LAISVINIMO VEIKLOS RACIONALIZAVIMAS

“Lietuvos laisvinimo darbo racionalizavimas” temą gvildena pagrindiniai simpoziumo dalyviai (iš kairės) — J. Kojelis, Aušra Zerr, B. Nainys ir kun. K. Pugevičius.

Nuotrauka J. Urbono

IEŠKOJIMAS TALKOS TARP AMERIKIEČIŲ

Man tenka stabtelti ties problema, kaip galėtume ir turėtume paveikiau patraukti ar net įjungti amerikiečius į Lietuvos vadavimo darbą. Tą klausimą būtų galima svarstyti įvairiais požvilgiais, tačiau tą temą bandysiu apriboti ir sustosiu ties tomis mintimis, kurios iškilo man pačiai asmeniškai bedalyvaujant lietuvių ir amerikiečių veikloje.

Priėjimo būdai

Ieškodami kontaktų su legislatoriais ir kitais šio krašto politinio gyvenimo vairuotojais, mes dažnai padarome klaidų, kurių turėtume vengti ir išvengti. Kai kada net panaudojame visai netinkamus pačius priėjimo būdus. Tas reikalas turėtų būti metodiškai išstudijuotas ir profesionaliai suplanuotas.

Štai keletas pavyzdžių:

a.    Į aukštuosius Amerikos valdžios pareigūnus turi būti kreipiamasi amerikiečių tarpe įprastais būdais ir formomis, net ir technika;

b.    Kvietimai aukštųjų pareigūnų į mūsų didžiuosius suvažiavimus ar šventes turi būti daromi iš anksto, kartais net prieš metus, ir per atitinkamus kanalus;

c.    Į krašto prezidentą, viceprezidentą, valstybės sekretorių vengtina kreiptis raštu tiesioginiai. Tai atliktina per savo gerai pažįstamus įtakingus asmenis, kurie kviečiamąjį asmenį gali atitinkamai painformuoti ir palankiai įtaigoti;

d.    Didžiuosius mūsų suvažiavimus vengtina šaukti didžiųjų Amerikos tautinių švenčių metu, nes aukštiesiems pareigūnams tie savaitgaliai užimti. Tokiomis dienomis sunku gauti ir spaudos atstovus.

Raštai ir memorandumai

Redaguodami raštus ir memorandumus aukštiesiems valdžios pareigūnams ir institucijoms, turime gerai žinoti, ko mes tuo siekiame. Klaidinga tame pačiame laiške ar memorandume kelti visą eilę mums rūpimų klausimų:    pav., Lietuvos diplomatinės tarnybos tęstinumo, Lietuvos bylos kėlimo Jungtinėse Tautose, muitų siuntiniams į okupuotą Lietuvą sumažinimo ar panaikinimo ir kitus klausimus. Ribojantis vienu kuriuo nors aktualiu klausimu, visą reikalą galima išdėstyti daug išsamiau. Tuo būdu asmuo, į kurį laiškas ar memorandumas nukreiptas, tiksliau prašymą supras, pilniau į jį įsigilins ir tuo būdu rašto siuntėjas galės tikėtis greitesnio ir palankesnio sprendimo.

Rodos nereikėtų priminti, kokia turėtų būti tokių oficialių laiškų ar memorandumų rašymo forma. Deja, vis tik tai tenka iškelti, nes yra žinoma, kad dažnai nesilaikoma pagrindinių nustatytų ir visų priimtų normų. Mat, pasitaiko, kad net organizacijų laiškams bei memorandumams naudojamas paprastas neoficialus popierius, vartojama bloga anglų kalba, raštai išsiunčiami net su ranka padarytomis pataisomis ir t.t.

Kreipdamiesi į mums reikalingas Amerikos valdžios, atskiri; įstaigų ar organizacijų pareigūnus bei vadovus, kartais nesugebame tinkamai save pristatyti. Be vizitinių kortelių, būtina pridėti trumpus duomenis apie pačią organizaciją, kuriai atstovaujama ir kurios vardu raštas yra rašomas. Žinoma, kai rašomi individualūs atskirų asmenų vardu laiškai, galima apsieiti ir be didesnių formalumų.

Organizacijos ryšių palaikymas

Mūsų organizacijų vadovybės renkamos tam tikram terminui. Praėjus jam, dažnai tose vadovybėse atsiranda kiti žmonės. Tad būtina senajai vadovybei parašyti laiškus visiems asmenims ar pareigūnams, su kuriais buvo palaikyti kontaktai, kad dabar tos organizacijos vadovybę yra perėmę nauji žmonės ir, padėkojus už bendradarbiavimą praeityje, paprašyti, kad su jais tas bendradarbiavimas būtų tęsiamas. Tuo būdu nebus nutrauktas ryšio tęstinumas ir naujiems organizacijos vadovams nereikės iš naujo prisistatyti ir aiškinti savos organizacijos tikslus.

Asmeninę pažintį bei ryšį palaikyti svarbu ne tik su aukštaisiais valdžios pareigūnais, senatoriais, Atstovų rūmų nariais, gubernatoriais, burmistrais, politinių partijų vadovais, bet taip pat ir su jų padėjėjais, sekretoriais bei kitais tų įstaigų tarnautojais, kurie dažnai gali būti labai reikalingi, kai įvairiems mūsų prašymams bei kitiems reikalams reikia duoti eigą.

Kontroversiniu dalyku dažnai laikomas įvairių lietuviškų organizacijų kreipimasis vienu ir tuo pačiu reikalu į valdžios įstaigas. Esą tik tam tikros organizacijos galinčios tai daryti.

Žinomas daiktas, kad svarbiais klausimais reikalinga ir net būtina koordinacija, bet, iš antros pusės, visų mūsų pareiga rūpintis Lietuvos laisvės byla. Kuo daugiau organizacijų ar net atskirų asmenų kreipsis kuriuo nors mums tuo metu svarbiu reikalu į atitinkamus valdžios pareigūnus, tuo keliamam klausimui bus geriau pasitarnauta. Amerikoje ypač vertinama plačiosios visuomenės opinija.

Pažadėjo — neištesėjo

Bendraujant su valdžios žmonėmis, įvyksta ir nusivylimų. Skundžiamasi, kad senatoriai ar kiti aukšti pareigūnai rinkiminiais metais visko mums pažada, bet vėliau savo pažadų netesi. Jie vadinami veidmainiais ir mūsų pasitikėjimo išnaudotojais.

Tikrovė yra kieta. Ją reikia pažinti ir mnokėti įvertinti. Tik jokiu būdu tai neturėtų pastūmėti į neveikią ar izoliaciją. Priešingai, rinkiminiais metais, kai mes jiems reikalingi, turime būti pasiruošę mes juos savo reikalams panaudoti, sueiti į artimesnius ryšius, kuriuos stengtis palaikyti ir porinkiminiu metu.

Lietuviškų interesų labui pilnai dalyvauti amerikiečių gyvenime

Jei norime, kad kiti mus paremtų, turime domėtis gyvenamo krašto problemomis ir reaguoti į Amerikos gyvenimo reiškinius. Norėdami tad padėti mūsų lietuviškiems reikalams — tiek politiniams, tiek ir kultūriniams — turime išdrįsti išeiti iš “lietuviško getto” ir kiek galint pilniau įsijungti į Amerikos visuomeninį ir politinį gyvenimą. Žinoma, mūsų veikla amerikiečių tarpe yra gan ribota, bet palaikydami artimą ryšį su amerikiečių organizacijomis bei atskirais jų nariais, prireikus, galėsime susilaukti iš jų efektyvios paramos ir mūsų lietuviškiems reikalams. Ypač daug lietuviškiems reikalams galėtų pasitarnauti lietuviai profesionalai — gydytojai, teisininkai, inžinieriai, universitetų profesoriai ir kiti.

Amerikiečiai, pajiutę, kad mes rūpinamės ne tik Lietuvos reikalais, bet suprantame, užjaučiame ir net prisidedame prie jų problemų sprendimo, be abejo, parems ir mus mūsų reikaluose.

Per 30 metų daug lietuvių Amerikoje baigė mokslus. Studijų metu įsigyta draugų tiek iš profesūros, tiek ir iš studentų tarpo. Tie mūsų kultūrininkai, mokslo, literatūros, spaudos ir meno žmonės, sportininkai, filatelistai ir kiti, palaikydami ryšį su savo srities kolegomis, galėtų kartu išryškinti savo ir lietuviškų organizacijų identitetą ir jų tarpe išpopuliarinti Lietuvos laisvinimo reikalą.

Aušra M. Zerr