Ką man mažam, Kalėdų naktį, močiutė pasakojo

KALPAS UOGINTUS

Pažiūrėki pro seklyčios langą,
Koks kalėdinis dangus ramus 

Ir žvaigždes ir žydintį tą dangų
Atiduotum už senus tėvų namus 
— —

Pažiūrėki pro seklyčios langą 
Plaukia mėnesio laivu taika ...
Ir užgimęs Kūdikis tau tiesia ranką,
Ir žvaigždė Kalėdų, lyg Namų Dvasia šviesi
Apkabina širdį. . . vėl tėvų pirkelėje esi...

Balys Auginas

Per visą Kūčių dieną šalo, snigo, pustė. Užpustė, it baltom duknom užklojo laukus, miškus, klonius, kalnelius, kelius ir visą mūsų kaimą. Mūsų kaimo galulaukėje, šiluose, mažoje trobelytėje, nuo seno, gyveno grytelninkas Anupras su jauna, gražia ir protinga dukrele Onute. Jų grytelė buvo užnešta sniegu taip, jog tik iš berūkstančio kamino buvo galima išskirti ją iš šilų ir krūmynų.

Senelis Anupras buvo išėjęs šilan, pajieškoti tinkamos eglaitės, kad Kalėdų proga papuoštų skurdžią savo pirkelę. Onutė, belaukdama tėvelio grįžtant, jau buvo paruošusi Kūčių stalą. Po balta drobine staltiese buvo paskleidusi kvapaus šilų šienelio saują, sustačiusi kryžių, indus su Kūčių patiekalais ir, savo kvapu atšildžiusi mažame grytelės langelyje “akytę”, rūpestingai dairėsi, ar nepareina tėvelis. ..

Jau ir audra aprimo, danguje sužibo milijonai spinksinčių žvaigždelių, o tėvelis vis nesirodo. Šile pasitaikydavo vilkų . . . Pagaliau, ji apsigaubė vilnone skara ir nutarė išeiti negrįžtančiojo pajieškoti. Jai per grytelės slenkstį bežengiant, sugirgždėjo priemenėlės durys, ir pasigirdo bekratančio sniegą nuo klumpių trepsenimas. Duris pravėrusi, ji pažino tėvelį, atnešusį dailią kalėdinę eglutę:

O, kokia puiki! Tegul priemenėlėje kiek atšyla. Aš ją papuošiu Kalėdoms, — pasakė Onutė.

Skaityti daugiau: Ką man mažam, Kalėdų naktį, močiutė pasakojo

KARIŪNO ATSIMINIMAI

VERNERIS LAGENPUŠAS

Išbuvęs metus kareiviu viename artilerijos pulke, 1924 m. spalių 1 d. atvykau Karo mokyklon, A. Panemunėje. Po patikrinamųjų kvotimų buvau priimtas ir su kitais 30 jaunuolių paskirtas į vieną būrį, kuris po dviejų metų turėjo baigti Karo mokyklą 8-ja laida. Kiti, kurie neturėjo brandos atestato, sudarė atskirą kuopą ir turėjo išbūti mokykloje net tris metus. Kiekvienas būrys turėjo savo atskirą dienos programą, tik rikiuotės užsiėmimai buvo vykdomi kartu su 9-sios laidos kuopa.

Kas gi buvo tie, 31 žmogus? Dvylika jaunuolių buvo likę iš jau mokykloje išbuvusių kariūnų, — jie kai kur truputį “šlubavo” ir vadovybė rado reikalinga juos dar vienus metus palaikyti. Septyniolika vyrų buvo “naujokai”, kurie atvyko, bemaž, tiesiog iš mokyklų suolų. Aš ir mano brolis buvome pusiau naujokai, nes jau buvome atitarnavę metus pulkuose. Taigi, beveik pusė būrio jau žinojo, koks yra kareivio gyvenimas.

Kariūno gyvenimas vistik buvo geresnis, nei kareivio. Kariūnas miegojo lovoje su spiruokliais ir ant vatinio matraco, kareivis, gi -— ant lentų ir čiužinio; kariūnas katiliuko nebevartojo, nueina į valgyklą, pavalgo ir išeina, o kareivis pats atsineša sau valgį, duoną ir cukrų gauna dviem dienom ant rankų, be to, žinoma, turi savo katiliuką, peilį ir kita išsivalyti.

Skaityti daugiau: KARIŪNO ATSIMINIMAI

PAKELTAS Į MAJORO LAIPSNĮ MIŠKE

JONAS MATONIS

1932 m. buvo vedamos politinės derybos tarp Lietuvos ir Vokietijos. Vokiečių Užsienių ministerijai kilo klausimas, ko yra verta Lietuvos kariuomenė, ir todėl jų Generaliniam štabui buvo pavesta ištirti ir įvertinti. Šiam reikalui vokiečiai pasiuntė į Lietuvą komisiją, susidedančią iš augštesnio rango įvairių ginklų rūšių karininkų. Atvykusi komisija paprašė Lietuvos Kariuomenės štabą suorganizuoti įvairių rūšių taktinius pratimus ir leisti jiems tuos pratimus stebėti. Keletas kariuomenės pratimų buvo vykdoma įvairių manevrų pavidale Gaidžiūnų poligone, o miško gynimo ir kliūčių organizacija buvo pavesta vykdyti I inžinerijos batalionui.

Miško gynimo organizaciją teko vykdyti Mokomos kuopos vadui. Šiam reikalui, susitarus su Miškų žinyba, buvo parinkta Vaišvydavos miškas; gautas leidimas kirsti tiek medžių, kiek reiktų kirsti vykdant gynimąsi karo metu. Pilnutiniam pratimo vykdymui buvo dar priskirtas 2 pėst. pulko karo meto sudėties batalionas.

Laiko turėta apie trejetas savaičių pasiruošti, o gynimui organizuoti ir vykdyti — viena diena. Kadangi pratimas buvo ruošiamas parodyti vokiečiams, tat teko pastudijuoti jų pionierių tarnybos statutą.

Tuo metu pionierių daliniai jau turėjo motorinius pjūklus, o dalinių pervežimui buvo priskirta iš Auto rinktinės reikiamas kiekis auto sunkvežimių. Dalis sunkvežimių buvo pritaikyti, taip vadinamiems, kliūčių organizavimo pionierių skyriams.

Skaityti daugiau: PAKELTAS Į MAJORO LAIPSNĮ MIŠKE

UŽ LAISVĘ KRITUSIEMS

Leonas Virbickas

Kovoje už laisvę jūs tūkstančiai krito,
Bet jus apraudot ir pagerbt 
nevalia.
Ranka kruvina baisaus Kremliaus bandito 
Neleidžia jus gerbt 
pasiguost nedalia. 
Kaip siaubas baisus okupantas, žudikas 
Išgriovė šventoves, išdraskė kapus, 
Neleidžia minėt jūsų atmintį šventą 
Ir pančiais vergijos sukaustė visus . . .

Bet jis nesuniekins už laisvę kas krito.
Veltui ardo, griauna paminklus kapus ... 
Mes jums paminklus kietesnius už granitą, 
Didvyriai, statysim,
jie amžiais nežus. 
Ir jų nesugriaus raudonasis banditas,
Jų raidės ir žodžiai per amžius kalbės.
Paminklai tautos širdyje pastatyti,
Jų joks okupantas sugriaut negalės.

ČEKOSLOVAKŲ LEGIJONAS RUSIJOJE

ROBERT B. SOUMAR

I

1918 m. rugsėjo mėn. anglų ministras pirm. Lloyd George nusiuntė telegramą Tomui G. Masarykui apie čekoslovakų legiono pasižymėjimą Rusijoje: “Šios mažos kariuomenės nuotykių ir pergalių sąrašas, iš tikrųjų, yra vienas iš žmonijos istorijos didžiųjų epų. Jūsų tauta suteikė neįkainuojamą pasitarnavimą Rusijai ir sąjungininkams jų kovoje išvaduoti pasaulį iš despotizmo. Mes niekuomet tai neužmiršime.”

Evakuavus čekoslovakų legioną iš Rusijos, Prancūzijos prezidentas Raymond Poincare pareiškė savo susižavėjimą čekoslovakų legiono žygiais, esą, legionieriai “nežiūrint sąmokslų prieš juos ir nepaisant visų sunkumų išlaikė savo karinį savarankiškumą ir ištvermę veiksmuose, suteikdami būsimiems Ksenofonams kilnesnės ir žavesnės medžiagos negu Anabasis — dešimties tūkstančių pasitraukimas. Jie davė būsimoms kartoms moralinės stiprybės, ištvermingumo ir patriotinio tikėjimo unikumą-pavyzdį.”

Sveikindami čekoslovakų savanorių armiją, abu valstybininkai išreiškė savo susižavėjimą, kad čekoslovakai pasižymėjo kovose prieš bolševikus Rusijoje. Čekoslovakų vaidmuo tose kovose, tačiau, laukia pilnesnės istorinės apžvalgos.

Skaityti daugiau: ČEKOSLOVAKŲ LEGIJONAS RUSIJOJE

Subkategorijos