IŠ STOVYKLOJE SKAITYTOS POEZIJOS
GĖLĖS JULIJONUI
Išsekusių upių akmuo,
Krantai negyvi,
Kieta, ištroškus žolė — —
Kur aš,
Kur aš pririnksiu
Gėlių Julijonui?
Nenuplautas Syxto upėje,
Trapus ir sužeidžiamas,
Nežinodamas, kad mirtis
Nepaliečia poetų,
Jis paliko žinią smėlyje,
Kraujo ženklą beržo kamiene,
Mirties ambasadorių vėją,
Šaukiantį
Dideliu balsu — —
Kur aš,
Kur aš atrasiu jo kapą?
Nerandu mirusiųjų namų,
Nepatyriau aklo jų žvilgsnio,
Kur aš,
Kur aš papuošiu Julijoną?
Julija Švabaitė
(Iš naujo eilėraščių rinkinio“Septyni saulės patekėjimai”)
ŠKOTIŠKAS EILĖRAŠTIS
Rodos, vieną kartą baigiu mediciną,
Ir šitam pasauly daug daugiau sveriu,
Ir mane pagarbiai daktaru vadina,
Ir prie ežerėlio vilą jau turiu.
Kelia mano vardą garsas tartum mielės,
Dolerius ir šėrus naktimis skaitau,
Bet nesu kaip koks ten dr. Kisielius,
Tūkstančių be tikslo niekam nešvaistau.
Ir mane nelengva kur veikloj surasti,
O aš pats jaučiuosi vis drąsiau, gyviau,
Bet gi vieną kartą baisiai išsigąstu,
Kad Lietuvių fondui tūkstantį daviau.
Bet tai buvo sapnas, tai tik miego monai,
Vilos bei diplomai, kai tik pabudau,
Ir gerai, kaip būčiau pasisakęs žmonai,
Kad net tūkstantinę Fondui praradau.
Dr. S. ALIŪNAS
(Iš naujos humoristinės poezijos knygos “Alijošiaus lapai”)
Bailus civilizuotas pasaulis nesurado nieko, kuo jis galėtų pasipriešinti atgijusios barbarystės staigiam antpuoliui, kaip tik nuolaidas ir šypsnius.
Kiekvienas, kuris pasirinko prievartą, kaip metodą, neišvengiamai turi pasirinkti melą kaip savo principą.
Aleksandras Solženicynas
