Ruošėmės kariauti dėl Lietuvos Nepriklausomybės

PRANAS NARVYDAS

Kai I Pas. karo pabaigoje JAV prezidentas Wilsonas paskelbė savo garsiąją 14 punktų deklaraciją, lietuviai nudžiugo, nes tikėjo, kad tai ir jiems taikoma.

Po paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto, visi subruzdo. O jau 1919 m. vykstant kovom visuose frontuose, Amerikos lietuviai irgi nesnaudė — organizavo “liuo-sybės sargus”. Mūsų apylinkėje organizatoriai buvo Tėvynės redaktorius Pranas Purvis ir iš kariuomenės, po 3 mėnesių tarnybos, grįžęs Jonas Milius. Majoras Žadeikis buvo jų patarėjas.

Mūsų veikiantis komitetas Vašingtone irgi darbavosi. Turėjo surasti prielankių kongresmanų ir senatorių, nes be jų į Valstybės departamentą neįeisi.

Vienu metu pasklido gandas, kad valdžia duos lėšų organizuoti savanorių brigadą. Buvo net suradę vieną Amerikos karininką, kurį būtų padarę tos brigados vadu. Jis jau buvo tiek tikras, kad pasidarė savo nuotrauką ir ten savo ranka užrašė: “Jūsų Lietuvai, gen. Juodakis”. Rodos, jis buvo vokiečių kilmės ir jo pavardė buvo Schwarzhaupt. Turėjau pora tų nuotraukų, gal dar yra kokia ir dabar kur užsimetusi.

Tačiau, lenkų ir caristų rusų intrigos mums tuos gražius planus sumaišė. Pasirodo, kad prez. Wilsonas varė dviveidišką politiką, iš tų jo gražių 14 punktų lietuviai buvo išimti, nes tuometinis Valstybės sekretorius Hughis surado, kad esą negalima skaldyti Rusijos, nors lenkus iš jos išskyrė.

Skaityti daugiau: Ruošėmės kariauti dėl Lietuvos Nepriklausomybės

SLAPTOJI SPAUDA VIEŠINTOSE

AP. SKOPAS

Tikrai nebeprisimenu kuriais metais pasirodė slaptosios spaudos pirmieji egzemplioriai Viešintose. Mano manymu, jau 1943 metais vienas iš valsčiaus tarnautojų po vieną egzempliorių parsivežė iš Panevėžio. Kiek atsimenu, tai buvo “Į kovą”, “Nepriklausoma Lietuva”, “Judas” ir kiti laikraščiai, kurių vardų dabar jau nebeprisimenu.

Visi juos grobstėme iš rankų į rankas ir su didžiausiu smalsumu skaitėme. Galų gale, priėjome minties, kad vien tik kelių žmonių būreliui skaityti, to permaža, reikia ją paplatinti po plačią apylinkę. Bet kaip? Iš apskrities miesto didesniais kiekiais slaptą spaudą gabenti labai pavojinga. Su mašinėle, nors ir po 6-7 egzempliorius iš karto padarysi, reikia daug laiko ir darbo. Tada, įgaliojome vieną žmogų, komandirutei vykstantį į Panevėžį, gauti gabalą šapirografo juostos.

Šapirografą jis gavo ir laimingai pargabeno į Viešintas. Tačiau dabar susidūrėme su kita kliūtimi. Kas tą darbą dirbs? Visi tarnautojai buvo vedę ir su šeimomis, todėl nenorėjo tos rizikos pasiimti. Buvome tik trys viengungiai ir visi iš vieno prievolių skyriaus: mano viršininkas, aš ir vieno batsiuvio sūnus, kuris, tačiau nebuvo patikimas, nes jo tėvas, batsiuvys, daugiau pataikavo komunizmui ir buvo policijos priežiūroje. Tada visų akys ir nukrypo į mano pusę. Kitos išeities nebebuvo, kaip pasiduoti ir sutikti tą darbą dirbti.

Skaityti daugiau: SLAPTOJI SPAUDA VIEŠINTOSE

GYVENTI PER MIRTĮ

 (Lapkričio 23-jai)

BALYS RAUGAS

(Žodis tartas New Yorke 1970.II.28)

Atidarykite langus, teįeina gryno oro, teapsiaučia mus karžygių dvasia ...

Romain Rolland

Visus mūsų iškilmingesnius bei reikšmingesnius minėjimus ir šventes tebegožia nelemtai prailgusi Lietuvos okupacijos naktis. Ir lapkričio 23-sios prisiminimas yra prislėgtas juodo skausmo šešėliu.

Bet per dešimtmečiais užgulusią naktį, per dažną nusivylimą ir skausmą, kai ne kartą pasimetę žvalgomės jieškodami kelio, kai neviltyje laukiame suraminimo ir kai pavargę graibstomės atramos, — lapkričio 23-ji mums kaip šviesus žiburys sužėri laisvės kovotojų heroizmu. Jų kovoti mūšiai iškalbingai byloja, kad laisvė ir vergija, nepriklausomybė ir okupacija visada atremiama į ginklą, bei kovą, kurios rezultatas yra arba laimėjimas arba pralaimėjimas.

Iš Lietuvos Nepriklausomybės kovomis liepsnojančio laisvės ryto salvių tebeaidi priminimas, kad tas laisvės nevertas, kas negina jos, o Tėvynės laisvės kovose žuvusiųjų paskutinioji aimana į mūsų širdis tebekužda, kad laisvė nėra privilegija, kad ją reikia kieta kova, net kraujo auka išsikovoti, kad ją ginant labai dažnai gulama į nežinomųjų kareivių kapus. Pirmasis Lietuvos kariuomenės organizacinis įsakymas Nepriklausomybės ryte magnetine jėga žaviai išrikiavo pirmąsias karių gretas, kurios su nuostabia drąsa išėjo ginti Vasario 16-sios Akto. Ugnis ir kraujas į Lietuvos žemę įrašė lietuvio norą gyventi laisvėje. Nepriklausomybės kovų 1292 žuvusieji garantavo tautai gyvybę. Jie žuvo, kad kiti Nepriklausomybės Akto paunksmėje galėtų kurti krašto gerbūvį, kad lietuvis laisvų tautų bendruomenėje galėtų dalyvauti laimėjimų lenktynėse.

Skaityti daugiau: GYVENTI PER MIRTĮ

Sovietų klaida ties Berlynu?

B. B.

Antrojo Pasaulinio karo meto, pradedant Normandijos invazija iki 1945 m. gegužės mėn. vokiečių kapituliacijos, laikotarpis yra laikomas lenktynėmis dėl Berlyno. Susidaręs vienybės įspūdis sąjungininkų tarpe, tikrumoje, buvo pradžia vienybės skilimo. Užėmus Berlyną, sovietai garsiai kalbėjo apie užtikrintą pergalę ir tapšnojo viens kitam per petį, girdami savo pajėgumą. Tikroji, gi, padėtis buvo skirtinga. (Kari F. Ziemke Military History — THE GERMAN DEFEAT IN THE EAST 1940-45)

1945 m. kovo mėn. 28 d. gen. D. Eisenhoweris nusprendė sustabdyti puolimą Berlyno link, esant sąjungininkų daliniams 125 mylias atstu nuo Berlyno. Tuo pačiu metu, nuo 1945 m. sausio 31 d., rusai stovėjo išilgai Oderio tik 35 mylias atstu nuo Berlyno. Berlyno kryptimi rusai pradėjo puolimą tų pačių metų sausio 12 d. nuo Vyslos. Atstumą toje kryptyje, apie 300 mylių, jie sukorė per 19 dienų. (Likusių 35 mylių nepajėgė nugalėti per 56 dienas.) Pagal marš. V. I. Čuikovo paskelbtus atsiminimus (1965 m.) rusų armijų vadai, su marš. Žukovu, planavo ir norėjo užimti Berlyną tų pačių metų vasario mėn., tačiau Stalinas įsakė apsikasti Oderio krantuose (V. I. Čuikovas buvo VIII armijos vadas). Nežiūrint marš. K. Rokosovskio sausio mėn. pradžioje sėkmingo prasiveržimo šiauriniame fronte, grąsinant vokiečių kairiajam sparnui, Stalinas įsakė veiksmus sulėtinti bent 10-čiai dienų. 1965 m. gegužės mėn. rusų karinės istorijos žurnale, buvęs Vakarų fronto štabo operacijų skyriaus viršininku gen. S. M. Štemenko, straipsnyje paminėjo, kad 1944 m. lapkričio mėn. operacijų plane buvo numatyta pasiekti per Berlyną Elbės upė, 1945 metų vasario 28 d., išdėstant laiką: 15 dienų nuo Vyslos iki Oderio ir 30 dienų nuo Oderio iki Elbės upės.

Skaityti daugiau: Sovietų klaida ties Berlynu?

ŽVILGSNIS Į LIETUVIŲ - LENKŲ KARĄ 1920 METAIS

 (istorinė apžvalga)

K. ALIŠAUSKAS

1920 metų pradžioje ramu buvo Lietuvoje. Karo veiksmų jau nebebuvo Lietuvos teritorijoje. Rusai bolševikai buvo išvyti iš Lietuvos teritorijos dar 1919 m. rugpjūčio mėn., o bermontininkai buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos 1919 m. pabaigoje. Lietuvos vyriausybės valdžioje esančių išvaduotų sričių gyventojai pasijuto laisviau, tad pradėjo gydyti karo žaizdas: tvarkėsi susisiekimas ir švietimas, atsistatinėjo žemės ūkis ir pramonė, pagyvėjo prekyba. Pasitaikė ramus laikas (1920 m. gegužės mėn.) išrinkti ir susirinkti Steigiamajam seimui. Prasidėjus taikos deryboms su Sovietų Rusija, Maskvoje ir joms sėkmingai pasibaigus 1920 m. liepos 12 d., buvo tikimasi kad ir toliau viskas vyks sėkmingai. Įvykių eiga aplink Lietuvą ir Lietuvoje buvo atydžiai sekama.

Lietuvos kariuomenė, kovoms su bermontininkais ir bolševikais pasibaigus, nebuvo didinama. 1920 m. vasario-kovo mėn. buvo paliuosuoti iš kariuomenės savanoriai atitarnavę kariuomenėje vienerius metus laiko. Kariuomenėje tebeliko apie 22-23,000 vyrų. Buvo: 10 pėst. pulkų, kurie buvo apjungti į 3 pėst. divizijas (1920 m. vasario mėn.), 1 kavalerijos pulkas, karo technikos dalys ir karo aviacija. Neišlyginti santykiai su lenkais, vertė galvoti apie kariuomenės didinimą. Tuo buvo susirūpinusi kariuomenės vadovybė. Tačiau, vyriausybė ir vadovaujantieji Lietuvos politiniai sluogsniai galvojo kad su lenkais pavyks ginkluoto susidūrimo išvengti ir santykius išlyginti taikiu būdu. Antra vertus, pagrindinė priežastis susilaikyti nuo kariuomenės didinimo buvo baimė, kad vyriausybė nepatektų į finansinius sunkumus, kaip kad 1919 metų pabaigoje buvo patekusi. Tada kariuomenei ir valdininkams nebuvo mokomos algos apie 4 mėnesius laiko. (Žiūr. P. Ruseckas, Savanorių žygiai, 1937 m. Kaunas.)

Tiktai 1920 m. rugpjūčio mėnesį buvo pašaukta į kariuomenę keli šimtai vyrų, kai konfliktas jau aiškiai brendo. Kariuomenė buvo pradėta rimtai didinti, jau vykstant kovoms su lenkais. Rugsėjo mėn. buvo pašaukta į kariuomenę daugiau naujokų, spalio mėn. buvo organizuojami 11, 12 ir 13 pėstininkų pulkai, taipogi 2-as ir 3-čias kavalerijos pulkai.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į LIETUVIŲ - LENKŲ KARĄ 1920 METAIS

Daugiau įrašų...

  1. Paskutinėmis Nepriklausomybės dienomis Kybartuose
  2. Revoliucija per koegzistenciją
  3. Tremties Trimitas
  4. Šaulė Tremtyje

Subkategorijos