. Rygoje, gyveno Kaniūkų k., Užpalių vls., turėjo 5,6 ha žemės. Dirbo pašte. Praėjus frontui, slapstėsi Debeikių apylinkėse, paskui išėjo partizanauti. Žuvo Pavarių apylinkėje 1946 09 14, palaidotas spalio 2 d. Andrioniškyje.

Užpalių bažnyčios MRK

GASIŪNAS BRONIUS, Juozo, g. 1925 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 m. rudenį Daunorių miške.

GASIŪNAS JUOZAS, gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 m. Daunorų k., Tauragnų vis.

GEDZEVIČIUS ADOLFAS, Antano, g. 1923 05 21 Vyžuonų apylinkėje. Žemdirbys, partizanas. Žuvo 1945 11 08 Dusynių k., Vyžuonų vls.

Vyžuonų bažnyčios MRK

GELEŽEVlClUS ANTANAS, Gasparo, g.1925 m. Užpaliuose, baigė 6 skyrius ir dirbo savo ūky. Vengdamas kariuomenės, pasijaunino, paskui išėjo į partizanus. Slapstėsi Miškinių miške. Žuvo prie Alaušos k. 1945 06 24. Palaidotas Trumpalių kapinėse kartu su Bimba Vytautu ir Antanu Veteikiu.

B. Geleževičius, A. Čeponis

GIEDRAITIS ALEKSAS - Genys, gimęs prie Labanoro. Priklausė Liepos (Ėg-liaus) kuopos Beržo (Keršto) būriui, veikusiam Labanoro apylinkėse. Partizanai buvo užklupti Jono Godos sodyboje Pagaigalės II (Pakryžės) kaime. Pranešė informatorius Vaniuša. 1947 12 26, išbėgę iš sodybos, žuvo Juozas Buivydis -Grafas, Aleksas Giedraitis - Genys ir Stasys Kunigėnas - Vytenis.

E.Šaltenienė -Godaitė;

LYA.F.K-l .Ap.3.B.1652.L.256,257,274,291

GYLYS, gyv. Buitūnų k., Kuktiškių vls. 1944 m. rudenį nužudytas Kemešio girioje, (žr. Adolfas).

GYLYS ADOLFAS, Adolfo, g.1911 m. Paąžuolių k., Kuktiškių vls. Žemdirbys. Partizanas. Nušautas 1944 12 10. Palaidotas Paąžuolių kapinėse.

E. Deveikytė;

Kuktiškių bažnyčios MRK

GYLYS BALYS, gimęs Dičiūnų k., Utenos vls. Vokiečių okupacijos metais buvo savisaugoje. Nušovė Utenos skrebai.

GYLYS BRONIUS, Anupro, gimęs Dičiūnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1945 m.

GYLYS PRANAS - Papartis, gimęs Dičiūnų k., Utenos vls. Vokiečių okupacijos metais tarnavo savisaugoje. Prasidėjus sovietų okupacijai, partizanavo. Buvo Mindaugo (vėliau Uosio) kuopos vadas. Žuvo Dičiūnų k. 1945 m.

GYLYS VYTAUTAS, gimęs Dičiūnų k., Utenos vls. Vokiečių okupacijos metais buvo savisaugoje. Sovietų okupacijos metais partizanavo. Žuvo Vijeikių dvare per susišaudymą su sovietų aktyvu. 1945 m. žuvusį draugai palaidojo Biliakiemio kapinėse.

K. Gineitis

GIMBUTIS JONAS, g. 1926 m. Vieteikių k. prie Pakalnių. Praėjus frontui, slapstėsi nuo kariuomenės ir žuvo Bulinskių kaime 1945 m. balandžio mėn.

GIMBUTIS JUOZAPAS, Mykolo, g.1915 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Žuvo 1945 09 20 Luknių k. Kartu nušautas brolis Vladas.

Vyžuonų bažnyčios MRK

GIMBUTIS VLADAS, Mykolo, g.1917 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Nušautas 1945 09 20 Luknių k. Kartu žuvo brolis Juozas.

Vyžuonų bažnyčios MRK

GIMŽAUSKAITĖ - MACEIKIENĖ ONA - Herbas, gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkė. Žuvo 1947 04 13 Mineiškiemyje.

GIMŽAUSKAS VINCAS, g.1913 m. Saldutiškio apyl. Partizanas,žuvo 1946 m. Palaidotas Plaučiškių k. kapinėse.

GIMŽAUSKAS BRONIUS, Vinco, g. 1930 m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Augo 9 broliai, trys žuvo partizanaudami. Bronius žuvo su Pranu 1945 m. antrą Sekminių dieną Apvynijos kaime. Palaidoti Gaivenių kaimo kapinėse.

M. Balčiūnas

GIMŽAUSKAS JONAS, Juozo, g.1915 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. Ūkininkas, turėjo 33 ha žemės, buvo dar ir kalvis. Nušovė Kemešio kaime, bėgantį nuo skrebų 1945 m.

N. Venskūnienė

GIMŽAUSKAS JUOZAS, Prano, g.1927 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Buvo Vyžuonų progimnazijos mokinys. 1945 04 30 sužinojęs, kad nuo Šileikių artėja NKVD kariuomenė, bėgo įspėti už kilometro gyvenusį brolį Povilą. Pasakęs grįžo atgal ir iš čekisto kulkosvaidžio buvo visas sukapotas, net smegenys ištaškytos, o dokumentas (mokinio bilietas) numestas. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

E. Gimžauskienė, A. Bartašiūtė

GIMŽAUSKAS PETRAS ,Vinco - Vilkas, g.1928 m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Partizanas. Augo 9 broliai, trys iš jų žuvo. Petras su Kaziu Mačiuliu žuvo 1950 10 18 - sudegė Alfonso Mačiulio namuos, Strokinių k. Palaikai užkasti šone Saldutiškio kapų.

M.Balčiūnas;

B. B. 35 720/3, t. 2.L.214;

LYA.F.K-l.Ap. 16.B.310.L. 143; B.312.L.194

GIMŽAUSKAS VINCAS, g.1913 m., Saldutiškio apyl. Partizanas, žuvo 1946 m. Palaidotas Plaučiškių k. kapinėse.

GIRNIŪTĖ ZOFIJA, Jono - Nendrė, g. 1928 12 18 Šiaudinių k., Vyžuonų vls. 1930 m. persikėlusi į Anykščius, baigė gimnaziją. Vilniaus universiteto medicinos fakultete baigė du kursus. Nuo 1948 m. pradėjo dirbti pradžios mokyklose mokytoja. Dirbo Gečionyse, Stabulankiuose... Gyveno pas savo dėdę Kazį Beivydą Vasyliškio k. Susipažino su partizanais, su Jonu Bartašiumi slapta susituokė. Saugumui pradėjus tardyti, šaukinėti, Z.Girniūtė pradėjo slapstytis. Žuvo 1950 04 05 Vasyliškio k., Antano Sriubo sodyboje įrengtame bunkeryje, kartu su Jonu Bartašiumi, Vincu Lauciumi ir Antanu Zabulioniu.

A.Bartašiūtė,    E.Kerpiškytė, A.Zizienė;

Utenos rj. Švietimo skyriaus archyvas;

B.    B. P.-18780LI

GLADUTIS JONAS, Jono, g. 1928 m. Pasalių k., Užpalių vls. Žuvo 1947 09 2 Trumpalių kaimo Pušaloto miškelyje.

Užpalių bažnyčios MRK

GLIAUDELIS ANTANAS, g. 1922 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Praėjus frontu slapstėsi nuo kariuomenės ir buvo nušautas.

GRAŠYS ANTANAS, gimęs Alžutėnų k., Saldutiškio vls. Užėjus sovietams slapstėsi. Slėptuvę buvo pasidaręs ant tvarto. Skrebai patykojo ir pamatė, kur slepiasi. 1945 m. vasarą norėjo suimti. A.Grašys bėgo ir darže buvo nušautas. Palaidotas Alžutėnų k. kapeliuos.

M.Balčiūnas, A.Ryliškis

GRAŠYS JONAS, g. 1920 m. Žiezdrių k., Saldutiškio vls. Vokiečių okupacijos metais buvo Saldutiškio valsčiaus sekretorius. Prasidėjus sovietų okupacijai, buvo vienas iš pasipriešinimo organizatorių Kemešio girioje. Žuvo 1944 m. rudenį.

GRAŠYS STASYS, Juozo, g.1926 m. Grašių k., Tauragnų vls. Vilniaus amatų mokykloje mokėsi staliaus amato. Žuvo 1945 10 06 vakarą savo kieme, kai čekistai užklupo jų sodyboje maistą renkančius partizanus. Dar buvo nušautas partizanas Balys Leleiva, o sodyba (gyvenamasis namas ir tvartas su gyvuliais) sudeginti.

P. Grašys, J.Juodvalkienė

GRAUŽINIS ALEKSAS, Povilo, gimęs Droničėnų k., Utenos vls. Buvo invalidas, sunkiai kalbėjo, gyveno taisydamas batus. 1946 02 02 einantį iš Verbūnų dvaro (ten pas Joną ir Petrą Ilčiukus taisė batus) čekistai sulaikė ir nušovė.

A.Ilčiukaitė

GRAUŽINIS ANTANAS, Juozo - Kurkinas, g.1920 m. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., Adolfo Braškaus sodyboje. Su juo žuvo Kazys Gaivenis, Balys Bikus, Dominykas Stundžia, Jonas Šinkūnas ir Jonas Pelėda. Be to, nušautas namų šeimininkas ir jo dukrelė Aldutė.

GRAUŽINIS BALYS, Juozo - Uosis, g.1925 m. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas nuo 1944 m., Trimito būrio vadas. 1950 0801 dar turėjo 12 vyrų. 1951 03 19 Pakiaunyje su partizanais S.Satkevičiumi,A.Buika, S.Jakučioniu, S.Juodžiu ir J.Kušeliausku buvo užkluptas čekistų. Pastvėręs arklį, nujojo dar 15 km, bet prie Kūrinių k. buvo nušautas kitos čekistų grupės.

LYA.F.K-l.Ap. 16.B.310.L.219-223

GRAUŽINIS JONAS, Juozo, g.1926 m. Droničėnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo Norvaišių miške 1945 m.

GRAUŽINIS JURGIS - Liepa, g.1906 m. Vidžiūnų k., Kuktiškių vls. Buvo partizanų rėmėjas: laikė tvarte bunkerį, kuriame slapstėsi Juozas Skurkis, Balys Deveikis ir Verutė Deveikytė. 1949 02 11 bunkeris buvo surastas (išdavė ag. Laimutė ir Medis). Tuo metu J.Graužinio namie nebuvo. Sužinojęs, kas atsitiko, namo nebegrįžo, išėjo partizanaut. Žuvo 1951 12 22 Vidžiūnų - Pelenių raiste įrengtoje slėptuvėje su J.Čipiniu, J.Jakučiu, J.Kemekliu, J.Laurinavičiumi ir V.Laurinavičiūte.

O.Ramonienė, S.Žilėnas;

B.    B. 42166/3. L. 133;

LYA.F.K-l.Ap. 10.B.51.L.99,100

GRAŽYS ANTANAS - Kiškis, gimęs Mažeikiškių k., Kamajų vls., Rokiškio aps. Iki sovietų užėjimo dirbo policijoj, paskui išėjo partizanaut. Po susišaudymo su NKVD Aukštuolėse traukėsi ir žuvo 1945 05 prie Mažeikiškių raisto, netoli Šarkių (Užpalių vls.).

J. ir P. Kemekliai

GRAŽYS ANTANAS, gyv. Mažeikiškių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo 1944    m. netoli tėviškės.

LGG.T.2.P.519

GRAŽYS JUOZAS, Domo - Sniečkus, Viesulas, g.1919 m. Ramaškonių k., Andrioniškio vls. Perkūno būrio partizanų vadas, nuo 1948 10 01 - Jovaro kuopos vadas. 1949 02 13 karių grupė, gavusi agento Polevoj pranešimą, slėptuvę surado Šaulių kaime. Be J.Grašio, žuvo dar Petras Momeniškis ir Jonas Žūsinas. Palaidoti Andrioniškio kapinėse.

LKA K, 43 p.;

LYA.F.K-1 .Ap.3.B.313.T. 1 .L.88

GRAŽYS LEONAS, Tado, g. 1913 m. Gyliškių k., Užpalių vls. Žemdirbys. Slapstėsi nuo kariuomenės ir žuvo su Baliu Leika Butiškių vienkiemyje 1945 01 07.

Užpalių bažnyčios MRK

GRIGALIŪNAS JONAS, gimęs Davainių k., Dusetų vls. Partizanas. 1945 08 13 J.Grigaliūnas su Baliu Putrimu ir Povilu Siručiu Viešeikių miške buvo apsupti, ir visi trys žuvo. Palaidoti Viešeikių kapinėse.

GRIGALIŪNAS VLADAS, Kazio - Sakalas, g.1921 m. Ažugirių k., Leliūnų vls. Tėvas buvo Lietuvos kariuomenės kapitonas. V.Grigaliūnas mokėsi Utenos gimnazijoje, Karo mokykloje, buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Grįžus sovietų valdžiai, slapstėsi Ažugiriuos, apie Pakalnius, Kvyklius, buvo būrio vadas, Liūto rinktinės štabo narys, Liūto rinktinės spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, redagavo Liūto rinktinės štabo laikraštį „Laisvės šauklys”, buvo Vytauto apygardos ūkio ir ginkluotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1948 03 07 Spulių k., netoli Alantos, susidūręs su Alantos 17 karių MGB grupe, vadovaujama ltn. Budrino. Lavonas buvo numestas Alantoje, Utenoje. Iš Dauniškio duobės išvogtas ir palaidotas Kvyklių k. kapinėse.

G. Kazlienė, J. Kairys;

LYA.F.K-l.Ap.15. B.3390.L.81;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1804. L. 92,93

GRIGALIŪNAS VLADAS, Kosto, g.1905 m. Gatelių k., Tauragnų vls. Žuvo 1945    07 28.

Vajasiškio bažnyčios MRK

GRIGARAVIČIUS ANTANAS, Jurgio - Zarius,g.l915 03 22 Šeminės k., Ąžuolų Būdos vls., Marijampolės aps. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paskui policijoj. Šeima labai nukentėjo nuo okupantų, tai A.Grigaravičius persikėlė į žmonos tėviškę - Pilkenių k., Tauragnų vls. ir čia slapstėsi. Žuvo 1945 10 26 netoli Rugeniškio k.: Tauragnų skrebai, vadovaujami seržanto Rybakovo, užklupo kasant bunkerį. Žuvo dar Jonas Gaivenis, Jonas ir Stasys Juodkos.

O.Grigaravičienė, B. Toleikienė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1603.L.38

GRIGAS ANTANAS, Kazio, g.1919 m. Varnasalio vnk., Alantos vls. Kirvic būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12 Kudoriškio miške prie Voversių k., Skiemonių vls. Užkastas Skiemonių kapinių patvory, 1989 05 13 palaikai perlaidoti Skiemonių kapinėse.

LKAK. P. 43

GRIGAS VYTAUTAS, Kazio, g.1924 m. Varnasalio vnk., Alantos vls. Kirvio būrio partizanas. Žuvo 1945 07 12 Kudoriškio miške, prie Voversių k., Skiemonių vls. Užkastas Skiemonių kapinių patvory, 1989 m. palaikai perkelti į kapines.

LKAK P. 43

GRIMALAUSKAS STASYS - Lokys, gimęs Kyburių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo per susišaudymą su NKVD 1945 12 13 Mieliškių k. (už Spitrėnų bžnk.), prie Stefos Šimonelytės sodybos. Kartu žuvo Antanas Berčius.

J. Vilūnas

GRIŠKEVIČIUS BRONIUS, gimęs Verbūnų k., Utenos vls. Partizanas. 1945-1946(?)m. užkluptas enkavedistų tarp Pauolio ir Vaikutėnų žuvo kartu su Juozu Liutkevičiumi. Palaidoti Garnelių k. kapinėse.

GRIŽAS ANTANAS, Povilo - Liepsna, g. 1917 m. Abromiškio k., Užpalių vls. Šmėklos būrio partizanas, būrio vadas. Žuvo 1949 10 04 Kunigiškių k., Piginikų miškelyje. Kartu žuvo Juozas Pelionis ir Kazys Žvirblis.

LKA. T. 16. P. 42 ;

LKAK. P. 43

GRUMBINAITĖ JANĖ, Jono, g.1923 m. Salako mstl., Zarasų aps. Augo 4 seserys ir brolis. Trys seserys (Zosė, Stasė ir Valė), motina ir brolis Steponas pateko į sovietų lagerius, o tėvas buvo ištremtas. Janė išėjo pas Kadagio būrio partizanus ir 1945 07 11 Vyžių k. (Tauragnų vls.) raiste buvo nušauta. Palaidota Vyžių k. kapinėse.

Z.Grumbinaitė

GRUMBINAS JUOZAS , g.1918 m. Mažionių k., Užpalių vls., gyveno Varniškių I kaime, Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais buvo išvežtas į Vokietiją, dar nepasibaigus karui, grįžo. 1944 12 11 per pusryčius atėjo civiliškai apsirengę vyrai, paėmė dokumentus, pasakė, kad vėl veš į Vokietiją, ir išsivarė. Pavedėję kokį kilometrą, miške nušovė. Palaidotas Daunorių k. kapinėse.

L.Berniūnas;

Daunorių bažnyčios MRK

GRUODIS BRONIUS, Antano, g.1898 m. Madagaskaro vnk., Daugailių vls. Nušautas 1947 04 30 prie namų, palaidotas Daugailiuose.

Daugailių bažnyčios MRK

GRUODZINSKAS KAZYS, Alekso - Beržas, g. 1921 m. Žaibiškių k., Užpalių  vls. Žuvo savo tėvų sodyboje, apsuptas enkavedistų 1949 06 16.

P.Kemeklis, A.Vaškelienė

GRŪZDAS JONAS, g. 1901 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Šaulys. 1946 07 05 nušautas NKVD.

GRUŽINSKAS POVILAS, Jono, g.1930 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. (dabar Utenos rj.). Mokinys, 1945 04 30 skrebų sulaikytas ir nužudytas.

GUDELIS BRONIUS, Jono - Lapinas, g.1925 m. Mikėnų k., Užpalių vls. Baigė Užpalių progimnaziją, mokėsi miškininkystės mokykloj. Partizanas. Žuvo 1947 10 29 Puodžių k., Prano Vaškelio vienkiemyje.

J.Gudelis (brolis)

GUDONIS ANTANAS, Juozo, g. 1922 m. Svėdasų vls. Partizanas. Nušautas

1946 11 09 Daugilio vienkiemyje, Užpalių vls. Palaidotas po mėnesio Užpaliuose.

Užpalių bažnyčios MRK

GUIGA ALBINAS, g.1923 m. Šiškinių k., Linkmenų vls. Nušovė kareiviai 1945 07 10 prie Šiškinių. Užkasė virš Vinco Žilėno ir Vinco Gumausko (toj pačioj duobėj) Saldutiškio kapinių patvory.

J. Guiga

GUMAUSKAS VINCAS, Antano - Gailius, g. 1909 m. Pamargių k., Ilgiškė-lių vls., Marijampolės aps. Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, paskui mokytojų seminarijoje, dirbo mokytoju Salako mstl. 1931 m. įstojo į karo mokyklą ir ją baigė. Karo pradžioje buvo sužeistas. 1944 m. rudenį įsidarbina Vilniuje, suartėja su LLA. 1945 m. pradžioje suimamas, bet 1945 m. balandžio mėnesį pabėga ir atvyksta į Kirdeikių apylinkes, turėdamas tikslą suorganizuoti rinktinę Ignalinos apylinkėse. Suartėja su Kirdeikių klebonu Petru Liutkumi - Juoduoju Petru, sukviečia būrių vadus į pasitarimą ir mėgina sudaryti Geležinio Vilko štabą. Iš Vilniaus atvykusios čekistų grupės miške prie Stripei-kių pamato palapinę. Iš jos išbėgo trys žmonės. Visi trys 1945 07 10 ir buvo nušauti. Tai buvo V.Gumaus-kas, jo padėjėjas V.Žilėnas ir Alb.Guiga.


Girsteitis P. Naujas kapas senose kapinėse. Utenis,

1991. Nr. 110;

LYA.F.K-1.Apl8.B.61.L.148,149

GUOBYS POVILAS, Felikso - Špokas, g. 1925 m. Varkujų k., Debeikių vls. Mokėsi Svėdasų progimnazijoj. Aro būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 su Jonu Patumsiu Janonių miške, Debeikių vls. Apylinkės gyventojus nustebino Guobienės (motinos) drąsa, kai ji Vyžuonų mstl. gatvėje numestam sūnui į rankas įspraudė gėlių puokštę. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

B.Janulionienė;

LKA K. P. 44

GUOBUŽAS ALBERTAS, Kazio - Šamas, g. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls. ūkininkų šeimoje. 1944 12 14 nušovė tėvą, sudegino namus, tai 4 broliai išėjo į mišką. Buvo Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949 03 24, atlydėjęs Vytauto apygardos vadą Vincą Kaulinį į Nolėnų kaimą susitikti su Lietuvos kariuomenės pulkininku Liudviku Šimonėliu, kuris jau buvo sovietų agentas Šilaitis. Į saugumo spąstus pakliuvo ir žuvo 7 partizanai, tarp jų ir apygardos vadas, ir jį lydėjęs A.Guobužas. Manoma, kad žuvusieji užkasti Utenoje Dauniškio kalnelyje.

GUOBUŽAS JONAS, Kazio - Girėnas, g. 1927(24)? m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Enkavedistai 1944 12 14 nušovė tėvą, sudegino namus, tad jis su broliais (Albertu, Mykolu ir Vytautu) išėjo partizanauti. 1949 08 31 buvo užkluptas Gaspariškių k., Karolinos Bernotienės sodyboje ir skrebų nušautas. Spėja, kad užkastas prie Vyžuonų kapinių.

GUOBUŽAS KAZYS, Mykolo, g.1894 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. Turėjo apie 30 ha žemės. Sūnūs slapstėsi. Darant kratą, buvo peršauti du čekistai, tai Kazį Guobužą 1944 12 14 nušovė, o sodybą sudegino. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

Vyžuonų bažnyčios MRK

GUOBUŽAS MYKOLAS, Kazio - Šaulys, g.1922 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls. Partizanų būrio vadas, Vytauto apygardos vado V.Kaulinio adjutantas. 1948 03 16 su partizanu Bronium Kebliu užėjo į Narkiškio mokyklą, ten buvo apsupti. Prie sąsparos stovėjęs čekistas Mišinas buvo nušautas. B.Kėblys pabėgo, o M.Guobužas žuvo.

LYA.F. K- l.Ap.3.B.l 804. L. 89.92,94,95

GUOBUŽAS VYTAUTAS, Kazio - Viesulas, g.1930 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls. Priklausė Liūto rinktinės Aro būriui. Žuvo 1952 04 29 rytą Gaidamiš-kių miške, netoli Trumbatiškio. Kartu nušauti Bronius Morkūnas ir Bronius Mozūra. Žuvusieji nuvežti į Anykščius.

LYA.F. K-l.Ap.l6.B.313.L.245,246

GURKŠNYS ANTANAS, Vinco, g.1923 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Ūkininkavo (turėjo 7 ha žemės). Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstės apie namus. Žuvo 1946 (?) m. Stūglių kaimo miškely. Palaidotas Stūglių kapinėse.

A.Čereškienė (sesuo)

GURSKAITĖ ELENA, Zigmo, g. 1912 m. Veleikių k., Antalieptės vls. Nušauta 1945 08 28 Veleikių k.

Daugailių bažnyčios MRK

GURSKIS ANTANAS, Jeronimo, g.1914 m. Klovinių k., Utenos vls. Partizanas. Nušovė 1945 10 06 bėgant iš namų. Palaidotas Dičiūnų k. kapinėse.

V. Gurskis;

Utenos bažnyčios MRK

GUSTAV JAN (čekas), g.-1920 m., vermachto kareivis. Žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k., Skiemonių vls., susirėmime su sovietų kareiviais ir skrebais. Buvo užkastas prie Skiemonių kapinių, 1989 m. perkeltas į kapines.

M.Kazlas

ILČIUKAS JONAS - Galiūnas. Ūdros būrio vadas. Žuvo 1946 10 21.

Abarius L. Ginkluota rezistencija.// Utenis. 1997 02 18

ILČIUKAS JONAS, g.1925 m. Girelės k. Turėjo apie 30 ha žemės. Praėjus frontui, slapstėsi, buvo partizanų būrio vadas. Žuvo 1946 02 02 Nolėnų kaime, sužeistą skrebai užmušė buožėmis. Su juo žuvo dar 2 partizanai. Seserį Uršulę ištrėmė į Sibirą.

B.Gineitienė, U.Ilčiukaitė, A.Marganavičienė, J.Marganavičius

ILČIUKAS JONAS, Alekso, g. 1924 m. Verbūnų k., Utenos vls. Žuvo 1946 02 02.

J. Medinis

ILČIUKAS JUOZAS, Petro, gimęs Girelės k., Sudeikių apyl. Priklausė Alaušos būriui. Ruošiantis J.llčiukui legalizuotis, užėjo Užpalių skrebai, išsivedė ir 1946 11 28 Akmenynės krūmuose nušovė. Lavoną Baltakarčių k. Kruopienė nuvežė į Užpalius. Palaidojo Sudeikių kapinėse. Sesuo Bronė Ilčiukaitė buvo ryšininkė ir suimta 1946 m. rudenį.

V.    Velykis

ILČIUKAS PETRAS, Alekso, g.1927 m. Verbūnų k., Utenos vls. Į kariuomenę nėjo, slapstėsi. 1946 02 02 važiuojant iš Juškėnų pastojo kelią enkavedistai ir nušovė. Palaikę prie milicijos, užkasė kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

A.Ilčiukaitė (sesuo)

ILČIUKAS POVILAS, Petro - Palėpė, gimęs Girelės k., Sudeikių apyl. Praėjus frontui, slapstėsi. Po amnestijos legalizavosi, bet skrebai jį surado ar Ruklių k. ir pavedėję nušovė.

J. Medinis

ILČIUKAS VYTAUTAS, gimęs Verbūnų k. Partizanas. 1945 06 miške prie Vaikutėnų buvo sužeistas o apie 1948 m. Verbūnuose žuvo.

J. Medinis

ILGARŪBIS JONAS, Jono, gimęs Kušnieriūnų k., Užpalių vls. Vokiečių okupacijos metais buvo kariuomenėj sanitaru. Buvo puskarininkis. Iš kariuomenės pabėgo ir slapstės. Praėjus frontui, užėjo pas Petrauską, ir 1945(?) m. buvo pro langą nušautas.

INDRAŠIUS BRONIUS, Prano - Rimgaudas, g.1925 m. Remeikių k., Užpalių vls. Partizanas. Žuvo Likančių kaime, bunkeryje, 1950 12 23, neatsargiai elgdamasis su ginklu. Partizano tėvas Pranas 1944 m. pateko į lagerį, buvo suimtas ir brolis Algirdas.

A. Vaškelienė

INDRAŠIUS JONAS g.1924 (?) m. Vyžuonose. Partizanas. Žuvo 1945 m. rugpjūčio mėnesį Dvarašily, netoli Kunigiškių k., kartu su Juozu Zabuliu. Abu palaidoti Kunigiškių kapinėse.

VI.Andrašius

IVANAUSKAS BRONIUS, Antano - Pavietris, g.1917 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Tėvai turėjo 21 ha žemės, bet tėvas leido vaikus į mokslą. Bronius buvo labai gabus, bet baigė tik 6 skyrius. 1944 12 10 Ivanauskų sodybą čekistai sudegino. Partizanavo su Baliu Musteikiu, Vytautu Staričenka. Žuvo jie visi trys 1947 12 25, prie Sėlės k. patekę į pasalą.

J.Byvainis;

Abarius L. LKA. T. 16. P. 83,85;

LYA. F.K-1. Ap.3.B.1791.L.91 ap.

IVANAUSKAS JONAS, Kazio - Tigras, g.1922 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Kad nereikėtų eit į sovietų kariuomenę, dirbo siaurojo geležinkelio garvežio mašinistu. Paskui išėjo į mišką, įstojo į Alekso Katino būrį. Žuvo 1947 06 25 Buivydų k., Leliūnų vls., Jono Staniulio sodyboje kartu su Aleksu Katinu ir Povilu Kriaučioniu. Suimtas šeimininkas ir sužeista jo duktė Birutė.

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1614.L. 159,160

IVANAUSKAS KAZYS - Aras, g.1927 m. Jurzdikos k., Debeikių vls. Buvo partizanų ryšininkas, o nuo 1949 m. partizanas ir vaikščiojo su būrio vadu Teodoru Kvykliu - Klajūnu. 1951 11 14 jie abu Varkujų mokykloje buvo spec. preparatais užmigdyti, suimti ir Butirkų kalėjime 1952 12 02 sušaudyti.

IVANAUSKAS VLADAS, Antano, g. 1924 m. Strazdų k., Tauragnų vls. nušautas savam kaime 1945 01 25. Palaidotas Vyžių k. kapinėse.

Daunorių bažnyčios MRK

IVONIS ALBINAS, Juozo, g. 1925 m. Voliškio k., Daugailių vls. Užėjus sovietams, slapstėsi apie namus. 1946 04 03 rytą Ivonių sodybą apsupo enkavedistai ir skrebai. Namą padegė, ir Albinas turėjos iš slėptuvės bėgti. Bėgdamas į Degs-nės mišką, Genės Volienės žemėje buvo nušautas. Tėvą privertė nuvežti sūnų į Daugailius ir įmesti į bulvių duobę. Kai tėvas norėjo sūnų nors vežimo lentomis pridengti, buvo sumuštas, nuteistas ir išvežtas į Uchtos lagerius. Albino lavoną kaimynai (J.Musteikis, K.Šlepetys ir J.Malaiška) išvogė ir palaidojo Daugailių kapinėse.

G.Liktorienė

IVONIS PRANAS, Juozo - Sakas, Klajūnas, g.1920 m. Šmuiliškio vnk. (Igno-tiškio k.), Tauragnų vls. Kultūrtechnikas. Vytauto apygardos štabo darbuotojas, „Aukštaičių kovos” laikraštėlio redaktorius. Žuvo 1947 09 20 Strokinių k., netoli kapinių. Palaidotas Paąžuolių k. kapinėse.

LYA.F. K-l.Ap.3.B.1614. L. 170 ir kt.

IVONIS STASYS, Juozo - Kovas, g. 1929 m. Šmuiliškio vnk. (Ignotiškio k.), Tauragnų vls. Buvo Vytauto apygardos štabo ryšininkas, platino laikraštėlį „Aukštaičių kova”. Partizanais persirengusių KGB smogikų užrištomis akimis buvo nuvestas į bunkerį ir tardomas kaip saugumo informatorius. Manydamas, kad tai tikri (tik ne vietiniai) partizanai, raštu surašė savo darbus, pagalbą partizanams. Po to miške S.Ivonį su tariamais partizanais „užpuolė,, enkavedistai, suėmė ir varėsi mišku. Smogikas Lobovas trenkė kulkosvaidžiu į galvą ir užmušė 1946 07 03. Kur buvo užkastas, nežinia. 1950 09 10 nužudytas ir tėvas - Juozapas Ivonis.

JACKŪNAS ANTANAS, g.1918 m. Antilgės k., Daugailių vls.. 1941 m. sukilėlis. Buvo sužeistas. Praėjus frontui, slapstėsi prie Pagrabių ( netoli Gaidžių k., Tauragnų vls.). Su Stašiuliais 1945 05 25 užpuolė gurguolę, vežančią konfiskuotą Jackūno (tėvo) turtą. A.Jackūnas žuvo, o Jonui (?) Stašiuliui sužeidė koją. Palaidotas Antilgės kapinėse.

V. Pošienė

JAKIMAVIČIUS MEČYS, gimęs Jurkiškio k. Slapstėsi nuo kariuomenės. į946(?) m. skrebai pamatė, kad įlindo į klojimą, reikalavo išeit ir pasiduot. Kai nepaklausė, klojimą padegė, tai ugnyje ir žuvo.

V. Dijokas, J.Dijokienė

JAKŠYS MYKOLAS, gimęs Vyžuonų mstl. Nuo sovietų kariuomenės slapstėsi Kubiliūno sodyboj Galinių k., Užpalių vls. Einant pas F.Masiulį, 1945 05 12 pasivijo raiti kareiviai ir nušovė (buvo ginkluotas tik pistoletu). Palaidotas Gaižiūnų k. kapinėse, prie Girbio ežero.

J.Melaikis

JAKŠYS POVILAS, gimęs Galinių k., Užpalių vls. Vokiečių okupacijos metais įstojo į policijos mokyklą, bet nepanoro tarnauti vokiečiams, suiminėt žmones ir pabėgo. Praėjus frontui, slapstėsi Galinių k., Masiulio klojime. Kartu slapstėsi dar Antanas Kubiliūnas. Pro šalį jojęs rusų kareivis pamatė prie klojimo P.Jakšį ir nušovė (1945 07 02).

VI.Antanavičius

JAKŠTAS, gimęs prie Degučių, Zarasų aps. Partizanavo Sudeikių apylinkėse su Lionium Juozėnu, Ilčiukais, Palevičiais ir kt. Žuvo 1946 04 14 prie Toleikių k., netoli Bukelskio.

G.Juozėnas

JAKŠTAS JONAS ,g. 1920 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. Su dar dviem partizanais 1944 11 09 įsiveržė į skrebo Balio Štarulio (Tarulio?) namą. Skrebas jį nušovė.

A.Šiukščius;

LYA.F.K-1.Ap.3.B. 1790.L.93

JAKŠTONIS ALBINAS, Domo - Vytenis, g.1908 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Aušros būrio partizanas. Žuvo 1950 03 23 Plepiškių k., Leliūnų vls., Aleksandros Petronienės sodyboje. Kartu buvo nušauti Balys Zabulionis ir Elena Tylaitė. Nušautieji buvo nuvežti į Debeikių mstl. (Anykščių rj.). Suimta namų šeimininkė.

O.Riaubienė (sesuo);

B.    B. N r. 18406/3

JAKŠTONIS ALEKSAS - Šamas, Tauras, g.1920 m. Musteikių k., Tauragnų vls. Praėjus frontui, slapstėsi pas seserį Obsarskienę Paviešių kaime, buvo Kovo būrio vadas. Žuvo 1948 06 29 Kimėnų k., Utenos vls. Kartu žuvo Mindaugas Barisa, Vladas Jakštonis ir Vytautas Lesnikovas. Žuvę partizanai nuvežti į Uteną ir užkasti Dauniškio kalnelio bulvių duobėse.

Barisa J. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998. P. 47-57

JAKŠTONIS ANTANAS, g.1905 m. Varundiškių k., Debeikių vls. Žuvo prie tėviškės 1945 10 15. Palaidotas Kilėviškių k. kapinėse.

JAKŠTONIS BALYS, Domo - Trockis, g.1918 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Buvo Vytauto apygardos Aitvaro būrio partizanas. 1949 m. slapstėsi Skudutiškio apylinkėse. Agento Prano Gečio (buvusio ryšininko Klevo) išduoti 1949 09 28 Papiškių k., Molėtų rj. žuvo Balys Jakštonis, Vladas Patumsis (būrio vadas), Jonas Morkūnas, Jonas Karvelis, Silva Urbonas, Antanas Palevičius ir Juozas Šutinys. Pabėgti pavyko tik Mykolui Urbonui. Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

JAKŠTONIS DOMAS - Voveris, g.1918 m. Musteikių k., Tauragnų vls. Kovo būrio partizanas, žuvo su broliu Aleksu, M.Barisa ir V.Lesnikovu Kimėnų kaime 1948 06 29. Išdavė agentė Laimutė. Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

Barisa J. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998. P. 47-57

JAKŠTONIS JUOZAS, Antano, g.1917 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Slapstėsi ir buvo nušautas Šileikių k. 1944 12 14, ten ir palaidotas.

Vyžuonų bažnyčios MRK

JAKŠTONIS VINCAS, g.1914 m. Subačių k., Leliūnų vls. Vargoninkas, 1941 m. Birželio sukilimo būrio vadas Bijutiškyje (Molėtų rj.). Slapstėsi, 1945 m. legalizavosi. Suėmė prie Balteniškių ir 1945 10 15 žiauriai nukankino. Palaidotas Kilėviškių k. kapinaitėse.

A.Zizienė;

LKAK. P. 46

JAKUČIONIS STEPONAS - Aušra, g.1923 m. Strokinių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Veikė Suginčių, Labanoro apylinkėse. Buvo Liūto rinktinės ir Vytauto apygardos ūkio skyriaus viršininkas, Bazalto rajono organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1951 03 19 prie Pakiaunio. Dar buvo nušauti A.Buika, J.Kušeliauskas, Stp.Satkevičius, S.Juodis, B.Graužinis. Dar keturi nušauti bunkeryje netoli Šnieriškių k. (Labanoro girioj).

LYA.F.K-l.Ap.l5.B.4420.L.206

JAKUBONIS VYTAUTAS, Jono, g.1927 m. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 01 Kilėviškių k., ten ir palaidotas.

LKAK. P. 46

JAKUTIS JULIUS, Prano - Slapukas, g. 1928 m. Kapanauzos k., Suginčių parapijoj. Šeima buvo ištremta, o Julius 1950 m. išėjo partizanauti. Žuvo 1951 12 22 užkluptas enkavedistų Pelenių - Vidžiūnų raiste. Kartu žuvo dar 5 žmonės -J.Kemeklis, J.Čipinys, J.Graužinis, R.Laurinavičius, V.Laurinavičiūtė. Ona Ramonienė buvo sužeista ir suimta. Žuvusieji užkasti Rašės paraistėje, 1989 m. perkelti į Utenos naująsias kapines.

JANKAUSKAS JUOZAS, Juozo - Vanagas, g.1929 m. Aušros k., Debeikių vls., ūkininko šeimoje. Aro būrio partizanas. Žuvo kartu su J. Adomoniu 1949 03 16 Mickūnų k., palaidotas Debeikių kapinėse.

V. Deveikienė;

LKAK

JANKŪNAS JONAS, g.1925 m. Nečioniškio k., Tauragnų vls. Slapstėsi be ginklo namie. 1944 12 12 enkavedistai jį ir Vladą Bitkevičių surado pasislėpusius bulvių duobėj, pasivarė už pirties ir nušovė, o sodybą sudegino. Palaidotas Inkartų k.kapinėse.

B.Toleikienė,    B.Bitkevičius, A.Daunys

JANULIONIS JONAS, g.1922 m. Mieleikių k., Vyžuonų vls. Mokėsi Utenos gimnazijoje, bet išėjo į partizanus ir 1945 04 10 žuvo Vilkabrukių k. Palaidotas pačių partizanų Vyžuonų kapinėse.

B.Janulionienė

JONUŠKA EDVARDAS, Anupro, g. 1922 m. Komisaraukos (Kintaprūdės) vnk., netoli Sudeikių. 1945 02 11 skrebai jį pamatė netoli Sudeikių ir, atėmę iš Juozo Pakalnio roges, puolė vytis. Automatų serijom nukirto kojas, paskui partizaną pribaigė.

A.Jonuškienė

JUCIUS PETRAS, Simono, g.1922 m. Kirdeikių k., Debeikių vls., ūkininkų sūnus. Buvo išėjęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Užėjus sovietams, slapstėsi Plepiš-kių k., Leliūnų vls. ir skrebų buvo sužeistas (1944 12 08). Po to slapstėsi Debeikių apylinkėse. Prūdų kaime pas Milevičių turėjo slėptuvę, ji buvo išduota. Slėptuvėje buvę Antanas Bernotas ir Kazys Milevičius bėgo, bet 1945 07 19 buvo nušauti, o P.Jucius susisprogdino ir žuvo degančiame klojime.

N. Stundžienė

JUČIUS BALYS, gimęs Musteikių k., Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais tarnavo savisaugos dalinyje, kovojo prie Ilmenio ežero. Praėjus frontui, slapstėsi, partizanavo, priklausė Beržo būriui. Žuvo Trečialaukyje 1945 06 24.

J. Barisa

JUKNEVlClUS JUOZAS, Kazio - Pūkas, Nykštukas, g. 1918 m. Klykių k., Tauragnų vls. Partizanas, priklausė Sakalo būriui. 1947 09 23 buvo sužeistas. Po trijų savaičių rastas negyvas. Palaidotas Katlėrių kapinėse.

JUODAGALVYTĖ GENĖ, gimusi Sungailių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkė. Žuvo 1946 m. Skaistašilyje. Palaidota Dauniškio kalnelyje Utenoje.

B.Janulionienė

JUODELĖ ANTANAS, Juozo, gimęs Gailiešionių k., Užpalių vls. Partizanas, priklausė Alaušos būriui. Žuvo 1946 m.

B. B. 35867/3. 150 p.

JUODELĖ ANTANAS, gimęs Kuprių k., Jūžintų vls. Partizanas. Žuvo 1945 07 12 pas Balį Juodelę, užkluptas NKVD kareivių ir mėgindamas pabėgti. Palaidotas Kuprių kaimo kapinėse.

V. Vygėlis

JUODELĖ BALYS, gimęs Kuprių k., Jūžintų vls. 1945 07 12 čekistai jo namuose užtiko partizanus Antaną ir Petrą Juodeles. Antaną nušovė, o Petras pabėgo. Po to Balį Juodelę išsivarę nušovė, o sodybą sudegino. Liko nėščia žmona. Ją vėliau ištrėmė į Sibirą.

V. Vygėlis

JUODĖNAS ANTANAS, g.1905 m. Duobių k., Daugailių vls. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Grįžus sovietams, partizanavo. Žuvo 1945 01 18 prie Ute-nėlės k. per susišaudymą su į Alantą važiuojančiais enkavedistais.

J.Kairys, A.Kulikauskas;

LYA.F.K-1.Ap.l5.B.3381.L.82

JUODĖNAS KAZYS ,g. 1905 m. Pakryžės k., Daugailių vls. Jis su Antanu Norkūnu 1945 m. rudenį Garnių k. miškely išsikasė bunkerį ir slapstės. 1945 10 27 bunkerį užtiko NKVD ir abu nukankino. Išniekintus lavonus savieji išsikasė ir slapta palaidojo Daugailių kapinėse.

JUODIS JULIUS, Antano - Pavasaris, g. 1924 m. Jasonių k., Leliūnų vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Priklausė Aitvaro būriui. Žėručio rajono partizanas. Žuvo 1952 m.

JUODIS STASYS, Juozo - Čižikas, Erškėtis, Dūdelė, g. 1921 m. Pagilbiškio k., Saldutiškio vls. Partizanas. 1949 05 - 1950 04. Erškėčio kuopos, o 1950 03 - 1951 03 19 Bazalto rajono vadas. Žuvo 1951 03 19 prie Pakiaunės kaimo. Kartu žuvo A.Buika, B.Graužinis, S.Jakučionis, J.Kušeliauskas, S.Satkevičius, o prie Šnieriškių k. - dar keturi.

LKA. T. 16. P. 48,49,128,129

JUODKA ANTANAS, gimęs Baltabiržio k., Kazitiškio prp., Salako vls. Jau 1944 m. rudenį Minčios apylinkėse sudarė apie 70 partizanų būrį, išaugusį iki kuopos. 1945 07 05 būrį išblaškius, susijungė su Kaladinsko Erškėčio kuopa. ~ 1946 m. A.Juodka žuvo, buvo išmestas Salako gatvėje, ten ir palaidotas.

A.    Mališauskienė (sesuo)

JUODKA JONAS - Rugys, g.1917 m. Skaistulės k., Tauragnų vls. Slapstėsi, paskui partizanavo. 1945 10 26 enkavedistai užklupo kasant bunkerį. Žuvo A.Grigaravičius, Jonas Gaivenis, Stasys Juodka. Jonas Juodka dar įbėgo į Skaistuliš-kės raistą, bet ten po poros savaičių rado negyvą. Palaidojo Ryliškių kapinėse.

V. Juknevičienė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1603. L. 38

JUODKA JONAS, Jono - Vėžys, g.1926 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. Partizanas, Trimito būrio vadas. Žuvo 1951 04 14 su paskutiniais šio būrio partizanais Kaziu Gaideliu ir Juliumi Gaidamavičiumi Tautiškio k., Tauragnų vls. Palaidojimo vieta nežinoma.

Abarius L. Ginkluota rezistencija. //Utenis. 1997 03 25;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B.375. L. 65 ir kt.;

B.B.26701/3.T.5.L.241

JUODKA JUOZAS - Tarzanas, zarasiškis, slapstėsi Minčios girioje su Jonu Sauliumi, Jonu ir Liudu Mačiuliais. Pasinaudojusi ag. Tominino pranešimu, 8 kareivių grupė, vadovaujama ltn. Ustinovo, užklupo partizanus 1947 07 18 prie Erkiasalės vnk. Visi keturi žuvo.

LYA.F.K-l.Ap. 3. B. 1804. L. 177,178

JUODKA PETRAS iš Jakėnų k., Ignalinos rj. Partizanas nuo 1944 m. vasaros. Priklausė Jono Stundžios - Klajūno būriui. Žuvo 1944 12 28 Minčios girioje su Antanu Vasiliausku iš Tolimėnų kaimo.

M. Taškūnas

JUODKA ROMAS, Jono - Gintaras, Granitas, Svajūnas, g. 1930 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. Partizanas nuo 1949 m., priklausė Trimito būriui. 1950 07 18 Žebriškių k., prie Vaišnoro sodybos, susidūrė su sovietų aktyvu ir skrebais ir buvo Kosto Narkūno nušautas.

A.Gogelienė;

LYA.F.K-l.Ap.l6.B.310.L.4

JUODKA STASYS, Jono - Klajūnas, g.1922 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 10 26 netoli Rugeniškio ir Skaistulės k. kartu su Jonu Gaiveniu, Antanu Grigaravičiumi ir Jonu Juodka. Tauragnų skrebai, vadovaujami seržanto Rybakovo, užklupo kasant bunkerį.

O.Grigaravičienė, A. Daunys;

LYA.F.K-l.Ap3.B.1603.L.38

JUODVALKIS ADOLFAS, g.1913 m. Trinkuškių k., Zarasų rj. Partizanas. Žuvo 1945 09 08 Paberžės k.(Daugailių vls.), prie Juozo Velykio klojimo. Palaidotas Paberžės k. kapeliuose.

P.Juotka;

Vajasiškio bažnyčios MRK

JUODVALKIS EDVARDAS - Aras, g. 1927 m. Trinkuškių k., Zarasų rj. Partizanas, priklausė Jono Dudėno - Vyno būriui. Saugumo agento Kazio Juodvalkio Polekniškio kaime 1951 11 24 su kitais 4 partizanais specialiu preparatu užmigdytas, nuteistas ir 1952 08 18 sušaudytas Šiauliuose.

J.Andriusevičius, V.Pošienė;

LKA. T. 13. P. 211

JUOZAPAVIČIUS VLADAS - Papartis, g. 1912 m. Baibių k., Zarasų rj. Partizanas, Vytauto apygardos Lokio rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas. Agentų smogikų buvo atviliotas į susitikimą Strazdų k., Tauragnų vls. 1951 04 10 su dar 6 partizanais (B.Vaičėnu, V.Dručkumi, A.Garneliu, J.Čičeliu, J.Sidaravičiumi ir Jer.Bulka), ir visi Juozo Čibiro sodyboje buvo iššaudyti. Užkasti Utenoje, Dauniškio kapinėse.

J.Kulienė, A.Dručkus;

LKA. T. 24. P. 222

JUOZELSKIS ANTANAS, g.1914 01 06 Šventupyje, Vyžuonų vls. Tėvai turėjo 21 ha žemės, ir Antanas dirbo savo ūkyje. Vedė, išėjo užkuriom į Daugailių vls. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Žuvo 1945 02 14 Latviškiu k., Daugailių vls. Palaidotas Daugailių kapinėse.

Č. Juozelskis (sūnus);

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1815. L.264

JUOZELSKIS DOMAS, Nikodemo, g. 1919 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Slapstėsi nuo sovietų kariuomenės ir 1944 12 14 Šventupio kaime buvo nušautas.

Vyžuonų bažnyčios MRK

JUOZELSKIS DOMINYKAS, Jono, g. 1919 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Mažažemis ūkininko sūnus. Partizanas. Nušautas 1945 05 02 Šventupio k., Vyžuonų vis.

B.Janulionienė;

Vyžuonų bažnyčios MRK;

LYA. F. K-l.Ap. 15. B. 3389. L. 11,12

JUOZELSKIS JONAS, Jono, g.1916 m. Šventupyje, Vyžuonų vls. Turėjo 7 ha žemės. Slapstėsi Daugailių vls., Latviškiu k. miške įrengtoje slėptuvėje. 1946 09 02 slėptuvę užtiko Daugailių skrebai su kareiviais. Žuvo Jonas Juozelskis, Antanas Norkūnas ir Kazimieras Juodėnas. Buvo numesti Daugailių miestelyje.

Juodėnas A. Žuvo savo tėviškėje.// Utenis. 1997. Nr.50;

LYA.F.K-l.Ap.15.B.3389.L11,12

JUOZELSKIS VINCAS, Jono, g.1902 m. Šventupio k., Vyžuonų vls.1941 m. sukilimo dalyvis. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. 1944 10 20 vakarą jis su dar 4 partizanais plėšėsi į Antano Gražio namus Palipšės k. (prie Debeikių) ir buvo nušautas.

B.Janulionienė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1601.L.53;

LYA.F.K-1.Ap. 15.B. 3389. L. 11,12

JUOZĖNAS LIONIUS, Mykolo - Ilgis, g.1929 m. Pažemio k., Degučių vls., Zarasų aps. Partizanavo Sudeikių apylinkėse su Ilčiukais, Palevičiais, Mažliokais ir kt. Žuvo 1946 04 14 Toleikių k. apylinkėse.

G.Juozėnas

JURELEVlClUS KOSTAS, g,1919m. Galelių (?) k., Vyžuonų vls. Praėjus frontui, partizanavo. 1945 05 12 partizanų grupę enkavedistai užklupo Vyžuonų šile, prie Balčio ežero. Žuvo K.Jurelevičius, Jonas Kvyklys, Bronius Puodžius ir Petras Šileikis. B.Puodžių paliko miške, o kiti buvo numesti Vyžuonų miestelyje ir kažkur užkasti.

J. Daugilis

JUREVIČIUS JULIUS, g. 1923 m. Skudutišky, Utenos aps. (dabar Molėtų rj.). 1947 m. vasarą buvo suimtas ir laikomas Kuktiškių vls. skrebyne. Vedamas į tualetą, mėgino pabėgti ir buvo skrebo J.Klimansko nušautas. Užkastas prie Kuktiškių kapinių.

A.Žalalytė

JURKA JONAS, Mato, g.1927 (?) m. Sėlės k., Tauragnų vls. 1946 10 01 su partizanu Silvestru Dieniniu - Žilvičiu buvo Gatelių kaime vestuvėse, grįžtančius pastojo enkavedistai, ir abu žuvo. J.Jurka palaidotas Gatelių k. kapinėse.

V. Ūdrienė (sesuo), M. Ramanauskas

KAIRYS ANTANAS - Tigras, g.1917 m. Gyveno Trumbatiškyje (Leliūnų vls.), kur tėvai turėjo nusipirkę dvarelį. Okupacijų pradžioje studijavo Vilniaus universitete ekonomiką. Universitetą uždarius (1943), dirbo Švenčionėlių prekybos mokyklos, paskui Vilniaus ekonomikos mokyklos dėstytoju. Apie 1945 m. pradėjo slapstytis, tapo partizanu. Saugumo užverbuotas geležinkelio darbuotojas Vincas Samavičius 1946 03 19 keletą partizanų apnuodijo specialiu preparatu. B.Jakštonis sąmonę praradusį A.Kairį vežė pas Aknystėlių kaimo Juozą Ruzgą, o ten jau laukė čekistai. Stabdomas B. Jakštonis nestojo. A.Kairys buvo nušautas, o B.Jakštonis pabėgo. Palaidotas Kilėviškių kapinėse. Šeima 1945 m. ištremta.

Br. Ruzgas;

B.B.26127/3.T.4.L.112,113,114

KAIRYS IGNAS, Felikso - Berženis, kilęs iš Biržų apskrities, su Šiaudinių k. Juozu Bertašiūnu pabėgo iš sovietų lagerio. Žuvo 1946 08 27 Dusynių kaime, Vyžuonų vls., bunkeryje, įrengtame Petro Lauciaus lauke, su dar penkiais Stumbro būrio partizanais - Jonu Zabulioniu - Dainiumi, Juozu Zabulioniu - Liūtu ir kt.

LYA.F.K-1 .Ap. 3. B. 1609. L. 6,7,20

KAIRYS JONAS, g.1922 m. Pakalniuose, Utenos aps. Partizanas. Slapstėsi Pakalnių apylinkėse. Užklupo dvaro klojime ir 1945 m. gegužės mėn. nušovė. Palaidotas Pakalnių kapinėse.

V. Kvyklienė

KAKANIS ANTANAS, g.l927(?) m. Miškinių k., netoli Pakalnių bažnytkaimio. 1946 10 21 užėjo pas Vitkūnų kaimo Feliksą ir Vacį Viburius ir rado partizanų būrio vadą Petrą Karalių - Dobilą. Čia vyrus užklupo enkavedistai. P.Karalius nušovė kareivį ir su A.Kakaniu mėgino bėgti, bet priemenėj buvo nušauti, o namas padegtas. Šeimininkus išleido, o nušautųjų lavonai sudegė.

J. Kairys

KALADINSKAS KAZIMIERAS - Erškėtis, Šarka, g.1903 m. Želmeniškės k., Ignalinos rj. 1945 m. vasarą K.Kaladinskas jau turėjo apie 80 kovotojų kuopą. 1945  05 K.Kaladinsko kovotojai beveik 2 paras buvo apsupę Rimšės miestelį,  1945 07 05 ir 10 12 kuopa Minčios miškuose labai nukentėjo. Per kelis mėnesius 18 kovotojų žuvo, 39 legalizavosi. Nuo 1946 02 iki 1947 11 K.Kaladinskas vadovavo Vytauto apygardos Lokio rinktinei, kuriai priklausė Zarasų apskrities partizanai. 1947 07 17 sovietų valdžia ištrėmė žmoną Veroniką, uošvę Ievą Korlienę ir vaikus - Danutę ir Kęstutį. 1947 11 15 partizanams apsistojus Balio Rukšėno sodyboje, Puziniškio k., Jonas Lukoševičius partizanus išdavė. Kautynėse žuvo K.Kaladinskas, jo pavaduotojas Antanas Skunčika - Koltas, Kuršis ir partizanai A.Čičelis - Ūdra bei Signalas. Žuvę partizanai buvo užkasti Saldutiškio kapinių patvoryje. 1991 m. jiems pastatytas paminklas.

Abarius L. LKA. T. 16

KALYTIS VYTAUTAS ,g. 1929 04 15 Kauliniškio k., Utenos vls. Buvo Utenos berniukų gimnazijos V klasės mokinys. 1944 12 14 Guobužo Kazimiero sodyboje Gaspariškių kaime per partizanų ir čekistų susišaudymą buvo sužeistas ir po dviejų dienų mirė Utenos ligoninėje. Palaidotas Utenos kapinėse, šeimos kape.

V.Saulevičiend (sesuo).

KANAPECKAS JONAS, Antano, g.1911 m. Bikūnų k., Antalieptės vls., Zarasų aps. (dabar Utenos rj.). Valstietis, užėjus sovietams - partizanas. Priklausė Eimučio būriui. Žuvo Ilgamiškyje kartu su Adolfu Slapšinsku, Leonu Brakniu 1944 12 03.

E.Kanapeckas (sūnus)

KANAPECKAS STASYS - Erškėtis, g.1926 m. Bikūnų k., Antalieptės vls., Zarasų aps. (dabar Utenos rj.) Audros būrio partizanas. Žuvo 1952 04 10 Bikūnuose.

B.B.27151/3,T.5,L.l 10

KARALIUS PETRAS - Dobilas, gimęs Mirkėnų k., Utenos vls. Vokiečių okupacijos metais už muštynes buvo pakliuvęs į kalėjimą. Užėjus sovietams, sukūrė „Geležinio Vilko” partizanų būrį ir jam vadovavo. Buvo įtarus ir žiaurus. Žuvo 1946    10 21 Vitkūnų k., Felikso ir Vacio Viburių sodyboje. Kartu buvo nušautas Antanas Kakanis. Sodyba sudeginta.

J. Kairy s;

LYA. F. K-l.Ap.3. B. 1609. LMS

KARKLAS LEONAS, g. 1926 m. Kaniūkų k., Užpalių vls., ten ir nušautas 1946 12 21.

Užpalių bažnyčios MRK

KARKLINIS JONAS, gimęs Rukšėnų k., Tauragnų vls. Ieškomas skrebų, užšoko ant aukšto. Kai lipo ten ieškoti, nušoko žemėn, ir bėgantį nušovė.

A.Meidutė

KARVELIS JONAS, Mykolo - Klajūnas, Šilas, g.1914 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Partizanas, Vyties būrio vadas. Žuvo 1949 09 28 Papiškių k. su dar 6 partizanais, išduoti saugumo agento Prano Gečio.

KARVELIS JONAS, g.1924 m. Dusynių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo 1945 10 07 prie savo namų.

O.Budreikienė (sesuo)

KARVELIS STEPONAS - Smidras, g.1910 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Ūkininkas. Į sovietinę kariuomenę nėjo, slapstėsi, paskui išėjo į partizanus. 1945 04 08 būrys buvo prie Žiogų k. apsuptas. Žuvo 14 vyrų tarp jų ir S.Karvelis. Užkastas Kazlų smėlyne, 1989 m. palaikai perkelti į Skiemonių kapines.

O.Kiaušienė (buvusi žmona)

KATINAS ALEKSAS - Barzda, g.1915 m. Aukštakalnio k., Leliūnų vls. Ūkininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis, vokiečių okupacijos metais dirbo seniūnu. Šeima 1945 07 17 buvo ištremta. Sūnus Vilius, duktė Aldona ir motina Karolina tremtyje mirė. Aleksas Katinas jau buvo išėjęs į partizanus, buvo būrio vadas (Pakalnių miške). Žuvo 1947 06 25 Buivydų kaime, Jono Staniulio sodyboje. Kartu žuvo Povilas Kriaučionis ir Jonas Ivanauskas. Lavonai buvo numesti prie Leliūnų skrebyno, kur užkasti - nežinia.

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1614.L.23

KATINAS ALGIRDAS, g.1922 m. Ažudvarių k., Utenos vls. Partizanų būrio vadas. Slapstėsi ir žuvo kartu su Šarūno rinktinės vadu Vladu Mikulėnu - Liepa ir Jurgiu Katinu 1945 12 01 Biliakiemyje, Juozo Adomaičio sodyboje.

J.Žibinas;

LYA.F.K-1. B.53.L.140,141

KATINAS ANTANAS, g.1926 m. Griūčių k., Utenos vls. Slapstėsi. 1944 12 11 nušovė skrebai prie namų.

KATINAS JURGIS , g.1923 m. Griūčių k., Utenos vls. Partizanas. Slapstėsi kartu su Šarūno rinktinės vadu Vladu Mikulėnu - Liepa, kartu ir žuvo 1945 12 01 Biliakiemyje, J.Adomaičio sodyboje.

LYA.F.K-1. B.53.L.140,141

KATINAS PRANCIŠKUS, g.1913 m. Griūčių k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 12 11 buvo Griūčių kaime nušautas.

E. Katinaitę (sesuo);

Utenos bažnyčios MRK

KATKEVIČIUS VLADAS - Vaitkus, g.1922 (?) m. Lygamiškio k., Užpalių vls. Žemdirbys, nušautas 1945 m. prie Norvaišių k.

Užpalių bažnyčios MRK

KAULINIS JONAS, g.1914 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Žuvo Luknių k. 1945 09 20 kartu su Vladu Gimbučiu, Pranu Ruzgu ir Juozu Gimbučiu.

G. Ruzgienė, B.Janulionienė

KAULINIS VINCAS - Utenis, Miškinis, g.1912 m. Peterburge. 1920 m. su tėvais grįžo į Lietuvą ir gyveno Biliūnų k., Vyžuonų vls. Baigė Utenos gimnaziją, policijos mokyklą. Lietuvai atgavus Vilnių, iki sovietų okupacijos dirbo policijos vachmistru. Vokiečių okupacijos metais dirbo savo ūkyje. 1944 m. rudenį išėjo į partizanus. Buvo Vytauto būrio, paskui Gedimino kuopos, o nuo 1946 08 25 - Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. 1947 m. vasarą buvo paskirtas Vytauto apygardos vadu. Žuvo 1949 03 24 Nolėnų kaime Jono Šimonėlio sodyboje. Išdavė buvęs Lietuvos karininkas plk. Liudvikas Šimonėlis - saugumo agentas Šilaitis. Kartu žuvo Alfonsas Bivainis, Bronius Bivainis, Albertas Guo-bužas, Domas Sirutis, Vytautas Pakalnis ir Napalys Valančiūnas. Visi užkasti Dauniškio kapinėse Utenoje.

J. Kaulinis;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1603.L.38;F.K-l.Ap3.B.1614.L39;F.K-l.Apl8.B.396.L324325

KAUŠYLA ANTANAS - Margis, g.1907 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. Grįžus sovietams, tapo partizanų būrio vadu, saugojo Vytauto apygardos štabą. 1947 m. pavasarį A.Kaušyla slapstėsi Kačiūnų k., Jono Tartilo klojime įrengtame bunkeryje. Apie tai saugumui pranešė agentas „Juozas”. 1947 04 04 slėptuvė buvo surasta. Žuvo A.Kaušyla, Leonas Rusakevičius - Tėvas ir Mečys Mališauskas - Žygūnas. Žuvusieji buvo išvežti į Uteną.

B. Grašy s;

LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1612. L. 36

KAUŠYLA ANTANAS, Vinco, g.1889 m. Kuktiškėse. Žuvo 1945 02 25 Buitū-nų k., Kuktiškių vis.

KAUŠYLAS JERONIMAS, g.1922 m. Lamėsto k., Linkmenų vls. Žemdirbys. Slapstėsi nuo kariuomenės. Saldutiškio čekistai nušovė Šiškinių kaime 1945 06 17. Užkastas šone Saldutiškio kapinių.

J. Guiga

KAUŠYLAS VINCAS, Jono, iš Saldutiškio vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 13.

KAVARSKAS ANTANAS, Jono, g.1928 m. Pilkesnių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo Minčios girioje 1945 m.

KAZICKAS BRONIUS - Saulius, Krivaitis, Vakaris, g.1923 m. Narkūnų k., Utenos vls. Baigęs Utenos gimnaziją, pramoko vokiečių kalbą, dirbo įstaigose vertėju, turėjo literatūrinių gabumų. Nors ir nesveikas, išėjo į partizanus, nes „šaukė dejuojanti Lietuvos žemė”. Dirbo Liūto rinktinės spaudos ir propagandos skyriaus viršininko pavaduotoju, buvo vienas pagrindinių laikraštėlių „Laisvės šauklys”, „Aukštaičių kova” leidėjų, ruošė atsišaukimus, rašė eilėraščius. Žuvo 1950 04 12 Tylų sodyboje Balteniškių k., Leliūnų vls. Čekistams užtikus bunkerį, nusišovė. Lavonas atvežtas į Uteną, užkastas, matyt, Dauniškio kapinėse.

J.Grikiapelienė (sesuo), A.Zizienė; Sakalauskienė B. LKA. T.20. P. 131-185; B. B. 25117.

KAZICKAS DOMAS - Skregždė. g.1924 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Pašauktas į kariuomenę, iš Utenos pabėgo. Slapstėsi Debeikių apylinkėse, priklausė „Ąžuolo” būriui. Žuvo 1945 m. spalio mėnesį Varundiškių k., Debeikių vis.

P.Kazickas (brolis);

B.B. P-18780

KAZLAUSKAS BALYS - Bijūnas, g.1915 m. Garmuliškio k. 1945 - 1947 m. buvo Kalnų būrio vadas, 1949 - 1951 m. - Audros būrio Organizacinio skyriaus viršininkas. 1951 05 13 bunkeris buvo užtiktas kareivių, ir B.Kazlauskas nusišovė.

J.Abukauskas;

LKA. T. 16. P. 69;

B.B.35867/3, 152 p.

KAZOKAS JUOZAS, Antano, - Aras, g. 1928 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Partizanas. Priklausė Klevo būriui. Slapstėsi Juknėnų apylinkėse. Pagal agento Kiškio pranešimą Daugailių skrebai J.Kazoką ir Juozą Kurmį 1949 02 14 užkl po Dominyko Maniušio sodyboje Juknėnų kaime ir abu nušovė.

LYA.F.K-l.Ap.3. B. 1813. L. 122

KĖBLYS BRONIUS - Ūsas, g.1919 m. Galelių k., Vyžuonų vls. Per pirm sovietų okupaciją buvo įstojęs į komjaunimą, gavo darbą Vilniuje. Per antr okupaciją išėjo į partizanus, suorganizavo būrį. Nuo 1947 07 iki žūties 1949 01 (Kilėviškių k.) buvo Liūto rinktinės Beržo kuopos vadas. Slapta palaidota Vyžuonų kapinėse.

Abarius L. Ginkluota rezistencija.//Utenis. 1997 03 12;

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.3389.L.38

KECORIUS ANICETAS, g.1917 m., gyv. Dičiūnų k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi apie namus ir prie namų 1945 m. buvo nušautas. Palaidotas Dičiūnų k. kapinėse.

Z. Gylienė

KEMEKLIS BRONIUS - Patas, g. 1922 m. Šarkių k., Jūžintų vls. (dabar Užpalių šen.). Partizanas. Žuvo 1947 m.

P. Kemeklis


KEMEKLIS JUOZAS - Rokas, Rimtutis, Granitas, g.1918 m. Šarkių k., Jūžintų vls. (dabar Užpalių šen.). Baigė Salų žemės ūkio mokyklą (1936), Gruzdžių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos veterinarijos skyrių, dirba veterinarijos gydytoju, atlieka karinę tarnybą ir gauna puskarininkio laipsnį. Kilus karui, iš sovietų kariuomenės pasitraukia ir vokiečių okupacijos metais Svėdasuose dirba veterinaru. 1944 m. rudenį iš gimtinės vyrų sudaro Ąžuolo partizanų būrį. Su Albertu Nakučiu 1948 06 15 suorganizuoja Kun. Margio rinktinę, leidžia laikraštėlį „Partizaninė ko-§ va”. 1949 m. pavasarį daug rinktinės kovotojų žūsta, kiti suimami. 1949 11 02 buvo apsuptas Drobčiūnų miške ir Kun.Margio rinktinės štabas. Pavyko prasiveržti tik J.Kemekliui - Rokui. Vietoj sunaikintų Algimanto ir Kun.Margio rinktinių J.Kemeklis įkuria J.Tumo-Vaižganto rinktinę, pavaldžią Vytauto apygardai. 1951 m. J.Kemeklis paskiriamas Vytauto apygardos štabo viršininku, bet 1951 12 22 slėptuvė buvo išduota, ir J.Kemeklis su 5 partizanais Vidžiūnų - Pelenių raiste žuvo. Žuvusieji palaidoti Utenoje.

P. Kemeklis (brolis)

KEMEKLIS PRANAS - Tėvas, g. 1908 m. Šarkių k., Jūžintų vls. (dabar Užpalių šen.). Buvo šaulys, jaunimo organizatorius, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Nuo 1944 m. rudens - partizanas, Ąžuolo būrio vadas, nuo 1948 m. vasaros - kun. Margio rinktinės apsauginio būrio vadas, rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas. Žuvo 1949 06 16, traukdamasis iš Medenių miško, netoli Vanagiškių kaimo. Kartu žuvo Pranas Velėniškis. Palaidoti Jūžintų miestelyje.

P. Kemeklis (brolis)

KEPALAS LIUDAS, Prano - Tremtinys, g.1928 m. Liveikių k., Leliūnų vls. Liudo broliai Antanas ir Edmundas slapstėsi, tai Leliūnų skrebai suėmę mušė ir reikalavo parodyt slapstymosi vietą. 1945 m. vasarą Liudą su tėvu (Pranu) ištrėmė į Permės sritį. Tėvas ten mirė, o Liudas pabėgo. Dėdė norėjo priregistruot ir pranešė valdžiai. Liudą suėmė ir vėl ištrėmė. L.Kepalas vėl pabėgo ir 1950 m. išėjo į partizanus. Gavo Tremtinio slapyvardį. Slapstėsi Pakalnių, Skudutiškio apylinkėse. Žuvo 1951 03 22 miške prie Napriūnų (dabar Molėtų rj.) kartu su 12 Trimito būrio partizanų (išdavė Juozas Buika). Visi užkasti prie Rašės raisto, 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

E.Kepalas (brolis);

LYA.F. K-1 .Ap. 15.B.4420. L.207,208

KERAS BRONIUS - Gancius, iš Luknių k., Vyžuonų vls. Partizanavo Pakalnių apylinkėse, priklausė skrajojančiam būriui. 1947 m. prie Miškinių k. buvo užklupti enkavedistų. Žuvo (sužeistas nusišovė) B.Keras, Vėtra ir dar 1 partizanas, o 2 buvo paimti gyvi.

J. Keras (brolis)

KERPIŠKIS BRONIUS, g.1921 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Išėjo į partizanus 1945 m. pavasarį ir žuvo kautynėse prie Vilkabrukių 1945 04 10. Palaidotas Sprakšių k. kapinėse.

S.Neliupšis, O.Tilindienė

KERPIŠKIS STASYS, Dominyko, g.1921 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. 1945 05 02 nušautas prie namų.

KEZYS JONAS, g.1926 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Norėdamas išvengti kariuomenės, buvo pasijauninęs. Alantos skrebai buvo suėmę, sumušė. Paleistas išėjo partizanaut ir žuvo Pakalnių miške, netoli Gulelių k. 1945 06 19. Kartu žuvo ir Abdonas Vitalis Mačionis - Bevardis ir daktaras Stamatis (?).

LYA.F. K-l.Ap. 18. B. 48. L. 122

KYBARTAS ANTANAS, gimęs Sirutiškio k., Utenos vls. Praėjus frontui, suorganizavo Vytauto partizanų būrį ir jam vadovavo. Žuvo 1945 02 23 Vyžuonų šile, prie Pašilių kaimo.

KILBAUSKAS NORBERTAS - Kaunas, g.1912 m. Garnių k., Daugailių vls. Sakalo būrio vadas. Žuvo su Pulgiu Garniu 1946 06 13 Juknėnų k., Daugailių vls., Pr.Purvinio sodyboje.

J.Skripetienė (sesuo)

KISIELIUS ADOMAS, g.1925 m. Mozūriškių k., Leliūnų vls. 1944 12 08 Leliūnų skrebai sulaikė einantį keliu, pasivarė iki Smulkio ežero ir Baltenių k., netoli Juciūno nušovė.

V. Kisielius (brolis)

KIŠKIS PETRAS. Partizanas atvykęs nuo Panevėžio. Slapstėsi su Dičiūnų k. vyrais. 1945 m. žiemą (ar sausio 5 d.) buvo su kitais partizanais užkluptas čekistų Spitrėnų bažnytkaimy. Nors ir sužeistas, P.Kiškis nubėgo iki Rugeniškio ir ten mirė. Partizanai pervežė į Katlėrių kaimą ir palaidojo.

KLEVAS JUOZAS - Aidas, g. 1927 m. Lapavartės vnk., Kuktiškių vls. Trimito būrio partizanas. Žuvo 1951 m. kovo 22 d. Šilo miške prie Lygalaukių kaimo su dar 11 partizanų.

V. Eidukevičienė (sesuo)

KLIBAS JURGIS, Antano - Kadagys, g. 1922 m. Mediniškių k., Daugailių vls. Partizanas. Slapstėsi su Povilu Lukošiūnu - Žilvičiu Antano Maniušio sodyboj, Juknėnų kaime. Pagal agentės Uršulės (S. Vaišnoraitės) pranešimą partizanai buvo užklupti čekistų, ir abu 1953 05 17 žuvo.

LYA.F.K-1. FB.2008.L.3

KOKINS JANIS, g. 1924 m. Daugpilio rj. Struopų k. Tarnavo vokiečių kariuo menėje. 1944 m. pabėgo ir slapstėsi prie Utenos, Nemeikščių k., netoli Povilo Streižio sodybos. 1945 02 12 čekistai užtiko bunkerį ir įmetė granatą. P.Streižys ir VI.Vaškelis žuvo, o J.Kokins prikankinę nušovė ir ten pat užkasė. 1989 m. J.Kokins giminės perlaidojo Struopų kapinėse, Vecpilio apyl.

KOSTINAS LEONTIJUS - Kietis, g.-1925 m. Gojų k., Utenos vls. Draugavo ir partizanavo su Inkartų Petravičiais (Albertu ir Vytautu), mokytoju Vyt. Baltušiu. Utenos skrebai L.Kostiną užtiko 1947 01 15 Alių k., pas O.Dzikavičienę ir kieme nušovė.

Al.Dzikavičius, El.Keraitė

KRAUJELIS ANTANAS - Pabaisa, Siaubūnas, g.1928 m. Kaniūkų k., Alantos vls. Augo didelėj šeimoj - su 5 seserimis. Mokėsi Alantos progimnazijoje. Dar paauglys pradėjo talkininkauti partizanams, o 1949 m. išėjo į mišką. 1950 m. įstojo į H.Ruškulio - Liūto būrį. Slapstėsi daugiausia Pakalnių, Skudutiškio apylinkėse. Tėvai ir seserys buvo ištremti į Sibirą. Žmonės rėmė A.Kraujelį, nes jis juos gynė nuo kolchozų pirmininkų savivalės. Pasitelkus dešimtis šnipų ir agentų, 1965 03 17 A.Kraujelis buvo užtiktas Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name (Papiškių k., Utenos rj.) įrengtame bunkeryje. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. 1998 m. (po mirties) kaip vienas paskutinių Lietuvos partizanų buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

A.Šiukščius

KRIAUČIONIS POVILAS - Bijūnas, g.1924 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Partizanas nuo 1945 m. Jį su partizanais Jonu Ivanausku bei Aleksu Katinu 1947 06 25 Leliūnų skrebai užtiko Buivydų kaime, Jono Staniulio sodyboj. Žuvo visi partizanai, o B.Staniulytė buvo sužeista.

KRINICKAS ANTANAS - Romelis. Jau 1944 m. rudenį prisidėjo prie Tigro rinktinės kūrimo. Būdamas nepriklausomos Lietuvos puskarininkis, sudarė apie 30 vyrų partizanų būrį ir Siubiškio miške įrengė bunkerį, bet jis buvo išduotas. Partizanai laiku pasitraukė. Išsaugojo būrį ir per 1945 m. kovo 10-11 d. puolimą. A.Krinickas buvo šaltų nervų ir mokėdavo išsisukti iš pavojingiausių situacijų. Būriui sumažėjus (vieni legalizavosi, kiti žuvo), 1946 m. A.Krinickas buvo Keršto būrio vado (Juozo Buivydo-Grafo) pavaduotoju. 1946 12 05 žuvus B.Pelėdai-Stumbrui, paskiriamas jo būrio vadu. Čekistai pasinaudojo A.Krinicko nesutarimais su D.Zaptoriumi, „pametę” dokumentus, sukėlė įtarimų, kad yra užverbuotas sovietinio saugumo, ir 1948 08 14 Paprūdės kaime, Adolfo Vinclavo sodyboje, buvo nušautas. Paaiškėjus klastai, buvo nušautas ir D.Zaptorius.

KRUKIS MARTYNAS - Banga, g. 1929 m. Klaipėdoje. 1949 m. baigė Priekulės gimnaziją. Matydamas, kad už antisovietinę veiklą bus suimtas, atvyksta į Saldutiškį, kur dirbo jo pažįstama mokytoja. Susipažinęs su į partizanus išėjusiu buvusiu mokytoju A.Eglinsku-Margiu, 1950 08 tampa partizanu Banga, vadovauja Vytenio būriui, tampa laikraštėlio „Aukštaičių kova” redakcijos nariu, aktyviai dalyvauja partizanų akcijose. 1951 03 02 partizanų grupė buvo užtikta Indubakių kaime. Per susišaudymą M.Krukis, B.Ryliškis ir namų šeimininkė O.Livarauskienė žuvo.

B.B.35720/3.T.2.L.232

KRUOPIS LIUDVIKAS, Kazio, g. 1908 m. Kruopiškio k., Vyžuonų vls. Vedęs E.Kruopytę, apsigyveno Biliūnų k., bendravo su V.Kauliniu, įžymiu partizanų vadu. Šeimoje buvo 3 maži vaikai, tai L.Kruopis partizanavo savo apylinkėse. 1945 10 01 čekistai L.Kruopį užtiko klojime (pranešė buvęs karo belaisvis Nikolajus Smerdovas). Partizanas iš slėptuvės nelindo, atsišaudydamas sužeidė skrebą ir savo žmoną, tai klojimą ir kitus pastatus padegė, ir L.Kruopis žuvo ugnyje. Palaikai palaidoti Biliūnų k. kapinėse.

A.Kruopis (sūnus), B.Motiejūnienė

KRUOPIS VYTAUTAS - Laimutis, g.1925 m. Kruopiškio k., Vyžuonų vls. Partizanavo su Jonu Buroku, Algirdu Raškevičium, Stasiu Mataru, Antanu Tilindžiu. 1945 03 14 partizanus užklupo Antandrajos kaime. V.Kruopis, A.Raškevičius ir A.Tilindis žuvo. Palaidoti Daugailių kapinėse.

J.Tijūšienė (sesuo), A.Raškevičiūtė

KUČINSKAS ANTANAS, gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas, žuvo 1945 m. Šlepečių k., Daugailių vls.

KUČINSKAS JONAS - Lazdynas, g.1915 m. Zamotiškio k., Utenos vls. Su broliu Augustinu partizanaut išėjo 1944 m. rudenį. Septynių partizanų grupė užsuko pas Padbuožės Pakalnį pailsėti. 1945 04 27 grupė buvo apsupta. Vilius Pakalnis žuvo, o J.Kučinskas buvo sužeistas ir nusišovė. Kitiems pavyko pabėgti.

KUČINSKAS JURGIS, g.1895 m. Užpalių vls. Nušautas 1945 m. Karkažiškių k., Užpalių vis.

KUČINSKAS KAZYS, g.1918 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Turėjo 9 ha žemės. Slapstėsi nuo kariuomenės. 1945 03 09 išvažiavo su V.Tilindžiu ir B. Gaideliu į Kiauneliškio miškus, kur veikė Tigro rinktinė. Ten kitą dieną vyko kautynės su sovietų kariuomene, ir vyrai, matyt, žuvo.

J. Kučinskas (brolis)

KUČINSKAS KAZIMIERAS - Kruoputis, g.1909 m. Kalvių k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Buvo vedęs partizanų Jakštonių seserį, tai saugumas pradėjo tąsyti ir jį. Neapsikentęs išėjo partizanaut, nors buvo maži vaikai, nebuvo kam žemę dirbt. Priklausė Klemo Meidaus - Lydekaičio būriui. Žuvo 1948 02 10 Kubilių kaime, prie Vaičiūno sodybos. Kartu žuvo Kubilių k. A.Norkūnas. Užkasti, spėjama, Daugailiuose.

B. Kučinskas (sūnus)

KULIEŠIS JUOZAS - Balandis, g.1931 m. Stasiūnų k., Saldutiškio vls. Po karo dirbo miško paruošose. Pradėjus įtarinėti ryšiais su partizanais, su J.Rukšėnu išėjo į mišką, įstojo į Trimito partizanų būrį. Žuvo 1951 03 22 su dar 11 partizanų prie Lygalaukių k. (Suginčių šen.). Žuvusieji palaidoti Utenoje.

LYA.F.K-l.Ap.15. B.4420.L.11.12

KUMELYS ANTANAS, Kazio, iš Ruklių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo 1945 m. prie Alaušo ežero.

KUNČIŪNAS BRONIUS - Leopardas, g.1914 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Siaubo būrio vadas. Nušovęs 1947 03 19 Kvykliuos pas Laurinavičių užėjęs elgeta apsitaisęs čekistas. Palaidotas Vosgėlių kapinėse.

KUNČIŪNAS JUOZAS, g.1924 (?) m. Vitkūnų k. (dabar Leliūnų šen.), netoli Pakalnių. Praėjus frontui, slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 12 27 buvo kareivių nušautas.

V. Viburys

KUNČIŪNAS PRANAS, gyv. Vitkūnų k., Skudutiškio vls. Partizanas, žuvo 1947 m.

KUNČIUS ALFONSAS - Andrijaitis, gimęs Juknėnų k., Daugailių vls. Partizanas, Sakalo būrio kūrėjas. Žuvo 1946 11 28.

Abarius L. LKA. T. 16. P.37;

LYA.F. K-l.Ap3. B. 1616.L. 140-142,214

KUNČIUS BALYS, g. 1920 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Ūkininkas. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1946 06 29 prie Pikčiūnų buvo nušautas. Po metų palaidotas Juknėnų kapinėse.

J.Kunčius (brolis), B. Jučienė

KUNIGĖLIS JUOZAS, g.1898 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1945 m. Kačiūnų k.

KURKIS LIONGINAS, Prano - Butleris, g.1926 m. Žibėčių k. Skudutiškio apyl. Kai pašaukė į sovietų kariuomenę, L.Kurkis išėjo į partizanus. Priklausė Liūto būriui. 1951 m. išvežė šeimą į Sibirą. 1951 01 25 L.Kurkis su D. Vildžiūnu Vaikšniūnų k. žuvo. Palaidotas Alantoje.

A.Šiukščius;

B.B.42003/3.    T. 10. L.24-27

KURMIS ALFONSAS, gyv. Tauragnuose. Partizanas. Žuvo 1947 06 25.

KURMIS JUOZAS - Klevas, g.1927 m. Juknėnų k., Daigailių vls. Partizanų būrio vadas. Žuvo 1949 02 14 su Juozu Kazoku Juknėnuose, prie Dominyko Maniusio sodybos.

Abarius L. LKA. T. 16. P.43;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1813. L. 122

KUTKA KAZYS, g.1921 m. Aknystėlių II k. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1944 12 14, patekęs į čekistų pasalą. Palaidotas Šileikių k. kapinėse.

O. Gališauskienė (sesuo), A. Tuskenis

KUTKA STASYS, g.1922 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. 1944 m. rudenį partizanavo. Žuvo 1945 0131 Šileikių k.

Nušovė Vyžuonų skrebas Buitvydas. Palaidotas Šileikių k. kapinėse.

J.Dubrava, A. Tuskenis;

Vyžuonų bažnyčios MRK

KUZMA JONAS, Jono, g. 1916 m., gyv. Satarečiaus k., Antalieptės vls. Suimtas 1944 07 25 ir liepos 29 d. nužudytas.

KVASELIS ANTANAS - Žaibas, g.1924 m. Pakalniuose. Vokiečių okupacijos metais dirbo policijoj. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus. Priklausė „Geležinio Vilko” būriui. 1947 m. vasario mėnesį čekistai užklupo Bulinskių kaime vestuvėse. Žuvo kartu su Fel.Calkausku - Čerčiliu. Palaidotas Kvyklių k. kapinėse.

G. Kazlienė

KVASELIS JONAS, g. 1924 m. Vitkūnų k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, išėjo į partizanus. 1944 12 06 su P.Treiniu ir K.Statausku Zapijuvkos k., Titenio sodyboje buvo suimti. Varomi pro Vaikšniūnų k. į Alantą, šoko bėgti ir kareivių buvo nušauti (grupę vedė milicijos įgaliotinis j.ltn.Baniūnas).

LYA. F. K-l.Ap. 15. B. 3386. L. 38

KVEDARAS BRONIUS - Žilvitis, g.1920 m. Gatelių k., Tauragnų vls. Vokiečių okupacijos metais dirbo policijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, slapstėsi apie Juknėnus. Bunkeris buvo netoli Alfonso ir Broniaus Pūslių sodybos. 1946 03 13 partizanus užtiko Juknėnų k. pas Kazį Kilbauską. Žuvo B.Kvedaras, S. Panavas ir A.Pūslys. B.Kvedaras palaidotas Juknėnų kapinėse.

B.Kilbauskas, K.Govėdienė;

LYA.F.K-l.Ap. l.B.8603.L.6,8,9

KVYKLYS JONAS ,g.1924 m., gyv. Vyžuonose. Tėvai žemės neturėjo, gyveno iš atsitiktinių darbų. 1940 m. buvo įstojęs į komjaunimą, 1944 m. buvo LVR karys. Užėjus sovietams, išėjo į partizanus ir 1945 05 05(12) Vyžuonų šile, prie Balčio ežero, žuvo kartu su Kostu Jurelevičiumi, Broniumi Puodžiumi ir Petru Šileikių.

S. Buitvydas, J. Daugi lis, V. Kvykly s (brolis)

KVYKLYS TEODORAS - Klajūnas, g.1926 m. Pagojęs k., Leliūnų vls. Tėvai nuomavo žemę, savos neturėjo. 1936-1944 m. gyveno Vyžuonose. Baigė 6 skyrius. 1945 03 įstojo į Šmėklos partizanų būrį, 1946-1949 m. buvo Aro būrio vadas, 1949 04 - 1950 12 - Liūto rinktinės vado adjutantas, po to - Vytauto apygardos žvalgybos skyriaus viršininkas. 1951 11 14 saugumo agentas Grigas (A.Ramelis) Varkujų k. spec. preparatu T.Kvyklį ir K. Ivanauską užmigdė ir perdavė čekistams. Po teismo abu 1952 12 02 Butyrkų kalėjime sušaudyti.

B.B. 41153/3;

LYA.F.K-l.Ap. 15. B.266.L.137-153

LAPIENIS ANTANAS - Pempė, Demonas, Demaskas, g.1912 m. Galvydžių k., Svėdasų vls. ūkininko šeimoje. Baigė aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, įsigijo zootechniko, agronomo ir pienininkystės technologo specialybę ir gavo darbą. 1944 m. rudenį su broliais Baliu ir Vytautu išėjo į partizanus. 1946 m. šeima buvo ištremta, brolis Vytautas suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių. A.Lapienis partizanavo Leliūnų valsčiuje, Trumbatiškio apylinkėse. 1950-1951 m. buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. MGB agentai „Vincas” ir „Marijona” nurodė A.Lapienio slapstymosi vietą. A.Lapienis žuvo 1951 04 06 Aknystėlių k., Antano Tumo sodyboje. Kartu žuvo Jonas Tyla ir Teofilis Limbą.

L. C. Lapienytė-Saunorienė, V. Kerpiškytė;

LYA.F.K-l.Ap. 16. B. 1066. L. 195

LAPINSKAS JUOZAS, g.1921 m. Kuprių k., Jūžintų vls. (dabar Utenos rj.). Sovietams paskelbus mobilizaciją, J.Lapinskas, jo brolis Vytautas (g.1923) ir kiti slapstėsi apie namus. 1945 06 slėptuvė po namu buvo užtikta. Broliai bėgo, ir abu buvo nušauti. Pabėgo tik Petras Repšys. Namas buvo padegtas ir ugnyje žuvo 6 žmonės - tėvas Juozas Lapinskas (50 m.), motina Koste (45 m.), jos motina Vygėlienė, Juozo Lapinsko sesuo T.Baltakienė (23 m.), jos 1 m. dukrytė Marytė Baltakytė ir brolis Petras Lapinskas (g.1929 m.)

V. Vygėlis

LAŠINSKAS KAZYS - Artojas, g.1916 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. Ūkininko sūnus. Karo metais tarnavo policijoje. Praėjus frontui, slapstėsi Kupiškio apylinkėse. Žuvo L. Stančiko sodyboje Naivių kaime 1950 01 21 kartu su Juozu Jankausku (1921) ir Leonu Tūbelių (1914). Žuvusieji nuvežti į Kupiškį.

A.Lašinskas    (brolis)

LATĖNAS BRONIUS ,g. 1921 m. Kleviškių k., Degučių vls., Zarasų aps. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1945 09 03(06) A.Norkūno klojime Garnių k., Daugailių vls. kartu su S.Paškevičiūte ir P.Pratkumi.

LAUCIUS ANTANAS - Tigras, g.1924 m. Grybelių k., Utenos vls., ūkininko šeimoje. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Tėvus ir brolį ištrėmė į Sibirą, brolis Juozas žuvo partizanaudamas. A.Laucius priklausė Aitvaro būriui, partizanavo apie Antalgę. Žuvo 1952 01 25 netoli Antalgės kartu su Vl.Bražeika.

G. Jasinskienė, A.Pakenienė (seserys);

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.313.L.21-23,49,50;

B.B.26701/3.T.5.L.240

LAUCIUS JUOZAS - Barzda, g.1922 m. Grybelių k., Utenos vls. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Sugrįžus sovietams, partizanavo Antalgės, Pakalnių apylinkėse. Priklausė Aitvaro būriui. Tėvus ir brolį Albiną ištrėmė, Antanas žuvo partizanaudamas. J.Laucius žuvo 1949 (?) 11 12, užkluptas čekistų Juozo Cibo sodyboje, Vosgėlių k.

A.Pakenienė,    O.Šukienė (seserys);

B.B.26701/3.T.5.L.240

LAUCIUS JUOZAS - Vaidila, g.1924 m. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanavo Debeikių apylinkėse. 1947 05 28 Gerkonyse nušovė T.Kvyklys, pamanęs, kad ateina skrebai. Palaidotas buvo Gerkonių kapinėse, 1989 m. palaikai perkelti į Leliūnus.

A.    Laucius (brolis)

LAUCIUS STASYS, g.1926 m. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanas. Žuvo prie namų 1945 10. Palaidotas Kilėviškių kapinėse.

B.Šermukšnienė    (sesuo)

LAUCIUS VINCAS - Kirvis, g.1909 m. Stabulankių k., Leliūnų vls. Praėjus frontui, suorganizavo Aušros partizanų būrį ir jam vadovavo. 1946 08 25 buvo paskirtas Beržo kuopos vadu (pirma ji vadinosi Gedimino kuopa),kartu ėjo Vytauto apygardos ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Kuopa veikė Debeikių, Leliūnų ir Vyžuonų apylinkėse (Tauro, Aušros ir Šmėklos būriai). Žuvo 1950 04 05 Ant.Sriubo sodyboje Vasyliškio k., Leliūnų vls. kartu su Jonu Bartašiumi, Zofija Girniūte ir Antanu Zabulioniu. Sodyba buvo sudeginta, šeimininkai Antanas ir Janina Sriubai nuteisti. Partizanų palaikai užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

LKA. T. 16. P. 27;

LYA.F.K-1.Ap.58.B.P.18780

LAURINAVIČIUS ROMAS - Daumantas, g.1919 m. Mindūnų k., Molėtų vls. Partizanavo Kuktiškių miškuose. Žuvo 1951 12 22 su Juozu Kemekliu, Julium Čipiniu, Jurgiu Graužiniu, Julium Jakučiu ir Vanda Laurinavičiūte. Čekistus prie slėptuvės Pelenių - Vidžiūnų raiste atvedė M.Urbonas. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti prie Rašės raisto, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

Abarius L. LKA. T. 16. P. 50

LAURINAVIČIŪTE VANDA - Žalgirė, g.1927 m. Mieleikiškių k., Kuktiškių vls. Buvo partizanų rėmėja. Kai saugumas pradėjo įtarinėt ir tardyt, su J.Čipiniu išėjo partizanaut. Žuvo 1951 12 22 Pelenių - Vidžiūnų raiste įrengtoje slėptuvėje. Kartu žuvo dar 5 partizanai - J.Kemeklis, R.Laurinavičius, J.Čipinys ir kt. Palaidota Utenoje.

A.Ruzgaitė

LEIKA ANTANAS, Mykolo, g. 1935 m., gyv. Miškinių k., Užpalių vls. Mokinys, 1944 09 09 čekistų nužudytas Miškinių k.

LEIKA BALYS ,g. 1921 m. Butiškių k., Užpalių vls. Ūkininkas. Nušovė prie namų kaip besislapstantį nuo kariuomenės 1945 01 07.

Užpalių bažnyčios MRK

LEIKA JONAS, iš Kušlių k., Užpalių vls. Partizanas. Priklausė L.Tursos būriui. Žuvo 1945 01 03 Kėpių k. lauke, netoli Bružo sodybos. Kartu nušautas ir jo pusbrolis Vytautas Leika.

O.Abukauskienė

LEIKA VYTAUTAS, g.1929 m. Kušlių k., Užpalių vls. Partizanas. Priklausė L.Tursos būriui. Žuvo su pusbroliu Jonu Leika Kėpių k., netoli Bružo sodybos 1945 01 03.

Užpalių bažnyčios MRK

LEIPUS ANTANAS, g.1912 m. Mockėnų k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Nušovė Tauragnų skrebai 1944 12 16 Mockėnų k.

E.Keraitė;

Utenos bažnyčios MRK

LEIPUS ANTANAS, g.1922 m. Voliškio k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo 1944 11 22 Paąžuolės miške, netoli Šiožinių kaimo laukų. Palaidotas Vajasiškio kapinėse.

G.Liktorienė;

Vajasiškio bažnyčios MRK

LEIPUS POVILAS ,g. 1906 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Ūkininkas, šaulys. Paskelbus mobilizaciją, įstojo į Mečislovo Medinio - Lokio, Pypkės būrį. Žuvo 1945 07 10 prie Antano Juodvalkio sodybos Šlepečių k.

V.O.Leiputė (duktė), J. Vanagas;

Vajasiškio bažnyčios MRK

LEKAVIČIUS BRONIUS, g.1917 m. Gimžiškių k., Kuktiškių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. 1944 09 23 rusų kareiviai nušovė 18 m. seserį Teklę, o 1945 02 07 nušovė ir Br.Lekavičių.

Biliakiemio bažnyčios MRK

LELEIVA BALYS - Medinis, g.1922 m. Šarkių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Priklausė K.Zinkevičiaus vadovaujamam Žalgirio būriui. Žuvo 1945 10 06 Juozo Grašio kieme, Grašių k., apsuptas skrebų ir enkavedistų.

P.Grašys, M. Stundžia

LESNIKOVAS VYTAUTAS - Putinas, g.1927 m. Užvareikėlių k., Utenos vls., mažažemių šeimoje. Kovo būrio partizanas. 1948 06 29 saugumo agentės Laimutės (M.Zulienės) išduoti Kimėnų k., Utenos vls. žuvo V.Lesnikovas, M.Barisa, Aleksas ir Domas Jakštoniai. Užkasti kalnely prie Dauniškio ežero (Utenoje).

BarisaJ. Gyvenome vien tik viltimi. K. 1998

LIEGUS VLADAS - Švidras, g.1927 m. Klovinių k., Utenos vls. Buvo paimtas į sovietų kariuomenę, bet pabėgo. Slapstėsi ir partizanavo apie Biliakiemį, Račiūnus. Priklausė Aitvaro būriui. Žuvo su Jonu Mikulėnu 1950 01 15 netoli Kačiūnų. Palaidoti Biliakiemy.

A. Šimelis

LIMBA ANTANAS - Bunkeris, g. 1924 m. Padborkos k., Leliūnų vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Pasinaudoję agento „Juškos” pranešimu, 1947 09 04 čekistai prie Girniaus sodybos Pakermešio k. surengė pasalą ir A.Limbą sunkiai sužeidė. Kitą dieną mirė ir buvo palaidotas Stabulankių k. kapinėse, bet po 5 dienų lavoną atkasė, nuvežė prie Leliūnų skrebyno, kelias dienas palaikę, kažkur užkasė.

A.Zizienė

LIMBA TEOFILIS - Sakalas, g.1926 m. Padborkos k., Leliūnų vls. Partizanas, Aušros būrio vadas. Liūto rinktinės Rambyno rajono vadas. Saugumo agentui Vincui pranešus, 1951 04 06 T.Limbą, A.Lapienis ir J.Tyla užtikti čekistų Antano Tumo sodyboje Aknystėlių kaime. Čia ir žuvo.

A.Zizienė;

Abarius L. LKA. T. 16. P. 50

LINKA ANTANAS, g.1919 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Negaudamas iš namų paramos, baigė Utenos gimnaziją, o 1943 m. ir Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Vargingai gyvendamas, buvo palinkęs į socializmą. Pamatęs Rusijos skurdą, suprato apgaulę. Praėjus frontui, A.Linka slapstėsi. Šaudymų ir žudynių vengė. Broliai Jonas ir Kazys buvo suimti ir pateko į lagerius. A.Linka 1946 09 14 žuvo prie Rukšėnų kaimo. Palaidotas Rukšėnų kapinėse.

K.Sirgėdienė (sesuo), A.Musteikis

LINSKIS BALYS - Kardas, g.1922 m. Dubelkos k., Kuktiškių vls. Priklausė P.Karaliaus - Dobilo Geležinio Vilko būriui. B.Linskį su kitais partizanais čekistai vijos nuo Antalgės ir 1947 07 30 prie Utenėlės nušovė. Kartu žuvo Juozas Adomėnas ir civilis Kakanis. B.Linskis buvo užkastas kažkur apie Utenėlę.

J. Kairys

LIULEVIČIUS JONAS - Dobilas, g.1924 m. II Ignotiškio k., Kuktiškių vls. Slapstėsi. Pamatęs ateinant skrebus, bėgo ir 1945 03 23 buvo nušautas. Palaidotas Kačiūnų kapinėse.

B. Grašys;

Kuktiškių bažnyčios MRK

LIULEVIČIUS VINCAS - Žvirbliukas, Liūtas, g. 1920 m. Bareišių k., Kuktiškių vls. 1946 11 15 čekistinės operacijos metu prie Gimžiškių k. buvo nušautas.

V Veteikytė, B. Grašys

LIUTKEVIČIUS JONAS - Svajūnas, g.1924 m. Klovinių k., Utenos vls. Partizanas. 1946 07 17 J.Liutkevičius ir Jonas Žilys enkavedistų buvo užklupti P.Ta-rulio negyvenamoj sodyboj Katlėrių k., ir abu nušauti.

T.Karnilienė (sesuo), A.Dulskienė

LIUTKEVIČIUS JUOZAS, gimęs Utenoje. Partizanavo Utenos, Sudeikių apylinkėse. Žuvo 1946 07 17 tarp Pauolio ir Vaikutėnų k. (Žagarėj). Kartu nušautas B.Griškevičius. Palaidotas Garnelių k. kapinėse.

LIVARAUSKAS JERONIMAS, Juozapo, g. 1900 m. Indubakių k., Saldutiškio vls. Ūkininkas. 1945 04 15 nušautas prie Kemešio kaimo, nuvežtas į Tauragnus ir ten kažkur užkastas.

Livarausko žmona Ona žuvo 1951 03 1-2 naktį per čia užkluptų partizanų (Juozo Stanėno, Bonifaco Ryliškio, Martyno Krukio, Antano Eglinkso, Alfonso Mačiulio) susišaudymą su čekistais.

B. B. 35720/3;

Saldutiškio bažnyčios MRK

LUKAUSKAS BRONIUS - Kurmis, Briedis, g.1928 m. Antandrajos k., Daugailių vls. Alaušo būrio partizanas. Žuvo 1950 01 10 per susirėmimą su kolchozo aktyvistais Antandrajos k.

B. B.26415/3. L. 90, B. B.27151/3. T.5.L. 110

LUKOŠIŪNAS ANTANAS ,g. 1912 m. Užpaliuose. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys. Partizanas. Slapstės Veronikos Kiliulienės sodyboje. Slėptuvė 1945 03 07 buvo apsupta, namas padegtas, ir A.Lukošiūnas užduso.

J. Meleikis, K. Lukošiūnienė

LUKOŠIŪNAS POVILAS - Žilvitis, g. 1927 m. Obelių vls. Rokiškio aps. Priklausė Erškėčio būriui. Slapstėsi Gaidžių, Juknėnų apylinkėse. Remdamiesi agentės „Uršulės” (S.Vaišnoraitės) pranešimu, 1953 05 17 čekistai apsupo A.Maniušio sodybą Juknėnų k., ir P.Lukošiūnas bei Jurgis Klibas buvo nušauti.

LYA.F. K-l.Ap. 3. B. 2008. L. 3,6

LUMPICKAS JONAS, Antano, g.1904 m., gyv. Šlepečių k., Daugailių vis. Žemdirbys, 1945 07 01 nušautas čekistų. Palaidotas Šlepečių kapinėse.

LUMPICKAS PRANAS, g.1921 m. Antilgės k., Tauragnų vls. Žemdirbys, nušautas čekistų 1945 01 21. Palaidotas Juknėnų kapinėse.

MACEIKIENĖ ONA - Kareiva, gimusi Mineiškiemyje, Utenos apskr. Užėjus sovietams, jos vyras buvo suimtas. O.Maceikienė buvo partizanų rėmėja ir ryšininkė. Jos namuose Pranas Ivonis spausdindavo atsišaukimus, laikraštėlius. 1947 04 14 čekistai apsupo namą. O.Maceikienė spėjo tik vaikus laukan išstumti, o pati su partizanu Broniumi Šalna liko viduje. Per susišaudymą namas buvo padegtas, o ji su partizanu žuvo ugnyje.

S.Grumbinas

MAČIONIS ABDONAS VITALIS - Bevardis, g.1914 m. Krivičių k., Alantos vis. Mokytojas. Nuo 1944 m. rudens - partizanas, Sakalo rinktinės štabo narys, štabo viršininko pavaduotojas. Žuvo per kariuomenės siautėjimą Pakalnių miške 1945 06 19, netoli Gulelių kaimo, Leliūnų vls. Palaidotas Pakalnių piliakalnyje.

R.Mačionvtė (duktė);

LYA.F.K-1 .Ap.l8.B.48.L.122, LYA.F.K-l.Ap.3.B.1607.L.52;

B.B.26127/3.T.3.L.265

MAČIULEVIČIUS ALBERTAS, g.1929 m. Strokinių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Žuvo 1946 m. Ginučių k.

MAČIULEVIČIUS VIKTORAS, g.1918 m. Strokinių k., Saldutiškio vls. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, Lietuvą okupavo bolševikai. Kilus karui, pateko į vokiečių nelaisvę ir vos nenumirė badu. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi nuo sovietų, priklausė Erškėčio būriui, bet peršalęs 1951 07 10 Strokinių k. mirė.

M.Maciulevičienė (žmona)

MAČIULEVIČIUS VINCAS, g.1927 m. Strokinių k., Saldutiškio vls. Paimtas į sovietų kariuomenę, iš jos pabėgo. Slapstės apie namus. Pamatęs ateinant rusų kareivius, 1946 m. V.Maciulevičius bėgo pas Petrą Žilėną įspėti ten buvusių partizanų ir buvo enkavedistų kulkosvaidžių serijom sukapotas. Palaidotas Ginučių kapinėse kartu su Jonu Gaideliu.

M.Maciulevičienė (žmona)

MAČIULIS ANTANAS, g. 1910 m. Skroblaus k., Tauragnų vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi, nes augino 1 m. sūnelį. 1944 12 11 A.Mačiulį čekistai sugavo ir užbadė durtuvais. Palaidotas Daunorių kapinėse.

V. Mykolaičiukas;

Daunorių bažnyčios MRK

MAČIULIS JONAS - Tigras, g.1928 m. Lukošiūnų k., Tauragnų vis. Tėvą (Petrą) 1948 m. suėmė, mirė 1951 m. Dubravlage, motiną ištrėmė, o 2 sūnūs pabėgo ir išėjo partizanauti. Žuvo 1948 07 18 prie Erkiasalės kartu su Jonu Petrausku.

B. B. P.-14966. L. 19,157;

LYA. F.K-l.Ap.3.B. 1804.L. 177,178

MAČIULIS LIUDAS, g.1928 m. Lukošiūnų k., Tauragnų vls. Tėvą 1948 m. suėmė, motiną ištrėmė, o sūnūs (Jonas ir Liudas) išėjo partizanaut. Agento Tuminino išduotus partizanus čekistai užklupo 1948 07 18 einančius į Erkiasalės kaimą, prie Paminčios. Žuvo Liudas ir Jonas Mačiuliai, Jonas Saulius ir Juozas Juotka. Mačiulių namuose per kratą rasta rašomoji mašinėlė ir herbiniai Tauragnų ir Utenos vykdomųjų komitetų antspaudai.

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1804. L. 177,178

MALAIŠKA BRONIUS ,g. 1924 m. Pauolio k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Vaikutėnų miške buvo sužeistas, labai nukraujavo. Nuvežtas į Rokiškį 1945 07 27 mirė.

J.Sargūnas;

Utenos bažnyčios MRK

MALIŠAUSKAS MEČYS - Žygūnas, gimęs Dublių k., Daugailių vls. Po karo slapstėsi ir partizanavo Kuktiškių apylinkėse, priklausė Ant. Kaušylo - Margio būriui. Žuvo 1947 04 03 J.Tartilo klojime, Kačiūnų k. su Leonu Rusakevičiumi ir Antanu Kaušyla (susisprogdino).

E.P.Kaušylas (sūnus)

MANIUŠIS ANTANAS, gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Žuvo 1945 04.

A. Daunys

MANIUŠIS BRONIUS, g. 1922(?)m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Partizanas. Slapstėsi apie namus. Sužinoję apie Labanoro miškuose organizuojamą Tigro rinktinę, B.Maniušis, Kazys Kučinskas, Vytautas Tilindis ir Bronius(?) Gaidelis rogėmis išvyko ten ir, matyt, apie 1945 03 10 visi žuvo prie Kiauneliškio.

J.Kučinskas, A.Musteikienė, A.Daunys

MANIUŠIS BRONIUS - Vaidila, g.1922 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Partizanavo savo apylinkėse kartu su Jurgiu Dudėnu ir Broniumi Pūslių. Bunkerį Juknėnų k. parodė, neatlaikęs kankinimų, Jurgis Dūdėnas. 1946 1018 žuvo B.Maniušis, B.Pūslys. Įstumtas į bunkerį patikrinti, ar dar yra gyvų, J. Dūdėnas nusišovė.

B. Jučienė (sesuo);

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1609. L.236

MANIUŠIS JUOZAS, g. 1914 m. Ryliškių k., Tauragnų vls. Keli apylinkės vyrai slapstėsi ir sušalę suėjo apšilti. 1945 m. balandžio mėnesį juos pirtyje Ryliškių k. užtiko čekistai. Žuvo J.Maniušis, Antanas Maniušis, Jonas Ryliškis, Jonas Šiaurys ir Antanas Žalnierius.

B. Grašys

MARGANAVIČIUS ANTANAS, g.1919 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. Šmėklos būrio ryšininkas. 1945 m. skrebai užtiko palindusį po statybai sukrautais medžiais Kunigiškių k. ir subadė šakėmis.

A.Jonuškienė (duktė)

MARKEVIČIUS ANTANAS - Barzda, g.1914 m. Narvydžių k., Daugailių vls. 1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Buvo šaulys, dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. 1944 m. buvo išėjęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Prasidėjus antrai okupacijai, išėjo į partizanus. 1948 02 01 buvo paskirtas Uosio kuopos vadu. 1949 03 02 A.Markevičių, Antaną Skurkį ir Balį Markevičių čekistai užklupo Narvydžių k., S.Plado sodyboje. Nors partizanai atkakliai priešinosi, bet visi trys žuvo.

S. Markevičius;

Juozėnas A. Jie žuvo savo tėviškėje.// Utenis. 1997. Nr.53;

LYA.B.B.P-14966.L. 158, LYA.F.K-l.Ap. 10.B.67.L. 165

MARKEVIČIUS BALYS - Baliukas, g.1921 m. Pliupų k„ Daugailių vls. Uosio kuopos partizanas. Žuvo 1949 03 02 S.Plado sodyboje Narvydžių k. kartu su Antanu Skurkiu ir Antanu Markevičiumi. Žuvusieji nuvežti į Daugailius.

LYA.B.B.P-14966.L. 158,

LYA. F. K-l.Ap. 10. B. 67. L. 165

MARKŪNAS JUOZAS, g.1903 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Turėjo 14 ha žemės. Tarnavo policijoje. 1941 06 13, tremiant žmones, buvo sužeistas, gulėjo ligoninėje. Karo metais dirbo savo ūkyje. 1945 05 13 vienkiemį apsupo čekistai. J.Markūnas bėgo, buvo peršautas. Užmušė buožėmis. Palaidotas Antakalnių kapinėse.

J. Markūnas

MARKŪNAS KAZIMIERAS - Ąžuolas, g.1912 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Partizanas, būrio vadas. Varkujų kaime užtiktas prasigėrusių sovietų aktyvistų Pr.Zuko ir V.Marčenkos, juos abu sutvarkė, įsivertė į roges ir išsivežė. Žuvo 1948 m. Stabulankių k., Augučio sodyboj, patekęs į čekistų pasalą.

V. Deveikienė;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1804. L. 39

MASIULIENĖ ONA, Antano, g.1913 m. Norvaišių k., Užpalių vls. Partizanų rėmėja. 1949 08 02 nušauta.

MASIULIS ANTANAS, g.1916 m. Tatuoliškių k., Jūžintų vls. (dabar Utenos rj.). Partizanas, priklausė Ąžuolo būriui. Žuvo 1945 m. pavasarį kartu su Antanu Gražiu Mažeikiškių raiste. Palaidotas Pladiškių k. kapinėse.

J. Kemeklis

MASIULIS ANTANAS, gimęs Čižiškių k., Užpalių vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 07 V.Kiliulienės sodyboje (ją čekistai padegė ), prie Bikuškio. Kartu žuvo Antanas Lukošiūnas.

MASIULIS JOKŪBAS, partizanas, žuvo 1946 02 13 Užpalių vls.

MASIULIS JONAS - Kiškis, g.1914 m. Galinių k., Užpalių vls. Dirbo Mažeikiuose garvežio mašinistu. Praėjus frontui, slapstėsi su broliu Antanu Veleikių apylinkėse ir 1945 07 14 Purvynės k. miške čekistų buvo nušautas. Užkastas bulvių duobėje prie Antalieptės vienuolyno.

S.Vapsvienė (sesuo)

MASIULIS JUOZAS, g. 1921 m. Čižiškių k., Užpalių vls. Praėjus frontui, buvo paimtas į kariuomenę, bet paskui pabėgo ir slapstėsi. Užėjus pažįstamam skrebui Repšiui, išlindo pakalbėt, o šis pavarė iki Šeimyniškių 1945 03 07 ir prie Juozo Zamausko nušovė. Lavoną įmetė Degesių - Šeimyniškių skardžiun. Paskui buvo numetę Užpalių miestely ir leido tėvams pasiimt.

K. Steponavičienė

MASIULIS JUOZAS, gimęs Jociškių k., Užpalių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, išėjo į partizanus. 1945 07 30 kareivių užkluptas traukėsi ir Mikėnų kaime, baloje prie Vanago sodybos, buvo nušautas. Tą pačią dieną buvo nušautas ir jo brolis Pranas, Jurgis Kučinskas, Pranas Sabutis, Jonas Žvironas. Juozą Masiulį Antanas Vanagas iš Mikėnų nuvežė prie Svėdasų koplytėlės.

O.Lapinskienė

MASIULIS PRANAS - Meška,g. 1916 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Vedė ir išėjo užkuriom į Davainių k., Dusetų vls. Buvo paimtas į kariuomenę, bet tuoj pabėgo ir slapstėsi apie namus. Prie namų Davainių k. ir buvo nušautas 1945 03 03.

S. Vapsvienė (sesuo)

MASIULIS VLADAS, g. 1925 m. Čižiškių k., Užpalių vls. Paskelbus sovietams mobilizaciją, slapstėsi ir Čižiškių k. 1944 12 03 buvo nušautas.

K.Steponavičienė

MATIUKAS BALYS, Jono, g. 1908 m. Partizanas. Žuvo 1945 03 17 Vyžuonų vis.

MATIUKAS BRONIUS, gimęs Gikonių k., Leliūnų vls. Paskelbus mobilizaciją į sovietų armiją, slapstėsi, partizanavo ir žuvo 1945 04 08 prie Žiogų k. susirėmime su čekistais. Užkastas Skiemonyse, 1989 m. perkeltas į kapines.

M.Kazlas, O.Kiaušienė

MATULIONIS ROMAS - Pyragas, Sklandytuvas, g.1919 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Praėjus frontui, slapstėsi, paskui partizanavo savo krašte. Eidamas per Šventosios tiltą prie Kunigiškių, pateko į pasalą ir 1946 06 15 žuvo.

V. Vosylienė

MAŽEIKA VLADAS, Justo, g.1894 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. 1944 11 09 čekistų nužudytas Ripaičių k., Saldutiškio vls.

MEDINIS JONAS, g.1904 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Mobilizacija į sovietų kariuomenę jo nelietė, bet netoli buvo partizanų stovykla. 1945 07 01 čekistai partizanus išblaškė. Radę namie J.Medinį, Praną Daubarą, Joną Lumpicką išsivarė laukan ir buožėmis užmušė, o pamiškėj gyvenusį Juozą Žuklį pusgyvį įmetė į klojimą ir sudegino. Užmuštų civilių ir 4 partizanų kelias dienas neleido laidoti. Tik kai jau nebebuvo galima pakęsti tvaiko, davė leidimą užkasti. Palaidoti visi Šlepečių kapinėse.

E.Kašalynienė (duktė), J. Vanagas

MEDINIS MEČYS - Pypkė, Lokys, Šarūnas, g.1907 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Apie 1937 m. baigė kursus ir dirbo policininku. Frontui pasitraukus į vakarus, slapstėsi, sudarė partizanų būrį, kuris 1945 m. gegužės mėnesį išaugo į Gedimino kuopą, turėjusią daugiau kaip 60 kovotojų. 1945 07 01 čekistai kuopą išblaškė. 1945 12 02 Girelės miške prie Voliškio k. M.Medinis buvo sužeistas. Traukiantis Pikčiūnų link, kelią pastojo kita čekistų grupė. Nebeturėdamas kur dėtis, Pikčiūnų k. prie Laurinavičiaus sodybos susisprogdino. Palaidotas Pikčiūnų kapinėse.

V. Dainienė (žmona), N. Varnienė (duktė);

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1603. L.25,187ir kt.

MEIDUS ALFONSAS, g.1923 m. Rukšėnų k., Tauragnų vls. Partizanas. 1946 09 14 susirėmime su čekistais žuvo A.Meidus, Jonas Biveinis, Jonas Ruzgas, Jonas Tumėnas ir kt. Žuvusieji buvo užkasti Rasėje, bet po kelių mėnesių (pav sarį) išvogti ir perlaidoti.

A.Meidutė,    A.Narčienė (sesuo);

B.B.P.-14966.L.159

MEIDUS ANUPRAS, g.1927 m. Tauragnų miestely. Paskelbus mobilizacija slapstėsi Juknėnų k., Daugailių vls., Prano Miškinio sodyboje. Slėptuvė buv išduota, ir A.Meidus su Pranu Purviniu 1946 10 18 žuvo.

B. Purvinis;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 138. L. 230,

LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1798.L.236

MEIDUS KLEMENSAS - Lydekaitis, g.1925 m. Rukšėnų k., Tauragnų vls. Ąžuolo būrio vadas. Būrys prie Bajorų k. 1947 07 13 surengė pasalą ir nukovė 4 sovietų aktyvistus. 1948 02 10-11 naktį Kubilių k. pateko į pasalą. Du partizanai žuvo, o K.Meidui pavyko pabėgt. Žuvo 1949 09 21 miške prie Lukošiūnų k. D: nušauti Jonas Saulius, Balys Berčius ir Vladas Vilūnas.

A.Meidute    (sesuo);

B.    B. P.-14966. L. 157;

LYA.F.K-1.Ap.3.B. 1810.L.229-231,250,

LYA.F.K-l.Ap.10.B. 76.L. 109,

LYA.F.K-1.Ap. 10. B. 73. L. 142,143

MEILŪNAS VYTAUTAS -Vladas, g.1928 m. Murališkių k., Dubingių vis. 1949 m. baigė Molėtų gimnaziją ir pradėjo dirbti Murališkių pradinės mokyklos mokytoju. Verčiamas dirbti MGB informatoriumi, V.Meilūnas 1953 m. vasarą išėjo į partizanus, susitiko su dar partizanavusiu A.Kraujeliu, bet 1953 m. liepos mėnesį Strėliškių k. miškelyje buvo užtiktas skrebų ir miegant nušautas.

J.Bartkevičienė;

Šiukščius A. Vaikinas nuo Dubingių.//LKA.T.22.P.215-219

MERKYS ALBINAS - Neptūnas, g.1925 m. Ilčiukų k., Užpalių vls. Partizanas. Žuvo per susirėmimą su čekistais 1949 06 16 prie Rimiškių k. Dar nušauti Pranas Kemeklis, Kazys Gruodzinskas, Pranas Velėniškis. Užkasti prie Jūžintų miestelio kapinių.

A. Vaškelienė, P.Kemeklis (brolis)

MERKYS ALBINAS - Neptūnas, g.1925 m. Ilčiukų k., Užpalių vls. Partizanas. Žuvo per susirėmimą su čekistais 1949 06 16 prie Rimiškių k. Kartu nušauti Pranas Kemeklis, Kazys Gruodzinskas, Pranas Velėniškis. Užkasti prie Jūžintų miestelio kapinių.

A. Vaškelienė, P.Kemeklis (brolis)

MERKYS JONAS - Siųstuvas, gimęs Kėpių k., Užpalių vls. Buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet metė. 1943 m. baigė universiteto teisės fakultetą, buvo įstojęs į LLA. Priklausė Aro būriui, kuris laikėsi Kušlių miške. Sujungus Aro ir Ąžuolo būrius, vėliau prisijungus dar keliems, buvo sudaryta Gedimino rinktinė. J.Merkys pateko į rinktinės štabą ir buvo paskirtas spaudos ir propagandos skyriaus viršininku, organizavo laikraštėlio „Partizanas” leidimą. 1945 06 21 J.Merkys pateko į pasalą netoli Kėpių k. ir žuvo. Buvo palaidotas Mikėnų kapinėse, paskui perkeltas į Užpalių kapines.

L. Tursa

MEŠKUOTIS JUOZAS - Anbo, g.1919 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Turėjo 6 ha žemės. Vokiečių okupacijos metais dirbo policininku Svyriuose, bet po metų darbą metė. Praėjus frontui, įstojo į P.Karaliaus partizanų būrį. Partizanavo iki 1948 m. Dėl nuolatinės įtampos J.Meškuočiui pairo nervai, jo elgesys darėsi nenuspėjamas ir pavojingas. Atrodo, kad J.Meškuotį 1948 m. nušovė prie Svobiškėlio patys partizanai.

E.Jakutienė (sesuo);

B. B. 42003/3;

LYA.F.K-l.Ap. 18. B. 59. L. 164

MIELIAUSKAS BRONIUS - Jokeris, g.1928 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Palaikė ryšius su partizanais, o 1949 m. sausio mėnesį įstojo į Klevo (Juozo Kurmio) partizanų grupę. 1949 02 03 čekistai (pagal saugumo pranešėjo Valiulio duomenis) prie partizano namų surengė pasalą, kurioje B.Mieliauskas ir žuvo.

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1813.L.58

MIKELIS JUOZAS, gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas, žuvo 1945 03 11.

MIKĖNAS FERDINANDAS - Ežys, g. 1929 m. Kuprių k., Svėdasų vls., ūkininko šeimoje. Seserys Aldona ir Antanina rėmė partizanus, buvo ryšininkės ir pateko į sovietų lagerius. Buvo tardomas ir F.Mikėnas, bet šis iš Svėdasų areštinės pabėgo ir išėjo į mišką. Žuvo Kušlių miške 1951 04 12 kartu su Gasparu Baronu, Broniumi Morkūnu ir Zose Tylaite. Lavonai buvo numesti Užpalių aikštėje, paskui užkasti Galinių k. lauke, prie Šventosios. Lietuvai atgavus laisvę, perlaidoti: pervežti į naująsias Utenos kapines.

A.Dundulienė (sesuo), V.Žvironienė;

AbariusL.. LKA.T.16.P.52

MIKULĖNAS JONAS, Antano - Audrūnas, Beržas, g.1926 m. Klovinių k., Utenos vls. Partizanas. Priklausė Vytauto apygardos štabo Margio apsauginiam būriui, paskui Aitvaro būriui. Žuvo 1950 01 15. Palaidotas Puodžių kapinėse, Utenos vls.

LYA. B. B. 26701/3. T.5. L. 240

MIKULĖNAS STASYS - Galvydis, Galiūnas, g.1915 m. Mockėnų k., Utenos vls. Vedęs gyveno Anykščiuose. Tarnavo policijoj. Buvo 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas, priklausė Juozo Kalendros - Naro būriui. Žuvo 1946 10 18 Rubikių k. (Anykščių rj.). Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

LKAK. P.60;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1614.L.96

MIKULĖNAS VLADAS - Liepa, Lubinas, Storulis, g.1917 m. Mockėnų k., Utenos vls. Tėvai turėjo 9 ha žemės, o vaikų buvo 9. Baigė Utenos gimnaziją. Studijuodamas Vilniaus universiteto medicinos fakulteto IV kurse, partizanų buvo paprašytas pradėjo gydyti sergančius, sužeistus kovotojus ir į auditorijas nebegrįžo. Sunaikinus Sakalo rinktinę, V.Mikulėnas įkuria Šarūno rinktinę ir tampa jos vadu (1945 06 15). 1945 m. rugsėjo mėnesį paskiriamas Vytauto apygardos vado (J.Kimšto) pavaduotoju. Žuvo 1945 12 01 Biliakiemyje, Juozo Adomaičio sodyboje. Su juo žuvo Algirdas ir Jurgis Katinai, po 2 dienų mirė ir peršautas namų šeimininkas.

A.Silickienė (sesuo);

LYA.Ap.l8.B.53.L. 140,141

MILEVIČIUS KAZYS, g.1922 m. Prūdų k., Leliūnų vls. Praėjus frontui, slapstėsi tėvo sodyboje su Petru Juciumi ir Antanu Bernotu. 1945 07 19 visi trys i žuvo. K.Milevičius užkastas Debeikių miestelyje.

L KAK. P. 61

MINTAUTIŠKIS ANTANAS, Liudo - Ąžuolas, g.1916 m. Kubilių k., Daugailių vls. Ūkininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis. Vokiečių okupacijos metais tarnavo kariuomenėj. Sugrįžus sovietams, vadovavo Perkūno partizanų būriui. Saugumas į būrį infiltravo to pat Kubilių k. agentą Joną Kurmį, kuris 1947 06 27 vadą ir nušovė. Palaidotas Kubilių kapinėse.

A.Svikliuvienė (sesuo);

Abarius L. LKA.T.16.P.33,37;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1609.L. 77

MIŠKINIS JONAS LEONAS - Varnėnas, g.1923 m. Antilgės k., Daugailių vls. Į sovietų kariuomenę nėjo, slapstėsi kaimyno Andriaus Stašiulio klojime. Slėptuvė buvo išduota, ir 1946 10 26 J.Miškinis su Petru Miškiniu buvo nušauti ir nuvežti prie Tauragnų skrebyno. Ten ir užkasti.

V. Miškinytė (sesuo), V. Miškinis (brolis)

MIŠKINIS JUOZAPAS, gimęs Antalieptės vls. Partizanavo su Kubilių k. vyrais. Žuvo 1946 10 14 su 11 šio krašto vyrų tarp Vaikeso ežero ir Rukšėnų k. Užkastas Utenoje, Rašėje (prie kelių sankryžos), 1947 05 01 naktį žuvusiųjų lavonai atkasti ir išvogti. Palaidoti Kubilių kapinėse. J.Miškinis palaidotas šalia Petro Rūgštelės bei Alfonso ir Kazio Stundžių.

MIŠKINIS PETRAS, g.1925 m. Antilgės k., Daugailių vls. Nuo kariuomenės su Jonu Miškiniu slapstėsi Andriaus Stašiulio klojime įrengtame bunkeryje. Slėptuvė buvo išduota, ir 1946 10 26 abu partizanai žuvo. Užkasti prie Tauragnų skrebyno.

V.Miškinis (brolis)

MITALAS ALGIRDAS, g.1924 m. Droničėnų k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 06 12 su Broniumi Paragių Droničėnų miške žuvo. Palaidotas Droničėnų k. kapinėse.

MORŪNAS ANTANAS - Jaunutis, g.1930 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Ūkininko sūnus. Nuo 1948 m. Aro būrio partizanas, Liūto rinktinės Granito rajono vadas. 1951 11 26 skrebų grupė su Utenos milicija, ieškodama Aro būrio partizanų, 23 val. Juozo Tuskenio namuose Šileikių k. užtiko 5 partizanus. A.Morkūnas žuvo, du ( Viesulas ir Diemedis) buvo sužeisti, bet, pasinaudoję tamsa, pabėgo.

A. Zizienė ;

LYA.F.K-1. Ap.l6.B.312.L.40,41

MORKŪNAS BRONIUS - Strausas, g.1919 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Praėjus frontui, partizanaut išėjo trys broliai - Bronius, Jonas ir Stasys. Sesuo Emilija tapo ryšininke. Bronius partizanavo Vyžuonų ir Užpalių apylinkėse. Buvo Šmėklos būrio vadas. Bunkeris, buvęs Kušlių miške (prie Kėpių k., Užpalių vls.), buvo išduotas. 1951 04 12 jame žuvo B.Morkūnas, Gasparas Baronas, Ferdinandas Mikėnas ir Zosė Tylaitė. Pavyko pabėgti tik Antanui Morkūnui - Jaunučiui. Žuvusieji buvo numesti Užpalių aikštėje, paskui sumesti į duobę Galinių k., šalia Šventosios. 1990 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

B.B.2715/3.L.33;

LYA.F.K-l.Ap.?.B.365.L.216,

LYA.F. K-l.Ap. 16. B. 312. L 204,205

MORKŪNAS BRONIUS - Diemedis, g.1932 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Partizanaut išėjo jo brolis Antanas. Tėvą (Joną), motiną (Anelę) ir seserį (Adelę) ištrėmė į Sibirą, o Bronius pabėgo ir nuo 1948 m. tapo partizanu, priklausė Aro būriui. Žuvo 1952 04 29 rytą Surdegio miškelyje, netoli buvusios Trumbatiškio geležinkelio stoties. Kartu žuvo Vytautas Guobužas ir Bronius Mozūra. Žuvusieji užkasti Anykščiuose prie skrebų būstinės (J.Biliūno 86).

LYA.F.K-1 .Ap. 16.B.313.L.245.246

MORKŪNAS FLORIJONAS - Cibulis, g.1910 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Buvo pašto tarnautojas, dirbo telefonistu Panevėžy, o nuo 1945 m. - Vyžuonų pašte. Palaikė ryšius su V.Kaulinio būriu. 1945 m. pavasarį, partizanams laidojant Vyžuonose 9 partizanus, F.Morkūnas nukirpo telefono liniją, kad skrebai negalėtų prisišaukti čekistų iš Utenos. Po to turėjo mesti darbą ir eiti pas partizanus. 1945 06 08 Šiaudinių k. jį su draugais užklupo čekistai. F.Morkūnas ir Alfonsas Ruzgas žuvo, o Alfonsas Bivainis ir Juozas Vėgėlė pabėgo. Žuvusieji nuvežti į Uteną.

O. Tilindienė, O. Morkūnienė

MORKŪNAS JONAS - Viesulas, Šiaurys, g.1921 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls., ūkininko šeimoje. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi, o 1945 m. pavasarį išėjo į partizanus. 1946 m. pavasarį buvo paskirtas Šmėklos būrio vadu, o po kelių mėnesių - Beržo kuopos vadu. Nuo 1947 m. birželio iki žūties buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas. Pasinaudoję agento Ruonio (Pr.Gečio) pranešimu, 1949 09 28 čekistai Papiškių k. apsupo 8 partizanus. Žuvo Jonas Morkūnas, Vladas Patumsis, Silva Urbonas, Jonas Karvelis, Balys Jakštonis, Jonas Šutinys ir Antanas Palevičius. Gyvas išliko tik Mykolas Urbonas. Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero Utenoje.

B.B.P.-14966.T.2.L.158;

LYA. Ap.3.B.1614.L.152

MORKŪNAS JUOZAS, g.1903 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas, turėjo 14 ha žemės. Tarnavo policijoje. 1941 06 13 norėjo ištremti į Sibirą, J.Morkūnas bėgo, buvo peršautas ir paguldytas į ligoninę. Karo metais dirbo savo ūkyje. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi apie namus. 1945 05 13 Medinių k. vienkiemis buvo apsuptas, J.Morkūnas peršautas ir užmuštas šautuvų buožėmis. Palaidotas Antakalnių k. kapinėse.

MORKŪNAS STASYS - Senelis, Kardas, g.1912 m. Kunigiškių k., Vyžuonų  vls. Beržo kuopos, Šmėklos būrio partizanas, ŠR srities vado adjutantas. Žuvo 1947 06 24 Šimonių girioje, prie Ertėjų k., Svėdasų vis.

LKAK. P.62;

LYA Ap.3. B. 1614. L. 152

MOZŪRA BRONIUS - Kunotas, g.1929 m. Barkuškių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Priklausė Aro būriui. Žuvo 1952 04 29 rytą Dobilynėje, netoli Trumbatiškio. Kartu žuvo Bronius Morkūnas ir Vytautas Guobužas. Žuvusieji išvežti į Anykščius.

A.Zizienė;

LYA.F.K-1.Ap.l6.B.313.L.245,246

MUSTEIKIS BALYS, Vinco - Keras, g.1919 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Priklausė Žaibo būriui. Žuvo 1947 12 25 prie Taurapilio, netoli Bagdono sodybos. Kartu žuvo Bronius Ivanauskas ir Vytautas Staričenka.

J.Bivainis, B.Gaidelis

MUSTEIKIS BALYS, Adolfo, g.1922 m. Šiožinių k., Daugailių vls. Paskelbus mobilizaciją į sovietų armiją, slapstėsi apie namus. Nušovė 1945 03 23 prie Alekso Juodkos sodybos. Dalyvavo Degučių skrebai. Lavoną išsivežė.

V.Šileikienė (sesuo);

Vajasiškio bažnyčios MRK

MUSTEIKIS BRONIUS - Karvelis, Ramojus, g.1925 m. Gaspariškių k., Utenos vls. Paimtas į sovietų armiją ir apmokytas, iš Jašiūnų (prie Vilniaus) su Jonu Vyžintu pabėgo. Slapstėsi Dusynių kaime, paskui įsitaisė slėptuvę namie, po krosnimi. A.Trainiui pradėjus išdavinėt slėptuves, pasitraukė į Skudutiškio, Alantos apylinkes ir slapstėsi su A.Kraujeliu. Buvo Vyčio būrio vadas. Žuvo 1950 10 13 Buržilų kaime, netoli Alantos. Kartu žuvo Gintas Grigas, Vilius Sabaliauskas ir Mykolas Puodžiūnas.

E. Vainušienė (sesuo);

B.    B. 19151

MUSTEIKIS JONAS ,g. 1917 m. Antilgės k., Daugailių vls. Slapstėsi. Žuvo 1947 10 05 Antilgės k., palaidotas Vajasiškyje.

Vajasiškio bažnyčios MRK

MUSTEIKIS JUOZAS, g.1925 m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Slapstėsi Stučių k., pas J.Meidų. Suėmė V.Juška, nuvarė į Tauragnus, o kitą dieną prie areštinės nušovė, girdi, bandęs pabėgti. Kur užkastas, nežinoma.

J.Musteikis (brolis)

MUSTEIKIS PETRAS, gyv. Biliūnų k., Vyžuonų vls. 1946(?) m. nušautas rugius pjaunant. Šeima 1948 m. ištremta.

MUSTEIKIS POVILAS, g.1911 m. Antilgės k. Slapstėsi nuo sovietų kariuomenės ir 1945 05 25 krūmuose netoli namų buvo čekistų durtuvu subadytas. Palaidotas Juknėnų kapinėse viename kape su Broniumi Kvedaru ir Boniumi (Bonifacu) Bikeliu.

A.Musteikienė

MUSTEIKIS VLADAS, Prano - Biržėnas, gimęs Pilkenių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 03 13 tarpežeryje tarp Tauragno ir Labės, prie Tauragnų mstl.

P. Ruzgas

NAGELĖ KAZIMIERAS, g.1922 m. Ilčiukų k., Užpalių vls. Nušovė čekistai Gailiešionių k. 1945 05 12 per vyrų gaudynes.

Užpalių bažnyčios MRK

NAVADLIAUSKAS JUOZAS - Kameckas, g.1926 m. Varundiškių k., Leliūnų vls. Nuo kariuomenės slapstėsi apie namus. Pasislėpusį šiene 1945 06 16 durtuvu perdūrė čekistas, paskui pribaigė.

B. Ruzgas;

LKAK. P. 62

NELIUPŠIS BRONIUS, g.1924 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Abu su broliu Stasiu slapstėsi nuo kariuomenės. Stasį sugavo, o Bronių 1945 04 prie Vilkabru-kių nušovė. Tada žuvo dar 11 partizanų. Visi palaidoti Vyžuonų kapinėse.

B.Janulionienė, S.Neliupšis (brolis)

NORKŪNAS ALBERTAS, g.1925 m. Kubilių k., Daugailių vls. Sužinoję, kad 1948 02 10 pas Tilvyčius į Kubilių k. ateis partizanai, čekistai surengė pasalą, ir A.Norkūnas bei K.Kučinskas žuvo. Palaidotas Kubilių k. kapinėse.

LYA.F.K-1 .Ap.3.B. 1810.L.229-231,250,

B.1804.L.90, Ap.l5.B.3392.L.57

NORKŪNAS ANTANAS, g.1893 m. Garnių k., Daugailių vls. Ūkininkas. 1945 09 03 rytą kariuomenė apsupo sodybą, padegė klojimą. Jame žuvo F.Garnys, S.Paškevičiūtė, P.Pratkus ir B.Latėnas. Po to A.Norkūnas, palikęs namus, su K.Juo-dėnu kaimo krūmuose įsirengė bunkerį. 1945 10 27 enkavedistų buvo suimtas, žvėriškai kankintas ir užmuštas.

NORKŪNAS BRONIUS, g.1917 m. Kubilių k., Daugailių vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi. 1945 m. sugavo namie, mušė, reikalavo parodyt bunkerius, paskui pririšę virve varė prie Vaikeso ežero parodyt, kur tie bunkeriai. Ar 2 bunkeriai buvo prie Jono Mikšio sodybos (Antano Mintaučkio būrio partizanų), bet tušti. Jį varę skrebai Laurėnas ir Zizirskas grįžo, bet be B.Norkūno. Nebesurado jo nei brolis, nei seserys.

Z.Gylienė (sesuo), V.Steponavičius, P.Meidus

NORKŪNAS JURGIS, g.1921 m. Kubilių k., Daugailių vls. Nušautas prie Kubilių ir Juknėnų kaimų ribos 1947 m.

NORKŪNAS LIUDVIKAS, g.1925 m. Duobulės k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės namie, bet 1945(?)m. buvo surastas. Sumušę ir pririšę prie arklio čekistai jį tempė į Sirvydžių kaimo pusę. Pakeliui jis ir mirė.

PAKALNIS BRONIUS, gimęs Norvaišių k., Utenos vls. Partizanas, priklausė J.Sargūno būriui. Žuvo su Jonu Sargūnu 1945 07 04 Vaikutėnų miške. Palaidotas Sudeikiuose.

J. Medinis

PAKALNIS JONAS, gimęs Gailiešionių k., Užpalių vls. Alaušos būrio (vadas Pr.Pašilys-Zaibas) partizanas. Žuvo 1947 m.

B.B.35867/3.P.150

PAKALNIS JUOZAS - Vaitkus, gimęs Norvaišių k., Utenos vls. Uosio kuopos partizanas. Žuvo 1948 06 18.

B.B.P.-14966. L. 159

PAKALNIS VYTAUTAS - Pagirys, g.1927 m. Kirklių k., Sudeikių apyl. Po karo mokėsi technikume Vilniuje. Saugumas vertė šnipinėti, teikti žinias apie partizanus, tai 1948 m. rudenį grįžo namo ir slapstėsi Nolėnų k., Jono Šimonėlio sodyboje. Slėptuvė 1949 03 24 agento Liudviko Šimonėlio buvo išduota. Žuvo V.Pakalnis, V.Kaulinis, A. ir B.Bivainiai, N.Valančiūnas, A.Guobužas ir D.Sirutis. Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

E.Petrulionienė, J.Pakalnis (brolis), Z.Pečiūrienė (sesuo)

PALEPŠYS MYKOLAS - Kadagys, g. 1919 m. Skroblaus vnk., Tauragnų vls. Priklausė Lokio rinktinės Kadagio būriui. Žuvo Vyžių k. raiste 1946 07 11 su Janina Grumbinaite. Palaidotas Ginučių kapinėse.

Z. Grumbinaite;

Daunorių bažnyčios MRK

PALEVIČIUS ALFONSAS, g. 1924 tn. Vastapų k., Vyžuonų vls. Augo 5 broliai, iš jų 3 buvo išėję į partizanus. Žuvo 1944 12 25 Galinių k., Užpalių vls., prie Starkaus sodybos. Palaidotas slapta Pilvelių k. kapinėse.

A.Palevičius (brolis), J.Meleikis

PALEVIČIUS ANTANAS - Zaumeris, Paleckis, g.1925 m. Kudrės vnk., Leliūnų vls. 1944 m. pavasarį įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Po kautynių su Armija krajova su šautuvu grįžo namo. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų būrį, veikusį Pakalnių, Skudutiškio apylinkėse. Apie Papiškių k. apsistojusius partizanus čekistams pranešė ag. Ruonis (Pranas Gečys). 1949 09 28 kautynėse su čekistais žuvo A.Palevičius, Jonas Morkūnas, Vladas Patumsis, Silva Urbonas, Balys Jakštonis, Jonas Karvelis ir Juozas Šutinys.

L.Palevičius (brolis);

LYA.B.B.42003/3.L.1

PALIUKAITIS VINCAS - Šiaurys, g.1907 m. kažkur apie Kauną. Mokytojas (dirbo Belazariškių, Velaičių, Girsteitiškio, Suginčių pradžios mokyklose), atsargos leitenantas. 1945 m. pavasarį išėjo į partizanus. Buvo Sakalo rinktinės štabo narys. Žuvo per čekistų siautimus Pakalnių miške 1945 07 02. Palaidotas Pakalnių piliakalny.

S. Misiukienė;

LYA.F.K-l.Ap. 18. B.48. L. 122

PALSKYS BENAS - Skiltuvas, g.1926 m. Aulelių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje. Mokėsi Utenos gimnazijoje. 1944 m. iš VII klasės įstojo į LVR Marijampolės karo mokyklą. Gegužės mėnesį iš mokyklos pabėgo, nes vokiečiai norėjo paimt į frontą. Sugrįžus sovietams, slapstėsi, o 1945 m. pavasarį įstojo į Viesulo partizanų būrį. Žuvo kautynėse prie Vilkabrukių kaimo 1945 04 10. Palaidotas Vyžuonų kapinėse su 12 kitų kovotojų.

B.Janulionienė, A.Toleikienė (sesuo)

PALSKIS VYTAUTAS, g.1920 m. Giraišių k., Užpalių vls. Užpalių skrebai jį 1945 08 13 rado pas to pat kaimo Vladą Žilį. Abu pavarė iki Mikėnų kaimo ir prie Jurgio Stuko ir Repšio vienkiemių nušovė. Nuavę batus, paliko.

Užpalių bažnyčios MRK

PANAVAS STASYS, nuo Salako. 1946 09 14 su keliais partizanais buvo užtiktas Juknėnų k. Kazio Kilbausko sodyboje. Per susišaudymą buvo uždegtas namas. S.Panavas buvo nušautas ant laiptų, dar žuvo Antanas Pūslys.

PARAGYS BRONIUS, g.1920 m. Droničėnų k., Utenos vls. Žuvo 1945 06 12 Droničėnų miške kartu su Algirdu Mitalu. Palaidotas kaimo kapinėse.

PARAGYS VLADAS, g.1926 m. Droničėnų k., Utenos vls. Žuvo 1946 m. Nos-vaičių miške, Užpalių vls. Palaidotas Droničėnų k. kapinėse.

PAŠILYS LEONAS, g. 1922 m. Plepesiškių k., Užpalių vls. Šeima po karo išblaškyta: broliai Pranas ir Leonas išėjo partizanaut, Feliksas buvo suimtas, Alfonsas su motina (Elžbieta) ištremti, ūkis 1945 m. konfiskuotas. L.Pašilys žuvo prie Degėsių 1946 03 20.

Užpalių bažnyčios MRK


PAŠILYS PRANAS - Žaibas, g. 1918 m. Plepesiškių vnk., Užpalių vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Prasidėjus antrai sovietų okupacijai, suorganizavo Alaušo partizanų būrį. 1945 m. kovo pabaigoje Miškinių miške sušaukė partizanų susirinkimą, kuriame dalyvavo 35 vyrai. Buvo sudaryti 4 skyriai po 8 žmones. 1945 05 29 prie Satarečiaus partizanai davė priesaiką ir tapo LLA nariais. Alaušo būrys buvo vienas aktyviausių rajone ir veikė iki 1948 m. rudens. 1949 m. būrys buvo sunaikintas, ir P.Pašilys perėjo į Audros būrį. 1950 m. buvo sužeistas. Gavęs fiktyvius dokumentus, gyveno legaliai. 1952 03 23 Telšiuose buvo suimtas, nuteistas ir 1952 11 18 Butyrkų kalėjime (Maskvoje) sušaudytas.

LYA.B.B.35867/3

PAŠKONIS JUOZAS - Ąžuolas, g.1924 m. Davainių k., Dusetų vls. Išėjo į partizanus iš paskutinės gimnazijos klasės. Čekistai užtiko 1950 01 15, varydami žmones į kolchozo steigiamąjį susirinkimą ir nušovė Dikmonių k., Lie-sio Antano sodyboje.

O.Paršiukienė

PATUMSIS JONAS - Laisvūnas, g.1912 m. Virpuškių k., Vyžuonų vls. Aro būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 kartu su Povilu Guobiu Janonių miške. Kūnas nuvežtas į Vyžuonas ir užkastas šone kapinių, paskui artimųjų slapta perkeltas į kapines.

B.Janulionienė;

LKAK. P. 65

PATUMSIS VLADAS - Aukštaitis, g.1914 m. Antakalnių k., Utenos vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vokiečių okupacijos metais buvo seniūnas. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi, sudarė Aitvaro partizanų būrį ir jam vadovavo. Būrys veikė Skudutiškio, Suginčių apylinkėse. Nuo 1946 12 buvo Ąžuolo kuopos vadas, kol Papiškių k. buvo išduotas agento Ruonio (Pranas Gečys). Žuvo 1949 09 28 kuopos vadas ir dar 6 kovotojai: Balys Jakštonis, Jonas Morkūnas, Jonas Karvelis, Silva Urbonas, Antanas Palevičius ir Jonas Šutinys. Žuvusieji užkasti -Dauniškio kalnelyje, Utenoje.

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1619.L.189,

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1804.L.298

PAUKŠTĖ JOKYMAS - Gegužis, g. 1927 m. Rukšėnų k., Linkmenų vls. Dirbo Švenčionėliuose vairuotoju. Partizanaut išėjo 1950 m. liepos mėnesį. Bunkerį, kuriame slapstėsi J.Paukštė, čekistams parodė buvęs būrio vadas Tarzanas (Alfonsas Radzevičius) 1951 12 23. Žuvo kartu su Vladu Bimba.

A. Gadliauskas;

LYA.F.K-1.Ap.3.B.375.L. 176,

LYA.F.K-1.Ap.l5.B.4420.L.326

PAULIUKAS PETRAS, g.1920 m. Mažionių k., Užpalių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Surado skrebai 1945 05 namie, varė į Jūžintų šilą, reikalaudami parodyt bunkerius. Rado jį žmonės skrebų nukankintą šile, prie buvusių bunkerių. Kartu buvo nušautas dar Džiugelis. Abu palaidoti Pilkėnų k. (Jūžintų vls.) kapinėse.

L.Berniūnas, O.Juknevičienė

PAUNKSNIS LEONAS, g. 1924 m. Rimiškių ? k., Užpalių vls. 1945 07 07 ten nušautas ir palaidotas.

Užpalių bažnyčios MRK

PELAKAUSKAS PRANAS, g. 1924 m. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Praėjus frontui, išėjo į partizanus ir 1944 12 16 žuvo.

V.Kiaušienė (sesuo)

PELĖDA BALYS - Zubrys, Stumbras, g.1922 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls. Būrio vadas. Būryje buvo (1946 m.) 19 partizanų. 1946 07 - 12 05 buvo Ąžuolo kuopos vadas. Žuvo 1946 12 05 Briedinės k., Adolfo Pelakausko sodyboje. Žuvimo aplinkybės ne visai aiškios. Palaidotas Stirnių kapinėse.

A.Gurkšnys, B.Gylys;

Abarius L. Lietuvos partizanai//LKA.T. 16.P.33,37,38,128;

LYA.F.K-1 .Ap. 3. B. 1609. L. 12,13

PELĖDA JONAS - Tankas, g. 1920 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls., valstiečių šeimoje. Žuvo 1948 02 15 Adolfo Braškaus sodyboje, Dotenių k. Kartu žuvo K.Gaivenis, A. Graužinis, B.Bikus, D.Stundžia bei J.Šinkūnas ir šeimininkas su dukrele Aldute. Žuvusieji užkasti Dauniškio kalnely, Utenoj.

LYA.F.K-1.Ap.3. B. 1616. L. 140-142,214,

LYA.F.K-l.Ap3.B.1617.L.l 11

PELĖDA VLADAS, Justino - Luputis, Bulba, g.1924 m. Šilų vnk., Panatryčio k., Kuktiškių vls. Trimito būrio vadas. Jį išdavė agentė Miškas (Ona Jakimavičienė iš Ažuprūdžių k.). Žuvo prie jos sodybos 1950 08 28. Palaidotas Navazų k. kapinėse.

B. Gylys;

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.4420. L. 22,82,

139,217,

LYA. F. K-l.Ap. 16.B.310.L. 143,

LYA.F.K-l.Ap. 16. B.312. L. 193,194

PELIONIS JUOZAS - Šturmas, g.1925 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Dalyvavo kautynėse su Armija krajova prie Graužiškių mstl., buvo sužeistas. Po karo išėjo į partizanus, buvo Šmėklos būrio vadas. Žuvo 1949 10 04 tarp Kunigiškių ir Vilkabrukių kaimų, prie Nasvės upelio (Piginikų miškely). Kartu žuvo Kazys Žvirblis ir Antanas Grižas.

V. Vosylienė (sesuo), B.Pelionis (brolis)

PENKAUSKAS KAZYS - Narcizas, iš Ignalinos rajono, nuo Salako. Suėmus kuopos vadą Mamertą Laurinėną - Mingailą, nuo 1946 01 20 jai vadovavo K.Penkauskas. Žuvo jis Juknėnų k., Daugailių vls. 1946 03 13.

Abarius L. LKA.T.16.P.58,131

PEREVIČIUS VYTAUTAS - Dobilas, g. 1924 m. Meldučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Aušros būrio partizanas. 1948 03 27 su Mykolu Valančiūnu, norėdami Velykoms Leliūnų miestelyje iškelti trispalvę, prie Lementiškio k. susidūrė su čekistais, ir abu žuvo. Per Velykas gulėjo numesti Leliūnų miestelyje, kur užkasė, nežinia. Po to 1948 05 22 tėvą Juozą Perevičių ištrėmė.

A.Bartašiūtė,    A.Zizienė

PEŠKAITIS JONAS, gimęs Šalinėnų k., Antalieptės vls., Zarasų aps. Partizanas. Žuvo 1945 07 01 susirėmime su kariuomene prie Šlepečių k., Daugailių vls. Kartu nušauti A.Blaževičius, E.Dūdėnas, P.Daubaras, J.Lumpickas, J.Medinis, A.Rusake-vičius, J.Žuklys.

E.Kašalynienė, J. Vanagas

PETKEVIČIUS SERAPINAS - Suvalkietis, g.1922 m. Kampų k., Alantos vls. Partizanas, pakeitęs žuvusį Geležinio Vilko būrio vadą P.Karalių - Dobilą (1946 10 12). Žuvo 1946 12 01 Vaišniūnų k., Alantos vls. Numestas buvo Skudutiškyje, paskui Utenoje. Čia gal ir užkastas.

M. V. Vaitkuvienė (sesuo)

Abarius L. LKA.T.16.P.37

PETRAUSKAS BRONIUS, g.1926 m. Linskio k., Užpalių vls. Buvo Salų žemės ūkio mokyklos mokinys. 1944 12 22 atėjo kareiviai su skrebais. Radę kambaryje Bronių su broliu Juozu, surišo abiems rankas, sumušė ir, nuvarę prie Kušlių miško, nušovė. Dar buvo nušautas ir pas juos užėjęs Benonas Buitvydas iš Narbūčių k.

S. Petrauskas (brolis)

PETRAUSKAS JONAS - Kardas, g.1930 m. Vidžiūnų k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo kartu su Jonu Mačiuliu Lukošiūnų k. 1948 07 18.

B.B.P.-14966.L.l57

PETRAUSKAS JUOZAS, g. 1923 m. Linskio k., Užpalių vls. Baigė Salų žemės ūkio mokyklą. Į sovietų kariuomenę nėjo. 1944 12 22 į Petrauskų pirkią užėję čekistai rado kambaryje Bronių bei Juozą Petrauskus ir Benoną Buitvydą, surišo jiems rankas, sumušė, nuvarė iki Kušlių miško ir nušovė.

S. Petrauskas (brolis)

PETRAUSKAS JUOZAS - Laimutis, g. 1921 m. Debeikių k., Alantos vls. Mokėsi Molėtų progimnazijoj ir Utenos gimnazijoj. 1940 m. įstojo į Vilniaus universiteto ekonomikos ir teisės fakultetą. Karo metais dirbo Alantos žemės ūkio mokykloje buhalteriu. Sugrįžus sovietams, su broliu Adolfu išėjo į partizanus. Brolį 1944 m. gruodžio mėnesį sužeidė, tėvus ir seserį ištrėmė į Sibirą. Žuvo su Jurgiu Rubiku Pavirinčių miške, netoli Spiečiūnų k. 1949 04 30.

A.Šiukščius

PETRAUSKAS VLADAS, g.1927 m. Vidžiūnų k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1947 m. Lukošiūnų k.

Iš Tauragnų seniūnijos partizanų sąrašo

PETRAVIČIUS ALBERTAS, g. 1918 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Tėvai 1926 m. nusipirko apie 40 ha žemės Inkartų k., ir šeima persikėlė ten. Baigė Utenos gimnaziją ir dirbo Tauragnuose mokytoju. Gavęs šaukimą į kariuomenę, su Br.Kazicku pasitraukė į Andrioniškio apylinkes. Ten buvo pažįstamas kun. Šermukšnis. Prie Šimonių girios 1945 (?) m. vasarą ir žuvo. Sesuo arkliu nuvažiavo (apie 45 km) į Andrioniškį, slapta išsikasė ir, apdėjusi šienu, parsivežė brolį. Palaidojo Biliakiemio kapinėse.

J.Žibėnas, A.Palskis, A. Petravičius (brolis)

PETRAVIČIUS HUBERTAS - Aidas,g. 1926 m. Kašeikių k., Kuktiškių vls. 1945 m. gavo šaukimą į kariuomenę, bet pasirūpino fiktyvius metrikus (pasijau-nino 3 m.). 1949 m. pašauktas į karinį komisariatą, nuvažiavo, bet pabėgo ir slapstėsi. Tėvą nukankino enkavedistai, šeimą 1951 m. rudenį ištrėmė. Nebeturėjo nei ką valgyti, nei kuo rengtis. Iš žmonių prašyt nenorėjo. Kol dar buvo, slapstėsi su Trimito būrio partizanais, paskui liko vienas. Žiemą sušalęs užėjo į Židonių pirtį (Raudonėlės k.) pasišildyti, bet buvo išduotas ir 1957 03 06 Lu-niaus nušautas. Buvo numestas Molėtų gatvėje, paskui gal pervežė į Uteną.

L.Kaniušienė (sesuo)

PETRAVIČIUS VYTAUTAS - Alkas, Benius, g. 1923 m. Juknėnų k., Daugailių vls., bet po 3 m. persikėlė į Inkartų kaimą. 1941 m. baigė Utenos gimnaziją. Užėjus vokiečiams, 1,5 metų dirbo reicho darbo tarnyboje, o grįžęs - arbaitsamto vertėju. Sužinojęs apie ruošiamas žmonių gaudynes darbams į Vokietiją, pranešdavo, kad pasislėptų. Dar vokiečių okupacijos metais, su kitais pradėjo leisti nelegalų laikraštėlį „Laisvės keliais”, jį leido ir užėjus sovietams. Artimai bendradarbiavo su Stasiu Žibėnu. Pas jį 1945 06 17 buvo užkluptas čekistų. Bėgantį sukapojo kulkosvaidžio kulkomis. Palaidotas Biliakiemyje.

A.Petravičius (brolis), J.Žibėnas

PETRONIS BRONIUS, g.1919 m. Plepiškių k., Leliūnų vls. Vedęs gyveno Terpežerių k. 1944-1946 m. priklausė Kirvio vadovaujamam būriui. Su būrio vado žinia legalizavosi, bet laikė bunkerį. Slėptuvę surado, bet be partizanų. Davė užduotį suimt Antaną Lapienį. Kai užduoties neįvykdė, atėję skrebai norėjo suimt. Šoko į Rubikių ežerą ir dingo. Manė, kad pašautas nuskendo, bet buvo tik sužeistas. Po to gydėsi ir slapstėsi Balteniškių k. pas Br. Tylą. Su juo 1950 07 16 Baltenių k. raiste ir žuvo.

A.Zizienė,    B. Sakalauskienė;

LYA. F. K-l.Ap. 16. B. 310. L. 3,

B.312.    L.301,312

PETRONIS BRONIUS - Piratas, Pilotas, g. 1929 m. Tautgirių k., Leliūnų vls. Mokėsi Leliūnų progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Įtariamas, kad palaiko ryšius su partizanais, pradėjo slapstytis. Išėjo partizanaut ir jaunesnis brolis Steponas. Pagal „Briedžio” pranešimą, 1950 04 29 abu buvo užtikti menkoje palapinėje prie Tautgirių k. Bronius žuvo, o Stepui pavyko pabėgti. Palaidotas Leliūnuose. Tėvas ir motina pateko į lagerius.

B.Petronienė (motina);

LYA. F. K-l.Ap. 16. B. 312. L. 248,299.300,301

PETRONIS STEPAS - Gintaras, g. 1934 m. Tautgirių k., Leliūnų vls. Į partizanus išėjo iš Leliūnų progimnazijos ketvirtos klasės 1949 m., nes buvo įtariamas palaikąs ryšius su partizanais. 1950 04 29 saugumo informatoriaus pranešimu, čekistai buvo užklupę palapinėje netoli namų. Brolis Bronius žuvo, o Stepas pabėgo. Slapstėsi apie Pakalnius, Skudutiškį, Labanoro girioje. Priklausė Trimito partizanų būriui. Žuvo išduoti J.Bulkos 1951 03 22 su 12 Trimito būrio partizanų netoli Lygalaukio ir Napriūnų kaimų. Užkasti buvo prie Utenos, Rašės paraistėje. Dabar palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

LYA. F. K-l.Ap. 15. B.4420. L. 207,208,

LYA. F. K-l.Ap. 16. B. 312. L. 301

PETROKA MYKOLAS, g.1920 m. Biržūnų k., Salako vls. Tėvas 18 metų dirbo Degučių vls. viršaičiu, buvo suimtas ir mirė Lukiškių kalėjime. Į kalėjimą pateko ir Mykolo brolis Petras. Mykolas partizanavo skrajojančiame būryje ir žuvo 1945 06 29. Palaidotas Vyžių k. (Tauragnų šen.) kapinaitėse.

B.Petrokaitė (sesuo), Z.Grumbinaitė

PETRULIONIS JONAS, gyv. Mockėnų k., Utenos vls. Žuvęs 1945 m.

PLETAS ALEKSAS, Vilhelmo, g.1924 m. Vorėnų k., Molėtų vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1946 01 prie Pakalnių. Palaidotas Bajoriškių k.

L.Pletienė

PRANSKŪNAS POVILAS, g.1924 m. Kaniūkų k., Užpalių vls. Slapstėsi, paskui legalizavosi. 1945 12 08 skrebai (Repšys, Zabulis, Stankūnas) užtiko pas kaimyną V. Vaškelį, išsivedė ir prie Norvaišių k. nušovė. Palaidotas Kaniūkų k. kapinėse.

G.Šarkanienė (sesuo)

PRATKUS POVILAS, Juozo, g.1926 m., gyv. Garnių k., Daugailių vls. Praėjus frontui, slapstėsi Daugailių apylinkėse. Čekistai užtiko 1945 09 03 rytą Garnių k., Antano Norkūno klojime. Klojimą padegė. Žuvo su juo dar Fabijonas Garnys, jo žmona Stefanija Paškevičiūtė ir Bronius Latėnas.

Vajasiškio bažnyčios MRK

PUODŽIŪNAS MYKOLAS - Valteris, g. 1918 m. Lementiškio k., Leliūnų vls. Partizanas, Žėručio rajono ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 10 13 prie Buržilų k., netoli Skudutiškio. Kartu žuvo Br.Musteikis, V.Sabaliauskas, Juočepis iš Bajorų k.

B. B. 19151/3

PUODŽIŪNAS STASYS - Aitvaras, g.1928 m. Lementiškio k., Leliūnų vls. Žemės tėvai turėjo 8 ha, o augo 6 vaikai. Į sovietų kariuomenę nėjo. Išėjo 1950 05 15 partizanaut. Priklausė Liūto būriui, kuris veikė Skudutiškio - Alantos apylinkėse. Žuvo 1950 12 26 prie Antano Rudzinsko sodybos.

P.Steponėnas;

B. B. 19151/3

PUODŽIUS BALYS, Povilo, g.1927 m. Spulių k., Alantos vls. Žuvo 1947 12 16 prie Pakalnių bžnk.

PUODŽIUS BRONIUS, Petro, g.1921 m., gyv. Vyžuonose. Slapstėsi nuo kariuomenės Vyžuonų šile. Žuvo 1945 05 05(12) prie Balčio ežero su Petru Šileikiu, Kostu Jurelevičiumi ir Jonu Kvykliu. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

J. Daugilis

PUREVIČIUS SIMONAS - Švyturys, g.1932 m. Ginučių k., Linkmenų vls. Partizanas nuo 1950 m. liepos mėnesio. Žuvo 1951 01 26 Minčios miške, prie Utenykščio ežero. Kartu žuvo Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas.

Abarius L. LKA. T. 16.P.92-93;

Voruta. 1998. Nr. 18. P. 15

PURVINIS PRANAS, g.1915 m. Egliniškio k., Dūkšto vls., Zarasų aps. Vedęs nuo 1941 m. gyveno Juknėnų k., Daugailių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstėsi apie Pr.Miškinio namus. Žuvo 1946 10 18 su Anupru Meidumi Juknėnuose. Bunkerį parodė prikankintas Jurgis Dudėnas. Jausdamas dėl to kaltę, bunkeryje rastu ginklu ir pats nusišovė.

B. Purvinis (sūnus);

LYA.F.K-l.Ap.3.B.l 798. L. 236,

LYA. F. K-l.Ap.3.B. 138. L. 230,

LYA.F. K-l.Ap. 58. B. B. 11868/3. L. 61

PUSLYS ANTANAS, g.1917 m. ir gyveno Salako mstl. Buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Prasidėjus vyrų gaudymui į frontą, slapstėsi Juknėnų k., Daugailių vls. Žuvo Kazio Kilbausko sodyboje 1946 03 13.

B.Kilbauskas

PŪSLYS BRONIUS, g. 1924 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Praėjus frontui, slapstėsi. Slėptuvę parodė suimtas ir kankinamas Jurgis Dudėnas. Žuvo 1946 10 18 Juknėnuose kartu su Broniumi Maniušiu ir Pranu Purviniu. Nušautuosius nuvežė į Daugailius, prie skrebyno.

B.Jučienė

PUTRIMAS ANTANAS - Čerčilis, gimęs Viešeikių k. Pratizanas, priklausė Alaušo būriui ( vadas Pr.Pašilys). Žuvo 1945 12 25 prie A.Ruzgaitės sodybos Plepesiškių k. Slapta palaidotas Kaniūkų kapinėse 1946 01 05.

J.Meleikis;

B.B.35867/3;

LYA.F. K-l.Ap. 18. B. 50. L. 353

PUTRIMAS BALYS, gimęs Viešeikių k. Partizanas, slapstėsi Viešeikių k. miške. 1945 08 13 apsupo čekistai, ir žuvo su Jonu Grigaliūnu bei Povilu (?) Siručiu.

J.Meleikis

PUTRIMAS BALYS - Dučė, Vaidūnas, Ūkvedys, g.1920 m. Antakalnių k., Utenos vls. 1944-1945 m. Utenos amatų mokykloj dirbo instruktoriumi. Gavęs šaukimą į kariuomenę, išėjo į mišką - įstojo į Aitvaro partizanų būrį. Nuo 1946 m. buvo būrio vadas, Liūto rinktinės žvalgybos viršininkas. 1952 04 21 pagal saugumo parengtą planą, pasitelkus partizano brolį, panaudojus migdomąjį preparatą, buvo (su Pranu Pakalniu) suimtas, karo tribunolo nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1953 01 03.

S.Putrimaitė (sesuo);

LYA. B. B. 26701/3

PUTRIMAS FELIKSAS, g. 1921 m. Viešeikių k., Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi. Nušovė jį ir Balį Sagadiną Viešeikiuos 1945 01 05, parėjus į namus maisto. Klojimą sudegino, bet palaidoti leido kaimo kapinėlėse.

PUTRIMAS JONAS ,g. 1930 m. Viešeikių k., Nušautas namie, einant iš pirties 1950    12 22. Nušovė skrebai. Palaidotas Užpalių kapinėse.

Užpalių bažnyčios MRK

PUTRIMAS JONAS, gimęs Viešeikių k. Partizanavo savo apylinkėse. Žuvo 1945 m. gruodžio mėnesį.

J.Mieleikis;

LYA.F.K-1.Ap.l8.B.59.L.7

PUTRIMAS JUOZAS - Vasaris, g.1918 m. Antakalnių k., Utenos vls. Partizanavo Aitvaro būryje Skudutiškio ir Pakalnių apylinkėse. Pasinaudoję agento Meškos paslauga, 1949 06 06 čekistai apsupo Antano Bagdono sodybą Skrebiškių kaime ir užtiko bunkerį, kuriame žuvo J.Putrimas ir Jonas Ušackas. Putrimas uždusęs nuo parako dūmų. Suimti buvo Juozas Zaranka ir Vytautas Skobiejus.

J.Zaranka;

LYA.F.K-1. Ap.lOB.69.L.55.56,

LYA.F.K-l.Ap. 10.B. 70.L.296.297

PUTRIMAS KAZYS, g.1920 m. Pauliukiškių k., Vyžuonų vls. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, su broliais Baliu ir Stasiu išėjo partizanaut. Slapstėsi apie namus, paskui perėjo į Žaliamiškį, vėl grįžo į savo kraštą, bet prie Vilkabrukių susidūrė su rusų kariuomene ir 1945 04 10 žuvo. Žuvusius 10 kovos draugų partizanai iškilmingai palaidojo Vyžuonų kapinėse.

S. Putrimas (brolis)

RAČINSKAS PRANAS - Drugys, Žaibas, g.1921 m. Geibų k., Dūkšto vls. Partizanų būrio vadas. Žuvus K.Kaladinskui, Vytauto apygardos vadas Lokio rinktinės vadu 1948 03 24 laikinai paskyrė P.Račinską. Saugumo agentai Beržas ir Rūta išdavė prie Utenykščio ežero, Minčios girioje, įrengtą štabo bunkerį. 1951 01 26 rinktinės vadas ir S.Purevičius žuvo, kiti pasitraukė.

Abarius L. LKA. T.16.P. 92-93;

Voruta. 1998. Nr. 18. P. 15

RADZEVIČIUS KAZYS - Ilgūnas, g. 1923 m. Aušros k., Debeikių vls. Partizanas. Žuvo 1946 02 18. Palaidotas Kilėviškių k. kapinėse.

LKAK P. 69

RAKAUSKAS ALEKSAS, g. 1920 m. Bernotiškio k., Tauragnų vls. 1944 12 09 pamatęs ateinant skrebus, bėgo ir buvo nušautas.

A. Stundžia

RAKAUSKAS ANTANAS. Partizanas. Žuvo 1945 06 11 Utenos vis.

RAKAUSKAS AUGUSTINAS, gimęs Bemotiškio k., Tauragnų vls. 1944 12 09 rusų kareivių buvo suimtas. Su Gyliu nuvarė iki Kemešio girios, ir abu Vaidulėse buvo durtuvais subadyti.

A.    Stundžia

RAKAUSKAS BALYS. Partizanas. Žuvo 1945 06 11 Utenos vis.

RAKAUSKAS JUOZAPAS. Partizanas, žuvo kartu su Vladu Ažubaliu ir Jonu Šakaliu prie Vieteikių k. (netoli Pakalnių) 1945 04 16.

RAKAUSKAS MYKOLAS. Partizanas. Žuvo 1945 06 11 Utenos vis.

RAMANAUSKAS JUOZAS - Šarūnas, g.1910 m. Pagrandų k., Degučių vls. Partizanas, priklausė Audros būriui. Žuvo Paindrės k. 1951 09 26 kartu su Povilu Stuku, Ona Stukiene ir Broniumi Svilu, bėgdami iš padegtos daržinės.

J.Dijokienė;

B.B.27151/3.    T.5. L.110

RAMANAUSKAS PRANAS - Liepa, g.1915 m. Pagrandų k., Degučių vls. Augo 7 vaikai. Mokėsi Utenos gimnazijoje ir, ją baigęs, dirbo Dūkšte mokytoju. Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Žuvo 1950 10 28 Ripaičių k., Saldutiškio vls., T.Mačiulienės sodyboje (padegtame klojime).

A. Ramanauskaitė - Mačiulienė

RAMANAUSKAS VYTAUTAS - Žilvinas, g.1928 m. Verbiškių k., Molėtų vis. 1950 m. buvo paimtas į sovietų armiją, bet po pusmečio pabėgo. Įstojo į Viesulo būrį. Buvo Liūto rinktinės ūkio skyriaus viršininkas. Žuvo 1951 11 03 Buitūnų kaime, Kuktiškių vls., prie P.Giedraičio sodybos. Lavonas nuvežtas į Kuktiškes. Kur užkastas, nežinia.

A.Ramanauskas    (brolis)

RAMELIS TEOFILIS, Jurgio, g.1923 m., gyv. Sudeikiuose. Žuvo 1945 10 Sudeikiuose. Šeima 1949 m. ištremta.

RAMONAS ADOMAS. Buvo Kuktiškių vls. nuovados viršininkas. Praėjus frontui, priklausė Beržo partizanų būriui. Žuvo Raguškių k. 1945 06 24 su Jonu Snukiškiu, Antanu Snukiškiu, dar vienu Antanu Snukiškiu bei Antanu Cibu.

S.Kazlienė

RAMONAS BRONIUS - Baronas, g.1910 m. Medenių k., Utenos vls. Praėjus frontui, su Gyliais pradėjo slapstytis. Kai šie žuvo, partizanavo su Jonu Šarkiu. Buvo sužeistas. 1947 03 14 prie Kirklių k. su J.Šarkiu pateko į pasalą ir buvo nušautas, o draugas susisprogdino. Užkastas Dauniškyje. Žmona Albina mėgino išsikasti, bet naktį per klaidą iškasė Šarkį, o vyras ten ir liko.

B.Bikuvienė    (duktė)

RAŠKAUSKAS PRANAS, g. 1912 m., gyv. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Žuvo 1945 01 13 Kirdeikių k.

RAŠKEVIČIUS ALGIRDAS, Ksavero - Titnagas, g.1926 m. Maneičių k., Daugailių vls. Mokėsi Utenos gimnazijoje. 1945 m. vasario mėnesį buvo suimtas. Pralaikę mėnesį, paleido. Į mokyklą nebegrįžo, pradėjo slapstytis. 1946 0416 su Baliu Buroku Maneičių kaime buvo apsupti. Algirdas bėgo Alaušo ežero pusėn ir buvo nušautas. Lavoną įmetė duobėn prie Daugailių kapinių. Seserys ir tėvai jo palaikus slapta perkėlė į Daugailių kapines.

A.Raškevičiūtė (sesuo)

RAŠKEVIČIUS BRONIUS - Tauras, g.1929 m. Baltušavos (Jašiškio) k., Skiemonių vls. Paimtas į sovietų armiją 1950 05 29 su dviem draugais pabėgo ir slapstėsi apie tėviškę su Br.Tumasioniu, J.Apacianka. 1951 05 įstojo į Liūto būrį. 1952 m. slapstėsi Klykūnų k. Gavusi slapto pranešėjo Gegutės informaciją, 30 čekistų grupė 1952 02 28 miško kirtime užtiko bunkerį, iš kurio iššoko du partizanai. Justinas Apacianka buvo suimtas, o Bronius Raškevičius nušautas.

S.Raškevičiūtė (sesuo);

LYA. F.K-l.Ap.15. B. 268. L. 63,64,80;

LYA.F.K-l.Ap.3. B. 1412.T.3.L.303

RAŠKEVIČIUS VLADAS, g. 1924 m. Baltušavos k., Skiemonių vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vis.

LKAK. P.70

RAUDONIS BRONIUS, g. 1922 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Partizanas. Dalyvavo suimtų vyrų vadavime 1945 05 28 prie Raudoniškio k., Kuktiškių vls. ir žuvo su 17 kitų partizanų. 1989 m. palaikai iš žuvimo vietos perkelti į Utenos naująsias kapines.

D.Raudonienė

REGALAS GASPARAS - Tigras, g.1920 m. Kišūnų k., Užpalių vls. Ūkininkas. Po karo slapstėsi prie P. Žlėjos sodybos Biliakiemio k. Suimtas partizanas A.Žvirblis kankinamas pasakė, kur yra bunkeris. 1947 02 21 slėptuvė buvo surasta. Su G.Regalu žuvo Vladas Ruzgas, Viktoras Cijūnaitis ir Petras Žlėja.

A.Kibickienė,    A.Žlėjaitė

REMEIKIS ANTANAS, gimęs Gailiešionių k., Užpalių vls. Partizanas, priklausė Alaušos (Pr.Pašilio - Žaibo) būriui. Žuvo 1947 m.

LYA.B.B.35867/3.L. 150

REPŠYS DOMINYKAS - Briedis, g.1925 m. Ubagų (dabar - Liepakalnių) k., Užpalių vls. Priklausė Alaušos būriui (vadas Pr.Pašilys). Slapstėsi savo apylinkėse. Žuvo 1946 11 09 Daugilio vienkiemyje kartu su A.Adomoniu bei A.Ridiku.

B.    Geleževičius;

B.B.35867/3.L.150

REPŠYS JUOZAS, g.1924 m. Užpalių vienkiemy, Užpalių vls. 1944 11 20 Mažeikiškių vnk. pas Ališauską kuliant javus, sodybą apsupo skrebai. J.Repšys įlindo į šiaudus - pasislėpė. Skrebai pašaudė iš automatų ir nušovė. Tuo pačiu kartu nušovė bėgantį Joną Šimonėlį.

A.Čeponis;

Užpalių bažnyčios MRK

RĖZA STASYS, g.1900 m. apie Pakalnius. Kaip Lietuvos savanoris, Meldučių kaime, Leliūnų vls. gavo žemės. Šaulys. Praėjus frontui, palaikė ryšius su Pakalnių miške įsikūrusiais partizanais. Po miško „šukavimo,, ėjo pas partizanus, buvo sugautas ir 1945 07 03 varant nukankintas kaip ryšininkas. Jo ir Jono Zizo lavonai buvo numesti į paplentės griovį Leliūnuose ir kažkur prie Dieninio užkasti. 1989 m. vasarą palaikų ieškota, bet rasti nepavyko.

G.Borisevičienė, A.Maziliauskienė (dukterys)

RIAUBA ANTANAS, g. 1907 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Nepriklausomybės metais tarnavo pasienio policininku. Praėjus frontui, slapstėsi, paskui išėjo partizanaut. Žuvo 1945 02 23 su Stasiu Augučiu ir Dominyku Valančiūnu prie Sprakšių šilo. Užkastas šone Vyžuonų kapinių.

O.Tilindienė (sesuo), B.Janulionienė

RIDIKAS ANTANAS, g.1925 m. Užpalių vnk. ir vls. Turėjo 3 valakus žemės. Partizanavo apie Užpalius ir žuvo Daugilio vnk. 1946 11 09. Palaidotas Užpalių kapinėse.

P. Kemeklis

RYLIŠKIS ANTANAS, Antano. Partizanas, žuvo 1946 10 08 Tauragnų vis.

RYLIŠKIS BONIFACAS - Kėkštas, gimęs Aižutėnų k., netoli Kirdeikių bažnytkaimio (Linkmenų vls.). Priklausė Vytenio partizanų būriui. Žuvo 1951 03 02 Indubakių k. su Martynu Krukiu ir sodybos šeimininke O.Klimavičiene (Livarauskiene).

M.Balčiūnas, J. Balčiūnas;

LYA. F. K-l.Ap. 15. B.4420. L. 190

RYLIŠKIS JONAS, g.1914 m. Ryliškių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1946 m. Ryliškių k.

Tauragnų seniūnijos duomenys

RYLIŠKIS JONAS, g. 1923 m. Partizanas, žuvęs 1944 m. Palaidotas Plaučiškių k., Saldutiškio sen. kapinėse.

RYLIŠKIS VYTAUTAS - Bitinas, g.1923 m. Kuktiškių miestelyje. Trimito būrio vadas. Žuvo 1951 03 22 Napriūnų k., Kuktiškių vls. Užkastas su dar 11 kitų kartu žuvusių Rašės paraistėje. 1990 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

P. Gaidelytė;

LYA. F. K-l.Ap. 15. B.4420. L.207,208

RIMONIS STASYS, g.1919 m. Čemaučiznos k., Vyžuonų vls. Partizanas. 1945 06 16 čekistai užklupo jį Maloniškio k., prie Prano Šatkausko sodybos ir sunkiai sužeidė. Vežamas sunkvežimiu mirė, tai Kaliekių k., prie P.Gučiaus sodybos išmetė. J.Žvirblis, J.Eidžiulis ir P.Stasiulionis palaidojo Kaliekių kapinaitėse.

S.Buivydis, J.Žvirblis;

LKA K. P. 71

RINGELEVIČIUS ALBERTAS, gimęs Gatakiemio k., Saldutiškio vls. Šaukiamas į kariuomenę, slapstėsi. 1945 m. pradžioje su broliu Jaroslavu išėjo į Kiauneliškio bunkerius, į Tigro rinktinę ir kovo 10-11 d. abu žuvo.

V. Klimašauskas

RINGELEVIČIUS JAROSLAVAS, gimęs Gatakiemio k., Saldutiškio vls. Paskelbus sovietams mobilizaciją, su broliu Albertu slapstėsi apie namus. 1945 m. pradžioje įstojo į Tigro rinktinę ir kovo 10-11 d. su broliu ir dešimtimis kitų partizanų žuvo.

V. Klimašauskas

ROŽĖ PRANAS, gimęs Ryliškių k., Tauragnų vls. Su kitais kaimo vyrais slapstėsi. Suėjusius į pirtį apšilti Ryliškių k. aptiko skrebai. 1945 m. balandžio mėn. žuvo kartu su Juozu Maniušiu, Jonu Šiauriu ir Jonu Žalnieriumi. Lavonus nuvežė į Kuktiškes.

B. Grašys

RUDĖNAS JUOZAS, g.1900 m. Matelėnų k., Kuktiškių vls. 1945 07 23 pro sodybą prabėgo vyras, gal partizanas. Atsiviję Kuktiškių skrebai reikalavo parodyt, kur nubėgo ar pasislėpė. Nusivarę į klojimą, mušė kultuvais, šakėm, grandinėm, kol žmogus prarado sąmonę. Kad nebūtų skundų, klojimo šalinėj iškasė duobę ir dar gyvą užkasė. Nužudytąjį namiškiai surado ir palaidojo Suginčių kapinėse.

A.Gurkšnys

RUDĖNAS POVILAS, g.l921(?)m. Bajorų k., Tauragnų vls. Buvo nuomininkai, paskelbus mobilizaciją, išėjo į partizanus. Prie Stūglių kapų 1944 11 20 apšaudė čekistus ir pats prie Pilkenių buvo sužeistas. Vincas Musteikis iš Pilkenių jį nuvežė į Bajorus, bet skrebai surado ir, matyt, nužudė.

K.Sirgėdienė

RŪGŠTELĖ BALYS - Ramūnas, g.1926 m. Pavarlio k., Tauragnų vls. Partizanas. Veikė Tauragnų - Kuktiškių apylinkėse. Priklausė Voveraičio būriui. Pagal agento Jurkos pranešimą, prie Kazimieravos kaimo buvo surengta pasala. 1947 07 29 į tą pačią vietą atėjo antra čekistų grupė, ir pavyko nukaut vieną partizaną. Žuvo B.Rūgštelė. Kiti du pabėgo.

P.Gaidelytė, B. Grašys;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1804. L. 178,179

RŪGŠTELĖ PETRAS, g.1915 m. Kubilių k., Daugailių vls. Žuvo netoli namų 1944 m. Palaidotas Kubilių kapinėse.

U.Rūgštelienė - Mikalauskaitė (žmona)

RUKŠĖNAS ANTANAS - Sakalas, g.1923 m. Antalamėstės k., Saldutiškio  vls. Paskelbus sovietams mobilizaciją į frontą, Antanas su broliu Jonu išėjo į mišką. Žuvo 1948 m. Pastovėlio vnk., Molėtų rj. Numestas buvo Molėtuose. Palaikų surasti artimiesiems nepavyko.

J. Rukšėnas (brolis)

RUKŠĖNAS JONAS - Meškys, g.1925 m. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Žemės turėjo tik 8 ha, o augo 6 broliai. Paskelbus mobilizaciją, išėjo į mišką. 1948 08 29 Bikelių k. čekistai įėjo į klojimą. Vienas čekistas buvo klojime nušautas, o J.Rukšėnas, atplėšęs klojimo lentą mėgino pabėgti, bet buvo nušautas. Kiti du, pasinaudoję sąmyšiu, pabėgo.

J .Rukšėnas (brolis);

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1804.L.222,223

RUKŠĖNAS STASYS - Klevas, g. 1920 m. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Slapstėsi, norėjo pereiti į J.Čipinio būrį, bet prie Kazio Ziezdrio pirties, Devyniaviršės kaime per apsupimą čekistų 1946 04 buvo nušautas. Palaidotas Kuktiškėse.

J.Maknienė

RUKŠĖNAS VLADAS, g. 1906 m. Rukšėnų k., Linkmenų vls. Ūkininkas. 1945 02 12 nušautas Lamėsto k., palaidotas Saldutiškio kapinėse. Šeima ištremta.

Saldutiškio bažnyčios MRK

RUSAKEVIČIUS ANTANAS, g.1925 m. Polekniškio k., Daugailių vls. Priklausė M.Medinio partizanų būriui. Žuvo 1945 07 01 prie Šlepečių k., Daugailių vls. Kartu su A.Blaževičiumi, E.Dudėnu ir J. Peškaičiu. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

E.Kašalynienė

RUSAKEVIČIUS LEONAS - Tėvas, gimęs Padusčio k., Antalieptės vls. Partizanavo Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Žuvo Jono Tartilo klojime 1947 04 03 kartu su M.Mališausku ir A. Kaušylu. Užkasti Dauniškio kalnelyje Utenoje.

RUSAKEVIČIUS VYTAUTAS - Tigras, g.1928 m. Drąsėnų k., Daugailių vls Priklausė J.Dudėno būriui. Panaudojęs spec. preparatus, 1951 11 24 saugumo agentas K.Juodvalkis jį ir dar 4 partizanus užmigdė ir suėmė. 1952 08 18 sušaudytas.

J.Andriuškevičius, E.Kcišalynienė;

LKA. T. 16. P.211;

B. B. 26701/3. T. 5.L. 13-19

RUSTEIKA ALBERTAS - Viesulas, g.1928 m. Pašekščių k. (netoli Suginčių). Partizanavo Kuktiškių miškuose.

Žuvo 1951 03 22 prie Napriūnų su dar 11 Trimito būrio vyrų. Užkasti buvo Rašės paraistėj, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

RUŠKULIS HENRIKAS - Liūtas, g.1924 m. Santupių k., Zarasų aps. Baigė 4 skyrius. Vokiečių okupacijos pradžioje dirbo Zarasų policijoje. 1943 m. savanoriu išėjo į frontą ir kovojo su sovietų armija. Pateko į sovietų nelaisvę, dirbo statybos batalione, 1947 06 30 pabėgo ir Pakalnių apylinkėse pradėjo partizanaut. Priklausė Aukštaičio būriui. Nuo 1950 m. vasario mėnesio iki suėmimo buvo Vytauto apygardos Žėručio rajono vadu. 1951 12 09 operatyvinė karių grupė, ieškodama partizanų, užėjo į Anelės Titenienės namą Antakščių k. Čia užtiko H.Ruškulį ir bėgantį sužeidė. Mėgino jį panaudoti kaip smogiką partizanų naikinimui. Šiam planui nepavykus, H.Ruškulis buvo nuteistas, paskirta mirties bausmė ir 1953 06 05 sušaudytas.

LYA. B. B. 42003/3

RUZGAS ALFONSAS g.1924 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Partizanas, priklausė V.Kaulinio būriui. Užklupo čekistai Šiaudinių kaime 1945 06 08 ir nušovė su Florijonu Morkūnu. Alf. Bivainis ir J.Vėgėlė pabėgo. Žuvusius užkasė Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero.

O.Morkūnienė

RUZGAS ANTANAS - g.1915 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. Žemdirbys. Nušautas 1948 12 01 Kulionių k., Kuktiškių vis.

Kuktiškių bažnyčios MRK

RUZGAS BRONIUS - Nematomas, g. 1916 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Buvo paimtas į sovietų kariuomenę, bet pabėgo ir partizanavo Vyžuonų apylinkėse. 1947

10 22 čekistai jį ir dar du partizanus užtiko Čiviškių k. pas Stasį Zabulionį. Draugai pabėgo, o jis žuvo. Gyvenamąjį namą sudegino, o nušautąjį kareiviai išsivežė.

B.Janulionienė;

LYA.F.K-l.Ap.15. B. 3389. L. 11

RUZGAS EDVARDAS, gimęs Šeimyniškių k., Utenos vls. Po karo su Juozu Šalteniu slapstėsi Skaistašilyje (šalia Utenos). 1946 07 25(?) juos užtiko čekistai ir abu nušovė. Išrengę paguldė Rašės kryžkelėje, užkabino rožančių, bumą prikišo lašinių. Atvedė motiną, bet ši sūnaus išsigynė. Užkastą Rašės apkasuose artimieji išsikasė ir palaidojo Šeimyniškių kapinaitėse.

A.Kazickienė, B.Žibienė (seserys)

RUZGAS JONAS - Šėmas, g. 1925(?) m. Rukšėnų k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1946 09 14 su 11 kitų partizanų Lankos raiste, netoli Vaikeso ežero. Su kitais buvo užkastas Rašės kryžkelėje, bet 1947 05 1-2 naktį palaikus išvogė ir palaidojo Rukšėnų k. kapinaitėse.

J.Ruzgas (brolis), A.Meidutė;

B.B.P.-14966.L.159

RUZGAS PRANAS, g.1926 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Baigęs technikos mokyklą, grįžo pas tėvus ir slapstėsi. 1945 09 25 (?) čekistai jį rado pasislėpusį klojime ir nušovė. Vežamą laidot, atėmė ir užkasė miške. 1949 03 ištrėmė tėvus, brolį ir seserį. Tėvai sūnaus kapą surado, palaikus perkėlė į Luknių kapines, o paskui į šeimos kapą Vyžuonose.

E.Kunigėlienė (sesuo)

RUZGAS VLADAS - Dovydas iš Rukšėnų k., Utenos vls. Partizanas. Slapstėsi bunkeryje Biliakiemio k., netoli Z.Žlėjos sodybos. 1947 02 21 slėptuvę čekistai surado. Be Vlado Ruzgo, žuvo dar V.Cijūnaitis, G.Regalas ir P.Žlėja.

A.Kibickienė

SABALIAUSKAS VILIUS, Povilo, - Slapukas, g. 1926 m. Biržynės vnk., Skiemonių vls. Priklausė Vyties būriui ir veikė apie Alantą. Žuvo su G.Grigu ir Br. Musteikiu 1950 10 13 Buržilų k., Alantos vls. Palaidotas Alantos kapinėse.

LYA B. B. 19151;

LKA K. P.71

SABULIS PRANAS. Partizanas. Žuvo 1945 07 30 prie Vilučių.

K. Steponavičienė

SAGADINAS BALYS, g.1921 m. Musteikiu k., Užpalių vls. Partizanavo nuo 1944 m. rudens. Su F.Putrimu užėjo pas jo tėvus į Viešeikius maisto. Užtiko čekistai ir 1945 01 06, pavarę ant Alekso Cesonio dirvonėlio, užmušė ir subadė durtuvais. Egzekucijoj dalyvavo senas komunistas ir skrebas Vladas Zalūba.

E.Zabarauskienė

SAKALAUSKAS BENJAMINAS - Meirūnas, Šarūnas. Gimęs Šeimyniškių k., Užpalių vls. Sakalo būrio vadas. Būrys veikė 1945 - 1946 m. B.Sakalauskas žuvo 1946 m.

G. Vaičiūnas;

LKA. T. 16. P. 35

SAKALIS JONAS, gimęs Vieteikių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1945 04 16 su Juozu Rakausku ir Vladu Ažubaliu Vieteikių kaime.

SALADŽIUS STASYS, g. 1924 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Su Bronium Guo-bužu slapstėsi Maželiškių k. Domo Jakštonio lauke įrengtame bunkeryje. 1946 05 10 buvo suimtas. Atvežtas į Uteną, bėgo ir buvo nušautas.

B.Jakšienė,    A. Tuskenis, B. Ruzgas;

LYA. F.K-1.Ap.3.B. 1607.L.304

SAMSONAS KAZIMIERAS, g.1913 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. Buvo jaunalietuvis, šaulys. Dirbo savo ūkyje, o žiemą - miško paruošose. Prasidėjus vyrų gaudynėms į frontą, slapstėsi su M. Skurkiu ir P. Uboniu savo rūsyje. Buvo išduoti, ir visi trys 1945 02 11 žuvo. Palaidotas buvo Indubakių kapinaitėse. Apie 1989 m. palaikai perkelti į Saldutiškio kapines.

A.Samsonaitė, B.Gimžauskienė, A.Samsonas

SARGŪNAS ALFONSAS, g. 1920 m. Žiogų k., Skiemonių vls. Priklausė Sakalo būrio partizanams. Dalyvavo susišaudyme prie Kudoriškio k. (1945 07 12). Liko gyvas, bet buvo išduotas ir 1945 07 15 nušautas. Užkastas prie Skiemonių kapinių, o 1989 05 13 perkeltas į kapines.

P.Steponėnas, V.Bagdonas;

LKAK. P. 72

SARGŪNAS JONAS, gimęs Norvaišių k., Utenos vls.. Partizanų būrio vadas Žuvo 1945 07 04 Vaikutėnų miške kartu su Br. Pakalniu.

J. Medinis

SARGŪNAS VYTAUTAS, g. 1916 m. Pauolio k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo Vaikutėnų miškely 1945 07 04 kartu su Br. Pakalniu. Palaidotas Sudeikių kapinėse.

J.Sargūnas (brolis)

SATKEVIČIUS STEPONAS - Gintvytis, g.1925 m. Janonių k., Vyžuonų vls. Augo Utenos vaikų namuos. Mokėsi Ukmergės mokytojų seminarijoje, įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Praėjus frontui, dirbo Dapkūniškio pradžios mokyklos mokytoju, 1945 m. išėjo į partizanus. Buvo Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas, Kalnų srities štabo adjutantas. Žuvo 1951 03 19 prie Kiauneliškio, Labanoro girioj, kartu su A.Buika, V.Pakštu, J.Trinkūnu, S.Jakučioniu ir kt. Visi žuvusieji užkasti Rašės paraisty, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

A.Šiukščius

SATKŪNAS ANTANAS - Vokietis, g. 1926 m. Voversių k., Skiemonių vls. Partizanas. Žuvo 1945 04 08 Žiogų k., Skiemonių vls. Buvo užkastas Kazlų kalne prie Alantos. 1989 m. palaikai perkelti į Alantos kapines.

M.Kazlas, G. Vaičiūnas, P.Steponėnas;

LKAK. P. 73

SAULIUS JONAS - Viršaitis, g. 1924 m. Pagrandos (Ivainiškių) k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1949 09 21 Lukošiūnų k., Tauragnų vls. kartu su K.Meidumi, B.Berčiumi ir V.Vilūnu. Užkasti Dauniškio kalnelyje, Utenoje.

LYA. F. K-l.Ap.3.B.1804. L. 177,178

SAULIUS PETRAS, gimęs Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 07 21 su B. Garbšiu, P. Vaišnoru ir B.Viščiūtė. Užkasti Tauragnų miestelio kalnely. 1990 m. Pastatytas kryžius.

A.Meiduvienė (sesuo)

SAVICKAITĖ ADELĖ, Silvestro, g.1912 m. Maleckažemio k., Tauragnų vis.1946 10 02 nužudyta čekistų savo kaime.

SEIBUTIS ALFONSAS - Strazdas, g. 1910 m. Pročkių k., Kamajų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir žuvo Voverynės vienkiemy, Repšio sodyboje. Nušovė klojime, nespėjus įlįst į slėptuvę 1948 m.

P.Kemeklis, K.Skeldavičienė

SIDARAVIČIUS JUOZAS - Sakalas, g. 1919 m. Mineiškiemio k., Linkmenų vls. Lokio rinktinės apsauginio būrio vadas. Žuvo 1951 04 11 Strazdų k. J.Čibiro sodyboje, į susitikimą atsiuntus saugumo smogikus. Kartu nušauti dar 6 partizanai ir 4 civiliai. Žuvusieji partizanai užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero.

LYA.T. 16.L.93,94;

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.4420.L. 14

SILICKAS ALGIS - Stirnius, g.1927 m. Grybelių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi su Albinu Zabulioniu jo klojime - Antakalnio k. Priklausė Vl.Patumsio - Aukštaičio būriui. Slėptuvė buvo išduota. A.Zabulionis pasidavė, o A.Silickas 1945 07 13 nusišovė.

K.Šėža

SIMUNTIS JONAS - Girėnas, g. 1911 m. Paneveržio k., Kuktiškių vls. Dirbo Paneveržio apylinkės pirmininku. Nušovus sovietų pareigūną (1949 08 24), turėjo trauktis į mišką. m. Žuvo 1949 10 15 Andreikėnų k. kartu su Jonu Šyviu - Plienu, Kaziu Steibliu - Ramūnu, Adomu Bražėnu - Riešutu.

J.Lenčiauskienė - Simuntytė (duktė), V.Veteikytė

SINICA JONAS, g. 1919 m. Gaidelių k., Antalieptės vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1946 rudenį Jakštų kaime žuvo kartu su Mališausku iš Drąsėnų k. Nušautieji buvo numesti Daugailiuose.

J.Sinica (brolis)

SIREVIČIUS PETRAS - Petraitis, partizanų būrio, veikusio Minčios girios rytinėje (Kazitiškio) pusėje, vadas. Žuvo 1945 m. gruodžio mėn. Miške prie Rūgšteliškių kaimo užkastą partizaną slapta išsikasė ir išsivežė moteris nuo Imbrado.

SIRGĖDAS LIUDVIKAS, g.1926 m. Kalvių k., Tauragnų vls. Slapstėsi ir 1945 m. rugpjūčio mėnesį buvo nušautas. Palaidotas Kalvių k. kapinaitėse, o 1989 m. perkeltas į naująsias Utenos kapines.

Br.Berčiuvienė (sesuo)

SIRGĖDAS VACLOVAS, g.1921 m. Katlėrių k., Utenos vls., gyveno Kalvių k., Tauragnų vls. Žuvo mūšyje prie Raudoniškio k. 1945 05 28 kartu su 17 apylinkės vyrų. Žuvusieji buvo užkasti Raudoniškio k. kalnelyje, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

Br.Berčiuvienė (sesuo)

SIRUTIS DOMAS - Baltasis Vergas, g.1908 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Ryšininkas. Žuvo 1949 03 24 Nolėnų k., Utenos vls., saugumo agento Liudviko Šimonėlio išduotame bunkeryje. Kartu žuvo Vytauto apygardos vadas V.Kaulinis, Alfonsas ir Bronius Bivainiai, A.Guobužas, V. Pakalnis ir N.Valan-čiūnas. Sodyba sudeginta. Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

E.Petrulionienė

SIRUTIS JULIUS - Eimutis, g.1930 m. Likančių k., Užpalių vls. Priklausė Audros partizanų būriui, veikusiam tarp Antalieptės, Dusetų ir Užpalių. Atvykę pas buvusią ryšininkę, jau tapusią saugumo agente Rūta (A.Rudokaitė), su Vytautu Abukausku buvo apsupti ir po atkaklaus pasipriešinimo abu 1952 09 20 Martinčiūnų k., tremtinio Masiulio sodyboj, žuvo.

J.Abukauskas;

LYA. F. K-l.Ap.3. B. 891. L. 108-111

SIRUTIS POVILAS iš Bikūnų k., Antalieptės vls. Partizanas. Žuvo Viešeikių k. miške 1945 08 13 kartu su B.Putrimu ir J.Grigaliūnu. Palaidotas Bikūnų k. kapinėse.

Užpalių bažnyčios MRK

SKARDŽIUS ALBERTAS - Naras, g.1915 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1946 m.

LKAK. P. 74

SKARDŽIUS JONAS, gimęs Žaliojoj. Partizanas. Priklausė Vilkų būriui. Žuv 1945 11 06 Žaliamišky su K.Vanagu ir kt. Užkastas pušyne prie Svėdasų koplytėlės.

O.Puodžiukienė

SKOBIEJUS ANTANAS - Papartis, g. 1924 m. Labeikių k., Leliūnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 04 10 Bučiaus sodyboje, Žiogų k., Skiemonių vls. Kartu žuvo dar 11 partizanų. Palaikai 1989 m. iš žvyrduobės perkelti į Alantos kapines.

F.Gervienė, P.Steponėnas

SKUNČIKAS ANTANAS - Kurmis, Koltas, g. 1919 m. Bajorų k., Kazitiškio prp. Visi broliai (Alfonsas, Antanas ir Pranas) išėjo į partizanus. 1944 - 1945 m. A.Skunčikas slapstėsi Salų vnk. (prie Sudeikių) pas seserį E.Kazokienę. Skunčikų namus sudegino, žmoną suėmė, duktė su senele slapstėsi pas gimines ir pažįstamus. A.Skunčikas 1947 m. buvo Lokio rinktinės vado adjutantas. Kai partizanai ilsėjosi Puziniškio k., juos išdavė J.Lukoševičius. Čekistai 1947 11 15 apsupo B.Rukšėno sodybą. Mūšio metu žuvo Lokio rinktinės vadas K.Kaladinskas, jo adjutantas A.Skunčikas ir partizanai A.Čičelis bei Signalas. Užkastas Saldutiškio kapinių patvory. 1991 m. pašventintas paminklas.

LYA.F.K- l.Ap.3.B. 1496.T.2.L. 149, 150

SKUNČIKAS PRANAS, g.1924 m. Bajorų k., Kazitiškio prp. Partizanas. Veikė Salako apylinkėse. Žuvo 1946 01 15 Želmeniškių k. Su juo žuvo dar 21 partizanas.

E.Uždavinienė (duktė)

SKURKIS ANTANAS - Šeškus, g.1921 m. Vidnapolio k., Daugailių vls. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime. Nuo 1944 m. rudens slapstėsi, priklausė Audros būriui. Gavę informatoriaus „Pavilionio” pranešimą, 1949 03 02 čekistai tris partizanus užtiko Narvydžių k., Silvos Plado sodyboje. Po atkaklaus pasipriešinimo (1 čekistas nušautas, du sužeisti), Antanas Skurkis, Antanas ir Balys Markevičiai žuvo.

E.Kecorienė (sesuo);

B.B.35867/3.L.152;

LYA. F. K-l.Ap. 10. B. 51.L. 129

SKURKIS JUOZAS - Laisvūnas, g.1917 m. Vidnapolio k., Daugailių vls. Mokėsi Utenos gimnazijoje ir karo mokykloje. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. 1942 m. įstojo į vokiečių kariuomenę ir pratarnavo joje iki pasitraukimo. 1944 m. rudenį išėjo į partizanus. Nuo 1945 m. pavasario priklausė Sakalo rinktinės štabui, vadovavo Kęstučio partizanų kuopai. Nuo 1946 06 30 Liūto rinktinės OS viršininkas, Vytauto apygardos štabo viršininkas, nuo 1947 12 01 srities vado (J.Kimšto) adjutantas, artimiausias jo pagalbininkas. Bunkeris, kuriame slapstėsi J.Skurkis, ag. Medžio ir Laimutės (M.Žulienės) buvo išduotas. 1949 02 11 J.Graužinio sodyba Vidžiūnų kaime buvo apsupta. Žuvo (susisprogdino) J.Skurkis, J.Deveikis, sunkiai sužeista V.Deveikytė (mirė po 9 dienų). Žuvusieji užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero.

S.Žilėnas;

LYA. F. K-l.Ap. 10. B. 70. L. 1 -3,67;

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1614.L.78,79

SKURKIS MEČYS, gimęs Duobių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo 1945 02 15 Kemešio k., Saldutiškio vls. Kartu su K.Samsonu ir P.Uboniu. Palaidotas Indubakių kapinėse.

A.Samsonaitė, A.Samsonas, B.Gimįauskienė

SLAPŠINSKAS ADOLFAS - Erškėtis, g.1907 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. Audros būrio vadas. Žuvo mūšyje su čekistais Ilgamiškyje 1944 12 03. Užkasė pušynėly prie Dusetų. Artimieji slapta perkėlė į kapines.

A. Kazakevičius

SLAPŠINSKAS JONAS, Jono, g.1913 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. Partizanas, žuvo 1944 12 29 Baraukos miške.

SNIEGANAS ANTANAS - Viršaitis, g.1929 m. Vajelių k., Saldutiškio vls. Trimito būrio partizanas. Žuvo 1951 03 22 prie Napriūnų su dar 11 partizanų. Užkastas Utenoje, Rašės paraistyje. 1989 m. perkeltas į naująsias Utenos kapines.

LYA.F.K-1.Ap.l 5.B.4420.L.207,208

SNUKIŠKIS ANTANAS, Antano, g.1917 m. Papiškių k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 05 15 buvo nušautas.

A.Kaušylienė

SNUKIŠKIS ANTANAS, Prano, g.1913 (1924 ?) m. Papiškių k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 06 24 Raguškių k. buvo nušautas. Tuokart žuvo dar A.Cibas ir J.Snukiškis.

A. Kaušylienė

SNUKIŠKIS JONAS, Nikodemo, g.1925 m. Momėnų k., Utenos vls. Beržo būrio partizanas. Žuvo 1945 06 24 prie Raguškių k. kartu su Ant. Snukiškiu ir Ant. Cibu.

J.Jankauskienė

SNUKIŠKIS JONAS, g. 1880 m. Papiškių k., Utenos vls. Nušovė rusų kareiviai, 1945 06 24 (05 15 ?) radę nuėjusį pas kaimyną A.Cibą.

A.Kaušylienė

SNUKIŠKIS JUOZAS, Antano, g.1915 m. Papiškių k., Utenos vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 05 15 buvo nušautas Papiškių k.

A.Kaušylienė

STANĖNAS (STANEVIČIUS) JUOZAPAS - Lizdeika, g.1923 m. Makniūlaukės k., Švenčionių apsk. Baigė Vilniaus konservatoriją. Į sovietų kariuomenę nėjo, o su broliu Kazimieru slapstėsi Saldutiškio, Kazitiškio, Kiauneliškio apylinkėse. Priklausė A.Skunčiko būriui. 1949 m. gruodžio mėnesį paskiriamas Laisvės kuopos vadu, paskui dar Kiaunės rajono vadu. Žuvo 1951 03 22, čekistams užtikus Trimito būrio bunkerį. Be J. Stanėno, Lygalaukio - Napriūnų apylinkėse tą dieną buvo nušauta dar 11 partizanų. Užkasti Rašės paraistėj. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

U.Bubulienė (sesuo);

LYA. F. K-1.Ap.l 5. B.4420. L.207,208

STANĖNAS (STANEVIČIUS) KAZIMIERAS - Pipiras, gimęs Makniūlaukės k., Švenčionių apsk. Paskelbus mobilizaciją, su broliu Juozapu slapstėsi, paskui Kazitiškio, Kiauneliškio apylinkėse partizanavo. Žuvo 1946 01 15 Želmeniškių k. su dar 21 partizanu. Palaidotas Ignalinoj su Pr.Skunčiku.

E. Uidavinienė

STANKELIS RAPOLAS, g. 1925 m. Balčių k., Tauragnų vls. Slapstėsi netoli namų. 1944 11 24 bunkerį užtiko čekistai ir įmetė granatą. R.Stankelis ją išmetė lauk ir sužeidė skrebą. Iššokęs iš bunkerio bėgo ir buvo sunkiai sužeistas. Po dviejų dienų mirė. Palaidotas Balčių k. kapinėse.

Daunorų bažnyčios MRK

STARIČENKA VYTAUTAS -Ūdras, g.1928 m. apie Merkinę, gyveno Pagavės k. (prie Palūšės). Brolis Juozas pasitraukė į Vakarus, tėvą suėmė. Priklausė Erškėčio kuopos Vaidilos (P.Butrimo) būriui. Būrio vadui žuvus, nuo 1947 m. sudarė Ūdro būrį. 1947 12 25 V.Staričenką ir du jo kovotojus (Musteikį ir Jankauską) prie Sėlės k. užklupo čekistai, ir visi trys žuvo.

LKA.T.16.P.83,85

STASIŠKIS BALYS, g.1920 m. Kušnieriūnų k., Užpalių vls. Vokiečių okupacijos metais dirbo Alantoj policininku. Praėjus frontui, slapstėsi. Manoma, kad yra nužudęs žmonių Baltakarčių kaime. Pats buvo Juškėnų krūmuos sužeistas, nubėgo iki A.Marcelio sodybos. Atsivijęs skrebas užbadė šakėmis 1946 m.

V. Velykis

STASIŠKIS BRONIUS - Sūkurys, g.1924 m. Žaibiškių k., Užpalių vls. Paskelbus mobilizaciją, pradėjo su broliu Feliksu slapstytis, paskui išėjo į partizanus. Buvo Margio rinktinės štabo viršininkas. Žuvo 1949 12 04 su broliu Feliksu, J.Čyžiumi ir I.Klibu, iš A.Masiulio sodybos Vaiskūnų k. traukdamiesi į Paindrės kaimą.

LKA.T.16.P.26

STASIŠKIS FELIKSAS - Smūgis, g.1922 m. Žaibiškių k., Užpalių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms į frontą, įstojo į Pr.Kemeklio partizanų būrį. 1949 m. pats buvo Audros būrio vadas. 1949 11 20 buvo paskirtas Dariaus ir Girėno kuopos vadu. Rašė eilėraščius, buvo paruošęs rinkinėlį „Trys žingsneliai”. Žuvo 1949 12 04 su broliu Broniumi, J.Čyžiumi ir I.Klibu, traukdamiesi iš Vaiskūnų kaimo Į Paindrę. Žuvusieji atvežti į Užpalius. Palaidojimo vieta nežinoma.

A.   Vaškelienė (sesuo)

STEIBLYS BRONIUS - Marsas, g.1924 m. Prūsokiškių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Slapstėsi apie Skudutiškį. Priklausė Vyčio būriui. Agentas „Satkūnas” išdavė partizanus, ir 1949 05 16 B.Steiblys su J.Vyžintu žuvo.

LYA.F.K-l.Ap. 10.B. 69. L. 132

STEIBLYS KAZYS - Ramūnas, g.1926 m. Prūsokiškių k., Kuktiškių vls. Partizanas, priklausė Kovo būriui, buvo jo vadas. Slapstėsi Andreikėnų k., netoli J.Vanago sodybos. Bunkeris buvo išduotas. Jame 1949 10 15 žuvo K.Steiblys, J.Šyvis, A.Bražėnas ir J.Simuntis. Palaidotas Kvyklių kapinėse.

V.Steiblys (brolis), S.Žilėnas, V.Veteikytė;

B.    B.42166/3. L. 132

STEPONAVIČIUS ANTANAS, g.1916 m. Užpaliuose. Slapstėsi. Partizanams Ilgamišky nušovus 2 rusų karininkus, kariuomenė krėtė apylinkę. 1944 12 03 Bikūnų miške surado A. Šteponavičių ir Joną Urboną. Atvarė iki Taukelių k. ir nušovė.

K.Steponavičienė (žmona)

STRAZDAS ANTANAS - Rugienis, gyv. Liveikių k., Leliūnų vls. Žuvo Labanoro girioje 1945 03 11.

STRAZDAS JONAS, g.1907 m. Strazdiškio vnk., Leliūnų vls. Valstietis, nužudytas skrebų 1945 06 28 prie savo namų.

STREIŽYS JUOZAS - Leopardas, Gediminas, g.1911 m. Nemeikščių k., Utenos vls. Tarnavo policijoj. 1941 m. tėvus ištrėmė. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus, buvo būrio vadas. Sunaikinus Šarūno rinktinės štabą (1945 12 01), organizavo Liūto rinktinę ir buvo jos žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininku. Čekistai pasinaudojo žmonos ar agento Rozos pranešimu ir 1948 11 01 Bareišių k., Jurgio Liulevičiaus sodyboje, įrengė pasalą, kur J.Streižį nušovė. Manoma, kad žuvusįjį užkasė Dauniškio kalnelyje.

B.Streižys, K.Streižienė;

LYA.F. 5.Ap. -B.36880. L. 24;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1804.L.292;

LYA.F. K-l.Ap. 10. B. 66. L. 153

STREIŽYS POVILAS, g.1908 m. Nemeikščių k., Utenos vls. Buvo ūkininkas. 1935 m. baigė žemės ūkio mokyklą, kultūrino pievas, pasistatė linamynę. 1941 m. bolševikai ištrėmė tėvus. Vokiečių okupacijos metais ūkininkavo. Praėjus frontui, net nesislapstė, tik nuėjo 1945 02 12 į netoliese buvusį bunkerį ir, užtiktas čekistų, su ten buvusiais partizanais V.Vaškeliu, latviu J.Kokins žuvo. Žuvusieji buvo užkasti prie bunkerio. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

B.Streižys (sūnus)

STROLIA VYTAUTAS - Dobilas, g.1928 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Tėvus ištrėmė į Sibirą, tai V.Strolia išėjo į partizanus. Žuvo 1949 06 01 S.Vingeliausko sodyboj Kilėviškių k., Leliūnų vls. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

A.    Tuskenis, A.Zizienė;

LKAK.P.77

STUKAS POVILAS - Tėvas, g.1905 m. Kairionių k., Dusetų vls. Turėjo 6 ha žemės. 1948 m. čekistai P.Stuko namuose darė kratą ir rado daug partizaniškų nuotraukų. Bijodami arešto P.Stukas, jo žmona Ona ir duktė Albina pradėjo slapstytis. 1950 m. Albiną sugavo, o tėvus 1952 09 28 su kitais partizanais (B.Svilu, J.Ramanausku) čekistai užtiko Klibo daržinėje, Paindrės kaime. Daržinę padegė. Partizanai atsišaudė. Du čekistus nušovė, 6 sužeidė, bet ir patys žuvo. Užkasimo vieta nežinoma.

J.Dijokienė (duktė);

B.    B.27151/3.T.5.L. 110;

LYA.F.K-1.Ap.3.B.889.L.47

STUKIENĖ ONA - Žemaitė, g. 1905 m. Dusetų vls. Gyveno Kairionių k. Duktė Albina sueidavo su partizanais ir turėjo jų nuotraukų. Darydami kratą, 1948 m. nuotraukas surado skrebai. Bijodami, kad suims, pradėjo visi slapstytis. Albiną

1950 m. suėmė. O.Stukienė su vyru Povilu ir dar dviem partizanais (B.Svilu ir J.Ramanausku) 1952 09 28 buvo čekistų užtikti Paindrės k., Klibo daržinėje. Čekistai daržinę padegė. B.Svilas sudegė, o kiti buvo nušauti išbėgę iš daržinės. Kur užkasti, nežinoma.

J.Dijokienė (duktė);

B.B.27151/3. T. 5. L. 110;

LYA.F.K-1.Ap.3.B.889.L.47

STUNDŽIA ALFONSAS, gimęs Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo prie Rukšėnų k. 1946 09 14 su dar 11 kitų partizanų. Visi buvo užkasti prie Rašės (Utena) kryžkelės, o 1947 05 01 slapta išvogti ir palaidoti Kubilių k. kapinėse.

STUNDŽIA DOMINYKAS - Meilutis, g.1922 m. Meldutiškio k., Tauragnų vls. Slapstėsi ir partizanavo nuo 1944 m. rudens. Priklausė K.Gaivenio - Ėgliaus būriui. Žuvo 1948 02 15 Dotenių k., Adolfo Braškaus sodyboje su dar 5 partizanais - K.Gaiveniu, A.Graužiniu, B.Bikumi, J.Šinkūnu ir J.Pelėda. Žuvusieji užkasti Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero.

P.Gaidelytė, A. Šinkūnas, G.Kanapkienė;

LYA.F.K-1.Ap.3.B.1616.L.140-142,214;

LYA. F. K-1. Ap.3. B.1617.L.111

STUNDŽIA JONAS - Skrajūnas, Klajūnas, g.1907 m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Buvo policininkas. 1941 m. žmoną su 6 mažamečiais vaikais ištrėmė į Sibirą. Sugrįžus į Lietuvą sovietams, sudarė partizanų būrį. Čekistų persekiojamas būrys traukėsi į Minčios miškus, bet 1944 12 25-31 buvo išblaškytas. Po šios nesėkmės vadas prarado autoritetą, likę gyvi kovotojai perėjo į kitus būrius. J.Stundžią 1945 m. vasarą per klaidą (prašnekus rusų kalba) mirtinai sužeidė patys partizanai. Palaidotas Kačiūnų k. kapinėse.

A.Musteikis, M.Taškūnas, B.Grašys

STUNDŽIA KAZYS, gimęs Kubilių k., Daugailių vls. Žuvo per vyrų gaudynes l946 09 14 su 11 kitų partizanų. Užkasti buvo Rašėje, prie Sudeikių ir Užpalių vieškelių išsišakojimo. 1947 05 01 penki Kubilių žmonės žuvusių palaikus išvogė ir palaidojo kaimo kapinėse.

Z. Gylienė

STUNDŽIA POVILAS - Lingė, gimęs Daunorų k., Tauragnų vls. Žuvo per susišaudymą už Ginučių k. 1946 m.

STUNDŽIA VINCAS, g. 1911 m. Daunorų k., Tauragnų vls. 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, buvo grupės vadas. Tų pačių metų gale įstojo į vokiečių kariuomenę ir prabuvo iki jų pasitraukimo. 1944 m. rudenį įstojo į partizanų būrį. Žuvo 1949 m. kovo mėnesį.

LYA.F.K-l.Ap. 16.B.313.L.230

SUKAREVIČIUS JURGIS - Diemedis, g. 1931 m. Stasiūnų k., Saldutiškio vls. Trimito būrio partizanas. Žuvo Šilų miške netoli Napriūnų 1951 03 22 kartu su dar 11 partizanų (J.Klevu, J.Kuliešiu, J.Stanėnu, V.Ryliškių ir kt.). Visi buvo užkasti prie Rašės raisto, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.

P. Gaidelytė, V. Eidukevičienė;

LYA.F. K-l.Ap. 15. B.4420. L.207,208

SURGAILIS BENEDIKTAS, Antano, g.1913 m. Kirklių k., Užpalių vls. Žuvo 1944 12 02 per susirėmimą su čekistais. Dar nušauta jo motina Elžbieta ir dukrelė Gintaute. Žmona ir sūnelis 1949 m. ištremti į Sibirą.

SVIKLIUS ALBINAS, g. 1913 m. Kubilių k., Daugailių vls. Partizanavo savo apylinkėje. Žuvo su B.Kunčiumi 1946 06 30 tarp Kubilių ir Juknėnų k. Palaidotas Kubilių k. kapinaitėse.

SVIKLIUS KAZYS, g. 1920 m. Kubilių k., Daugailių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir buvo savo kaime nušautas 1945 (?)m.

V.Steponavičius

SVILAS ALFONSAS - Streikus, g.1928 m. Drageliškių k., Dusetų vls. Audros būrio partizanas Nušautas prie Kušlių miško 1953 02 28, kai agentai smogikai suėmė būrio vadą Ant. Kazakevičių, iškvietę į tariamą pasitarimą. Palaidojimo vieta nežinoma.

A.Kazakevičius

SVILAS BRONIUS - Aidas, g.1929 m. Drageliškių k., Dusetų vls. Audros būrio partizanas. Žuvo 1951 09 28 kartu su P.Stuku, O.Stukiene ir J.Ramanausku, bėgdami iš čekistų apsuptos ir padegtos Klibo daržinės Paindrės k. Palaidojimo vieta nežinoma.

J.Dijokienė;

B.    B.27151/3T.5.L.10;

LYA. F. K-l.Ap.3 B.889. L.47

ŠAKALYS JUOZAS, gimęs Šakių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 28 kautynėse prie Raudoniškio kaimo. Kartu žuvo 17 vyrų. Užkastas buvo kalnelyje prie Raudoniškio. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias kapines.

B.Peluritis

ŠALNA BRONIUS, gimęs Berniūnų k., Kaltanėnų vls. 1947 04 14 čekistai apsupo Juozo Kaušylo namą Mineiškiemio kaime, kuriame buvo B.Šalna su O.Maceikiene. Per susišaudymą namas buvo padegtas, ir abu žuvo.

ŠALTENIS JUOZAS, g.1913 m. Viskėnų k., Utenos vls. Baigęs Utenos gimnaziją, dirbo senelių namų vedėju, pašto valdyboj Kaune. Vokiečių okupacijos metais grįžo į tėviškę. Grįžus sovietams, slapstėsi su Edv. Ruzgu Skaistašily 1946 m. liepos mėnesį juos abu užtiko čekistai ir nušovė. Paguldė Rašės kryžkėlėj, užkabino rožančių, į burną įkišo lašinių. Atvedė motiną, bet ta išsigynė sūnaus. Užkasė apkasuose prie Rašės. Artimieji išsikasė ir palaidojo Šeimyniškių k. kapinėse.

E.Šaltenienė - Žiliukienė (žmona),

J. Augutytė

ŠAPOKA ALGIMANTAS - Jokeris, g. 1924 m. Antakalnių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1947 m.

B. B. 26701/3

ŠAPOKA ANTANAS - Liepa, g.1926 m. Antakalnių k., Utenos vls. Aitvaro būrio partizanas. Dalyvavo pasikėsinime prieš Utenos gimnazijos direktorių komunistą P.Kuliešį 1947 12 05 ir buvo mirtinai sužeistas. Po 4 dienų mirė. Palaidotas kaimo kapinaitėse.

K.Šėža;

LYA. B. B. 26701/3. L. 240

ŠAPOKA ANTANAS - Uosis, gimęs Antalgės k., Leliūnų vls. Partizanas. Slapstėsi bunkeryje Dusynių kaime. 1946 08 27 slėptuvė buvo surasta. Žuvo kartu dar P.Dubrava, Jonas ir Juozas Zabulioniai ir J.Šukys. Jonas Kairys paimtas gyvas. Žuvusieji užkasti prie Vyžuonų kapinių.

A.    Bartašiūtė;

LYA.F.K-1..Ap.3.B.1609.L.6.7,20

ŠARKIS JONAS, gimęs Rudupio k., Utenos vls. Vedęs gyveno Starkų k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo su Br.Ramonu 1947 03 14 patekę į pasalą tarp Kirklių ir Kruopiškio kaimų. Buvo užkastas Daunišky, bet per klaidą iškasė kaip Br.Ramoną ir palaidojo Biliakiemio kaimo kapinėse.

B.    Bikuvienė

ŠARKIS LEONARDAS, g.1922 m. Vyžuonų vls. Nušovęs jį 1944 11 30 Vyžuonų miestelyje skrebas Valiukas.

Vyžuonų MRK

ŠAUKŠTAS ANTANAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.

ŠAUKŠTAS VYTAUTAS, gimęs Miškinių k., Pakalnių apyl. Žuvo Miškinių k. 1945 04 09.

ŠAVALINSKAS ALFONSAS, g.1920 m. Narvydžių k., Daugailių vls. Slapstėsi apie namus. 1946 10 18 užklupo čekistai namie. Vieną nušovęs, bėgo į Latviškių mišką, bet ten laukė pasala, ir A.Šavalinskas žuvo.

Z.Gylienė;

A.Juodėnas. Žuvo savo tėviškėje.- Utenis. 1997. Nr.50

ŠEIKIS ANTANAS, gimęs Vitkūnų k., Pakalnių prp. Partizanas. Žuvo 1945 m. su Antanu ir Vytautu Šaukštais Miškinių k.

ŠERMUKŠNIS VYTAUTAS - Aras, g.1932 m. Dobilynės k., Debeikių vls. Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1952 m. rugsėjo mėnesį Antakalnio k., Leliūnų vis.

LKAK. P. 78

ŠIAURYS JONAS, g.1921 m. Ryliškių k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Buvo šaltas pavasaris, ir gal 7 kaimo vyrai suėjo pirtin apšilti. 1945 m. balandžio mėnesį juos užtiko skrebai. Žuvo J.Šiaurys, A.Maniušis, A. Žalnierius ir J.Ryliškis. Visi nuvežti į Kuktiškes.

B. Grašy s

ŠIDLAUSKAS BALYS - Dobilas, g. 1912 m. Šeduikių k., Tauragnų vls. Vedęs Oną Valytę, apsigyveno Vidžiūnų k. Augino 2 sūnus. 1948 m. šeimą ištrėmė, o B.Šidlauskas slapstėsi Zigmo Mačerausko namuose. Klojimą, kur buvo slėptuvė, čekistai apšaudė ir padegė. Žuvo 1951 m.

B.Šidlauskienė

ŠILEIKIS ALBERTAS, gimęs Gutaučių k., Daugailių vls. Nuo kariuomenės slapstėsi apie namus. Žuvo užtiktas bunkeryje 1945 07 17. Palaidotas Gutaučių kapinaitėse.

S.Kumelienė - Šileikienė (žmona)

ŠILEIKIS BRONIUS, g.1913 m. Gutaučių k., Daugailių vls. Partizanas, būrio vado pavaduotojas. Kai partizanai nušovė tris saugumo talkininkus Mačiulius, čekistai, ieškodami partizanų, Drąsėnų k. miško aikštelėje pamatė B.Šileikį. Kareivis Stubakovas jį 1947 06 19 ir nušovė. Partizano tėvas, motina, žmona, sesuo ir du vaikai jau 1945 m. buvo ištremti. Partizano lavonas buvo nuvežtas į Daugailius.

S.Kumelienė - Šileikienė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1612.L.321

ŠILEIKIS PETRAS, g.1901 m. Vyžuonose. 1926-1939 m. tarnavo pasienio policijoje. 1945 02 06 buvo suimtas. Sutiko bendradarbiauti su saugumu, gavo „Vilko” slapyvardį, bet paleistas išėjo į partizanus, buvo būrio vadas. Slapstėsi su J.Kvykliu, K.Jurelevičiumi, B.Puodžiumi. 1945 05 12 visi keturi ir žuvo. Numesti buvo Vyžuonose. Užkasimo vieta nežinoma.

J.Daugilis;

LYA.F. 1426.Ap. l.B.335. L. 7,8;

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1791. L. 154,155

ŠIMONĖLIS ANTANAS, g.1910 m. Nolėnų k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1945 08 24 Kilėviškių k., Leliūnų vls. Palaidotas Kilėviškių k. kapinėse.

G. Vaičiūnas

ŠIMOMĖLIS JONAS, g.1917 m. Gailiešionių k., Užpalių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės, bet Mažeikiškių k. padėjo kulti javus. Sodybą apsupo skrebai. J.Šimonėlis bėgo ir 1944 11 20 buvo nušautas.

A.Pajeda

ŠIMONĖLYTĖ ONA, g.1925 m. Luknių k., Vyžuonų vls. Jos brolis Kazys slapstėsi ir buvo parėjęs namo maisto. Sodybą pradėjo supti čekistai. O.Šimonėlytė ir brolis šoko bėgti į priešingas puses. Pirmą pamatė ir sužeidė Oną. Brolį sužeidė, bet jam pavyko pasislėpti. O.Šimonėlytė 1949 05 21 (po savaitės) ligoninėje mirė.

E.Petrulionienė

ŠINKŪNAS ANTANAS ,g. 1920 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės (buvo vedęs, turėjo 2 m. vaiką). 1945 08 21 Paberžės k. nušovė čekistai. Palaidotas Paberžės kapinėse.

Vajesiškio MRK

ŠINKŪNAS - Meldas, gimęs Gatakiemyje, Saldutiškio vls. Partizanas. Su J.Pelėda, B.Graužiniu jis užėjo per 1948 01 18 rinkimus pas Mieleikiškių k. gyventoją Ant.Laurinavičių. Čia juos užklupo su balsadėže atvažiavę skrebai. Pabėgo tik B.Graužinis. Žuvusieji nuvežti į Kuktiškes. Kur užkasti, nežinia.

A. Gurkšnys

ŠINKŪNAS BALYS, gimęs Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. Nušautas čekistų 1946 09 01 Rūgšteliškio k.

LYA.F.K-1.Ap.3.B. 1609. L.92,126

ŠINKŪNAS BALYS - Papartis, g.1928 m. Gaidelių k., Tauragnų vls. Trimito būrio partizanas. Žuvo 1951 03 22 su 11 kitų partizanų prie Napriūnų. Žuvusieji (J.Stanėnas, V.Ryliškis, J.Kuliešius, J.Sukarevičius) užkasti Rašės (Utena) paraisty. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

J. Grašys

ŠINKŪNAS JONAS, g. 1908 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės žmonos tėviškėje - Pikčiūnų k., Daugailių vls. Priklausė Perkūno partizanų būriui. Pikčiūnų raiste 1946 m. ir žuvo.

R. Laurinavičius

ŠINKŪNAS JONAS, Juozapo, - Žiburys, g.1925 m. Šinkūnų k., Tauragnų vls. Baigęs 6 skyrius, mokėsi geležinkelininkų mokykloje. Gavo darbo prekių bazėje, bet buvo apkaltintas padegimu ir pabėgo. Įstojo į Ėgliaus partizanų būrį. Žuvo su kitais partizanais (K.Gaiveniu, A.Graužiniu, B.Bikumi, D.Stundžia) Do-tenių k., Adolfo Braškaus sodyboje 1948 02 15. Žuvusieji atvežti į Uteną ir užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero.

A.Šinkūnas (brolis), G.Kanapkienė;

LYA.F.K-1. Ap.3. B. 1616.L. 140-142,214;

LYA.F.K-1. Ap.3.B.1617.L.l 11

ŠINKŪNAS LIUDVIKAS ,g.1916 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas. Dalyvavo kautynėse prie Raudoniškio k. (Kuktiškių vls.) 1945 05 28 ir žuvo su 16 kitų partizanų. Žuvusieji buvo užkasti Rašės (Utena) paraistyje, o 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

P.Papirtienė (sesuo), J.Šinkūnas (brolis)

ŠINKŪNAS PETRAS , gimęs Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas. Per žmonių trėmimą 1948 05 22 atėjo skrebai šeimos vežti. Pradėjo šaukti po šienu palindusį P.Šinkūną. Kai šis atsiliepė, pradėjo šaudyti. Sužeistą nutempė už kluono ir pribaigė.

J. Kučinskas, A.Rusteikienė

ŠIREIKA ANTANAS, gimęs Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo 1945 ar 1946 m.

ŠIREIKA JONAS - Pyragaitis, gimęs Politiškių k., Tauragnų vls. Buvo įstojęs į vokiečių kariuomenę, pateko į amerikiečių nelaisvę. Kai grįžo namo, pradėjo kibti skrebai, ir turėjo eiti į partizanus. Žuvo 1946 m. Palaidotas Katlėrių k. kapinėse.

Br.Bitkevičius, B. Grašys, A.Dulskienė

ŠIREIKA POVILAS - Kariūnas, gimęs Politiškių k., Tauragnų vls. Partizanas. Slapstėsi Katlėrių apylinkėse. Žuvo 1946 07 17 Paliminėje. Palaidotas Katlėrių k. kapinėse.

Br.Bitkevičius, B.Grašys, A.Dulskienė

ŠYVIS JONAS - Plienas, g.1921 m. Šakių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Slapstėsi su A.Bražėnu, J.Simunčiu ir K.Steibliu Andreikėnų kaime, Vanago bunkeryje. Visi keturi agento „Kiškio” buvo išduoti ir, nenorėdami pasiduoti, 1949 10 15 susisprogdino. Palaidotas Suginčių kapinėse.

S.Petrėnienė, V.Veteikytė

ŠLAPELIS, gimęs Užpalių vnk. ir vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Užtikę partizanus A.Lukošiūną, A.Masiulį ir Šlapelį, 1945 03 07 čekistai padegė Šeimyniškių k. (Sudeikių šen.) Veronikos Kiliulienės namą, ir visi trys žuvo.

ŠLEPETYS EMANUELIS, gyv. Norvaišių k., Sudeikių apyl. 1944 m. rudenį suimtas, 6 mėnesius tardytas ir 1945 m. vasario mėnesį Vilniuje sušaudytas.

A.Astravienė

ŠTUKA ANTANAS , g.1922 m. Šiožinių k., Daugailių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės. Žuvo su Antanu Žalkausku 1945 07 23 Ažugojų kaime. Palaidotas Šiožinių k. kapinėse.

Vajasiškio MRK

ŠUKYS JONAS, g. 1917 m. Šarkių k., Jūžintų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 11 15 Teresdvario lauke čekistų buvo nušautas. Palaidotas Duokiškio kapinėse.

A. Šukys (brolis)

ŠUMINAS JONAS, g. 1919 m. Šuminų k., Tauragnų vls. Žemdirbys. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1944 12 19 čekistų buvo nušautas. 1945 04 03 palaidotas Ginučių k. kapinėse.

Daunorų MRK

ŠUTINYS JONAS, Adomo. Žuvo 1946 04 05 prie Miškiniškių k., Skiemonių vls., su dar 6 partizanais, kurie priklausė Gedimino kuopai. Būriui vadovavo Juozas Meškuotis - Anbo.

LYA.F.K-J.Ap.l 5.B.3395.L. 130-131

ŠUTINYS JUOZAS - Paleckis, g. 1921 m. Noliškio k., Utenos vls. Partizanavo Skudutiškio, Suginčių apylinkėse. Priklausė Vlado Patumsio - Aukštaičio būriui. Buvęs partizanų rėmėjas Pranas Gečys (agentas „Ruonis”) išdavė būrį. 1949 09 28 Papiškių k. žuvo 8 partizanai, tarp jų ir J.Šutinys.

LYA.F.K-1. Ap.3. B. 1619.L. 189

ŠUTINYS VINCAS, g.1920 m. Bikelių k., Kuktiškių vls. Slapstėsi ir 1948 03 19 namie, tvarte, buvo nušautas Kuktiškių skrebų.

Bikelienė (žmona)

ŠVALKA LIONGINAS, gimęs Saldutiškyje. Dirbo Vilniaus kriminalinėje p licijoje. Artėjant frontui, pasitraukė į Merkinę. Būdamas leitenantas, vadovavo partizanų (vanagų) būriui ir 1945 12 24 kautynėse su čekistais žuvo.

L. Vilutis

ŠVECKUS ANTANAS, gimęs Vijeikių k., Utenos vls. Partizanas. Ieškodamas partizanams ginklų, ėjo pas B.Žalnierių į Aviniškio kaimą, pateko į pasalą ir 1945 01 23 žuvo.

Pr. Vitkus

ŠVILPA JONAS - Afenas, g.1921 m. Labeikių k., Leliūnų vls. Partizanas. Buvo suimtas, nuvarytas į Skiemonis. Per tardymą nutrenkęs sargybinį ir šokęs bėgti. Nušovė miestelio pievoje 1945 09 19. Užkastas buvo prie Skiemonių kapų. 1989 m. palaikai perkelti į kapines.

P.Steponėnas

ŠVILPA PRANAS - Barzdyla, Ąžuolas, Abstinentas, g.1920 m. Labeikių k., Leliūnų vls. Mokėsi prekybos mokykloj, Vilniaus universitete, kartu dirbdamas elevatoriaus buhalteriu. Aktyviai dalyvavo kuriant Tigro rinktinę, buvo rinktinės štabo narys, propagandos skyriaus viršininkas. Tigro rinktinę išblaškius, Pakalnių miške suorganizuoja Sakalo rinktinės štabą ir 1945 04 - 06 jam vadovauja. Kai rinktinės štabas buvo sunaikintas, daliai kovotojų padėjo parūpinti dokumentus, kad galėtų legalizuotis. Pasirūpinęs dokumentus, A,Stankevičiaus -Stankaus pavarde nuo 1945 m. rugsėjo dirbo Šeduvos suaugusių progimnazijos, paskui gimnazijos direktoriumi. 1947 m. liepos mėnesį buvo suimtas ir užverbuotas, bet medžiagos kaip agentas neteikė. Nuo 1948 07 iki 1952 10 18 slapstėsi. 1953 05 16 - 17 įvyko teismas. Pabaltijo karinės apygardos karo tribunolas paskelbė mirties nuosprendį. 1953 09 30 nuosprendis įvykdytas.

LYA. B. B.26127/3

TAMOŠIŪNAS JUOZAS - Bijūnas, g. 1923 m. Surdegio k., Debeikių vls. Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1945 m. Bičionių k., Anykščių vls. (susisprogdino).

LKAK. P.82

TAMOŠIŪNAS POVILAS - Karklas, g.1912 m. Kuzmiškio k., Debeikių vls. Dalyvavo kautynėse Čemaučiznos k. Žuvo 1945 06 20 su Stasiu Dubrava ir Jonu Bivainiu prie Šileikių k. Palaidoti Kilėviškių kapinėse.

A.Tuskenis, J. Dubrava, S.Gineitienė

TARVYDAS JONAS, g. 1904 m. Užpalių vnk. ir vls. Su Ant.Lukošiūnu slapstėsi nuo kariuomenės. Šeimyniškių k. V.Kiliulienės sodyboje juos užtiko čekistai. Abu žuvo 1945 03 07: užduso padegtoje sodyboje.

J.Melaikis, A. Čeponis

TYLA ALFONSAS, g.1917 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Partizanaut išėjo 1944 m. rudenį. Slapstėsi apie namus. Rusų kariuomenė brolius Tylas (Alfonsą, Antaną ir Joną) užtiko 1945 04 21 Lankos miške, Plepiškių k. Broliai atsišaudydami traukės apie 2 km, kol buvo prispirti prie Smulkio ežero. Kai čekistams į talką atskubėjo dar ir Leliūnų skrebai, Alfonsas susisprogdino. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

M.Gutauskienė (sesuo)

TYLA ANTANAS ,g. 1921 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Slapstytis nuo kariuomenės pradėjo 1944 m. rudenį. Brolius (Alfonsą, Antaną ir Joną) čekistai 1945 04 21 užklupo Lankos miške, Plepiškių k. Broliai atsišaudydami traukės ir už 2 km buvo prispirti prie Smulkio ežero. Ežero pakrantėje ir žuvo. Palaidotas Leliūnų kapinėse.

M.Gutauskienė (sesuo)

TYLA BRONIUS - Kapitonas, g. 1907 m. Petrograde. Grįžęs į Lietuvą, gyveno Balteniškių k., Leliūnų vls., ūkininkavo, buvo seniūnu. Pokario metais rėmė partizanus. 1950 04 12 sodyboje buvo surastas bunkeris. Jame buvęs Šiaurės rytų srities visuomeninės dalies viršininkas ir „Laisvės šauklio” redaktorius B.Kazickas nusišovė. B.Tylos žmona ir dvi dukterys buvo suimtos, o jis pats išėjo į partizanus. Slapstėsi Baltenių miške su Broniumi Petroniu ir abu 1950 07 17 užtikti čekistų žuvo (susisprogdino). Palaidotas Leliūnų mstl. kapinėse.

B.Sakalauskienė, A.Zizienė (dukterys)

TYLA JONAS, g. 1915 m. Buivydų k., Leliūnų vls. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Nuo 1944 m. rudens su broliais Alfonsu ir Antanu slapstėsi nuo kariuomenės. 1945 04 21 visi trys buvo užklupti Plepiškių k. Lankos miške. Čekistų puolami, traukėsi Smulkio ežero link, norėjo perplaukt ežerą, bet kitoj pusėj ežero jau buvo Leliūnų skrebai. Užsiglaudęs už kelmo, ilgai atsišaudė, kol buvo nušautas. Palaidotas Leliūnų mstl. kapinėse.

M.Gutauskienė (sesuo)

TYLA JONAS - Vaišvilas, g.1929 m. Ivonių k., Debeikių vls. Tėvai 1944 m. pavasarį mirė. Seserys (Zosė ir Elena) rėmė partizanus. 1946 m. jų gyvenamajame name buvo įrengtas bunkeris, kuriame slapstėsi Antanas ir Bronius Morkūnai, Ferdinandas Mikėnas ir kt. 1949 m. lapkričio mėnesį bunkerį čekistai surado, tik buvo tuščias. Jonas ir seserys pradėjo slapstytis, tapo partizanu. J.Tyla su T.Limba ir A.Lapienių žuvo 1951 04 06 Antano Tumo sodyboje, Aknystėlių k.

J.Tyla (brolis), A.Zizienė

TYLAITĖ ELENA - Birutė, g. 1926 m. Ivonių k., Debeikių vls. Nuo 1946 m. ji su seseria Zose ir broliu Jonu savo namuose laikė partizanų bunkerį. Kai 1949 11 05 bunkeris (tuščias) buvo rastas, pradėjo slapstytis. Užtiko ją Debeikių čekistai A.Petronienės sodyboje, Plepiškių k. Žuvo 1950 03 23 su dviem partizanais -A.Zabulioniu ir A.Jakštoniu. Mirtinai sužeistą vežė į Debeikius ir nešama į skrebyną mirė. Užkasta šone Debeikių kapinių.

A.Petronienė, J.Petronis

TYLAITĖ ZOSĖ - Gulbė, g.1924 m. Ivonių k., Debeikių vls. Nuo 1946 m. laikė partizanų bunkerį. Kai 1949 11 05 bunkeris (nors ir tuščias) buvo surastas su seseria Elena ir broliu Jonu pradėjo slapstytis. Žuvo 1951 04 12 Kušlių miške (Užpalių vls.) kartu su G.Baronu, Br.Morkūnu ir F.Mikėnu. Žuvusieji buvo numesti Užpalių miestelio aikštėje, paskui užkasti Galinių k., netoli Šventosios. 1989 m. palaikai perkelti į Utenos naująsias kapines.

E. Tumienė;

LYA.F.K-1.B.365.L.216;

LYA.F.K-l.Ap.16.B.312.L.204, 205

TILINDIS ANTANAS, gimęs Kruopiškio k., prie Sudeikių. Partizanas. Žuvo 1945 03 14 su Vyt.Kruopiu Antandrajos k., Užpalių vls.

V. Rainelis

TILINDIS VYTAUTAS, g.1922 m. Kruopiškio k. (prie Sudeikių). 1945 m. kovo mėnesį su tauragiškiais išvyko į Labanoro girią partizanauti ir žuvo.

V.Rainelis

TILVYTIS KAZYS, g.1924 m. Kubilių k., Daugailių vls. Buvo pasijauninęs, turėjo 1929 m. gimimo liudijimą. Ardamas lauką, pamatė ateinant skrebus. Su juo buvęs Petras Meidus nubėgo į mišką, o jį, net nepatikrinę dokumentų, iš tolo nušovė 1946 m. Buvo Tauragnų skrebai.

TREINYS ALFREDAS - Stumbras, g.1925 m. Gaspariškių k., Utenos vls. Pasimokęs Utenos gimnazijoje, įstojo į Švenčionių mokytojų seminariją. Vokiečiams ją uždarius, vėl grįžo į Utenos gimnaziją. Įskųstas, kad palaiko ryšius su partizanais, mokslą turėjo mesti, išėjo partizanaut. Slapstės Alantos, Skudutiškio apylinkėse. Žuvo 1948 12 24 Žibėčių k. Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero. Šeima ištremta.

A.Treinys (brolis), I.Martinkėnienė (sesuo)

TREINYS ROMAS, gimęs Kuktiškėse. Iki 1940 m. buvo vienuolis. Vokiečių okupacijos metais dirbo Tauragnų valsčiuje. Prieš antrąją sovietų okupaciją iš valsčiaus raštinės išsinešė įvairių dokumentų blankų, antspaudų ir paskui gelbėjo žmones, darydamas falsifikatus. Slapstėsi be ginklo. Eidamas į Tauragnų bažnyčią, susitiko važiuojančius skrebus, bėgo ir 1945 04 23 buvo nušautas. Palaidotas Tauragnų kapinėse.

A. Daunys, B.Toleikienė

TREINYS STASYS Stumbras, gimęs Gaspariškių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1948 11 27.

B.    B.26701/3.T. 3.L.242

TRINKŪNAS ADOLFAS, g. 1918 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 su kitais partizanais mėgino išvaduot suimtus žmones. Žuvo prie Raudoniškio su 17 partizanų. Užkasti buvo kaimo kalnelyje. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

A. Trinkūnas (brolis)

TRINKŪNAS JURGIS - Dagys, g.1918 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. Gyveno legaliai, kol sodyboj 1949 02 11 surado bunkerį su partizanais J.Skurkiu, V.Deveikyte ir B.Deveikiu. Vengdamas suėmimo, išėjo į partizanus. Buvo Vytauto apygardos organizacinio skyriaus viršininkas. Žuvo 1951 03 19 prie Šnieriškių k. kartu su V.Pakštu,N.Deveikyte, S.Daškevičiūte. Užkastas buvo Rašės paraistėje, 1989 m. palaikai perkelti į Utenos naująsias kapines. 1999 m. (po mirties) suteiktas majoro laipsnis.

V.Petrėnienė, A. Trinkūnas

TŪBELIS ALBINAS, g.1927 m., gyv. Dičiūnų k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstės. Užtiko pasislėpusį šuliny ir nušovė 1945 m. Palaidotas Dičiūnų k. kapinėse.

Z.Gilienė, A. Tūbelis (brolis)

TUMASONIS BRONIUS - Jovaras, g.1929 m. Želtiškių k., Skiemonių vls., ūkininko šeimoje. Paimtas į sovietų kariuomenę, išjos pabėgo ir nuo 1950 m. su J.Apacianka bei Br.Raškevičiumi partizanavo Leliūnų, Skudutiškio ir Skiemonių valsčių sandūroje. Priklausė Liūto (H.Ruškulio) būriui, 1951 09 20 šeima (tėvai ir 2 seserys) buvo ištremta. B.Tumasonis žuvo 1951 (?) m. Klykūnų k., Balaišio sodyboje.

P.Steponėnas

TUMĖNAS ALBERTAS, g. 1923 m. Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo susirėmime su čekistais 1946 09 14 prie Vaikeso ežero, netoli Kubilių k. (žuvo ar 12 vyrų). Palaidotas Kubilių kapinėse 1947 05 01, išvogus iš Rašės kelių sankryžos.

TUMĖNAS ANTANAS, Jurgio, g. 1920(?) m. Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo su Albertu ir Jonu Tumėnais ir daugeliu kitų prie Vaikeso ežero, netoli Kubilių k. 1946 09 14. Užkastas buvo Rašės kryžkelėje. 1947 05 01 palaikus žuvusiųjų artimieji išvogė ir palaidojo Kubilių k. kapinaitėse.

TUMĖNAS JONAS, g. 1920 m. Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Žuvo per čekistų akciją 1946 09 14, kai prie Vaikeso ežero buvo nušauta ar 12 partizanų. J.Tumėnas gal sužeistas sudegė Nikodemo Stūglio klojime. Palaidotas Kubilių k. kapinėse.

A.Meidutė

TUMĖNAS KLEMENSAS, Jurgio, g. 1920 m. Kubilių k., Daugailių vls. Sakalo būrio partizanas. Žuvo 1946 10 14 prie Vaikeso ežero, netoli Kubilių k. Užkastas buvo Rašės kryžkelėje. Išvogtas su kitais 11 partizanų 1947 05 01 naktį ir palaidotas Kubilių k. kapinėse.

B.B.P.-14966.    L. 159(411)

TUMĖNAS KLEMENSAS, Kazio, g.1925 m. Kubilių k., Daugailių vls. Žuvo 1949 09 21 prie Lukošiūnų kartu su J.Sauliumi, B.Berčiumi, K.Meidumi ir V.Vilūnu. Užkastas kažkur Tauragnų miestelyje.

B. Tumėnas (brolis);

LYA.F.K-l.Ap. 10.B. 76.L.109;

LYA.F.K-l.Ap.10.B.73.L. 142, 143

TUMĖNAS VINCAS, g.1911 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstės apie namus. Kai prasidėjo kariuomenės siautėjimas, pasitraukė į Minčios miškus. Nušovė 1945 07 05 prie Erkiasalės ir ant laužo sudegino. Liko tik drabužių ir kaulų liekanos. Palaikus palaidojo Juknėnų k. kapinėse 1945 07 24.

J. Tumėnienė (žmona);

Vajasiškio bažnyčios MRK;

B.B.P.-14966.T.1 .L.200

TUMĖNAS VLADAS, gimęs Vyžių k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 10 17 su Vladu Bivainiu rusų kariuomenės užtikti tarp Utenykščio ir Baltelės ežerų ir nušauti.

J. Meidus

TUMĖNAS ZIGMAS - Kęstutis, g.1926 m. Lukošiūnų k., Tauragnų vls. Priklausė Erškėčio būriui. Saugumo agento Kazio Juodvalkio 1951 11 24 specialiuoju preparatu užmigdytas ir su kitais (J.Dudėnu, E.Juodvalkiu, V.Rusakevičiumi) suimtas. 1952 08 18 sušaudytas.

Reabilitacijos pažymėjimas Nr. 8-16098/91;

LKA.T.13.P.211

TURSA NIKODEMAS - Tetervinas, g.1906 m. Kušlių k., Užpalių vls. Priklausė Gedimino rinktinės būriui. Žuvo 1945 01 03 su Jonu ir Vytautu Leikomis Kušlių miške. Palaidotas Mikėnų k. kapinėse.

Kasparas K. Lietuvos karas. P.247

TUSKENIS JUOZAS, g.1921 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo netoli namų per kariuomenės siautimą 1945 10 07. Palaidotas Vyžuonose.

P.Dubrava;

Vyžuonų bažnyčios MRK

UBEIKIENĖ REGINA - Vienužė, g.1913 m. Ruklių k., Daugailių vls. Baigė Utenos gimnaziją ir Klaipėdos pedagoginį institutą. Dirbo Sudeikių pradžios mokyklos mokytoja. 1943 m. vasarą sovietų partizanai plėšėsi į Ubeikų sodybą Ruklių k. Neįleisti apšaudė trobą. Žuvo mokytojos vyras, sūnelis, o ji pati buvo sužeista. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus ir veikė Sudeikių apylinkėse. Mirė 1948 m. rudenį (spalio mėnesį). Žmonės, vežę jai gydytoją ir kunigą, buvo nuteisti, palaikai ir kapas išniekinti.

B. Bertašius

UBONIS PETRAS. Zarasiškis partizanas. Baigiantis karui, slapstėsi Kazio Samsono rūsy, Kemešio k., Saldutiškio vls. Užkluptas čekistų žuvo 1945 02 15 kartu su M.Skurkiu ir K.Samsonu.

A.Samsonaitė, A.Samsonas, B.Gimžauskienė

URBONAS MYKOLAS - Liepa, g.1919 m. Daroniškio k., Molėtų vls. Turėjo 58 ha žemės, tai ūkis 1945 m. buvo konfiskuotas. Partizanaut išėjo 1944 m. rudenį. Viesulo būrio vadas, Perlo rajono vadas. 1951 12 20 suimtas (su B.Kalyčiu), 1953 07 04 sušaudytas.

LYA.F.K-l.Ap.l5.B.3385.L.97, 98

URBONAS SILVA - Lapinas, g.1916 m. Daroniškio k., Molėtų vls. Partizanas nuo 1944 metų. Žaibo būrio (Ąžuolo kuopa) vadas. Kovos draugams žuvus, perėjo į Viesulo būrį ir su 7 draugais Papiškių kaime 1949 09 27 žuvo.

VADIŠ1US VYTAUTAS - Avilys, g. 1920 m. Liginiškio k., Kuktiškių vls. Partizanaut išėjo 1945 m. Žuvo 1946 01 27. Kartu mirtinai buvo sužeistas P.Pelėda (mirė antrą dieną po sužeidimo). Palaidotas Paąžuolių k. kapinaitėse.

V. Vadišius (brolis)

VAIČĖNAS BALYS - Liubartas, Pavasaris, g. 1923 m. Vaičėnų k., Obelių vls., Rokiškio apskr. Baigė puskarininkių mokyklą, tarnavo pasienio policijoje. 1944 m. rudenį iš apylinkės vyrų suorganizavo partizanų būrį, kuris išaugo iki kuopos.

1948 12 16 paskiriamas Vytauto apygardos Lokio rinktinės spaudos - švietimo skyriaus viršininku, redaguoja laikraštėlį „Sutemų keleivis”, eina Rytų Lietuvos srities vado pavaduotojo pareigas.

Partizanais persirengę čekistų smogikai Strazdų kaime, Juozo Čibiro sodyboje, 1951 04 11 surengė partizanų vadų „pasitarimą”, kurio metu buvo iššaudyti 7 partizanai ir 4 Čibirų šeimos žmonės. Žuvusieji buvo užkasti Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero. Po mirties (1999 m.) suteiktas pulkininko laipsnis.

A.Dručkus, E. Vaičėnaitė (sesuo)

VAIČIŪNAS BALYS, g. 1921 m. Gailiešionių k., Užpalių vls. Į partizanus išėjo 1944 m. rudenį. Žuvo 1945 m. vasarą prie Ilčiukų kaimo. Palaidotas Gailiešionių kapinėse. Tėvai ir brolis buvo ištremti, sesuo Aldona suimta.

A.Pajeda

VAIŠNORAS POVILAS, gimęs Liumpiškių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo 1945    07 21 kartu su P.Sauliumi ir Br.Viščiūte netoli Paminčios k., Tauragnų vls. Užkasti Tauragnų miestelio kalnely. 1990 m. žuvusiųjų atminimui pastatytas kryžius.

J. Kulienė, A.Meiduvienė

VAIŠNORAS SILVESTRAS, Antano, g.1925 m. Tauragnų vls. darbininkas. Nušautas 1949 07 05 Ripialaukio k. Palaidotas Daunorų k. kapinėse.

Daunorų bažnyčios MRK

VAIŠNORAS SILVESTRAS, Juozo, g.1919 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo susirėmime su sovietų kariuomene prie Raudoniškio k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 su 16 kitų partizanų, bandžiusių išvaduoti varomus suimtuosius. Žuvusieji buvo užkasti beržynėlyje prie Raudoniškio, o 1989 m. perlaidoti į Utenos naująsias kapines.

U. Rusteikienė (sesuo), G.Grašienė

VAITKEVIČIUS ANTANAS, gimęs Kuktiškių miestelyje. Augo pas svetimus Šlapių kaime. Po kareivių susirėmimo su partizanais 1945 05 28 bėgo į mišką, buvo sulaikytas. Nuvarė skaičiuot nušautų partizanų ir patį prie jų nušovė, o kelnes ir batus nutraukė. Palaidotas (slapta) Biliakiemio kapinėse.

B.    Peluritis

VAITKEVIČIUS VLADAS - Kirvis, gimęs prie Spitrėnų. Tigro rinktinės štabo viršininkas. Žuvo 1945 03 10-11 Labanoro girioje, netoli Kaltanėnų.

V. Striužas

VAIVADA BRONIUS - Akmuo, Vilkas, g.1900 m. Žadeikių k., Vabalninko vls., Biržų aps. Baigė Strasbūro universitete geografijos ir matematikos fakultetą, turėjo atsargos majoro laipsnį. Apdovanotas Klaipėdos vadavimo medaliu, Plieno sparnų garbės ženklu, Gedimino ordinu. Dirbo mokytoju Panevėžio, o nuo vokiečių okupacijos - Utenos gimnazijoje. Su kitais aktyvistais Utenos apskrityje įkūrė Kęstučio organizaciją ir buvo jos štabo viršininkas. Organizavo nelegalių laikraštėlių „Prošvaistė”, „Laisvės keliais” leidimą. Už antisovietinę veiklą 1945 06 22 buvo suimtas, po 5 mėnesių nuteistas sušaudyti. Bausmė įvykdyta 1946 06 07.

G.Puslys, V. Vaivadienė (žmona);

LYA.B.B.4681, 4391

VALANČIŪNAS BRONIUS - Kerštas, g.1926 m. Tirmūnų k., Leliūnų vls. Partizanaut išėjo, kai nušovė čekistai jo brolį Mykolą: norėjo atkeršyti priešui. Žuvo Nolėnų kaime 1949 01 24.

A.Bartašiūtė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1813.L.46

VALANČIŪNAS DOMAS, g.1923 m. Galelių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo Vyžuonų šile 1945 02 23 kartu su A.Riauba, S.Augučiu, A.Kybartu (būrio vadas). Buvo užkastas netoli Vyžuonų, prie Kartuvių kalno, paskui slapta perkeltas į Vyžuonų kapines.

VALANČIŪNAS MYKOLAS - Vaiduoklis, Aitvaras, g.1921 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Aušros būrio partizanų vadas. 1948 03 27 su V.Perevičiumi ėjo į Leliūnus Velykų proga iškelti trispalvės ir prie Lementiškio k. susidūrė su į pasalą pasiųsta 14 kareivių grupe, vadovaujama ltn.Cibo ir j.ltn.Buroko. Abu partizanai žuvo, sunkiai sužeistas čekistų būrio vadas Cibas ir kulkosvaidininkas Tkačenka.

A.Bartašiūtė;

LYA.F.K-l.Ap.3.B.1804. L. 91, 92

VALANČIŪNAS NAPALYS - Elnias, g. 1926 m. Šaltinių k., Svėdasų vls. Mokėsi Kaune, vokiečių okupacijos metais dirbo Utenos kooperatyve. Sugrįžus sovietams, tęsė mokslą Utenos gimnazijoje. Buvo suimtas, bet pabėgo ir slapstėsi pas gimines. 1946 m. pavasarį buvo suimtas, vėl bėgo, buvo sužeistas ir paguldytas į Utenos ligoninę. Partizanai nuginklavo sargybinį ir sužeistuosius išsivedė. Slapstėsi Trumbatiškio, Butėnų, Nolėnų apylinkėse. Žuvo 1949 03 24 Nolėnų k., Jono Šimonėlio sodyboje, su Vytauto apygardos vadu V.Kauliniu ir dar 5 kitais partizanais - A. ir V.Bivainiais, A.Guobužu, V.Pakalniu, J.Siručiu. Užkastas su kitais kovos draugais Utenoje, kalnelyje prie Dauniškio ežero.

S. Kybartienė (sesuo)

VALIULIS JONAS, g.1927 m. Purviniškio k., Utenos vls. Partizanas. Su kitais mėgino gelbėti suimtus, į Uteną varomus vyrus ir susišaudyme su čekistais 1945 05 28 su 16 kitų vyrų žuvo prie Gudėniškių kaimo, Cibo miške. Palaidotas Bilia-kiemio kapinėse.

B.Peluritis

VALIULIS JUOZAS, g. 1922 m. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus. 1945 01 07 buvo suimtas ir pasiųstas į kariuomenę. Mėgino bėgt į užsienį, buvo sugautas, nuteistas ir 1945 12 27 sušaudytas.

E. Valiulis (brolis)

VANAGAS JONAS - Tyrūnas, g.1923 m. Andreikėnų k., Kuktiškių vls. Praėjus frontui, slapstėsi savo apylinkėse. Buvo Kovo būrio vadas. 1947 m. vasario mėnesį, su dviem draugais važiuodamas rogėmis, prie Asmalų kaimo pateko į čekistų pasalą ir buvo nušautas. Motina ir brolis Justas 1948 05 22 buvo ištremti.

E.Graužinytė, V. Veteikytė

VANAGAS KOSTAS - Sakalas, g.1914 m. Užpaliuose. 1942-1943 m. dirbo policininku. Nuo 1944 m. rudens buvo partizanas. Priklausė LPS Gedimino rinktinės Vilkų būriui. Žuvo 1945 11 06 Žaliamiškyje su 5 kitais partizanais. Užkasti prie Svėdasų koplytėlės.

V. Treinytė-Vanagienė (žmona);

LKA K. P. 85

VANAGAS POVILAS - Nemunas, g.1923 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Mokėsi Utenos, Kauno (jėzuitų) gimnazijose. Baigęs dirbo Prienų pašto viršininku.

Praėjus frontui, išėjo į partizanus. Priklausė Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės II kuopos I būriui. Kaip sąžiningas ir uolus partizanas, buvo paskirtas rinktinės štabo viršininku. Žuvo Pribuckės kaime, netoli Skriaudžių 1948 01 06 kautynėse su NKVD kareiviais ir Skriaudžių bei Veiverių skrebais. Palaidotas Veiverių kalnelyje.

J. Vanagas (brolis)

VANAGAS VACLOVAS, g.1926 m. Mikėnų k., Užpalių vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir buvo suimtas. Pažadėjęs, kad eis į karinį komisariatą, 1945 09 12 sužinojo, kad čekistai nušovė jo draugą Petrą Barzdą. Išėjo į L.Tursos partizanų būrį, bet netrukus susirgo vidurių šiltine ir 1946 10 18 mirė.

O. Lapinskienė (sesuo)

VARNAS ALGIRDAS - Gaidelis, g.1924 m. Varkujų k., Vyžuonų vls. Tėvai turėjo 7 ha žemės. Į partizanus išėjo dar nepasibaigus karui. 1945 rudenį legalizavosi. 1949 m. sausio mėnesį vėl išėjo partizanaut. Įstojo į Aro būrį. 1950 m. birželio mėnesį perėjo į Aušros būrį. 1951 m. vasarą buvo paskirtas Granito rajono vadu. Žuvo 1952 04 05 Stalėriškių k. Jono Opansko sodyboje (B.Morkūnui pavyko pabėgti). Užkastas prie Anykščių skrebų būstinės.

E. Stasiulionienė, B. Opanskas;

LYA.F.K-l.Ap. 16. B.313.L. 164

VASILIAUSKAS BRONIUS - Gancius, g. 1918 m. Partizanas, priklausė Aitvaro būriui. Žuvo 1947 ar 1948 m. už Pakalnių, prie Miškinių kaimo.

E. Vasiliauskas

VASILJEVAS JURGIS - Viesulas, g.1925 m. Rybnikų k., Utenos vls. Baigė Utenos gimnaziją. 1944 - 1945 m. dirbo mokytoju Skiemonyse, Utenoje. 1945 m. pavasarį įstojo į partizanų būrį. Buvo vienas iš Gedimino kuopos kūrėjų, ryšių ir žvalgybos skyriaus viršininkas. 1945 10 01 Kaliekių k., Juozo Eidžiulio sodyboje 4 partizanai buvo apsupti. J. Vasiljevas ir D.Bagočiūnas žuvo. Palaidoti Sta-bulankių k., kapinėse (Leliūnų šen.)

S.Eidžiulienė;

LYA.F. K-l.Ap. 3. B. 1607. L. 206;

LYA.F.K-l.Ap. 15.B.3381.L.86

VAŠKELIS VLADAS, g. 1922 m. Nemeikščių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo bunkeryje prie Nemeikščių 1945 02 12 kartu su P.Streižiu ir latviu J.Kokins. Užkasti žuvimo vietoje. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

A. Streikus

VELYKIS ANTANAS, g.1923 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Praėjus frontui, paskelbus mobilizaciją, slapstėsi ir 1944 09 21 čekistų buvo Juknėnuose nušautas. Palaidotas irgi Juknėnuose.

J. Kulienė, B.Jučienė

VETEIKIS ANTANAS, g.1924 m. Utenoje. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi, paskui įstojo į A.Čeponio būrį. 1945 06 24 prie Alaušo ežero, netoli Šeimyniškių k., susidūrė su čekistais ir susisprogdino, o jo draugas Vitas Bimba buvo nušautas. Palaidoti Pasalių k. kapinaitėse.

A.Čeponis

VYGĖLIS BRONIUS, g.1924 m. Kuprių k., Jūžintų vls. Paskelbus mobilizaciją ir prasidėjus vyrų gaudynėms, išėjo į mišką. 1945 m. rudenį per susišaudymą kulka sutrupino kelį. Apkrovę šakomis, draugai jį paliko. Parvežtas namo, ėjo blogyn. Nuvežė į Utenos ligoninę. Skrebų saugomas ligoninėje ir mirė. Palaidotas Kuprių k. kapinėse.

V. Vygėlis

VIJEIKIS FELIKSAS - Gintaras, g.1926 m. Krylių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, įstojo į Putino partizanų būrį. 1945 m. vasarą būrys buvo išblaškytas, tai perėjo į Šimonių girią. 1948 m. rudenį nuėjo į Kvyklių k. pas Kvyklį , buvo apsuptas ir per susišaudymą žuvo. Buvo užkastas Dauniškio kalnelyje, Utenoj, bet partizanai slapta iškasė ir palaidojo Kvyklių k. kapinėse.

B. Dijokas

VIJEIKIS PETRAS, g.1920 m. Alių k., Utenos vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi. 1944 12 16 pamatęs, kaip skrebai muša kaimyną J.Vitkūną, nuskubėjo pas toliau gyvenusį S.Degulį ir norėjo su juo pereit į kitą Ilgio ežero pusę. Skrebai pasivijo, suguldė ant ledo ir abu nušovė. Palaidotas Biliakiemio kapinėse.

E.Keraitė;

Biliakiemio bažnyčios MRK

VIJEIKIS PULGIS - Audrūnas, g.1926 m. Cegelnės vnk., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1950 01 16 Buitūnų k., prie Gaižučio sodybos. Kartu dar žuvo ar Berželis.

P. Gaidelytė

VILDŽIŪNAS DANIUS, g.1922 m. Vaikšniūnų k., Alantos vls., netoli Skudutiškio bažnytkaimio. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Praėjus frontui, 1945 m. žiemą buvo išėjęs į Labanoro girią. Žuvo 1945 07 15 netoli tėviškės.

S.Ausiejienė (sesuo)

VILDŽIŪNAS VILIUS - Dainius, g.1929 m. Vaikšniūnų k., Alantos vls., netoli Skudutiškio bažnytkaimio. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Liūto (H.Ruškulio), paskui Aukštaičio (V.Patumsio) būriui. Žuvo 1951 01 25, su L.Kurkiu Vaikšniūnuose patekę į pasalą. Nukentėjo ir šeima: žuvo brolis Danius, tėvas buvo nuteistas, motina ir sesuo ištremtos. V.Vildžiūnas buvo užkastas Alantos ligoninės kieme, 1991 m. palaikai perkelti į kapines.

S.Ausiejienė (sesuo)

VILŪNAS PRANAS - Vilkas, g.1922 m. Mockėnų k., Utenos vls. Vokiečių okupacijos metais tarnavo policijoj. Sugrįžus sovietams, išėjo į partizanus, buvo kulkosvaidininkas. 1945 ar 1946 m. prie Kačiūnų buvo mirtinai sužeistas ir po 2 d. mirė Utenos ligoninėje.

A. Šimelis

VILŪNAS VLADAS - Kiškis, gimęs Radžiūnų k., Daugailių vls. Paskelbus mobilizaciją, slapstėsi apie Rukšėnus, priklausė Ąžuolo būriui. Žuvo 1949 09 21 prie Lukošiūnų k., Tauragnų vls. kartu su J.Saulium, B.Berčium ir K.Meidum. Užkasti kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

A.Meidutė,    J.Andriusevičius

VILUTIS JONAS, g.1920 m. Užpaliuose. 1939 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1940 m. buvo suimtas, iš kalėjimo buvo paleistas, kilus karui. Vėl sugrįžus sovietams, slapstėsi, paskui partizanavo. Žuvo su broliu Pranciškumi 1945 m. balandžio mėnesį prie Vilkabrukių kaimo. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

B.Vilutytė    (sesuo)

VILUTIS MYKOLAS - Klevas, gimęs Derviniškės k., Linkmenų vls. Ūkininkas. 1938 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime Linkmenų apylinkėse. 1942 m. kelis mėnesius slapta mokėsi LLA karo mokykloje Vilniuje. 1944 10 23 brolio Leono buvo paskirtas kuopos vadu. 1944 12 12 dalyvavo kautynėse prie Linkmenų. 1945 01 10 tarp Mineiškiemio ir Šiški-nių kaimų pateko į čekistų pasalą ir buvo nušautas. Palaidotas su pamaldomis ir kunigu Kirdeikių kapinėse.

Vilutis L.Likimo mozaika. K, 1992

VILUTIS PRANCIŠKUS, g.1924 m. Užpalių miestely. Mokėsi Utenos amatų mokykloje siuvėjo amato. Paskelbus mobilizaciją, su broliu Jonu slapstėsi ir 1945 m. balandžio mėnesį abu prie Vilkabrukių kaimo žuvo. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

B. Vilutytė (sesuo)

VILUTIS PRANCIŠKUS, g.1917 m. Baublių k., Vyžuonų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir 1945 10 02 Baublių k. buvo nušautas.

Vyžuonų bažnyčios MRK

VINGELIAUŠKAS STASYS, g.1890 m. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanas nuo 1945 m. Žuvo 1945 06 01. Žmona (partizanų ryšininkė) 1950 m. nuteista 10 m. lagerių.

LYA.F. K-l.Ap.58.B.B.P.-18780.T.l.L.14-15

VIRVANTAS JUOZAPAS, g.1917 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Slapstėsi ir 1944 12 10 Grašių k. buvo nušautas.

Daunorų bažnyčios MRK

VIŠČIŪTĖ BRONĖ, gimusi Lukošiūnų k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja. Žuvo bunkeryje 1945 07 21 Kazlų miške, netoli Minčios, kartu su partizanais B.Garbšiu. P.Sauliumi ir P.Vaišnoru. Užkasta kalnelyje į šiaurę nuo Tauragnų miestelio. 1990 m. žuvusiems pastatytas kryžius.

A.Meidienė

VYŠNIAUSKAS EMANUELIS - Žaibas, zarasiškis. Slapstėsi Šileikių apylinkėse. 1948 m. buvo užkluptas negyvenamoje Zabulionio sodyboje ir nušautas. Nuvežtas ir užkastas Vyžuonose.

E.Tumienė

VITĖNAS ALBERTAS - Siaubas, g. 1920 m. Ažvinčių k., Salako vls., Kazitiškio prp. Partizanas. Priklausė P.Račinsko būriui. Žuvo 1950 03 09 Ažusienio k. su 4 partizanais - P.Cicėnu, J.Čičeliu, S.Butrimu. Žuvusieji nuvežti į Ignaliną.

O.Laurinėnienė

VITĖNAS BRONIUS ,cimęs Ažvinčių k., Salako vls. Partizanas. Tėvą, motiną ir brolį ištrėmė. Slapstėsi Seduikių apylinkėse, Tauragnų vls., čia, prie Krašuonos upelio, ir nušautas. Palaidotas Šeduikių k. kapinaitėse.

A.Vitėnas    (brolis), V. Puodžiukas

VITKUS JUOZAS, g.1913 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Prasidėjus vyrų gaudynėms, slapstėsi savo kaimo krūmuose su V.Auguliu. Eidamas pas kaimyną P.Bertašiūną, 1945 12 28 pateko į čekistų pasalą, buvo sužeistas ir nusišovė. Žuvo ir V.Augulis. Palaidoti Kačiūnų kapinaitėse.

B.    Grašys

VYŽINIS KAZYS , g.1919 m. Kašeikių k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvęs 1945 05 28 prie Raudoniškio su 15 kitų vyrų. Užkastas buvo prie Kuktiškių kapinių, o 1989 m. palaikai perkelti į kapines.

B.Peluritis

VYŽINTAS JONAS - Svirplys, g.1925 (?) m. Dusynių (?)k., Vyžuonų vls. Paimtas į sovietų kariuomenę pabėgo. Priklausė Aitvaro partizanų grupei. Žuvo 1949 05 16 su Broniumi Steibliu. Palaidotas Kaniūkų k. kapinėse.

1949 09 20 partizanų AR N r. 22 įsakymas

ZABULIONIS ANTANAS - Plienius, g. 1922 m. Pagirių k., Leliūnų vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo Vasyliškių kaime, A.Sriubo sodyboje 1950 04 05 kartu su žmona Z.Girniūte, V.Lauciumi ir J.Bertašiumi. Užkasti Debeikiuose.

B. B.18406/3. (Malych pažyma, išd.1950 04 06)

ZABULIONIS BALYS - Šarūnas, g. 1920 m. Pagirių k., Leliūnų vls. Slapstytis pradėjo nuo 1949 m. kovo mėnesio trėmimų. Slapta kun. Varanavičiaus sutuokdintas su Angele Petronyte, gyveno Plepiškių kaime. Priklausė Aušros partizanų būriui. 1950 03 23 Debeikių skrebai su kareiviais A.Petronienės sodyboje užtiko B.Zabulionį, A.Jakštonį ir E.Tylaitę ir pabėgėjusius kelis šimtus metrų nušovė. Užkasti šalia Debeikių mstl. kapinių.

B. B. 18406/3

ZABULIONIS JONAS - Dainius, g. 1924 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Priklausė Stumbro būriui. Žuvo 1946 08 27 Dusynių kaime su dar 5 vyrais - P.Dubrava, A.Šapoka, J.Šukiu, Juozu Zabulioniu, I.Kairiu.

LYA.F.K-l.Ap.3.B. 1609.L.6,7,20

ZABULIONIS JONAS, g. 1924 m. Surdegio k., Debeikių vls. Partizanas. Žuvo 1946    11 18 netoli tėviškės. Palaidotas Kilėviškių k. kapinėse.

ZABULIONIS JUOZAS - Liūtas, g. 1926 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Stumbro būrio partizanas. Žuvo su broliu Jonu ir dar 4 partizanais 1946 08 27 prie Dusynių k., Vyžuonų vls. Užkasti prie Vyžuonų kapinių vartų.

LYA. F. K-l.Ap. 3. B. 1609. L. 6,7,20

ZABULIONIS JUOZAS, g. 1918 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Buvo vedęs Zenoną Morkutę nuo Ariogalos, augino kokių 3-4 m. dukrelę. Dirbo saugumo viršininko Česnokovo vairuotoju, parūpindavo jam mėsos ir kitų maisto produktų. Sužinojęs apie čekistų rengiamas operacijas, įspėdavo žmones. Palaikė ryšius su partizanais, parūpindavo jiems ginklų, tik ne visi tai žinojo ir net grasino jį sutvarkysią. Po nesėkmingų operacijų čekistai pradėjo jį įtarinėti. Pamatęs, kad nebeišsisuks, tardytojui išėjus, išsmuko iš jo kabineto, parlėkė namo. Atsivijusius čekistus pasitiko šūviais. Negalėdami jo suimti, namą padegė. 1947 07 žuvo visa šeima. Nušauti ar 6 kareiviai, buvo sužeistų. Užkastas Dauniškio kalnely.

S.Gineitienė, R.Matulionis, S.Kybartienė

ZABULIONIS STASYS - Lūšis, g.1926 m. Čiviškių k., Leliūnų vls. Partizanas. Priklausė Aušros būriui. 1947 05 20 su Juozu Lauciumi pasibeldė į Gerkonių k. Ražanskienės namo duris. Iš vidaus kažkas (spėjama, kad Kvyklys) automato serija vietoje nušovė J.Laucių, o S.Zabulionį sunkiai sužeidė. Su svetimu pasu nuvežtas į Rokiškio ligoninę, 1947 05 30 mirė. Palaidojimo vieta nežinoma.

L. Dambrauskienė (sesuo)

ZAKAVECKAS ANTANAS, g. 1922 (?) m. Atėjo užkuriom į Bajorų k., Tauragnų vls. Su partizanų būriu, persekiojamu sovietų kariuomenės, traukėsi į Minčios miškus. 1944 12 28 Miškiniškės k., K.Žilėno sodyboj, vadinamoj Dijokaviete, nakties metu partizanai buvo apsupti, sodyba padegta. A.Zaveckas su kitais vyrais (buvo sužeistų ir nušautų) ir šeimininku (12 žmonių) žuvo ugnyje.

K.Sirgėdienė

ZABULIS JUOZAS, g.1925 m. Vyžuonose. Paskelbus mobilizaciją, su Jonu Indrašiumi slapstėsi Dvarašilio miške ir abu 1945 08 žuvo Kunigiškių k. palaukėje. Palaidoti Kunigiškių k. kapinaitėse.

V.Andrašius, J.Daugilis

ZAPTORIUS DOMINYKAS - Tigras, g.1909 m. Trakų apskr. Buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėj. Vedęs užkuriom atsikėlė į Labanorą. 1940-1941 m. buvo sovietų valdžios aktyvistas. Po karo išėjo į mišką. Labai nesutarė su būrio vadu A.Krinicku. Tuo pasinaudojo sovietų saugumas: „pametė” įpareigojimą nušauti D.Zaptorių. Patikėjęs tuo raštu, A.Krinicką palaikė išdaviku ir 1948 08 14 nušovė. Pats D.Zaptorius buvo čekistų (Morozovo ir Panovo) kulkosvaidžiu nušautas 1950 09 08-09 naktį Zitikio sodyboje, Ažubalio kaime. Kartu žuvo Algis Deveikis, suimtas J.Zitikis.

LYA. F. K-l.Ap. B.4420. L. 51,52,53

ZAMAUSKAS BRONIUS - Kietis, Ąžuolas, g.1928 m. Šikšnių k., Daugailių vls. Į Audros būrį išėjo, kai 1948 08 10 suėmė jo brolį Kazį. Žuvo Alaušos k., netoli Stasio Sirvydžio vienkiemio 1949 12 21. Su juo buvusiam B.Lukauskui pavyko pabėgti. Lavonas buvo išvogtas ir palaidotas Užpaliuose.

K.Zamauskas (brolis);

B.B.27151/3.T.5.L.110;

B.B.35867/3.L.152

ZELIONIS STASYS - Vikšras, g. 1926 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Šmėklos būrio partizanas. Slapstėsi Janonių miške. Žuvo 1947 10 28 Šventupio kaime.

G.Vaiginienė (sesuo)

ZEMLEVIČIUS PETRAS, g.1916 m. Aukštasalių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Žuvo 1946 10 28 per susišaudymą su čekistais prie Girutiškio ežero.

LYA.F.K-1.Ap.3.B.765.L.76

ZINKEVIČIUS BRONIUS - Kalvis, Artojas, g.1921 m. Sūdalaukio k., Saldutiškio vls. Baigė amatų mokyklą. Dar vokiečių okupacijos metais įstojo į LLA. Artėjant frontui, su V.Deveikyte iš Saldutiškio vls. paėmę antspaudų, blankų, darė žmonėms fiktyvius dokumentus. Jau 1944 m. vasarą iš aplinkinių kaimų jis sudarė partizanų būrį, paruošė priesaikos tekstą ir prisaikdino. Buvo Šarūno rinktinės štabo narys. Šią rinktinę apnaikinus, įkuria Liūto rinktinę su 7 kuopomis ir ima vadovauti Vytauto apygardai. Rūpinasi Lokio ir Tigro rinktinėmis. Padeda leisti apygardos laikraštį „Aukštaičių kova”. Žuvo 1946 10 11 Sūdalaukio k., Kazio Petkevičiaus sodyboje užkluptas čekistų. Užkastas kažkur Saldutiškyje, spėjama, kad šone kapinių. B.Zinkevičiui po mirties suteiktas pulkininko laipsnis (1999 05 27).

K. Zinkevičius (brolis)

ZITIKIS ALGIRDAS - Dobilas, g. 1929 m. Laukagalio k., netoli Labanoro. Partizanas, priklausė Trimito būriui. Žuvo su 11 šio būrio partizanų 1951 03 22 Napriūnų, Papurvės laukuose. Žuvusieji atvežti į Uteną, užkasti Rašės paraistyje. 1989 m. palaikai perkelti į Utenos naująsias kapines.

LYA.F.K-l.Ap.15.B. 4420. L. 207,208

ZIZAS JONAS, gimęs Gečionių k., Leliūnų vls. Slapstėsi ir buvo 1945 07 02 nušautas. Buvo numestas Leliūnų paplentėj su Štasiu Rėza. Spėjama, kad ten buvo ir užkasti, bet palaikų 1989 m. surasti nepavyko.

J.Meškauskas

ŽALA KAROLIS, g. 1919 m. Pašekščių k., Kuktiškių vls. 1944 m. gegužės vidury išėjo į partizanus, o 1945 05 28 su 16 kovos draugų prie Raudoniškio k., mėgindami išvaduoti suimtus žmones, žuvo. Užkasti buvo kalnelyje prie Raudoniškio k. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.

A.Kraujelienė    (sesuo)

ŽALKAUSKAS ANTANAS, g.1922 m. Antalieptės vls. Nuo kariuomenės slapstėsi Šiožinių apylinkėse (Daugailių vls.). Žuvo su A.Štuka 1945 07 23 Ažugojų k. Palaidoti Šiožinių k. kapinėse.

Vajasiškio bažnyčios MRK

ŽALNIERIUS JONAS, g.1909 m. Ryliškių k., Tauragnų vls. Slapstėsi nuo kariuomenės ir partizanavo savo apylinkėje kartu su Juozu Maniušiu, Jonu Šiauriu ir dar keliais vyrais. 1945 m. kovo pabaigoj sušalę suėjo į pirtį apšilt. Ryliškių kaime Baltrūno pirty juos šešis ir užklupo. Minėti trys partizanai čia ir buvo nušauti. Nuvežė į Tauragnų miestelį ir palaikę užkasė dabartinės ambulatorijos vietoje.

J. V.Žalnierius (sūnus), O.Limbienė (duktė)

ŽEMAITIS JONAS - Maumedis, g. 1916(?) m. Butėnų k., Svėdasų vls. Po keleto metų šeima persikėlė į Katlėrių k., netoli Utenos. Sugrįžus sovietams, tėvai buvo ištremti, brolis Aleksandras pasitraukė į Vakarus. J.Žemaitis išėjo į partizanus, vadovavo būriui.


1948 03 01 naktį, eidamas į T.Mikulėnienės kiemą Katlėrių k., pateko į sodyboje įrengtą pasalą ir buvo nukautas. Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero.

Jo ir kitų už Lietuvos laisvę žuvusių partizanų atminimui brolis Aleksandras Žemaitis Utenoje, Dauniškio kalnelyje, pastatė didingą koplyčią. Prieš pat jos šventinimą Katlėrių kapinėse ir pats sukniubo. Koplyčios šventinimo diena kartu buvo ir Aleksandro laidotuvių diena. Koplyčia - jo amžinojo poilsio vieta.

B.B.26701/3.T.5.L.248

ŽIBĖNAS STASYS - Aušrys, g.1922 m. Biliakiemyje, Utenos vls. Baigė Utenos gimnaziją. Vokiečių okupacijos metais priklausė Kęstučio organizacijai, prisidėjo prie nelegalių laikraščių „Prošvaistė” ir „Laisvės keliais” leidimo, mėgino kurti Vieningos Lietuvos Sąjūdį (VLS) su dviem skyriais - Lietuvos partizanų sąjunga (LPS) ir Lietuvos savišalpa (LS). 1945 m. kovo mėnesį su B.Vaivada, V.Petravičiumi parengė įstatus. Kilus nesutarimams dėl kovos su okupantu taktikos, S.Žibėnas spausdinimo priemones ir „redakciją” perkelia į Užpalių valsčių, kur veikė LPS Gedimino rinktinė. Persirengęs moteriškais rūbais, įsidėjęs grūdų lyg važiuotų į malūną, važiavo per Užpalius. Skrebai mėgino jį sulaikyti. S.Žibėnas bėgo ir buvo 1945 03 01 nušautas. Radę kišenėje V.Pakšto dokumentus, manė nušovę Pakštą. Išsiaiškino tik po pusmečio. S.Žibėnas buvo užkastas Bekinčių kapinaitėse.

E.Žibėnaitė (sesuo);

LYA.F.K-1.Ap.l8.B.50.L.238

ŽILĖNAS VINCAS - Zubrys, g.1919 m. Ginučių k. Augo didelėje šeimoje. Anksti netekęs tėvo, turėjo išlaikyti šeimą, tad prisidurdavo iš kalvio, staliaus darbų. Vokiečių okupacijos metais buvo įstojęs į savisaugą. Sugrįžus bolševikams, sudarė partizanų būrį. Į partizanus išėjo ir brolis Bronius (žuvo), ir Edvardas (sužeistas apako). Algirdas tapo ryšininku, seserį Julę ištrėmė, motina pateko į kalėjimą. 1945 m. pavasarį į būrį atvyko LLA centrinio štabo iždininkas V.Gumauskas. Apie tai sužinojo čekistai ir 1945 07 10 į Stripeikių apylinkes nusiuntė dvi grupes. Žuvo 3 partizanai - V.Žilėnas, V.Gumauskas ir 1 neatpažintas (turbūt Albinas Guiga). Užkasti Saldutiškio kapinių patvoryje.

Girsteitis P. Naujas kapas senose kapinėse.//Utenis. 1991. Nr. 110;

LYA. F. K-l.Ap. 18. B.61. L. 148,149

ŽILYS JONAS - Putinas, gimęs Maleckažemio k., Tauragnų vls. Partizanas. Slapstėsi Katlėrių k. apylinkėse. Žuvo 1946 07 17 su Jonu Liutkevičiumi, užtikti negyvenamoje Tarulio troboje. Palaidoti Katlėrių k. kapinėse.

A.Dulskienė, B.Grašys

ŽILYS VLADAS, g.1920m. Giraišių k., Užpalių vls. 1945 08 13 Užpalių skrebai jį rado namie su kaimynu Vytautu Palskiu, nuvarė iki Mikėnų k., nušovė abu, nuavė batus ir paliko.

Užpalių bažnyčios MRK

ŽLĖJA PETRAS - Užkurys, g.1920 m. Biliakiemio k., Utenos vls. Partizanas. Slapstėsi netoli namų įrengtame bunkeryje. Slėptuvė buvo išduota, ir 1947 02 21 žuvo kartu su G.Regalu, V.Ruzgu ir V.Cijūnaičiu. Žuvusieji atvežti į Uteną, užkasti gal kalnelyje prie Dauniškio ežero.

A.Kibickienė (sesuo)

ŽUKLYS JUOZAS, g. 1898 m. Šlepečių k„ Daugailių vls. Žuvo 1945 07 01, po čekistų susišaudymo su partizanais. Jo kaltė - kad rado kieme numestus kailinius. Spėjo, kad numetė partizanas. J.Žuklį sumušę, įstūmė į klojimą ir padegė. Palaidotas Šlepečių k. kapinėse.

J. Vanagas, E.Kašalynienė;

Vajasiškio bažnyčios MRK

ŽVIRBLIS KAZYS - Radvila, g.1905 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Priklausė Šmėklos partizanų būriui. Žuvo 1949 10 04 prie Vilkabrukių kaimo. Užkastas kalnelyje prie Dauniškio ežero, Utenoje.

ŽVIRBLIS STASYS, g. 1904 m. Vyžuonose. Partizanas. Žuvo 1946 09 15 kartu su S.Garunkščiu ir J.Zabuliu Dvarašily. Susisprogdino bunkeryje. Užkasti buvo Kartuvių kalne, netoli Vyžuonų miestelio.

J. Daugilis

ŽVIRONAS POVILAS - Atėjūnas, gimęs Užpaliuose. Išsiskirsčius į vienkiemius, gyveno Galinių k. Kaip ir broliai (Antanas, Kazys), aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo šaulys. Artėjant frontui, iš gimtinės pasitraukė, partizanavo ir žuvo 1946 01 17 prie Pasusienio k., Kavarsko vls.

LKAK. P. 89

 

POLITINIAI KALINIAI

Jaunystę mūsų po žeme užgriuvo
Juoda anglim urvuos ties Vorkuta.
Jaunystė mūsų bunkeryje žuvo
Su sprogusia prie veido granata.

...Jaunystė mūsų neplaukė pavėjui,
Nesilenkė šėtoniškoms audroms,
Savo krauju palaisčius žemę, sėjo
Ji laisvės grūdą ateities kartoms.

Vytautas Cinauskas. Iš eil. „Mūsų jaunystė

 

ABARIS KAZYS, Anupro, g.1927 m. Sėliškių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1946 01 29, kalintas Komijos, Karagandos sr. lageriuose iki 1955 02 04. Tremtyje buvo iki 1957 05 11.

ABARIS STASYS, g. 1924 m., gyv. Utenoje, tarnautojas, suimtas 1945 02, 1945


04 02 išvežtas į filtravimo lagerį Kalinine.

ABUKAUSKAS JONAS, Prano - Vytenis, Siaubas, g. 1927 m. Norvaišių k., Užpalių vls. 1944 09 08 - 1947 09 08 kalintas Šilutės kalėjime. 1949 - 1952 m. partizanas, būrio vadas Legalizavosi. 1952 09 04 suimtas ir kalintas iki 1976 11 02 Mordovijos lageriuose.

ABUKAUSKAS PRANAS, Prano, g. 1930 m. Norvaišių k., Užpalių vls. Partizanas, 1951 03 15 suimtas ir kalintas Baškirijos lageriuose iki 1956 05 26.

ACALINAS STEPONAS, Stepono, g.1902 m., gyv. Stabulankiųk., Leliūnų vls. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Vokiečių okupacijos metais buvo seniūnas. Už partizanų rėmimą 1950(?) m. suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Mirė lageryje.

ADOMAITIS ANTANAS, Juozo, g.1902 m. Užpalių mstl., 1945 01 30 suimtas ir kalintas Mordovijos lageriuose iki 1954 10 12. Tremtyje iki 1956 05 20.

ADOMAITIS BRONIUS, Kazio, g.1927 m. Mikėnų k., Užpalių vls. 1945 03 03 suimtas ir iki 1954 10 02 kalintas Vorkutos lageriuose, tremtyje buvo iki 1956 10 24. Mirė 1972 m.

ADOMAUSKAS ALGIMANTAS, Antano - Liūtas, g.1928 m. Kuktiškių mstl. Partizanas. 1946 07 18 suimtas ir kalintas Chabarovsko sr. lageriuose iki 1953 12 16. Mirė 1982 m.

ADOMAUSKAS LEONAS, Antano, g.1925 m. Gedimino k., Utenos vls. Mokytojas, partizanų ryšininkas. Suimtas 1945 10 05, kalintas Komijos lageriuose iki 1950 09 25.

ADOMĖNAS ADOLFAS, Juozo, g. 1908 m. Remeikių k., Skiemonių vls., dirbo Utenos elektrinėje. 1946 07 24 buvo suimtas, kalintas Krasnojarsko, Irkutsko ir kituose lageriuose iki 1951 03 07.

ADOMĖNAS JONAS, Kazio, g.1910 m. Raguškių k., Utenos vls. Ūkininkas, šaulys. 1951 02 08 suimtas, kalintas Utenos, Lukiškių kalėjimuos, Intos lageriuose iki 1956 07 11. Mirė 1980 m.

ADOMĖNAS KAZYS, Kazio, g.1922 m. Strazdakalnio k., Utenos vls. 1944 m. Miliūnų k. suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1951 m. Mirė 1982 m.

AGLINSKAS VACLOVAS, Juozo, g.1921 m. Puodžių k., Užpalių vls. LVR karys, partizanas. 1945 09 17 suimtas, kalintas Archangelsko lageriuos iki 1950 09 17. Tremtyje buvo iki 1954 m. Mirė 2002 m.

AIDUKAS BRONIUS, Juozo, g.1926 m. Žadavainių k., Daugailių vls. 1945 07 15 suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1952 08 17. Tremtyje buvo iki 1967 09 09.

AISMINTAS PRANAS, Jurgio, g.1921 m. Kuktiškių vls., suimtas 1945 09 26, nuteistas 10 m. lagerių ir išvežtas į Pečiorą.

AIVARAUSKAS ALBINAS, Juozo, g.1881 m. Liginiškio k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėjas, 1946 04 27 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties.

ALBRECHTYTĖ VALĖ, Vladislovo, g. 1905 m., gyv. Jasonių k., Utenos vls. Partizanų rėmėja. 1946 08 26 suimta, nuteista 7 m. lagerio ir 3 m. tremties. Išvežta į Kemeravo sritį.

ANAVIČIUS ANTANAS, Silvestro, g.1918 m., gyv. Jasonių k., Utenos vls. Valstietis. 1945 03 05 suimtas, 1945 07 11 byla nutraukta.

ANDRIUSEVIČIUS BALYS, Juozo, g. 1905 m. Gaidžių k., Tauragnų vls. 1945 m. buvo suimtas, 1946 rudenį mirė Lukiškių kalėjime Vilniuje.

ANTANAVIČIUS VLADAS, Cipro, g.1918 m., gyv. Utenoje. Dirbdamas Utenos amatų mokykloj, rėmė partizanus. 1945 06 12 buvo suimtas ir iki 1951 12 25 kalintas.

APACIANKA JUSTINAS, Kazio - Viesulas, g. 1928 m. Adampolio k., Skiemonių vls. Partizanas. 1952 02 28 buvo suimtas, nuteistas sušaudyti. Bausmė įvykdyta 1952 09 05 Vilniaus MGB kalėjime.

ARAMINAS ANTANAS, Kazio, g. 1891 m. Kryželių k., Utenos vls. Nuo 1947 08 01 iki 1954 12 06 kalintas Archangelsko srities lageriuose. Mirė 1984 m.

ASMINAVIČIŪTĖ - BILEIŠIENĖ ANELĖ, Bonifaco, g. 1924 m. Murliškės k., Daugailių vls. Utenos gimnazijos 8-je klasėje suimta už antisovietinio laikraštėlio platinimą ir kalinta nuo 1945 10 25 iki 1950 06 04 Utenos, Švenčionių, Vilniaus kalėjimuose, Magadano - Kolymos lageriuose. Iš tremties grįžo 1957 m.

ASTRAMSKAS JUOZAS, Mykolo, g.1883 m. Musteikiu k., Utenos vls. Kalintas nuo 1945 03 20 iki 1955 04 23.

AŠKINIS ANTANAS, Antano, g.1904 m. netoli Kirdeikių, Strokinių k. (dabar Saldutiškio šen.). Slapstėsi nuo kariuomenės, buvo suimtas ir nuo 1948 04 21 iki 1954 09 15 kalintas Vladimiro kalėjimuose bei Sverdlovsko sr. lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Mirė 1993 m.

AUGUTIS BRONIUS, Povilo, g.1919 m. Vyžių k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1944 12 27 iki 1953 03 17, paskui iki 1957 m. buvo ištremtas į Komiją.

AUGUTIS FELIKSAS, Jono, g. 1921 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1946 05 13 suimtas ir kalintas Krasnojarsko lageriuose iki 1952 10 10.

AUGUTIS JONAS, Juozo, g.1895 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 01 31 ir 1945 05 19 nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas iki 1954 12 16. Tremtyje buvo iki 1956 05 20. Mirė 1964 m.

AUGUTIS VINCAS, Juozo, g.1911 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. 1945 01 25 suimtas, nuteistas 5 m. lagerių.

BABRAUSKAS ANUPRAS, Mato - Rožė, g.1883 m. Tautiškio k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. Nuo 1949 12 26 iki 1955 11 14 kalintas Dubravlage (Mordovija). Mirė 1972 m.

BABRAUSKAS JURGIS, Kazimiero, g. 1901 m. Tautiškio k., Tauragnų vls. Nuo 1944 12 22 iki 1956 06 19 kalintas Vorkutos lageriuose. Mirė 1960 m.

BABRAUSKAS PRANAS, Motiejaus, g.1884 m. Tautiškio k., Tauragnų vls. Buvęs viršaitis. Suimtas 1944 12 20, nuteistas 15 m. katorgos. Mirė Vorkutos lagery.

BABRAUSKAS PRANAS, Prano, g. 1929 m. Tautiškio k., Tauragnų vls. Mokantis Utenos gimnazijoje, apkaltintas antisovietine veikla ir nuo 1946 07 06 iki 1954 12 15 kalintas Norilsko lageriuose. Paleistas iš tremties 1958 03 18.

BAGDONAS ADOLFAS, Alekso, g. 1900 m. Gimžiškių k., Kuktiškių vls. Suimtas 1946 11 28 ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1947 11 25. Ten ir mirė.

BAGDONAS JONAS, Jono, g. 1906 m. Gimžiškių k., Kuktiškių vls. 1944 12 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. 1955 03 25 pateko į invalidų namus.

BAGDONAS STASYS, Antano, g.1914 m. Tauragnuose. Nuo 1950 12 08 iki 1956 06 21 kalintas Norilsko ir kituose lageriuose.

BAGDONAVIČIŪTĖ- KAUŠINIENĖ JANINA, Vaclovo, g. 1931 m. Minčios k., Tauragnų vls. Mokinė. 1951 08 23 suimta ir kalinta iki 1953 11 11 Komijoje.

BAGDŽIŪNAS ANTANAS, Jono, g. 1906 m. Gaidelių k., Tauragnų vls. 1945 02 18 buvo suimtas. Bylos nesudarė, 1947 m. paleistas, 1949 m. mirė.

BAGOČIŪNAS JONAS, Jono, g.1906 m., gyv. Utenoje. Amatininkas. Suimtas 1945 12 17, nuteistas 15 m. lagerių ir 5 m. tremties. Paleistas 1956 01 05.

BAGOČIŪNAS JUOZAS, Baltraus, g.1918 m., gyv.Utenoje. Tarnautojas. 1944 12 12 suimtas, kalintas Utenoje. 1945 08 17 byla nutraukta.

BAGOČIŪNAS PETRAS, Martyno, g. 1924 m. Ažugirių k., Leliūnų vls. Kalintas 1951 02 24 - 1955 06 28. Mirė 1986 m.

BAKŠYS PRANAS, Justino, g.1914 m. Asmalų k., Kuktiškių vls. Kalintas Archangelsko sr. nuo 1946 02 18 iki 1947 09 17 ir mirė lageryje.

BALAIŠIS JUOZAS, Antano, g.1929 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Vilniaus amatų mokyklos mokinys. Kalintas (už dainą) Irkutsko ir Krasnojarsko lageriuose nuo 1950 04 07 iki 1955 01 14. Mirė 1990 m. Vyžuonose.

BALČIŪNAS ANTANAS, Petro, g.1915 m., gyv., Utenoje, tarnautojas. 1945 08 10 suimtas, nuteistas 20 m. lagerių. Kalintas iki 1956 02 22. Iš tremties paleistas 1961 03 13.

BALČIŪNAS ANTANAS, Silvestro, g.1892 m. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1944 08 18 ir kalintas iki 1946 08 31 Vorkutos lageriuose.

BALČIŪNAS JONAS, Antano, g.1907 m. Vyžuonose. Tarnautojas. Nuo 1944 08 09 iki 1956 07 28 kalintas Vorkutos lageriuose.

BALČIŪNAS JUOZAS, Domo, g.1899 m. Paberžynės k., Leliūnų vls. Suimtas 1950 11 20, kalintas iki 1955 09 08. Mirė 1977 m.

BALIŪNAS JUOZAS, Augusto, g.1888 m. Aknystėlių k., Leliūnų vls. Už partizanų rėmimą (laikė bunkerį) kalintas Komijos lageriuose nuo 1949 11 05 iki 1956 08 26. Mirė 1985 m.

BALTAKYS AUGUSTAS, Petro, g.1905 m. Nolėnų k., Utenos vls. Kalintas Vorkutos lageriuos nuo 1946 11 06 iki 1956 01 30. Mirė 1982 m.

BALTUŠKA JONAS, Juozo, g.1909 m., gyveno ir dirbo Utenoje. 1944 11 20 buvo suimtas kaip LLA veikėjas ir 1945 06 18 sušaudytas.

BARAVYKAITĖ BRONĖ, Jono, g.1913 m., gyv.Vyžuonose. Tarnautoja. 1944 11 08 suimta, nuteista 15 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Pesčianlage (Karagandos sr.) iki mirties 1954 04 19.

BAREIŠIENĖ VERONIKA, Jono, g. 1907 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Nuo 1947 05 20 iki 1953 11 15 kalinta Gorkio sr. lageriuose. Mirė 1971 m.

BAREIŠIS ADOMAS, Adomo, g. 1888 m., gyv.Galinių k., Užpalių vls. Partizanų rėmėjas. 1944 11 28 suimtas, nuteistas 8 m. lagerio. Kalintas Buchtoje. Paleistas 1952 09 28.

BAREIŠIS JONAS, Juozo, g.1929 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Nuo 1947 05 20 iki 1948 05 20 kalintas Lietuvoje.

BAREIŠIS PRANAS, Andriaus, g. 1920 m. Pavozbio k., Kuktiškių vls. Kalintas Utenos ir Vilniaus kalėjimuose, Karagandos lageriuose nuo 1949 10 29 iki 1956 04 29.

BAREIŠIS PRANAS, Adomo, g.1923 m. Galinių k., Užpalių vls. Amatininkas, partizanas, 1944 11 28 suimtas. Du kartus teistas. Mirties bausmė pakeista 25 m. lagerio. Mirė Nachodkos lageryje 1947 12 24.

BAREIŠIS VYTAUTAS, Juozo, g. 1930 m. Nuodėgulių k., Daugailių vls. Suimtas 1946 m. lapkričio mėn. 1947 05 20 nuteistas ir iki 1950 05 20 kalintas Vorkutos lageriuose.

BARISA BALYS, Mykolo - Beržas, g.1921 m. Trečialaukio k., Utenos vls. Partizanų būrio vadas. Suimtas 1945 06 24. Kalintas iki 1954 11 13 Uchtos, Vorkutos lageriuose, tremtyje iki 1963 m. Mirė Vilniuje.

BARISA JUOZAS, Mykolo, g. 1929 m. Trečialaukio k., Utenos vls. Liūto rinktinės štabo ryšininkas, nuo 1946 12 08 iki 1954 11 20 kalintas Vorkutlage.

BARISIENĖ MARIJA, Nikodemo, g. 1892 m., gyvenusi Trečialaukio k., Utenos vls. Kaip trijų partizanų motina, 1948 06 29 suimta ir kalinta Komijos lageriuose iki 1955 03 14. Mirė 1958 m.

BARKUS ANTANAS, Petro, g. 1906 m. Daunorių k., Tauragnų vls. Kalintas sovietų lageriuose nuo 1945 07 26 iki 1950 07 09, paskui iki 1954 m. buvo tremtyje. Mirė 1957 m.

BARKUS JONAS, Felikso, g.1920 m. Daunorių k., Tauragnų vls. Nuo 1948 05 19 iki 1956 04 10 kalintas Norilsko lageriuose. Mirė 1970 m.

BARONAS JUOZAS, Kazio, gyv. Saldutiškyje. Tarnautojas. 1950 m. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių. Grjžo į Lietuvą 1958 m. Mirė 1966 m.

BARONAS ZIGMAS, Igno, g.1894 m. Utenos liaudies teismo 1946 08 25 nuteistas 2 m. laisvės atėmimo (BK 61 str. 3 d.). Kalintas nuo 1946 08 07 iki 1948 08 06    Archangelsko lageriuos.

BARTAŠIŪNAS JUOZAS, Augustino, g. 1891 m. Kalvių k., Tauragnų vls. gyveno Alių k., Utenos vls. Už partizanų rėmimą 1950 10 09 suimtas ir kalintas Irkutsko lageriuose iki 1955 02 05. Mirė 1984 04 16.

BARTAŠIUS JUOZAS, Mykolo, g. 1912 m. Šiaudinių k., Vyžuonų vls., 1946 09 05 suimtas, kalintas Komijoj iki 1955 04 09. Mirė 1978 m.

BARTAŠIUS KAZIMIERAS, Mykolo, g.1911 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Slapstėsi ir 1950 (?)m. Mieleikių k. buvo suimtas. Lageriuose buvo iki 1956(?) m. Mirė 1989 m.

BARTAŠIUS POVILAS, Prano, g.1909 m. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Nuo 1949 10 04 iki 1956 09 18 kalintas sovietų lageriuos.

BARTAŠIUS VYTAUTAS, Petro, g. 1923 m. Šaltinių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas. 1947 06 18 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas iki 1955 10 03.

BARTAŠIŪTĖ - KIBICKIENĖ STASĖ, Mykolo - Rūta, g. 1922 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vis. Ryšininkė. 1946 06 20 suimta, kalinta Vorkutoj (Komija) iki 1955 07 06. Tremty (Kolyma) buvo iki 1966 06 28.

BAUBINAS KAZYS, Juozo, g.1911 m., gyveno Kuktiškių miestelyje, dirbo Utenoje prekybos kooperatyve. 1946 08 03 suimtas ir 1951 03 27 mirė sovietų lageryje.

BAUKYS JONAS, Juozo, g.1918 m. Levizarų k., Užpalių vls. Valstietis. Suimtas 1945 07 17, kalintas Utenoje. 1945 09 12 paleistas.

BAURA NIKODEMAS, Kosto, g.1912 m. Gailiešionių k., Užpalių vls., nuo 1953 03 11 iki 1956 09 22 kalintas Kirovo sr. lageriuose. Mirė 1978 07 20.

BAUŽIENĖ JANINA, Vlado, g.1924 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls., nuo 1945 07 06 kalinta Vorkutoje, paskui iki 1954 m. buvo tremtyje.

BEIVYDAS KAZYS, Vinco - Beržas, g.1891 m. Vasyliškio k., Leliūnų vis. Partizanų rėmėjas ir ryšininkas. 1950 04 03 suimtas, iki 1957 m. kalintas Vorkutos lageriuos. Mirė 1985 m.

BERNOTAITĖ LIDIJA, Eugenijaus, g. 1925 m., gyv. Utenoje, tarnautoja, partizanų rėmėja. 1945 07 08 suimta. Kalinta Vorkutos, Pečioros lageriuose. 1946 04 09 paleista, 1953 m. vėl suimta ir nuteista 10 m. lagerių. Paleista 1956 08 13.

BERNOTAS ALFONSAS, Justo, g. 1930 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. 1950(?)m. suimtas ir nuteistas 7 m. lagerių. Kalino Gorkio srityje. 1957 07 02 buvo paleistas, bet dar pasiliko ir tų pačių metų rudenį mirė.

BERNOTAS ANTANAS, Antano, g.1898 m. Utenoje, dirbo pašte. Karo tribunolo nuteistas 6 m. lagerių ir kalintas nuo 1944 12 23 iki 1950 01 06. Mirė lageryje 1950    04 12.

BERNOTAS JONAS, Adomo, g. 1920 m., gyv. Utenoje, darbininkas. 1947 12 24 suimtas, nuteistas 10 m. ir 1949 01 15 mirė Sevvostlage, Magadano sr.

BERNOTAS JUOZAS, Felikso, g. 1892 m. Verbūnų k., Utenos vls. Sovietų lageriuose kalintas nuo 1945 11 12 iki 1948 06 11. Mirė 1983 07 29.

BERNOTAS JUOZAS, Kazio, g. 1929 m. Kaliekių k., Vyžuonų vls. 1950 12 14 suimtas ir kalintas Taišeto ir kituose lageriuose iki 1956 06 25.

BERNOTIENĖ B., Jono, g.1922 m. Kalinta sovietų lageriuos nuo 1948 04 30 iki 1951 09 05.

BERTAŠIUS BRONIUS, Nikodemo, g.1922 m. Ruzgiškių k., Utenos vls. Už pagalbą partizanams 1948 11 11 suimtas ir iki 1955 11 17 kalintas Džezkazgano lageriuos Kazachijoje. Į Lietuvą grįžo 1976 m.

BERTAŠIUS PETRAS, Petro, g. 1926 m., gyv. Toleikių k., Užpalių vls. 1946 08 07 kaip partizanas suimtas, nuteistas 20 m. katorgos ir 5 m. tremties. Mirė Magadano lageryje 1948 02 28.

BERŽINSKAS STASYS, Juliaus, g.1925 m., gyv. Užpaliuos, suimtas 1947 12 11, kalintas Intoj, Unžlage, Minlage, Pečioros lageriuos iki 1957 04 25.

BIGUZAS JUOZAS, Stasio, g.1928 m. Radutės k., Skudutiškio vls., nuo 1946 01 19 iki 1952 09 07 kalintas sovietų lageriuose.

BIKELIENĖ URŠULĖ, Mykolo, g.1913 m. Bikelių k., Kuktiškių vls., nuteista 25 m. laisvės atėmimo. Kalinta nuo 1948 12 31 iki 1956 07 18. Mirė 1988 m.

BIKELIS JONAS, Jono, g.1919 m. Buitūnų k., Kuktiškių vls., nuo 1947 01 25 iki 1955 10 10 kalintas Magadano lageriuose, po to buvo tremtyje iki 1956 04 07.

BIKELIS PETRAS, Jono, g.1909 m. Antilgės k., Tauragnų vls. Nuo 1944 12 04 iki 1954 06 21 kalintas Karagandos sr.

BIKELIS PETRAS, Juozo - Vanagaitis, g.1929 m., gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. Mokinys, partizanas. Suimtas 1945 12 17, kalintas Uchtos, Balchašo lageriuos iki 1951 m. Tremtyje buvo iki 1956 m.

BIKELIS VITOLDAS, Jono, g. 1906 m. Antilgės k., Tauragnų vls. 1946 11 21 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Komijoj.

BIKELYTĖ - VALINCIENĖ ELZBIETA, Vinco, g. 1928 m. Stūglių k., Tauragnų vls., partizanų rėmėja ir ryšininkė. Nuo 1949 04 09 iki 1956 05 06 kalinta Kazachijos Steplage.

BIKULČIŪTĖ - VAIŠNORIENĖ EMILIJA, Justino, g. 1911 m. Vilkiškių k„ Tauragnų vls. Kalinta Irkutsko sr. Taišeto lageriuos nuo 1949 01 01 iki 1956 05 05.

BIKUS ANUPRAS, Jono, g. 1930 m. Puodžių k., Utenos vls. Kalintas Krasnojarsko sr. lageriuos nuo 1950 10 14 iki 1955 10 24. Mirė 1978 m.

BIKUS JONAS, Jono - Pliauska, g.1912 (1909)m. Strokinių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. 1949 12 06 suimtas ir iki 1956 06 14 kalintas Džezkazgano lageriuose (Kazachija). Mirė 1983 m.

BILAIŠIENĖ VERONIKA, Jono, g.1911 m. Bikelių k., Kuktiškių vls. 1949 m. Drobiškio k. (Saldutiškio vls.) suimta, nuteista 10 m. Kalinta Gorkio sr. lageriuos iki 1955 m.

BILAIŠIS BALYS, Motiejaus, g. 1912 m. Indubakių k., Saldutiškio vls. 1947 09 21 suimtas, nuteistas 25 m. lagerių, kalintas Magadano lageriuos. Grįžo į Lietuvą 1960 m. Mirė 1982 m.

BILAIŠIS KAZYS, Mato, g.1907 m. Indubakių k., Saldutiškio vls. 1946 07 23 suimtas, kalintas Chabarovsko, Magadano lageriuose iki 1947 11 21. Ten ir mirė.

BILAIŠYTĖ - DAUNIENĖ VERONIKA, Jono, g. 1913 m. Bikelių k., Kuktiškių vls. 1948 m. Drobiškio k. suimta, nuteista 10 m. lagerių Gorkio sr. Paleista 1955 04 05.

BILEIŠIS ALBERTAS, Petro - Žaibas, g.1931 m. Žiezdrų k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas, rezervo OS narys.

BILEIŠIS PRANAS, Alfonso, g. 1927 m. Bernotiškio k., Tauragnų vls. Už ryšius su partizanais ir agitaciją prieš kolchozus 1952 m. suimtas ir kalintas iki 1954 m.

BILEIŠIS STASYS, Prano, g.1876 m. Žiezdrų k., Saldutiškio vls. Nuo 1945 02 19 iki mirties 1948 02 12 kalintas Karagandos lageriuose.

BILEVIČIŪTĖ - VAŠKELIENĖ BRONĖ, Jono, g. 1925 m. Jasonių k., Leliūnų vls. 1951 10 29 Degėsių k., Užpalių vls. suimta ir nuteista 10 m. lagerių. Paleista 1954 09 27.

BINKAUSKAS JUOZAS, Jono, g. 1894 m. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Kalintas nuo 1948 11 25 iki 1949 11 25. Mirė 1972 04 15.

B1NKAUSKIENĖ ANELĖ, Zakaro, g. 1896 m. gyv. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkė, spaudos platintoja suimta 1945 11 20. Paleista 1946 04 24.

BIRBILAITĖ - BUZŪNIENĖ DOMICĖLĖ, Mato, g. 1930 m., gyv. Utenoje. 1950 02 27 suimta ir kalinta Mordovijoj iki 1956 05 23.

BIRIETA BRONIUS, Aleksandro, g. 1910 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. Inžinierius. Suimtas 1949 02 18, kalintas iki 1956 05 14.

BIRIUKAS KAZYS, Vinco, g.1923 m., gyv. Tauragnuose. Suimtas 1944 12 17, nuteistas mirti. Bausmė pakeista 25 m. lagerio. Mirė 1945 09 06 Vilniaus kalėjime.

BISLYS GASPARAS, Jono, g.1897 m. Toleikių k., Užpalių vls. Nuo 195003 21 iki 1955 10 01 kalintas Irkutsko sr. lageriuose. Mirė 1971 m.

BISLYS JONAS, Antano, g.1910 m., gyv. Kėpių k., Užpalių vls. 1944 08 11 - 1944 09 15 kalintas.

BISLYS VLADAS, Jurgio, g. 1918 m. Alaušų k., Užpalių vls. Partizanas, 1945 08 06 suimtas, kalintas Utenoje iki 1948 07 16.

BISLYTĖ BRONĖ, Jono, g.1922 m. Likančių k., Užpalių vls., gyv. Utenoje, medicinos darbuotoja. 1945 11 16 suimta, 1946 04 24 paleista.

BITKEVlClUS BRONIUS, Justino, g.1913 m. Politiškių k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1944 07 28 iki 1955 11 24 Vorkutoje, paskui iki 1958 m. tremtyje. Mirė 1992 m.

 

BITKEVIČIUS KAZYS, Prano, g. 1918 m. Nečioniškio k., Tauragnų vls. 1944 12 20 suimtas kaip nėjęs į sovietų armiją. Kalintas Intos lageriuos iki 1954 08 27. Grįžo 1958 m. (5 m. buvo be teisių).

BITKEVlClUS STANISLOVAS, Prano, g.1915 m. Nečioniškio k., Tauragnų vls. Nuo 1944 08 25 iki 1954 05 10 kalintas Komijos lageriuos.

BIVAINIS ANTANAS, Kazio, g.1915 m. Beržatilčio k., Tauragnų vls. Nuo 1944 11 19 iki 1954 09 30 kalintas Vorkutoje, iki 1956 06 26 buvo tremtyje. Mirė 1990 m.

BIVAINIS JUOZAS, Jurgio(?), g. 1923 (1927)m. Sėlės k., Tauragnų vls. Partizanas. 1946 01 28 namie buvo suimtas ir iki 1955 05 01 kalintas Komijos lageriuos, paskui iki 1956 06 09 buvo tremtyje. Mirė 1995 m.

BIVAINIS PETRAS, Kazio - Klevas, g.1905 m. Šeimaties k., Tauragnų vls. Ryšininkas. Suimtas 1949 04 29 ir iki 1956 08 04 kalintas Omsko sr. lageriuose.

BIVAINIS PLACIDAS, Jono, g.1913 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 11 29. Uchtos lageriuose kalintas iki 1954 08 21.

BIVAINIS STEPONAS, Jono, g.1925 m. Sėlės k., Tauragnų vls. partizanas. 1946 01 22 buvo suimtas. Iš Karagandos lagerio mėgino pabėgti ir buvo 1946 08 28 nušautas.

BLAŽYS ALGIRDAS, Vinco, g.1929 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio  vls. Mokinys, pogrindžio organizacijos narys, suimtas 1945 07 20, byla 1945 09 24 nutraukta. Paleistas.

BLAŽYS JONAS, Jono, g. 1906 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. 1945 07 09 suimtas. Nuteistas 10 m. Kalintas Vorkutos lageriuos.

BLAŽYTĖ BRONĖ, Vinco - Lakštingala, g.1924 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Partizanais persirengusių čekistų smogikų apiforminta kaip partizanų ryšininkė , 1946 05 12 - 1954 12 06 kalinta Švenčionyse, Vorkutlage, paskui iki 1958 01 02 buvo tremtyje.

BLIUMBERGAS JONAS, Alekso, g.1907 m. Alksniškių k., Tauragnų vls. Kalintas 1945 01 10 - 1954 08 26 Komijoj. Mirė 1983 m.

BOBELIS MOTIEJUS, Jono, g. 1902 m. Avižienių k., Utenos vls. 195102 08 suimtas už antisovietines pažiūras ir kalintas Kuibiševo lageriuos iki 1956 08. Mirė 1980 m. tėviškėje.

BORISA ALBERTAS, Jono, g. 1914 m. Garnių k., Daugailių vls. Po karo slapstėsi, 1947 m. įsidarbino Vilniuje, bet po mėnesio buvo suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Susumano rj. (Magadano sr.) lageriuose iki 1956 m. Į Lietuvą grįžo 1970 m.

BRAZAUSKAITĖ - JONAITIENĖ BRONĖ, Viktoro - Eglaitė, g. 1924 m. Panatryčio k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėja, ryšininkė. Suimta 1946 05 22, kalinta Magadano lageriuose iki 1956 07 12. Mirė 1997 m.

BRAŽĖNAS ANTANAS, Igno, g.1905 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls. 1945 03 04 suimtas. Mirė Ivdelio lageryje 1948 04.

BRAŽĖNAS PETRAS, Petro, g.1928 m. Pagirėlės k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėjas, suimtas 1946 12 12, nuteistas 5 m. lagerių.

BRAŽĖNAS VYTAS, Juozo, g. 1927 m. Margių k., Utenos vls. Nuo 1945 10 18 iki 1946 11 22 kalintas Archangelsko sr.

BRAZIŪNAS VLADAS, Mykolo, g. 1909 m. Dirvoniškio k., Leliūnų vls. Nuo 1950 08 08 iki 1956 08 15 kalintas Vorkutoje.

BRUKŠTUS ANTANAS, Juozo - Naras, g.1920 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls. Partizanų rezervo OS narys. 1951 03 10 suimtas, kalintas Angarsko lageriuos iki 1956 06 25. Mirė 1989 m.

BUDRIONIS ALBINAS, Juozo, g.1907 m. Suolelių k., Utenos vls. 1945 03 26 - 1955 04 06 kalintas Vorkutos lageriuose. Mirė 1987 m.

BŪGA ANTANAS, Jono, g.1914 m. Vilučių k., Užpalių vls., gyvenęs Utenoje. Mokytojas, partizanų rėmėjas. Suimtas 1945 04 24, kalintas iki 1955 03 18. Paleistas iš tremties 1956 05 24.

BUGAILIŠKIS ALGIRDAS, Juozo, g.1924 m., gyvenęs Utenoje, mokinys. 1945 11 06 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Sevželdorlage (Komija).

BUGVILIONIS LIUDAS, Juozo, g.1914 m., gyvenęs Utenoje, 1944 09 12 suimtas ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1954 06 12, paskui iki 1956 02 22 tremtyje. Mirė 1980 m.

BUITVYDAS STASYS, Vinco, g.1923 m. Vyžuonose. 1945 03 18 suimtas ir išsiųstas į sovietinę armiją. Jaroslavlio mieste 1946 m. birželio mėnesį suimtas ir kalintas Gorkio sr. 8 m. ir 9 mėn. Paleistas grįžo į Vyžuonas.

BUIVA JONAS, Jono - Gailutis, g. 1917 m. Paberžės k., Daugailių vls. Partizanas. Suimtas 1946 1 1 05, mirė lageryje 1948 02 02.

BUIVA SILVESTRAS, Petro, g.1907 m. Daugailių vls. 1947 10 25 suimtas, kalintas Komijoje (Pečiorlage, Minlage). Paleistas 1955 04 01.

BUIVYDIS ANTANAS, Jono, g.1928 m., gyv. Strokinių k., Saldutiškio vls. 1945 02 02 suimtas, nuteistas 20 m. katorgos. Kalintas Vorkutoje. Paleistas 1954 07 12.

BUIVIENĖ MARIJONA, Juozo, g.1908 m., gyv. Paberžės k., Daugailių vls. Pabėgo iš tremties, tai 1948 09 27 nuteista 3 m. lagerių ir vėl ištremta į Permės sr. Paleista 1958 01 28.

BUKELSKIS JONAS, Juozo, g.1914 m. Utenoje. 1945 11 26 suimtas ir iki 1955 01 21 kalintas Kazachstano lageriuose.

BULKA ALFONSAS, Liudo, g. 1908 m. Staniuliškių k., Saldutiškio vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1947 07 09 - 1956 04 20 kalintas Magadane, Norilsko lageryje. Paleistas 1957 11 24. Mirė 1982 m.

BULKAITĖ ONA, Anupro - Gegutė, g.1927 m. Staniuliškių k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėja ir ryšininkė, suimta 1947 05 27 ir kalinta Dubravlage iki 1952 04 15. Mirė lageryje.

BULKA JUOZAS, Kazio, g.1926 m., gyv. Staniuliškių k., Saldutiškio vls. 1945 03 21 suimtas, 1947 01 06 paleistas.

BULKA VLADAS, Juozo, g. 1924 m., gyv. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, 1945 08 25 suimtas, kalintas Archangelsko sr. 1946 09 30 byla nutraukta.

BULOTA IGNAS, Juozo, g.1914 m., gyv. Gulelių k., Leliūnų vls. 1944 11 04 suimtas ir nuteistas 2 m. lagerio.

BUROKAITĖ - JUKNIENĖ ROŽĖ, Balio, g. 1924 m., gyv. Juodiškių k., Vyžuonų vls. 1946 12 19 suimta kaip partizanų rėmėja ir kalinta Kemerovo, Kasabaso lageriuose iki 1951 10 13. Grįžo iš tremties 1954 m.

BUŠMAITĖ - KARKAUSKIENĖ PRANCIŠKA, Antano, g. 1926 m. Suimta Utenoje 1945 07 18 kaip partizanų rėmėja ir kalinta iki 1954 10 20.

 


BUROKAS JUOZAS, Justino, g. 1913 m. Kruopiškio k., Sudeikių prp. Partizanas, 1945 05 27 sužeistas ir suimtas. Mirė Vorkutos lageryje 1948 09 09.


BUTELIAUSKAS JONAS, Kosto, g. 1926 m. Droničėnų k., Utenos vls. Partizanas. 1948 08 15 Klovinių k. suimtas. Nuteistas 25 m. lagerių. 1956 m. bausmė sumažinta iki 12 m. Lageriuose buvo iki 1958 m.

BUTIŠKIS ANTANAS, Gasparo, g. 1923 m. Gailiešionių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 06 02 Viešeikių k. ir kalintas Vorkutoj iki 1955 01 20, paskui iki 1956 05 10 tremtis. Mirė 1981 04 11.

CEGLAUSKAS JONAS, Petro, g. 1913 m., gyvenęs Vyžuonų mstl., pašto tarnautojas 1945 02 13 suimtas ir kalintas iki 1955 10 20.

CIBAITĖ - STEIBLIENĖ EMILIJA, Juozo - Neužmirštuolė, g. 1920 m. Vosgė-lių k., Utenos vls. Ryšininkė. Suimta 1951 12 22, nuteista 10 m. lagerio, kalinta iki 1954 08 17. Tremtyje iki 1960 m.

CIBAS JONAS, Juozo, g.1920 m. Gudėniškių k., Kuktiškių vls. 1944 12 suimtas, Komijos lageriuose buvo iki 1946 m. Mirė 1985 m.

CIBAS FELIKSAS, Juozo, g.1914 m. Gudėniškių k., Kuktiškių vls. Suimtas 1945 11 19. Mirė Magadano sr. lageryje 1952 08 03.

CIBAS JURGIS, Felikso, g.1921 m. Papiškių k., Skudutiškio vls. 1948 06 24 suimtas ir Vorkutos lageriuose kalintas iki 1955 03 11. Mirė 1970 m.

CIBAS PETRAS, Felikso, g.1903 m. ir gyvenęs Momėnų k., Skudutiškio vls. Suimtas 1949 11 23, kalintas Permės sr. lageriuose iki 1954 10 16. Mirė 1972 01 05.

CIBAS VYTAUTAS ANTANAS, Mykolo - Klajoklis, g.1927 m. Papiškių k., Skudutiškio vls. Suimtas kaip partizanas 1946 10 08 ir kalintas Komijos lageriuos iki 1955 06 27.

 

CIBIENĖ VALERIJA, Petro, g.1917 m. Petrograde, gyv. Gudėniškių k., Kuktiškių vls. Suimta 1945 11 01 už antisovietines spaudos platinimą ir kalinta Magadano sr. lageriuose iki 1952 08 17.


CIMOLANSKAITĖ - SAMAVIČIENĖ BRONĖ, Jono, g. 1927 m. Padborkos k., Leliūnų vls. Už ryšius su partizanais 1945 09 21 suimta ir kalinta Irkutsko sr. iki 1955 03 08.

CIMOLANSKAITĖ - KNIŠIUVIENĖ JANINA, Jono, g.1925 m. Padborkos k., Leliūnų vls. Partizanų rėmėja, 1945 09 22 suimta ir kalinta 10 m. Magadano sr. Paleista 1955 02 27. Iki 1960 m. buvo tremtyje.

CIMOLANSKAS JONAS, Zenono, g.1897 m. Padborkos k., Leliūnų vls. Už paramą partizanams 1945 09 24 suimtas ir kalintas Čeliabinsko lageriuose, kur 1950 01 30 ir mirė.

ČEČYS PETRAS, Jono, g.1922 m., gyv. Šilinės k., Utenos vls. Partizanų ryšininkas. 1947 01 18 suimtas ir kalintas Utenoje. Paleistas 1947 10 14.

ČEPONIS ANTANAS, Benedikto, g. 1907 m. Gatakiemio k., Saldutiškio vls. 1945 07 11 suimtas, kalintas Vorkutoje, Intoje, ten 1946 09 18 ir mirė.

ČEPONIS ANTANAS, Prano, g. 1918 m. Užpalių mstl. Partizanų būrio vadas, 1945 07 28 suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1954 12 02 Tremtyje buvo iki 1956 05 21.

ČEPONIS JURGIS, Kazio, g.1905 m. Galelių k., Vyžuonų vls., nuo 1945 03 15 iki 1945 08 19 kalintas Vorkutoje, ten ir mirė, eilėje laukdamas maisto davinio.

ČEPŠYS JONAS, Jono, g.1895 m. Norvaišių k., Utenos vls. Už paramą partizanams 1948 11 05 buvo suimtas ir kalinamas Vorkutos lageriuose iki 1956 03 04, po to iki 1958 m. buvo tremtyje. Mirė 1979 m.

ČERKESAS JUOZAS, Konstantino, g.1905 m., gyv. Kulinių k., Saldutiškio vls. 1944 10 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties.

ČERNIAUSKAS JONAS, Antano, g.1912 m. Raguškių k., Utenos vls. Suimtas 1951 03 19 ir kalinamas Vorkutos lageriuose iki 1956 08 28. Mirė tėviškėje 1971 m.

ČERNIAUSKAS JUOZAS, Antano, g.1919 m. Raguškių k., Utenos vls. 1951

01 18 buvo suimtas ir kalinamas Norilsko lageriuose iki 1956 07 25.

ČERNIAUSKAS ROMUALDAS, Igno, g. 1927 m., mokėsi Utenos gimnazijoje. Apkaltintas antisovietine veikla 1947 12 06 suimtas ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1955 12 10.

ČERNIUS POVILAS, Juozo, g.1906 m. Kureišiškių k., Užpalių vls. Suimtas 1944 07 24, kalintas iki 1954 07 30, po to buvo tremtyje iki 1956 m. Mirė 1963 m.

ČERNIŪTĖ - RUTKAUSKIENĖ VALERIJA, Antano - Diana, g.1927 m. Antalgės k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1948 m. ir nuteista 8 m. lagerių. Kalinta Kazachijoje. Grįžo į Lietuvą 1957 m.


ČERŠKUS KAZYS, Antano, g.1915 m. Dirbo ir gyveno Utenoje. 1947 04 21 suimtas, kalintas Utenoje iki 1947 05 05 ir ištremtas į Tiumenės sr.

ČERŠKUS NAPALYS, Antano, g.1918 m. Norvaišių k., Užpalių vls. 1945 03 05 suimtas, o 1945 07 31 sušaudytas.

ČERŠKUS STASYS, Balio, g.1923 m. Pladiškių k. Nuo 1949 08 05 - 1957 03 05 kalintas Intos lageriuose. Mirė 1988 m.

ČIČIURKA JONAS, Broniaus, g. 1921 m., gyvenęs Utenoje, 1949 06 08 suimtas ir kalintas Magadano lageriuose iki 1955 03 20. Mirė 1987 m.

ČIPKUS ANTANAS, Kazimiero, g. 1922 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls. Suimtas 1945 07 23 ir kalintas Komijoj iki 1947 05 26.

ČIPKUS DOMINYKAS, Antano, g. 1898 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. Suimtas 1945 11 30 ir kalintas Utenoje iki 1946 03 06, 1949 - 1957 buvo tremtyje Irkutsko sr. Mirė 1971 m.

ČIPKUS HENRIKAS, Dominyko, g. 1928 m. Grybelių k., Utenos vls. Moksleivis, 1945 11 29 suimtas ir nuteistas 7 m. lagerių. Mirė Uchtoje 1948 05 08.

ČIŽAS BRONIUS, Stasio, g.1916 m. Patošės k., Skudutiškio vls. 1949 10 31 suimtas Papiškių k., Kuktiškių vls. ir kalintas Vorkutoje iki 1956 06 19(22).

DAGYS JONAS, Alekso, g.1909 m., gyv. Viešeikių k., Užpalių vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1944 07 30 suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 08 20. Mirė 1977 m.

DAILIDĖ JUOZAS, Juozo, g.1917 m. Lamėsto k., Saldutiškio vls. Partizanas. 1944 11 17 - 1954 08 18 kalintas Komijoj (Abezėje, Minlage). Mirė 1988 m.

DAILIDĖ STEPONAS, Juozo, g. 1921 m. Lamėsto k., Saldutiškio vls., nuo 1944 11 16 iki 1954 08 21 kalintas Vorkutoj, Uchtoj ir kituos Komijos lageriuos. Mirė 1984 m.

DAMAUSKIENĖ ELENA, Juozapo, g. 1906 m. Šeimyniškių k., Užpalių vls. 1946 11 15 suimta ir kalinta Karagandos lageriuos iki 1951 11 15.

DAMBRAUSKAS JONAS, Mato, g.1903 m., gyv. Saldutiškyje. 1941 06 14 suimtas.

DAMBRAVA KĘSTUTIS, Silvestro, g.1930 m., 1941 m. ištremtas į Altajaus kraštą. 1947 m. pabėgo ir mokėsi Utenos gimnazijoj. 1949 01 10 suimtas ir iki 1952 01 16 kalintas Šilutės lageryje. Atbuvus bausmę, ištremtas į Altajaus kraštą, paleistas 1957 m.

DAMBRAVA STASYS, Silvestro, g.1927 m. Mokinys. 1941 m. ištremtas į Altajaus kr. 1947 m. pabėgo, bet 1949 01 10 Utenoje buvo suimtas ir iki 1952 01 16 kalintas Šilutės lageryje, paskui vėl iki 1961 m. buvo tremtyje Altajaus krašte.

DAMBRAVIENĖ APOLONIJA, Vaclovo, g.1899 m., gyveno Utenoje. 1941 buvo su šeima ištremta. 1947 m. pabėgo. 1949 01 10 buvo suimta ir 3 m. kalinta; o 1952 - 1957 m. vėl buvo tremtyje. Mirė 1977 m.

DANILEVIČIUS JONAS, Jono, g.1909 m. Gyveno Utenoje ir 1948 05 21 buv suimtas. Kalino Kostromos sr. lageriuose iki 1956 08 01.

DAPKUS GEDIMINAS, Jono, g. 1927 m., gyv. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Nuo 1945 09 02 iki 1950 09 02 kalintas Archangelsko sr. lageriuos.

DAPKUS PRANAS, Jono, g.1919 m. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Nuo 1947 08 08 iki 1956 07 20 kalintas Vorkutoje. Mirė 1978 m.

DAUBARAS JONAS, Vinco, g.1893 m. gyv. Šlepečių k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas. 1945 10 22 suimtas, nuteistas 8 m. lagerio, kalintas Sevželdorlage (Komijoj) ir ten 1948 05 30 mirė.

DAUBARAS MYKOLAS, Mikalojaus, g.1888 m. Abugališkio k., Utenos apskr. 1945 01 04 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos, mirė 1953 10 05 Sverdlovsko sr lagery.

DAUJOTIS ALOYZAS, Juozo, g.1932 m. Galinių k., Užpalių vls. Už paramą partizanams 1950 06 30 suimtas ir kalintas iki 1954 12 22.

DAUJOTIS JONAS, Juozo, g. 1915 m. Galinių k., Užpalių vls. Nuo 1945 07 02 iki 1955 01 15 kalintas Vorkutos, Uchtos lageriuos. Iš tremties paleistas 1956 07 09.

DAUJOTIS KAZYS, Antano, g.1898 m. Galinių k., Užpalių vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Kalintas nuo 1944 08 28 iki 1954 08 16. Mirė 1987 m.

DAUJOTIS PETRAS, Petro, g. 1929 m. Galinių k., Užpalių vls. Suimtas už ryšius su partizanais 1950 06 28. Nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas iki 1956 08 27.

DAUJOTYTĖ - KAZAKEVIČIENĖ ALDONA, Juozo, g. 1928 m. Galinių k. Už ryšius su partizanais 1950 06 29 suimta, nuteista 25 m. lagerių, kalinta Krasnojarsko kr. iki 1955 01 04.

DAUJOTYTĖ - DRAPIENĖ STASĖ, Kazio - Meška, g.1927 m. Gyv. Galinių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkė. 1951 02 04 suimta ir kalinta Norilsko lageriuos iki 1956 08 21.

DAUNYTĖ REGINA - Varguolė, iš Tauragnų. Tarnautoja. Partizanų ryšininkė. Parūpindavo žmonėms blankių fiktyviems dokumentams. 1949 m. suimta.

DENIUŠIS MYKOLAS, Mykolo, g.1906 m., Radžiūnų k., Utenos vls. 1946 01 30 suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1955 03 30.

DEVEIKIS ANTANAS, Antano, g.1913 m. Gaidiškių k., Kuktiškių vls. Užryšius su partizanais 1945 11 23 suimtas ir nuteistas 7 m. lagerių. Paleistas 1955 11 23.

DEVEIKIS JUOZAS, Adolfo, g.1926 m. Stumbrinių k., Kuktiškių vls. 1950 10 26 suimtas ir kalintas Sachalino ir Magadano sr. lageriuose iki 1955 02 01.

DEVEIKIS KAZIMIERAS, Liudo - Svajūnas, g.1920 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Nuo 1946 05 01 iki 1955 12 01 kalintas Uchtos, Vorkutos lageriuose.


DEVEIKIS MEČISLOVAS, Prano, g.1901 m. Antilgės k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 08 05. Kalintas Karlage. Ten 1949 05 04 ir mirė.

DEVEIKIS VYTAUTAS, Kazio, g.1928 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. 1949 m. suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Bausmę atliko Archangelsko sr. Grįžo 1956 m.

DEVEIKIS VLADISLOVAS, Pranciškaus, g. 1903 m. Antilgės k., Tauragnų vls. 1944 08 20 suimtas, kalintas Karagandos sr. lageriuose. Ten 1951 02 01 ir mirė.

DICEVIČIENĖ - ŠERĖNAITĖ SOFIJA, Adolfo, g.1914 m. Jovaraučiškių k., Saldutiškio vls. 1945 07 17 ištremta, bet pabėgo. 1945 m. suimta ir nuteista 13 m. lagerių, kalinta Gorkio sr. lageriuose. Grįžo iš tremties 1958 m.

DICEVIČIUS JUOZAS, Justo, g.1909 m. gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. 1946 01 16 suimtas, kalintas Mordovijos lageriuos iki 1955 01 17.

DIČIUS JURGIS, Juozo, g.1885 m. Baravainių k., Vyžuonų vls. Kalintas nuo 1946 07 24 iki 1947 07 23. Mirė 1951 m.

DIDŽIAPETRIS JUOZAS, Antano, g.1894 m., gyv. Utenoje. 1945 08 07 suimtas. Kalintas Utenoje iki 1947 03 18 ir paleistas.

DIENINIS JUOZAS, Petro, g.1919 m., gyveno Utenoje. Kalintas Komijoj (“Sevželdorlage”) nuo 1945 07 08 iki 1947 05 26.

DIJOKAS ANTANAS, Kazio, g. 1905 m. Krylių k., Utenos vls. Nuo 1946 01 05 iki 1956 05 05 kalintas Vorkutos lageriuos, paskui ištremtas į Krasnojarsko kraštą, ten 1957 07 07 mirė.

DIJOKAS BRONIUS, Kazio - Diemedis, g.1924 m. Krylių k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1945 02 30 ir kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1953 04 05, po to iki 1961 m. buvo tremtyje.

DIKINIS JUOZAS, Stanislovo, g.1898 m. Kvyklių k., Utenos vls. Nepriklausomybės kovų savanoris, policininkas. 1946 10 25 suimtas ir 1948 06 16 mirė Magadano sr. lageriuos.

DIKINIS VYTAUTAS, Juozo, g.1925 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1945 04 22, paleistas 1945 07 14.

DIKMANAS ANTANAS, Kazio - Voversys, g.1919 m. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanas, ryšininkas. 1949 10 13 suimtas ir kalintas iki 1956 07 06.

DRAGAITĖ - BUITVYDIENĖ ELENA, Juozo, g. 1921 m. Kaniūkų k., Užpalių vls. Studentė. 1951 02 suimta Vilniuje, kalinta Taišeto lageriuos iki 1956 06.

DRAZDAUSKAS JUOZAS, Kazio, g.1914 m. Ažuprūdžių k., Alantos vls., gyveno Utenoje. Tarnautojas. Suimtas 1945 03 24 ir kalintas Vilniuje, Pečioros lageriuose iki 1954 06 27.

DRUNGA BRONIUS, Antano, g.1906 m., gyv. Pikčiūnų k„ Daugailių vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1947 02 07, kalintas Utenoje, Vilniuje, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Sverdlovsko, Čeliabinsko sr. lageriuose.

DRUNGA BRONIUS, Narbo, g.1914 m. Paberžės k., Daugailių vls. 1947 05 15 suimtas ir iki 1956 06 01 kalintas Ivdelio ir Omsko sr. lageriuos.

DRUNGA EDVARDAS, Jono - Nykštukas, g.1927 m. Paberžės k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas. 1951 01 16 suimtas. Kalintas Novosibirske, Dudinkoje, Norilske ir kt. Paleido 1956 08 14. Mirė 2001 m.

DRUNGA ZIGMAS, Liudo - Šernas, Mykolas, Jonas, g.1904 m. Užpaliuose, gyv. Užpaliuose. Tauro apygardos partizanų vadas. Žuvo 1946 06 12 Agurkiškės k., Šakių rj.

DRUSKYTĖ - MELNIČIUK NATALIJA, Juozo - Rūta, g.1925 m. Pakalnių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. Kalinta Dubravlage (Mordovija) nuo 1948 07 09 iki 1954 12 29.

DRUSYS GASPARAS, Jono, g. 1916 m., gyv. Kišūnų k., Užpalių vls. 1949 08 07 - 1956 05 15 kalintas Džezkazgano lageriuose (Kazachija).

DUBRAVA ANTANAS, Jurgio, g.1878 m. Meldučių k., Vyžuonų vls. Partizanų rėmėjas, kalintas 1946 08 31 - 1947 01 24 Vilniuje. Mirė kalėjime.

DŪDAITĖ JULIJA, Martyno, g. 1906 m., gyveno Utenoje. 1945 11 01 suimta dėl antisovietinės spaudos platinimo ir kalinta Magadano sr. iki 1953 05 18.

DŪDĖNAS JONAS, Antano - Dagys, Vynas, g.1914 m. Trinkuškių k., Salako vls. Partizanų būrio vadas. 1951 11 27 Polekniškio k., Daugailių vls. suimtas ir 1952 06 07 sušaudytas.

DULEVIČIUS KONDRATAS, Michailo, g.1923 m. Suimtas Utenoje 1947 02 15, kalintas Lietuvoje. Mirė 1948 12 07 Vilniaus kalėjime.

DULKĖ BRONIUS, Povilo, g. 1929 m., gyveno Klovinių k., Utenos vls. 1950 10 26 suimtas ir Gorkio sr. lageriuose kalintas iki 1955 03 09.

EGLINSKAS ANTANAS, Antano - Margis, g.1927 m. Kalnalio k., Kretingos rj. Mokytojas, dirbo Saldutiškyje, 1950 m. vasarą išėjo į partizanus, būrio vadas, buvo suimtas ir 1952 07 17 sušaudytas.

EIDŽIULIS JUOZAS, Prano, g.1918 m. Petrograde, gyveno Kaliekių k., Vyžuonų vls. Už partizanų rėmimą (laikė bunkerį) 1945 10 03 suimtas ir iki 1950 08 11 kalintas Taišeto lageryje. Mirė 1985 m.

EIDŽIULIS POVILAS, Mykolo, g. 1923 m. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Pabėgo iš sovietų armijos, 1945 09 14 buvo suimtas, nuteistas 7 m. lagerių ir kalintas Komijos lageriuose iki 1952 01 01.

FRANKAUSKAITĖ - ŠALTENIENĖ MARIJA, Vlado, g.1909 m., gyv. Utenoje, tarnautoja. Partizanų ryšininkė, 1945 06 15 - 1946 04 28 kalinta Vorkutoje, paskui iki 1946 10 01 tremtyje.

GABĖ ANTANAS, Motiejaus, g.1885 m. Užpaliuose. Suimtas 1947 06 09, kalintas Mordovijos lageriuos, paleistas 1955 10 29.

GABYTĖ - BUTKUVIENĖ PAULINA, Petro, g.1921 m. Kaimynų k., Užpalių vls. Už partizanų rėmimą 1945 08 07 suimta ir kalinta iki 1946 09 30 Vorkutos lageriuose.

GABRĖNAS JONAS, Jono, g. 1908 m., gyv. Tauragnų mstl. 1949 12 12 - 1957 10 06 kalintas Omsko sr. lageriuose.

GAIDELYTĖ PAULINA, Jono, g.1926 m., Papirčių k., Tauragnų vls. Už ryšius su partizanais 1951 06 29 suimta ir kalinta Karagandos lageriuose iki 1953 09 12.

GAIDELYTĖ ZOSĖ, Mykolo, g. 1918 m. Jačiūniškių k., Tauragnų vls., 1944 12 29 - 1945 03 23 kalinta Utenos kalėjime.

GAIDYS ALEKSAS, Zigmo, g.1912 m., gyv. Vaiskūnų k., Užpalių vls., nuo 1945 01 18 iki 1956 05 30 kalintas Vorkutos lageriuose.

GAIDYS SEVERAS, Juozo, g.1928 m., gyv. Butiškių k., Užpalių vls. Partizanas, suimtas 1945 07 20 ir kalintas Vorkutoje iki 1948 01 01.

GAIGALAS ANTANAS, Jurgio, g.1908 m. Šarkių k., Užpalių vls. Už paramą partizanams 1947 09 13 suimtas, kalintas Lietuvos kalėjimuose ir Vorkutos lageriuose iki 1955 03 29.

GAIGALAS EDVARDAS, Jono - Bijūnas, g.1914 m. Trumpalių k., Užpalių vls. Partizanas. Kalintas nuo 1945 06 12 iki 1955 11 20 Lietuvos kalėjimuose ir Komijos lageriuos. Tremtyje iki 1958 09 01.

GAIGALAS JONAS, Povilo, g.1898 m., gyv. Saldutiškyje. 1945 01 16 suimtas, nuteistas 20 m. lagerių ir 5 m. tremties, 1946 03 09 mirė Vorkutos lageryje.

GAIGALAS VACLOVAS, Antano, g.1912 m., gyv. Užpalių mstl. Kalintas nuo 1948    02 14 iki 1956 05 22. Mirė 1984 02 21.

GAIVENIS ALBERTAS, Kazimiero, g.1922 m., gyv. Rugeniškio k., Tauragnų vls. 1944 12 28 suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1954 09 16, paskui buvo tremtyje iki 1956 05 05. Mirė 1989 m.

GAIVENIS ALBINAS, Kazio, g.1914 m. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1944 12 28 iki 1954 12 28 Vorkutos lageriuose, po to iki 1956 m. tremtyje. Mirė 1985 m.

GAIVENIS BALYS, Adolfo - Voveraitis, g.1915 m., gyv. Avižieniškio k., Tauragnų vls. Partizanų būrio vadas. Kalintas Lietuvoje ir Irkutsko sr. lageriuos nuo 1949 02 19 iki 1957 08 20.

GAIVENIS JONAS, Juozo, g.1911 m., gyv. Rugeniškio k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1945 02 09 iki 1954 12 25. Mirė 1960 m.

GAIVENIS JUOZAS, Vinco, g. 1908 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Nuo 1945 02 14 iki 1954 09 25 kalintas Vorkutos lageriuose. Mirė 1972 m.

GAIVENIS JURGIS, Kazio, g.1921 m. Lamėsto k., Saldutiškio vls. 1950 m. suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. Paleistas 1956 m.

GAIŽAUSKAS JONAS, Prano, g. 1917 m. Tirmūnų k., Leliūnų vls. Nuo 1950 10 27 iki 1956 04 04 kalintas Karagandos lageriuose. Mirė 1989 m.

GAIŽUTIENĖ JANINA, Antano, g. 1928 m., gyv. Saldutiškio apyl. 1952 02 08 suimta ir kalinta Usalio ir Angarsko lageriuos iki 1955 04 15.

GAIŽUTIENĖ - POŠKIENĖ MARIJONA, Stasio, g.1912 m., Akmeniškių k., Saldutiškio vls. Kalinta nuo 1945 02 07 iki 1954 02 13 Komijos lageriuos.

GAIŽUTIENĖ STASĖ, Jono, g. 1920 m., gyv. Labeikių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1945 07 12. Kalinta Komijos ir Kazachijos lageriuos iki 1950 07 12.

GAIŽUTIS JULIUS, Veronikos, g.1911 m., gyv. Žiezdrių k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1945 01 05 iki 1955 01 13.

GALGATAVIČIUS PRANAS, Petro, g.1902 m., gyv. Paaisetės k., Saldutiškio vls. Kalintas Lietuvos kalėjimuos ir Komijos lageriuos nuo 1945 05 21 iki 1954 03 25.

GALGATAVIČIUS STASYS, Vinco, g. 1897 m., gyv. Paaisetės k., Saldutiškio vls. 1945 08 18 suimtas, Vorkutos lageriuose buvo iki 1955 01 19, tremtyje iki 1956 m.

GALGATAVIČIUS VLADAS, Liudviko, g. 1906 m., gyv. Paaisetės k., Saldutiškio vls. Kalintas Komijos lageriuose nuo 1945 11 24 iki 1954 12 23. Mirė 1984 m.

GALIAUSKAS ANTANAS, Vinco, g. 1921 m., gyv. Voliškio k., Daugailių vis. 1945 08 31 suimtas, kalintas Utenoje, Archangelsko, Vorkutos ir kt. lageriuose, 1950 09 29 dar ištremtas į Krasnojarsko kr.

GALIAUSKAS JUOZAS, Juozo, g.1920 m., gyv. Gaižiūnų k., Vyžuonų vls. Partizanas. 1946(?)09 16 suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje, paskui Komijos, Kazachijos lageriuose, vėliau iki 1956 m.- tremtyje.

GALIŠAUSKAS KAZYS, Jono, g.1914 m. Paberžynės k., Vyžuonų vls. 1945 08 20 - 1946 01 kalintas Vorkutos lageriuose, paskui pusę metų buvo tremtyje.

GALIŠAUSKAS MYKOLAS, Jono, g. 1906 m., gyv. Paberžynės k., Vyžuonų vls. 1945 08 20 suimtas, kalintas Utenoje, paskui iki 1946 01 Vorkutoje. Paleistas 1946 06 27.

GALIŠAUSKAS VINCAS, Jono, g. 1907 m. Paberžynės k., Vyžuonų vls. Nuo 1945    08 20 kalintas Utenoje ir Vorkutos lageryje iki 1946 01. Paskui ištremtas. GALVYDIS JUOZAS, Valio, g. 1926 m. Kaniūkų k., Užpalių vls. 1945 01 22 suimtas, kalintas Utenoje. 1945 05 17 byla nutraukta, o kalinys perduotas kariniam komisariatui.

GARBĖNAS JUSTAS, Vinco, g.1908 m., gyv. Plaučiškių k., Saldutiškio vls. Mokytojas. Suimtas 1945 10 22(?), kalintas Archangelsko sr. iki 1946 06 22(?)

GARLIAUSKAS VINCAS, Vinco, g.1899 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 05 14, kalintas iki 1955 10 12 Karlage. Mirė 1960 m.

GARUNKŠTIS BOLESLOVAS, Jono, g.1913 (1926)m., gyv. Ubagų (Liepakalnio)k., Užpalių vls. Partizanų rėmėjas. 1946 04 12 (03 23) suimtas ir iki 1951 01 04 kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuos, Uchtos, Talcų, Tukirano lageriuose. Grįžo 1958 m.

GARUNKŠTIS FELIKSAS, Jono, g.1902 m. Liepakalnio k., Užpalių vls. 1945 06 02 suimtas, metus kalintas Vorkutoje, 1948-1958 m. buvo tremtyje Tulūno rj.

GARUNKŠTIS VYTAUTAS, Juozo, g. 1924 m., gyv. Karkažiškių k., Užpalių vls. 1947 12 18 - 1956 07 09 kalintas Berlage, Sevvostlage ir kt. lageriuose. GASIULIS ANTANAS, Liudo, g.1904 m., gyv. Paąžuolių k., Saldutiškio vls. 1946    03 06 suimtas, kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuose, Uchtos, Vorkutos lageriuose iki 1955 02 02, paskui iki 1957 m. tremtyje.

GASIULYTĖE - MISIUKIENE STEFANIJA, Jono, g.1923 m. Daržinių k., Daugailių vls. Studentė. Suimta 1948 11 06 Vilniuje. Kalinta Intoj, Abezėj. Paleista 1956 03 13.

GASIŪNAITĖ - BITKEVIČIENĖ ADELĖ, Antano, g. 1927 m., gyv. Vilkablauzdės k., Tauragnų vls. 1950 11 12 suimta, kalinta Intos lageriuose iki 1956 05 09.

GASIŪNAS ANTANAS, Kazio, g. 1915 m. Gaidžių k., Tauragnų vls. 1946 11 21 suimtas ir Minlage, Vorkutoje kalintas iki 1955 07 18, paleistas 1956 05 29.

GASIŪNAS ANTANAS, Liudviko, g. 1886 m., gyv. Vilkablauzdės k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 02 03. Karagandos lageriuos kalintas iki 1955 04 14. Mirė 1970 m.

GASIŪNAS JONAS, Domo, g.1913 m., gyv. Šeduikių k., Tauragnų vls. 1945 01 07 suimtas, kalintas Utenoje iki 1945 03 01, paskui perduotas kariniam komisariatui.

GASIŪNAS JUOZAS, Juozo, g.1921 m., gyv. Gaidžių k., Tauragnų vls. 1945 11 21 suimtas, kalintas Utenoje, Irkutsko lageriuose iki 1955 06 30, paskui iki 1956 m. buvo tremtyje.

GASIŪNAS KAZIMIERAS, Antano, g.1913 m. Inkartų k., Tauragnų vls. Už partizanų rėmimą 1948 m. Klykių k. suimtas, nuo 1948 12 15 iki 1950 05 28 kalintas Osoblage Nr.5 Chabarovsko kr. Ten ir mirė.

GASIŪNAS PETRAS, Kazio, g. 1920 m. Gaidžių k., Tauragnų vls. 1945 07 14- 1945 08 28 kalintas Utenoje. Byla nutraukta.

GEČIŪNAS POVILAS, Alekso, g.1895 m., gyv. Kustų k., Užpalių vls. 1947 07 23 suimtas, nuteistas 10 m., kalėjo iki 1956 07 14. 1968 m. mirė.

GEIVELIS (GAIVELIS?) JURGIS, Kazio, g. 1920 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls. 1949 12 20 suimtas ir iki 1955 03 09 kalintas Kazachijoj, Džezgazgano lageriuos.

GELEŽEVIČIUS JONAS, Kosto, g.1909 m., gyv. Samanės vnk., Daugailių vls. 1944 10 (1945 01 17) suimtas, išvežtas į Toržoko lagerį, Kalinino sr. 1945 05 06 lageryje mirė.

GIEDRAITIS JONAS, Juozo, g.1920 m., gyv. Antakalnio k., Saldutiškio vls. Nuo 1945 06 05 iki 1949 06 17 kalintas Vorkutos lageriuose, iki 1954 m. buvo tremtyje Krasnojarsko kr.

GIEDRAITYTĖ - LITVINOVA ELENA, Juozo, g. 1917 m. Akmenynės k., Saldutiškio vls. Partizanė. Nuo 1947 09 09 iki 1956 04 02 kalinta Mordovijos lageriuose.

GIEDRAITYTĖ STEFA, Juozo, g.1931 m. Akmenynės k., Saldutiškio vls. Nuo 1947 09 09 iki 1954 07 08 kalinta Dubravo lageryje, Mordovijoj.

GIKIENĖ ELENA, Jono, g.1905 m., gyv.Paberžės k., Daugailių vls. Suimta kaip partizanų rėmėja 1946 01 23, kalinta iki 1948 01 22 Komijos lageryje.

GYLYS PRANAS, Anupro, g.1906 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Mokytojas. 1944 12 30 suimtas ir 1945 04 10 išvežtas į filtravimo lagerį.

GIMBUTIS ALBINAS, Domo, g. 1927 m., gyv. Luknių k., Vyžuonų vls. Partizanas. 1946 03 15 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano lageryje iki 1953 12 17. Mirė 1956 10 09 tremtyje.

GIMBUTIS JONAS, Domo, g.1913 m. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1949 10 24, nuteistas 25 m. lagerių, kalintas iki 1956 08 03. Mirė 1985 m.

GIMŽAUSKAITĖ ELENA, Juozo, g.1925 m. Kemešio k., Saldutiškio vis. 1947 04 02 - 1952 03 09 kalinta Gorkio sr. lageriuos, po to iki 1956 m. buvo tremtyje.

GIMŽAUSKAITĖ - BAUŽIENĖ JANINA, Vlado, g. 1924 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. 1945 07 09 suimta, kalinta Vorkutos, Intos, Kožvos, Pečioros, Čeliabinsko lageriuos, nuo 1949 iki 1954 m. buvo tremtyje.

GIMŽAUSKAS JERONIMAS, Antano - Mintautas, Damulis, g. 1902 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. Kiaunės rajono OS informacijos skyriaus viršininkas. 1951 13 10 suimtas.

GIMŽAUSKAS JONAS, Anupro, g.1902 m., gyv. Kemešio k., Saldutiškio vls. Už ryšius su partizanais nuteistas 25 m. Nuo 1951 03 28 iki 1956 05 26 kalintas Vilniuje ir Angarsko lageriuos. Mirė 1983 m.

GIMŽAUSKAS JONAS, Justino, g.1908 m., gyv. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Kalintas Krasnojarsko lageriuose nuo 1961 08 07 iki 1969 03 10.

GIMŽAUSKAS JUOZAS, Anupro, g. 1911 m., gyv. Kemešio k., Saldutiškio vls. 1947 09 17 suimtas ir kalintas Vilniuje bei Jakutuko lageriuos iki 1951 04 13. Grįžo 1953 m. Mirė 1974 m.

GIMŽAUSKAS JUSTINAS, Gabrieliaus, g.1877 m. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Kalintas Švenčionių kalėjime nuo 1945 02 13 iki 1945 12 12. Mirė 1954 m.

GIMŽAUSKAS KAZYS, Juozo, g.1931 m., gyv. Kemešio k., Saldutiškio vls. Nuo 1951 04 03 iki 1957 01 06 kalintas Irkutsko sr. lageriuose.

GINEITIS KAROLIS, Prano, g.1896 m., gyv. Tauragnuose, nuteistas 10 m. lagerių ir kalintas nuo 1944 07 27 iki 1956 07 01. Mirė 1957 m.

GIRNIUS ANTANAS, Adomo, g.1927 m., gyv. Pakermežio k., Leliūnų vls. Mokinys. 1946 07 04 suimtas ir kalintas Krasnojarsko lageryje iki 1953 07 04, paskui buvo tremtyje.

GIRNIUS STASYS, Jono, g.1912 m., gyv. Mieleikių k., Vyžuonų vls. Partizanas. 1945 02 12 suimtas, kalintas Utenoje, Švenčionyse, o 1946 12 19-1956 06 19 kalintas Vorkutpečiorlage (Komija).

GRAŠYS JONAS, Kazio, g.1920 m. Grašių k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 07 11 namie suimtas. Lageriuose (Stepnoj) prabuvo iki 1954 12 26, paskui iki 1956 m. tremtyje Džezgazgane.

GRAŠYS JUOZAS, Jono, g.1910 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls. Sovietinėj armijoj (Kalinine) 1945 06 30 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Mirė 1947 09 27 Vorkutlage.

GRAŠYS KAZYS, Jono, g. 1903 m., gyv.Alžutėnų k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. 1945 07 11 buvo suimtas, nuteistas 15 m. lagerių ir 5 m. tremties, 1946 02 18 išvežtas į Sevželdorlagą (Komija).

GRAŠYS STASYS, Juozo, g. 1912 m., gyv. Žiezdrų k., Tauragnų vls. 1945 02 08 - 1945 07 11 kalintas Utenoje, bet byla nutraukta.

GRAŠYS VLADAS, Petro, g.1915 m. Grašių k., Tauragnų vls. 1945 06 23 suimtas, kalintas Utenoje, Švenčionyse, nuteistas 10 m. lagerių. Kalėjo Sevdvinlage, Sevželdorlage ir 1949 10 18 lageryje mirė.

GRAUŽINIS JUOZAS, Stanislovo, g.1915 m., Andreikėnų k., Kuktiškių vls. 1944 07 31 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Iki 1954 07 20 kalintas Vilniuje, Pečioros lageriuose (Komija). Mirė 1982 m.

GRAŽYS JUOZAS, Felikso, g. 1909 m. Varniškių k., Vyžuonų vls. 1944 12 27 suimtas, kalintas Kalinino filtracijos lagery, 1946 08 paleistas, 1949 06 27 vėl suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir iki 1956 05 kalintas Kazachijos lageriuos. Paleistas grįžo į Lietuvą, o 1974 04 29 vėl suimtas ir iki 1977 04 24 kalintas Permės lageriuos. Mirė 2001 m.


GRAŽYS PRANAS, Antano, g.1908 m. Mažeikiškių k., Vyžuonų vls. Kalintas nuo 1947 03 12 iki 1955 09 25.

GRIGAITIS KAZYS JUSTINAS, Juozo, g. 1915 m., gyveno Utenoje. Mokytojas. Suimtas 1945 03 25. Kalintas Utenoje, Vilniuje. Nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. 1946 08 išvežtas į Nyroblagą (Permės sr.) ir 1949 08 13 mirė.

GRIGALIŪNAS JUOZAS, Petro, g.1907 m. Pliupų k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1947 06 16, kalintas Steplage, Siblage iki 1954 11 16. Mirė 1956 m.

GRIGONIS ALEKSAS, Broniaus, g. 1925 m., gyv. Utenoje. Mokinys. 1945 01, kaip buvęs priešų karys, pateko į sovietų nelaisvę. Kalintas Tapio kalėjime, Tūlos sr. Kasagarsko rj. 8 lageryje. Grįžo 1946 12.

GRIGONIS ANTANAS, Jono, g. 1929 m., gyv. Utenoje. Mokinys. 1950 05 13 - 1956 07 11 kalintas Vorkutos lageriuose.

GRIGONIS JONAS, Broniaus, g.1923 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls., 1944 10 19 - 1954 06 12 kalintas Uchtos lageriuose, po to tremtyje iki 1956 m. Mirė 2003 m.

GRIGONIS JUOZAS, Jono, g. 1925 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. 1946 m. Vilniuje suimtas, kalintas Džezgazgane, Pečioroje, Uchtoje. 1952 m. išsiųstas į tremtį Krasnojarsko kr.

GRIGONYTĖ ZOFIJA, Jono - Ramunytė, g.1922 m. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. 1950 05 08 suimta kaip partizanų ryšininkė, nuteista 10 m. lagerių. Kalinta Intoje iki 1956 07 17. Į Lietuvą grįžo 1967 m.

GRIKIAPELIS KAZIMIERAS, Kosto, g. 1897 m., gyv. Daugailių mstl. Kalintas nuo 1944 08 18 iki 1951 08 18 Komijos lageriuose. Mirė 1959 m.

GRIMALAUSKIENĖ - MARKAUSKIENĖ ONA, Juozo, g. 1919 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls. Pabėgusi iš tremties, nuo 1948 02 28 iki 1951 02 20 kalinta Gorkio sr. lageriuose. Paleista 1954 m.

GRIŠKEVIČIUS BALYS, Stasio, g.1924 m. Papiškių k., Utenos vls. Kariškis, suimtas Gorkio sr., sovietų armijoj 1945 03 02, nuteistas 10 m. lagerių.

GRIZAS PRANAS, Dominyko, g. 1921 m., gyv. Tarvydžių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 03 07, kalintas Utenoje ir nuteistas 8 m. lagerių.

GRIŽAS STASYS, Juozo, g.1921 m., gyv. Utenoje. 1946 08 08 - 1956 07 12 kalintas Vilniuje ir Irkutsko sr. lageriuos. Tremty buvo iki 1957 m. Mirė 1978 m.

GRUODIS JUOZAS, Mykolo, g.1914 m., gyv. Utenoje. Milicininkas, partizanų ryšininkas. Suimtas 1945 08 08, 1945 09 28 išvežtas į filtracijos lagerį Kalinine. 1946 12 29 byla nutraukta. 1947 m. grįžo į Lietuvą.

GRUODYTĖ VERONIKA, Klemenso, g.1917 m. Samdinė, gyv. Kruopiškio k., Utenos vls. Kalinta Sevvostoklage.

GRUŠECKAS BOLESLOVAS, Jono, g. 1927 m., gyv. Utenoje. Mokinys. Suimtas 1947 12 08. Kalintas Dubrovlage (Mordovija) iki 1955 12 14.

GRUŽINSKAS JONAS, Juozo, g. 1912 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. Suimtas 1945 07 12, nuteistas 25 m. Kalintas Komijos lageriuos iki 1955 11 09. Mirė 1980 m.

GRUŽINSKAS PETRAS, Juozo, g.1915 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. Partizanas. 1948 m. kovo mėn. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.

GUOBYS PRANAS, Balio, g. 1914 m., gyv. Kleviškio k., Saldutiškio vls. Suimtas 1947 09 21. Nuteistas 25 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalėjo Sevvostlage iki 1955 03 30. Mirė 1977 m.

GUOBUŽAS ANICETAS, Jono, g.1916 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. 1946 01 31 suimtas ir kalintas Permės sr. iki 1954 11 01. Mirė 1978 m.

GUOBUŽAS BRONIUS, Jono, g. 1925 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 06 26, kalintas Vorkutlage, Minlage iki 1954 12 24, paskui buvo tremtyje Komijoje.

GUOBUŽAS JUOZAS, Povilo, g.1917 m., gyv. Ažugirių k., Leliūnų vls. Suimtas 1946 01 15, kalintas Utenoje. 1946 05 18 byla nutraukta, paleistas.

GUOBUŽAS STASYS, Juozo, g.1909 m., gyv. Dusynių k., Vyžuonų vls. 1945 04 05 (11) suimtas, kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuose. Nuteistas 25 m. lagerių ir 5 m. tremties. Mirė Vorkutlage (Komijoj) 1947 02 15.

GUOBUŽAS VINCAS, Prano, g.1902 m., gyv. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 08 30, kalintas Uchtos lageriuose iki 1947 07 31. Mirė 1949 m.

GURKŠNYS KAZIMIERAS, g.1915 m. Drobiškio k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945    m. kaip partizanas. Kalėjo Komijoj iki 1956 m.

GURKŠNYTĖ - ŠALNAUSKIENĖ PULGERIJA, Vinco - Žibutė, g.1930 m., gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja ir ryšininkė. 1949 03 12 suimta ir kalinta Karagandos sr. lageriuose iki 1956 06 06.

GURSKIS KOSTAS, Kosto, g. 1904 m., gyv. Utenoje, 1941 06 14 suimtas ir 1943 10 02 mirė sovietų lageryje.

GURVIČIUS ABRAOMAS, Leibos, g. 1900 m., gyv. Utenoje, 1941 06 14 suimtas ir 1943 10 02 mirė sovietų lageryje.

GUSTAS JUOZAPAS, Jono, g.1905 m., gyv. Saldutiškyje. Kunigas salezietis. Už paramą partizanams 1946 08 25 suimtas, nuteistas 8 m. lagerių. Kalintas Krasnojarsko lageryje iki 1954 08 28. Žuvo Krasnojarsko kr. 1958 m.

GUTAUSKAS BRONIUS, Alfonso, g. 1922 m. Klivėnų k., Skiemonių vls. Suimtas 1945 03 07, kalintas Utenoje. 1945 05 18 byla nutraukta.

GUTAUSKAS BRONIUS, Stepo, g.1917 m. Valundiškių k., Leliūnų vls. 1946 0111 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Magadano sr. iki 1954 01 11.

GŪŽELIS LIUDAS, Stasio - Lapas, g.1925 m., gyv. Daubariškių k., Daugailių vls. Partizanas. Suimtas 1946 03 28, kalintas Sevvostlage, Magadano sr. ir ten 1946 12 31 mirė.

ILČIUKAITĖ - GINEITIENĖ BRONĖ, Petro, g.1925 m., gyv. Girelės k., Utenos  vls. Partizanų ryšininkė, suimta nušovus brolį Juozą (1946 11 28).

ILČIUKAITĖ - KRUŽIKIENĖ GENOVAITĖ, g. 1923 m. Vyžuonų mstl. Suimta 1948 m. kaip partizanų rėmėja, pabėgo. 1951 m. vėl suimta, nuteista 10 m. lagerių. 1956 m. paleista. Mirė 1994 m.

ILČIUKAS JONAS, Juozo, g. 1925 m., gyv. Padusčio k., Antalieptės vls. 1946 12 11    Biliakiemyje, Utenos vls., suimtas. Kalintas iki 1956 03 23.

ILČIUKAS JUOZAS, Jono, g. 1881 (1892) m., gyv. Kryželių k., Utenos vls. Suimtas 1946 07 31. Kalintas Archangelsko sr. iki 1948 07 30. Po 7 d. mirė.

ILČIUKAS VLADAS, Juozo, g. 1920 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Partizanas nuo 1944 m. Suimtas 1945 11 19 ir kalintas Sverdlovsko lageryje iki 1954 10 01.

INDRAŠIUS ALGIRDAS, Prano, g. 1934 m., gyv. Remeikių k., Užpalių vls. Už ryšius su partizanais 1951 08 30 suimtas, Vorkutos lageriuos kalintas iki 1955 11 11.

INDRAŠIUS JULIUS, Juozo, g. 1926 m., gyv. Užpalių mstl. Mokytojas, 1947 08 15 suimtas už ryšius su partizanais, nuteistas 10 m. lagerio. Bausmę atliko Komijos lageriuos (Ustvymlage, Intoje). Paleistas 1956 09 25. 1989 m. mirė.

INDRAŠIUS JUOZAS, Kazio - Sakalas, g. 1923 m., gyv. Puodžių k., Užpalių vls. Partizanas. Kalintas 1945 01 16 - 1945 07 15 ir paleistas. 1949 11 03 vėl suimtas, nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalintas iki 1957 02 05. Mirė 1970 m.

INDRAŠIUS PETRAS, Emilijos, g. 1923 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Partizanas. 1945 07 06 - 1953 07 06 kalintas Komijos lageriuose, iki 1956 07 19 buvo tremtyje Intoje.

INDRAŠIUS POVILAS, Antano, g.1893 m., gyv. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Valstietis, nuo 1948 11 25 iki 1949 11 25 kalintas. Mirė 1960 m.

INDRAŠIUS PRANAS, Juozo, g.1902 m., gyv. Remeikių k., Užpalių vls. Amatininkas, 1944 12 05 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Pesčianlage iki 1954 09 27.

INDRIŪNAS ALEKSAS, Jono, g.1907 m., gyv. Kušnieriūnų k., Užpalių vls. 1945    09 21 suimtas ir kalintas Archangelsko sr. iki 1948 10 08.

INDRIŪNAS JONAS, Mykolo, g.1914 m., gyv. Ubagų (Liepakalnio) k., Užpalių vls., nuo 1945 06 13 iki 1946 02 02 kalintas Kalinino m.

INGAUNIS VLADISLOVAS, Juozo, g. 1924 m. Mikėnų k., Užpalių vls. Suimtas 1946    04 01. Kalintas Panevėžy, Vilniuje, Vorkutos lageriuose iki 1955 02 01.

INGAUNYTĖ EMILIJA, Juozo, g. 1924 m., gyv. Mikėnų k., Užpalių vls. Už partizanų rėmimą 1945 08 07 suimta ir kalinta Vorkutos lageriuos iki 1946 09 30.

INGELEIKAITĖ - KALIŪNIENĖ BRONĖ, Antano, g. 1926 m. Siuvėja. Suimta Norvaišių k., Užpalių vls. 1949 11 25 ir kalinta Dubravlage (Mordovija) iki 1956 04 26.

INGELEIKAITĖ - RIMKIENĖ LIUDA, Antano, g. 1924 m., suimta Norvaišių k., Užpalių vls. 1949 12 23 ir kalinta Karagandos lageriuos iki 1956 06 04.

YSAKAS ANTANAS, Juozo, g.1895 m., gyv. Kaboriškių k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas, 1945 09 08 suimtas ir kalintas Sevželdorlage (Komija) iki 1946 09 27.

YSAKAS JUOZAS, Juozo, g.1916 m., gyv. Balčių k., Tauragnų vls. Valstietis, 1944 06 20 suimtas ir kalintas Vorkutlage (Komija) iki 1955 05 13.

IVANAUSKAITĖ - STASIŠKIENĖ ELENA, Mykolo, g.1919 m., gyv. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkė, 1946 m. suimta ir nuteista 10 m. lagerių.

IVANAUSKAS KAZYS, Vinco, g. 1909 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Valstietis, 1945 01 21 suimtas ir iki 1948 01 18 kalintas Vorkutos ir Molotovo sr. lageriuos. ten ir mirė.

IVANAUSKAITĖ ADELĖ, Kazio, g. 1891 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Suimta 1944 12 22 ir kalinta Utenoje iki 1945 03 26.

IVANAVIČIENĖ ONA, Juozo, g. 1894 m., gyv. Pagirių k., Leliūnų vls. Amatininke, 1946 09 02 suimta ir kalinta Utenoje iki 1947 01 29.

IVONIS JUOZAS, Kazimiero, g. 1895 m., gyv. Voliškio k., Daugailių vls. Partizanų rėmėjas, 1946 04 03 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Uchtižemlage (Komija) iki 1953 04 03.

IVONYTĖ JADVYGA, Juozapo, g.-1924 m., gyv. Šmuiliškio vnk., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja ir ryšininkė. 1946 07 03 suimta, nuteista 10 m. lagerių ir dingo.

JACKEVIČIUS ALFONSAS, Liudo, g.1922 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. 1945 07 12 suimtas ir iki 1952 07 01 kalintas Vorkutoje, po to iki 1956 05 09 buvo tremtyje.

JACKEVIČIUS JONAS, Vinco, g.1923 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Valstietis, 1944 12 21 suimtas, kalintas Švenčionyse ir nuteistas 8 m. lagerių.

JACKEVIČIUS PETRAS, Justo, g.1885 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Kalintas nuo 1950 07 25 iki 1954 12 18. Mirė 1960 m.

JACKŪNAS JUSTAS, Jono, g. 1900 m., gyv. Antilgės k., Daugailių vls. 1945 03 08 suimtas ir kalintas Sverdovsko lageriuos iki 1955 10 26.

JACKŪNAS VLADAS, Prano, g. 1929 m., gyv. Kalvių k., Tauragnų vls. Valstietis. 1951 10 27 suimtas.

JAKIMAVIČIUS JONAS, Balio, g.1907 m., gyv. Šilinės k., Utenos vls. Suimtas 1945 02 21, kalintas Pečiorlage (Komija) iki 1954 11 25.

JAKŠTAS BALYS, Justino, g.1907 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. Valstietis. 1945 02 06 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje, Komsomolske prie Amūro, Sevvostlage.

JAKŠTAS KAZYS, Justino, g. 1914 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. Valstietis, 1945 02 03 suimtas, kalintas Zarasuose, Utenoje, Švenčionyse, Vorkutos lageriuos ir ten 1947 07 13 mirė.

JAKŠTONIS JONAS, Prano, g.1919 m. Maželiškių k., Vyžuonų vls. Mokytojas, dirbo Kvyklių k. 1945 01 07 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties, kalintas Vorkutlage, Rečlage. 1956 06 11 paleistas, 2000 12 14 mirė.

JAKŠTONIS JUOZAS, Antano - Gaigalas, Žaibas, g.1929 m., gyv. Varundiškių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkas. 1950 09 09 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių, išsiųstas į Pesčianlagą.

JAKŠTONIS VINCAS, g.1912 m., gyv. Subačių k., Leliūnų vls. vargonininkas, 1941 m. sukilimo dalyvis. 1945 10 15 suimtas ir netoli Balteniškių k. nukankintas.

JAKŠTONYTĖ - KEMEŠIENĖ VERONIKA, Juozo - Rasa, g. 1922 m., gyv. Šileikių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. 1950 08 14 suimta ir nuteis- ta 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Taišeto lageriuose iki 1956 05 07.

JAKUTIENĖ LEONORA, Adomo, g.1927 m., gyv. Droničėnų k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė ir rėmėja, 1948 08 21 suimta, nuteista 10 m. lagerių. Paleista iš Angarsko 1955 03 06.

JAKUTIS ANTANAS, Adolfo, g.1906 m., gyv. Paneveržio k., Kuktiškių vls. Kalintas Vorkutos lageriuose nuo 1949 08 27 iki 1955 03 26. Mirė 1978 m.

JANKAUSKAITĖ - VIGELIENĖ ELENA, Dominyko, g.1928 m., gyv. Klovinių k., Utenos vls. Valstietė, 1947 02 27 suimta ir nuteista 7 m. lagerio ir 3 m. tremties. Iki 1954 02 01 kalinta Norillage, paskui iki 1956 05 25 tremtyje.

JANKAUSKAS ANTANAS, Antano, g.1912 m., gyv. Degučių k., Utenos vls. 1945    07 24 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir iki 1955 03 15 kalintas Sevželdorlage ir Minlage (Komija).

JANKAUSKAS JONAS, Jono, g.1904 m., gyv. Užpaliuose, valstietis. 1944 08 21 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio ir 5 m. tremties. 1946 m. mirė Vorkutos lageryje.

JANKAUSKAS JONAS, Kazio - Tauras, g. 1909 m., gyv. Nolėnų k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1946 05 17. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Uchtoje, Angarlage. Paleistas 1956 05 09.

JANKAUSKAS JUOZAS, Dominyko, g.1926 (?) m. Klovinių k., Utenos vls. ~ 1946    m. suimtas. Grįžo invalidas, mirė senelių namuos.

JANKAVlClŪTĖ STANISLAVA, Antano, g. 1924 m., gyv. Pakalnių k., Utenos vis. 1945 07 25 suimta kaip partizanų ryšininkė. Vorkutos lageryje kalinta iki 1946 05 15.

JANULAITIS ANDRIUS, Igno, g. 1909 m., gyv. Utenoje, darbininkas, pogrindinės organizacijos narys. Suimtas 1945 10 28, Karo tribunolo išteisintas ir 1946 09 24 paleistas.

JANULIONIS ALEKSAS, Vinco, g.1919 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls., amatininkas, partizanas. Suimtas 1946 03 15, nuteistas 10 m. lagerių. Grįžo 1956 06 05.

JANULIONIS JURGIS, Vlado, g.1907 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1944 12 31 ir kalintas Minlage, Intoje iki 1954 08 25. Paleistas 1963 m.

JANULIONIS PRANAS, Justino, g.1920 m., gyv. Mikalajūnų k., Daugailių vls. Partizanas. Suimtas ir nuo 1945 02 21 iki 1954 11 20 kalintas Karagandos lageriuose. Mirė 1983 m.

JANUŠKEVIČIUS PRANAS, Klemo, g. 1918 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. Kalintas nuo 1945 12 30 iki 1953 12 01.

JASIUNEVIČIUS VYTAUTAS, Petro, g.1924 m., gyv. Degėsių k., Užpalių vls. Mokinys, pogrindžio organizacijos “Kęstutis” narys, 1945 11 03 suimtas Petrausko pavarde. Nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Uchtoj, Magadane iki 1953 11 30. Į Lietuvą grįžo 1980 m.

JASŪDIS JONAS, Silvestro, g.1925 m., gyv. Alių k., Utenos vls. Nuo 1951 08 03 iki 1954 10 21 kalintas Leningrade, VRM kalėjimo ligoninėje.

JASŪDIS PRANAS, Jono, g.1915 m., Puodžių k., Utenos vls. Vilniaus universiteto studentas, tarnautojas, 1945 06 30 suimtas, išvežtas į Sevdvinlagą, Archangelsko sr. Ten užsimušė. 1946 04 17 byla nutraukta.

JAUNIŠKIS JUOZAS, Juozo, g.1922 m., gyv. Sūdalaukio k., Saldutiškio vls. Partizanas, 1950 01 09 suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano sr. lageriuose iki 1955 03 23.

JOVARAS ALGIS, Simono, g. 1924 m., gyv. Kaniūkų k., Užpalių vls. 1944 11 11 suimtas ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 01 10.

JUČIUS ANTANAS, Vinco, g. 1888 m., gyv. Musteikiu k., Tauragnų vls. Valstietis, suimtas 1944 10 25. Kalintas Pravieniškėse, Karlage, Pesčianlage (Karagandos sr.). 1954 10 01 paleistas. Mirė 1981 m.

JUČIUS BOLESLOVAS, Antano, g.1921 m., gyv. Musteikiu k., Tauragnų vls. Partizanas, 1945 06 23 suimtas, nuteistas 20 m. lagerių ir 5 m. tremties. Vorkutos lageriuose kalintas iki 1956 09 11.

JUDICKAS BRONIUS, Antano, g.1925 m. Vaitkūnų k., Leliūnų vls. Mokytojas, 1951 02 27 suimtas ir kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 06 22.

JUKNA KAZYS, Ksavero, g.1914 m., gyv. Užpaliuose. 1949 09 05 suimtas ir kalintas Komijoj iki 1956 07 23. Mirė 1979 m.

JUKNEVIČIUS KAZYS, Kazio - Lapas, g.1918 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. Suimtas 1948 m. ir kalintas Karagandos lageriuos iki 1956 m. Mirė 1974 m. Karagandoje.

JUKNEVIČIŪTĖ - STONKIENĖ VERONIKA, Kazio - Pūkis, g. 1925 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė, suimta 1946 07 17, nuteista 10 m. lagerių, kalinta Karagandos sr. lageriuose iki 1955 11 11, paskui iki 1956 05 20 buvo tremtyje.

JUODELIENĖ JULĖ, Jono, g.1883 m., gyv. Kuprių k., Užpalių vls., valstietė, suimta 1945 07 30, kalinta Rokiškyje, 1945 11 26 paleista, 1948 05 22 ištremta į Krasnojarsko kr. ir ten 1948 m. mirė.

JUODELĖ JONAS, Prano, g. 1924 m., gyv. Ubagų (Liepakalnio) k., Užpalių vls., valstietis, 1945 06 21 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Vorkutlage iki 1954 12 05. Po tremties paleistas 1956 05 07.

JUODELĖ JUOZAS, Jurgio, g.1908 m., gyv. Nosvaičių k., Užpalių vls., nuo 1951 04 12 iki 1956 05 26 kalintas Komijos lageriuose.

JUODELĖ JURGIS, Mato, g.1894 m., gyv. Ubagų k., (Liepakalnio) k., Užpalių vls., nuo 1946 05 04 iki 1955 08 13 kalintas Karagandos sr. lageriuose. Mirė 1978 m.

JUODELIS JUOZAPAS, Jono, g. 1912 m., gyv. Baltenių k., Leliūnų vls. Suimtas 1946    m., kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 m. Mirė 1994 m.

JUODELIS POVILAS, Kazio, g.1915 m., gyv. Kuktiškių mstl. Suimtas 1950 04 11, kalintas lageryje Stepnoj (Karagandos sr.) ir jame 1952 12 05 mirė.

JUODELIS POVILAS, Prano, g.1925 m. Ubagų k., Užpalių vls. 1945 06 13 buvo suimtas kaip partizanų rėmėjas. Kalino Archangelsko sr. Velsko lageryje. Nusikaltimas nebuvo įrodytas, ir 1947 03 paleido.

JUODELIS STEPONAS, Jono, g.1905 m., gyv. Baltenių k., Leliūnų vls. Buvęs kariškis, 1946 m. Kaune suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Mirė 1967 m. Novosio-lovske, Krasnojarsko kr.

JUODGALVYTĖ - LUINIENĖ ONA, Jono, g.1921 m., gyv. Kuktiškių mstl., tarnautoja. 1946 08 07 už paramą partizanams suimta ir kalinta Mordovijos lageriuose iki 1955 09 16.

JUODKA ALFONSAS, Silvo, g.1918 m., gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. 1951 m. buvo suimtas, nuteistas 15 m. lagerio. Kalintas Intoje. Grįžo be sveikatos, apakęs.

JUODKA ANTANAS, Jono, g. 1920 m., gyv. Papiškių k., Utenos vls. Už partizanų rėmimą 1945 01 19 suimtas, nuteistas 15 m. lagerių ir 1948 11 27 mirė Vorkutos lageryje.

JUODVALKIS ANTANAS, Kazio, g.1913 m., gyv. Polekniškio k., Daugailių vls. 1941-1944 m. buvęs policininkas, 1952 04 29 suimtas ir kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1955 10 31.

JUODVALKIS JUOZAS, Prano, g.1922 m., gyv. Polekniškio k., Daugailių vls. Valstietis. Suimtas 1945 03 07. Byla 1945 07 11 nutraukta ir paleistas.

JUODVALKIS PRANAS, Justo, g.1891 m., gyv. Polekniškio k., Daugailių vls. Partizanas, 1945 03 01 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių. Paleistas 1956 01 28. Mirė 1962 m.

JUOZELSKIS JONAS, Mykolo, g.1929 m., gyv. Luknių k., Vyžuonų vls. Ryšininkas. Kalintas nuo 1949 10 26 iki 1955 10 15.

JUOZĖNAS VLADAS, Mykolo, g.1926 m., gyv. Kušnieriūnų k., Užpalių vls. 1947    09 03 suimtas kaip partizanas, nuteistas 10 m. lagerių, kalintas Uchtos, Vorkutos lageriuose iki 1954 10 01, po to tremtyje iki 1956 05 05.

JUREVIČIUS JUOZAS, Jono, g.1914 (1920) m„ gyv. Liepiniškių k., Kuktiškių vls. Valstietis, 1945 02 06 suimtas, bet 1945 07 14 byla nutraukta. ~ 1948 m. buvo vėl suimtas, nuteistas 20 m. lagerio. Grįžo be sveikatos ir apie 1955 m. mirė.

JURGELEVIČIUS JUOZAS, Veronikos, g. 1921 m., gyv. Saldutiškio mstl. Partizanų rėmėjas, nuo 1945 06 23 iki 1949 06 23 kalintas Vorkutoje, paskui iki 1956 12 30 buvo tremtyje Krasnojarsko krašte.

JURGELEVIČIUS VINCAS, Mykolo, g.1908 m. 1945 04 19 suimtas, nuteistas 20 m. katorgos ir 5 m. tremties. 1945 11 03 mirė Vorkutos lageryje.

JURKA ALFONSAS, Antano, g. 1928 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Pabėgęs iš tremties vietos, nuteistas 3 m. Kalintas Permės sr. lageriuos nuo 1946 04 20 iki 1949 03 20.

JURKA PETRAS, Jokūbo, g.1922 m., gyv. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Kariškis, 1945 07 19 Brianske suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Magadano sr. lageriuose iki 1954 02 16.

JUSYS BRONIUS, Stasio g. 1921 m., gyv. Saldutiškio mstl. Suimtas 1947 01 23, Karo tribunolo išteisintas ir 1947 08 08 paleistas.

JUSYS POVILAS, Mato, g.1888 m., gyv. Mikėnų k., Užpalių vls. Nuo 1946 05 13 iki 1956 04 28 kalintas Karagandos sr. Spasko lageriuose. Mirė 1957 m.

JUSYTĖ LEONORA, Antano, g.1915 m., gyv. Sirvydžių k., Tauragnų vls. 1944 10 26 suimta ir kalinta Pečiorlage, Komijoj iki 1951 06 24.

JUŠKA JUOZAS, Gasparo, g. 1926 m., gyv. Kaimynų k., Užpalių vls. Žemdirbys. 1945 07 suimtas, kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuose, Vorkutos lageriuos. Bylos nesudarė ir paleido. Mirė 1990 m.

JUŠKA JUOZAS, Justino, g.1905 m., gyv. Butiškių k., Užpalių vls., valstietis, 1944    08 20 suimtas, nuteistas 15 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoj, Dubrovlage. Paleistas 1956 07 07. Mirė 1966 m.

JUŠKA JUOZAS, Kasparo, g.1926 m., gyv. Kaimynų k., Užpalių vls. Kalintas nuo 1945 08 03 iki 1947 01 25. Išteisintas.

JUŠKA JUOZAS, Kazio, g. 1902 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 08 01. Kalintas Švenčionyse. 1946 02 01 byla nutraukta.

JUŠKAITĖ - PATALAUSKIENĖ KSAVERIJA, Gasparo, g. 1927 m. Kaimynų k., Užpalių vls. Kalinta Vorkutos lageriuos nuo 1945 07 15 iki 1946 10 21.

JUŠKIENĖ KONSTANCIJA, Julijono, g. 1896 m., gyv. Kaimynų k., Užpalių vls. 1945    07 15 suimta ir per Utenos, Vilniaus kalėjimus išvežta į Vorkutos lagerį. Nesudarius bylos, 1946 12 03 paleista. Mirė 1972 m.

JUZĖNAS MYKOLAS, Kosto(?), g. 1889 m., gyv. Spitrėnų k., Utenos vls. Suimtas 1947 01 23, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Dallage, Pesčianlage, Steplage, Paleistas 1955 03 15.

JUZĖNAS VINCAS, g.1915 m., gyv. Spitrėnų k., Utenos vls., nuo 1951 02 10 iki 1955 09 27 kalintas Krasnojarsko lageriuos. Mirė 1983 m.

KAIRYS JONAS, Teodoro, g.1923 m., gyv. Mirkėnų k., Utenos vls. Partizanų ryšininkas, partizanas. 1949 01 17 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių, kalintas Magadano sr. lageriuose iki 1954 11 25. Grįžo 1956 04.

KAKANIS BRONIUS, Petro, g.1926 m., gyv. Utenoje. Mokinys. 1945 01 20 suimtas ir nuteistas 7 m. lagerio.

KALETKA BENEDIKTAS, Dominyko - Utenis, Senis, g.1898 m., karininkas, kuopos vadas, kapitonas, “Kęstučio” organizacijos štabo narys, LVR 305 bataliono vadas, 1945 m. Tigro rinktinės vadas. 1945 07 10 Kvoselių k. suimtas. 1945 07 14 Utenoje per tardymą, norėdamas nusižudyti, šoko pro langą, sunkiai susižalojo ir 1946 03 13(?) mirė.

KALINAUSKAS PETRAS, Petro, g.1924 m., gyv. Medenių k., Utenos vls. 1948 12 15 suimtas, nuteistas 25 m. ir kalintas Magadano sr. lageriuose iki 1955 04 12. Grįžo 1956 m. rudenį.

KALYTIS ANICETAS, Adomo, g. 1913 m. Kauliniškio k., Utenos vls., mokytojas, 1941 m. sukilimo dalyvis. 1947 04 12 Kretingoje suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Intoje. 1957 01 22 paleistas.

KALYTIS BRONIUS GEDIMINAS, Balio, g. 1930 m., gyv. Utenoje, dirbo pašte. 1946 02 11 suimtas ir nuteistas 5 m. lagerio.

KAMARAUSKAS JURGIS, Kazio, g.1918 m., gyv. Inkartų k., Tauragnų vls. 1945 08 15 buvo suimtas kaip partizanų rėmėjas ir be teismo kalintas Vorkutos lageriuos. 1947 09 buvo paleistas. 1987 m. mirė.

KAMARAUSKAS VLADAS, Kazio, g.1921 m. Inkartų k., gyv. Tauragnuose, mokytojas. 1946 12 31 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Komijoj iki 1951 06 21.

KAMINSKAS APOLINARAS, Antano, g. 1929 m., gyv. Paluknio k., Leliūnų vls. Mokinys. 1946 03 22 suimtas, nuteistas 5 m. lagerio. Kalintas Sevželdorlage, Intoje, Nižneamurlage. 1950 05 25 paleistas.

KAMINSKAS LIUDVIKAS ALGIRDAS, Justino, g. 1927 m., gyv. Kirdeikių bžnk., Saldutiškio vls. Suimtas 1946 02 01 už ryšius su partizanais nuteistas 20 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1955 07 27, tremtyje buvo Krasnojarsko kr. Grįžo į Lietuvą 1964 m., mirė 1996 m.

KANAPECKAS PETRAS, Jono, g. 1908 m. Antandrajos k., Antalieptės vls. (dabar Utenos rj.). Partizanas. 1945 05 Daugailių skrebų suimtas. Mirė 1945 05 25 tardomas.

KARALIUS STANISLOVAS, Antano, g. 1906 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. 1949 04 07 suimtas ir kalintas Omsko sr. lageriuose iki 1956 08 17.

KARKLINIS JUOZAS, Jono, g. 1898 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Valstietis. 1944 10 20 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karlage. Paleistas 1945 11 03.

KARKLINIS PRANAS, Juozo - Alksnis, g.1916 m., gyv. Inkartų k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1948 04 15, kalintas Utenoje, Panevėžy. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karagandos, Vorkutos lageriuose iki 1956 08 10. Mirė 1988 m.

KAROSAS JONAS, Jono, g. 1908 m., gyv. Utenoje, policijos tarnautojas. Suimtas 1944 09 03 ir Vorkutos lageriuose prabuvo iki 1956 02 06.

KARVELIS POVILAS, Juozo, g.1902 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Suimtas 1946 08 12, kalintas iki 1955 09 13. Mirė 1982 m.

KATILIENĖ ADELĖ, Prano, g.1897 m., gyv. Tauragnų mstl. Kalinta nuo 1951 03 08 iki 1954 03 06.

KATILIUS ALGIMANTAS JUOZAS, Juozo, g. 1929 m., gyv. Užpalių mstl. kalintas 1951 03 06 - 1953 04 23 už pabėgimą iš tremties.

KATILIUS EMANUELIS, Juozo, g. 1926 m., gyv. Vilniuje. Suimtas 1951 03 16 ir kalintas iki 1954 03 16.

KATILIŪTĖ IRENA, Juozo, g.~1934 m., gyv. Utenoje, 1951 03 06 suimta ir kalinta iki 1951 12 12.

KATILIŪTĖ RŪTA ANELĖ JOLITA, Juozo, g.1932 m., gyv. Utenoje. Suimta 1951 03 06 ir kalinta iki 1951 12 12.

KATINAITĖ ONA, Liudo - Banga, g.1920 m., gyv. Aukštakalnio k., Leliūnų vls. Kaip partizanų rėmėja ir ryšininkė, 1945 07 03 - 1946 04 09 kalinta Vorkutoje, o 1948 05 22 - 1957 11 02 buvo tremtyje Irkutsko sr. Grįžo į Lietuvą 1958 m.

KATINAITĖ ONA, Vinco - Mirta, g. 1922 (1929) m., gyv. Aviniškio k. Partizanų ryšininkė. Agentų smogikų 1946 07 02 suimta, kalinta Utenos, Vilniaus kalėjimuose. Mirė 1947 11 07 Magadano sr. lageryje.

KATINIENĖ ANTANINA, Kazio, g.1918 m., gyv. Norvaišių k., Utenos vls. Partizanų rėmėja, suimta 1946 07 10, nuteista 10 m. lagerio 1947 11 07 mirė Sevvost-lage (Magadano sr.).

KATINAS BRONIUS, Juozo - Ridikas, g.1914 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 11 07 kaip partizanas. Kalintas iki 1952 03 11, paskui iki 1956 04 29 buvo tremtyje. Mirė 1979 m.

KATINAS FAUSTAS, Jurgio, g.1924 m. Ažudvarių k., Utenos vls. Mokinys. 1945 04 07 Kaune suimtas, nuteistas 5 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas iki 1950 06 28. Tremtyje buvo Krasnojarsko kr. Į Lietuvą grįžo 1967 m. 1970 m. mirė.

KATINAS FELIKSAS, Petro, g. 1906 m., gyv. Jotaučių k., Utenos vls. 1944 12 26 suimtas ir iki 1946 09 18 kalintas Vorkutos lageriuos. 1946 08 16 byla nutraukta, ir paleistas. Mirė 1987 m.

KATINAS JONAS, Juozo - Pipiras, g.1916 m., gyv. Radžiūnų k., Utenos vls. Partizanas. Nuo 1946 11 13 iki 1956 07 01 kalintas Magadano sr. lageriuose.

KATINAS JONAS, Tomo, g.1921 m. Navazųk., Saldutiškio vls. Partizanas. 1944 12 30 Utenoje suimtas ir nuteistas 15 m. katorgos. Mirė Vorkutos lageryje 1948 01 11.

KATINAS JUOZAS, g. 1930 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas. 1946 04 24 suimtas, nuteistas 6 m. lagerio. Išvežtas į Pesčianlagą (1950 12 04).

KATINAS JUOZAS, Adolfo, g.1921 (1924) m., gyv. Navazų k., Kuktiškių vls. Kalintas Utenoje, Švenčionyse, Vorkutoje nuo 1944 12 30 iki 1954 09 18. Iš tremties paleistas 1956 05 05.

KATINAS JUOZAS, Domo, g. 1925 m., gyv. Skiemonyse, mokytojas. 1947 07 16 suimtas ir kalintas iki 1953 05 17.

KATINAS JUOZAS, Jono, g.1884 m., gyv. Norvaišių k., Utenos vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Už paramą partizanų 1946 11 11 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Komijoj iki 1956 07 16. Mirė 1971 m.

KATINAS PRANAS, Dominyko, g.1906 m., gyv. Luknių k., Vyžuonų vls. Kalintas 1952 07 07 - 1955 09 17. Mirė 1974 m.

KATINAS TAMOŠIUS, Justo, g. 1886 m., gyv. Navazų k., Kuktiškių vls. Suimtas 1944    12 30, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Karagandos lageriuos iki 1954 10 13. Mirė 1972 m.

KATINAS VLADAS, Prano, g.1908 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Suimtas 1945    02 03 ir kalintas Vorkutos lageriuos iki 1954 09 22, iš tremties paleistas 1955 02 25. Mirė 1983 m.

KAULINIS JONAS, Adomo, g.1924 m. Dusynių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. 1945 03 09 suimtas, 1945 05 17 paleistas, 1951 m. ištremtas į Krasnojarsko kr. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

KAULINIS JULIJONAS, Petro, g.1912 m., gyv. Biliūnų k., Vyžuonų vls. Tarnautojas. 1951 04 24 suimtas, kalintas Vilniuje, 2 m. Vologdos lageryje. 1953 m. paleistas. 2000 m. mirė.

KAULINIS POVILAS, Karolio, g.1928 m., gyv. Vosgėlių k., Dusetų vls. Kalintas nuo 1950 06 01 iki 1953 05 01. Mirė 1991 m.

KAUŠYLAS ANTANAS, Balio - Rugys, g. 1924 m., gyv. Matelėnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1945 03 10 sužeistas, kreipės į Utenos gydytoją ir po 3 d. buvo suimtas. Kalintas Krasnojarsko kr. ir Kazachijos lageriuos. Paleido 1956 m. Mirė 1997 m.

KAUŠYLA ANTANAS, g. 1916 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Suimtas 1949 02 kaip partizanų rėmėjas.

KAUŠYLA JUOZAS, Juozo, g. 1911 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1946 m., lageryje buvo iki 1949(?) m.

KAUŠYLA PETRAS, Antano, g. 1916 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių mstl. Partizanų ryšininkas. Kalintas Chabarovsko krašte nuo 1949 03 11 iki 1956 05 24. Mirė 1980 m.

KAUŠYLAS PETRAS, Liudo, g. 1923 m., gyv. Utenoje. Partizanas. Suimtas 1945 10 22, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties.

KAVALIAUSKAS ANTANAS, Juozo, g. 1924 m., gyv. Gudėniškių k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1947 03 12 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. 1964 m. vėl buvo perteistas 15 m. lagerių.

KAVARSKAS PRANAS, Jono, g. 1923 m. Pilkenių k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 07 17 suimtas, nuteistas 8 m. lagerio Vorkutoje. Nuo 1954 03 12 tremtyje Permės (Molotovo)sr. 1964 06 25 paleistas.

KAVOLĖLIS ALBINAS, Karolio, g.1929 m., gyv. Novosiolkų k., Užpalių vis. 1950 07 pabėgo iš sovietų armijos, 1950 08 04 Karo tribunolo nuteistas ir kalintas iki 1953 04 17.

KAVOLIS JUOZAS, Antano, g.1910 m., gyv. Bikunų k., Antalieptės vls. Nuo 1945 04 10 iki 1954 11 05 kalintas Kinlage, tremty (Komijoj) buvo iki 1956 05 30. Mirė 1978 m.

KAZAKEVIČIUS ALBINAS, Antano, g.1923 m., gyv. Užpalių mstl. Partizanų rėmėjas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas nuo 1946 03 23 iki 1955 02 11 Karagandos lageriuos, paskui tremtyje Irkutsko sr. iki 1957 12 05.

KAZAKEVIČIUS ANTANAS, Juozo - Bangaitis, Narsutis, g.1925 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. Partizanas. 1953 02 28 suimtas, nuteistas 25 m. Kalintas Omsko sr. lageriuos iki 1978 02 28. Į Lietuvą grįžti iki 1990 m. neleido.

KAZAKEVIČIUS JUOZAS, Juozo, ūkininkas, gyv. Bikunų k., Antalieptės vls. Suimtas 1945 02 06, nuteistas 10 m. lagerio. Mirė 1948 m. Čeliabinsko sr. lagery.

KAZAKEVIČIUS PETRAS, slapstėsi Dikmonių k. Jono(?) Kuzmos pirty. 1945 m. suėmė, išvežė Vorkuton, 1947 m. užgriuvo anglimi.

KAZANAVIČIUS JONAS, Juozo, g. 1921 m., gyv. Verbūnų k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1945 07 04, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Archangelsko sr. ir Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1950 07 04. Mirė 1979 m.

KAZĖLAITĖ - STEPONAVIČIENĖ TEKLĖ, Domo - Liepa, g.1928 m., gyv. Utenoje. Partizanų ryšininkė, nuteista 10 m. lagerių. Nuo 1949 10 21 iki 1955 10 18 kalinta Intoje.

KAZICKAS VLADAS, Jono, g.1928 m., gyv. Utenoj, mokinys. Nuo 1946 11 03 iki 1955 10 26 kalintas Kazachijoj. Tremtyje iki 1957 11 12.

KAZICKIENĖ ZOSĖ, Liudviko, g. 1900 m. Šlepečių k., Daugailių vls. Partizanų rėmėja, 1946 08 02 suimta, nuteista 3 m. lagerio ir 2 m. tremties. 1949 08 03 paleista. 1964 m. mirė.

KAZLAS MYKOLAS, Gabrio, g. 1898 m., gyv. Paminčios k., Tauragnų vls. 1951 04 16 suimtas ir kalintas iki 1953 11 12. Byla nutraukta, neįrodžius nusikaltimo. Mirė 1960 m.

KAZLAUSKAS GASPARAS, Justino, g.1906 m., gyv. Vaiskūnų k., Užpalių vls. Amatininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis. Nuo 1947 03 10 iki 1956 01 17 kalintas Vorkutos lageriuos. Leista grįžti į Lietuvą 1975 08 22.

KAZLAUSKAS JONAS, Justino, g.1903 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. 1945 07 13 suimtas, nuteistas 6 m. lagerio ir kalintas iki 1951 07 21 Intos lageriuos. Mirė 1986 m.

KAZLAUSKAS VYTAUTAS, Petro, g.1930 m., gyv. Utenoje. Mokinys, nuo 1947 12 08 iki 1955 12 10 už antisovietinę veiklą kalintas Mordovijoj.

KAZLAUSKAS VLADAS, Jono, g.1914 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas. 1950 03 25 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio, kalintas 6 m. Mirė 1981 m.

KAŽUKAUSKAS BRONIUS, Antano, g. 1908 m., gyv. Šventupio k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 08.

KAŽUKAUSKAS JUOZAS, Juozo, g.1904 m., gyv. Šventupio k., Vyžuonų vls. Suimtas 1944 11 01 ir 1945 08 30 mirė Vorkutos lageryje.

KAŽUKAUSKAS VINCAS, Antano, g. 1921 m., gyv. Šventupio k., Vyžuonų vis. 1945 - 1947 m. kalintas kaip karo belaisvis. Grįžęs išėjo į partizanų būrį. 1949 12 31 suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. \ Lietuvą grįžo 1963 m.

KEBLYS PETRAS, Silvo, g.1881 m. Vyžuonose. 1945 01 02 suimtas ir nuteistas 15 m. katorgos.

KEBLYTĖ - MAČIULIENĖ ANELĖ, Juozo, g. 1910 m., gyv. Galelių k., Vyžuonų vls. Suimta 1946 05 03 ir kalinta Vorkutos lageriuose iki 1955 06 12.

KECORIUS PETRAS, Antano, g. 1908 m. Daržinių k., Daugailių vls. Ūkininkas. 1945 01 18 suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje, Kožvos lageryje. Byla nutraukta, ir paleistas.

KELEVIŠIUS LIUDAS, Antano, g.1898 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls.1947 06 23 suimtas ir kalintas iki 1956 02 08 Vorkutos lageriuose.

KEMEKLIS ANTANAS, Juozo, g.1928 m., gyv. Mieleikių k., Vyžuonų vls., mokinys. Kaip pabėgęs iš tremties (1945 07 17), buvo nuteistas 3 m. kalėjimo. Mirė 1988 m.

KEMEKLIS BRONIUS, Ksavero - Patas, g.1923 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Mokinys. Partizanas. Suimtas 1946 m., mirė Lukiškių kalėjime Vilniuje 1947 06 23.

KEMEKLIS JONAS, Juozo - Kirstukas, g.1920 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Ūkininkas. 1944 - 1946 m. partizanas. 1949 07 17 suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. Iki 1956 m. kalintas Intos lageriuos.

KEMEKLIS JONAS, Gasparo - Urvinis, g.1913 m., gyv. Lėlių k., Užpalių vls. Partizanas. 1949 12 05 suimtas ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1957 02 08. Mirė 1965 m.

KEMEKLIS PETRAS, Juozo - Piščikas, g. 1923 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Partizanas. 1949 m. suimtas, bet pabėgo, vėl buvo suimtas ir 1950 04 nuteistas 25 m. ypatingojo lagerio. Kalintas Kengyro ir Džezkazgano lageriuos. 1956 m. paleistas.

KEMEKLYTĖ - BALTUŠKIENĖ KLEMENTINA, Ksavero - Puriena, g. 1925 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkė, 1947 09 14 suimta ir kalinta Karagandos sr. lageriuose (Steplage, Kingyre) iki 1954 12 13.

KEMĖŠIUS JUOZAS, Jurgio, g.1907 m., gyv. Šileikių k., Vyžuonų vls. 1950 04 03 už partizanų rėmimą suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir išsiųstas į Pesčianlagą.

KEMĖŠIUS PETRAS, Jurgio, gyv. Šileikių k., Vyžuonų vls. 1950 04 03 (ar 09 09) Aknystėlių k. suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.

KEMĖŠIUS SERAPINAS, Juozo, g.1919 m., gyv. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Amatininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis, LVR karys, repatriantas. Už ryšius su partizanais 1950 04 03 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių. Išvežtas į Lugavo lagerį.

KEPALAS ANTANAS Prano, g.1923 m., gyv. Liveikių k., Leliūnų vls. Suimtas Panevėžy 1948 06 29, kalintas iki 1956 03.

KEPALAS EDMUNDAS, Prano - Kūmas, g.1921 m., gyv. Liveikių k., Leliūnų vls. Partizanas. Suimtas svetima pavarde Panevėžy 1948 m., nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Intoje ir liko ten gyventi.

KEPALAS JUOZAS, Karolio, g.1911 m., gyv. Šileikių k., Vyžuonų vls. Suimtas kariuomenėje 1945 05 15, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Jaroslavlio sr. iki 1954 10 02. Mirė 1970 m.

KERAMINAS PRANAS, Antano, g.1924 m., gyv. Kaniūkų k., Užpalių vls. 1947 01 30 suimtas, nuteistas 5 m. lagerio ir 3 m. tremties. 1947 01 21 paleistas.

KERAS ANTANAS, Antano, g.1924 m., gyv. Alių k., Utenos vls. Suimtas 1945 02 03, o 1945 07 11 byla nutraukta.

KERPIŠKIS BRONIUS, Domo, g. 1925 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 05 11, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 05 29. Mirė 1984 m.

KERPIŠKIS DOMINYKAS, Jono, g.1898 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas, suimtas 1945 05 02, nuteistas 10 m. lagerio. Mirė Vorkutlage 1949 10 03.

KERPIŠKYTĖ- KAZICKIENĖ VALENTINA,Domo,g,1916m.,gyv. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkė, 1945 05 11 suimta, nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Vosturallage, Dubrovlage. Nuo 1954 12 22 iki 1956 05 28 tremtyje Krasnojarsko krašte. Mirė 1988 m.

KERPIŠKYTĖ - RINKŪNIENĖ VANDA, Povilo - Vilius, g.1927 m., gyv. Ak-nystėlių k., Leliūnų vls. 1952 01 05 kaip partizanų ryšininkė suimta, nuteista 25 m., ir Kemeravo sr. lageriuose kalinta iki 1956 07 13.

KEZYTĖ - GAIŽUTIENĖ GENĖ, Antano - Birutė, g.1929 m., gyv. Kaniūkų k., Skudutiškio vls. Partizanų ryšininkė. 1952 02 08 suimta, nuteista 7 m. lagerių ir 3 m. atimant teises. Paleista 1955 04 16.

KEZYTĖ JADVYGA, Antano - Švitra, g. 1914 m., gyv. Raguškių k., Utenos vls. Amatininke, partizanų ryšininkė. 1947 01 05 suimta Kimėnų k. Kalinta Lukiškėse. 1947 05 iš Maskvos gautas generalinės prokuratūros pranešimas, kad 1947 02 20 mirusi (nusižudė).

KIAUŠAS JONAS, Mato, g.1897 (1905) m. Plepiškių k., Leliūnų vls. Ūkininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1947 08 18 suimtas. Mirė Vorkutos lageryje 1955 01 10.

KIBICKAS ANTANAS, Leopoldo, g.1907 m. Vosgėlių k., Utenos vls. Partizanų rėmėjas, 1945 12 21 suimtas, nuteistas 6 m. lagerio. Mirė Nyroblage 1947 01 12.

KIBICKAS JUOZAS, Antano, g. 1927 m., gyv. Utenoje. Vargonininkas. Suimtas 1946 02 01, nuteistas 7 m. lagerio. Mirė 1948 10 27 Sevželdorlage.

KILIUS ALBINAS, Vinco, g. 1925 m., gyv. Starkų k., Vyžuonų vls. Kalintas nuo 1951 05 06 iki 1955 11 14 Omsko sr. lageryje.

KIRKA ANTANAS, Vinco, gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. 1944 12 23 suėmė ir tą pačią dieną nukankino, nes iš jo sodybos išbėgo partizanas.

KIRKA SERAPINAS, Antano, g.1925 m., gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. 1944 12 23 suėmė ir 6 mėn. kalino Švenčionių kalėjime.

KIRKA SILVA, Jokūbo, g.1904 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. 1951 07 25 suėmė, nes rado šautuvą ir šovinių.

KITKAUSKAS NAPALYS, Jono, g.1931 m., gyv. Utenoje, mokinys. 1947 12 06 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Potmos lageryje Mordovijoje. Paleistas 1954 07 08.

KLEVINSKAS JUOZAS, Alfonso, g. 1908 m., gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 11 24, kalintas Sevpečlage (Komija) iki 1946 12 27.

KLIBAS BALYS, Antano, g.1908 m., gyv. Mediniškių k., Daugailių vls. Vorkutoje kalintas nuo 1940 07 24 iki 1945 07 01. Mirė 1973 m.

KLIMAŠAUSKAS ANUPRAS, Adolfo, g. 1895 m., gyv. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Amatininkas, partizanų ryšininkas, 1946 08 21 suimtas, nuteistas 3 m. lagerio, ir mirė lageryje Kazachstane (Karlage) 1949 07 02.

KLIMAŠAUSKAS VILIUS, Antano, g. 1929 m., gyv. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Darbininkas, 1949 10 23 suimtas, kalintas Vilniuje, po metų pervežtas į Džezkazgano lagerį Kazachijoje. Paleistas 1954 12 02.

KLIMAŠAUSK1ENĖ ADELĖ, Dionyzo, g. 1895 m., gyv. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Suimta 1946 08 04, nuteista 7 m. lagerio ir 3 m. tremties, ir kalinta iki 1953 07 25. Paleista 1956 07 17. Mirė 1962 m.

KLIMAVIČIUS JONAS, Antano, g.1919 m., gyv. Indubakių k., Saldutiškio vls. Partizanas. 1947 09 13 suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano lageriuose. Paleistas 1958 01 25.

KLIMAVIČIUS JUOZAS, Antano, g. 1922 m., gyv. Indubakių k., Saldutiškio vls. Praėjus frontui, slapstėsi, 1947 09 13 buvo suimtas, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalino Magadane. Grįžo į Lietuvą 1957 10 30.

KLIUKAS BENAS, Benedikto, g. 1903 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. partizanų rėmėjas. 1947 06 18 suimtas, nuteistas 5 m. lagerio. Kalintas Kargopollage, Rečlage. 1952 06 18 paleistas.

KLIUKAS JUOZAS, Justo, g.1923 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 08 02 ir kalintas Vorkutoje iki 1952 08 02, po to buvo tremtyje Pečioroje iki 1956 06 01.

KLIUKAS JUOZAS, Vinco, g.1919 m. Utenos karo komisariato darbuotojas. 1946 09 07 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio.

KLIUKAS LIUDAS, Aleksandro, g. 1889 m. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 08 18 kaip partizanas. Mirė 1947 04 29 Sevželdorlage.

KLIUKAS PRANAS, Jurgio, g.1913 m., gyv. Vaišnoriškių k., Tauragnų vls. 1951 04 30 suimtas ir kalintas Sverdlovsko sr. lageriuose iki 1955 10 29.

KLIUKAS VLADAS, Benedikto, g.1910 (1915) m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Parašiutininkas, partizanas, gyveno kita pavarde. 1947 06 09 suimtas, kalintas iki 1956 07 09 Vorkutos lageriuos. Mirė 1988 m.

KNYVA BALYS, Jono, g.1902 m. Šiožinių k., Daugailių vls., gyv. Šilutėj. Pedagogas. Suimtas už dokumentų padirbinėjimą ir nuteistas 20 m. Grįžo į Lietuvą 1962 m. Mirė 1965 m.

KNYVA VLADAS, Jono, g. 1908 m., gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. Tarnautojas. Už paramą partizanams 1950 11 20 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Norilske. Paleido 1956 07 27. Mirė 1980 m.

KONDRAŠOVAS IVANAS Gavrilovičius, g.1873 m., gyv. Nečėnų k., Tauragnų vls. 1951 08 31 suimtas ir kalintas iki 1953 08 01.

KONDRATAVIČIUS JUOZAS, Juozo, g.1897 m., gyv. Rūgšteliškio k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas, suimtas 1946 12 22 ir kalintas Zarasuose, Utenoje iki 1948 04 08.

KONDRATAVIČIUS JUSTAS, Juozo, g.1902 m., gyv. Rūgšteliškio k., Tauragnų vls. Suimtas kaip partizanų rėmėjas 1946 12 26 ir kalintas Zarasų ir Utenos kalėjimuose iki 1948 04 08.

KOVARSKAS PRANAS, Jono, g.1923 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 07 26 ir kalintas Komijos lageriuos iki 1954 03 12.

KRALIKEVIČIUS JUOZAS, Mykolo, g.1925 m., gyv. Kuktiškių mstl. 1944 12 25 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas ir tremtį atbuvo Vorkutoje. Grįžo 1970 m.

KRAPONAS JULIUS, Jurgio, g.1899 m., gyv. Saldutiškyje. Policininkas, 1941 06 14 suimtas, kalintas iki 1951 04 30, po to iki 1957 09 04 buvo tremtyje. Mirė 1972 m.

KRAPONAS VYTAUTAS, Juliaus, g.1930 m., gyv. Saldutiškyje, 1941 06 14 su motina ištremtas į Tomsko sr. Pabėgo. 1950 08 16 suimtas ir kalintas iki 1956 05 11. Mirė 1997 m.

KRAUJELIS JONAS, Adomo, g.1911 m., gyv. Raudoniškio k., Kuktiškių vls. partizanas, suimtas 1946 08 03, nuteistas 7 m. lagerio. Mirė 1950 10 08 Karagandos lageryje.

KREIČMANAITĖ - VIRBUKIENĖ ELEONORA, Liudo, g.1922 m., gyv. Aukš-tagirių k., Leliūnų vls. Kalinta Utenoje, Švenčionyse, Vilniuje ir Vorkutos lageryje nuo 1945 07 22 iki 1946 08 05. Byla nutraukta.

KREIČMANAS LIUDAS, Liudo, g.1919 m., gyv. Aleksiejiškio k., Leliūnų vls. Už ryšius su partizanais nuo 1945 07 15 iki 1947 01 01 kalintas Vorkutoje.

KRUGIŠKIENĖ ADELĖ, Juozo - Eglė, g. 1906 m., gyv.Klovinių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. 1945 07 09 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Mirė 1960 10 02 tremtyje Nižnij Ingušo rj.

KRUGIŠKIS VYTAUTAS, Mykolo, g.1928 m., gyv. Utenoje. Mokinys, 1947 05 29 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalino Ivdelio lageriuos, Intoj. 1955 06 27 buvo ištremtas į Krasnojarsko kr. Paleido 1963 m.

KRUGIŠKYTĖ - ČIBURIENĖ BIRUTĖ, Mykolo, g.1930 m., gyv. Utenoje. 1946 09 06 suimta, nuteista 10 m. lagerio, kalinta Intoje iki 1954 08 21. Paleista 1966 10 29.

KRUOPYS PRANAS, Kazio, g. 1902 (1892) m., gyv. Kruopiškio k., Utenos vls. Suimtas 1945 04 25, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Karagandos lageriuose iki 1955 04 26. Mirė 1991 m.

KUBILIŪNAS ANTANAS, Mato, g.1908 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Partizanas 1945 07 06 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Švenčionyse, Vilniuje, Vorkutoje iki 1954 11 16, paskui tremtyje (Uchtoje) iki 1956 04 24. Mirė 1985 m.

KUBLICKAS VLADIMIRAS Ivanovičius, g. 1922 m., dirbo Kuktiškėse apylinkės milicijos įgaliotiniu. 1946 08 14 suimtas už ryšius su partizanais, nuteistas 10 m. Paleistas 1956 04 24.

KUČINSKAITĖ PRANĖ, Justino, g.1910 m., gyv. Zamotiškio k., Utenos vls. Už ryšius su partizanais 1946 12 17 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 2 m. tremties. Kalinta Chabarovsko krašte. Paleista 1957 12 14. Grįžo 1959 m. Mirė 1990 m.

KUČINSKAS AUGUSTINAS, Justino - Sakalas, g.1923 m., gyv. Zamotiškio k., Utenos vls., partizanas. Suimtas 1946 11 11, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano lageriuos iki 1957 12 04. Grįžo į Lietuvą 1959 m. Šeima 1948 m. ištremta.

KUČINSKAS BALYS, Justino, g. 1920 m. Zamotiškio k., Utenos vls. RA 16 divizijos karys, 1942 03 22 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Vorkutoje iki 1951 08 13.

KUČINSKAS JONAS, Benedikto, g.1910 m., gyv. Balčių k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 02 03, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Vorkutoje iki 1954 10 23. Paleistas 1955 03 02. Mirė 1968 m.

KUČINSKAS JURGIS, Antano, g. 1880 m., gyv. Abromiškio k., Užpalių vls.1946 02 01 už partizanų rėmimą suimtas, nuteistas 6 m. lagerio ir 5 m. tremties.

KUDZELIS STASYS, Mykolo, g. 1917 m., gyv. Kuktiškių mstl. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas nuo 1946 08 19 iki 1954 01 17. Iš tremties (Magadano sr.) grįžo 1958 m.

KUKUTIS POVILAS, Balio, g. 1915 m., gyv. Spitrėnų k., Utenos vls. Suimtas 1947 05 31, nuteistas 25 m. lagerio ir kalintas Magadano lageriuose iki 1956 03 24.

KULAKAUSKAITĖ - BILAIŠIENĖ VERONIKA, Juozo, g. 1929 m. Tauragnuose, tarnautoja, gyv. Vilniuje. 1950 12 12 suimta kaip partizanų ryšininkė ir kalinta Permės sr lagery (Ugliaurlskas) iki 1954 10.

KULIEŠAITĖ - KVIETKAUSKIENĖ ALDONA, Vlado, g. 1926 m., gyv. Utenoje. 1945 08 12 suimta, nuteista 5 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta iki 1949 12 01. Mirė 1967 m.

KULIEŠIUS PRANCIŠKUS, Prano, g.1912 m., gyv. Daugailių mstl., mokytojas. Suimtas 1948 08 28 ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1955 10 18.

KULIKAUSKAS ANATOLIJUS, Jono, g.1921 m., gyv. Utenoje. 1941 m. sukilimo dalyvis, partizanas. 1945 11 29 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalino Uchtoj, Vorkutoj. Paleido iš lagerio 1954 10 09, iš tremties - 1956 09 06. Grįžo į Lietuvą 1973 m.

KULIKAUSKAS JUOZAS, Jono - Ėglis, g. 1920 m., gyv. Utenoje. Partizanas. 1946 01 05 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Permės, Karagandos lageriuose iki 1955 03 29. Mirė 1975 m.

KULYS ANTANAS, Jono, g.1915 m. Aukštagirių k. Leliūnų vls. Partizanas. 1945 11 05 suimtas ir kalintas iki 1946 03 29.

KUMELYS PETRAS, Liudo, g.1902 m., gyv. Ruklių k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas, suimtas 1946 11 13, nuteistas 5 m. lagerio ir 2 m. tremties, kalintas Magadano lageriuos iki mirties 1948 05 10.

KUNČINAS POVILAS, Jono, g.1901 m., gyv. Vyžuonose. Ūkininkas, 1953 11 28 suimtas ir kalintas iki 1956 05 20.

KUNČIŪNAITĖ ELENA, Jono, g. 1924 m., gyv. Ažudėlės k., Utenos vls. Suimta 1945 12 03, nuteista 5 m. lagerio ir 2 m. tremties. Kalinta Uchtos lageriuos iki 1950 10 24. Tremtyje (Novosibirske) buvo iki 1953 04 01.

KUNČIŪNAS JONAS, Silvo - Vilkas, Mukas, g.1915 m., gyv. Utenoje. Partizanas. 1946 11 15 suimtas. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadane iki 1955 08 17. Paleistas 1964 06 08. Grįžo su tremtine motina. Mirė 1989 m.

KUNČIŪNAS JURGIS, Juozo - Liūtas, Leopardas, g.1906 m., gyv. Mockėnų k. (prie Skudutiškio). Partizanų būrio vadas. Suimtas 1945 12 01. Nuteistas 25 m. lagerio ir 1948 01 10 mirė Magadano lageryje (Nachodkoje).

KUNICKAS ANTANAS, Justino, g.1928 m., gyv. Meldutiškio k., Tauragnų vls. Už pagalbą partizanams 1944 12 10 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio ir 5 m. tremties. Mirė Vorkutoje 1945 12 18.

KUNIGĖLIS BALYS, Vinco, g. 1914 m., gyv. Droničėnų k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1945 10 29, nuteistas. 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Archangelsko sr. iki 1954 12 03. Mirė 1988 m.

KUNIGĖLIS BRONIUS, Jono, g.1908 m., gyv. Kuktiškių mstl. Suimtas 1947 06 19, nuteistas 25 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Chabarovsko sr. iki 1956 08 22. Mirė 1990 m.

KUNIGĖLYTĖ - JAKUTIENĖ LEONORA, g.~ 1927 m., gyv. Droničėnų k., Utenos vls. Partizanų rėmėja 1948 08 21 suimta, nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Norilske, paskui Bratsko - Zajarsko statybų 21 kolonoj.

KUNIGĖLYTĖ STASĖ, Jono, g.-1923 m., gyv. Linkuvoj. 1948 08 11 suėmė. Kalino Vilniuje. Priteisė 25 m. ir 5 m. be teisių. Pervežė į Vorkutą. Paleido 1956 02 05.

KUOLINIS PETRAS, Juozo, g. 1889 m., gyv. Moniškio k., Daugailių vls. Suimtas1953 03 09 ir kalintas Irkutsko sr. iki 1955 05 27. Mirė 1960 m.

KUOSA LEONAS, Jurgio, g.1927 m. Ūkininkas, suimtas 1945 09 29 ir išvežtas į Sevdvinlagą, Archangelsko sr., bet 1946 09 13 byla buvo nutraukta.

KURLAVIČIUS ANTANAS, Antano, g.1908 m., gyv. Antilgės k., Tauragnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Partizanų rėmėjas, kolchozo pirmininkas. 1951 05 11 suimtas, nuteistas 25 m. ir 5 m. be teisių, 1954 10 22 paleistas.

KURLAVIČIUS JUOZAS, Silvo - Šermukšnis, g. 1923 m., gyv.Klykių k., Tauragnų vls. Partizanas. Suimtas 1947 10 19, nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Kalintas Siblage, ten 1952 03 04 ir mirė.

KURLAVIČIŪTĖ ANELĖ, Silvo, g.1917 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. Suimta 1946 06 25, nuteista 5 m. lagerių ir 3 m. tremties. Kalinta Uchtoje iki 1951 06 19.

KUZELIS BRONIUS, Vinco, g. 1906 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls. 1945 09 26 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje iki 1952 09 29, paskui iki 1956 05 10 tremtyje. Mirė 1966 m.

KUZMA VLADAS, Norberto, g. 1913 m. Suimtas 1948 07 29, kalintas Vorkutoje iki 1958 02 18.

KVARTŪNAS FELIKSAS, Juozo, g.1890 m., gyv. Kvoselių (Kudrių) k. (prie Pakalnių bžnk.) Karininkas. 1945 07 09 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. atimant teises. Kalintas Abezės lageryje. 1955 05 13 paleistas. Grįžo 1958 m.

KVARTŪNAS JONAS, Adolfo, g.1906 m., gyv. Kvyklių k., Utenos vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1945 12 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Paleistas 1956 05 20.

KVASELIS ADOMAS, Kazio, g.1890 m., gyv. Pakalnių vnk., Skudutiškio vls. Savanoris. 1945 03 suimtas ir 1946 05 12 mirė užkankintas Utenos kalėjime.

KVASELYTĖ - DRUSKIENĖ ELEONORA, Adomo, g. 1924 m., gyv. Luknių k., Vyžuonų vls. 1946 05 13 suimta, kalinta Tolimuosiuose Rytuose iki 1948 05 13. Liko invalidė.

KVEDARAS ANTANAS, Jono, g.1897 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. 1945 03 13 suimtas, be teismo išvežtas į Sevželdorlagą. 1949 04 28 byla nutraukta.

KVYKLYS ANTANAS, Kazio, g. 1919 m., gyv. Vyžuonose. Partizanas, suimtas 1945 02 23, nuteistas 15 m. lagerių. Mirė 1945 10 29 Vorkutlage

KVIKLYS JUOZAPAS, Jono, g.1890 m., gyv. Kvyklių k., Skudutiškio vls. Suimtas 1948 12 17 ir kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1953 12 31. Mirė 1987 m.

KVIKLYS JUOZAS, Dionyzo, g. 1887 m., gyv. Kvyklių k., Skudutiškio vls. Suimtas 1948 02 14 ir kalintas Dubravlage (Irkutsko sr.) iki mirties 1956 08 01.

KVIKLYS JUOZAS, Juozo, g. 1926 m., gyv. Kvyklių k., Skudutiškio vls. Kalintas nuo 1948 02 13 iki 1955 05 12 Krasnojarsko kr. lageriuose.

KVIKLYTĖ - DIJOKIENĖ KOSTE, Antano, g. 1924 m. Partizanų ryšininkė. Suimta 1948 11 17 ir kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1955 01 06.

LABUCKAITĖ - TOLKIENĖ ELENA, Mykolo, g. 1921 m., gyv. Utenoje. Pedagogė. Partizanų rėmėja, antisovietinio laikraštėlio leidėja ir platintoja. 1945 m. vasarą suimta, tardyta apsimetė kvaišele. Bylos nesudarė ir paleido. Pasirūpino dokumentus svetima pavarde ir liko nesuimta.

LABUCKAITĖ - DAUGĖLAVIČIENĖ VERONIKA, Mykolo, g. 1924 m., gyv. Utenoje. Mokinė. Suimta 1945 11 15, kaltinta ryšiais su partizanais, nuteista 7 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Permės sr. lageriuose iki 1952 10 18. Mirė 2002 m.

LAPINSKIENĖ POVILA1TIENĖ VERONIKA, Mykolo - Jūra, g. 1912 m., Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1945 06 06, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Pečioros, Intos, Vorkutos lageriuose iki 1954 10 26. Iš tremties (Komija) paleista 1958 01 02.

LASYS ALBERTAS, g.1926 m., gyv. Kuosiškių k., Daugailių vls. Partizanas, suimtas 1945 04.

LASYS BRONIUS, g.1923 m., gyv. Kuosiškių k., Daugailių vls. Partizanas, suimtas 1945 04.

LAŠINSKAITĖ APOLONIJA, Juozo, g.1929 m., gyv. Kemešio k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkė. 1946 08 02 suimta, kalinta Švenčionyse. 1946 11 14 byla nutraukta.

LAŠINSKAS ANTANAS, Juozo, g. 1921 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. 1945 m. Kaune suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Paleistas 1956 m.

LAŠINSKAS JONAS, Juozo, g.1913 m. Kemešio k., Saldutiškio vls. 1945 m. Kaune suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Paleistas 1956 m. Mirė 1985 m.

LAUCIŪNAS JUOZAS, Juozo, gyv. Ubagų (Liepakalnio) k., Užpalių vls. Partizanas. 1946 03 suimtas.

LAUCIUS PETRAS, Vlado, g.1901 m., gyv. Dusynių k., Vyžuonų vls. Partizanų rėmėjas. Jo lauke 1946 08 27 buvo surastas bunkeris, žuvo 3 partizanai. P.Laucius pasislėpė, bet buvo 1947 06 25 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vosturallage, Vorkutoj (Rečlage). 1956 07 10 paleistas.

LAUCIŪTĖ ADELĖ, Juozo, g.1918 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanų rėmėja, 1947 05 suimta ir nuteista 5 m. lagerio. Kalino Vorkutoje iki 1951 m. Mirė 1967 m.

LAUCIŪTĖ - ANDRIJAUSKIENĖ ELEONORA, Karolio - Laimė, g.1925 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1949 11 03, kalinta Intoje iki 1955 10 13.

LAUCIŪTĖ - ACALINIENĖ GENĖ, Karolio - Bedalė, g.1924 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1949 11 03, kalinta Komijos lageriuos iki 1955 10 18.

LAUKYS IGNAS, Prano, g.1902 m., gyv. Utenoje. Muzikantas, 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1944 08 05, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Karagandos lageriuos iki 1954 06 07, po to iki 1956 04 20 buvo tremtyje (Karagandos sr.). Mirė 1988 m.

LAURINAVIČIUS KAZYS, Juozo,g.1883 m.Dičiūnų k.,Utenos vls. 194701 14 jo namuos užtiko partizanus, tai savininką suėmė ir 1947 04 24 nukankino.

LAURINAVIČIŪTE - RAMONIENĖ ONA, Vinco - Rūpintojėlė, g. 1911 m., gyv. Pelenių k., Kuktiškių vls. 1952 12 22 kaip partizanė sužeista,suimta ir kalinta.

LEIKA BRONIUS, Jono, g. 1918 m., gyv. Kušlių k., Užpalių vls. 1944 1121 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Utenos, Vorkutos lageriuos iki 1954 08 27, paskui iki 1956 07 07 buvo tremtyje.

LEIKA MYKOLAS, Juozo, g. 1893 m., gyv. Užpalių vnk. ir vls., už prievolių nevykdymą (BK 61 str. 3 d) kalintas nuo 1948 11 25 iki 1950 11 25.

LEIKAITĖ ELENA, Juozo, g.1923 m., gyv. Likančių k., Užpalių vls. 1951 02 21 suimta ir kalinta Salikardo lageryje iki 1955 06 06.

LEIPUS JONAS, Adomo, g.1896 m., gyv. Šabaldauskų k., Utenos vls. Kalintas nuo 1949 07 16 iki 1953 04 23.

LEIPUS JUOZAS, Teofilio, g.1912 m., gyv. Voliškio k., Daugailių vls. Už ryšius su partizanais 1950 11 30 suimtas, nuteistas 15 m., kalintas Intoje. Į Lietuvą grįžo 1955 12 10.

LEIPUS VYTAUTAS, Antano, g. 1925 m . Katlėrių k., gyv. Vilniuje. Studentas. 1946 02 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalino Velsko, Bratsko, Taišeto legariuose, po to iki 1960 m. buvo tremtyje Permės sr. Mirė 1988 m. Vilniuje.

LEIPUTĖ VANDA, Jurgio - Gėlytė, g.1930 m., gyv. Medenių k., Utenos vls. Partizano Streižio ryšininkė. Nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Kazachijos Džezkazgano lageriuose nuo 1948 08 18 iki 1956 04 14.

LEKAVIČIUS JUOZAS, Liudviko, g.1890 m. Padbuožės k., Utenos vls. 1945 09 28 suimtas, kalintas Alytuje. 1945 12 02 byla nutraukta.

LEKAVIČIUS STASYS, Adomo, g.1921 m., gyv. Jasonių k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas nuo 1946 07 10 iki 1954 08 21. Mirė 1988 m.

LELEIVA ANTANAS, Antano - Aukštuolis, g.1926 m., gyv. Šarkių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1946 08 17, kalintas Vorkutoje, Intoje iki 1955 02 16, po to buvo tremtyje iki 1956 05 06. Paleido 1959 05 15.

LELEIVA ANTANAS, Liudviko, g.1888 m., gyv. Šarkių k., Saldutiškio vls. 1946 m. rudenį suimtas dėl prievolių, nuteistas 2 m. Mirė Lukiškių kalėjime Vilniuje 1946 09 28.

LELEIVAITĖ APOLONIJA, Antano, g.1931 m. Šarkių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1946 07 24. Kalinta Švenčionyse. 1947 04 12 nuteista lygtinai 5 metams. 1947 04 28 paleista.

LELEIVAITĖ - TRINKŪNIENĖ ELEONORA, Antano, g. 1924 m„ gyv.Ryliškių k., Tauragnų vls. Suimta 1946 08 24, nuteista 5 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalinta Vorkutoje iki 1950 05 01.

LESNIKOVIENĖ IEVA, Kazio, g.1896 m., gyv. Užvareikėlių k., Utenos vls. Suimta 1948 07, po sūnaus Vytauto (partizano) žūties.

LEVARAUSKAS ALBINAS, Juozo, g.1881 m., gyv. Liginiškio k., Kuktiškių vls. 1946 04 27 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Mirė Kargopollage (Archangelsko sr.) 1949 05 18.

LEVARAUSKAS JUOZAS, Albino - Vasaris, g.1927 m., gyv. Liginiškio k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1946 04 28, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1955 04 06, po to iki 1956 06 01 buvo tremtyje. Į Lietuvą grįžo 1959 m.

LIEGUS TEODORAS, Jono, g.1919 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1944 12 24 ir kalintas Kalinino ir Maskvos kalėjimuose. Paleistas 1947 01 dirbo namie. Vėl suimtas ir kalintas nuo 1949 01 29 iki 1956 07 05 Magadano sr. lageriuose.

LIMANAUSKAS VYTAUTAS, Vaclovo, g.1921 m., gyv. Saldutiškyje. Mokytojas. Partizanas. 1952(?) m. suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio.

LIMBA ALEKSAS, Jono, g.1928 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. 1945 09 24 suimtas ir išvežtas į Intos, Vorkutos lagerius. Į Lietuvą grįžo 1954 09 24.

LIMBA ALFONSAS, Alekso, g.1914 m., gyv. Šeibokiškio k., Leliūnų vls. Suimtas 1947 08 16, nuteistas 8 m. lagerio. Kalintas Utenos, Panevėžio kalėjimuose ir Pečioros lageryje iki 1954 12 02. Grįžo 1957 m.

LIMBA JONAS, Jono, g.1918 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. 1945 09 24 suimtas už paramą partizanams. Kalintas Intos lageriuose, grįžo į Lietuvą 1955 m.

LIMBAITĖ - BILENKAJA ELEONORA, Juozo, g.1922 m. Šilelio (Padborkos) k., Leliūnų vls. Už partizanų rėmimą 1947 03 08 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalinta Archangelsko, Magadano lageriuose iki 1955 03 14. Gyventi liko Lipecke.

LINKA JONAS, Antano, g. 1922 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Partizanas. Suimtas 1944 11 27, nuteistas 15 m. lagerių, kalintas Utenoje, Švenčionyse, Vilniuje, o 1945 06 14 išvežtas į Vorkutą. Paleistas 1954 12 21.

LINKA KAZYS, Antano, g.1925 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 11 24 ir kalintas Utenoje, Švenčionyse, Kemeravo sr. lageriuose iki 1954 09 27. Mirė 1982 m.

LINKA KAZYS, Stasio, g. 1907 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1946 03 14 ir kalintas Utenoje, Vilniuje, Sverdlov-sko lageriuos iki 1954 10 12. Po to buvo tremtyje iki 1957 01 07.

LIUBARTAITĖ VANDA, Klemenso, g. 1930 m., gyv. Pakalnių bažnytkaimyje. Mokinė. Už ryšius su partizanais 1949 04 13 suimta. Kalinta Mordovijos Dubrovlage iki 1954 09 06, tremtyje buvo iki 1958 04 25.

LIUBARTAS KLEMENSAS, Juozo, g.1900 m., gyv. Pakalnių bažnytkaimyje. Suimtas 1944 10. 10, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Utenoje, Uchtoje, Vorkutoje. Paleido 1954 07 24. Mirė 1975 m.

LIUDKEVIČIUS VACLOVAS, Juozo, g.1923 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas, partizanas. 1947 01 23 suimtas. Kalintas Švenčionyse. Karo tribunolo nuteistas mirti, bet bausmė pakeista 25 m. lagerio.

LIUIMA ALFONSAS, Adomo, g. 1902 m., gyv. Avietynės k., Utenos vls. 1945 11 12 suimtas ir kalintas Utenoje, Sevželdorlage, Vorkutoje iki 1955 03 30. Mirė 1966 m.

LIUIMA PRANAS, Jono, g.1927 m., gyv. Vareikių k., Utenos vls. 1952 m. suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1956 m.

LIUIMA VYTAUTAS, Adomo, g. 1922 m., gyv. Utenoje. 1941 m. sukilimo dalyvis, pogrindžio spaudos organizatorius. Nežinia kur dingo.

LIUIMAITĖ ALDONA, Gabrieliaus, g.1926 m. Pavyžinčio k., Saldutiškio vls., gyv. Panevėžyje. Tarnautoja. Suimta 1945 10 30, kaltino antisovietines spaudos platinimu. Nuteista 5 m. lagerių ir 2 m. tremties. Bausmę atliko Magadano srityje. Paleido 1954 m.

LIULEVIČIUS ALGIRDAS, Jono, g.1921 m., gyv. Utenoje. Pedagogas. Suimtas 1947 06 18, kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutoje iki 1955 04 24, po to buvo tremtyje iki 1958 07 11.

LIULEVIČIUS ANTANAS, Kosto, g.1891 m., gyv. Asmalų k., Kuktiškių vls. Partizanų rėmėjas, nuteistas 10 m. lagerio. Nuo 1946 11 20 kalintas iki 1956 10 12 Karagandos lageriuos. Mirė 1972 m.

LIULEVIČIUS PRANAS, Antano, g.1919 m., gyv. Ignotiškio k., Kuktiškių vls. Suimtas 1949 09 14. Kalintas Karagandos lageriuose iki 1956 07 04.

LIUTKEVIČIŪTĖ EUGENIJA, Teofilio, g.1924 m., gyv. Klovinių k., Utenos vls. Suimta 1948 12 06. Kalinta Magadano lageriuose iki 1955 05 24, po to iki 1958 02 05 buvo tremtyje.

LOPETA ALEKSAS, Antano, g.1904 m., gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. Darbininkas, 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1945 06 27 ir kalintas Komijoj iki 1953 06 24. Mirė 1982 m.

LUKAUSKAITĖ - MALAKAUSKIENĖ JANINA, Petro, g. 1926 m., gyv. Utenoje. Suimta 1946 05 27 ir kalinta Komijoj iki 1951 03 13.

LUKMINAS JONAS, Jono, g.1921 m. Suimtas 1945 01 12, kalintas iki 1955    08 18.

LUKOŠEVIČIUS KAZYS, Kazio, g. 1924 m., mokinys, antisovietinės organizacijos narys, suimtas 1947 10 22 Meškuičiuose. Kalintas Intoje, Abezėje iki 1955 03 20.

LUKOŠEVIČIUS MARIJONAS, Vlado, g.1905 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1941 06 14, mirė Rešiotų lageryje (Krasnojarsko kr.) 1943 01 02.

LUKOŠIŪNAS ANTANAS, Antano, g.1902 m., gyv. Užpaliuose. Suimtas 1945 01 20 ir kalintas Komijoj iki 1954 03 30. Mirė 1954 m.

LUKOŠIŪNAS PRANAS, Martyno, g.1914 m., gyv. Užpalių mstl. Suimtas 1945 01 18 ir mirė 1949 06 09 Karagandos sr. lageryje.

LUNGEVIČIUS BALYS, Prano, g.1914 m., gyv. Traidžiūnų k., Užpalių vls. Suimtas 1949 10 31 ir kalintas Omsko sr. lageriuose 1956 08 19.

MACEIKA ANUPRAS, Anupro - Laidas, g.1918 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1951 03 10, kalintas Vorkutoje iki 1958 11 20.

MACEIKA JUOZAS, Anupro, g.1908 m., gyv. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 01 13, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Intos lageryje iki 1954 10 18.

MACELICA JONAS, Antano, g.1911 m., gyv. Klaipėdoje. Tarnautojas. Suimtas 1947 04 14, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas iki 1955 10 14 Tiumenės sr. lageriuose.

MACELIS ALBINAS, Jono, g.1929 m., gyv. Juškėnų k., Utenos vls. Suimtas 1949 02 28 ir kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1955 02 28, po to iki 1955 07 28 buvo tremtyje. Mirė 1973m.

MACIULEVIČIUS ANTANAS, Kazio, g. 1914 m., gyv. Strokinių k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas, 1946 m. suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Norilsko, Krasnojarsko lageriuos.

MACIULEVIČIŪTĖ - GRAŽIENĖ BRONĖ, Jono - Lapė, g.1928 m., gyv. Strokinių k., Saldutiškio vls. Ryšininkė. Suimta 1949 12 06, kalinta Dubravlage iki 1954 07 23.

MACKEVIČIUS PETRAS, Antano, g.1898 m., gyv. Užpalių vls. Suimtas 1944 10 03 ir kalintas Kemerovo sr., Siblage iki 1948 05 30. Mirė 1991 m.

MAČIULIS ALFONSAS, Jono - Kariūnas, g. 1927 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanas. 1951 03 22 suimtas ir kalintas iki 1956 m.

MAČIULIS ANTANAS, Augusto - Erelis, g. 1931 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1951 05 16 ir kalintas Vorkutos lageriuos iki 1956    08 18.

MAČIULIS ANTANAS, Gabrio, g.1914 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1951 02.

MAČIULIS JONAS, Gabrio, g.1923 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1951 02 06 ir kalintas Intos lageriuos iki 1956 06 20.

MAČIULIS JUSTAS, Kajetono - Šermukšnis, g.1918 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1945 09 26 ir nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Mirė Komijoj, Vorkutlage 1947 03 03.

MAČIULIS PETRAS, Jono, g. 1880 m., gyv. Lukošiūnų k., Tauragnų vls. Sūnūs buvo partizanai, tai 1948 06 20 tėvas buvo suimtas ir 1951 03 01 mirė Dubrovlage (Mordovija).

MAČIULYTĖ - ČESNIENĖ ONA, Petro, g. 1924 m., gyv. Lukošiūnų k., Tauragnų vls. Už partizanų rėmimą 1949 09 23 suimta ir kalinta Karagandos lageriuos iki 1954 06 10.

MAČIULYTĖ - SKARDŽIUVIENĖ ELZBIETA, Juozo, g.1922 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Mokytoja. Suimta už ryšius su partizanais 1945 10 29, paleido 1946 08 13.

MAIGYS ALFONSAS, Kazio, g. 1909 m. Suimtas 1941 06 14 ir kalintas Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1949 01 23.

MAKAUSKAS EDVARDAS, Zigmo, g. 1929 m., gyv. Kauliniškio k., Utenos vls. Suimtas 1946 07 06, nuteistas 7 m. lagerio ir 2 m. tremties. Kalintas Pečiorlage, Nachodkoje ir kituos lageriuos iki 1956 10 30. Mirė tremtyje.

MAKAVECKAS EDVARDAS, Anupro, g.1928 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 09 26, nuteistas 5 m. lagerio, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1950 09 13.

MAKAVECKAS KAZYS, Anupro, g.1911 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 11 07, nuteistas 5 m. lagerio ir kalintas Vorkutos lageriuos iki 1950 09 13.

MAKNYS ANTANAS, Antano, g.1919 m., gyv. Indubakių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1947 09 18, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1955 04 05. Mirė 1996 m.

MALAIŠKA JONAS, Mykolo - Žirgas, g.1921 m., gyv. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1950 04 01, nuteistas 10 m. ir išsiųstas į Lugavo lagerį.

MALAIŠKA JUOZAS, Mykolo - Bunkeris, g.1924 (1912) m., gyv. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Tarnautojas. Partizanas. Legalizavęsis rėmė partizanus. 1950 04 25 suimtas, nuteistas 25 m. ir išsiųstas į Lugovo lagerį.

MALAIŠKA VYTAUTAS, Kazio, g.l925(?) m., gyv. Pauolio k., Utenos vls. Mokinys. 1947 12 04 suimtas kaip antisovietines organizacijos narys ir kalintas Temlage iki 1953 06 30. Žuvo Karagandos lageryje.

MALINAUSKAS PRANAS, Antano, g. 1925 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1950 05 16, kalintas Karlage iki 1956 06 14. Mirė 1975 m.

MALIŠAUSKAS ANTANAS, Izidoriaus, g. 1910 m., gyv. Drąsėnų k., Daugailių vls. Ūkininkas. 1945 m. spalio mėn. buvo suimtas ir dingo be žinios.

MALIŠAUSKAS VYTAUTAS, Jono, g. 1929 m., gyv. Drąsėnų k., Daugailių vls. Mokinys. 1948(?) m. su motina ir seseria buvo ištremtas, pateko į lagerį. Su draugu bėgo į Lenkiją ir buvo nušautas.

MAMENIŠKIENĖ STEFANIJA, Jono, g. 1922 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Suimta 1950 09 15 ir kalinta Komijoj iki 1953 04 23. Mirė 1990 09 07.

MAMENIŠKIS JONAS, Jono, g.1907 m., gyv. Momėnų k., Utenos vls. Suimtas 1950 08 21, kalintas Vorkutoj iki 1955 05 05. Mirė 1957 m.

MAMENIŠKIS JUOZAS, Jono, g. 1913 m., gyv. Momėnų k., Utenos vls. Suimtas1950 01 10 ir kalintas Permės sr. iki 1955 11 10.

MAMENIŠKIS STASYS, Jurgio, g. 1928 m., gyv. Ingeliškio k., Leliūnų vls. Partizanų rėmėjas. 1947 11 15 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karagandos lageriuos iki 1955 12 04, po to iki 1957 12 09 buvo tremtyje. Paleistas negrįžo. Šeima ištremta.

MAMENIŠKYTĖ - KONDRATAVIČIENĖ ANGELĖ, Stanislovo, g.1930 m., gyv. Aukštaglynės k., Tauragnų vls. Suimta 1951 12 31 ir kalinta Baškirijoj, Ufos fageryje iki 1955 04 15.

MANIUŠIENĖ AGOTA, Jono - Poniutė, g. 1906 m., gyv. Pavarlio k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1950 06 15, nuteista 25 m. Kalinta iki 1955 12 28. Mirė 1979 m.

MANIUŠ1S JONAS, Justino, g.1910 m. Juknėnų k., Daugailių vls. Partizanas. 1946 11 09 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje iki 1956 07 19.

MANIUŠIS JUOZAS, Vinco, g.1895 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 01 14 ir kalintas Vorkutoje iki 1946 10 04. Mirė 1977 m.

MANIUŠIS JURGIS, Justo, g.1884 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945    02 03, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1957 08 06. Mirė 1980 m.

MANIUŠIS LEONARDAS, Antano - Atspara, g.1929 m., gyv. Juknėnų k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1951 08 21, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Volgogrado sr. Paleido 1953 04 15.

MANIUŠIS PETRAS, Adolfo, g.1926 m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Suimtas 1950 12 04 ir kalintas Archangelsko sr. iki 1955 06 20.

MANIUŠIS VACLOVAS, Motiejaus, g.1905 m. Juknėnų k., Daugailių vls., partizanas, su fiktyviais dokumentais gyvenęs Vytėnų k., Kauno apsk. Suimtas 1946    09 27 ir kalintas Komijoje iki 1956 08 15. Mirė 1965 m.

MANIUŠYTĖ - BUIVYDIENĖ JADVYGA, Jurgio, g. 1928 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkė. Kalinta Baškirijoje 1951 07 03 - 1955 09 22. Mirė 1986 m.

MANIUŠYTĖ - TUMĖNIENĖ JADVYGA, Dominyko - Lurana, g. 1920 m., gyv. Juknėnų k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1949 10 01, nuteista 10 m. Kalinta Kingyro lageryje Kazachstane iki 1955 m. Tremtyje buvo iki 1962 m.

MARCINKEVIČIUS JUOZAS, Mataušo, g. 1904 m. Pagirių k., Leliūnų vls. Mokytojas. 1941 m. sukilėlių būrio vadas. Partizanas simtas 1944 07 31, kalintas Vortkutlange iki 1954 07 31. Paleistas 1956 12 15. Mirė 1961 m.

MARČIULYNAS ANTANAS, Kazio, g. 1905 m., gyv. Utenoje. Mokytojas. Suimtas 1949 10 03 ir kalintas iki 1956 05 15.

MARGANAVIČIUS JONAS, Adomo, g. 1905 m., gyv. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1951 04 18, nuteistas 25 m. ir 5 m. tremties. Grįžo 1959 m.

MARGANAVIČIUS VINCAS, Dominyko, g.1903 m. Vyžuonose. Pareigūnas. 1945 01 02 suimtas, kalintas Utenoje ir išvežtas į specialų lagerį.

MARGANAVIČIŪTĖ JANINA, Jono, g. 1923 m., gyv. Nosvaičių k., Užpalių vls. Suimta 1945 08 14 ir kalinta Vorkutos lageriuos iki 1946 09 30.

MARKAUSKAS EDVARDAS, Albino, g.1919 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1945 12 01 nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas iki 1955 03 19.

MARKAUSKAS PRANAS, Albino, g. 1923 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Suimtas 1949 08 12 ir kalintas Intos lageriuos iki 1956 07 23. Žuvo šachtoje 1961 m.

MARKEVIČIUS JUOZAS, Jono, g.1909 m., gyv. Norkūnų k., Utenos vls. Suimtas 1945 02 07 ir kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutlage iki 1950 02 07, tremtyje iki 1954 05 26. Mirė 1978 m.

MARKEVIČIUS LEONAS, Antano, g. 1909 m., gyv. Ežeraičio k., Utenos vls. 1949 08 01 suimtas ir kalintas Steplage (Karagandos sr.) iki 1956 05 29. Mirė 1974 m.

MARTINKĖNAS ALBERTAS, Juozo, g.1925 m., gyv. Saldutiškio mstl. Suimtas 1947 01 27, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano lageriuos iki 1955 05 11.

MASIONIS JULIUS, Katrės, g.1929 m. Jasonių k., Utenos vls. 1947 06 28 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Minlage. Paleistas 1955 06 18.

MASYS POVILAS, Karolio, g. 1912 m., gyv. Plepiškių k., Leliūnų vls. Už pagalbą partizanams 1952 m. suimtas ir kalintas N.Volmos, Rusinovo, Prilučnos, Nyro-bo ir kt. lageriuose iki 1956 05 22. Mirė 1968 m.

MASIULIS ALBINAS, Martyno, g. 1917 m., gyv. Zabičiūnų k., Antalieptės vls. Artėjant frontui, traukėsi į Vakarus, pateko į apsupimą, dalyvavo Berlyno puolime. 1947 10 22 buvo suimtas ir nuteistas 25 m., Kolymos lageriuose buvo 10 m. Grįžo 1955    m.

MASIULIS ANTANAS, Martyno, g.1910 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Partizanas. Sužeistas 1945 07 14 buvo suimtas, nuteistas 10 m. katorgos, kalėjo Vorkutlage 10 m. Mirė 1982 m.

MASIULIS JUOZAS, Antano, g.1888 m., gyv. Čižiškių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 12 03, nuteistas 6 m. lagerio. Kalintas Solikamske, Nyroblage. Paleistas 1951 10 09.

MASIULIS JURGIS, Juozo, g. 1899 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. 1945 07 17 buvo suimtas kaip 1941 m. sukilimo dalyvis. Nors kaltė neįrodyta, bet nuteistas 6 m. Kalintas Uchtos lageryje ir ten 1947 04 04 mirė.

MASIULIS KAZYS, Jono, g.1908 m. Satarečiaus k., Užpalių vls. 1945 12 02 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Vorkutos ir Uchtos lageriuose iki 1955 04 01.

MASLAUSKAS BRONIUS, Petro, g. 1917 m., gyv. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Suėmė 1945 12. Kalintas 10 m.

MASLAUSKAS JONAS, Adomo, g. 1916m. Spitrėnų k., Utenos vls. 1946 04 16 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Minlage iki 1955 01 18. Iš tremties grįžo 1956    05 30.

MATULEVIČIUS JUOZAS, Jono, g.1923 m., gyv. Varkujų k., Vyžuonų vls. 1948(?) m. (po susišaudymo jo namuose) buvo suimtas ir prabuvo Kraslage ir kt. iki 1957 m. Mirė 1987 m.

MATULIENĖ TERESĖ, Juozo, g.1904 m., gyv. Saldutiškio mstl. Suimta 1948 10 22, kalinta Dubravlage (Mordovijoj) iki 1956 06 29. Mirė 1990 m.

MATULIONIS ALGIRDAS, Liucijaus, g.1928 m., gyv. Utenoje, mokinys. Suimtas 1945 11 20. Paleistas 1946 02 23.

MATULIONIS STEPONAS, Mykolo, g.1901 m., gyv. Antakalnių k., Vyžuonų vls. Tarnautojas. Suimtas 1945 06 02, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Vorkutoje iki 1952 08 12.

MATULIONIS VLADAS, Antano, g.1925 m., gyv. Šeimyniškių k., Utenos vls. Partizanas. 1946 12 26 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Berlage iki 1953 07 05, mirė tremtyje Ust Omčiuge 1956 05 25.

MATULIS KAZIMIERAS, Kazio, g. 1907 m., gyv. Saldutiškio mstl. 1948 10 22 suimtas, kalintas iki 1956 07 26 Vorkutoje. Mirė 1965 m.

MAZŪRONIS PRANAS, Jono, g.1909 m. gyv. Utenoje. Tarnautojas. Suimtas 1945 09 27 ir kalintas Vorkutlage iki 1946 02 09 Komijos lageriuos, 8 mėn. buvo tremtyje Vorkutoje.

MAŽEIKAITĖ - TILVYTIENĖ ALBINA, Vlado - Varnalėša, g.1926 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Kaip partizanų rėmėja ir ryšininkė, 1950 02 28 buvo suimta ir kalinta Komijoj iki 1955 03 29.

MAŽEIKAITĖ - MAČIULIENĖ BRONĖ, gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls 1953 03 20 suimta, bet po 2 mėn. paleista.

MAŽELIS JONAS, Jono, g.1929 m., gyv. Utenoje, mokinys (Panevėžio mokytojų seminarijoj), 1945 11 27 suimtas, nuteistas 7 m. ir 5 m. be teisių. Kalintas Uchtoj, paskui Vaivažo lageriuos. Gyvena Krasnojarske.

MAŽELIS JUOZAS, Prano, g.1928 m., gyv. Utenoje, darbininkas. 1945 12 03 suimtas, bet Karo tribunolo išteisintas ir 1946 01 25 paleistas.

MAŽELIS MYKOLAS, Jurgio, g.1894 m., gyv. Utenoje. Darbininkas, 1941 m. sukilimo dalyvis. 1944 12 08 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutlage. 1954 08 14 paleistas.

MAŽELYTĖ - GENIUVIENĖ GENOVAITĖ, Mykolo, g.1925 m., gyv. Utenoje. Mokinė. 1945 07 13 suimta. Kaltinta ryšiais su partizanais. Kalinta Utenoje, Vilniuje. Be teismo išvežta į Vorkutą. 1946 04 28 paleista.

MACELICA JONAS, g.1912 m. Norodiškio k., Kuktiškių vls. Pasienio policininkas, tarnautojas. 1946(?) m. suimtas, nuteistas 25 m. Kalintas Komijoj, Sachaline, Čiukotkoje. 1956 m. paleistas.

MEDINIS JONAS, Antano, g.1923 m., gyv. Juškėnų k., Utenos vls. Suimtas 1945 m. 07, išvežtas be teismo i Vorkutą. Po 13 mėn. paleistas. Už antisovieti-nes dainas 1951 04 11 vėl suimtas, kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuos, Vologdos sr. Pachomovo lageryje, Baškirijos Salavato lageryje. 1955 01 07 paleistas.

MEDINYTĖ - KUJELIENĖ ADĖLĖ, Antano, g.1927 m., gyv. Daugailių mstl. Tarnautoja. 1945 10 12 už ryšius su partizanais suimta, nuteista 6 m. lagerio ir Komijoj kalinta iki 1951 10 16. Tremtyje buvo iki 1956 04 17, grįžo į Lietuvą 1958 m.

MEDINYTĖ - KAŠALYNIENĖ ELVYRA, Jono, g.1932 m., gyv. Šlepečių k., Daugailių vls. 1951 02 21 suimta kaip partizanų rėmėja ir nuteista 10 m. Kalinta Chabarovsko sr. Vanino lageryje, paskui Magadano sr. Dubinsko lageryje, Norilske, Nachodkoj, Dulinske, Ken-gyro lagery ir kt. Paleista 1956 05 18.

MEIDUS KAZYS, Kazio, g.1904 m., gyv. Saldutiškio mstl. 1945 10 24 suimtas, kalintas Švenčionių kalėjime, Sevdvinlage (Archangelsko sr.). Byla nutraukta, 1947 04 18 paleistas.

MEIDUS PRANAS, Iliaro, g.1907 m., gyv. Šinkūnų k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 01 19, nuteistas 15 m. katorgos, kalintas Oziorlage iki 1956 07 12. Mirė 1979 m.

MEIDUTĖ - ŠARKAUSKIENĖ GENĖ, Antano - Žibutė, g.1926 m., gyv. Rukšėnų k., Tauragnų vls. Ryšininkė. Suimta 1949 09 27. Kalinta Irkutsko sr. Taišeto lageriuos iki 1956 06 26.

MERKYS JONAS, Jurgio, g.1921 m. Suimtas Panevėžyje 1946 06 15, kalintas Krasnojarsko kr. Grįžo į Lietuvą 1951 08 17.

MERKYS JUOZAS, Juozo, g.1908 m., gyv. Stadalių k., Užpalių vls. Ūkininkas. 1945 12 17 suimtas, be teismo išvežtas į Komijos lagerį. 1946 06 27 byla nutraukta, paleistas.

MEŠKAUSKAS PETRAS, Justo, g. 1908 m. Tauragnuose. Ūkininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1945 08 08 suimtas ir išvežtas į Vorkutlagą (Komija).

MIKELIŠKIS ANTANAS, Norberto, g.1919 m., gyv. Sudeikių bžnk. Partizanas. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1944 12 02 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas iki 1954 08 05. Mirė 1988 m.

MIKĖNAS KAZYS, Mykolo, g.1925 m., gyv. Leliūnų mstl. LVR karys. Pedagogas. Už partizanų rėmimą 1947 06 14 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir kalintas Tiumenės sr. ir Chabarovsko kr. iki 1955 09 08.

MIKOLAIČIUKAS VACLOVAS, Liudo - Šakaliukas, g.1918 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. 1953 03 03 sužeistas ir suimtas. Nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas iki 1968 03 13.

MIKŠYS JONAS, Jurgio, g.1917 m., gyv. Našloniškio k., Utenos vls. Suimtas 1950 06 09 ir kalintas iki 1951 06 09.

MIKUČIONYTĖ LIUDA, Povilo, g.1929 m., gyv. Janonių k., Vyžuonų vls. Suimta 1949 11 13 ir kalinta iki 1956 06 08.

MIKULĖNAITĖ - ŠIŠLOVA ALEKSANDRA, Jono, gyv. Kvyklių k., Utenos vls. 1948 11 17 suimta ir kalinta Magadano lageriuose iki 1955 03 20.

MIKULĖNAITĖ ALDONA, Antano, g.1933 m., gyv. Klovinių k., Utenos vls. Suimta 1952 06 18.

MIKULĖNAITĖ ANELĖ, Kosto, g. 1917 m., gyv. Kvyklių k. Suimta 1948 11 17, kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1955 04 15. Mirė 1969 m.

MIKULĖNAITĖ - DULSKIENĖ ANGELĖ, Petro, g.1928 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Partizanų rėmėja (laikė bunkerį). Suimta 1952

05 12, nuteista 25 m., kalinta Intos, Abezės, Karagandos lageriuose. Paleista 1956 06 08.

MIKULĖNAITĖ ONA, Petro, g. 1926 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Bunkerio laikytoja, suimta 1952 06 09 ir kalinta Taišeto lageryje iki 1956 06 13. Mirė 1995 m.

MIKULĖNAS JUOZAS, Jono, g. 1897 m., gyv. Šikšnių k., Daugailių vls. Nuteistas dėl prievolių nevykdymo 2 m. su turto konfiskavimu. Kalintas 1946 08 19 -1948 08 15. Mirė 1949 m.

MIKULĖNAS NORBERTAS, Kazimiero, g. 1908 m., gyv. Utenoje, darbininkas. Suimtas 1945 01 11, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Uchtoje, Steplage iki 1954 06 07, paskui buvo tremtyje.

MIKULĖNAS PETRAS, Karolio, g. 1908 m., gyv. Utenoje, amatininkas. Suimtas 1944 12 04. Karo tribunolo nuteistas mirti, bausmė pakeista 15 m. lagerio. Kalintas Vorkutlage iki 1956 11 22. Grįžo į Lietuvą sirgdamas. 1981 m. mirė.

MINTAUČKIS JUOZAS, Jono, g.1907 m., gyv. Andreikėnų k., Kuktiškių vls. Amatininkas, apylinkės pirmininkas. Už ryšius su partizanais 1950 01 19 suimtas ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1956 06 06. Mirė 1971 m.

MINTAUČKIS PETRAS, Dominyko, g.1929 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Mokinys. Suimtas 1947 09 09, nuteistas 8 m. lagerio ir kalintas Viatlage ir Pesčianlage iki 1954 11 11. Į Lietuvą negrįžo.

MINTAUČKYTĖ VALĖ, Adolfo, g. 1928 m., gyv. Pagilbiškio k„ Kuktiškių vls. Ryšininkė. 1946 05 03 suimta, nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Vorkutlage. Paleista 1955 05 06.

MINUTKA VINCAS, g. 1928 m. Garnių k., Daugailių vls. Dirbo Anykščių MTS agronomu. 1953 03 05 už antisovietinę veiklą suimtas, nuteistas 25 m. Kalintas Karagandos lageriuose. Paleistas 1956 07 15.

MIŠKINIS ANTANAS, Juozo, g.1905 m. Juknėnuose, Daugailių vls. Poetas, gyv. Kaune. Suimtas 1948 02 12, kaltino antisovietine veikla. Kalino Javaso (Mordovija), Olžeraso (Kemerovo sr.), Omsko lageriuose. Paleido 1956 08 10.

MIŠKINIS JONAS, Gasparo, g.1904 m., gyv. Užpalių mstl. Suimtas 1948 02 11, kalintas iki 1955 11 01 Omsko lageriuose.

MIŠKINIS PETRAS, Vladislovo, g.1894 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Turėjo 10 ha žemės. 1949 04 27 suimtas, nuteistas 10 m., kalintas Taišeto lageriuos. Grįžo 1955 11 30. Mirė 1965 m.

MIŠKINIS STASYS, Alekso, g.1913 m., gyv. Utenoje. Darbininkas. Suimtas 1945 02 26, nuteistas 15 m. lagerio ir 5 m. tremties. Vorkutos lageryje 1947 06 20.

MIŠKINIS VLADAS, Adolfo, g.1924 m., gyv. Antilgės k., Daugailių vls. 1947 02 27 suimtas ir kalintas Irkutsko sr. lageriuose iki 1955 06 20. Mirė 1981 m.

MIŠKINYTĖ APOLONIJA, Petro - Gulbė, g. 1930 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja ir ryšininkė. Suimta 1948 04 04 ir kalinta iki 195606 19.

MITALAS BRONIUS, Antano, g.1927 m., gyv. Šabaldauskų k., Utenos vls. Mokinys. Suimtas 1946 07 20, kalintas Utenoje. 1947 03 31 byla nutraukta, paleistas.

MITALAS JURGIS, Juozapo, g.1913 m., gyv. Konstantuliškio k., Daugailių vls. Už paramą partizanams 1945 10 08 buvo suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Čiukotkos lageriuose iki 1953 09 09, po to iki 1956 04 25 buvo tremtyje. Mirė 1981 m.

MITALAS JURGIS, Jurgio, g.1915 m., gyv. Taukelių k., Daugailių vls. Suimtas 1945 m., kalintas Magadano lageriuos iki 1958 m. Mirė 1981 m.

MITALIENĖ MARIJONA, Antano, g.1912 m., gyv. Konstantuliškio k., Daugailių vls. Suimta 1945 12 04. Kaltinta partizanų rėmimu. Nuteista 5 m. lagerio ir 2 m. tremties. Kalinta Nyrobo lageryje. Paleista 1950 06 26

MIZEIKIS JUOZAS, Andriaus, g.1914 m., gyv. Paaisetės k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1944 12 23 suimtas (bunkeryje), nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. apribojant teises. 1947 10 09 mirė lageryje (Vorkutoje).

MIZEIKIS JUOZAS, Juozo, g. 1925 m., gyv. Paaisetės k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. 1944 12 23 užtiktas bunkeryje, suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. apribojant teises. Kalintas Minlage, Komijoj iki 1954 08 24. Tremtyje buvo iki1956 05 28.

MIZEIKIS JUOZAS, Kazio, g. 1890 m., gyv. Paaisetės k., Kuktiškių vls. Kaip partizanų rėmėjas, suradus bunkerį, 1944 12 29 suimtas ir nuteistas 7 m. lagerių ir 3 m. apribojant teises. Kalintas Karlage iki 1951 12 29.

MIZEIKIS VINCAS, Andriaus, g.1911 m., gyv. Paaisetės k., Kuktiškių vls.1944 12 23 surastas bunkeryje ir nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. apribojant teises. Kalintas Vorkutlage iki 1954 09 18. Iš tremties paleistas 1958 10 18.

MORKŪNAITĖ - BARISIENĖ STASĖ, Vinco, g.1918 m., gyv. Dusynių k., Vyžuonų vls. 1948 05 23 suimta Utenoje ir teista, kad pabėgo iš tremties vietos (Krasnojarsko kr.). Kalinta Širinsko lageryje iki 1951 10 04, po to tremtyje iki 1955 11 24.

MOCKUTĖ ONA, Vlado - Baltažiedė, g.1925 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. 1945 11 25 suimta, apkaltinta antisovietine veikla, nuteista 7 m. lagerio ir kalinta Molotovo sr. iki 1952 11 01. Tremtyje buvo iki 1956 05 16.


MORKŪNAS ANTANAS, Vinco, g.1921 m., gyv. Dusynių k., Vyžuonų vls. Mokėsi Kauno universitete. 1946 12 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karagandos lageriuos. Tremtyje buvo Irkutske, ten 1975 m. ir mirė.

MOTIEJŪNAS ADOMAS, Antano, g.1897 m., gyv. Utenoje. Darbininkas. 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1944 12 08, nuteistas 17 m. katorgos, kalintas Vorkutoje, Kostromos sr. lageriuose iki 1956 08 09. Mirė 1961 m.

MOTIEJŪNAS ANTANAS, Antano, g. 1905 m., gyv. Norkūnų k., Utenos vls. 1941 m. sukilimo dalyvis, suimtas 1945 02 01, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1955 04 01. Mirė 1980 m.

MOTIEJŪNAS LEONARDAS, Jono, g. 1910 m., gyv. Kyburių k., Utenos vls. 1951 04 28 suimtas ir kalintas Uchtos lageryje iki 1955 10 27.

MOZŪRA EDUARDAS, Juozapo, g.1919 m. Drobų k., Daugailių vls. Suimtas 1945 m., bet kaip karo belaisvis po metų paleistas. 1949 02 02 suimtas Mikolajūnų k., Daugailių vls. Kalintas Leningrade, Maskvoje, Karelijos lageriuose iki 1956 m.

MUSTEIKIENĖ APOLONIJA, Jono - Aušra, Tulpė, g. 1915 m., gyv. Gaidelių k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1946 08 07. Nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Utenoje (kalėjime gimė kūdikis) ir Temlage (Mordovija) iki 1956 01 14. Paleista iš tremties (Vorkutoje) 1965 08 31.

MUSTEIKIS ADOLFAS, Prano, g.1927 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. 1945 04 25 suimtas, nuteistas 10 m. ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1956 08 20. Iš  tremties grįžo 1958 m.


MUSTEIKIS ALGIMANTAS, Vinco, g. 1930 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. Mokinys. 1948 05 22 suimtas už antisovietinę veiklą. Kalintas Krasnojarsko kr. Nižniaja Poima lageryje, dirbo Džezkazgano šachtose, Balchašo statybose, 1955 m. ištremtas į Irkutsko sr. Taišeto rajoną. Grįžo 1957 m.


MUSTEIKIS ALOYZAS, Prano, g.1926 m., gyv. Pilkenių(?) k., Tauragnų vls. 1945 04 25 suimtas ir kalintas iki 1954 11 02.

MUSTEIKIS ANTANAS, Antano, g.1907 (faktiškai 1915) m. Stūglių k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 12 22 Lapių mstl., Jonavos apsk. kaip LLA narys, nuteistas 25 m. Kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1955 05 06. Į Lietuvą iš tremties grįžo 1957 m. (paleido 1956 09 01). Mirė 2002 m.

MUSTEIKIS ANTANAS, Igno, g. 1894 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., gyv. Paringto k., Vyžuonų vls. 1950 m. buvo “Pergalės” kolchozo pirmininkas ir rėmė partizanus. Už tai 1950 11 11 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio.

MUSTEIKIS BALYS, Prano, g.1930 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. Dėl partizanavusių brolių (Adolfo ir Juozo) 1945 m. tardant baisiai sumuštas, išprotėjo ir 1985 m. mirė.

MUSTEIKIS BRONIUS, Adolfo, g.1927 m., gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas, 1945 05 29 sugautas persirengęs moters drabužiais. Kalintas Archangelsko sr. Velsko lageryje iki 1948 01 31. Byla nutraukta.

MUSTEIKIS JONAS, Vinco, g.1913 m., gyv. Gatelių k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Suimtas 1944 08 20, nuteistas 15 m. katorgos, kalintas Vorkutoje iki 1956 09 20, paskui iki 1957 09 25 buvo tremtyje. Mirė 1981 m.

MUSTEIKIS JUOZAS, Justo, g.1905 m. Gaidelių k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Suimtas 1945 01 18, nuteistas 15 m. katorgos. Kalintas Vorkutoje, Rečlage iki 1956 06 04. Tremtyje buvo iki 1965 08 31.

MUSTEIKIS JURGIS, Vinco, g.1914 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Suimtas 1944 03 24, nuteistas 15 m. lagerio, kalintas Vorkutlage iki 1955 09 13. Mirė 1968 m.

MUSTEIKIS LEONAS, Vinco, g. 1927 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. Mokinys. 1946 07 06 suimtas už antisovietinę veiklą. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Norilske. Sergantį džiova iš tremties paleido 1957 07 06. Mirė 1964 m.

MUSTEIKIS SILVA, Jono, g.1911 m., gyv. Stučių k., Tauragnų vls. 1951 01 20 suimtas kaip 1941 m. sukilimo dalyvis. Kalintas Norilsko lageriuos iki 1956 07 06.

MUSTEIKIS VINCAS, g. 1893 m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. 1948 m. suimtas, nuteistas 10 m., kalintas Taišeto rj.

NAMAJŪNAS JUOZAS, Stasio - Aidas, g.1913 m., gyv. Pakalnių bžnk. Partizanas, būrio vadas. 1945 11 04 suimtas. Kalintas Utenoje. 1946 04 01 paleistas. Mirė 1980 m.

NAMAJŪNAS LEONAS, Igno, g. 1910 m., gyv. Gutaučių k., Daugailių vls. Ūkininkas. 1945 01 15 suimtas. Kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuos. Nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Išvežtas į Vorkutą ir 1947 03 21 lageryje mirė.

NAMAJUŠKA JONAS, Martyno, g.1905 m. Suimtas 1950 03 20 Kėdainiuose. Kalintas iki 1956 06 23.

NAMAJUŠKA VYTAUTAS, Jono, g.1929 m. Aknystėlėse, Leliūnų vls. Utenos gimnazijos mokinys. Už ryšius su partizanais 1945 02 25 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Molotovske, Murmanske, Diksone, Norilske, Dudinkoj. Paleistas 19540823.

NAMIKAS STASYS, Justino, g.1919 m., gyv. Mediniškių k., Daugailių vls. Samdinys. 1945 02 10 suimtas, kalintas Utenoje. 1945 05 14 paleistas.

NARBUTIS BRONIUS, Petro, g. 1925 m., gyv. Vilniuje. Suimtas 1947 05 07, nuteistas lOm. lagerio ir kalintas Magadano lageriuos iki 1958 08 01. Tremtyje buvo iki 1956 05 29.

NARBUTIS VLADAS, Alekso, g. 1923 m., gyv. Čiviškių k., Vyžuonų vls. Už paramą partizanams (rinko pinigus) 1950 11 08 suimtas, kalintas Norilsko lageriuose iki 19560718.

NARKŪNAS PRANAS, Juozo, g. 1882 m., gyv. Vidžiūnų k., Tauragnų vls. 1945 07 30 suimtas ir kalintas Vorkutoje iki 194607 02. Mirė 1961 m.

NASEVIČIUS POVILAS, Justino, g. 1900 m., gyv. Baltelės k., Tauragnų vls. 1946 09 20 suimtas kaip partizanų rėmėjas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Irkutsko lageriuos iki 1955 06 24.

NASEVIČIUS PRANAS, Justino, g. 1906 m. Baltelės vnk., Tauragnų vls. Valstietis. Suimtas 1946 09 28, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karlage ir Steplage iki 195505 12.1985 m. mirė.

NASEVIČIUS STEPAS, Andriaus, g.1929 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls. Darbininkas, suimtas už dainas apie Staliną, nuteistas lOm. ir kalintas nuo 1949 1023 iki 195411 29.

NASEVIČIUS VLADAS, g. 1909 m. Rygoje, gyv. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Kauno VD universiteto studentas, LAF organizatorius. 1941 06 21 suimtas, kalintas. Mirė 1986 m.

NAVICKAITĖ GENOVAITĖ, Juozo, g. 1928 m., gyv. Maneičiųk., Daugailių vls. Už antisovietinę propagandą 1949 05 28 suimta ir kalinta iki 1955 03 31.

NAVICKAS JUOZAS, Juozo, g. 1925 m., gyv. Maneičių k., Daugailių vls. 1950 09 29 suimtas ir kalintas Magadano lageriuos iki 1956 04 12. Mirė 1990 03 09.

NAVICKAS LIUCIJUS, Antano, g. 1903 m. 1941 06 14 suimtas. Grįžo 19560628. NAVICKAS ROMUALDAS, Juozo, g.1929 m., gyv. Drąsėnų k., Daugailių vls. 1953 03 11 suimtas ir kalintas Karagandos lageriuos iki 1956 07 09.

NELIUPŠIS JONAS, Igno, g. 1896 m., gyv. Vyžuonų mstl. 1948 10 29 suimtas ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1955 12 10. Mirė 1969 m.

NENĖNaTtĖ ANELĖ, Juozo, g.1913 m.,gyv. Likančių k., Užpalių vls. Už ryšius su partizanais 1951 02 11 buvo suimta Dusetose, žiauriai kankinama susirgo psichine liga. Išvežta į kalėjimo ligoninę Gorkyje, Kazanėje. Po 4 m. paleista. Mirė 1957 m.

NIAURA JONAS, Karolio, g. 1896 m., gyv. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. 1946 02 02 suimtas kaip partizanų rėmėjas, nuteistas lOm. lagerių ir mirė Vorkutoje 1947 10 15.

NOREIKA ALGIRDAS, Antano - Stalius, g. 1922 m., gyv. Saldutiškio mstl. Zootechnikas, partizanų rėmėjas. 1951 02 06 suimtas ir iki 1956 07 03 kalintas Karagandos lageriuose. Mirė 1979 m.

NOREIKAITĖ - LENKŠIENĖ GENOVAITĖ, Antano, g. 1931 m., gyv. Plaučiškių k., Saldutiškio vls. Mokytoja. Suimta 1953 03 12, kaltinta antisovietine propaganda. Kalinta Archangelsko sr. lageriuos iki 1955 11 29.

NORKŪNAS BRONIUS, Vinco, g.1913 m. Kubilių k., Daugailių vls. Partizanas. Suimtas 1945 12 26. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Mirė Uchtižemlage (Komija) 1946 10 14.

NORKŪNAS FELIKSAS, Kosto, g. 1908 m., gyv. Garnių k., Daugailių vls. Suimtos 1945 01 23 Antabaltės k. Kalintas Vorkutoje iki 1956 09 06, tremtyje buvo iki 1960 01 22. Šeima ištremta. Mirė 1990 m.

NORKŪNAS JUOZAS, Vinco, g. 1930 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1946 11 10, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Karagandos srityje iki 1954 06 10. Mirė 1990 m.

NORKŪNAS KLEMENSAS, Jurgio-Kaunas, g. 1921 (1928) m., gyv. Blusiškiųk., Daugailių vls. Partizanas. Suimtas 1947 10 28, nuteistos 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalino Karagandos lageriuos iki 1955 03 16. Iš tremties paleistas 1956 05 20. Mirė 1983 m.

NORKŪNIENĖ BRONĖ, Antano, g. 1919 m. ,gyv. Garnių k., Daugailių vls. 1945 10 14 suimta ir kalinta Kemerovo lageriuos iki 1949 10 04, paskui iki 1954 05 27 buvo tremtyje. Dingo be žinios.

NORVAIŠYTĖ - BENDIKIENĖ ZOFIJA, Gabrieliaus, g. 1924 m., gyv. Utenoje. Suimto 1946 04 25 ir kalinta Vorkutoje ir Astrachanėje iki 1955 02 09.

OBCARSKAS JUOZAPAS, Stasio, g.1897 m., gyv. Paviešių k., Kuktiškių vls. 1951 05 12 suimtas ir kalintos Irkutsko sr. lageriuose iki 1955 04 15. Mirė 1963 m.

PAJEDA ALEKSAS, Jono, g. 1915 m., gyv. Gailiešionių k., Užpalių vls. Legalizavęsis partizanas. Tarnautojas. 1946 04 05 suimtas Utenoje, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1955 01 02. Iš tremties paleistas 1956 07 25.

 

PAJEDAITĖ BRONĖ, g. 1906 m. Tarvydžių k., Užpalių vls. Mokytoja, Kauno VD universiteto studentė. 1945 m. Kaune suimta. 1946 m. kalėjime mirė.


PAKALNIS ADOLFAS, Miko, g.1892 m., gyv. Pajuodenės k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 06 26. Nuteistas 5 m. lagerio. Kalintas Vorkutlage, Sevželdorlage iki 1950 07 22, paskui ištremtas į Kazachiją.

PAKALNIS ALGIMANTAS, Antano (Adolfo), g. 1928 m., gyv. Padbuožės k., Utenos vls. Panevėžio mokytojų seminarijos mokinys. 1946 06 28 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Intoje. Grįžo 1955 m. Mirė 1980 m.

PAKALNIS PRANAS, Adolfo - Briedis, g. 1923 m., gyv. Padbuožės k., Utenos vls. Partizanas, Liūto rinktinės štabo viršininkas, Vytauto apygardos štabo adjutantas. 1952 04 27 Pauolio kaime klastingai suimtas, 1952 10 15-17 teistas. 1953 01 03 sušaudytas Butyrkų kalėjime (Maskvoje).

PAKALNIS STANISLOVAS, Dominyko, g. 1920 m. Užpalių vls. Partizanas. Slapstėsi Dusetų apylinkėse. 1953 03 23 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Komijos ir Kazachijos lageriuos iki 1956 01 03.

PAKALNYTĖ - SKREBIŠKIENĖ JANINA, Juozo, g. 1930 m. Norvaišių k., Utenos vls. Suimta 1951 m., nuteista 8 m. lagerių. Bausmę atliko Krasnojarsko kr. Grįžo į Lietuvą 1958 m.

PALEPŠIS JUOZAS, Jono, g.1922 m., gyv. Skroblų k., Tauragnų vls. Suimtas 1945    12 12 (kad nepranešė apie nusikaltimą) ir kalintas iki 1950 12 12. Liko Rusijoj, Tinsko mst.

PALEVIČIUS ALBINAS, Romualdo-Liepa, g. 1926 m., gyv. Vastapų vnk., Vyžuonų vls. Partizanas. Suimtas Nolėnų k. 1946 03 11, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vaivožo, Vorkutos lageriuos. 1953 08 01 per Rečlago kalinių sukilimą buvo sužeistas. 1956-1958 m. buvo tremtyje Syktyvkare (Komijoj).

PALEVIČIUS ALEKSAS, Alfonso - Putinas, g. 1927 m. Ažugirių k., Leliūnų vls. LVR karys. Partizanų ryšininkas. Mokytojas. 1945 07 13 suimtas, nuteistas 8 m. lagerio. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Velske, Abezėje. Paleistas 1953 07 13.

PALEVIČIUS ANTANAS, Modesto-Zaumeris, g.1925 m., gyv. Kudrės k., Leliūnų vls. Partizanas. 1945 07 05 suimtas. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutlage iki 1946    07 08. Paskui buvo tremtyje Komijoje.

PALEVIČIUS JONAS, Romualdo, g. 1919 m., gyv. Vastapų k., Vyžuonų vls. Partizanas „Dobilas" suimtas Nolėnų k. 1946 03 11, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Uchtos, Vatlasiano( 1946-1951) lageriuose, paskui prie Balchašo ežero. 1954 12 10 -1956 05 20 buvo tremtyje. Mirė 1985 m.

PALEVIČIUS ROMUALDAS, Alekso, g. 1889 m., gyv. Luknių k., Vyžuonų vls. Amatininkas, partizanų rėmėjas. 1945 09 21 suimtas, kalintas Utenoje. 1946 08 19 paleistas. 1965 m. mirė.

PALSKIENĖ-PETRAVIČIŪTĖ ONA, Izidoriaus, g. 1910 m., gyv. Gedimino k., Utenos vls. Broliai buvo partizanai. Apkaltinta partizanų rėmimu, 1948 06 05 buvo suimta. Nuteista 7 m. lagerio. Kalinta Dubrovlage (Mordovija) iki 1955 03 15. Mirė 1980 m.


PAMAKŠTYS JONAS, Jono, g. 1927 m. Klovinių k., gyv. Utenoje. Mokinys. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1945 07 02, kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutoje iki 1946 04 09, po to tremtyje Pečioroje. Grįžo į Lietuvą 1952 m. Mirė 1990 m.

PAMAKŠTYTĖ ALDONA, Adomo, g.1927 m., gyv. Utenoje. Med. sesuo. Už pagalbą partizanams 1946 08 19 suimta, nuteista 10 m. lagerio. 1948 04 08 mirė Uchtos lageryje (Komija).

PAPIRTYTĖ JADVYGA, Juozo - Ramunė, g. 1928 m., gyv. Tauragnų mstl. Partizanų rėmėja ir ryšininkė. Suimta 1949 12 05, nuteista 10 m. lagerio ir kalinta Kazachijos Ozerlage iki 1956 05 22.

PARADAUSKAS ANTANAS, Mykolo, g. 1904 m., gyv. Dičiūnų k., Utenos vls. Kalintas Utenoje, Švenčionyse, Velsko, Pečioros lageriuose nuo 1945 09 27 iki 1955 03 18.

PARAGYS JONAS, Zigmo, g. 1906 m., gyv. Utenoje, suimtas 1945 03 29, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Utenoje, Vorkutoje iki 1954 11 25, tremtyje buvo iki 1955 12 15. Mirė 1977 m.

 

PARŠIUKAS PRANAS, Domo - Vieversys, g. 1903 m., gyv. Vilučių k., Užpalių vls. Amatininkas. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1950 10 21, kalintas Omske iki 1956 07 12.Mirė 1992 m.


PAŠILYS ALBINAS, Petro, g.1912 m., gyv. Plepešiškių k., Užpalių vls. 1945 05 suimtas, kalintas Liubercų filtracijos stovykloje. 1946 01 pabėgo. 1946 10 suimtas, teistas, bet 1946 12 paleistas. 1947 m. vėl suimtas. Šeima (žmona, duktė) ištremta.

PAŠILYS FELIKSAS, Petro - Vanagas, g. 1915 m., gyv. Plepešiškiųk., Užpalių vls. Partizanas. 1945 05 suimtas, bet pabėgo. 1946 03 06 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karlage, Pesčianlage iki 1955 04 02, ištremtas į Solikamsko rj. Grįžti į Lietuvą leista 1975 04 21.

PAŠKAUSKAITĖ- SKAISGIRIENĖ VERONIKA, Jono, g. 1925 m., gyv. Aknystėlių k., Leliūnų vls. Mokytoja. Už ryšius su partizanais 1946 09 28 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Magadano lageriuos kalinta iki 1955 06 10. Paleista 1958 07 04. Grįžo 1963 m. Mirė 1991 m.

PAŠKAUSKAS ADOMAS, Jono, g,1910m.,gyv. Narkūnų k., Utenos vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1946 01 08 suimtas. 1947 03 18 paleistas. 1948 02 09 suimtas ir nuteistas 10 m. Kalintas iki 1955 09 05, po to buvo tremtyje iki 1956 09 10. Mirė 1986 m.

PAŠKAUSKAS VILIUS, Juozo - Kaštanas, g.1927 m., gyv. Narkūnų k., Utenos vls. Mokinys. Partizanas. Suimtas 1945 06 23, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano sr. lageriuose iki 1954 05 16. Tremtyje-iki 1956 06 23.

PAŠKEVIČIUS JULIUS, Mykolo, g.1927 m., gyv. Vosgėlių k., Utenos vls. Suimtas 1946 03 23, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutos, Uchtos ir kt. lageriuose iki 1954 12 01, po to tremtyje Balchaše iki 1956 06 09. Mirė 1967 m.

PAŠKEVIČIUS PETRAS, Juozo, g. 1916 m., gyv. Remeikių k., Užpalių vls. Suimtas 1949 08 10 Utenoje ir kalintas Kazachijos lageriuos iki 1955 06 20.

PAŠKEVIČIUS STEPONAS, g.1914 m., gyv. Remeikių k., Užpalių vls. Buvęs seniūnas, partizanas. Suimtas, kalintas. Grįžusį iš lagerio sovietų saugumas vėl persekiojo ir šantažavo, kol šis nusižudė.

PAŠKEVIČIŪTĖ ANELĖ. Broniaus - Emilija, g. 1928 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkė. 1947 09 13 suimta, nuteista 8 m. lagerio. Kalinta Volgolage.

PAŠKONIS ANTANAS, Vinco, g. 1911 m., gyv. Ubagų (Liepakalnio) k., Užpalių vls. 1945 07 03 suimtas. Kalintas Utenoje, Švenčionyse, Vilniuje, Vorkutoje. 1946 m. paleistas.

PAŠKONIS FELIKSAS, Onos, g. 1912 m., gyv. Abromiškio k., Užpalių vls. Suimtas 1949 03 10 ir kalintas iki 1955 0620. Mirė 1962 m.

PAŠKONIS GASPARAS, Juozo, g. 1922 m., gyv. Ubagų (Liepakalnio) k., Užpalių vls. Suimtas 1945 06 19 kaip partizanas. Priteisė 10 m. Kalino iki 1954 1011 Vorkutoje (Komijoj), po to iki 1956 07 25 buvo tremtyje. I Lietuvą grįžo 1960 m. 1994 m. mirė.

PAŠKONYTĖ APOLONIJA, Jono, g. 1916 m., gyv. Užpalių mstl. Med. darbuotoja, 1945 06 21 sulaikyta Kėpių k. miške ir, kaip partizanų rėmėja, kalinta Komijoj iki1946 12 03. Grįžo į Lietuvą 1947 m.

PATUMSIS MYKOLAS, Iliaro, g 1890 m., gyv. Utenoje. 1945 0222 suimtas kaip karo belaisvių sargas. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karagandos sr. lageriuos iki mirties 1950 06 05.

PATUMSYTĖ-ŽILINSKIENĖ TEODORA, Mykolo, g. 1924 m., gyv. Vyžuonų mstl. Mokytoja. 1945 02 22 suimta už laikraštėlio “Laisvės keliais” platinimą. Kalinta Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1954 11 30. Mirė 1983 m.

PAUKŠTĖ ANUPRAS, Anupro, g.1887 m., gyv. Rukšėnų k., Saldutiškio vls. 1945 06 15 suimtas. Nuteistas 4 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Švenčionyse, Sevdvinlage, Vilniuje, Šilutėje. 194906 19 paleistas.

PAUKŠTĖ BENEDIKTAS, Benedikto, g. 1922 m., gyv. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 07 05 ir kalintas Švenčionių bei Vilniaus kalėjimuose ir Vorkutos lageriuose iki 1948 03 15. Byla nutraukta.

PAUKŠTĖ JONAS, Petro, g. 1899 m., gyv. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas. 1945 07 31 suimtas. Kalintas Švenčionyse, Vilniuje, Intos lageriuose. 1946 10 15 byla nutraukta.

PAUKŠTĖ VLADAS, Jono, g.1917 m., gyv. Rukšėnų k., Saldutiškio vls. Tarnautojas. 1944 07 30 suimtas. Nuteistas 5 m. lagerio. Kalintas Gremiačinske, Kungūre, Oziorlage iki 1950 10 02. Iš tremties paleistas 1954 05 27. Grįžo į Lietuvą 1959 m.

PAUKŠTIS ALFONSAS, Vinco, g. 1912 m., gyv. Šuminų k., Tauragnų vls. Suimtas kaip antisovietinės organizacijos narys 1945 01 25. Nuteistas 20 m. katorgos. Mirė 1948 10 06 Ponyšlage (Permės sr.).

PAUKŠTYTĖ- KRIKŠTOPAITIENĖ ANELĖ, Jono, g. 1929 m., gyv. Kirdeikių k., Saldutiškio vls. 1950 10 21 suimta ir kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1955 10 15.

PAULAVIČIUS ALBINAS, Justino, g. 1925 m. Noliškio k., Utenos vls. 1945 03 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio.

PAUNKSNIS JONAS, Juozo, g. 1917 m., gyv. Rimiškių k., Užpalių vls. 1946 02 09 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Uchtižemlage, Vorkutoje iki 1955 03 02.

PELAKAUSKAS ADOLFAS, Jaroslavo, g.1920 m., gyv. Kuktiškių mstl. Suimtas 1951 02 16 ir kalintas Krasnojarsko kr. lageriuose iki 1956 07 28. Mirė 1981 m.

PELAKAUSKAS ANTANAS, Antano, g. 1922 m., gyv. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1944 12 23 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. be teisių. Kalintas iki 1953 04 19. Grįžo į Lietuvą 1961 m. Mirė 1979 m.

PELAKAUSKAS ANUPRAS, Justino, g. 1916 m., Spitrėnų k., Utenos vls., gyv. Damošiškių k., Molėtų vls. Mokytojas. 1946 07 29 suimtas, nuteistas 8 m. lagerio ir kalintas Utenoje ir Ustvymlage iki 1953 07 19.

PELAKAUSKAS VINCAS, Jono, g.1919 m. Kuktiškių vls. Partizanų ryšininkas. 1946 09 14 suimtas, kalintas Švenčionyse. 1948 01 23 paleistas.

PELĖDA ALFONSAS, Jurgio, g.1922 m., gyv. Pastasiūnės k., Saldutiškio vls. Miško darbininkas. 1945 02 suimtas, bet po 2 savaičių pabėgo. Gyveno svetima pavarde. Suimtas 1948 11 25, nuteistas 25 m. Kalino 17-oje lagerių-Kazachijoj, Irkutsko sr., Mordovijoj. Paleido 1961 02 25. Mirė-1990 m.

PELIONIS ALBINAS, Antano-Žolynas, g.1923 m., gyv. Kunigiškių k., Vyžuonų vls. Tarnavo LVR, po karo slapstėsi, buvo partizanas. 1946 01 30 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1954 12 25. 1957 03 28 paleistas. Žuvo 1957 m. tremtyje Irkutske.

PERNARAVIČIENĖ ONA, Prano, g. 1900 m., gyv. Utenoje. Darbininkė. 1945 08 31 suimta, nuteista 5 m. Kalinta Pe-čiorlage iki 1950 08 30, paskui iki 1954 05 19 buvo tremtyje Krasnojarsko kr. Mirė 1986 m.

PERNARAVIČIUS JONAS, Kazio, g. 1920 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1945 06 03 ir kalintas Vorkutoje iki 1951 08 16. Mirė 1989 m.

PERNARAVIČIUTĖ MARYTĖ, Prano, g. 1926 m., gyv. Utenoje. Mokinė. Suimta 1945 07 23, kaip partizanų ryšininkė, nuteista 10 m. Kalinta iki 1955 04 16 Abe-zėje, buvo tremtyje Jemeljanove iki 1956 04 20. Mirė 1998 m.

PERNARAVIČIŪTĖ - SLIESORAITIENĖ ONA, Prano, g. 1925 m., gyv. Utenoje. Mokinė. Suimta 1945 07 23 už ryšius su partizanais. Kalinta Pečioros lageriuos iki 1954 11 01. Tremtyje (Jemeljanovoraj.) buvo iki 1956 04 20.

PERŠON1S JONAS, Domo, g. 1909 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1952 03 21 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Krasnojarsko krašte. 1956 m. paleistas. Apsigyveno Estijoj.

PETKEVIČIUS JONAS, Juozo, g. 1907 m., gyv. Indubakių k., Saldutiškio vls. 1947 09 21 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutlage iki 1955 03 06.

PETKEVIČIUS JONAS, Kazio, g. 1925 m., gyv. Sūdalaukio k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas. 1946 07 31 nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Sevželdorlage, Oziorlage. 1954 12 09 paleistas.

PETKEVIČIUS MEČISLOVAS, Vytauto - Vytenis, g. 1924 m., gyv., Minčios k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. 1949 10 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Komijoj iki 1955 10 14.

PETKEVIČIUS MYKOLAS, Kazio - Jungas, g. 1915 m. Šarkių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1946 07 27. Nuteistas mirti, bausmė pakeista 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano, Vologdos sr. lageriuose, Dubravlage. 1961 07 27 paleistas.

PETKEVIČIUS VLADAS, Juozo, g. 1929 m., gyv. Saldutiškio mstl. 1949 10 23 suimtas ir kalintas Taišeto lageriuos iki 1954 11 23, po to buvo tremtyje iki 1958 07 02.

PETRAUSKAS ALBINAS, Viktoro,g.1914m. Avižienių k.,Utenos vls. 1947 10 21 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Norillage iki 1955 07 29, paskui ištremtas į Krasnojarsko kr. 1956 05 11 paleistas.

PETRAUSKAS KAZYS, Petro, g.1925 m., gyv. Šlapių k., Kuktiškių vls. Suimtas 1946 03 04, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas iki 1955 01 16 Uchtoje ir Vorkutoje, po to buvo tremtyje iki 1956 08 16.

PETRAUSKAS VACLOVAS, Adomo, g. 1908 m., gyv. Ažusienio k., Vyžuonų vls. Amatininkas. Suimtas 1945 07 03, kalintas iki 1950 06 10, tremtyje buvo iki 1955 m. Mirė 1981 m.

PETRAVIČIUS ALFONSAS, Izidoriaus - Pinčiukas, g. 1916 m., gyv. Inkartų k., Tauragnų vls. Partizanas. Įsigijęs fiktyvius dokumentus, dirbo Vilniuje. 1947 m. Kaune suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje. Grįžo 1957 m. Mirė 2000 m.

PETRĖNAS ANTANAS, Antano, g. 1927 m., gyv. Kvyklių k., Utenos vls. 1945 12 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas iki 1954 10 18. Tremtyje buvo Karagandos sr. Mirė 1956 m.

PETRĖNAS JURGIS, Antano, g. 1921 m.,gyv. Kvyklių k., Utenos vls. 1949 1030 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1956 06 23.

PETRĖNIENĖ ONA, Juozo, g.1913 m., gyv. Saldutiškio mstl. Suimta 1945 m. ir kalinta Lukiškių Sverdlovsko, Maskvos kalėjimuos. Dirbdama Volgos - Dono kanalo statyboje, pabėgo. 1949 04 08 vėl suimta ir kalinta iki 1953 11 15. Grįžo 1958 m.

PETRĖNIENĖ VERONIKA, Jurgio - Laisvė, Jurgine, g. 1910 m., gyv. Kvyklių k., Utenos vls. Partizanų centrinė ryšininkė. 1949 03 07 suimta, kalinta Intos, Abezės, Karagandos lageriuos. Paleista 1956 04 30.

PETROKA JONAS, Vinco, g. 1930 m. Paberžės k., Daugailių vls., gyv. Utenoje. Mokinys. Suimtas 1947 12 04. Kaltino priklausius antisovietinei organizacijai. Nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Karlage ir Pesčianlage iki 1955 12 10. Iš tremties grįžo į Lietuvą 1958 m. Šeima 1948 m. buvo ištremta.

PETRONIENĖ ALEKSANDRA, Zigmo, g. 1895 (faktiškai 1903) m., gyv. Plepiš-kiųk., Leliūnų vls. Suimta 1950 03 26, užtikus troboj 3 partizanus ir bunkerį. Nuteista 25 m. lagerio ir 5 m. apribojant teises. Kalinta iki 1955 1119. Mirė 1991 m.

PETRONIS ALFONSAS, Kazimiero, g. 1902 m. Balteniųk., Leliūnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1944 11 22, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Pateko į Karagandos lagerį.

PETRONIS (STRIMAITIS) ANICETAS, Kazio, g. 1913 m. Paežerių k., Leliūnų vls. Buvęs policininku. Gyveno kita pavarde. 1962 06 25 suimtas Pilvelių k., Vyžuonų vls. Išaiškinta, kad gyvena svetima pavarde, yra buvęs policininkas. Nuteistas 10 m. lagerių.

PETRONIS ANTANAS, Kosto - Perkūnsargis, g. 1914 m., gyv. Vygėlių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkas. 194907 20 suimtas ir kalintas iki 1959 1028.

PETRONIS BRONIUS, Rapolo, g.1922 m., gyv. Diktarųk., Leliūnų vls. Nuo 1948 m. partizanų rėmėjas ir ryšininkas. 1950 m. pabėgo iš sovietų armijos, nuo 1951 m. partizanas. 1952 02 suimtas.

PETRONIS JONAS, Jurgio, g.1929 m., gyv. Utenoje. 1946 06 09 suimtas kaip antisovietines mokinių organizacijos narys. 1946 11 23 paleistas.

PETRONIS JONAS, g.1909 m., gyv. Tautgirių k., Leliūnų vls. Kaip partizanų rėmėjas (partizanavo du sūnūs) 1951 m. suimtas ir kalintas Vorkutoj iki 1955 m.

PETRONIS VILIUS, Juliaus, g. 1926 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1948 08 13 ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 07 17.

PETRONYTĖ DONATA, Kosto - Čigonaitė, g. 1919 m., gyv. Vygėlių k., Užpalių vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1949 07 22 ir kalinta iki 195607 04. Mirė 1984 m.

PETROVSKOVA - BALTADUONIENĖ BRONĖ, Antano, g. 1927 m., gyv. Margių k., Utenos vls. Suimta 1945 12 03, nuteista 5 m. ir iki 1950 06 16 kalinta Magadano sr. lageriuose.

PETRULIONIS PRANAS, Jurgio, g.1898 m., gyv. Mockėnųk., Utenos vls. Partizanų rėmėjas. 1947 02 28 suimtas, kalintas Utenoje, Švenčionyse, Šilutėje, nuteistas 3 m. lagerio ir 2 m. tremties. Mirė Šilutės kalėjime 1948 10 26.

PETRULIONIS VACLOVAS, Alekso, g.1912 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės vls. (dabar Utenos rj.) Suimtas 1945 03 28, kalintas Zarasuose, Vilniuje, Vorkutos, Magadano sr. lageriuos iki 1954 02 01.

PILECKAS STASYS, Karolio, g.1911 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1949 11 20 ir kalintas Omsko sr. lageriuos iki 1956 07 30.

PILIPAVIČIUS BRONIUS, Jokūbo, g. 1920 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls.1946 08 12 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Steplage iki 1955 01 30. Iš tremties paleistas 1956 04 28.

PILIPAVIČIŪTĖ- BALŠAITIENĖ ELENA, Jokūbo, g. 1925 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. 1946 08 05 suimta, nuteista 5 m. lagerio ir kalinta Kargopollage, Rečlage iki 1953 07 12. Tremtyje Vorkutoje buvo iki 195608 21.

PILIPAVIČIŪTĖ LEONORA, Jokūbo, g. 1924 m. Stabulankių k., Leliūnų vls. 1946 08 16 suimta, nuteista 5 m. lagerio. Kalinta Steplage iki 1951 08 24. Paskui ištremta į Krasnojarsko kr.

PILKAUSKAS ANTANAS, Juozo, g. 1909 m. Krunkiškio vnk., Leliūnų vls. Gyveno Utenoj. 1945 m. buvo suimtas ir 6 mėn. kalintas Maskvos lageriuos. Bylos nesudarė ir paleido.

PILKAUSKAS VINCAS, Baltraus, g. 1929 m., gyv. Utenoje. Mokinys. 1946 07 06 Utenoje suimtas ir kalintas iki 1947 03 31. Byla nutraukta, paleistas.

PINKEVIČIUS ANTANAS, Emilijaus, g.1923 m., gyv. Strazdakalnio k., Utenos vls. Partizanas. 1945 06 23 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių bei 5 m. tremties ir kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1954 1227. Mirė 1965 m.

PINKEVIČIUS VYTAUTAS, Antano, g. 1932 m., gyv. Šlapių k., Leliūnų vls. Suimtas kaip partizanų rėmėjas 1950 06 17 ir kalintas Vosturallage, Sverdlovsko sr. iki 1955 1013.

PIPIRAS JUOZAS, Juozo, g. 1895 m., gyv. II Buivydų k., Leliūnų vls. Ūkininkas. Kolchozo sandėlininkas, partizanų rėmėjas. 1952 02 suimtas ir kalintas iki 1956 m.

PIPIRAS VINCAS, Juozo, g. 1916 m., gyv. II Buivydų k., Leliūnų vls. Amatininkas. Partizanų rėmėjas. Kolchozo brigadininkas. 1952 02 suimtas. Kankinimus ištvėrė, ryšių su partizanais išsigynė, liko be sveikatos, bet paleistas netrukus mirė (-1954 m.).

PLADAS SILVESTRAS. Jono, g. 1904 m., gyv. Narvydžių k., Daugailių vls. Sodyboje NKVD užtiko partizanus. Po susišaudymo 1949 03 03 buvo suimtas, nuteistas 10 m. lagerių Kalintas iki 1956 06 08. Mirė 1971 m.

PLIESKYTĖ ELENA, Jurgio, g. 1920 m., gyv. Saldutiškio mstl. Pedagogė. 1945 11 15 suimta ir nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta iki 1955 06 27 Velsko ir Taišeto lageriuose. [ Lietuvą grįžo 1956 m.

PODKAČINAS STASYS, Juozo, g.1908 m. Varšuvoj, gyv. Vyžuonų vls. 1945 08 suimtas kaip “baltaraištis”.

POŠKA KAZYS, Adomo, g. 1903 m., gyv. Leliūnų mstl. 1941 m. sukilėlių būrio vadas. 1944 09 15 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos ir 3 m. tremties. Mirė lageryje.

POSKAITĖ- KRYŽEVIČIENĖ ELENA, Fabijono, g.1928 m. Leliūnų mstl. 1949 08 11 suimta kaip partizanų rėmėja ir kalinta iki 1956 05 08 Komijoj.

POŠIŪNAS VYTAUTAS, Adolfo, g. 1928 m., gyv. Utenoje. Mokinys. 1945 11 29 suimtas kaip antisovietinės organizacijos narys, nuteistas 7 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Vaivažo lagery iki 1952 08 04. Paleistas iš tremties 1956 04 04.

POŠIUS PETRAS, Mykolo - Gediminas, g. 1920 m. Pakemiškių k., Salako vls. Partizanavo Tauragnų apylinkėse. 1958 11 23 legalizavosi, bet 1961 10 06 buvo suimtas ir kalintas iki 1976 1006.Mirė 1987 m.

PRANCKEVIČIUS DANIELIUS, Stepo, g. 1924 m., gyv. Užpalių mstl. LVR karys. Suimtas kariuomenėje 1946 08 29, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas iki 1952 04 01 Estijoj, Irkutsko sr.

PRANCKŪNAS ADOLFAS, Jurgio, g.1928 m., gyv. Budreikėlių k., Utenos vls. Suimtas 1946 07 10 ir kalintas Utenos kalėjime iki 1947 03 14.

PRANSKŪNAS VINCAS, Juozo, g. 1906 m., gyv. Mieleikių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 1023 ir kalintas Komijoj iki 1950 09 15. Mirė 1976 m.

PRANSKUS SILVESTRAS, Antano, g. 1909 m., gyv. Sėliškių k., Saldutiškio vls. Ūkininkas. 1944 12 23 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerio.

PRIEVELYTĖ - MALINAUSKIENĖ STASĖ, Jurgio, g. 1926 m., gyv. Bajorų k., Užpalių vls. 1952 12 04 suimta ir iki 195607 11 kalinta Komijos lageriuos. Mirė 1982 m.

PRUNSKUS VINCENTAS, Vinco, g. 1915 m. Silgiškio k., Saldutiškio vls. Ūkininkas. 1944 12 25 suimtas ir nuteistas 8 m. lagerio.

PRUŠINSKAS RIČARDAS, Juozo-Lietuvaitis, g.1928 m., gyv. Utenoje. Mokytojas. Palaikė ryšius su partizanais, už tai 1952 02 09 buvo suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. be teisių.

PUKAUSKAS ANTANAS, Nikodemo, g. 1922 m., Daugailių vls. 1945 11 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Sevželdorlage, Sevvostlage iki 1955 01 21. Paleistas 1958 02 28.

PUMPUTIS JONAS, Justino, g.1921 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. 1945 12 01 Biliakiemio k. suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, išvežtas į Komijos, paskui į Karagandos lagerius. 1956 05 25 paleistas.

PUODŽIUKAITĖ - STUNDIENĖ EUGENIJA, Prano - Mėta, g. 1925 m., gyv. Šeduikiųk., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė. 1946 12 25 suimta, kalinta Utenoje. 1947 04 25 paleista (išteisinta). Mirė 2000 m.

PUODŽIUKAS ANTANAS, Jono, g. 1916 m. Klykių k., Tauragnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis, LVR narys. Suimtas Ryliškių k. 1945 03 03, nuteistas 15 m. lagerio ir kalintas Intos ir Vorkutos lageriuos iki 1957 05 16. Mirė 1984 m.

PUODŽIUKAS JUOZAS, Jono, g. 1908 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. Ūkininkas. Suimtas 1945 03 10, nuteistas 8 m. lagerio ir kalintas Karagandos lageriuos iki 1953 03 08, po to iki 1955 10 21 buvo tremtyje. Mirė 1983 m.

PUODŽIUKAS JUOZAS, Veronikos, g. 1890 m., gyv. Kazimieravos k., Tauragnų vls. 1949 02 24 suimtas ir kalintas Irkutsko sr. lageriuose iki 1956 07 07. Mirė 1977 m.

PUODŽIŪNAS ANICETAS, Juozo, g. 1930 m., gyv. Lementiškio k., Leliūnų vls. Suimtas 1949 11 23 ir kalintas Norilske iki 1954 01 08. Mirė 1987 m.

PUODŽIŪNIENĖ VITALIJA, Vlado-Varna, g.1925 m., gyv. Aknystėlių k., Leliūnų vls. Ryšininkė. Suimta 1950 04 07, kalinta Dubrovlage (Mordovija) iki 1956 04 26.

PUODŽIUS STEPAS, Antano, g.1928 m. Voversių k., Skiemonių vls., mokinys, gyv. Utenoje. Už partizanų rėmimą 1945 11 20 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Intos, Vorkutos lageriuos iki 1952 08 13. Iš tremties Komijoje paleistas 1956 05 05.

PUSLYS GEDIMINAS, Kazio, g.1923 m., gyv. Utenoje. “Kęstučio” organizacijos narys, pogrindžio spaudos organizatorius ir leidėjas, mokytojas. 1945 02 22 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Kočmeso, Vaivožo, Intos (Minlagas), Abezės lageriuose. 1955 01 30 išvežtas į tremtį Uchton. Paleistas 1956 m.

PUTINAUSKAITĖ - RAKAUSKIENĖ ELENA, Justo, g. 1925 m., gyv. Utenoje. Suimta 1946 05 06, kalinta Karagandos lageriuos iki 1955 03 17. Mirė 1972 m.

PUTINAUSKAS PETRAS, Rozalijos, g. 1920 m., gyv. Utenoje. 1948 03 12 suimtas, išsiųstas į Krasnojarsko kr. lagerį, kur buvo iki 1948 07 28, paskui iki 1955 10 31 buvo tremtyje. Mirė 1960 10 16.

PUTRIMAS BALYS, Antano - Vaidūnas, Ūkvedys, g. 1920 m., gyv. Antakalnių k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas (panaudojus spec. preparatus) 1952 04 27 Pauolio kaime. 1952 10 15-17 Karinio tribunolo nuteistas aukščiausiąja bausme. Sušaudytas 1953 01 08 Maskvoje, Butyrkų kalėjime.

PUTRIMAS JUOZAS, Jono, g. 1924 m., gyv. Viešeikių k., Užpalių vls. Partizanas. 1946 03 28 suimtas, kalintas Vorkutlage iki 1955 05 21. Mirė 1978 m.

PUTRIMAS TEOFILIS, Felikso, g.1927 m., gyv. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Mokinys. 1946 07 06 Vilniuje suimtas ir kalintas Vilniuje, Uchtižemlage. Paleistas1951 1215.

RAČYS JUOZAS, Justino, g. 1907 m., gyv. Kryliųk., Skudutiškio vls. 1945 12 08 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio ir 5 m. tremties. Mirė Nachodkos lageryje, Primorės kr.

RAGUOTIS VALENTINAS, Antano, g. 1923 m., gyv. Novosiolkų k., Užpalių vls. Buvęs skrebas. Partizanas. Suimtas 1946 09 10 ir nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Mordovijos lageriuose iki 1955 04 25, po to iki 1956 10 29 tremtyje. Mirė 1990 m.

RAKAUSKAS ALFONSAS, Augusto, g. 1907 m., gyv. Bemotiškio k., Tauragnų vls. Partizanas. 1946 07 22 suimtas. Nuteistas mirti, bet bausmė pakeista 25 m. lagerioir5m. tremties.Kalintas Angarlage,Oziorlage, Dubrovlage iki 1964 12 15. Ištremtas į Čiunos gyvenvietę.

RAKAUSKAS PETRAS, Petro, g. 1924 m., gyv. Tauragnų mstl. Partizanas, 1946 07 24 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Intoje iki 1953 07 04. Tremtyje buvo iki 1956 05 30.

RAKAUSKAS VINCAS, Vinco, g. 1908 m. Varniškių k., gyv. Juškonių k., Skiemonių vls. Mokytojas. Partizanų rėmėjas, rinko jiems lėšas. 1947 06 suimtas. Sudalyta 16 žmonių “Štabistų” byla. Nuteistas 10 m. lagerių.

RALIKAUSKAS JUOZAS, Kazio, gyv. Žiezdrelės k., Skudutiškio vls. 1949 10 23 suimtas ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1954 12 12. Mirė 1984 m.

RAMANAUSKAITĖ STASĖ, Alfonso, g. 1924 m., gyv. Gatelių k., Tauragnų vls. Suimta 1950 02 04 kaip partizanų rėmėja (siuvo jiems uniformas). Nuteista 10 m. lagerių. Mirė Karagandoje (ten gyveno) -1970 m.

RAMANAUSKAS FELIKSAS, Andriaus - Tilvytis, g. 1896 m., gyv. Stainiškio k., Leliūnų vls. Policininkas. Partizanas. 1945 10 12 suimtas ir nuteistas lOm. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Nachodkos, Vladivostoko sr. lageriuose. 1948 05 20 mirė lageryje.

RAMANAUSKAS MAMERTAS, Alfonso - Vaiduoklis, g. 1930 m., gyv. Gatelių k., Tauragnų vls. Sakalo būrio partizanų ryšininkas. Suimtas 1950 02 06, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. be teisių. Kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 02 04. Mirė 2000 m. Šeima ištremta.

RAMANAUSKAS TELESFORAS, Jono - Rambynas, g. 1927 m. Gatelių k., Tauragnų vsl. Partizanas. Suimtas 1946 01 02, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Nyroblage, Pesčianlage iki 1955 05 11. Tremtyje buvo iki 1956 06 09.

RAMELIS ALBINAS, Jono - Pajaujis, g. 1923 m., gyv. Ruklių k., Daugailių vls. Paimtas į sovietinę armiją, pabėgo, tapo partizanu. 1945 04 13 pagautas. Priteisė 20 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutos, Intos lageriuose. Paleido 1956 08 23. Mirė 1998m.

RAMELIS JURGIS, Rapolo, g.1909 m., gyv. Baltakarčių k., Užpalių vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1948 12 29, nuteistas 10 m. ir kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1955 m. Šeima 1949 m. ištremta. Mirė 1989 m.

RAMELIS VYTAUTAS, g. 1919 m., gyv. Sudeikių bžnk. 1941 m. sukilėlių būrio vadas, pokario metais - partizanas, nuo 1946 m. gyveno Kaune Darulio pavarde. 1948 m. atpažintas, suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Karagandos lageriuos. Paleido 1956 10. Mirė 1999 m.

RAMONAS PRANAS, Felikso-Uralas, g. 1900 m., gyv. Mieleikiškių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1945 09 27, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje. Paleistas 1956 08 12.

RAMONIENĖ ONA, Vinco - Rūpintojėlė, g. 1911 m., gyv. Mieleikiškių k., Kuktiškių vls. Partizanė. 1951 12 22 sužeista ir suimta. Kalinta iki 1956 m. Mirė 1996 m.

RAMOŠKA STASYS, Antano, g.1907 m., gyv. Mieleikių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1949 1117 ir kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 08 10. Mirė 1976 m.

RAMOŠKIS ANTANAS, Antano, g. 1908 m., gyv. Daugilio vnk., Užpalių vls. Suimtas 1945 01 15, nuteistas 15 m. katorgos ir kalintas Vorkutoje iki 1956 08 07. Tremtyje buvo iki 1964 01 28. Mirė 1990 m.

RASLANAITĖ - ABARAVIČIENĖ ANGELĖ, Jono - Žibutė, g. 1926 m., gyv. Dičiūnų k., Utenos vls. Mokytoja, dirbo Minčioj. Ryšininkė. 1949 04 28 suimta ir kalinta Karagandos sr. lageriuos iki 1956 06 21.

RASLANAITĖ VERONIKA, Petro, g.1901 m. Klovinių k., Utenos vls. 1945 08 16 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties.

RASLANAS ANTANAS, Juozo, g. 1916 m. Papiškių k., Utenos vls. 1944 09 06 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Rečlage iki 1954 02 18. Iš tremties paleistas 1956 1005.

RASLANAS ANTANAS, Petro, g. 1923 m., gyv. Paliminės k., Utenos vls. Suimtas 1950 09 30, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1956 0821.

RASLANAS VALENTINAS, Jono-Beržas, g. 1916 m., gyv. Paliminės k., Utenos vls. Partizanas. 194701 14 Dičiūnų k. suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Kolymos ir Karagandos lageriuose iki 1955 08 03. Paleistas 1956 04 20.

RASTENIS ANTANAS, Antano, g.1931 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. 1947 06 26 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karlage, Pesčianlage. Paleistas 1955 03 15.

RASTENIS BRONIUS, Justino, g. 1929 m., gyv. Narutiškio k., Tauragnų vls. 1947 03 07 suimtas ir kalintas be teismo Utenos kalėjime iki 1948 02 12.

RASTENIS JUOZAS, Juozo, g. 1910 m., gyv. Liepiniškių k., Kuktiškių vls. Suimtas 1952 11 09. Nuteistas 25 m. lagerių, 5 m. be teisių su turto konfiskavimu. Kalintas Sverdlovsko sr. lageriuos iki 1955 10 31

RASTENIS JUOZAS, Liudo, g. 1929 m. Suimtas 1949 10 23, nuteistas 10 m. lagerių ir kalintas Pečioros lageriuos iki 1954 11 22.

RASTENIS LIUDAS, Liudo, g.1908 m., gyv. Kirdeikių bžnk. 1947 02 11 suimtas, kalintas Švenčionyse. Nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Sevželdorlage, Pečiorlage, Vorkutlage, Dubrovlage iki 1962 11 02. Ištremtas į Karagandos sr. Į Lietuvą neleido. Mirė 1989 m. Latvijoj.

RAŠIMAS KAZYS, Jono, g.1908 m., gyv. Vyžuonų mstl. Suimtas 1945 07 19, kalintas Archangelsko sr. lageriuos iki 1948 04 12.

RAŠIMAS KOSTAS, Jono - Debesėlis, g,1912m. gyv. Vyžuonų vnk., Vyžuonų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Partizanas. 1944 10 06 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Suchobezvodnaja lageryje.

RAŠIMIENĖ GENĖ, Kazio, g. 1923 m., gyv. Vyžuonose. Partizanų ryšininkė. 1951 03 03 suimta ir kalinta Vorkutoje iki 1955 01 22.

RAŠKEVIČIUS STEPONAS, Justino, g. 1893 m., gyv. Jasiškių k., Skiemonių vls. Už paramą partizanams 1949 08 23 suimtas ir kalintas Jaroslavlio sr. lageriuose iki 195607 16.

RAUDONIS BRONIUS, Juozo, g.1927 m., gyv. Klykiųk., Tauragnų vls. Suimtas Vilniuje 1948 09 10, nuteistas 25 m. Kalintas Magadano sr. lageriuos (Ugollagas) iki 195507 30. Grįžo 1957 m.

RAUDONYTĖ - LEŠKIENĖ ANGELĖ, Juozo, g. 1922 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. Suimta 1948 10 12 Vilniuje, nuteista 25 m. lagerių. Kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1955 05 04.

RAŽANSKAS JUOZAS, Zigmo, g.1910 m., gyv. Vijeikių k., Utenos vls. Už ryšius su partizanais 1944 12 08 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutos lageriuos iki 1954 12 01. Mirė 1990 m.

REGALAITĖ-LABUCKIENĖ GENOVAITĖ, Balio, gyv. Kišūnų k., Užpalių vls. 1948 m. suimta, už pagalbą partizanams nuteista 10 m., kalinta Irkutsko sr. lageriuos. Į Lietuvą grįžo 1958 m.

REGALAS JUSTAS, Jurgio, g. 1901 m., gyv. Baltakarčių k., Užpalių vls. 1948 11 05 suimtas. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Mordovijoj, Irkutsko sr. iki 1956 05 08. Tremtyje buvo iki 1957 06 14. Mirė 1963 m.

REIKALAS ANTANAS, Simono, g. 1906 m., gyv. Kaniūkų k., Užpalių vls. 1951 07 29 suimtas ir kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1955 09 28. Tremtyje buvo iki 1958 01 09. Mirė 1979 m.

REINYS ANTANAS, Izijošiaus, g.1911 m., gyv. Madagaskaro vnk., Daugailių vls. Suimtas 1944 1101, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Karlage ir Ekibestūze iki 1954 08 19. Iš tremties Karagandos sr. į Lietuvą grįžo 1966 m. Mirė 1981 m.

REINYS MEČISLOVAS, Jeronimo, g. 1884 m. Madagaskaro vnk., Daugailių vls. Vyskupas. 1947 06 12 suimtas Vilniuje, nuteistas 8 m. lagerio. Kalintas Vladimiro kalėjime ir 1953 11 08 mirė.

REMAŠKA1TĖ - PERAKLIENĖ ONA, Vinco, g. 1910 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. Suimta 1949 05 29 kaip pabėgusi iš tremties ir kalinta iki 1951 03 14. Mirė 1987 m.

REMEIKIS KAZYS, Kazio, g.1922 m., gyv. Ramavydiškių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 01 26, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Karagandos sr. lageriuos (Pesčianlage) iki 1954 12 07. Tremtyje buvo iki 1956 05 20.

REMEIKIS PETRAS, Jono, g. 1940 m., gyv. Musteikiu k., Tauragnų vls. Kalintas Lietuvoje nuo 196401 14 iki 1964 03 25.

REPŠYS ALFONSAS, g. 1906(?) m., gyv. Kuktiškių mstl. Tarnautojas. Rėmė partizanus. 1946 08 07 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Mirė Vanino lagery 1948 01 04. Šeima (5 žmonės) 1948 m. ištremta.

REPŠYS ČESLOVAS, Prano, g. 1913 m., gyv. Satarečiaus k., Antalieptės vls. Suimtas 1951 03 21, nuteistas 25 m., kalintas Baškirijos, Komijos, Mordovijos lageriuos iki 1955 05 28.

REPŠYTĖ - DAPKUVIENĖ EUGENIJA, Jono, g. 1926 m., gyv. Likančių k., Užpalių vls. Suimta 1951 02 04 ir laikyta Komijos lageriuos iki 1955 0606.

RĖZA JONAS, Povilo, g. 1892 m., gyv. Spitrėnų k., Utenos vls. 1945 01 05 suimtas, nuteistas 10 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoj ir 1954 05 22 mirė.

RĖZAITĖ ANGELĖ, Stasio-Diena, g. 1927 m., gyv. Meldučių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1945 07 03 ir kalinta Vorkutos lageriuos iki 1946 04 09. Šeima ištremta.

RIDIKAS BRONIUS, Antano, g.1925 m., gyv. Žaibiškių k., Užpalių vls. Užpalių paruošų agentas, suimtas 1946 m.

RYLIŠKIS ANTANAS, Antano - Šarūnas, g. 1918 m. , gyv. Plaučiškių k., Saldutiškio vls. Partizanų rezervo OS viršininkas. Suimtas 1951 03 09, nuteistas 25 m. ir kalintas Intos lageriuos iki 1957 10 19. Mirė 1979 m.

RYLIŠKIS EDVARDAS, Antano, g. 1908 m. Saldutiškyje. Darbininkas. 1946 01 19 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Ustvymlage, Pesčianlage, Steplage iki 1955 04 01. Po to ištremtas į Džezkazgano rajoną.

RYLIŠKIS KAZYS, Prano, g. 1910 m., gyv. Uniškiųk., Saldutiškio vls. 1945 m. suimtas, nuteistas 25 m. lagerio. Grįžo 1957 m. ir tuoj mirė.

RYLIŠKIS PRANAS, Jono, g. 1908 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1944 12 29, nuteistas 10 m. katorgos ir 5 m. tremties.. Kalintas Ponyšlage, Vorkutoje, Oziorlage, Dalstrojuje, Magadano sr. lageriuose iki 1955 12 26. Mirė 1984 m.

RIMAS FELIKSAS, Kazio, g.1922 m., gyv. Tarvydžių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 01 05. Nuteistas 7 m. lagerio. Bausmė atidėta. Išsiųstas į Raudonąją armiją.

RIMŠA VINCAS, Juozo, g. 1897 m., gyv. Vyžuonų vls. 1946 02 04 suimtas, nuteistas 6 m. lagerio ir 5 m. tremties. Išvežtas į Uchtižemlagą Komijoj.

RIMŠELIS PRANAS, Juozo, g. 1908 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. 1944 12 29 suimtas, nuteistas 15 m. lagerio. Paleistas 1955 m.

RINGELEVIČIUS ADOLFAS, Jono, g. 1926 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. 1945 m. suimtas, kalintas Saldutiškyje ir nušautas, mėginant pabėgti.

RINGELEVIČIUS ANTANAS, Jono, g. 1922 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Partizanas. 1945 07 01 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje iki 1952 07 01. Iš tremties paleistas 1956 09 04, bet į Lietuvą negrįžo.

RINGELEVIČIŪTĖ URŠULĖ, Jono, g. 1920 m. Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėja. 1945 07 02 suimta, kalinta Vilniuje. Nuteista 4 m. lagerio. Iki 1949 06 30 kalinta Vorkutoje. Iš tremties paleista 1954 06 11. Grįžo į Lietuvą 1977 m.

RINKEVIČIUS KAZYS, Kazio, gyv. Avižienių k., Utenos vls. Teistas, kalintas. Dingo be žinios.

RINKEVIČIUS VLADAS, Juozo, g. 1915 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. Partizanų rėmėjas. 1947 01 11 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio. Kalintas sovietų lageriuose (Glavcvetmetallagas) iki 1954 01 11.

RINKEVIČIŪTĖ -SATKŪNIENĖ JANINA, Kazio, g. 1938 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. 1957 08 09 suimta ir kalinta Kemerovo sr. lageriuos iki 1958 03 08.

ROLKA KAZYS, Liudo-Meldas, g.1912 m., gyv. Ripaičių k., Saldutiškio vls. Partizanų rėmėjas ir ryšininkas. 1951 07 28 nuteistas 25 m. lagerių.

ROŽĖ ALBINAS, Norberto-Žygūnas, Vilkas, g.1928 m., gyv. Šikšnių k., Daugailių vls. 1951 02 16 suimtas, kad palaiko ryšius su partizanais. 1951 06 pabėgo. Tapo partizanu. Gavo Žygūno slapyvardį. 1952 02 17 legalizavosi. 1952 10 17 suimtas. Kalintas Vorkutoje iki 1965 04 17. Mirė 1987 m.

ROŽĖ JUOZAS, Juozo, g. 1914 (1919) m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 01 02. 1945 07 14 byla nutraukta. Suimtas 1952 04 28, kalintas Kemerovo sr. lageriuos iki 1954 04 16. Mirė 1990 m.

ROŽĖ NORBERTAS, Zigmanto, g. 1898 m., gyv. Kėpių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 01 21, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Ponyšlage, Angarlage iki 195601 09. Mirė 1976 m.

ROŽĖ STASYS, Prano, g. 1930 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Suimtas 1951 11    24 ir kalintas iki 1954 1101.

RUDĖNAS VACLOVAS, Liudviko, g. 1907 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. 1945 05 24, kaip aktyvus 1941 m. sukilėlis, buvo suimtas. Kalintas.

RŪGŠTELYTĖ ADELĖ, Adolfo - Ramunė, g. 1929 m., gyv. Pavarlio k., Tauragnų vls. Partizanųrėmėja ir ryšininkė. 1946 m. suimta irnuteista 7 m. lagerio.

RŪKAS ANTANAS, Vinco, g. 1900 m., gyv. Ripelialaukio k., Saldutiškio vls.1947 07 16 suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje, ten 1949 12 14 ir mirė.

RŪKAS JONAS VYTAUTAS, Justino, g. 1928 m., gyv. Utenoje. Mokinys. Suimtas 1946 07 04 ir nuteistas 7 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Magadano sr. lageriuos (Ust Nėra) iki 1955 02 18. Iš tremties paleistas 1956 07 14. Mirė 1971 m. Rusijoj.

RŪKAS VINCAS, Kazio, g. 1907 m. Degučių k., Utenos vls. 1945 07 18 suimtas. Kalintas Vilniuje, Intlage, Vorkutlage. 1946 08 27 paleistas.

RUKŠĖNAS ALBERTAS, Antanas - Liepa, g. 1922 m., gyv. Paūkojės k., Linkmenų vls. Partizanų rezervo OS apylinkės viršininkas. 1951 03 10 suimtas.

RUKŠĖNAS BALYS, Juozo - Rugys, g. 1923 m., gyv. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1945 01 03, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karagandoje iki 1954 09 26. T remtyje buvo iki 1956 04 20. Grįžti į Lietuvą leista 1963 10 01, bet nebegrįžo.

RUKŠĖNAS STASYS, Antano, g. 1909 m., gyv. Buitūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1946 05 suimtas ir lageriuos prabuvo iki 1955 m. Mirė 1970 m.

RUKŠYS JUOZAS, Juozo, g. 1892 m., gyv. Utenoje, darbininkas. Partizanų rėmėjas. 1944 12 29 suimtas, bet 1945 07 04 byla nutraukta.

RUKŠYS JUOZAS, Liudviko, g.1899 m., gyv. Jonapolio k, Daugailių vls. 1944 12  06 suimtas. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1954 06 27. Mirė 1990 m.

RŪKŠTELĖ JONAS, Adolfo, g. 1897 m., gyv. Bernotiškio k., Daugailių vls. 1944 09 09 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1954 07 24. Iš tremties paleistas 1956 06 29.

RŪKŠTELĖ KAZYS, Adolfo, g.1908 m. Bernotiškio k., Daugailių vls. Partizanas. 1946 12 24 suimtas, nuteistas 5 m. lagerio. Išvežtas į Tiumenės sr.

RŪKŠTELYTĖ ADELĖ, Adolfo - Judita, g. 1929 m. Pavarlio k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1946 12 24, nuteista 7 m. lagerio. Kalinta Pesčianlage iki 1953 07 18. Iš tremties paleista 1958 01 04.

RUPINSKAS ANTANAS. Kalintas Altajaus kr., Kemerove.

RUSAKEVIČIŪTĖ - GRUŠECKIENĖ EUGENIJA, Jono, g. 1922 m., gyv. Polekniškio k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1945 10 03, nuteista 8 m. lagerio ir3m. tremties. Kalinta Norillage iki 1953 1003,po to iki 1956 05 30 buvo Karagandos sr. tremtyje.

RUZGA ANTANAS, Kazio, g. 1923 m. Raistinių k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. 1945 12 28 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Uchtižemlage, Steplage iki 1954 10 21. Iš tremties (Tunguska) paleistas 1957 09 08. Mirė 1983 m.

RUZGA VACLOVAS, g.1914(?) m., gyv. Pilkenių k., Tauragnų vls. 1945 m. suimtas ir nuteistas 7 m. lagerio.

RUZGAITĖ - KAZICKIENĖ ALDONA, Igno - Saulutė, g. 1927 m., gyv. Šeimyniškių k., Utenos vls. partizanų ryšininkė. Suimta svetima (Taršauskaitės) pavarde 1948 02 25 ir kalinta Mordovijoj iki 1956 05 18.

RUZGAITĖ ELŽBIETA, Justino, g.1922 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1944 12 19. Nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Pečioroje, Abezėje, Igarkoj, Vorkutoje, Jermakove, Salecharde iki 1953 03 30.

RUZGAITĖ VALĖ, Alfonso, g. 1926 m. Puodžių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. 1947 01 08 suimta, kalinta Utenoje. 1947 04 24 paleista, bet 1949 04 20 ištremta į Bodaibo rajoną, Irkutsko sr. 1956 11 13 paleista. 1965 m. grįžo į Lietuvą.

RUZGAS ALBINAS, Jono, g.1926 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Partizanas. Suimtas 1946 03 04, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Vorkutoje iki 1955 05 10. Mirė 1968 m.

RUZGAS ALGIMANTAS, Igno - Diemedis, g. 1924 m., gyv. Šeimyniškių k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas (su Prano Gasiūno pasu) Abromiškio k., Užpalių vls. 1946 10 30. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1954 09 26, paleistas 1956 06 20. į Lietuvą grįžo 1959 m.

RUZGAS ALGIS, Juozo, g.1929 m., gyv. Aknystėlių k., Leliūnų vls. Suimtas 1950 05 15 ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1956 06 26. Mirė 1988 m.

RUZGAS ALFONSAS, Jono, g. 1895 m., gyv. Puodžių k., Utenos vls. Suimtas 1947 01 08, nuteistas 5 m. lagerių ir 3 m. tremties. Kalintas Karagandos sr. iki 1951 11 23. Tremtyje buvo iki 1954 06 05. Mirė 1961 m.

RUZGAS ALFONSAS, Justino - Saldutis, g.1916 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Partizanas. 1947 02 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Sevvostlage, Magadano sr. Mirė 1954 10 12 lageryje.

RUZGAS ANTANAS, Antano, g. 1903 m., gyv. Daugailių mstl. Suimtas 1944 10 22 kaip 1941 m. sukilėlių būrio vadas. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Karagandos, Pesčianlago lageriuos iki mirties -1952 10 27.

RUZGAS ANTANAS, Kazio, g.1923 m., gyv. Raistinių k., Tauragnų vls. Moksleivis, apkaltintas ryšiais su pogrindžiu ir kalintas Kazachijos lageriuos 1945 12 28 — 1954 10 02. Buvo tremtyje Krasnojarsko krašte. Grįžo 1958 m. Mirė 1983 m.

RUZGAS BALYS, Leono, g. 1921 m. Drąsėnų k., Daugailių vls. Suimtas 1945 03 26. Kalintas Utenoje. 1945 08 31 paleistas.

RUZGAS EUGENIJUS, Norberto, g. 1913 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. 1951 04 14 suimtas ir kalintas Mordovijos lageriuos iki 1958 03 12. Mirė 1986 m.

RUZGAS GABRIELIUS, Juozo, g. 1892 m. Puodžių k., Utenos vls. 1945 0117 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos. Kalintas Steplage. 1956 01 12 paleistas ir grįžo į Lietuvą.

RUZGAS IGNAS, Igno, g. 1890 m., gyv. Šeimyniškių k., Utenos vls. 1946 05 10 suimtas, nuteistas 6 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Kazachijoj, Karlage iki 1953 m. Grįžo 1956 m. Mirė 1976 m.

RUZGAS JONAS, Justino, g. 1929 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1944 12 29, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Vorkutoj iki 1954 09 21. Iš tremties paleistas 1956 04, grįžo 1960m.

RUZGAS JURGIS, Igno, g.1909 m., gyv. Pasalių k., Vyžuonų vls. 1945 03 02 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos, kalintas Vorkutos lageriuos (Rečlagas) iki 1956 0126. Mirė 1985 m.

RUZGAS PETRAS, Kazio, g. 1908 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Suimtas 1946 11 01, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Temlage, Pesčianlage iki 1955 07 23. Paleistas 195605 20. Mirė 1981 m.

RUZGAS STASYS, Kazio, g.1921 m., gyv. Mieleikių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 02 12. Kalintas Utenoje, Švenčionyse, Šilutėje. Nuteistas 5 m. lagerio. 1945 09 30 paleistas.

RUZGAS VALERIJONAS, Norberto, g. 1908 m., gyv. Saldutiškio mstl. Mokytojas. Suimtas 1941 06 14 ir kalintas Rešotų lageryje (Krasnojarsko kr.) ir ten mirė 1942 0206.

RUZGAS VYTAUTAS, Igno - Vytis, g. 1928 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Mokinys. Suimtas 1946 07 18 kaip pogrindžio organizacijos narys, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Vanino, Butugyčano, Miaundžos lageriuos iki 195407 02. Tremtyje buvo iki 1956 06 20. Į Lietuvą grįžo 1959 m.

RUZGIENĖ-ZUIKAITĖ ALDONA, Adomo, g.1928 m., gyv. Utenoje. Suimta 1946 07 05 už antisovietinę veiklą, nuteista 10 m. ir kalinta Utenoje (3 m.) ir Komijos Lemju, Intos lageriuos iki 1955 01 04.

RUZGIENĖ KSAVERA, Karolio, g. 1895 m., gyv. Šeimyniškių k., Utenos vls. 1946 04 11 suimta už antisovietinę veiklą, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Komijoj (Kargopollagas, Minlagas) iki 1955 04 11. Mirė 1988 m.

RUZGIENĖ VANDA, Alfonso, g. 1925 m. Kalinta nuo 1947 08 29 iki 1958 10 25.

SABALIAUSKAS STEPONAS, Mato, g. 1901 m., gyv. Aviniškio k., Kuktiškių  vls. 1945 10 30 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Sevželdorlage, Oziorlage. Paleistas 1958 07 09.

SADAUNYKAS JONAS, Dominyko, g. 1925 m., gyv. Utenoje, mokytojas. Suimtas 1944 12 29. Kalintas Utenoje. 1945 08 22 byla nutraukta, paleistas.

SADAUNYKAS LEONAS, g. 1929 m., gyv. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Mokinys. 1946 06 27 suimtas ir už antisovietinę veiklą kalintas Tolimųjų Rytų Chabarovsko lageriuose iki 1951 02 12.

SAGATAUSKAS ANTANAS, Ambraziejaus, g. 1908 m., gyv. Labeikių k., Leliūnų vls. 1951 01 19 suimtas ir kalintas Minlage (Komija) iki 1956 08 08.

SAKALAUSKAS BENIUS, Augusto, g.1921 m. Šeimyniškių k., Utenos vls. Partizanas. 1947 01 02 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Norilske. 1975 m. grįžo į Lietuvą.

SAKALIS VINCAS, Vinco, g.1916 m., gyv. Saldutiškio mstl. Darbininkas. Areštuotas 1945 m., kalintas iki 1948 m. Mirė 1979 m.

SALADŽIUS ANTANAS, Prano, g.1916 m. Vyžuonose. Amatininkas. 1945 07 05    suimtas. Kalintas Utenoje, Švenčionyse, Vilniuje, Vorkutlage.

SALICKAS ANTANAS, Jono, g. 1919 m., gyv. Kuktiškių mstl. Suimtas 1949 05 19 ir kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1956 06 03.

SALMINAS JONAS, g. Medeniųk., gyv. Paberžynės k., Leliūnų vls. Suimtas 1945 m. ir nebegrįžo.

SAMAVIČIENĖ, KNYŠIUVIENĖ JANINA, Jono, g. 1925 m. Padborkos k„ Leliūnų vls. Partizanų rėmėja. 1945 09 22 suimta, kalinta Taišeto, Magadano lageriuose iki 1955 02 27. Į Lietuvągrįžo 1961 m.

SAMAVIČIUS VACLOVAS, Romualdo, g. 1913 m. Salake, gyv. Utenoje. Geležinkelio tarnautojas. 1945 09 Panevėžyje suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalino Komijoj. 1953 11 10 paleistas. Dingo be žinios.

SAMSONAS ANTANAS, Antano, g. 1908 m., gyv. Beržatilčio k., Tauragnų vls. 1945 06 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas iki 1954 m. Mordovijoje, Kazachijoje. Tremtyje Krasnojarsko krašte buvo iki 1956 m..

SAMULIS JONAS, Mykolo, g. 1929 m., gyv. Kemešio k., Saldutiškio vls. 1947 09 17 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Aldano lagery iki 1954 09 06. Mirė 1977 m.

SASNAUSKAS JURGIS, Petro, g.1920 m., gyv. Galinių k., Užpalių vls. Partizanas. 1945 07 02 suimtas ir kalintas Vorkutoje iki 1954 12 04, paskui iki 1956 09 03 tremtyje.

SAULEVIČIUS JONAS, Vlado, g. 1907 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 12 19, kalintas Vorkutoje iki 1955 1013. Mirė 1990 m.

SAULIUS JUOZAS, Jono, g. 1908 m. Vidžiūnų k., Tauragnų vls. 1945 03 19 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje. Mirė 1948 06 30 lageryje.

SEDELSKIS FELIKSAS, Jono, g. 1892 m., gyv. Kazimieravo k., Tauragnų vls. Mokytojas. 1948 07 10 suimtas ir kalintas Dubravlage (Mordovija) iki 1957 08 30.

SEMĖNAS ALGIRDAS, Jono, g.1931 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. 1950 03 01 suimtas (nuplėšė rinkiminį plakatą) ir kalintas iki 1954 10 07 Dudinkos lageryje, Krasnojarsko kr.

SEREDŽIUS JUOZAS, Jurgio, g. 1914 m., gyv. Utenoje. Mokytojas. 1945 06 17 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio ir kalintas Vorkutoje (Rečlage) iki 1946 02 20. Byla nutraukta. Mirė 1982 m.

SILICKAS JURGIS, Jono, g. 1898 m. Grybelių k., Utenos vls. Miškininkas, partizanų ryšininkas. 1945 05 18 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Kolymoj, Dubravlage iki 1955 07 28. Iš tremties Karagandos sr. paleistas 1956 04 20. Mirė 1980 m.

SILICKIENĖ ONA, Antano, g. 1907 m., gyv. Grybelių k., Utenos vls. Partizanų rėmėja. 1945 05 19 suimta, nuteista 8 m. lagerio. Kalinta Sevvostlage. Paleista 1965 0603.

SIRGEDAS ANTANAS, Liudo, g. 1921 m., gyv. Vosgėlių k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1945 06 25, nuteistas 20 m. katorgos ir 5 m. tremties. Iki 1956 07 26 kalintas Vorkutoje.

SIRGEDAS GASPARAS, Martyno, g. 1878 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1944 12 02 ir kalintas Komijoj iki 1945 08 01. Mirė 1966 m.

SIRGEDAS JONAS, Adomo - Karvelis, g. 1927 m., gyv. Kvoselių k., Utenos vls. Partizanas. 1945 07 18 suimtas. Kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutoje iki 1946 07 08. Ištremtas į Pečiorą.

SIRGEDAS JONAS, Juozo, g. 1917 m., Mineiškiemio k., Saldutiškio vls. 1945 06 29 suimtas. Kalintas Švenčionyse. 1945 10 12 byla nutraukta.

SIRGEDAS JUOZAS, Gasparo, g. 1919 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. 1948 03 04 suimtas ir kalintas Norilsko lageriuos (Krasnojarsko kr.) iki 1956 04 14. Tremtyje buvo iki 195604 25. Mirė 1977 m.

SIRGEDAS POVILAS, Liudo - Tigras, g. 1924 m., gyv. Raguškių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1945 06 23, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Iki 1955 09 17 kalintas Steplage, ištremtas į Balchašą.

SIRUTIS BOLESLOVAS, Zigmo - Eimutis, g. 1929 m., gyv. Šeimyniškių k., Užpalių vls. Partizanas. Suimtas 1953 03 11, kalintas Irkutsko sr. lageriuose iki 196003 04.

SIRUTIS SIMONAS, Motiejaus, g. 1912 m., gyv. Šeimyniškių k. (prie Sudeikių), suimtas 1945 12 31, nuteistas 10 m. lagerio ir mirė Čiukotkos lageryje 1946 12 15.

SIRVYDIS NAPALYS, Kazio, g.1889 m., gyv. Paškoniųk., Užpalių vls. Už partizanų rėmimą 1949 03 19 suimtas, kalintas Irkutsko lageriuos iki 1955 03 07. Mirė 1980 m.

SKABIEJUS VYTAUTAS, Dominyko - Viesulas, g. 1929 m. Partizanas. Gyveno Meldučių k. Slapstėsi Skrebiškių k., Leliūnų vls. 1949 06 06 buvo suimtas ir nuteistas.

SKLĖRIUS BRONIUS, Jono, g.1913 m., gyv. Utenoje, darbininkas. Partizanų rėmėjas. 1947 08 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Minlage iki 1954 12 30. Iš tremties Komijoje paleistas 1956 05 30.

SKLĖRIUS JONAS, Jono, g. 1911 m. Dusynių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas. 1947 08 10 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Sevvostlage ir Beralge iki 1954 02 15.

SKURKIS JONAS, Petro, g. 1905 m. Nemeikščių k., Utenos vls. 1944 10 20 suimtas, nuteistas 20 m. katorgos. Kalintas Vorkutlage, Ugličiuj. Paleistas 1956 08 19.

SLABŠINSKAS BRONISLAVAS, Jono, g. 1921 m., gyv. Bikūnų k., Antalieptės  vls. (dabar Utenos rj.). Suimtas 1944 12 09, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1954 06 26, tremtyje buvo iki 1956 06 26.

SLAPŠINSKAS BALYS, Telesforo, g. 1919 m. Bikūnų k., Antalieptės vls. 1945 05 05 suimtas. Kalintas Vilniuje, Sevdvinlage.

SLAPŠYS PRANAS, Kazio, g. 1895 m., gyv. Paberžynės k., Leliūnų vls. Suimtas 1950 1007, kalintas Permės sr. lageriuos iki 1957 05 15. Mirė 1983 m.

SLAPŠYS STASYS, Jono, g. 1890 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Mokytojas, partizanų rėmėjas. 1945 02 22 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Pesčianlage iki 1954 12 19, paskui buvo tremtyje.

SLAPŠYTĖ DROZD GENĖ, Juozo, g.1924 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. Suimta 1945 09 20, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Komijos ir Magadano sr. lageriuos iki 1954 11 29. Paleista 1956 06 08, grįžo į Lietuvą 1960 m.

SLAVINSKAITĖ VERONIKA, Prano, g. 1924 m., gyv. Vosgelių k., Utenos vls. 1947 02 10 suimta. Kalinta Utenoje. 1947 09 02 paleista.

SLAVINSKAS ADOLFAS, Povilo, g. 1879 m., gyv. Pavyžinčio k., Kuktiškių vls. Suimtas 1951 05 14, kalintas Šilutėje iki 1952 11 20. Mirė 1966 m.

SMALAKYS JURGIS, Jono, g.1920 m. 1945 03 14 suimtas ir nuteistas 15 m. Kalintas iki 1955 04 27 Vorkutoje.

SMALAKYS PRANAS, Klemenso, g.1927 m. Suimtas 1951 02 16 ir kalintas iki 195604 14.

SNUKIŠKIS JONAS, Antano - Ąžuolas, g. 1920 m., gyv. Papiškių k., Utenos vls. Partizanas. 1945 06 24 Trečialaukio k. suimtas, nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje iki 1955 08 24. Paleistas 195605 09.

SRIUBAS ANTANAS, Domo, g. 1893 m., gyv. Vasyliškio k., Leliūnų vls. 1950 04 05 sodyboj buvo užtiktas bunkeris. Žuvo 4 partizanai. Šeimininkas suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, išsiųstas į Ozemą. Mirė 1972 m.

SRIUBIENĖ JANINA, Fausto, g. 1908 m., gyv. Vasyliškio k., Leliūnų vls. Sodyboje laikė partizanų bunkerį. 1950 04 05 slėptuvė buvo surasta, šeimininkai suimti. Kalino Vorkutoj, Abezėj, Intoj, Kazachijoj. Paleido 1957 m. Mirė 1989 m.

STANIULIS JONAS, Vinco, g.1900 m., gyv. Buivydų k., Leliūnų vls. Suimtas 1947 07 01 (sodyboje nušauti 3 partizanai) ir nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Karagandos ir Omsko sr. lageriuose. Paleistas 1955 10 24.

STANKUS ANTANAS, Antano, g.1924 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1962 02 28 ir kalintas Mordovijoj iki 1968 11 04.

STASIŠKIS PETRAS, Petro, g.1905 m. Kušnieriūnų k., Užpalių vls. 1945 06 24 suimtas. Kalintas Vilniuje, Sevdvinlage. 1946 10 31 byla nutraukta, paleistas.

STASIULIS JONAS, Jurgio, g. 1928 m., gyv. Antilgės k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 12 05, kalintas Utenoje. 1945 02 27 Karo tribunolo išteisintas, paleistas.

STASIULIS VALENTINAS, Jurgio, g.1926 m., gyv. Antilgės k., Tauragnų vls. 1944 10 28 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Vorkutoje iki 1955 08 06. Paleistas 1956 05 29. Grįžo į Lietuvą 1961 m.

STASIŪNAS BRONIUS, Prano, g. 1887 m., gyv. Utenoje, tarnautojas, vienas iš “Kęstučio” organizacijos kūrėjų. 1945 07 12 suimtas, nuteistas lOm. lagerių ir 5 m. be teisių. Mirė Čeliabinsko lageryje 1946 m.

STAUGAS STANISLOVAS, Vincento, g. 1901 m., gyv. Utenoje. 1945 05 23 suimtas, nuteistas 15 m. katorgos.

STEIBLYS VLADAS, Jono, g. 1922 m., gyv. Prūsokiškių k., Kuktiškių vls. 1950 06 24 suimtas ir kalintas Karagandos lageriuose iki 1956 06 26.

STENIULYTĖ BRONĖ, Mato, g. 1919 m. Paežerių k., Leliūnų vls. 1946 03 18 suimta kaip partizanų rėmėja, nuteista 5 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalinta Solikamske, Nyroblage. 1951 03 05 paleista.

STENIULYTĖ ZOFIJA, Mato, g.1922 m., gyv. Paežerių k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. 1946 03 27 suimta, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalinta Uchti-žemlage, Vorkutoje iki 1954 11 30. Paleista 1956 06 01.

STEPONAVIČIUS JONAS, Vinco, g. 1908 m., gyv. Užpaliuos. 1945 12 12 suimtas: apskųstas, kad remia partizanus. Kalintas Permės sr. lageriuos iki 1951 1121.

STEPONAVIČIUS KAZYS, Alekso, g.1915 m., gyv. Šlepečių k., Daugailių vls. Suimtas 1944 12 14 ir kalintas Vorkutos lageriuos iki 195409 07. Mirė 1979 m.

STONYS MYKOLAS, Jono, g.l912m., gyv. Utenoje. Kunigas. Suimtas 1946 12 19, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Uchtižemlage, Ekibastūze, Karabase iki 1954 12 28, paskui tremtyje Karagandoje iki 1956 06 19.

STRAIŽYS ALBERTAS, Kosto, g. 1912 m., gyv. Leliūnų mstl. Suimtas 1949 05 03 ir kalintas Gorkio sr. lageriuos iki 1955 10 28. Mirė 1985 m.

STREIŽYS BRONIUS, Justo, g. 1913 m., gyv. Nemeikščių k., Utenos vls. 1945 08 29 suimtas Kaune, išvežtas į Vorkutos ir Pečioros lagerius ir 1948 05 31 mirė džiova.

STRAZDAS JONAS, Juozo, g. 1910 m., gyv. Strazdų k., Tauragnų vls. 1944 12 27 suimtas, kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1954 07 14.

STRAZDAS JUOZAS, Mykolo, g. 1884 m., gyv. Strazdų k., Tauragnų vls. 1945 02 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas iki 1955 02 10. Mirė 1978 m.

STRIELČIUNAS JUOZAS, Juozo, g. 1909 m., gyv. Antandrajos k., Daugailių vls. Suimtas 1950 01 12. Kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1956 06 14.

STUKAS KAZYS, Alekso, g.1928 m., gyv. Šeimyniškių k., Užpalių vls. 1945 03 17 suimtas, 1945 06 07 byla nutraukta, paleistas.

STUKAS PRANAS, Dominyko, g. 1921 m., gyv. Tarvydžių k., Užpalių vls. 1944 12 20 suimtas, kalintas Utenoje, Švenčionyse, Vilniuje, Intlage, Vorkutlage. 1946 12 24 paleistas į Lietuvą. 1951 10 02 ištremtas į Jemeljanovo rj. 1958 06 24 paleistas. 1983 m. mirė.

STUNDŽAITĖ- DATKŪNIENĖ STEFA, Antano, g.1922 m., gyv. Utenoje. Tarnautoja. Už partizaniškų dainų ir atsišaukimų spausdinimą, 1947 07 15 suimta, kalinta Mordovijoj, Javaso lageryje. Paleido 1954 07 15.

STUNDŽAITĖ-VALEIKIENĖ ELVYRA, Kazio, g, 1929 m., gyv. Saldutiškio mstl. Suimta 1946 06 28 ir kalinta iki 1954 11 05. Tremtyje buvo Magadane iki 1956 01 16.

STUNDŽAITĖ - MUSTEIKIENĖ APOLONIJA, Jono, g. 1915 m., gyv. Gaidelių k., Tauragnų vls. Suimta 194608 07, kalinta iki 1956 01 14. Mirė 1985 m.

STUNDŽAITĖ ELVYRA, Kazio, g. 1929 m. Saldutiškyje. Darbininkė, partizanų ryšininkė. 1946 06 suimta, 1949 04 11 nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Panevėžyje, Steplage, Sevvostlage. Paleista 1954 11 05.

STUNDŽAITĖ STEFA, Antano, g.1922 m., gyv. Ąžuolijos k., Utenos vls. Tarnautoja. Partizanų rėmėja. 1947 07 19 suimta, nuteista 7 m. lagerio. Kalinta Temlage (Mordovija). Paleista 1954 07 15.

STUNDŽIA ANTANAS, Jono - Uosis, g. 1923 (1928) m., gyv. Meldutiškio k., Tauragnų vls. Apkaltintas kaip partizanų ryšininkas ir partizanas. 1945 01 29 suimtas. Nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalino Vorkutoj iki 1954 09 06. Į Lietuvą grįžo 1955 m.

STUNDŽIA ANTANAS, Petro, g.1908 m., gyv Daunorų k., Tauragnų vls. Tarnautojas. Suimtas 1945 02 23, nuteistas 25 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutos, Uchtos lageriuos iki 1955 02 11, tremtyje buvo iki 1956 03 10. Į Lietuvą grįžo 1957 m. Mirė 1969 m.

STUNDŽIA JONAS, Petro, g.1905 m., gyv. Daunorų k., Tauragnų vls. Tarnautojas. Suimtas 1945 02 23, nuteistas 25 m. katorgos ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoj, Rečlage, Uchtos lageriuos iki 1955 01 11, paskui iki 1956 05 21 buvo tremtyje. Mirė 1988 m.

STUNDŽIA JUOZAS, Juozo, g. 1912 m., gyv. Tauragnuose. Mokytojas. Dirbo Antupių k., Gižų vls., Vilkaviškio apskr. 1941 06 14 suimtas, kalintas Rešiotų, Ingašo, Kansko lageriuos, paskui 1951 01 22-1956 04 07 buvo tremtyje.

STUNDŽIA JUOZAS, Petro, 1906 m., gyv. Daunoruose, Tauragnų vls. Tarnautojas. 1945 01 22 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Sevželdorlage, Berlage, ištremtas į Magadano sritį 1954 03 11. Į Lietuvą negrįžo, ten 1965 m. ir mirė.

STUNDŽIA KAZYS, Jurgio, g. 1892 m., gyv. Meldutiškio k., Tauragnų vls. 1945 01   21 suimtas kaip partizanų rėmėjas ir net būrio vadas. Nuteistas mirti. Bausmė pakeista 20 m. katorgos ir 5 m. tremties. Mirė Dudinkos lageryje (Krasnojarsko kr.) 1948 06 29.

STUNDŽIA MYKOLAS, Ksavero, g. 1908 m., gyv. Gaidelių k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas. Nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Džezkazgano lageryje nuo 1946 06 15 iki 1955 01 25, tremtyje buvo iki 19570429. Mirė 1997. Šeima 1949 m. ištremta.

STUNDŽIA PETRAS, Anupro, g. 1906 m., gyv. Saldutiškio vls. 1945 07 20 suimtas. Kalintas Švenčionyse, Intos, Vorkutos lageriuose. 1946 06 27 paleistas.

STUNDŽIA PETRAS, Petro, g. 1920 m., gyv. Daunorų k., Tauragnų vls. 1945 02 03 suimtas, byla nutraukta.

STUNDŽIA STEPAS, Juozo, g. 1916 m., gyv. Meldutiškio k., Tauragnų vls. 1945 02    28 suimtas. 1945 07 14 byla nutraukta. Paleistas. 1948 05 22 ištremtas į Krasnojarsko kr. 1957 12 19 paleistas. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

STUPOKAS ALEKSANDRAS, Stasio, g. 1920 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 07 24, kalintas Balchašo lageriuos iki 1955 02 27. Mirė 1977 m.

SUDNICKAS JONAS, Mykolo, g.1930 m., gyv. Vyžuonėlių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1950 10 14, kalintas iki 195501 17.

SUDNIENĖ CECILIJA, Kazio, g. 1893 (1900) m., gyv. Šarkių k., Saldutiškio vls. Suimta 1946 08 10, nuteista 7 m. lagerio ir 3 m. tremties, kalinta Karlage iki 1953 08 08. Mirė 1986 m.

SUDNIUS VLADAS, Vinco, g.1893 m., gyv. Antalamėstės k., Saldutiškio vls. Suimtas 1951 03 21, kalintas Šilutėje iki 1953 06 15, tremtyje buvo iki 1958 06 04. Mirė 1977 m.

SUDNIŪTĖ- RAKAUSKIENĖ BRONĖ, Juozapo, g. 1926 m. Šarkių k., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Suimta 1948 03 26, kalinta Mordovijoj iki 195601 24. Tremtyje buvo iki 195606 13.

SUKAREVIČIUS PRANAS, Juozo, g. 1907 m., gyv. Viešintų k., Utenos vls. Už prievolių neįvykdymą nuo 1950 iki 1952 m. kalintas Klaipėdoje, paskui iki 1959 m. buvo tremtyje Krasnojarsko kr. Mirė 1988 m.

SURGAILIS ALBINAS, Antano, g.1911 m. Kirklių k.. Daugailių vls. Amatininkas. 1946 01 suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje. Nuteistas 10 m. lagerio. Mirė 1948 m. lageryje Tolimuosiuose Rytuose.

SURGAILIS TOMAS, Klemenso, g.1901 m., gyv. Užpalių mstl. 1941 m. sukilimo dalyvis. Suimtas 1944 08 20, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Steplage, Kazachijoje iki 1954 05 10, tremtyje Karagandos sr. buvo iki 1956 05 20. Mirė 1979 m.

SURGAILIS VINCAS, Klemenso, g. 1908 m., gyv. Kirkliųk., Daugailių vls. Suimtas 1944 12 08, nuteistas 7 m. lagerio, kalintas Intoje iki 1951 04 22.

SURGAUTAS KAZYS, Juozo, g.1909 m. Remeikių k., Skiemonių vls. 1941- 1943 m. buvo Utenos kalėjimo viršininkas. 1947 05 26 Karo tribunolo nuteistas 15 m. katorgos ir 5 m. be teisių. Kalintas Karagandos sr. Pesčianlage. 1956 04 21 paleistas.

SUSČIANOVAS POVILAS, Stepono, g. 1925 m., gyv. Puodžių k., Užpalių vls. 1945 07 13 suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje, Vorkutlage, Velske iki 1947 10 06. 1947 10 28 paleistas. Mirė 2000 m.

SUSČIANOVAS STEPONAS, Alekso, g. 1894 m., gyv. Puodžių k., Užpalių vls., nuo 1945 07 14 iki 1947 10 06 kalintas Pečioros lageriuose.

SVIGARIS ALBINAS, Jono, g. 1924 m., gyv. Radžiūnų k., Utenos vls. Legalizavęsis partizanas. 1946 0130 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Kargopollage, Doliskoje, Karabaseiki 1955 03 07. Tremtyje buvo iki 195604 10. Grįžo į Lietuvą 1969 m. Mirė 1983 m. Šeima ištremta.

SVIGARIS KAZYS, Jono, g. 1923 m., gyv. Radžiūnų k., Utenos vls. Partizanas. 1945 m. legalizavosi, bet 1946 0123 buvo suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties, kalintas Utenoje, Uchtižemlage. Mirė lageryje Komijoj 1947 m.

SVIKLYS STANISLOVAS VYTAUTAS, Juozo - Papartis, g. 1928 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Mokinys. Partizanų ryšininkas. Už partizanų rėmimą 1947 07 19 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Uchtos, Vorkutos (Rešiotų) lageriuos iki 1955 10 30. Paleistas 1955 m. Šeima ištremta.

SVILAS BENEDIKTAS, Balio, g. 1922 m., gyv. Antakalnių k., Užpalių vls. Suimtas 1948 12 15 ir kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1956 08 23.

SVILAS JURGIS, Jeronimo, g. 1923 m., gyv. Rimiškių k., Užpalių vls. Ūkininkas. 1945 01 16 suimtas, kalintas Utenoje. 1945 05 03 byla nutraukta.

SVILAS POVILAS, Zigmo, g. 1889 m., gyv. Utenoje, dirbo apskrities gydytoju, buvo apskrities tautininkų sąjungos pirmininkas. Suimtas 1940 07 22, kalintas iki 19480722. Mirė 1953 m.

SVILAS RIČARDAS, Povilo, g.1921 m., gyv. Vilniuje, studentas, pogrindžio organizacijos narys. 1945 09 30 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kalintas Pečiorlage, Minlage iki 1953 m. ir ištremtas į Komiją.

ŠALČIŪNAS JONAS, Jono, g. 1921 m., gyv. Indubakių k., Saldutiškio vls. Valstietis. 1947 09 17 suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Potmos, Kolymos ir kt. lageriuose iki 1955 10 20, buvo tremtyje iki 1964 06 25 Chabarovsko krašte.

ŠALTENIS ANICETAS, Jono, g.1901 m., gyv. Gulelių k., Leliūnų vls. Už paramą partizanams 1952 03 04 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Molotovo sr. lageriuose iki 1955 03 17. Mirė 1978 m.

ŠALTENIS KAZYS, Kazio, g. 1900 m. Viskėnų k., Utenos vls. Nepriklausomybės kovų savanoris, juristas, atsargos kapitonas, šaulys. 1948 03 26 suimtas kaip anti-sovietinės organizacijos narys ir nuteistas 7 m. lagerių. Mirė Abezės lageryje 1954 09 16.

ŠAPOKA BRONIUS, Alfonso, g. 1926 m., gyv. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Utenos gimnazijos mokinys. 1947 12 06 suimtas kaip antisovietines organizacijos narys, nuteistas 15 m. lagerių. Kalintas Karagandos lageriuose. Paleistas 1956 m. Mirė 1981 m.

ŠAPOKA KAZYS, Antano, g. 1929 m., gyv. Likančių k., Užpalių vls. Rėmė partizanus. Sovietų armijoj 1952 04 30 suimtas. Kalintas Minske, Intoje. Paleistas 1956 09 20.

ŠAPOKA KAZYS, Jono, g.1880 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. 1945 09 25 suimtas ir kalintas Komijoj iki 1950 11 21. Mirė 1951 02 19.

ŠAPOKAITĖ BRONĖ, Kazio, gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. Suimta 1945 m. už ryšius su partizanais. Kalinta Abezės lageryje.


ŠAPOKAITĖ ONA, Kazio, g. 1927 m., gyv. Antalgės k., Leliūnų vls. Suimta 1945 09 21, kalinta Magadano sr. iki 1955 02 28. Mirė 1980 m.

ŠATKUS KAZYS, Simono, g.1897 m., gyv. Viešeikių k., Užpalių vls. Suimtas 1946 05 13, kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1956 05 04. Mirė 1978 m.

ŠEDUIKYTĖ - SMALAKIENĖ ANELĖ, Prano, g. 1927 m., gyv. Utenoje. 1945 07 23 suimta, apkaltinta antisovietine veikla, kalinta Pečioros lageriuose iki 1954 12 01.

ŠEIKAUSKAS JUOZAS, Prano, gyv. Tauragnų mstl. 1945 01 18 buvo suimtas, kad rinko žinias apie skrebus ir kariuomenę. 1945 05 15 Utenos kalėjime užmuštas.

ŠEIKIS PETRAS, Petro, g. 1919 m., gyv. Pažuvinčio k., Kuktiškių vls. 1949 03 28 vežamas į Sibirą pabėgo. Po savaitės buvo pagautas ir nuteistas 20 m. lagerio. Kalintas Vorkutoje. Grįžo 1958 07 19. Mirė 1979 m.

ŠEIKYTĖ- RUZGIENĖ VANDA, Alfonso, g. 1925 m., gyv. Vikėnų k., Kuktiškių vls. Už ryšius su pogrindžiu 1947 08 29 suimta, nuteista 8 m. lagerių. Kalinta Vorkutoje iki 1955 m. Tremtyje gyveno iki 1958 10 25. Į Lietuvą grįžo 1960 m.

ŠEMELIENĖ TEKLĖ, Liudo, g. 1899 m., gyv. Tauragnų mstl. Mokytoja. Suimta 1945 08 09, nuteista 8 m. lagerių, kalinta Vorkutos lageriuos iki 1953 08 08, tremtyje buvo iki 1956 04 24. Mirė 1968 m.

ŠERĖNAS JONAS, Antano, g.1923 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanas. Saugumo agento V. Samavičiaus apnuodytas, 1946 04 01 buvo suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1956 04 03. Mirė 1995 m.

ŠIDLAUSKAS ANTANAS, Jono, g. 1922 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 04 24, kalintas Komijoj iki 1956 01 26.

ŠIDLAUSKAS BALYS, Jono, g.1920 m., gyv. Utenoje. Mokytojas, partizanų ryšininkas. 1946 04 06 slapta ištardytas, po trijų savaičių suimtas.

ŠIDLAUSKAS POVILAS, Domo, g.1908 m., gyv. Šiaudinių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. Suimtas 1944 12 28, kad nėjo į sovietų kariuomenę. Kalino Vorkutos lageriuos iki 1954 09 20, dar 1,5 m. buvo tremtyje. Grįžo į Lietuvą 1970 m.

ŠILEIKA VYTAUTAS, Jono, g. 1930 m., gyv. Degulių k., Utenos vls. 1951 06 11 su partizanais nusiaubė Kvyklių skaityklą, sudaužė sovietinių vadų portretus. 1952 07 15 suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių ir 5 m. atimant teises.

ŠILEIKIS PETRAS, Kazio, g. 1904 m., gyv. Jasonyse. Tarnautojas. 1941 06 14 suimtas, nuo 1941 iki 1951 m. kalintas Rešiotų lageryje, po to iki 1958 m. buvo tremtyje Abano rj. Mirė 1995 m.

ŠILEIKIS PRANAS, Stasio, g. 1931 m., gyv. Rukliųk., Daugailių vls. Suimtas 1948 12 18, kalintas Vilniuje ir Suchobezvodnaja lageryje iki 1951 12 22.

ŠILEIKIS ROMUALDAS, Kazio, g. 1911 m., gyv. Utenoje. Buvo policininkas, po karo slapstėsi. 1952 06 24 suimtas ir kalintas Kemeravo sr. lageriuos iki 1955 10 22. Mirė 1988 m.

ŠIMĖNIENĖ ELŽBIETA, Juozo, g. 1924 m. Suimta 194508 14, kalinta iki 195008 10.

ŠIMKŪNAS POVILAS, Jono, g.1907 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Suimtas 1946 02 23, kalintas Vorkutoje iki 1955 04 12. Mirė 1967 m.

ŠIMONĖLIS ANTANAS, Mykolo - Hitleris, g. 1910 m., gyv. Nolėnų k., Utenos vls. Partizanų būrio vadas. 1946 10 25 su 11 partizanų legalizavosi. 1952 10 06 suimtas ir kalintas Molotovo sr. lageriuos iki 1959 08 17. Mirė 1976 m.

ŠIMONĖLIS JONAS, Adomo - Voras, g. 1923 m., gyv. Užvareikių k., Utenos vls. Partizanas. 1945 06 23 suimtas. Nuteistas 15 m. lagerio. Kalintas Vorkutos, Uralo, Norilsko, Krasnojarsko lageriuos. Paleido 1956 05 13.

ŠIMONĖLYTĖ - BUDRIENĖ ADELĖ, Adomo, g. 1920 m., gyv. Užvareikių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė, suimta 1945 06 23 ir kalinta Intoje iki 1954 12 13.

ŠINKŪNAITĖ - ŠINKŪNIENĖ GENOVAITĖ, Jono, g. 1930 m., gyv. Grašių k., Tauragnų vls. Suimta 1951 06 20, kalinta Pečioros lageriuos iki 1954 10 01.

ŠINKŪNAITĖ-LAUKIENĖ GENOVAITĖ, Juozo, g. 1925 m., gyv. Sėlės k.,Tauragnų vls. 1947 0521 suimta, kalinta Archangelsko sr. lageriuose iki 1954 07 15.

ŠINKŪNAS ALFONSAS, Jono, g. 1920 m., gyv. Jačiūniškių k., Tauragnų vls. LVR karys, partizanas, 1944 12 10 suimtas. Nuteistas 20 m. katorgos darbų ir 5 m. tremties. Kalintas Vorkutoje, Molotovo sr., Norilske. Paleistas 1956 04 21.

ŠINKŪNAS ANTANAS, Antano - Ribokas, g. 1928 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 01 25 suimtas, kalintas Prostoronskajės (Kazachija), Kingyro, Džezkazgano lageriuose iki 1954 12 08. Paleistas 1955 04 03.

ŠINKŪNAS ANTANAS, Viktoro, g. 1898 m., gyv. Sėlės k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 0831 ir kalintas Komijos lageriuose iki 1949 08 31. Mirė 1976m.

ŠINKŪNAS JONAS, Kazio-Vėjas, g.1908 m., gyv. Šinkūnų k., Tauragnų vls. Tarnautojas. Partizanų rėmėjas, ryšininkas. Verbuotas saugumo agentu, bet nevykdęs užduočių, 1950 01 01 suimtas, kalintas Karlage iki 195607 19. Mirė 1988 m.

ŠINKŪNAS JUOZAS, Jono, g. 1897 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. 1948 10 18 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 04 14. Mirė 1974 m.

ŠINKŪNAS JUOZAS, Vinco, g. 1890 m., gyv. Šeimaties k., Tauragnų vls. Ūkininkas. 1945 02 03 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje, paleistas 1954 06 16. Mirė 1975 m.

ŠINKŪNAS KAZIMIERAS, Juozo, g.1903 m., gyv. Klykių k., Tauragnų vls. 1948 12 15 suimtas, kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 03 21. Mirė 1979 m.

ŠINKŪNAS LIUDVIKAS, Juozo, g.1908 (1922) m., gyv. Pikčiūnų k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkas, partizanas. 1946 11 07 suimtas, kalintas Karagandos sr. lageriuos iki 1955 04 23. Mirė 1981 m.

ŠINKŪNAS PRANAS, Antano, g.1897 m., gyv. Kaliekių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1950 12 16, kalintas iki 1954 10 20. Mirė 1987 m.

ŠIUKŠTAITĖ - DABUŽINSKIENĖ STASĖ, Jono, g. 1928 m., gyv. Utenoje. 1945 10 suimta ir išvežta į Vorkutos lagerį Predšachnaja. 1946 09 paleista.

ŠYVYTĖ- KUČINSKIENĖ VALENTINA, Silvestro, g. 1920 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Partizanų rėmėja. Suimta 1946 12 11, nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. be teisių. Kalinta Mordovijoje. Paleista 1955 12 30.

ŠKLĖRIS BRONIUS, Jono, g. 1913 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 02 22, kalintas Intos lageryje iki 1954 12 30. Tremtyje buvo iki 1956 05 30.

ŠUKYS FELIKSAS, Karolio, g. 1917 m., gyv. Kušlių k., Užpalių vls. Partizanas. Suimtas 1945 01 23, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1954 09 14, tremtyje buvo iki 19560401.

ŠUKYS PRANAS, Antano, g.1921 m., gyv. Nečionių k., Kamajų vls., Rokiškio apskr.. Partizanų ryšininkas, 1950 02 01 suimtas, nuteistas 25 m., perteistas 6 m. lagerio, kalintas Tiumenės sr. Salichardo lageriuos iki 1955 07 12.

ŠULGA PRANAS, Martyno, g. 1917 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1950 02 04, kalintas Archangelsko sr. lageriuose iki 1956 05 07. Mirė 1971 m.

ŠULGIENĖ ONA, Jono, g. 1916 m., gyv. Utenoje. Geležinkelio darbininkė. Už pagalbą partizanams 1950 02 15 suimta, nuteista 25 m. Kalinta Krasnojarsko kr. lageriuos iki 195602 15.

ŠULSKIS ALBINAS, Juozo, g. 1922 m., gyv. Čižiškių k., Užpalių vls. 1950 09 22 suimtas, nuteistas 25 m. lagerių. Kalino Konjono lageriuos, 1954 m. pervežė į Srednikansko anglių kasyklas. Nuo 1956 m. dirbo Ojimikansko aukso kasyklose, Bratsko akmenų skaldyklose, Taišeto baldų dirbtuvėse. 1959 byla buvo peržiūrėta. Grįžo namo 1960 11 19.

ŠULSKIS VACLOVAS, Alekso, g. 1920 m., gyv. ir dirbo Utenoje. 1945 06 suimtas, dirbo lageriuose prie Maskvos, Stalingrado statybose. 1946 10 25 pabėgo.

ŠUMINAS ALGIRDAS - Kurklys, gyv. Pučkoriškių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos.

ŠUMINAS ANTANAS, Jono, g. 1902 m. Klykių k., gyv. Katlėrių k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėjas. 1950 m. rudenį suimtas, kaip prisidėjęs prie saugumo agento nužudymo. Nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje, Rečlage. Grįžo iš tremties 1956 m. Mirė 1962 m.

ŠUMINAS JUOZAS, Igno, g. 1910 m. Suimtas 1949 08 01, kalintas iki 1956 09 01.

ŠUTINYS BALYS, Jono-Spindulys, g.1922 m., gyv. Galelių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas. Tarnautojas. Suimtas 1949 09 27 ir kalintas iki 1957 08 16. Liko Rusijoj.

ŠUTINYS JUOZAS, Igno, g.1910 m., gyv. Ežeraičiųk., Utenos vls. 1949 08 04 suimtas, 10 m. kalintas Karagandos lageriuos, Omske. Paleistas į Lietuvą 1956 m.

ŠUTINYS STASYS, Jono, g.1924 m., gyv. Galelių k., Vyžuonų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1949 12 08, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje. Paleistas 1956 08 18.

ŠUTKUS PRANAS, Domo, g. 1922 m. Suimtas 1948 08 31, paleistas 1955 01 01.

ŠVILPA JUOZAS, Prano, g. 1909 m., gyv. Jasonių k., Utenos vls. Suimtas 1949 12. Nuteistas 25 m. lagerių. Kalintas Archangelsko sr., paleistas 1955 m. Mirė 1982 m.

ŠVILPA POVILAS, Jono, g. 1906 m., gyv. Jasonių k., Utenos vls. Suimtas 1945 02 02, kalintas Vorkutlage iki 1950 02 02, tremtyje buvo iki 1954 06 15. Mirė 1968 m.

ŠVILPA VYTAUTAS, Juozo, g. 1928 nr., gyv. Labeikių k., Leliūnų vls. 1945 10 11 suimtas, kalintas Archangelsko sr. lageriuos, Intoje iki 1953 10 10.

TALAIK1S BRONIUS, Vinco, g.1921 m., gyv. Tauragnų mstl. Siuvėjas. Suimtas 1946 09 05, kalintas Magadano sr. iki 1950 07 19. [ Lietuvą grįžo 1957 m.

TAMOŠIŪNAITĖ - KUZMINSKIENĖ ALDONA, Juozo, g. 1927 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. Mokinė. Suimta 1945 06 17, nuteista 10 m. lagerio, kalinta Karagandos sr. lageriuos iki 1954 08 20.

TAMOŠIŪNAITĖ ELENA, Juozo, g. 1923 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. 1946 11 02 suimta ir apkaltinta antisovietine veikla ir ryšiais su partizanais. Nuteista 10 m. lagerio.

TAMOŠIŪNAS ANTANAS, Povilo, g. 1908 m., gyv. Aknystėlių k., Leliūnų vls.1946 12 20 suimtas kaip partizanų rėmėjas. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. be teisių. Kalintas Kolymos, Kočygano, Centralnio, Sovsumano lageriuose iki 1955 m., išvyko į Krasnojarsko kr. pas ištremtą šeimą ir suja grįžo 1958 m.

TAMOŠIŪNAS JULIUS, Juozo, g.1926 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. Mokinys. Suimtas 1945 07 26, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1954 11 15. Tremtyje buvo iki 1956 08 16.

TAMOŠIŪNAS JUOZAS, Teodoro, g.1890 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. Suimtas 1945 0627, kalintas Komijoj iki 1955 09 13. Mirė 1966 m.

TAMOŠIŪNAS KAZYS, Juozo, g. 1922 m., gyv. Avižienių k., Utenos vls. Mokytojas, LLA narys, palaikė ryšius su partizanais. 1944 11 27 buvo suimtas. Rasta rašomoji mašinėlė, vaškuotės, antisovietinių lapelių, šapirografas.

TARAŠKEVIČIŪTĖ - BAREIŠIENĖ ALDONA, Jono, g. 1934 m. gyv. Asmalų k., Kuktiškių vls. Laiškanešė, 1953 02 24 suimta už rastas antisovietines dainas ir nuteista 9 m. lagerio. Kalinta Archangelsko sr. lageriuos iki 1954 12 21.

TARTILAITĖ - KR1ŠČIŪNIENĖ KONSTANCIJA, Jono, g. 1929 m., gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. Suimta 1949 04 14, kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1956 02 01.

TARTILAITĖ - BARKAUSKIENE STANISLAVA, Jono, g. 1926 m., gyv. Jaurelių k., Utenos vls. Mokytoja. Suimta 1948 12 08 Daugailiuose. Nuteista 10 m. lagerio. Kalinta Mordovijos lageriuos iki 1956 03 28.

TARTILAS JONAS, Juozo, g. 1893 m., gyv. Pelėdynės k., Utenos vls. Tarnautojas. 1945 03 29 suimtas, kalintas Vorkutos, Karagandos, Spaskos ir kituose lageriuose iki 1955 03 29. Mirė 1971 m.

TARTILAS ROMUALDAS, Kazimiero, g.1931 m., gyv. Padbuožės k., Utenos vls. Suimtas 1951 04 02, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1955 05 07. Mirė 1979 m.

TARULIS ALGIRDAS, Adomo, g. 1919 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Suimtas 1945 0125, žuvo 1947 01 10 Uchtos lagery.

TARULIS JUOZAS, Kazio, g. 1921 m., gyv. Labeikių k., Leliūnų vls. Kolchozo sąskaitininkas. Suimtas 1952 03 04 kaip partizanų rėmėjas. Nuteistas 25 m. lagerių. Po Stalino mirties byla peržiūrėta, palikta 7 m. lagerio ir 5 m. be teisių. Kalintas Molotovo sr. Užnoro lageryje iki 1956 04 25. Mirė 1968 m.

TARULIS PETRAS, Petro, g. 1890 m., gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. Suimtas 1950 11 20, kalintas Angarlage (Irkutsko sr.) ir ten 1955 05 14 mirė.

TARULIS POVILAS, Adomo, g.1913 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. 1945 02 17 suimtas, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1956 0221. Mirė 1989 m.

TARULIS VYTAUTAS, Adomo, g,1916 m.,gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Suimtas 1945 01 05, kalintas Komijoj iki 195608 30. Mirė 1967 m.

TARULYTĖ-RUZGIENĖ ELENA, Petro-Našlaitė, g. 1924 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Suimta 1947 12 27 kaip partizanų ryšininkė. Kalinta Intos lageriuos (Komija) iki 1955 10 30.

TARVYDAS JUOZAS, Benedikto, g.1906 m., gyv. Užpalių vnk. Suimtas 1945 01 30, kalintas Vorkutoje ir ten 1947 07 25 mirė.

TARVYDAS VYTAUTAS, Mykolo, g.1925 m., gyv. Pilvelių k., Vyžuonų vls. Nuo 1945 01 23 iki 1946 1121 kalintas Liuberco, Stalingrado filtracijos lageriuose.

TYLA ANTANAS, Juozo, g. 1898 m., gyv. Buivydų k., Leliūnų vls. Už veiklą vokiečių okupacijos metais 1950 12 21 suimtas ir kalintas iki 1956(?)m.

TYLA KAZYS, Jono, g.1907 m., gyv. II Buivydų k., Leliūnų vls. Kolchozo pirmininkas. Už paramą partizanams 1952 02 18 suimtas, kalintas Molotovo sr. lageriuose iki 195607 25.

TYLA VLADAS, Kosto - Poetas, g. 1924 m., gyv. Utenoje, buvęs Sakalo būrio partizanas. Suimtas 1946 11 17 kaip daręs fiktyvius dokumentus.

TYLAITĖ - KATINIENĖ ANGELĖ, Jono, g. 1927 m., gyv. II Buivydų k., Leliūnų vls. Partizanų ryšininkė. 1952 03 suimta ir kalinta Uralo lageriuos iki 1956 m.

TYLAITĖ - SAKALAUSKIENĖ BIRUTĖ, Broniaus, g. 1930 m., gyv. Balteniškių k., Leliūnų vls., dirbo Labeikių k. Mokytoja. 1952 01 05 suimta kaip partizanų ryšininkė ir rėmėja, nuteista 10 m. lagerio, kalinta Permės sr. Grįžo 1955 04 01.

TYLAITĖ - KUČINSKIENĖ MONIKA, Broniaus, g. 1928 m., Balteniškių k., Leliūnų vls. Už partizanų rėmimą ir laikymą 1950 04 12 suimta, nuteista 25 m. lagerių. Kalinta Mordovijoj. Grįžo į Lietuvą 1956 m.

TYLIENĖ ELENA, Juozo, g. 1908 m., gyv. Balteniškių k., Leliūnų vls. Už partizanų rėmimą (1950 04 12 čekistai rado bunkerį) nuteista 25 m. lagerių. Kalinta Irkutske, Astrachanėj, Archangelske, Molotove. Grįžo 1956 m. Mirė 1980 m.

TITENIS SERAPINAS, Jono, g. 1900 m., gyv. Patiltės k., Leliūnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 194408 02 suimtas ir užkankintas Vilniaus kalėjime 1945 06 19.

TOLIUŠIS STANISLOVAS, Kazio, g. 1895 m., gyv. Užpalių mstl. 1945 12 02 suimtas ir 1950 07 25 mirė Archangelsko sr. lageryje.

TOLIUŠYTĖ VERONIKA, Stasio, g. 1924 m., gyv. Užpaliuose, pašto skyriaus darbuotoja, 1946 m. suimta.

TRAINYTĖ BIRUTĖ-Lietuvaitė,gyv. Pavozbio k. Ryšininkė. Suimta.

TREINYS ANTANAS, Karolio, g. 1989 m. gyv. Asmalų k., Kuktiškių vls. Suimtas 1948 m., nuteistas 10 m. lagerių ir kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1956 m. Mirė 1972 m.

TREINYS DOMAS, Domo - Žvalgas, g. 1919 m., gyv. Lukniųk., Vyžuonų vls. Ryšininkas. Kalintas nuo 1949 m. iki 1955 m.

TREINYS JUOZAS, Domo - Dagilis, g. 1925 m., gyv. Inkartų k., Tauragnų vls. 1952 05 08 suimtas kaip partizanų rėmėjas ir ryšininkas, nuteistas 25 m. lagerių, kalintas Archangelsko sr. iki 1955 11 23.

TREINYTĖ - RUDĖNIENĖ VANDA, Igno, g. 1928 m., gyv. Papurvės k., Kuktiškių vls. 1951 03 28, netoli suradus bunkerį, suimta ir iki 1955 m. kalinta Vologdos, Stavropolio lageriuose.

TRINKŪNAITĖ - ČERNIAUSKIENĖ BRONĖ, Kazio, g. 1925 m., gyv. Šlapių k., Kuktiškių vls. 1946 06 06 suimta ir laikyta Utenos kalėjime iki 1947 05 27.

TRINKŪNAS ANTANAS, Jono, g. 1893 m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Suimtas 1950 11 07, nuteistas 10 m., kalintas Vorkutos lageriuos iki 1955 09 22. Mirė 1985 m.

TRINKŪNAS ANUPRAS, Jono, g.1924 m., gyv. Lamėsto k., Saldutiškio vls.1947 m. suimtas (Vilniuje) ir nuteistas 10 m. lagerių dėl suklastotų dokumentų. Kalintas Vilniaus kalėjime, Tompovo lageriuose iki 1954 04 27.

TRINKŪNAS JONAS PRANAS, Jono, g. 1914 m., gyv. Trinkūnų k., Saldutiškio vls. Suimtas 1945 11 06, kalintas Komijoj iki 1947 10 27.

TRINKŪNAS JUOZAS, Liudo, g. 1918 m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Kolchozo pirmininkas. Už partizanų rėmimą 1951 02 15 suimtas ir kalintas Kazachijos lageriuos iki 1956 05 20. Mirė 1980 m.

TRINKŪNAS JUSTAS, Jono - Senis, g. 1916 m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1950 10 29, kalintas Chabarovsko ir Magadano sr. lageriuose iki 1956 m. Mirė 1987 m.

TRINKŪNAS KAZIMIERAS, Antano, g.1906 m., gyv. Stūglių k., Tauragnų vls. 1944 07 29 suimtas, nuteistas 10 m., kalintas Vorkutos lageriuos iki 1954 07 18. Mirė 1971 m.

TRINKŪNAS KAZIMIERAS, Kazimiero, g. 1914 m., gyv. Trimoniškio k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. 1946 m. suimtas, kad neišduoda partizanaujančių brolių Kalintas Utenos, Vilniaus kalėjimuos ir apie 1947 m. dingo.

TRINKŪNAS PRANAS, Antano, g.1909 m., gyv. Minčios k., Tauragnų vls. Suimtas 1948 08 13, kalintas Komijoj, Intos lageriuos iki 195506 29. Mirė 1986 m.

TRUČIONIS POVILAS, Adomo, g.1910 m., gyv. Kryželių k., Utenos vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1945 m. suimtas, nuteistas 15 m. ir kalintas Vorkutos lageriuos, ten 1950 m. ir mirė.

TŪBA JUSTINAS, Tomo, g.1905 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas. Suimtas 1947 07 10 ir kalintas Archangelsko sr. lageriuose iki 1952 07 10. Mirė 1976 m.

TŪBELIS JUOZAS, Mataušo, g. 1900 m., gyv. Dičiūnų k., Utenos vls. Suimtas1945 02 17, kalintas Vorkutoje iki 1955 02 12. Mirė 1974 m.

TUBYS VYTAUTAS, Serapino, g.1920 m., gyv. Karveliškio k., Utenos vls. Suimtas 1945 07 24, kalintas Komijoj iki 1952 06 01. Mirė 1968 m.

TUMAS ANTANAS, Vinco, g. 1910 m., gyv. Ak-nystėlių k., Leliūnų vls. Partizanų bunkerio laikytojas. Suimtas 1951 04 15, nuteistas 25 m. lagerio. Kalintas Omsko ir Tomsko sr. lageriuose iki 1955 02 28. Mirė 1999 m.

TUMĖNAITĖ - STANKIENĖ BIRUTĖ, Antano, g. 1927 m., gyv. Duobulės k., Tauragnų vls. Suimta 1949 09 24, kalinta Irkutsko sr. iki 1955 09 30.

TUMĖNAS JONAS, Benedikto, g.1905 m., gyv. Pavirinčių k., Alantos vls. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Rėmė partizanus. 1945 07 13 prie Pakalnių buvo suimtas. Kalintas.

TUMĖNAS JUOZAS, Kazio, g. 1905 m., gyv. Vidžiūnų k., Tauragnų vls. Suimtas 1945 03 14, kalintas Komijoj iki 1954 10 25, tremtyje buvo iki 1956 05 20. Mirė 1983 m.

TUMĖNAS JUOZAS, Liudviko, g.1898 m., gyv. Papirčių k., Tauragnų vls. 1945 m. buvo suimtas, kalintas Utenoje, Vilniaus (Lukiškių) kalėjimuos ir 1946 m. dingo.

TUMĖNAS JUOZAS, Petro, g. 1908 m., gyv. Ryliškių k., Tauragnų vls. Kalintas nuo 1950 11 06 Norilsko lageriuose iki 1956 07 27. Mirė 1986 m.

TUMĖNAS VINCAS, Stasio - Papartis, gyv. Kuktiškėse. Partizanų ryšininkas. 1946 07 31 suimtas.

TUMĖNAS VLADAS, Justino, g.1907 m., gyv. Rūgšteliškio k., Tauragnų vls.1946 05 13 suimtas, kalintas Komijoj iki 1955 03 25, tremtyje buvo iki 1956 04 28. Mirė 1964 m.

TUMĖNAS ZIGMAS, Antano - Kęstutis, g.1927 m. Duobulės k., Tauragnų vls. Partizanas. 1951 11 24 Polekniškio k., Daugailių vls. spec. preparatu užmigdytas ir suimtas. 1952 08 18 sušaudytas.

TURSAITĖ STEFA, Prano - Žibutė, g.1916 m., gyv. Vygėlių k.,. Užpalių vls. Partizanų ryšininkė. 1949 07 31 suimta, kalinta Karagandos lageriuose iki 1956 03 24. Mirė 2001 m.

TURSA LEONAS - Patrimpas, g. 1914 m., gyv. Kušlių k., Užpalių vls. Ekonomistas. Partizanų Gedimino rinktinės štabo narys. Nuo 1946 08 gyveno su fiktyviais Šatkaus dokumentais. 1947 02 03 Kaune suimtas, kalintas Sverd-lovsko sr. Ivdelio lageriuose ir Karagandoje iki 1957 m. Mirė 2001 m.

TUTINAS JONAS, Prano - Ežys, g.1925 m., gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Tarnautojas. Partizanas. 1951 08 18 suimtas Pavarių k., Anykščių rj., po metų išvežtas į Vorkutos lagerį. Paleistas 195607 10.

TUTINAS JUOZAS, Juozo, g. 1925 m.,gyv. Šarkių k., Užpalių vls. Suimtas 194709 11, nuteistas lOm. lagerio, kalintas Komijos ir Kazachijos lageriuos iki 195603 25. Tremtyje buvo iki 1957 12 17.

UBOREVIČIUS JUOZAS, Boleslovo, g.1917 m., gyv. Antandrajos k., Daugailių vls. Suimtas 1944 10 11, kalintas Komijoj iki 1955 11 14. Tremtyje buvo iki 1957 02 13. Mirė 1972 m.

ŪDRAS BRONIUS, Kazio, g.1905 m., gyv. Avietynės k., Utenos vls. Suimtas 1947 05 08, kalintas Sverdlovsko sr. lageriuose iki 1956 05 08.

ŪDRAS JUOZAS, Liudo, g.1929 m„ gyv. Tauragnuose, suimtas 1949 08 18, kalintas iki 1955 03 14.

ŪDRAS KAZIMIERAS, Antano, g. 1930 m., gyv. Tauragnuose, Vilniaus amatų mokyklos moksleivis, suimtas 1950 04 27, nuteistas 5 m. lagerių kalintas iki 1955 01 13. Mirė 1987 m.

ULČICKAS BRONIUS, Vaclovo, g.1918 m., gyv. Paaisetės k., Saldutiškio vls. 1945 10 24 suimtas ir kalintas Archangelsko sr. Velsko lageriuose iki 1953 05 15.

UMARAS ANTANAS, Prano, g. 1926 m., gyv. Kaniūkų k., Užpalių vls. Suimtas 1945 02 08, kalintas Vorkutoje iki 195606 13. Mirė 2003 m.

URBONAVIČIUS STASYS, Antano, g. 1921 m., gyv. Kėpių k., Užpalių vls. Suimtas 1945 07 09. Kaltino, kad remontuoja partizanų ginklus. Kalino Vorkutoje iki 1946 07 30. Byla nutraukta.

URBONAVIČIUS VILIUS, Juliaus - Klevas, g. 1928 m. Paąžuolių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1945 m. rudenį.

URBONIENĖ KAROLINA, Martyno, g. 1890(?) m., gyv. Užpaliuose, pabėgusi iš tremties, 1948 12 27 suimta, kalinta Utenos kalėjime ir jame 1951 01 15 mirė.

VADIŠIUS PRANAS, Ipolito, g. 1884 m., gyv. Liginiškio k., Kuktiškių vls. Suimtas 1945 09 22 ir kalintas Komijoj iki 1946 09 22. Mirė 1965 m.

VAIČIŪNAITĖ - MIZEIKIENĖ ADELĖ, Antano - Žvaigždutė, g. 1929 m., gyv. Balčių k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja. Suimta 1952 01 28, kalinta Intos lageriuos iki 1955 04 04.

VAIČIŪNAITĖ ALDONA, Antano, g. 1927 m., gyv. Gailiešionių k., Užpalių vls. Mokinė. Suimta Utenoje 1945 04 06 kaip antisovietinių laikraštėlių platintoja. Kalinta.

VAIČIŪNAITĖ - GECEVIČIENĖ STASĖ, Antano, g. 1926 m„ gyv. Baltelės k., Tauragnų vls. Tarnautoja. Suimta 1946 12 22, kalinta Karagandos lageriuos iki 1954 09 07.

VAIČIŪNAS ANTANAS, Jokūbo, g. 1911 m. Ažualaušių k., Daugailių vls. Pasienio policininkas. 1945 06 05 suimtas Šlepečių k. kaip dezertyras, nuteistas 15 m. lagerių. Kalintas Vorkutoje iki 1956 04 14.

VAIČIŪNAS JONAS, Antano, g. 1917 m., gyv. Gailiešionių k., Užpalių vls. Suimtas 1947 08 23, kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1955 09 18. Mirė 1980 m.

VAIŠKŪNAS ANTANAS, Juozo, g. 1926 m., gyv. Šarkių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1946 07 25, kalintas Intos lageriuose iki 1953 07 01.

VAIŠKŪNAS VINCAS, Juozo, g.1924 m., gyv. Šarkių k., Saldutiškio vls. Partizanas. Suimtas 1947 04 29, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1955 01 26, tremtyje buvo iki 1956 05 29.

VAIŠNORAS KAZYS, Antano, g.1907 m., gyv. Liumpiškių k., Tauragnų vls. Suimtas 1947 03 17 (dėl ginklo laikymo), kalintas Komijoj iki 1952 01 24.

VAIŠNORIENĖ-BIKULČIŪTĖ EMILIJA, Justino, g. 1911 m., gyv. Vilkiškių k., Tauragnų vls. Suimta 1949 01 01, kalinta Taišeto lageriuos iki 1956 05 05.

VAITAITIENĖ - VILŪNAITĖ JANĖ, Jono, g. 1927 m., gyv. Mockėnų k., Utenos vls. Apkaltinta partizanų rėmimu, nuteista 25 m. lagerių ir kalinta nuo 1948 12 11 iki 1955 04 09 Magadano srityje.

VAITAŠKA JUOZAS, Justo, g. 1890 m., gyv. Katlėrių k., Utenos vls. Suimtas 1947 01 17 ir kalintas Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1954 01 17. Mirė 1977 m.

VAITKEVIČIUS LEONARDAS, Jono, g. 1928 m., gyv. Mineiškiemio k„ Saldutiškio vls. Mokinys. 1945 07 21 suimtas, kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1952 11 27.

VALANČIŪNAS KAZYS, Jurgio, g. 1898 m., gyv. Dusynių k., Vyžuonų vls. 1945 10 13 suimtas ir kalintas iki 1951 1001. Mirė 1977 m.

VALENTINAS STASYS, Kazio, g.1898 m., gyv. Kuktiškių mstl. Tarnautojas. Suimtas 1944 08 17, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas iki 1953 11 01.

VALICKAITĖ STASĖ, Mykolo, g. 1919 m., gyv. Nolėnų k., Utenos vls. Suimta 1946 03 11 kaip bunkerio laikytoja ir kalinta Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1954 05 31.

VALICKAS PETRAS, Juozo, g. 1924 m., gyv. Alių k., Utenos vls., partizanų rėmėjas ir ryšininkas, suimtas 1946 11 10 ir kalintas bei buvo tremtyje iki 1987 m.

VALYS PETRAS, Liudo, g.1910 m., gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. Partizanų rėmėjas. Suimtas 1950 11 20, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Komijoj iki 1956 07 04. Mirė 1960m.

VALYTĖ VERONIKA, Adolfo, g. 1928 m. Ančėnų k., Alantos vls., gyv. Utenoje. Mokinė. 1945 02 22 suimta: rasta antisovietinių laikraštėlių. Nuteista.

VALIUKAS VYTAUTAS, Jurgio, g. 1930 m., gyv. Mockėnų k., Utenos vls. Suimtas 1950 11 05, nuteistas 10 m. lagerio ir kalintas Sachalino lageriuos iki 1955 02 26.

VALIUKĖNAITĖ - BUDNIKIENĖ ELENA, Jurgio, g. 1922 m. Taukelių k., Daugailių vls. Mokytoja. 1946 09 05 suimta Kurkliuose kaip partizanų rėmėja. Nuteista 10 m. lagerio ir 5 m. be teisių. Kalinta Chabarovsko krašto ir Magadano sr. lageriuose iki 1955 0905. Grįžo į Lietuvą 1956 m.

VALIUKĖNAS ANTANAS, Jurgio, g.1913 m. Taukelių k., Daugailių vls. Žurnalistas, politinis veikėjas. Pasibaigus karui, sovietų saugumo agentų pagrobtas iš Berlyno, nuteistas 8 m. lagerio. 1945 06 09- 1946 07 16 kalintas ir mirė Ivdelio lageryje.

VALIULIS EDVARDAS, Vlado, g.1924 m., gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. LVR karys savanoris, 1945 m. partizanavo Romelio būryje, legalizavosi, dirbo mokytoju. 1953 06 13 suimtas ir kalintas Leningrado saugumo kalėjime iki 1954 06 26.

VALIULIS JUOZAS, Vlado, g. 1922 m., gyv. Paalsuodės k., Saldutiškio vls. 1941 m. sukilimo dalyvis. 1945 01 07 suimtas. Vežamas į kariuomenę pabėgo, buvo sugautas ir 1945 12 27 sušaudytas.

VALKAUSKAS PRANAS, Stasio, g.1915 m. Suimtas 1947 06 29, kalintas Komijos lageriuos iki 1955 09 09. Mirė 1988 m.

VANAGAITĖ - PUTRIMIENĖ GENOVAITĖ, Jono, g. 1923 (1927) m., gyv. Gyliškių k., Užpalių vls. Suimta Puodžių k. 1950 04 05, kad nepranešė mačiusi partizanus. Kalinta iki 1954 05 04.

VAPSVA POVILAS, Petro, g.1929 m., gyv. Urviškių k., Tauragnų vls. Suimtas 1949 02 15, kalintas Magadano sr., Sovvostlage iki 1955 08 22. Tremtyje buvo iki 19580703.

VARNAS ANTANAS, Kazio, g. 1897 m., gyv. Ruzgiškių k., Vyžuonų vls. Suimtas 1945 01 05, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1954 07 02. Mirė 1956 m. tremtyje.

VARNAS JUOZAS, Adomo, g.1889 (?) m., Utenos gyventojas. Jo namuose nušauta partkomo darbuotoja, todėl 1947 04 24 suimtas ir nuteistas.

VARNAS JUOZAS, Antano, g. 1924 m., gyv. Puodžių k., Užpalių vls. 1946 03 21 suimtas ir nuteistas 15 m. lagerių.

VARNAS MYKOLAS, Justino, g.1886 m., gyv. Utenoje, buvęs policininkas. Suimtas 1941 06 14, mirė 1942 02 07 lageryje.

VASILIAUSKAS MYKOLAS, Vinco, g. 1893 m., felčeris, gyv. Sudeikių bžnk. 1948 11 06 už paramą partizanams suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Irkutsko sr. lageriuos iki 1955 02 24. Mirė 1966 m.

VASIULUTĖ-AMBRASIENĖ MARIJONA, Adolfo, g. 1922 m., gyv. Gaivenių k., Saldutiškio vls. Suimta 1951 03 27, nuteista 25 m. ir lageriuos buvo iki 1956 05 17.

VAŠKELIS ALBINAS, Vlado - Lazdynas, g.1921 m, gyv. Aknystėliųk., Leliūnų vls. Partizanų rėmėjas ir partizanas. Suimtas 1946 m., nuteistas 3 m. lagerių ir 5 m. tremties. Grįžo į Lietuvą 1953 05 16.

VAŠKELIS BALYS, Rapolo, gyv. Degėsių k., Užpalių vls. Mokytojas. 1945 m. Jūžintų mstl. suimtas, išvežtas į lagerį ir po pusmečio mirė.

VAŠKELIS NAPALYS, Ciprijono, g.1911 m., gyv. Degėsių k., Užpalių vls. Partizanas. 1946 04 09 legalizavosi. Suimtas 1951 07 29, kalintas Irkutsko sr. lageriuos  iki 1955  09 30.

VAŠKELIS VALENTINAS, Stanislovo, g.1875 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas. Suimtas 1944 12 26, bet paleistas. 1945 05 01 vėl suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir kalintas Dolinkoj, Karagandos sr. iki 1954 11 27. Mirė 1965 m.

VEDRICKAITĖ - GAPŠEVIČIENĖ STASĖ, Jono - Audra, g. 1923 m., gyv. Pliupų k., Daugailių vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1949 10 06, nuteista 10 m. Kalinta Abezės, Pečioros, Karagandos lageriuos. Paleista 1955 10 18.

VEDRICKAS ANTANAS, Juozo, g. 1924 m., gyv. Asmalų k., Kuktiškių vls. Samdinys. Suimtas 1949 10 19 (netoli NKVD surado bunkerį), nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Karagandos sr. iki 1956 06 09. Mirė 1988 m.

VĖGĖLĖ PETRAS, Jono, g. 1931 m., gyv. Musteikiu k., Tauragnų vls. Mokėsi Vilniuje ir buvo 1950 04 08 suimtas. Nuteistas 8 m. lagerio. Kalintas Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1955 01 14.

VELIČKA DANIELIUS, Juozo, g. 1916 m., gyv. Degsnio k., Daugailių vls. Kalintas Komijoj nuo 194603 01 iki 1951 03 01.

VELUTIS ANTANAS, Petro, g.1894 m., gyv. Utenoje. 1944 12 20 suimtas ir kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 03 05. Mirė 1962 m.

VELUTIS JUOZAS, Martyno, g. 1923 m. Suimtas 1944 12 28, kalintas Vorkutoje iki 1954 09 14.

VENCLOVAS JONAS, Jono, g. 1923 m., gyv. Ščiūrio k., Saldutiškio vls. Suimtas 1946 03 19, kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1955 03 01.

VENCLOVAS VLADAS, Ksavero, g. 1913 m., gyv. Saldutiškyje. Darbininkas. Suimtas 1949 m. Kaune, kalintas Karagandos lageriuose iki 1955 m.

VENGELIAUSKIENĖ EMILIJA, Dionizo-Gervė, Rūta, g. 1918 m., gyv. Aknystėlėse, Leliūnų vls. Ryšininkė. 1950 03 30 suimta, nuteista 10 m. lagerių ir išsiųsta į Ozemo lagerį.

VETEIKIS JUOZAS, Antano, g.1921 m., gyv. Kimėnųk., Utenos vls. Suimtas 1950 11 06 Radviliškyje. Kalintas iki 1956 1008.

VETEIKIS JURGIS, Adomo, g. 1920(?) m., gyv. Kimėnų k., Utenos vls. 1944 10 21 areštuotas ir mirė lageryje.

VETEIKIS PETRAS, Adomo - Rickus, g.1926 m., gyv. Kimėnų k., Utenos vls. Partizanų ryšininkas. Suimtas 1946 12 13 Mieleikių k., Vyžuonų vls. Kalintas Norilsko lageriuos iki 1951 03 26.

VETEIKYTĖ - GANSINIAUSKIENĖ ADELĖ, Jono - Gražina, gyv. Kimėnų k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. Suimta 1945 06 26. Kalinta Vorkutoj iki 1956 m.

VETEIKYTĖ-GAIDIENĖ EMILIJA, Antano, g. 1919 m., gyv. Kimėnų k., dirbo Pačkėnų k., Utenos vls. Suimta 1947 02 08, kalinta Komijoj iki 1954 02 06.

VETEIKYTĖ TEKLĖ, Antano, g. 1923(?) m., gyv. Kimėnų k., Utenos vls., 1950 m. buvo suimta ir kalinta lageriuos iki 1956 m.

VIBURYS VACLOVAS-Naganas, g.1917 m., gyv. Pakalnių bžnk. partizanas. 1946 10 legalizavos. -1947 m. suimtas.

VIDŽIŪNAS BRONIUS, Andriaus, g. 1920 m., gyv. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1944 12 23 suimtas ir nuteistas 10 m. lagerių.

VIDŽIŪNAS JULIUS, Antano, g. 1926 m., gyv. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1944 12 23 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. apribotos teisės. Kalintas Uchtoj, Balchašo lageriuos iki 1954 05 08.

VIDŽIŪNAS PETRAS, Antano, g.1923 m., gyv. Pašekščių k., Kuktiškių vls. Partizanas. 1944 12 23 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1954 m., po to tremtyje.

VIEVERSYS JUOZAS, Stasio g.1914 m., gyv. Utenoje. Tarnautojas. Suimtas 1941 06 14, kalintas iki 1956 04 10, tremtyje buvo iki 196002 26. Mirė 1988 m.

VIJEIKIS BRONIUS, Antano, g. 1929 m., gyv. Cegelnės k., Kuktiškių vls. 1950 05 08 suimtas, kalintas Krasnojarsko kr. lageriuos iki 1956 05 01, tremtyje buvo iki 1960 03 13. Mirė 1983 m.

VIJEIKYTĖ ADELĖ, Kazio - Gražina, g. 1920 m. Alių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. 1947 04 14 suimta Utenos MGB.

VIJEIKYTĖ - SINIVELIONA, Antano, g. 1926 m., gyv. Kuktiškių vls. Suimta 1948 02 14 ir kalinta iki 1957 09 10.

VILČINSKAS JONAS, Juozo, g. 1921 m., gyv. Norkūnų k., Utenos vls. 1945 04 05 suimtas, nuteistas 20 m. ir iki 1955 09 28 kalintas Vorkutos lageriuos.

VILIŪNAITĖ - PARŠIUKIENĖ ONA, Balio, g. 1924 m., gyv. Likančių k., Užpalių vls. Partizanų rėmėja, suimta Dikmonių k. 1950 01 15, nuteista 10 m., kalinta Mordovijos lageriuos iki 1956 04 24.

VILKICKAS KAMILIUS, Juozo, g. 1922 m., gyv. Juškonių k., Skiemonių vls. Už ryšius su partizanais 1947 08 13 suimtas, nuteistas 7 m. lagerių. Kalintas Pesčianlage, Stalinsko (Kemerovo sr.) lageriuos iki 1954 04 11. Tremtyje buvo iki 1957 11 05. Grįžo 1959 m.

VILŪNAITĖ - ALIJOŠAITIENĖ MARIJA, Juozapo, g. 1931 m., gyv. Klovinių k., Utenos vls. Suimta 1948 10 11 ir kalinta Komijoj iki 1953 04 17.

VILŪNAITĖ- SABULIENĖ VANDA ONA, Juozapo, g. 1928 m., gyv. Klovinių k., Utenos vls. Suimta, kaip partizanų ryšininkė ir rėmėja, nuteista 10 m. lagerių, kalinta iki 1955 03 30.

VILŪNAS ANTANAS, Povilo, g. 1912 m., gyv. Mockėnųk., Utenos vls. Kalintas nuo 1950 09 22 iki 1955 10 14. Paleistas 1956 07 15.

VILŪNAS JUOZAS, Jono, g. 1922 m., gyv. Mockėnų k., Utenos vls. Suimtas 1947 02 22, kad slėpė sužeistą partizaną. Buvo suimta sesuo Janė, šeima ištremta, o pats nuteistas 7 m. lagerių ir 3 m. be teisių. Bausmę atliko Norilsko lageryje 1954 02 22.

VILŪNAS JUOZAS, Kosto, g.1905 m., gyv. Kvyklių k., Utenos vls. Suimtas 1948 11 17 ir nuteistas 25 m. Kalintas iki 1955 03 27. Mirė 1965 m.

VILŪNAS KAZYS, Jono, g.1925 m., gyv. Mockėnųk., Skudutiškio vls. Suimtas 1949    m., apkaltintas, kad remontuoja partizanams ginklus.

VILŪNAS VINCAS, Kosto, g. 1906 m., gyv. Kvyklių k., Skudutiškio vls. Suimtas 1948 12 15, kalintas Kolymos lageriuose (Magadano sr.) iki 1955 04 12.Mirė 1967m.

VILUT1S KOSTAS, Nikodemo, g. 1909 m., gyv. Derviniškės k., Saldutiškio vls. 1945(?) m. suimtas kaip sovietų armijos dezertyras ir kalintas Lukiškėse, bet amnestuotas.

VILUTIS LEONAS, Jono - Deimantas, Arūnas, g. 1922 m. Derviniškės k., Saldutiškio vls. Partizanų Tigro rinktinės vienas iš organizatorių. 1945 0110 suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Pečioros, Intos, Abezės lageriuose. Mirė 1993 m.

VILUTIS PRANAS, Vinco, g. 1916 m., gyv. Viešeikių k., Užpalių vls. 1951 04 15 suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir kalintas iki 1955 11 25. Mirė 1985 m.

VILUTYTĖ ELENA, Jono, g.1912 m., gyv. Derviniškės k., Saldutiškio vls. Suimta 1946 m., paleista 1948 m.

VILUTYTĖ - STAŠKIENĖ ELENA, Jurgio, g. 1928 m. , gyv. Baltakarčių k., Užpalių vls. 1945 07 17 ištremta, bet iš tremties vietos pabėgo, suimta nuo 1950 02 22 iki 1953 02 19 ir kalinta Utenos kalėjime.

VINGRYS STASYS, Domo,g.l909m.,gyv. Juozapavos k., Vyžuonų vls. 1950 10 30 suimtas, kalintas Magadano sr. lageriuos iki 1955 11 25. Mirė 1981 m.

VIŠNERAUSKAITĖ - PAŠKEVICIENĖ MARIJA, Povilo- Dulkė, g.1925 m., gyv. Utenoje. Mokinė. Ryšininkė. 194507 18 suimta, nuteista 10 m. ir kalinta iki 1954 07 03.

VYŠNIAUSKAS ZENONAS, Kazio, g. 1924 m., gyv. Vyžuonų mstl. Suimtas 1946 08 26 ir kalintas iki 1948 08 26.

VITAITĖ LAIMA MARIJA, Nikodemo, g.1923 m., gyv. Utenoje. 1945 07 31 suimta ir kalinta Intos lageriuose iki 1953 07 01.

VITKELIS BRONIUS, Petro, g.1927 m., gyv. Toleikių k., Užpalių vls. Praėjus frontui, slapstėsi. 1946 02 05 buvo suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Uchtoj, Balchaše. Paleido 1955 02 05, į Lietuvą grįžo 1965 m. Mirė 1988 m.

VITKŪNAS JONAS, Juozo, g.1904 m., gyv. Alių k., Utenos vls. Suimtas 1945 02 18, kalintas Vorkutos lageriuos iki 19550201. Mirė 1983 m.

VITKUS JONAS, Jono, g.1924 m., gyv. Nosvaičių k., Užpalių vls. 1945 m. suimtas ir išvežtas į Liuberco lagerius už Maskvos. 1946 05 pabėgo. Po mėnesio suėmė ir nuteisė 3 m. lagerio. Kalino Komijoj iki 1949 05.

VITKUS PRANAS, Juozo, g.1922 m., gyv. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Vokiečių okupacijos metais tarnavo savisaugos batalione. Partizanas. 1945 01 24 suimtas ir kalintas iki 1955 12 26.

VITKUTĖ ADELĖ, Kazio - Gražina, g. 1920 m., gyv. Alių k., Utenos vls. Partizanų ryšininkė. 1947 04 15 suimta.

VITONIS POVILAS, Antano, g. 1925 m., gyv. Dirvoniškio k„ Utenos vls. Suimtas 1950 05 14, kalintas Karagandos sr. lageriuose iki 1956 06 09.

VYŽINTAS DOMAS, Jono, g. 1887 m., gyv. Viešeikių k., Užpalių vls. Už prievolių nevykdymą 1948 11 25 suimtas ir kalintas iki 1950 11 24. Mirė 1965 m.

VOLYS PETRAS, gyv. Šiožinių k., Daugailių vls. Tarnautojas. Už paramą partizanams 1950 m. suimtas, nuteistas 10 m. lagerių. Kalintas Norilske. Grįžo 1956 m. praradęs sveikatą ir netrukus mirė.

ZABARAUSKAS BALYS, Vinco, g.1902 m., gyv. Liumpiškių k., Tauragnų vls.1944 10 13 suimtas ir mirė lageryje 1946 11 15.

ZABULIONIENĖ JUZĖ, Simono, gyv. Utenoje. Priklausė partizanų rėmimo grupei. 1945 07 buvo suimta ir nuteista 10 m. lagerių

ZABULIONIENĖ STEFANIJA, Antano, g.1901 m., gyv. Antakalnių k., Utenos vls. 1945 07 25 suimta, kalinta Vorkutos lageriuos iki 1946 06 06.

ZABULIONIS ALBINAS, Antano, g. 1925 m., gyv. Antakalnių k., Utenos vls. 1947 10 02 suimtas, kalintas Komijoj iki 1955 04 08, tremtyje buvo iki 1956 05 30.

ZABULIONIS ALBINAS, Jono, g. 1927 m., gyv. Antakalnių k., Utenos vls. Partizanas. 1945 07 13 suimtas ir Vorkutos lageriuose bei Narvos statybose laikytas iki 1951 09. Mirė 2001 m.

ZABULIONIS ALEKSAS, Jurgio - Balandis, g. 1910 m., gyv. Pagirių k., Leliūnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis, partizanas. 1950 11 23 suimtas, kalintas Intos lageriuos iki 1956 12 20. Šeima ištremta. Mirė 1979 m.

ZABULIONIS FABIJONAS, Adomo, g.1912 m., gyv. Stabulankių k., Leliūnų vls. Tarnautojas. 1950 12 12 suimtas, nuteistas 25 m. lagerio, kalintas Džezkazgano lageriuos iki 1956 05 26. Grįžo 1956 06 18. Mirė 1990 m.

ZABULIONIS KAZYS, Alekso, g.1908 m., gyv. Dusyniųk., Vyžuonų vls. Už ryšius su partizanais 1947 12 18 nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. be teisių. Bausmę atliko Magadano sr. Srednekansko rajone 1955 10. Tremtyje buvo Irkutsko sr.

ZABULIONIS VALENTINAS, Domo, g.1922 m., gyv. Čiviškių k., Vyžuonų vls. LVR karys, iš filtracijos lagerio grįžo 1946 m. Dirbdamas kolchozo buhalteriu, padėjo partizanams. 1950 11 09 suimtas, kalintas Pečioros, Intos lageriuos iki 1955 04 27.

ZABULIONYTĖ-ANAVIČIENĖKONSTANCIJA, Jurgio, g.1925 m.,gyv. Aleksiejiškio k., Leliūnų vls. Suimta 1945 07 02 kaip partizanų rėmėja (rado bunkerį). Kalinta Vorkutos lageriuos iki 1946 06 18.

ZABULIS BRONIUS, Kazimiero, g.1928 m., gyv. Tirmūnų k., Vyžuonų vls. Mokėsi Vilniaus FGA (fabrikinio gamyklinio apmokymo) mokykloj. 1946 07 03 suimtas kaip priklausęs antisovietinei organizacijai, palaikęs ryšius su partizanais. Nuteistas 10 m. lagerių ir 3 m. be teisių. Kalintas Komijos, Balchašo (Kazachija) lageriuos iki 1952 m. Iš tremties Kazačinsko rj. paleistas 1956 m.

ZABULIS JONAS, Jurgio, g.1924 m., gyv. Tirmūnųk., Vyžuonų vls. Suimtas 1950 06 10 ir kalintas Komijoj iki 1955 03 04. Žuvo 1955 m. (užgriuvo šachtoje).

ZABULIS KAZYS, Mykolo, g.1913 m., gyv. Remeikių k., Užpalių vls. 1945 08 27 suimtas ir kalintas iki 1946 07 02.

ZAIČENKO ALDONA, Antano, g.1927 m., gyv. Gailiešionių k., Užpalių vls. Mokinė. Suimta 1945 04 06, nuteista 5 m. ir kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1949 1030.

ZAMAUSKAITĖ - VIGĖLIENĖ EUGENIJA, g. 1924 m., gyv. Šikšnių k., Daugailių vls. Suimta 1951 02 04 Viešeikių k. Kalinta Utenoje, Vilniuje, Tiumensko lageryje ir Krasavino srityje iki 1956 08 13.

ZAMAUSKAS BALYS, Antano, g.1919 m., gyv. Musteikiu k., Daugailių vls. Suimtas 1951 03 05 ir kalintas Permės srityje iki 195607 27.

ZAMAUSKAS KAZYS, Mykolo, g.1927 m., gyv. Šikšnių k., Daugailių vls. Suimtas 1948 08 11, kalintas Komijos lageriuos iki 1955 03 29. {Lietuvą grįžo 1963 m.

ZAMAUSKAS MYKOLAS, Karolio, g.1875 m., gyv. Šikšnių k., Daugailių vls. Dėl partizanavusio sūnaus daug kartų tardytas, spardytas, sumuštas. Net po mirties (1951 m.) gavo šaukimą į Daugailių skrebyną.

ZARANKA JUOZAS, Vlado - Valteris, g. 1923 m., gyv. Skrebiškių k., Leliūnų  vls. Partizanas. 1949 06 06 užtiktas bunkeryje. Kalintas Vorkutos sr. lageriuos iki 1958 0618.

ZARANKA KAZYS, Juozo, g.1909 m., gyv. Tautgirių k., Leliūnų vls. 1941 m. sukilimo dalyvis, seniūnas. 1944 10 24 suimtas, kalintas Vorkutoje iki 195601 18. Mirė 1983 m.

ZARANKAITĖ ELENA, Broniaus - Rožė, g. 1927 m. Tautgirių k., Leliūnų vls. Gyvendama Kilėviškiųk., buvo partizanų ryšininkė. Suimta 1950 04 03. Nuteista 10 m. ir išsiųsta į Ozemo lagerį.

ZARANKAITĖ - DAUSIENĖ MONIKA, Jono, g. 1918 m., gyv. Utenoje. 1947 08 23 suimta, kalinta Karagandos sr. lageriuose iki 1956 04 11.

ZAVADSKAS JUOZAS, Teodoro - Paukštis, Durklas, g.1908 m. 1941 m. sukilimo dalyvis. Partizanas. 1952 02 20 legalizavosi.

ZAZIRSKAITĖ - GRINEVIČIENĖ JULIJA, Liudo, g. 1927 m. Šilinės k., Utenos vls. 1948 12 04 suimta ir kalinta Vorkutos lageriuos iki 1956 06 08.

ZAŽECKAS ČESLOVAS, Mykolo, g. 1924 m., gyv. Kuktiškių mstl. 1952 05 13 suimtas, kalintas Kemerovo sr. lageriuose iki 1956 04 27.

ZIBERKAITĖ ELENA, Alfonso, g. 1918 m., gyv. Gaižiūnų k., Užpalių vls. 1949 01 07 suimta kaip pabėgusi iš tremties ir kalinta iki 1952 01 07, paskui ištremta į Altajaus kr.

ZIBERKAITĖ - CHARINA MARIJA, Alfonso, g. 1915 m., gyv. Gaižiūnų k., Užpalių vls. 1949 01 07 suimta kaip pabėgusi iš tremties vietos. Kalinta iki 1952 01 07 ir vėl išvežta į Altajaus kraštą..

ZINKEVIČIUS ANTANAS, Mykolo, g.1894 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 10 08, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas iki 1954 10 03, tremtyje Kazačinsko rj. buvo iki 1957 02 08.

ZINKEVIČIUS KAZIMIERAS, Jurgio - Saldaitis, g. 1919 m., gyv. Sūdalaukio k., Saldutiškio vls. Partizanas. Nuo 1946 m. gyveno svetima Petkevičiaus pavarde. 1953 m. suimtas ir nuteistas 25 m. lagerių, paskui 15 m. numetė, bet ir tų nebeatbuvo,- paleido.

ZINKEVIČIUS ROMUALDAS, Antano, g. 1924 m., gyv. Utenoje. Suimtas 1946 01 23 kaip buvęs partizanas, nuteistas 10 m. lagerio. Kalintas Komijoj iki 1955 02 27.

ZINKEVIČIŪTĖ - ŠIMKŪNIENĖ - PĖŽIENĖ ELENA, Jurgio, g. 1919 m., gyv. Minčios k., Tauragnų vls. Už partizanų rėmimą 1948 08 08 suimta, kalinta Magadano sr. lageriuos iki 1955 03 24.

ZINKEVIČIŪTĖ - BACEVIČIENĖ FELICIJA, Jurgio - Laimė, g. 1929 m., gyv. Minčios k., Tauragnų vls. Partizanų rėmėja. 1949 04 22 suimta, kalinta Karagandos sr. lageriuose iki 1956 05 19. Tremtyje buvo iki 1967 01 30.

ZIZAS STASYS, Juozo, g.1918 m., gyv. Duobulės k., Tauragnų vls. Suimtas 1946 10 22, kalintas iki 1953 02 10. Mirė lageryje.

ZIZAS VINCAS, Justo - Puškinas, g.1922 m., gyv. Mockėnų k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1947 02 15.1947 05 20 nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. beteisių. 1953 03 30 ištremtas į Chabarovsko kraštą.

ZUTKUS ANTANAS, Jurgio, g. 1908 m. Suimtas 194809 10, kalintas iki 1955 01 18. ŽĄSINAITĖ - JUČIENĖ ONA, Prano, g. 1928 m., gyv. Tauragnų mstl. 1949 03 06 suimta, kalinta Vorkutos lageriuos iki 1950 01 30, po to buvo iki 1959 03 15 tremtyje.

ŽAUNIERIUS POVILAS, Justo, g.1905 m., gyv. Bajorų k., Tauragnų vls. Suimtas 1944 06 18, kalintas Intos lageriuos (Komija) iki 1954 07 18. Mirė 1961 m.

ŽAUNIERIUS VYTAUTAS, Jono, g. 1922 m., gyv. Aviniškio k., Kuktiškių vls. Suimtas 1947 11 22, kalintas Intos lageriuos (Komija) iki 1955 07 26. Tremtyje buvo iki 19560425.

ŽĖRUOLIS JONAS, g.~1925 m. Utenos gimnazijos mokinys, 1945 10 suimtas ir už antisovietinę veiklą (laikraštėlius platino) nuteistas 10 m. lagerio.

ŽIBĖNAITĖ ELENA, Antano, g. 1912 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Už partizanų rėmimą ir partizanų laikraštėlio leidimą 1948 09 06 suimama, kalinama Vorkutoje, Abezėje iki 1954 10 14. Mirė 2003 m.


ŽIBĖNAS JUOZAS, Antano-Bitinas, g. 1918 m., gyv. Biliakiemio k., Utenos vls. Partizanas. 1948 09 08 suimtas, kalintas Vorkutos lageriuos iki 1955 05 23. Tremtyje buvo iki 1956 07 03.

ŽIEZDRYS ANTANAS, Jono, g.1917 m„ gyv. Ignotiškio k., Kuktiškių vls. 1949 08 16 suimtas, kalintas Vorkutoje iki 1956 08 07.

ŽIEZDRYS JONAS, Jono, g. 1902 m., gyv. Paąžuolių k., Saldutiškio vls. Suimtas 1949 08 16, kalintas Intos lageriuose (Komija) iki 1955 10 10. Mirė 1982 m.

ŽIEZDRYS KAZYS, Antano, g. 1909 m., gyv. Devyniaviršės k., Saldutiškio vls. Suimtas 1946 04 29, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Uchtoje, Vorkutoje iki 1955 06 27. Mirė 1970 m.

ŽILĖNAS ALEKSAS, Kazio - Tauras, g. 1894 m., gyv. Strokinių k., Saldutiškio vls. Partizanų ryšininkas, OS viršininkas. 1949 12 04 jo namuose padaryta krata, surasta partizanų dokumentų, raštų, tad buvo nuteistas 10 m. lagerių.

ŽILĖNAS ANTANAS, Vinco, g.1917 m., gyv. Skroblaus k., Tauragnų vls. Partizanas. 1945 01 15 suimtas ir kalintas Krasnojarsko sr. lageriuose iki 1954 12 15. Tremtyje buvo iki 1956 08 18. Mirė 1984 m.

ŽILĖNAS BOLESLOVAS, Antano, g. 1920 m., gyv. Strokinių k., Saldutiškio vls. Suimtas 194702 10, kalintas Intos lageriuose (Komija) iki 1955 06 25. Tremtyje buvo iki 1956 05 30. Mirė 1972 m.

ŽILĖNAS STEPONAS, Rapolo, g.1912 m., gyv. Degulių k., Utenos vls. Darbininkas. 1951 02 09 suimtas kaip partizanų rėmėjas. Kalintas Vorkutos lageriuos iki 19560717.

ŽILĖNAS VAITANAS, Antano, g. 1925 m. Avižienių k., Utenos vls. 1944 11 16 suimtas, kalintas Uchtos lageriuos iki 1954 1116.

ŽILYS ALFONSAS, Antano, g.1919 m., gyv. Venclovynės k., Kuktiškių vls. Partizanas. Suimtas 1948 m., nuteistas 25 m., kalintas 10 m. lageryje. Tremtyje buvo iki 1969 m. Mirė 2001 m.

ŽINDŽIUVIENĖ - MEŠKAUSKAITĖ ALDONA, Antano, g. 1925 m., gyv. Utenoje. 1947 03 23 suimta, kalinta Dudinkoje (Krasnojarsko kr.) iki 1954 05 14.

ŽUKAUSKAS BALYS, Petro - Žaibas, g. 1918 m. Kišūnų k., Užpalių vls. Partizanas. 1952 11 22 prie Armoniškio slėptuvėje suimtas, čekistų naudotas likusių partizanų paieškai. 1954 m. sušaudytas.

ŽULIENĖ MARIJA, Prano, g.1900 m., gyv. Noliškio k., Daugailių vls. 1941 m. ištremta, 1947 m. pabėgo, 1949 12 08 suimta, nuteista 3 m. kalėjimo. Mirė 1952 m. Vilniaus kalėjime.

ŽULYS ANTANAS, Antano, g.1894 m., gyv. Gimžiškių k., Utenos vls. Laikė partizanus, buvo ryšininkas. 1946 m. rudenį suimtas ir jis, ir sūnūs Vytautas (1929 m.), Vladas (1928 m.).

ŽULYS ANTANAS, Kazio - Žilvitis, g.1925 m., gyv. Kimėnų k., Utenos vls. Partizanas. Suimtas 1945 07 07, nuteistas 10 m. lagerių.

ŽULYS KAZYS, Stanislovo, g. 1870 m., gyv. Noliškio k., Daugailių vls. Suimtas 1941 06 14. Mirė lageryje.

ŽULYS PETRAS, Jono, g. 1898 m., gyv. Kvyklių k., Utenos vls. Partizanų rėmėjas. 1946 11 25 suimtas, nuteistas 7 m. lagerio, kalintas Karagandos sr. lageriuos, Steplage ir ten 1949 08 09 žuvo.

ŽULYS VYTAUTAS, Antano - Deimantas, g.1929 m., gyv. Dirvoniškio k., Utenos vls. Partizanų ryšininkas. 1946 rudenį suimtas.

ŽULYTĖ ELENA, Prano, g. 1922 m., gyv. Pačkėnųk., Utenos vls. Partizanų rėmėja. Suimta 1946 11 10, kalinta Uchtoje iki 1955 02 06.

ŽVIRBLIS ALEKSAS, g.l926(?)m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Mokinys, partizanas. 1947 02 19 suimtas.

ŽVIRBLIS ANTANAS, Juozo, g.1923 m., gyv. Starkų k., Vyžuonų vls. Suimtas 1951 09 01, kalintas Sverdlovsko sr. lageriuos iki 1956 05 24.

ŽVIRBLIS JONAS, Jono, g. 1921 m. Liveikių k., Leliūnų vls. Partizanų rėmėjas ir ryšininkas. Suimtas 1949 06 29, kalintas Vorkutlage (Komijoj) iki 1956 08 16. Mirė 1989 m.

ŽVIRONAS ANTANAS, Jono, g. 1894 m., Užpaliuose, Vilniaus universiteto profesorius. 1945 02 10 Užpaliuose suimtas, nuteistas 10 m. lagerių ir 5 m. tremties. Kalintas Vilniaus, Maskvos, Pečioros, Abezės kalėjimuose ir lageriuose iki 1954 m. Mirė 1954 m.

 

ŽVIRONAITĖ VERONIKA, Jono, g. Užpalių mstl., dirbo Kauno V gimnazijos direktore. 1948 05 20 suimta. Paleista 195604 30. Į Lietuvą grįžo 195606 19.


ŽVIRONAS ANTANAS, Prano, g. 1904 m., gyv. Sirutėnų k., Utenos vls. Suimtas 1952 06 17, kalintas Išimbajaus lageryje (Baškirija) iki 195607 26. Mirė 1977 m.

ŽVIRONAS JONAS, Justo, g.1912 m., gyv. Vaiskūnų k., Užpalių vls. Suimtas 1945 11 21, kalintas Vorkutos lageriuose iki 1955 02 04. Tremtyje buvo iki 195605 05. Mirė 1986 m.

 

SANTRUMPOS

Ap. - apyrašas

aps. - apskritis

B.B. - baudžiamoji byla

BK - baudžiamasis kodeksas

bžnk. - bažnytkaimis

CK - Centro komitetas

gen. - generolas

f. - fondas

k. - kaimas

KGB - Valstybės saugumo komitetas (rusų k.) kpt. - kapitonas kr. - kraštas

LYA - Lietuvos ypatingasis archyvas

LF - Lietuvių frontas

LLA - Lietuvos laisvės armija

LKP(b)- Lietuvos komunistų (bolševikų) partija

LPS - Lietuvos partizanų sąjunga

ltn. - leitenantas

LVR - Lietuvos vietinė rinktinė

MGB - Valstybės saugumo ministerija (rusų k.)

mjr. - majoras

MRK - (parapijos) mirimų registracijos knyga mstl. - miestelis

MVD - Vidaus reikalų ministerija (rusų k.)

NKGB- Valstybės saugumo liaudies komisariatas (rusų k.) NKVD- Vidaus reikalų liaudies komisariatas (rusų k.)

OS - organizacinis sektorius

PKLT - partizanų karo lauko teismas

plk. - pulkininkas

pplk. - papulkininkis

prp. - parapija

RA - Raudonoji armija

rj. - rajonas

SA - Sovietų armija

sen. - seniūnija

slpv. - slapyvardis

spec.- specialusis

sr. - sritis

str. - straipsnis

vls. - valsčius

vnk. - vienkiemis

REČIAU VARTOJAMI ŽODŽIAI

Agentas - čekistų šnipas (informatorius, pranešėjas), rinkęs žinias iš to nenujaučiančių žmonių.

Banditas - ginkluotas plėšikas. Tuo vardu komunistai vadino Lietuvos laisvės kovotojus (partizanus).

Bunkeris - slapta (dažniausiai požeminė) partizanų slėptuvė.

Būrys - kelių ar keliolikos partizanų dalinys.

Čekistas - sovietų saugumo įstaigų pareigūnas (enkavedistas, enkagėbistas, emgėbistas, emvėdistas).

Garnizonas - sovietų kariuomenės dalinys, dislokuotas mieste ar miestelyje kovai su partizanais.

Infiltravimas - čekistų agentų įterpimas į partizanų būrius ar pogrindžio organizacijas.

Informatorius - čekistų agentas, šnipas.

Ypatingasis pasitarimas (OS) - NKVD neakivaizdinis teismas.

Kolaborantas - asmuo, bendradarbiavęs su politiniu valstybės priešu, okupantu.

Kuopa - partizanų kovos dalinys, kurį sudaro keli būriai.

Legalizavimasis - ginkluotos kovos prieš okupantų valdžią nutraukimas ir pasidavimas jai.

Naikinamieji batalionai - sukarinti sovietų kolaborantų (istrebitelių, skrebų) daliniai kovai su partizanais.

Neptūnas (12,22,80) - migdomasis preparatas, kuriuo čekistai per agentus nuodydavo partizanus, norėdami juos suimti gyvus.

Operatyvinis darbuotojas - čekistų pareigūnas, persekiojęs laisvės kovotojus ir verbavęs agentus (šnipus).

Pasala - pasislėpusi čekistų ar partizanų grupė, tykanti užpulti priešą.

Rėmėjas - žmogus, palaikantis partizanų kovą, remiąs ją maistu, drabužiais ar pinigais, pranešantis apie čekistų ar kolaborantų veiksmus. Rinktinė - partizanų organizacijos vienetas, kurį sudaro kelios kuopos.

Ryšininkas - asmuo, palaikąs ryšius tarp partizanų, vykdąs kitus jų įpareigojimus.

Slapyvardis - išgalvotas partizanų ar ryšininkų vardas, kad priešui būtų sunkiau atpažinti.

Skrebas (stribas, istrebitelis) - ginkluotas čekistų kolaborantas, kovojęs prieš partizanus.

Specgrupė (SG) - partizanų uniformomis perrengta čekistų smogikų grupė, partizanų vardu žudžiusi laisvės kovotojus ir jų rėmėjus.

Skrebynas - skrebų (čekistų kolaborantų) būstinė.

Verbavimas - parinkimas asmenų teikti žinias apie partizanus ir pogrindžio organizacijas.

PANAUDOTA LITERATŪRA

Arvydas Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V., 1996.

Lietuvos gyventojų genocidas. A-J (1944-1947), II t., V.1998.

Lietuvos gyventojų genocidas. K-S (1944-1947), II t., V.2002.

Laisvės kovų archyvas. 16 t. K., 1996.

Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998). V., 1999.

Laisvės kovos Anykščių krašte 1944-1954 m. (kompiuterinis A.Baranausko ir A.Žukausko muziejaus leidinys). 2000.

Nijolė Gaškaitė. Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metais. V, 1997.

Utenos krašto enciklopedija. Sud. G.Isokas. V, 2001.

N.Gaškaitė ir kt. Lietuvos partizanai 1944-1953 m. K, 1996.

Juozas Barisa. Gyvenome vien tik viltimi. K., 1998.

Vytautas Galvydis. Utenos kalėjimas. Utena, 1999.

Romualdas Šalaka. Nuo Jaros iki Kolymos. K., 2000.

Antanas Namikas. Gyvenimo fragmentai. Utena, 2003.

Leonas Vilutis. Likimo mozaika. K, 1992.

TURINYS

Įžanga............................................................................................................ 3

OKUPACIJA

Lietuvos senos nebėr................................................................................... 5

Stalino nemačiau .........................................................................................7

Kalinių paleidimas.......................................................................................8

Okupantų palydos 1941 m. birželį..............................................................9

Sukruvintos rankas....................................................................................13

Žlugusios viltys..........................................................................................14

ANTROJI OKUPACIJA

Raudonasis teroras...................................................................................21

Dokumentų padirbinėjimas.......................................................................23

Pasipriešinimo organizacijos.....................................................................24

Tigro rinktinė.............................................................................................26

Sakalo rinktinė..........................................................................................29

LPS Gedimino rinktinė.............................................................................30

Šarūno rinktinė..........................................................................................30

Vytauto apygarda.......................................................................................31

Liūto rinktinė..............................................................................................32

Aušros būrio veiklos ataskaita..................................................................35

Skrebai ir kiti kaloborantai........................................................................39

„GERIAU KOVOJ GARBINGAI ŽŪSIM, BET NEVERGAUSIM NIEKADOS..."

Slėptuvės.....................................................................................................40

Sužeistų partizanų dalia...............................................................................43

Partizanų rėmėjai........................................................................................44

Partizanų maitinimas..................................................................................45

Okupantų saldainius sučiulpė partizanai...................................................47

Partizanai per rinkimus..............................................................................49

Partizanų ryšininkai....................................................................................49

„Registrantai“.............................................................................................50

Drausmė......................................................................................................52

Partizanai nušovė žmogų............................................................................54

Kas gi buvo tas Samavičius........................................................................56

Apgavikas....................................................................................................56

Plėšikavo partizanų vardu...........................................................................57

Kamerų ausys..............................................................................................59

Dar viena apgaulė........................................................................................60

Majoro Sokolovo persirengėliai..................................................................60

Kaip čekistai rinkosi agentus......................................................................62

Mėginimas įlist į partizanų būrį...................................................................65

UTENOS RAJONO ŽUVUSIŲ PARTIZANŲ IR RĖMĖJŲ SĄRAŠAS........67

POLITINIAI KALINIAI..................................................................................165

Santraupos....................................................................................................... 258

Rečiau vartojami žodžiai..................................................................................259

Panaudota literatūra.........................................................................................260

Ju-145 — Laisvės kaina. Balys Juodzevičius

- Utena: UAB „Utenos spaustuvė“. 2003. - 262 p.

UDK 947.45.08

ISBN 9955-513-79-9

Balys Juodzevičius
LAISVĖS KAINA

2003 12 15. Apimtis 16,3 spaudos lanko. Tiražas 500 egz. Užsakymo Nr. 4657. Leido ir spausdino UAB “Utenos spaustuvė”,

Kauno g. 33, 4910 Utena, tel. 54787.