OKUPANTO TARNYBOJE
SOLIDARUMAS SU TAUTA
Esama gerų lietuvių, kurie patys tiki ir kitus bando įtikinti, kad sovietų agentų, įsifiltravusių į lietuvių išeiviją, baimė perdėta. Pagaliau jei tokių ir būtų, jie nieko mums pakenkti negalėtų. Nei slaptos veiklos, nei slaptos strategijos, kurią jie galėtų iššifruoti, sakoma, mes neturime. Seniau okupanto tarnybon persisamdęs Alto tarnautojas Albinas Morkus ir dabar tą pat padaręs Vliko tarnautojas Vytautas Alseika mūsų veiklos nei sugriovęs, nei jai kuo pakenkęs. Priešingai, išvogtų Vliko dokumentų parodomis, spaudos konferencijomis, paskaitomis ir straipsniais Lietuvos spaudoje Lietuvos žmones Alseika painformavęs apie išeivijoje dirbamą Lietuvos laisvinimo darbą.
Šituose teigimuose yra tik tiek tiesos, kad mes nei slaptos strategijos neturime, nei slaptos veiklos nevykdome. Tačiau jei kas iš sąžiningo įsitikinimo sako, jog sovietai išeivija nesidomi ir ją yra palikę ramybėje, tai tik parodo visišką nesiorientavimą komunistinės sistemos funkcionavime.
1973 m. rugpjūčio mėnesį šių eilučių autorius gavo laišką iš vos prieš pusantrų metų iš Lietuvos į Izraelį emigravusio žydo, o rugsėjo mėnesį teko su juo asmeniškai susitikti ir pasikalbėti. Tai išsimokslinęs vidurinės kartos žmogus, sovietinėje santvarkoje dvidešimt septynerius metus ne tik išgyvenęs, bet turėjęs progos pažinti ją žymiai intymiau. Jau savo laiške jis nurodo, kokią skriaudą laisvinimo pastangoms gali padaryti į laisvinimo darbui vadovaujančias organizacijas įsifiltravęs sovietų agentas, o žodžiu pilniau išdėstė prieš išeivijos veiklą nukreiptą sovietų strategiją. Izraelin išemigravusio kauniečio pasakojimai pilnai paremia “Į Laisvę” nr. 58 (95) paskelbtus dr. R. S. Daugvydo ir dr. M. T. Milgaudo surinktus faktus.
S. G.
