Vokietijos 1939-1945 m. karo aviacija — tautos pasididžiavimas

J. Rapšys

(Pradžia gegužės mėn. KARYJE)

Kovos ore virš Vokietijos

Kas išgyveno, tas niekuomet neužmirš sąjungininkų, taip vadinamų, “skraidančiųjų tvirtovių’’ puolimo. 1943 m. sausio mėn. 27 d. amerikiečių skraidančios tvirtovės pradėjo pulti Vokietiją dienos metu, pradedant Wilhelmshafenu. Anglų bombonešiai, kad galėtų geriau apsiginti, puolė naktį. Vasario mėn. sąjungininkai jau sutiko didesnį vokiečių pasipriešinimą. Vokiečių naktiniams naikintuvams ėmė sektis, bet jų nedaug ir jų visur trūksta. Nors jų gamyba didėjo ir 1943 m. birželio mėn. buvo pagaminta beveik 1000 naikintuvų, bet kadangi daug jų buvo reikalaujama, tai ir to skaičiaus, toli gražu, neužteko.

Amerikiečių generolo Eaker planas buvo: pirmiausia sunaikinti lėktuvų gamybą, o anglų — bombarduoti visus miestus tikslu pakirsti gyventojų moralę. Pradėta bombarduoti ir gyvenamuosius kvartalus ir pakeista taktika: bombarduojamas visas rajonas be jokių išimčių. Naktį į kovo 29 bombarduojamas Luebeckas: 100 namų sugriauta, 4000 — dalinai sugriauta, 320 žuvusių, 785 sužeistų. Tik 8 bombonešiai buvo numušti.

Naktį į gegužės 31 d. bombarduojamas Koelnas. Bombardavo 1000 lėktuvų. Tai buvo didžiausias bombardavimas istorijoje: 3300 namų sugriauta, 9500 — dalinai sugriauta, miestas beveik sudegintas. Tą naktį vokiečių naikintuvai numušė 40 anglų bombonešių, 116 bombonešių buvo priešlėktuvinės ugnies sužaloti.

Po tokio didelio bombardavimo generolas Galland prašė Goeringo daugiau naikintuvų. Į tą prašymą Goeringas atsakė: “Pirma turi būti nugalėti rusai”. Tokiai padėčiai esant, vokiečių aviacija įėjo į 1943 metus, į lemiamą karo laikotarpį. Laikotarpyje nuo 5 kovo iki 29 birželio, t. y. per keturis mėnesius buvo sugriauti šie didieji miestai: Essen, Duesburg, Duesseldorf; gerokai apgriauti: Wuppertal, Bochum, Dortmund. Tuo laikotarpiu buvo puolamas ir Ruhro kraštas: 872 bombonešiai buvo numušti, 2128 — sunkiai sužaloti. Bet kad būtų daug laimėta — klausimas.

Skaityti daugiau: Vokietijos 1939-1945 m. karo aviacija — tautos pasididžiavimas

5 PĖSTININKŲ DLK KĘSTUČIO PULKO KOVOS TIES SEINAIS 1920 METAIS

KAZYS ŠKIRPA

Gen. štabo pulkininkas

( Pradžia kovo mėn. KARYJE)

Dėl energingo kęstutiečių gynimosi ties Beržnyku ir tuojaus po to, Pulkotų - Olšankos linijoje, tas plk. Knoll-Kownackio išdidus prognozas neišsipildė. Priešingai, 1-mai leg. brigadai, netik nepavyko užimti Seinų taip greitai, kaip tikėjosi, bet iš viso į juos įsiveržti pirma plk. ltn. Popovičiaus grupės, kuri puolė Seinus iš šiaurės vakarų ir šiaurės, nuginklavo mūsų 2-jo pulko dalinius jau pasitraukusius iš Seinų ir tą miestą užėmė be jokios pagalbos iš plk. Knoll-Kownackio.

10. KAUTYNĖS TIES BERŽNYKU

Nors 5 p.p. buvo rezerve, taigi nebuvo atsakingas už padėtį fronto priešakinėje linijoje, tačiau šios pastarosios artumas nuo pulko stovėjimo rajono ir žinių nuotrupos, kurios jį pasiekdavo iš fronto, nedavė kęstutiečiams ramumo. Jos rodė, jog pulko poilsio dienos gali būti staigiai nutrauktos ir kad pulkas turi būti tam visados pasiruošęs, nors ir buvo išskirstytas ilgame ruože II gynimosi linijos apkasams kasti, bei jos įtvirtinimo darbams.

Rugsėjo 22 d. ankstų rytą, kaip ir kitomis dienomis, pulko batalionai buvo išvykę kasti apkasų jiems nurodytuose rajonuose: I ir III — Žagariu, Pockūnų, Olšankos, Pulkotų ruože, III Bn ties Beržnyku. Pulko štabas buvo Beržnyke. Pulko gurguolė — Klepačių rajone.

Vos prieš kelias dienas atvykęs į pulką naujas mano padėjėjas — kpt. Kaunas — buvo su manim Beržnyke. Papusryčiavus, paprašiau jį pastudijuoti žemėlapį ir paprojektuoti ką turėtume daryti ir kaip veikti, jei lenkai pultų per Želvą ar Gibus ir 5 p.p. tektų užimti gynimosi poziciją, arba vykdyti priešpuolį. Man Želvos sritis buvo gerai pažįstama iš prieš tai turėtų kovų su lenkais ir, kaip anksčiau šioje apžvalgoje jau buvau paryškinęs, aš laikiau Želvos kryptį labjausiai palankią lenkams supti Seinus per Beržnyką. Mat tariamieji Augustavo miškai Želvos rajone siekė beveik patį Beržnyką ir sudarė puikiausią prieigą lenkams šia kryptimi pulti.

Skaityti daugiau: 5 PĖSTININKŲ DLK KĘSTUČIO PULKO KOVOS TIES SEINAIS 1920 METAIS

LIETUVOS POLICIJA OKUPACIJOS METU

 (Spalio 2— Angelų Sargų - Dienos proga)

KALPAS UOGINIUS

Prisimindamas 1941-43 metų vokiečių okupaciją, norėčiau paminėti buv. lietuvių policijos pareigūnų kovą su hitlerininkais. Visi mes, vyr. amžiaus lietuviai, gerai prisimename kai 1941 m., vokiečių-sovietų karui prasidėjus, lietuvių patriotų sukilimui įvykus ir vokiečių wehrmachtui Lietuvon įžengus, dauguma mūsų nuoširdžiai džiaugėsi išsilaisvinę iš kūjo ir pjautuvo pavojaus grėsmės, nors in apverkdami gausias savo sūnų ir brolių—sukilėlių kovoje žuvusių aukas. Tada tikėjomės, kad vokiečiai grąžins klasta ir smurtu bolševikų išplėštą Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. 1941m. birželio mėnesio pabaigoje susitvėrusi laikinoji Lietuvos vyriausybė pašaukė visus buv. bolševikų iš tarnybos pašalintuosius ir laimingai sunaikinimo išvengusius policijos (ir kitų žinybų) tarnautojus, grįžti į anksčiau eitąsias pareigas ir naujai susidariusiose sąlygose sąžiningai jas vykdyti. Visi išlikusieji entuziastingai grįžo ir, nepaisydami praūžusios karo audros naujai sudarytų daug sunkesnių tarnybos darbo sąlygų, sąžiningai tęsė piliečių asmens ir turto neliečiamybės ir apsaugos tarnybą.

Vokiečiams likvidavus laik. Lietuvos vyriausybę ir įsteigus, taip vadintus, “Savivaldos” organus su lietuviais Tarėjais priešakyje, Lietuvos policija buvo subordinuota vokiečių SS ir vyr. policijos vadui Lietuvoje. Jis ją valdė per savo (vokiečių) tvarkos policijos vadą Lietuvoje ir lietuvį ryšio karininką — lietuvių policijos reikalų tvarkytoją, kuriuo buvo paskirtas, savo metu Berlyne policijos mokyklą baigęs ir įvairiose pareigose nepr. Lietuvos policijoj tarnavęs, Vytautas Reivytis. Jo pareigos prilygo buv. Lietuvoje policijos departamento direktoriaus pareigom.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POLICIJA OKUPACIJOS METU

KĘSTUTIEČIAMS

O. BALČIŪNIENĖ

(Pulko 20 metų sukaktuvine proga)

Kai patrankos dundėjo aplinkui,
Nuo gaisrų, kai pražydo naktis,
Jūs Tėvynę vaduot susirinkot,
Šalies laisve jums plakė širdis.

Kai motutės graudžiai apkabinę
Žygiui laimino, siuntė maldas,
Jūs prisiekėt išlaisvinti Tėvynę,
Jūs prisiekėt nutildyt raudas.

Stojot, vyrai, ryžtingi kaip vienas,
Nebaugino jus priešo pulkai,
“Šventa laisvė!— Kartojot ne vienas. —
“Dėl tavęs krauju žydi laukai.”

Skaityti daugiau: KĘSTUTIEČIAMS

TREMTIES TRIMITAS

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Avė. Racine, Wise.

Algirdas Budreckas

NEMARIAJAM SIMUI

Užguitas, pavargęs nelaisvėje Simas
Pabėgt pasiryžo į laisvės dausas.
Ant denio paplūdo nekaltojo kraujas
Ir taškės į jūros bangas.

Statula stebėjo su laisvės žibintu,
Kai laisvės vis Simas maldavo.
Jo veidas pasruvęs krauju—
Barbarų jis muštas dejavo.

O laisvojo krašto jūreiviai,
Nedrįso užstot, ar padėt.
Jie sekė, kaip šaltos statulos,
Beširdžiai, be lūpų prabilt.

Baltija mūs brangi, nemarioji,
Tu motina mūsų vaikų.
Sūnui tavo nesuteikta laisvės,
Bangos šėlsta su Simu kartu.

Kančioms, mirčiai išduoto Kudirkos,
Mūsų ainiai nepamirš niekados.
Jis liks mūsų stiprybės šaltinis,
Už Trispalvę ir laisvę tautos.


LŠST KANADOS RINKTINĖS ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMAS

Jau nuo ankstyvo gegužės 22 d. ryto pradėjo Montrealyje rinktis visų penkių Kanados šaulių kuopų įgalioti atstovai, vedini pareigos jausmo, į LŠST Kanados Rinktinės atstovų suvažiavimą. Pats suvažiavimas prasidėjo 2 val., N.P. Seserų svetainėje, iškilmingu visų Kanados šaulių kuopų vėliavų įnešimu. Atidarydamas iškilmingąją suvažiavimo dalį, Kanados Šaulių Rinktinės pirm. S. Jokūbaitis į garbės prezidiumą pakvietė: KLB Montrealio Seimelio prezidiumo pirm. S. Pieėaitienę, Lietuvos kariuomenės Kūrėjų Savanorių s-gos Montrealio skyriaus pirm. J. Viliušį, LVS “Ramovė” Montrealio skyriaus pirm. P. Keturką, LŠST centro valdybos vicepirm. S. Jokūbicką ir Nepr. Lietuvos redaktorių R. Maziliauską. Susirinkusius kuopų atstovus pasveikino visi garbės prezidiumo nariai linkėdami geriausios sėkmės šio suvažiavimo darbuose, tėvynės Lietuvos naudai. O savaitraščio “Nepriklausoma Lietuva” redaktorius R. Maziliauskas savo žodyje trumpai paminėjo Lietuvos Šaulių s-gos veiklą nepriklausomybės kovų metu ir pokario taikos metais Lietuvoje. Raštu suvažiavimą sveikino: Lietuvos generalinis konsulas Toronte J. Žmuidzinas ir Baltic Veteran Corp. Po to sekė kunigo šaulio K. Raudeliūno pravestas, žodžiu ir malda, trumpas mirusių ir žuvusių šaulių pagerbimas ir iškilmingosios dalies uždarymas.

Skaityti daugiau: TREMTIES TRIMITAS

Daugiau įrašų...

  1. Ideologines šaulių savaites apraiškos
  2. ŠAULIŲ PASKIRTIS TREMTYJE
  3. AMERIKOS LIETUVIAI AUKOJO PINIGUS IR KITAIP RĖMĖ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGĄ
  4. ŠAULIAI NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE

Subkategorijos