LIETUVNIKAI

ANTANAS VADOPALAS

Kaikurių skaitytojų ir manęs, nepatenkino spaudoje paskelbta hidroniminė teorija, būk vardas Lietuva yra kilęs iš upėvardžio.

Duodu dar vieną, kitokį aiškinimą, išeidamas ne iš krašto vardo, bet iš tautinės, gal luominės, priklausomybės krašto gyventojų — lietuvnikų.

M. Mažvydas 1547 m. Catechismusa prasty szadei rašo vardus: “letuuinikump” ir “letuwynika”.

Vardus lietuvininkas ir lietuvninkas teikia ir modernūs žodynai: LRKZ, DLKZ, E. Fraenkelio LEW.

A. Kuršaitis (2-1317) rašo, esą, lietuvininkai, ne lietuviai taip vadina save Prūsų lietuviai.

St. Tarvydas (1958, 21 p.) rašo, kad Vakarų Lietuvos gyventojai save dažnai vadina “lietuvninkas” arba “lietuvininkas”; latviai rytiečiai lietuvius vadina litauniki ir lietuvnieki.

Pskovo ir Naugardo metraščiai lietuvius vadina litovniki.

VARDO LIETUVININKAS ŽODĖDARYBA

Vardas lietuvininkas turi dvi priesagas: -uv arba -uva ir -nikas arba -ininkas ir šaknį liet-.

SEMANTIKA PASAKOMA PRIESAGA -uva

Priesaga -uv, -uva pasako vietą, kur yra daug būdingų daiktų:

Bartuva,kur pastatytos bartos, arba kur gyvenama bartų;

Laukuva,aikštė paežeryje;

Raguva,tarpeklio vietą;

Šiluva,vieta kur daugiau šilų;

Vaduva,vieta, kur yra vadų (potvynio, arba po lietaus laikini ežerėliai);

Viržuva,vieta kur yra viržių, ir t.t.;

Lietuva,plotai su lietos privilegija.

SEMANTIKA PASAKOMA PRIESAGA -nikas

Antroji priesaga -nikas pasako socialinius, luominius, ūkinius ir teisinius santykius tarp darbo arba tarnybos davėjo ir darbo atlikėjo, kaip matyti iš eilės pateikiamų senų pavyzdžių: Baudžiaunikas, nelaisvas darbininkas baudžiamas (verčiamas) dirbti dvarui. Išsivystė iš dvaro kaimiečių (koimincy) ir dvaro bernų, bei iš karo belaisvių, nusikaltėlių ir t.t. Baudžiava reiškė drausminimą, auklėjimą.

Bandinikas(daujėniečių bundinikas), laisvas darbinikas, dalinikas, už sutartą bandą atliekąs savinikui darbą ir ruošą. Banda buvusi sutariama gyvuliais, javais, audeklu, paviržiumi ir kitom gamtos gėrybėm. Banda — galvijai, keltuva. Banda — kepalas, kaip anglų lord = hlaford = loaf keeper = kepalo laikytojas. Banda — lauko dalis pavedama sėjai. Banda — to lauko derlius.

Bitinikas,kas laiko pas save bendras su kaimynu bites, jas kopia ir medų atiduoda bičių savininkui, bitkopis. Kas kita bičiulis: vienas kitam gaidį dovanojo ir susibičiuliavo.

Čyžinikas,Lietuvos Statuto bei papročio teise vadinamas asmuo, kuris nemokamai naudojasi sena dovana, arba už pigią kainą turi senas teises į naudą (lietą) svetimo turto, bet neturi nuosavybės teisių.

Darbinikas,laisvas asmuo atliekąs kitam už mokesnį paprastą fizinį darbą, kur įdedama fizinė jėga. Darbinikai atsirado su pramonės pradžia.

Dvarinikas,stambaus ūkio savinikas, bajoras žemvaldys, turįs paveldėtą privilegiją versti baudžiaunikus dirbti jo naudai.

Kampinikas,laikinai gyvenąs pas svetimus žmones įnamis.

Laukinikas.Klaipėdiečių laukinikas — ūkinikas. Daukanto laukinikas — priešinybė pilioniui, miestiečiui. Latvių laucienieks — kaimo gyventojas. Prūsų laukinikis — gavęs iš valdovo leną, valstietis. Visos laukiniko lytys yra seni indoeuropietiški vediniai iš sen. indų (u)loka — laisva erdvė, laisvi toliai, pasaulis (Fraen. 344 p.).

Medinikas.Žemaičiai mede vadina gaivališkai augantį didelį plotą medyno. Medė buvusi valdovo valda. Medžioklei ir medyno ekploatacijai buvo pareigūnai, kuriuos D.L.K. Vyriausias Medinikas Gr. Valavičius vadina “osočniki”, kurie turėjo sekti žvėrių rezervatus “osoki”. Daujėniečiai “osoki” vadina užusieniais. Vardas užusienis yra arba vedinys iš liet. siena (žiūr. upėvardžius: Siengrabis, Sienyčia, Sieninė, ež. Sienis), arba yra senesnis baltų veldinys grupės kaip latvių “Ūžinš” (Vasm. 3-170) — bičių deivis, žirgų globėjas, latvių “Ūsenis, Ūsainis”. Kita medinikų pareiga buvusi priežiūra medžių kirtimo eksportui ir medžių deginimo pelenams.

Pusinikas,ūkio nuominikas dirbąs visus darbus ir ruošą už pusę ūkio derliaus arba naudos.

Samdinikas,laisvas darbinikas, arba tarnas, samdomas pagal samdos sutartį už algą.

Šeiminikas,šeimynos, sėbros, įmonės galva, bosas tvarkąs reikalus savo nuožiūra.

Talkinikas,nemokamas darbinikas padedąs kaimynui atlikti vienkartinį sutelktinį darbą su sąlyga, kad ir jam bus padėta talkoje. Trakinikas, asmuo turįs teisę naudotis dvaro trako nauda: šienauti, uogauti, pasikirsti kuro, ganyti ir t.t., išeinant iš buvusių servitutinių santykių.

Trakas(forest) yra skirtingas nuo medės (wood) ir dikros. Trakas yra selėjamas, prižiūrimas, “kraustomas” medynas riboto ploto. Ūkinikas (ūkinykas, Fraenk. 1160), savinikas turįs visas teises į ūkio naudą. Ūkiniko semantika atitinka lietuvniko sąvokai.

VARDO LIETA SEMANTIKA Lieta, anot E. Fraenkelio LEW (367) reiškia naudą, pelną, reikalą ir t.t.; lietuvių lietoti, lietuoti — būti naudinga, tikti. Klaipėdiečių lėta — t.p. (čia balsės -ie- tarmiškai tariamos -ė-). Daukanto lėta — nauda, gerybė; lėtuoti — derėti, tikti kam. Kurš. (2-1315) lieta=lėta=t.p.; lietos vyras — verslininkas; lietos medis, lietmedis — padarinis medis, traknus medis, Nutzholz; niekam lietai būti — niekam tikti, savo lietos atboti — savo nauda rūpintis. Latvių lieta — vertė, tinkamumas; lietat — naudoti. Suomių laita — santykis, sąlyga (Fraenk. 367). Graikų aleios — neturtigas (Vasm, 2-36); poluleios — pasiturįs (reich begütert. Vas. 2-36).

VARDO LIETA ETIMOLOGIJA Vardo lieta etimologija neaiški. Vardai liet. lieta ir latvių lieta gal yra indoeuropiečių šaknies *letj (Vasm. 2-36){ tos pat grupės kaip: toch. A lut-k — būta leista; liet. leitas=lėnas (Fraenk. 352); graikų eleuderos — laisvas; gudų lec — leista; sen. čekų letenstvie — malonumas, prabanga; sen. lenkų liecienstwo — laisvė; gotų unleds —    neturtingas; graikų ledein.

E. Fraenkelis mano, kad lietuvių ir latvių lieta negali priklausyti grupės *letj.

E. Fraenkelis (330) mano, kad latvių leida — laisvas nepriklausomas gyvenimas ir latvių laide — lengvas, linksmas gyvenimas yra kitos grupės kaip lieta.

Gal būt yra grupės kaip liet. upėvardžiai: Lieda, Nevėžio int.; Liedaitis, Kaltanėnų ež.; Liedas, Šušvės int.; Liedelė, 1. Antalieptės ir 2. Kaltanėnų; Liedelis, Liedos int.; Liedis, 1. Antalieptės ež. ir 2. Kaltanėnų ež. (šie žodžiai yra su kaita finiškų dvibalsių -ei- į baltiškąsias dvibalses -ie-).

VARDO LIETUVA SEMANTIKA Vardas Lietuva reiškia kuopinį vienetą, reiškia vedinį iš vardo lieta. Lietuva reiškia privilegijuotą vietą, kur ir plotas ir jo lieta priklauso vien lietuvnikams.

Lietuvos erdvė buvo privilegijuota ir skirtinga nuo dvaro, kurio baudžiaunikų darbo nauda priklausė dvarinikui, skirtinga nuo trako, kuris priklausė dvarui, bet į kurio naudą turėjo teises servitutiniai darbininkai; skirtinga nuo medės, kurios nauda buvo valdovo monopolis.

Tad lietuvnikai buvo luomas, labai ankstį įsiritęs į privilegijuotą luomą, buvo pirmtakai vėlyvesnių Lietuvos bajorų.

VAKARŲ VOKIETIJOS LITAI ARBA LETAI

Primenamas panašumas dar Frankų imperijos laikų (500-800 m. po Kr.) vakaruose tarpe germaniškų žemaičių (niederdeutsche) genčių iškilusio luomų litų arba lėtų. Vėliau tas luomas žinomas Vakarų Vokietijos slaviškų vendų tarpe. To sulotyninto vardo etimologija yra vokiškos kilmės laetus (Walde-Hof. 1-750) — pavaldinys (Hörige), pusiau laisvas kolonistas; Laeticus vok. šaknies *‘leta, gotų lats, laz — tingus, vangus, rambus; Liticinus, vedinys iš lidhuga (vok. ledig — nevedęs).

ŠAKNIES “LIET-” VEDINIAI

Vardų šaknies “liet- kažkokį lyg pranašumą, arba pirmumą primena kultūriniai skoliniai pas kaimynus: lietuvių lietuvės (Kurš. 2-1315) — stambių rugių atmaina (eine,grosse Roggensorte); rusų litovka (Vasm. 2-46) — ilgoji (didžioji) kertamoji vienarankė dalgė (grosse russische Sense); vok. Litewka (Mey. K. Lex. 2-1395) — Prūsų armijos sukirpimo palaidinukė.

Ta pati tendencija jaučiama, kada sudurtiniai vietovardžiai su šaknimi “liet-” vadinami dar antrais vardais, pvz.: Vad. Biržiška (Pr. Pabiros, 15 p.) rašo: “Lilowiany alias Liwoniany vulgo Litawien”, ten pat 14 p. rašo “atstumo nuo Car-schowin lant yra Littowin lant. Tas kaimas yra “siolo Lelioviany”, dabartiniai Lylavėnai.

Vietovės Litawien, Littowin antraip vadinamos Lilowiany, Lelioviany, kur lelas reiškia aibė, daugybė (Kurš. 2-1300), ir lielas reiškia didelis (Kurš. 2-1313).

Latvių vartojamos lytys leite, leitis (leišis) ir žemaičių leitukai yra kuronizmas, arba gali būti ir finizmas (palygink liet. siena ir estų sein; liet. šienas ir estų hein). Tos garsinės lytys žinomos ir upėvardžiuose, kurie lokalizuoti kurų (vartoju kuras, nes kuršis yra pejoratyvi forma su -š-) kalbinės įtakos srityje:    Leita = Leitupalis,

Graumenos int.; Leitalė, Leitės int.; Leitė, Rusnės int.

M. Gelžinis (Naujienų 1968, Nr. 23) rašo: “Klaipėdos kaimas Peskojen buvo lietuvių vadinamas “Letekai”. Taip pat “Letekais buvo vadinamas kaimas Clauswaiten . . . Sembritzki tą kaimą vadina “oder Leituken ... Bielenstein rašo “Leitucken, ai. Clauswaiten, lett. Leitis”. “Lete-kai=Leitucken parodo, kad čia, kurams tebegyvenant, jų tarpe jau statėsi lietuviškos sodybos. Tai vyko maždaug 900-1000 metų po Kr.” (M. Gelžinis).