TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
“Į Laisvę” nr. 58 (95) paskelbtame straipsnelyje “Lietuviai Lietuvoje” keliamas ne tik aktualus, bet ir labai principinis klausimas. Iš tikro ne lietuviai, bet rusai Lietuvoje yra “tautinė mažuma”, nors ir labai privilegijuota. Jei kas iš mūsų draugų pradeda netiksliai tą terminą sąmoningai ar nesąmoningai vartoti, mums nekritiškai nereikėtų jų pasekti. Ypač atsargumo ir savikritikos turėtų parodyti asmenys, kurie stovi laisvinimo organizacijų vadovybėse. Paslysti lengva. Prieš darydami viešus pareiškimus ar konkrečius ėjimus, atsakinguose postuose stovį žmonės turėtų patys gerai klausimus išmąstyti, o taip pat pasitarti su kitais.
Labai įdomu, kad nesenai Los Angeles mieste miręs prof. Stasys Žymantas tokius dalykus labai jautriai sekė ir analizavo. Kai prez. Nixonui ruošiantis vizitui į Maskvą jo tuometinis patarėjas, dabartinis valstybės sekretorius Henry Kissinger rusų pavergtoms tautoms pažymėti pavartojo “minorities” terminą, Žymantas taikliai reagavo: “Matote, kaip Kis-singer ‘nususino’ Lietuvos laisvės bylą . . . Sovietų laužymas žmogaus teisių deklaracijos — vienas dalykas, o tebelaikymas nepriklausomos valstybės, okupuotos karo metu, neteisėtoj okupacijoj — kitas”.
Šia proga reikia labai apgailestauti, kad mūsų veiksniai nepanaudojo prof. St. Žymanto intelekto, patyrimo ir tyro patriotizmo savo vadovietėse. Jis buvo paliktas dirbti amerikiečių kapinėse, o į vadovietes buvo pakviesti Morkus ir Alseika. Alseika ir Morkus iš vyriausių laisvinimo vadovybių išėjo tarnauti Lietuvos okupantui, prof. Žymantas 1973 metų pavasarį amžinai pasiliko kapinėse. Padarytos klaidos nebepataisomos, bet iš jų pasimokyti ateičiai tikrai vertėtų.
L. V.
