Garbės svečiai Dariaus ir Girėno žygio pagerbime, Čikagoje—liepos 18 d. Iš k.: Juzefą Daužvardienė, Illinois valstijos senatorius, kun. Adolfas Stasys, (4 ir 5) augšti Illinois senato pareigūnai, BLK Muzėjaus atstovas K. Petrauskas, kpt. Andrius Juškevičius,Frank Savickas, Illinois senatorius, senatorius NN, dr. P. Daužvardis ir kt. Martyno Nagio nuotr.
LVS RAMOVĖ CENTRO V-BOS BENDRARAŠTIS NR. 102
Čikaga, 1971 m. birželio mėn. 27 d. Liečia: 1971 m. Centro v-bos rinkimus
I.
Centro valdybos rinkimai
Pagal Centrinės Rinkimų komisijos aktą, vykdant rinkimus į naują Centro valdybą, kandidatai balsais pasiskirstė sekančiai: St. Dirmantas 231, K. Dabulevičius 225, P. Dirkis 118, J. Gaižutis 201, J. Litvinas 93, M. Naujokas 142, K. Oželis 182, A. Repšys 165, H. Songinas 60, J. Švedas 179, J. Tapulionis 144, E. Vengianskas 183, A. Žygas 94.
Į Centro valdybą laikomi išrinkti septyni, gavę daugiausiai balsų, kandidatai: St. Dirmantas, K. Dabulevičius, J. Gaižutis, E. Vengianskas, K. Oželis, J. Švedas, A. Repšys; kandidatais į CV lieka: J. Tapulionis, M. Naujokas, P. Dirkis.
PAVERGTŲ TAUTŲ PROTESTO ŽYGIS
1971 m. liepos 17 d., jau nuo pat ankstyvo ryto, Čikagos vidurmiestis buvo papuoštas pavergtų tautų vėliavomis. Vidurdienį prasidėjo Pavergtų Tautų protesto žygis, dažnai klaidingai vadinamas paradu. Pavergtų Tautų atstovai pražygiavo State gatve. Kiekviena pavergta tauta nešė savo vėliavą, o taip pat įvairius plakatus skelbiančius pavergėjo kėslus.
Lietuviai, kaip ir visad, pasirodė gerai. Ypač labai šauniai atrodė uniformuoti šauliai, kuriems žiūrovai nepagailėjo katučių.
Pavergtų Tautų Savaitės protesto žygis yra simbolis kovos už laisvę. Pavergtieji žmonės paaukojo savo gyvybes augščiausiam tikslui — laisvei. Jan Palloch pasirinko save naikinančią mirtį Pragoję, bet jis tapo gyvas įkvėpimas jauniems tautiečiams. O laisvės troškimas tebėra gyvas, nežiūrint visų žiaurių komunizmo priemonių.
Skaityti daugiau: Kronika
Atvirame laiške “Draugui”, p. Vytautėnas rašo savo įspūdžius perskaičius premijuotą romaną “Aitvarai ir Giria”. Apgailestauja, kad nors ir romane, autorius neigiama tendencija aprašo lietuvių partizanų kovas su okupantu, sudarydamas įspūdį, kad visumoje kovos vyko tik tarp Lietuvos partizanų ir lietuvių stribų; rusų tarytum visai ir nebuvę .. . “Aitvarai ir Giria” autorius atrodo visai nenorėjo žinoti, kad pagal rusų šaltinius, kovai prieš Lietuvos partizanus buvo naudojama lėktuvai, šarvuočiai, artilerija, reguliari kariuomenė, o prie Kazlų Rūdos ir šarvuotas traukinys. Romane lietuviai partizanai vaizduojami silpnai ginkluoti, su dideliu trūkumu šaudmenų, kurie esą brangesni už auksą, neorganizuoti, papildymui retėjančių eilių kovon siunčiami neapmokyti 16 metų jaunuoliai ir pan. P. Vytautėnas sakosi gerai žinąs ano meto sąlygas Dzūkijoje, pakankamai yra paskelbę patys rusai, ir pagaliau iš Daumanto aprašymų turimas visai skirtingas vaizdas, todėl ir piktinasi mūsų šviesuomenės tendencija niekinti mūsų brolių garbingą kovą už savo ir tautos laisvę, “Žinau, kad ne turinys sudaro literatūrą, tačiau turinio atžvilgiu mūsų kovos už laisvę su okupantu visur yra sumenkinamos”, baigia savo pastabas p. Vytautėnas.
•
Mjr. R. A. Hofmannas, šarvuočių dalinio vadas, dalyvavęs Vietname, kritikuoja skiriamą per didelį dėmesį šarvuočiams Vakarų Vokietijos kariuomenėje. Dabartinės Vokietijos Federalinės respublikos žemės paviršių 30% dengia miškai, kitus 20% kaimai, miesteliai ir miestai. Šarvuotoje diviizjoje iš 15,000 vyrų tėra tik 2,500 vyrų, kurie galėtų tokiose vietose nusipėstinę kautis. Mjr. Hofmannas tankams skiria neabejotiną pirmenybę atviroje vietoje, tačiau tokiose vietose kaip Korėja, Vietnamas, dabartinė šarvuotų divizijų organizacija netinkanti. Kad ir amerikiečių — iš 16,000 vyrų, su 1,800 šarvuočių ir autove-žimių šarvuotoje divizijoje, vos tik 6,500 vyrų skirti kautis dengtose vietose. To išdavoje, turėta sunkių nuostolių kautynėse.
Mjr. Hofmannas siūlo vadovautis praeitų kovų patyrimais ir atydžiai išnagrinėjus esamas sąlygas, atitinkamai perorganizuoti Vakarų Vokietijos ginkluotas jėgas, pritaikant jas vietos reikalavimams. Iš esamų šešių šarvuotų divizijų, jis siūlo palikti dvi, o likusias keturias perorganizuoti į pėstininkų brigadas, aprūpinant prieštankiniais pėstininkų ir netarpinės paramos ginklais, tiesioginės paramos motorizuota artilerija ir raketų laidytojais. Plačiam naudojimui pritaikyti pėstininkų šarvuotus vežimus, dalinių permetimams ir tiesioginei kautynių paramai (pėstininkų šarvuoti vežimai turi pėstininkų lydimąjį ginklavimą).
Skaityti daugiau: Karinės žinios
