Kronika

A.a. STEPĄ DRYŽĄ PALYDINT

Spalių mėn. 2 d., dėl širdies ligos, būdamas 58 metų amžiaus, užmerkė akis amžinam miegui veiklus, darbštus ir geras lietuvis Stepas Dryža, žaibo greitumu ši liūdna žinia pasklido Detroito lietuvių visuomenėje. Jis nebuvo pasižymėjęs mokslininkas ar koks vadovas, bet savo gražia lietuviška siela, savo supratimu ir atsidavimu lietuviškam darbui jis buvo užkariavęs visos Detroito lietuvių visuomenės simpatijų.

Jis gimė ir augo Lietuvoje, Šiaulių aps., Joniškio vals. Buvo nestambaus ūkininko sūnus ir negavęe augštesnio išmokslinimo. Atlikęs karinę tarnybą ir grįžęs puskarininkiu, kaip gabus, darbštus ir rimtas jaunuolis, įsitraukė į visuomeninę veiklą patrijotiškose organizacijose: priklausė jaunalietuviams ir šauliams. Ištikus mūsų kraštą nelaimėms, Stepas, vadovaudamasis tėvynės meilės jausmais, stojo į Savisaugos batalionus. Po karo gyveno Vokietijoje, Anglų zonoje, kur ir susirado savo gyvenimo draugę.

1949 m. Stepas su žmona atvyksta į Detroitą ir visu nuoširdumu įsitraukia į visuomeninę lietuvišką veiklą. Jis priklausė šauliams, Tautinės s-gos skyriui, Lietuvių namams, Dariaus -Girėno klubui, Radio klubui, Lietuvių Fondui, Liet. Bendruomenės seniūnas, Balfo aukų rinkėjas, priklausė bažnytiniam komitetui ir t.t. Jis neatsisakė jokio lietuviško darbo, viską dirbo su ūpu ir šypsena. Nešykštėjo ir dolerių paaukoti lietuviškiems reikalams. Jis pirko mielai lietuvišką knygą ir prenumeravo laikraščius. Jo knygynėlis turėjo beveik visas išleidžiamas lietuviškas knygas, neišskiriant nei Lietuvių Enciklopedijos, kurios, deja, neturi daug iš Lietuvos atvykusių inteligentų.

Skaityti daugiau: Kronika

Karys 1971m. 1-2 Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 1 (1468)  SAUSIS – JANUARY 1971 

Simas Kudirka .... (viršelis)

Nr. 2 (1469)  VASARIS – FEBRUARY 1971 

P. Jurkus— Vytis --- (viršelis)

  TURINYS

J. Rūtenis — Intrada

Ltn. Ramutis — Per Latvių žemę

B. Baltys — Tremtis ir pasiruošimas

P. Jurkus — Šauksmas

A. Nevardauskas — Vieno vyro patranka

O. Žadvydas — Kaip A. Nevardauskas kūrė

K. Uoginius —- Laisvės sukaktis

K. Ališauskas — Želigovskiada

Lietuvių pergalė ties Saule (iš Eil. Livonijos kronikos)

V. Mingėla — Kun. Tumo linksmas nuotykis

A. Budreckis — Lietuvos Didieji etmonai

O. Žadvydas — Patikslinimai apie Šarvuočių Rinktinę

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Karinės Žinios

Kronika

Redaktorius ZIGMAS RAULINAITIS
Administratorius LEONAS BILERIS
Redaktoriaus pavaduotojas JONAS RŪTENIS

Skaityti daugiau: Karys 1971m. 1-2 Turinys, metrika

PER LATVIŲ ŽEMĘ

LTN. RAMUTIS

(žiūr. 1970 m. liepos mėn. KARĮ)

Pamiegoję Latvijos žemėje po Saločių kautynių, su savo naujais likimo draugais vokiečių kariais traukiame mišku į kelią Saločiai - Bauskė. Ankstyvas vasaros rytas, apie 5 val., bet dieną žada gražią. Jaučiamas nuovargis ir nusiminimas — sudiev, Tau, brangi Lietuvos Žeme, mūsų krauju ir žuvusių aukomis nusėta. Iš kelių šimtų mūsų teliko tik keliolika. Liūdna, net klaiku. Jokio turtelio, tik nubrizgęs vasarinis kostiumas, pairę batai, o utėlių į turtą neskaičiuojam, nors jų pas kiekvieną gana apstu.

Vokiečiai mus ramina, kad dalis mūsiškių prasiveržė kita linkme. Negali būti, kad iš jų kelių šimtų (jų tvirtinimų 800) artileristų, pėstininkų ir net tankistų teliko tik 20. Vokiečiai matę juos veržiantis tilto kryptimi. Ir jų plk. von Walter yra laimingai pasitraukęs.

Žygiuojame Bauskės kryptimi. Nuovargis pjauna. Saločiai vėl atgijo. Gerai girdisi kautynių aidai. Susėdam prie kelio. Vokiečiai sustabdysią sunkvežimį ir paimsią ir mus “civiliokus” kartu. Tiesa, į Saločius sunkvežimiai mauna vienas po kito. Logiška išvada aiški, kad jie tušti grįš atgal.

Mus greit paėmė ir pristatė į rinktinės štabą. Ten radome mūsų dalinio vadą. Visi prisistatėm plk. von Walteriui. Gavome gerai pavalgyti, rūkyti ir dar po gerą burnelę. O dabar, iki 14 val., poilsis. Ramiai numigome, be jokių sargybų ir tarnybų. Senai buvome taip be rūpesčio miegoję.

Vakare apsikasėm gulom avižų ir bulvių lauke, prie štabo. Judėjimas milžiniškas. Tik koks rusiškas lėktuvas, tai, galvojau, būtų geros košės. Tikim, kad yra apsauga, jei taip be atsargos bruzda. Mes esam Bauskės šone, viename vienkiemyje.

Skaityti daugiau: PER LATVIŲ ŽEMĘ

I n t r a d a

JONAS RŪTENIS

(Simo Kudirkos atminimui)

Pradžia pabusti
pradžia nemirt, 
aukos taurė 
sklidina.
Žaliuojančia giria suūžti
ir džiaugtis laisve amžina.

Ryžtis žygiui
širdim ir siela 
tamsią naktį 
į šviesų rytą.
Įgalino kapai, šventoriai

basi išėję savanoriai.

Arais pakilę
į saulės vydį 
už gimtą žemę
— 
žalius pagojus,
kai degė šilas ir liejos tvanas
ėjo brolis partizanas.

Nenulūžo
 šakos žalios
— 
vėl dienoja 
drąsus žygis.
Aidint Himnui krauju pravirko
naujas Lietuvai Kudirka.

1. 6. 1971 TRYS KARALIAI

TREMTIS IR PASIRUOŠIMAS

B. BALTYS

Supančių reikalų spūstyje, gyvendama nepriklausomybės dvidešimtmetį, mūsų tauta nepramatė pilnutinio savo gyvenimo kelio kuris vestų iš supančios tikrovės; neįstengė įžvelgti į gyvybines krašto gynybos problemas, kurios nuo 1918 m. nepriklausomybės paskelbimo iki 1940 m. visiškos okupacijos, visą laiką buvo grėsmingos. Šis klausimas ir dabar yra likęs visiškai užmirštas, kai reikalas nepriklausomybės atgavimui yra neabejotinas; kaip 1918 metais, taip ir būsimam nepriklausomybės atstatyme, reikės patiems fiziniai įsiteisinti. Žinant mūsų krašto kaimynus, ypatingai lenkus, kurių išeivijos spaudoje tebevaroma Želigovskio siekių akcija, stebuklų, vargu, galima tikėtis. Pasikliauti pacifistiniu judėjimu, kuris, ypatingai šiuo metu, yra populiarus JAV-se, būtų tolygu pasikliauti miražu. Kaip praėjusiais amžiais, taip ir šiandien dar yra nesurastas būdas spręsti tarptautinius kivirčius, be karinės galios įtakos. Todėl karinis pajėgumas ir toliau pasilieka politiniu įrankiu tebevartojamu tarptautiniuose santykiuose: politiniai veiksmai nepavykę šiandieną, rytoj bus tęsiami ginkluotų jėgų.

Be pasirengimo ir metui pritaikytų kovos būdų ir priemonių, žmonių sutelkti ištekliai, medžiaginiai ir kultūriniai, virsta žaliava, kuri žūsta, kai desperacijoje rezignuojama ir nueinama vergauti. Norima ar nenorima, tauta neturinti ryžto išsilaikyti ir nemokanti gintis, yra pasmerkta pražūčiai.

Skaityti daugiau: TREMTIS IR PASIRUOŠIMAS

Subkategorijos