Partizanai: istorija ir dabartis

Antrojo pasaulinio karo metais tapo Lietuvos laisvės armijos (LLA) nariu.

Žaliosios rinktinės partizanas nuo 1944 m. rudens. Nuo 1948 m. balandžio 22 d. Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas. Pasak liudininkų, buvo griežtas, tačiau partizanaudamas suorganizavo ansamblį, Užuožerių k. jaunųjų partizanų būrį.

1999 m. birželio 24 d. jam (kaip P. Masilaičiui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 12 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).

 

Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis - Virpša, Giria su ryšininke Gene Žvigaityte (pirma iš kairės) ir neatpažinta mergina. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vyšniauskas Juozas. ?-1946.01.25. Balbieriškio apylinkių partizanas. Sunkiai sužeistas buvo nuvilktas į Balbieriškį, kur, pamestas aikštėje, 3 paras kovojo su mirtimi. Buvo užkastas miestelio sąšlavyne.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

 

IVANAUSKAS VLADAS, Antano, g. 1924 m. Strazdų k., Tauragnų vls. nušautas savam kaime 1945 01 25. Palaidotas Vyžių k. kapinėse.

KURKIS LIONGINAS, Prano - Butleris, g.1926 m. Žibėčių k. Skudutiškio apyl. Kai pašaukė į sovietų kariuomenę, L.Kurkis išėjo į partizanus. Priklausė Liūto būriui. 1951 m. išvežė šeimą į Sibirą. 1951 01 25 L.Kurkis su D. Vildžiūnu Vaikšniūnų k. žuvo. Palaidotas Alantoje.

LAUCIUS ANTANAS - Tigras, g.1924 m. Grybelių k., Utenos vls., ūkininko šeimoje. 1944 m. pavasarį buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę. Tėvus ir brolį ištrėmė į Sibirą, brolis Juozas žuvo partizanaudamas. A.Laucius priklausė Aitvaro būriui, partizanavo apie Antalgę. Žuvo 1952 01 25 netoli Antalgės kartu su Vl.Bražeika.

VILDŽIŪNAS VILIUS - Dainius, g.1929 m. Vaikšniūnų k., Alantos vls., netoli Skudutiškio bažnytkaimio. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Liūto (H.Ruškulio), paskui Aukštaičio (V.Patumsio) būriui. Žuvo 1951 01 25, su L.Kurkiu Vaikšniūnuose patekę į pasalą. Nukentėjo ir šeima: žuvo brolis Danius, tėvas buvo nuteistas, motina ir sesuo ištremtos. V.Vildžiūnas buvo užkastas Alantos ligoninės kieme, 1991 m. palaikai perkelti į kapines.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

BARKAUSKAS Kazys, g. 1928 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Vaclovu (nusišovė).

BARKAUSKAS Vaclovas, Kazimiero, g. 1925 Seredžiuje. Partizanas nuo 1945. Žuvo 1947 01 25 prie Armenos (Padubysyje) kartu su broliu Kaziu. Palaikai buvo išniekinti ir užkasti Seredžiaus "griovynėje”.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Ožys - Vitas Pauža. Gimė 1924 m. Rokelių k., Aukštosios Panemunės vls., Kauno aps. Geležinio Vilko rinktinės Žiedo kuopos I būrio partizanas nuo 1946 m. balandžio mėn. 1947 m. pabaigoje sužeistas. Žuvo 1948 m. sausio mėn. iš 25 į 26 d. Piliuonos ar Tūrsono k., Aukštosios Panemunės vls., pas A.Mažeiką, nuo ten nakvojusių MGB operatyvininkų.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-22-1997.pdf

1945 m. Sausio 25 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Paminėlės k. (dabar - Švenčionių r. sav.) Antano Dičiaus sodyboje buvo aptikti ir nušauti 3 Antano Tarakevičiaus būrio partizanai: Vaclovas Dičius, Povilas Juozėnas ir Juozas Šerėnas-Romelis.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 68

1951 m. Sausio 25 d. naktį Molėtų r. Degsnių k. apylinkėse (dabar - Molėtų r. sav.) partizanų rėmėjo ir ryšininko Juozo Kairio sodyboje per MGB surengtą pasalą žuvo Vyčio būrio partizanai: Lionginas Kurkys-Butleris ir Vilius Vildžiūnas-Dainius.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 171

1952 m. Sausio 25 d. Utenos r. Antalgės k. (dabar -Utenos r. sav.) karinės operacijos metu žuvo Aitvaro būrio partizanai Vladas Bražeika-Šeduikis (būrio vadas) ir Antanas Laucius-Tigras.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 181

1947 m. Sausio 25 d. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Būdviečių k. apylinkių miške (dabar - Šilutės r. sav.) per kautynes su karine-čekistine grupe žuvo 5 Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos Juliaus Vismanto-Vilainio grupės partizanai: Jonas Jančiauskas-Javainis, Lapė (slapyv., vokietis), Petras Ramanauskas-Tarzanas, Ignas Šlajus-Narvydas ir Vincas Vaičiulis-Papartis (kitais duomenimis, žuvo 1946 m. gegužės 31-birželio 1 d. kautynėse).

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 25

1950 m. Sausio 25 d. Rietavo aps. Laukuvos vls. Vabalų k. (dabar - Šilalės r. sav.) MGB Laukuvos vis. poskyrio stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Gyventojų Račkauskų sodyboje buvo aptiktas apygardos štabo bunkeris, kuriame slėpėsi 5 partizanai. 3 iš jų, atsisakę pasiduoti, nusišovė, o 2 buvo suimti. Žuvo Napoleonas Keršas-Švogeris, Napoleonas (apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas), Genė Martinavičiūtė-Laimė ir Pranas Vasiliauskas-Aidas (abu iš apygardos štabo apsaugos būrio).

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 205

1949 m. Sausio 25 d. Varėnos aps. Perlojos vls. (dabar - Varėnos r. sav.) Palkabalio k. MGB Varėnos aps. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo sunaikintas Kazimieraičio rinktinės Vytauto tėvūnijos štabas. Žuvo 10 partizanų: Adolfas Baublys-Merkys, Vytas (Vytauto tėvūnijos vadas), Marytė Budėnaitė-Birutė, Petras Jezukevičius-Profesorius, Adelė Kairevičienė, Jonas Kairevičius-Liepa, Pranas Kibirkštis-Lizdeika, Zigmas Mačionis-Sukilėlis, Mykolas Naujalis (Navaitis)-Beržas, Vladas Novikevičius-Audra ir Marija Vaisietaitė.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 60.