Partizanai: Istorija ir dabartis

STAIGIAI SKLEIDĖSI TAMSA

Pasakojimas

VLADAS MINGĖLA

Tik pervažiavusius per Nemuno pastatytąjį tiltą jaunuolius draugiškai pasitiko upės pakrantėje Aukštosios Panemunės miestelis — ranka pasiekiamas Šančių kaimynas. Kairėje, prie Nemuno, matyti daugybė modernių vasarviečių. Čia pat šypsojosi Nemuno baltasmėlis paplūdimys ir vasarotojų mėgiamasis kvapus ir džiovininkus gydantis šilas. Dar kiek atokiau — džiovininkų sanatorija.

Tačiau, dviratininkai, Rūtelė Leonaitė ir Vydas Každailis, nesuko kairėn. Jų tikslas — važiuoti tiesia linija, perskrosti Aukštąją Panemunę, pasiekti dėdės Kalnėno stambų ūkį ir, palikus ten dviračius, pėsčiomis keliauti iki Vaišvydavos girios. Abu jaunuoliai buvo nutarę šią savo turistinę kelionę tęsti miškų gelmėmis, juo labiau jiem buvo įdomu, kad tomis gelmėmis jie niekad nevaikščiojo — tai buvo pirmoji jų kelionė šia kryptimi.

Labai trumpai pabuvota ir pasisvečiuota pas Kalnėnus. Skubėta užsibrėžton kelionėn. Toli skardėjo jaunuolių linksmas, nuoširdus juokas, šūkavimai. Pagaliau pasuko jie Vaišvydavos pamiškėn, ir gal už pusmylės jau buvo įžiūrimi miško kontūrai.

Abu laimingieji neskaičiavo ir nesėikėjo laiko. Rankomis susikabinę, jaunuoliai pasišokinėdami, išdaigas krėsdami vis labiau artėjo prie miško.

Skaityti daugiau: STAIGIAI SKLEIDĖSI TAMSA

ŽYGIS Į KURŠĄ

 (Vikingų audrai siaučiant)

Z.RAULINAITIS

Ėgilis Skalagrimsonas (arba Plikio Grimo šūnus), žymiausias sagų laikų Islandijos poetas, gyveno 901 m. - 983 m laikotarpyje. Jis buvo netik poetas, pirmoje eilėje, jis buvo vienas iš spalvingiausiųjų islandiečių vikingų. Apie jo žygius buvo sukurta ištisa saga, kurioje, tarp kitų jo karinių žygdarbių, yra aprašyta ir jo plėšeikiška veikla Kurše.

Simanas Daukantas savo Būde irgi paminėjo tą Ėgilio plėšiamąjį žygį Pabaltijy. Jis rašo: “Antras raštinykas pradžioje X amžiaus tokią notį įrašė: du šaldru (valkatos) žuvėdų, šiandien norvegais vadinamų, vienas vardu Torolp, antras Figil [turi būti Ėgil. Z.R.], metuose 918, gimus Kristui, atsikėlusiu jūromis į Žemaičių pajūrius ... ir lindusiu į girę, kuria eidamu antštikusiu kiemus, kurių gyventojus išmušusiu, o gyvenimus jų išdrevėjusiu.. .”¹

Ėgilio Skalagrimsono saga buvo sukurta XI - XII a. ir galutinai užbaigta XIII a. pradžioje didžiojo Islandijos istoriko Snorio Sturlasono. Joje yra pasakojama, kad Ėgilio brolis Thorolfas buvęs taip pat vikingas ir turėjęs gerą draugą Bjoerną. Iš Islandijos jie nuplaukdavę į savo tėvų senąjį kraštą Norvegiją. Kartą ... “Išbuvę visą žiemą Norvegijoje, Bjoernas ir Thorolfas, pavasariui atėjus, paruošė savo laivus ir pasirūpino pilna įgula. Vasarą, gi, jie išplaukė į Baltijos jūrą vikingauti. Prisiplėšę didžiulį grobį jiedu rudenį grįžo... viename jų laive sėdėjo 12 ar 13 irklininkų ir 30 vyrų įgulos. Tą laivą jie buvo pasigrobę vieno savo žygių metu. Virš vandens laivas buvo nudažytas ir buvo, iš viso, puikus”.²

Skaityti daugiau: ŽYGIS Į KURŠĄ

LIETUVNIKAI

ANTANAS VADOPALAS

Kaikurių skaitytojų ir manęs, nepatenkino spaudoje paskelbta hidroniminė teorija, būk vardas Lietuva yra kilęs iš upėvardžio.

Duodu dar vieną, kitokį aiškinimą, išeidamas ne iš krašto vardo, bet iš tautinės, gal luominės, priklausomybės krašto gyventojų — lietuvnikų.

M. Mažvydas 1547 m. Catechismusa prasty szadei rašo vardus: “letuuinikump” ir “letuwynika”.

Vardus lietuvininkas ir lietuvninkas teikia ir modernūs žodynai: LRKZ, DLKZ, E. Fraenkelio LEW.

A. Kuršaitis (2-1317) rašo, esą, lietuvininkai, ne lietuviai taip vadina save Prūsų lietuviai.

St. Tarvydas (1958, 21 p.) rašo, kad Vakarų Lietuvos gyventojai save dažnai vadina “lietuvninkas” arba “lietuvininkas”; latviai rytiečiai lietuvius vadina litauniki ir lietuvnieki.

Pskovo ir Naugardo metraščiai lietuvius vadina litovniki.

Skaityti daugiau: LIETUVNIKAI