Jonas Savičius – Uranas
Jonas Savičius, Antano g.1926m. spalio 27d. Marijampolės vlsč., Naujamiesčio k.
1946m. suėmus brolį Kazimierą, Jonas išvažiavo į Kauną ir ten pasisekė įstoti mokytis amatų mokykloje, bet ir ten pradėjo jį sekti, todėl teko grįžti į Marijampolę ir 1947m. pabaigoj, gal spalio mėnesį įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 54 kuopos l būrį.
Gerai atsimenu, kai vieną 1947m. rudenio vėlų vakarą, pas mus užėjo 4 partizanai Vienas nepažystamas. Gintaras pristatė: Jonas Žukauskas – Uranas. Atėjom pasitikti ir vedamės į būrį. Naujokas buvo liūdnas, mažai kalbėjo, sakė, kad jo brolis suimtas, o artimieji ištremti 1946 vasario 18 d. Motina tuoj tremtyje mirė. Pavakarieniavę vyrai išėjo. Uranas labai slėpė savo pavardę. Jis buvo ne Žukauskas, o Jonas Savičius.
Žuvo 1948 01 23 vakarą Geležinių k. ties Žolynais. Kazimieras grįžęs iš lagerių brolio nerado. Išeidamas Uranas kovoti už Tėvynės laisvę parašė artimiesiems į Sibirą laišką, kuriame rašo, kad kitos išeities nėra ir jis perima (išeina partizanaut) brolio Kazimiero tarnybą. Slapyvardį pasirinko, taip pat, brolio Uranas.
1948 01 23 vakarą ėjo trise. Jiems reikėjo pereiti Valčiuvos upelį. Nežinia ar stribai pasalavo perėjimo vietoj, ar grįžo girti iš gretimo kaimo banditų ieškoję spintose, stalčiuose, ant aukšto kur žmonės laikydavo rūkytą mėsą. Jiems gerai buvo matyti iš po Valčiuvos krūmų plynu lauku einančius partizanus. Ta naktis buvo šviesi, žvaigždėta ir šalta. Žilvitis atsiliko ir pradėjus stribams šaudyti pabėgo. Uraną pakirto pirmos kulkos, o Arūnas sužeistas dar bėgo, bet matyt baigiantis jėgoms susisprogdino.
Niekinti buvo Marijampolėje prie Vytauto parko, Bagdono namo kieme Ten buvo įsikūrusi MGB būstinė. Po poros dienų išvežė ir užkasė pašešupio žvyrduobėse.
Taip baigėsi jauno kovotojo kova ir gyvenimas.
Žuvusiųjų broliai Kazimieras Savičius ir Bronius Sližauskas žuvimo vietoje pastatė paminklą.
Aldona Vilutienė
