— Amerikiečių Phantom F-4 naikintuvas Artimųjų Rytų karo veiksmų arenoje tebelaikomas geresniu už rusų paskutinį MIG-23 modelį. Rusai turi iš viso pasigaminę apie 100 MIG-23, kurių keletą naudoja arabų apmokymui. Žydų lakūnų pareiškimu, F-4 oro kautynėse turi pranašumų prieš MIG-23, kurių didelis greitis negali būti naudojamas lėktuvų kautynėse, gi, sumažinę greitį, jie nustoja manevravimo judrumo, ką turi F-4. žydai šiuo metu turi apie 370 amerikiečių gamybos naikintuvų F-4 ir numato tą skaičių dar padidinti.
— Šiaurinėje JAV dalyje yra įrengta moderniškiausia raketų gynybos sistema susidedanti iš MIRV (Multiple Independently targetable Re-entry Vehicle), branduolinės energijos užtaisais raketų, kurių kiekviena yra 10 kartų galingesnė už išmestą ant Hirosimos. MIRV yra 60 pėdų, Minute-man III tipo, raketos, įrengtos požemių šuliniuose, padengtos 45 pėdų žemės danga, su 8 pėdų storio gelžbetonio sienomis. Viduje yra įrengta elektroninės sistemos valdymo įtaisai. Visa ši gynybos sistema yra EWO Emergency War Orders) organizacijoje ir tiesioginėje valstybės prezidento kontrolėje. Reikalui ištikus, raketos palikę savo lizdus, blogiausiu atveju, po 20 minučių, kitoje žemės rutulio pusėje sunaikintų apie 10 milijonų gyvybių.
— Ramiajame Vandenyne, apie 300 mylių į rytus nuo š. Vietnamo, ir į pietus nuo Hong Kongo, Paracel salose, kiniečiai rengia karinę bazę. Statomi įrengimai karo laivams, raketoms ir lėktuvams.
— Amerikiečiai nesenai paskandino Atlanto vandenyne didelį kiekį nervų dujų, kurios buvo pagamintos ginklavimui. Š.m. liepos mėn. vėl buvo sunaikinti dideli ištekliai biologiniams ginklams pritaikytų bakterijų, kurių būtų užtekę sunaikinti viso pasaulio žmonijai. Laboratorijos, užimančios apie 500 akrų plotą prie Atlanto, gaminusios bakterijų kultūras, bus perduotos maisto ir vaistų federalinei administracijai. Kiti sandėliai, prie Pine Bluff, kur buvo laikoma geltonojo drugio kultūros, Rocky Mountain drugio ir kitų, nuo šių metų bus panaikinti. Anksčiau pastatyti įrengimai gaminti bakterijų kultūras karo reikalams, bus naudojami žinomų nuodingų bakterijų priešnuodžiams atrasti.
Skaityti daugiau: Karinės Žinios
KPT. PRANAS GUŽAITIS DVIEJŲ OKUPANTŲ SŪKURIUOSE
O. ŽADVYDAS
Antros bolševikų okupacijos metu, 1948 m. gegužės 23 d., Kuršių kaime, tėvo ūkyje, rusų enkavedistai areštavo kpt. P. Gužaitį. Iki liepos 21 d. jis buvo tardomas, o vėlesnis jo likimas yra nežinomas. Taigi, jau suėjo 23 metai kai jis neteko laisvės, dingo be žinios kaip ir tūkstančiai Lietuvos karių patekusių į enkavedistų rankas.
Jis neišvengė tarnybos nei raudonojo, nei rudojo okupanto laikais, tačiau išliko tikru lietuviu, patriotu. Jis drąsiai gynė Lietuvos krašto ir lietuvių reikalus, nors jam grėsė pavojus gyvybei.
Čia pažymėsiu keletą faktų, kaip Pranas gynė lietuvius vokiečių okupacijos metu. Tuo laikotarpiu jis ėjo Raseinių aps. viršininko pareigas. Šiauliuose gebietskomisaras Gewecke kartą sušaukė pasitarimą, kuriame dalyvavo Šiaulių apygardai priklausiusių apskričių — Kretingos, Mažeikių, Raseinių, Šiaulių, Tauragės ir Telšių viršininkai. Pasitarimo tikslas — išsiaiškinti priežastis ir pašalinti kliūtis, trukdžiusias apskritims paskirtų karo prievolių normų įvykdymą. Vokiečių civilinės administracijos reikalavimai buvo griežti. Prieš pasitarimą gebiestkomisaras buvo sušaukęs apygardos susirinkimą ir už neatlikimą ūkio prievolių suėmė keletą lietuvių pareigūnų, jų tarpe ir plk. ltn. Budraitį, Telšių aps., Paruošų skyriaus viršininką.
Pasitarime kpt. P. Gužaitis pareiškė, kad ne visas priežastis čia galima nurodyti, nes tai liečia Reicho pareigūnus, kurių elgesį lietuviai neturi teisę kritikuoti, nes už tai gali susilaukti nemalonių pasekmių — kaceto. Gebietskomisaras atsakė, kad karo metu tiek vokiečiai, tiek lietuviai privalo atlikti pavestas pareigas. Visos pasitaikančios negerovės šiame pasitarime turi būti išsiaiškintos ir už tikrus faktus niekas nebus baudžiamas, tad juos reikia būtinai nurodyti.
Reichas jau buvo pradėjęs kolonizuoti okupuotą Lietuvą. Į ūkius lietuvių, kurie bolševikų buvo išvežti į Rusijos priverčiamo darbo stovyklas, ar repatriavę į Vokietiją, vokiečių civilinė administracija įkurdinėjo vokiečius atvežtus iš Vokietijos. Jie tiesioginiai priklausė gebietskomisarams ir naudojos ypatingomis privilegijomis.
Kpt. P. Gužaitis nurodė faktą, kad Raseinių apskrityje vokietis, įkurdintas plk. Raimundo Liormono ūkyje, atsisakė taisyti kelią, o apie kitas prievoles netenka jam ir nurodinėti. Vietoje pristatinėti pieną į pieninę, jis iš pieninės dar gauna sviestą. Be to, ūkis yra aprūpintas iš lietuvių ūkininkų atimtais naminiais gyvuliais. Savo laiku ūkis buvo našus, o dabar iš jo jokios naudos, net neatlieka karo uždėtos prievolės. Gi, tikrasis to ūkio savininkas plk. R. Liormonas yra geštapo kalinamas Tilžės kalėjime o jo sūnus mobilizuotas į vokiečių kariuomenęę, kovodamas prieš bolševikus, kautynėse prie Ilmenio ežero žuvo. Toki faktai negiamai veikia į lietuvius ir nestebėtina, kad vyrai vengia stoti į bandomą organizuoti lietuvių legioną, bei vykti į Vokietiją darbams. Kpt. P. Gužaitis, ta proga, kreipėsi į Geweckę, kaip į tiesioginį viršininką, kad plk. R. Liormonas būtų paleistas iš kalėjimo ir grąžintas į Lietuvą, į savo ūkį.
Gal dar ir kitos lengvinančios sąlygos buvo pritaikytos ir plk. R. Liormonas buvo paleistas iš kalėjimo ir gražintas į Lietuvą. Tačiau aiškus faktas, kad kpt. P. Gužaitis drąsiai gynė lietuvio reikalą ir laimėjo.
Dar kitas įvykis. Vokiečiai reikalavo didelio skaičiaus vyrų darbams į Vokietiją. Kpt. P. Gužaitis ir čia jieškojo būdų, kad išsaugojus vyrus nuo išsiuntimo į Vokietiją. Tytuvėnų vls. gyveno du broliai, Vincas ir Edvardas Jasavičiai. Vincas buvo sveikas ir tiko darbui. Edvardas buvo invalidas, jo kairiosios rankos buvo nukirsti keturi pirštai. Kai vyrai buvo pašaukti į Raseinių darbo (arbeitsamto) įstaigą, į sveikatos tikrinimo komisiją, šaukimą “per klaidą” gavo Edvardas, invalidas. Komisijoje dalyvavęs vokietis pamatęs invalidą, paklausė Gužaičio, kodėl jis parenka invalidus, netinkamus darbui. Gužaitis paaiškino, kad tas invalidas yra stalius ir neblogai dirba namuose, todėl sėkmingai galėtų dirbti ir Vokietijoje. Vokietis, aišku, invalido nepriėmė ir įspėjo, kad ateityje vyrų be pirštų, vienarankių, ar vienakojų nešauktų komisijon. Taip Gužaičio pastangomis liko namuose abu broliai.
Skaityti daugiau: Kronika
K. MILKOVAITIS
1923 metų sausio mėnesio 15 dieną Lietuvos šauliai išvadavo Klaipėdos kraštą iš ligtolinės vokiečių okupacijos ir prijungė jį prie nepriklausomos Lietuvos.
Be nepriklausomos Lietuvos užnugario, žinoma, nebūtų galėjęs įvykti nė Klaipėdos krašto prijungimas prie jos. Truputis istorijos tad tenušviečia įvykių raidą.
XIII amžiaus pradžioje, lenkiškajam Mozūrų kunigaikščiui Konradui susirūpinus pagonių lietuvių krikštu, jis pasikvietė sau talkon kryžiuočių ordiną, kuris, tikybos vardan, pradėjo pulti lietuvių-aisčių kiltis. Iš Šventosios Žemės kryžiaus karų sugrįžęs ir atsivežęs ten įsigytą karinį patyrimą, ordinas per 50 metų nukariavo visas, tada dar nevieningas aisčių gimines, gyvenusias tarp Vyslos ir Nemuno. Ir jos, su mažomis, nereikšmingomis pertraukomis išbuvo vokiečių okupacijoje iki lemtingųjų 1923 metų.
Tačiau, nežiūrint tų sričių netekimo, XV amžiuje Lietuva buvo labai galinga valstybė, pasiekusi didžiausią savo teritorijos išsiplėtimą. O Vytautas, Jogailos padedamas, ties Žalgiriu sutriuškino kryžiuočius, tuo padarydamas galą tolimesniam jų veržimuisi į rytus.
Skaityti daugiau: Klaipėdos kraštas ir jo ekonominė bet kultūrinė reikšmė Lietuvai
Įsteigtas Lietuvoje 1919 Nepriklausomybės kovų metais
Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Nr. 1 (1478) SAUSIS – JANUARY 1972 
A.a. inž. plk. ltn. Antanas Novickis ... (viršelis)
Nr. 2 (1479) VASARIS – FEBRUARY 1972
J. Rūtenis— Žaibai ir Rūta ... (viršelis)
T U R I N Y S
K. Milkovaitis, Klaipėdos kraštas
J. V. Sūduvas, Pabradės-Pažeimenės poligone
A. Budreckis, Lietuviai aukštieji karininkai Napoleono 1812 m. žygyje
V. Mingėla — Du nekariauti karai
K. Uoginius — Nepriklausomybės paskelbimas
Dr. B. Nemickas — Kariuomenė — Lietuvos valstybingumo ugdytoja
Z. Raulinaitis — Žygis į Kuršą
V. Mingėla — Staigiai skleidėsi tamsa
A. Vadopalas — Lietuvnikai
P. B. — Ko vertos Sovietų pasirašytos sutartys
K. Ališauskas — Lenkai apie Lietuvos karius
Tremties Trimitas
Šaulė Tremtyje
Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
B. B. — Pergalė ateities kare
"O, šventasis partizane, melskis už mus!"
Kronika
Redaktorius ZIGMAS RAULINAITIS
Administratorius LEONAS BILERIS
Redaktoriaus pavaduotojas JONAS RŪTENIS
Skaityti daugiau: Karys 1972m. 1-2 Turinys, metrika
J. V. SŪDUVAS
Prieš trisdešimt metų, t.y., 1941 m. vasarą, Lietuvos okupantas, Sovietų Rusija, talkinant jai parsidavusiems lietuviams-komunistams, buvo parengusi paskutinį buvusios Lietuvos kariuomenės sulikvidavimo aktą, Varėnos, Pabradės-Pažeimenės ir Švenčionėlių vasaros stovyklose — poligonuose. Ir tik staigiai prasidėjęs, 1941 m. birželio mėn. 22 d., Vokietijos - S. Rusijos karas sutrukdė šį išdavikišką planą pilnai įvykdyti. Tuoj po Lietuvos brutalaus prijungimo prie Rusijos Tarybinių Socialistinių Respublikų “sąjungos”, 1940 m. liepos mėnesį, buvusi, taip vadinama, Lietuvos liaudies kariuomenė buvo skubiai perorganizuota į 29-tą šaulių teritorinį korpą. Jis susidėjo iš dviejų pėstininkų (šaulių) divizijų: 179 ir 184, su pagelbiniais sunkiųjų ginklų, pionierių ir ryšių daliniais ir, žinoma, su politiniais komisarais ir politrukais kiekviename dalinyje, pradedant būriu. Visą politinį korpo aparatą sudarė vien rusai, atsiųsti iš Maskvos.
Visas šitas korpo dalis sugrūdo į rytinį Lietuvos pakraštį, į Vilnių ir jo apylinkes. Atrodė, jei Lietuvos siena būtų ėjusi dar toliau į rytus, tai visi lietuvių pulkai taip pat būtų turėję dar toliau rytuose gyventi. Vilniuje ir jo krašto miesteliuose lietuvių daliniams teko pačios blogiausias būstinės, nes visos geriausios kareivinės buvo užimtos pačių rusų pulkų (“Lietuvių Archyvas Bolš. Metai”, 297 pusl. Gen. S. Raštikis). Visi jautėme, kad lietuviško korpo dienos bus neilgos, nes rusai lietuviais kariais nepasitikėjo ir ruošėsi prie jo galutino panaikinimo.
Man teko tarnauti 179 š. divizijos, inžinerijos-pionierių batalione, kurio būstinė buvo Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje esančiuose pastatuose. Divizijos vadu buvo paskirtas brig. gen. Aminas Čepas, komisaru —M. S. Kovolionok. Inž.-pionierių vadu buvo plk. ltn. Albertas Gaidys, komisaru J. F. Drobkin, labai išsilavinęs ir žmoniškas Rusijos žydas.
Skaityti daugiau: PABRADĖS-PAŽEIMENĖS POLIGONE
